LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO 2019 M. GEGUŽĖS 17 D. ĮSAKYMO NR. V-590 „DĖL PSICHIKOS SVEIKATOS KOMPETENCIJŲ DIDINIMO ĮMONIŲ DARBUOTOJAMS TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2020 m. rugsėjo 30 d. Nr. V-2143
Vilnius
1. P a k e i č i u Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2019 m. gegužės 17 d. įsakymą Nr. V-590 „Dėl Psichikos sveikatos kompetencijų didinimo įmonių darbuotojams tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir jį išdėstau nauja redakcija:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL DARBUOTOJŲ KOMPETENCIJOS PSICHIKOS SVEIKATOS SRITYJE DIDINIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO
Įgyvendindamas Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros 2016–2023 metų plėtros programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. 1291 „Dėl Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros 2016–2023 metų plėtros programos patvirtinimo“, 12.3.4 papunktį:
1. T v i r t i n u Darbuotojų kompetencijos psichikos sveikatos srityje didinimo tvarkos aprašą (pridedama).
2. N u s t a t a u, kad Darbuotojų kompetencijos psichikos sveikatos srityje didinimo mokymai, pradėti vykdyti iki šio įsakymo įsigaliojimo, baigiami vykdyti vadovaujantis iki šio įsakymo įsigaliojimo galiojusia tvarka.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro
2019 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. V-590
(Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro
2020 m. rugsėjo 30 d. įsakymo Nr. V-2143
redakcija)
DARBUOTOJŲ KOMPETENCIJOS PSICHIKOS SVEIKATOS SRITYJE DIDINIMO TVARKOS APRAŠAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Darbuotojų kompetencijos psichikos sveikatos srityje didinimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato darbuotojų kompetencijai psichikos sveikatos srityje didinti skirtų mokymų (toliau – mokymai) organizavimo tvarką, reikalavimus mokymus vykdantiems specialistams bei mokymų vertinimą ir stebėseną.
2. Aprašas skirtas savivaldybių visuomenės sveikatos biurams, organizuojantiems mokymus, darbdaviams ir darbuotojams, dalyvaujantiems mokymuose, mokymus vykdantiems specialistams ir Higienos institutui.
3. Mokymų tikslas – didinti darbdavių ir darbuotojų žinias apie psichikos sveikatą darbe ir stiprinti jų kompetenciją psichikos sveikatos srityje, pagrindinį dėmesį skiriant darbuotojų atsparumo psichikos sveikatos rizikos veiksniams didinimui ir psichosocialinės aplinkos darbovietėse gerinimui.
4. Šiame apraše vartojamos sąvokos ir jų apibrėžimai:
4.1. Asmens kompetencija psichikos sveikatos srityje – asmens gebėjimas praktiškai pritaikyti žinias ir nuostatas, reikalingas gerai psichikos sveikatai užtikrinti ir palaikyti.
4.2. Raštingumas psichikos sveikatos srityje – asmens amžiui adekvačios žinios ir nuostatos apie psichikos sveikatą ir jos rizikos veiksnius, psichikos sveikatos sutrikimus ir jų prevenciją, atpažinimą ir valdymą. Psichikos sveikatos raštingumo komponentai: a) gebėjimas atpažinti skirtingų psichikos ir elgesio sutrikimų požymius; b) žinios ir nuostatos apie psichikos sveikatos rizikos veiksnius ir jų priežastis; c) žinios ir nuostatos apie pagalbos sau ir kitiems būdus bei profesionalios pagalbos prieinamumą; d) palankus požiūris į psichikos sveikatą, skatinantis pripažinti psichikos sveikatos problemas ir ieškoti reikiamos pagalbos; e) žinios ir įgūdžiai, kaip ir kur ieškoti informacijos apie psichikos sveikatą.
4.3. Kitos apraše vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos darbo kodekse, Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme, Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme, Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatyme, Profesinės rizikos vertinimo bendruosiuose nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. A1-457/V-961 „Dėl Profesinės rizikos vertinimo bendrųjų nuostatų patvirtinimo“, Psichosocialinių profesinės rizikos veiksnių tyrimo metodiniuose nurodymuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu Nr. V-699/A1-241 „Dėl Psichosocialinių profesinės rizikos veiksnių tyrimo metodinių nurodymų patvirtinimo“, Psichologinės gerovės ir psichikos sveikatos stiprinimo paslaugų teikimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. V-1733 „Dėl Psichologinės gerovės ir psichikos sveikatos stiprinimo paslaugų teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, vartojamas sąvokas.
II SKYRIUS
REIKALAVIMAI MOKYMUS VYKDANTIEMS SPECIALISTAMS BEI MOKYMŲ ORGANIZAVIMO TVARKA
5. Mokymus organizuoja savivaldybės teritorijoje veikiantis visuomenės sveikatos biuras arba kitos savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, teikiantis visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas pagal savivaldybių bendradarbiavimo sutartį (toliau – Biuras).
6. Darbdavių dalyvavimas mokymuose yra savanoriškas. Biuras kviečia darbdavius dalyvauti mokymuose arba darbdaviai gali patys kreiptis į Biurą dėl dalyvavimo mokymuose. Teisę dalyvauti mokymuose turi darbdaviai, kurie vadovaudamiesi psichosocialinių profesinės rizikos veiksnių tyrimo metodiniais nurodymais yra atlikę psichosocialinių profesinės rizikos veiksnių tyrimą darbo vietose arba įsipareigoja tokį tyrimą atlikti iki jų darbuotojų dalyvavimo mokymuose pradžios. Psichosocialinių profesinės rizikos veiksnių tyrimo atlikimo terminas gali būti numatytas pasirašant susitarimą su Biuru dėl ketinimo dalyvauti mokymuose. Darbdavys sudaro galimybę Biuro suformuotai specialistų komandai (toliau – komanda), kuri v mokymus, susipažinti su apibendrintais ir nuasmenintais atlikto psichosocialinių profesinės rizikos veiksnių vertinimo rezultatais. Darbuotojų dalyvavimas mokymuose turi būti suderintas su darbdaviu pasirašant su Biuru bendradarbiavimo sutartį, kurioje nurodama planuojamų mokymų trukmė, susitikimų dažnumas, mokymų dalyvių grupės dydis.
7. Mokymus įgyvendina komanda, kurią sudaro ne mažiau kaip 2 specialistai, kurie yra:
7.1. profesinės sveikatos specialistai, įgiję aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą sveikatos mokslų studijų krypčių grupės visuomenės sveikatos krypties magistro kvalifikacinį laipsnį; arba iki 1995 m. įgiję aukštąjį medicininį išsilavinimą pagal sanitarijos, higienos ir epidemiologijos programas; arba įgiję sveikatos mokslų bakalauro laipsnį (iki 2009 m. įgiję aukštesnįjį ar iki 1995 metų – specialųjį vidurinį medicininį išsilavinimą pagal sanitarijos, higienos ir epidemiologijos programas) ir turintys ne mažesnę kaip 2 metų profesinę sveikatos specialisto darbo įmonėje (įmonėse) patirtį;
7.2. kiti sveikatos priežiūros specialistai, įgiję aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą medicinos sveikatos mokslų studijų krypčių grupės medicinos, farmacijos, reabilitacijos, visuomenės sveikatos arba slaugos ir akušerijos krypčių išsilavinimą ir turintys ne mažesnę kaip 3 metų patirtį profesinės sveikatos priežiūros srityje per paskutinius 5 metus;
8. Bent vienas komandą sudarantis specialistas turi atitikti 7.1 arba 7.2 papunkčiuose nurodytus reikalavimus ir bent vienas specialistas turi atitikti 7.3 papunktyje nurodytus reikalavimus.
9. Mokymai organizuojami šia tvarka:
9.1. jeigu darbdavys yra įdarbinęs iki 49 darbuotojų (imtinai) ir darbdavys nori dalyvauti mokymuose, minimalus mokymų dalyvių grupės skaičius yra 8, o didžiausias – 20;
9.2. jeigu darbdavys yra įdarbinęs daugiau kaip 50 darbuotojų ir darbdavys nori dalyvauti mokymuose, minimalus mokymų dalyvių grupės skaičius yra 12, o didžiausias – 20;
9.3. mokymai vykdomi pagal Aprašo 1 priede pateiktą pavyzdinę mokymų organizavimo tvarkos schemą. Darbdavys patvirtina mokymų dalyvių sąrašą ir paskiria už veiksmų derinimą atsakingą asmenį (toliau – atsakingas asmuo). Mokymams vykdyti komanda sudaro veiksmų planą, kuris suderinamas su paskirtu atsakingu asmeniu, darbuotojų atstovais, darbuotojų saugos ir sveikatos specialistu ar kitu asmeniu, darbdavio paskirtu atlikti darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas. Darbovietėje vienu metu gali vykti vieni mokymai vienai mokymų dalyvių grupei. Jei mokymuose nori dalyvauti daugiau kaip 20 darbuotojų, tai kitais kalendoriniais metais darbdavys gali kreiptis į Biurą dėl pakartotinio dalyvavimo mokymuose. Tokiu atveju turi būti formuojama nauja mokymų dalyvių grupė, kurios sudėtyje gali ne daugiau kaip trečdalis anksčiau mokymuose dalyvavusių dalyvių;
9.4. bendra mokymų trukmė – 32–40 kontaktinės valandos, atsižvelgiant į darbdavio poreikį. Ne mažiau kaip pusę mokymų programos laiko turi būti skirta dalyvių praktiniams įgūdžiams formuoti. Mokymus rekomenduojama organizuoti bent 6 mokymų užsiėmimus kas 2–4 savaites;
9.5. komanda, siekdama identifikuoti psichosocialinius profesinės rizikos veiksnius darbovietėje ir nustatyti pagrindines problemas, mokymų programos pradžioje susipažįsta su atliktu psichosocialinių profesinės rizikos veiksnių darbo vietose vertinimu ir pirmojo susitikimo su mokymų dalyviais metu organizuoja diskusiją apie pagrindines darbo vietoje kylančias problemas. Komanda, bendradarbiaudama su atsakingu asmeniu, atsižvelgdama į atlikto psichosocialinių profesinės rizikos veiksnių darbo vietose vertinimo rezultatus bei mokymų dalyvių identifikuotas problemas, parengia tolesnį mokymų planą;
9.6. jei komandos vertinimu psichosocialinių profesinės rizikos veiksnių vertinimo rezultatų nepakanka mokymams kokybiškai suplanuoti, komanda gali darbuotojams pateikti psichosocialinių profesinės rizikos veiksnių darbo vietoje vertinimo klausimyną (elektroniniu formatu), parengtą vadovaujantis gerąja praktika ir (arba) moksliniais tyrimais (pavyzdžiui, Lietuvai adaptuoti Jungtinės Karalystės Sveikatos ir saugos tarnybos parengti streso valdymo standartai, skelbiami Higienos instituto interneto svetainėje adresu http://www.hi.lt/lt/streso-darbe-valdymo-standartai.html). Pateikiant klausimyną turi būti siekiama užtikrinti reprezentatyvią darbuotojų imtį;
9.7. mokymai vykdomi vadovaujantis gerąja praktika ir taikant moksliniais tyrimais pagrįstas ir (ar) tarptautinių organizacijų rekomenduotas metodikas, kurias parenka komanda;
9.8. pirmame ir paskutiniame mokymų užsiėmimuose bei susitikime su mokymų dalyviais praėjus 3 mėn. nuo mokymų pabaigos dalyvauja visi komandos nariai. Kitus mokymų užsiėmimus komandos nariai gali vesti atskirai, pasiskirstydami mokymų temas pagal kompetenciją ir tarpusavyje derindami mokymų plano įgyvendinimą.
III SKYRIUS
MOKYMŲ VERTINIMAS IR STEBĖSENA
11. Komanda mokymų pradžioje ir pasibaigus mokymams pateikia mokymų dalyviams raštingumo psichikos sveikatos srityje įvertinimo klausimyną (toliau – klausimynas) (Aprašo 2 priedas). Surinkusi kiekvieno mokymų dalyvio užpildytus klausimynus, pagal Aprašo 3 priede nurodytą metodiką raštingumo psichikos sveikatos srityje pokyčiui apskaičiuoti užpildo Aprašo 7 priede pateiktą ataskaitos formą (1–9 punktus).
12. Pasibaigus mokymams, komanda atlieka mokymų dalyvių apklausą, naudodama Aprašo 4 priede pateiktą formą. Komanda užpildo Aprašo 7 priede pateiktą ataskaitos formą (10–12 punktus).
13. Praėjus 3 mėnesiams po mokymų, komanda susitinka su mokymų dalyviais ir aptaria, kaip jiems sekėsi įgyvendinti rekomendacijas, su kokiais iššūkiais susidūrė ir, esant poreikiui, konsultuoja kitais klausimais. Susitikimo trukmė – ne trumpesnė kaip 1,5 valandos. Susitikimo metu komanda atlieka mokymų ilgalaikio poveikio vertinimą, naudodama Aprašo 5 priede pateiktą formą. Tada komanda pagal Aprašo 6 priede nurodytą metodiką baigia pildyti Aprašo 7 priede pateiktą ataskaitos formą ir per 10 darbo dienų pateikia ją Biurui.
14. Biuras apibendrina komandos pateiktą informaciją apie darbovietėje vykdytus mokymus ir Higienos institutui iki einamųjų kalendorinių metų liepos 20 d. pateikia pusmetinio ataskaitinio laikotarpio suvestinę ataskaitą (Aprašo 8 priedas), iki kitų metų sausio 20 d. – metinio ataskaitinio laikotarpio ataskaitą.
15. Higienos institutas apibendrina iš Biurų gautas suvestines ataskaitas, veda jų rezultatų apskaitą ir pateikia pusmetinio ataskaitinio laikotarpio apibendrintą informaciją iki einamųjų metų rugpjūčio 10 d., metinio ataskaitinio laikotarpio – iki kitų metų vasario 10 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai bei skelbia savo interneto svetainėje www.hi.lt.
16. Jeigu iki kalendorinių metų pabaigos nespėjama atlikti ilgalaikio poveikio vertinimo (nebus praėję 3 mėn. po mokymų pabaigos), komanda per 10 darbo dienų nuo mokymų pabaigos pateikia biurui Aprašo 7 priede pateiktą ataskaitos formą, neužpildžiusi su ilgalaikio poveikio vertinimu susijusių klausimų (13–15 punktai). Biuras pateikia Higienos institutui suvestinę ataskaitą (Aprašo 8 priedas) ir ataskaitinio laikotarpio ataskaitą be šių duomenų. Kai Komanda atlieka ilgalaikio poveikio vertinimą, ji biurui per 5 darbo dienas turi pateikti visiškai užpildytą Aprašo 7 priede pateiktą ataskaitos formą, o biuras atitinkamai turi informuoti Higienos institutą, pateikdamas visiškai užpildytą suvestinę ataskaitą (Aprašo 8 priedas). Higienos institutas, surinkęs visus trūkstamus duomenis, atnaujina informaciją apie mokymų rezultatus ir atitinkamai informuoja Sveikatos apsaugos ministeriją bei atnaujintus duomenis skelbia savo interneto svetainėje www.hi.lt.
IV SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
17. Su mokymais susiję asmens duomenys tvarkomi vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu.
18. Biurai:
18.1. savo interneto svetainėse ir kitais būdais skelbia informaciją apie galimybę dalyvauti mokymuose Aprašo nustatyta tvarka;
19. Aprašo nustatyta tvarka vykdomas darbuotojų kompetencijos psichikos sveikatos srityje didinimas organizuojant mokymus finansuojamas iš valstybės biudžeto specialiosios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) visuomenės sveikatos priežiūros funkcijoms vykdyti.
Darbuotojų kompetencijos
psichikos sveikatos srityje
didinimo tvarkos aprašo
1 priedas
PAVYZDINIS DARBUOTOJŲ MOKYMŲ, SKIRTŲ KOMPETENCIJAI PSICHIKOS SVEIKATOS SRITYJE DIDINTI, ORGANIZAVIMO APRAŠAS
Etapas, trukmė |
Veikla |
Metodika |
1. Darbdavio individualus situacijos įvertinimas (trukmė iki 1 mėn.) |
1.1. Psichosocialinių profesinės rizikos veiksnių darbo vietoje identifikavimas ir problemų nustatymas |
Komanda susipažįsta su darbdavio atlikto psichosocialinių profesinės rizikos veiksnių darbo vietose vertinimo rezultatais. Apklausiami būsimi mokymų dalyviai, taikant komandos parinktą, įrodymais ar gerąja praktika pagrįstą metodiką. Jei siekiant išsiaiškinti psichosocialinius profesinės rizikos veiksnius darbe ir pagrindines problemas pasirenkamas diskusijos būdas, ją organizuojant rekomenduojama vadovautis metodinėmis gairėmis „Kaip organizuoti ir vadovauti diskusijų grupei“. http://www.hi.lt/uploads/pdf/standartas/Diskusiju_grupes.pdf |
1.2. Mokymų dalyvių raštingumo psichikos sveikatos srityje įvertinimas |
Komanda įvertina mokymų dalyvių raštingumą psichikos sveikatos srityje. Vertinama pagal Aprašo 2 priede pateiktą klausimyną. |
|
2. Darbuotojų kompetencijos psichikos sveikatos srityje didinimo mokymai (trukmė 3–8 mėn.) |
2.1. Darbuotojų kompetencijos psichikos sveikatos srityje didinimo mokymų plano sudarymas ir įgyvendinimas |
Mokymų planą rekomenduojama rengti pagal pavyzdinę struktūrą: http://www.hi.lt/uploads/pdf/standartas/Veiksmu_plano_pavyzdys.pdf Identifikuotų psichosocialinių profesinės rizikos veiksnių sprendimo ir intervencijų pavyzdžiai: http://www.hi.lt/uploads/pdf/standartas/Intervenciju_pavyzdziai.pdf Mokymų planas rengiamas vadovaujantis šio priedo 1.1 papunktyje aprašytos veiklos metu identifikuotomis problemomis ir kita informacija. Mokymų plane numatomos tik tos priemonės, kurios bus įgyvendintos arba pradėtos įgyvendinti mokymų vykdymo laikotarpiu. Priemonių įgyvendinimo planas sudaromas dalyvaujant darbuotojams, vadovams ir darbuotojų atstovams. Pirminis mokymų planas parengiamas per 1 mėnesį nuo antrojo etapo pradžios, su juo yra supažindinami mokymų dalyviai ir vadovai, ir jis nedelsiant pradedamas įgyvendinti. Mokymų vykdymo laikotarpiu mokymų planas gali būti pildomas ir tobulinamas. |
2.2. Darbuotojų kompetencijos psichikos sveikatos srityje didinimo mokymų užsiėmimai mokymų dalyviams (bendra mokymų trukmė 32–40 kontaktinių valandų, iš jų ne mažiau kaip pusė skiriama praktiniams užsiėmimams. Rekomenduojama organizuoti bent 6 mokymų užsiėmimus kas 2–4 savaites). Mokymų užsiėmimų metu nagrinėjamos mokymų dalyvių iškeltos su šia tema susijusios problemos, dalijamasi patirtimi ir ieškoma galimų sprendimų psichosocialinės aplinkos darbo vietoje gerinimo ir psichikos sveikatos stiprinimo srityse
|
Vykdomi mokymų užsiėmimai – teoriniai mokymai, diskusijų grupės, praktinių įgūdžių formavimo grupės. Mokymų užsiėmimų metu perteikiamos žinios ir formuojami praktiniai įgūdžiai šiomis temomis: 1. Psichikos sveikatos samprata: kas yra psichikos sveikata, psichikos sveikatos stigma ir kaip ją mažinti. Pagrindiniai psichikos sveikatos rizikos veiksniai ir jų priežastys. Pagrindiniai psichikos ir elgesio sutrikimai (depresija ir nuotaikos sutrikimai, nerimo sutrikimai, psichoziniai sutrikimai ir šizofrenija, psichologinės krizės (potrauminio streso sindromas, savižudybės), valgymo sutrikimai, autizmas, žalingas vartojimas ir priklausomybė nuo alkoholio, narkotikų, raminamųjų ir migdomųjų vaistų, azartinių lošimų): kaip juos atpažinti bei kokie patiriami sunkumai ar elgsena didina sutrikimų išsivystymo riziką. Psichikos sveikatos pagalba: kaip galima padėti sau ir kolegai, patiriančiam psichikos sveikatos sunkumų (specialistai, teikiantys pagalbą, ir pagalbos būdai (emocinės paramos linijos, psichikos sveikatos centrai, stacionarai, savitarpio pagalba, kita)). 2. Psichosocialiniai profesinės rizikos veiksniai: darbo sąlygos (pavyzdžiui, darbas nakties laiku ar pamainomis, darbas veikiant cheminiams, biologiniams, ergonominiams, fizikiniams ar fiziniams veiksniams); darbo reikalavimai (pavyzdžiui, pernelyg didelis darbo krūvis, darbo tempas, laiko tinkamai atlikti darbą stoka, griežti terminai, didelė atsakomybė, dideli emociniai reikalavimai, darbuotojų gebėjimų ar galimybių ir reikalavimų atlikti darbą neatitikimas); darbo organizavimas (pavyzdžiui, darbo laiko trukmė, darbo vaidmens, darbo atlygio ypatumai, nesaugumas dėl darbo, teisingumo darbe stoka, mokymų stoka, karjeros galimybių stoka, izoliacija, netinkamas pokyčių valdymas, menkos darbo ir asmeninio gyvenimo derinimo galimybės); darbo turinys (pavyzdžiui, įtaka darbo procesui ir rezultatui, monotoniškas darbas, darbo prasmingumas); darbuotojų tarpusavio santykiai ir (ar) santykiai su darbdaviu ir (ar) trečiaisiais asmenimis (pavyzdžiui, kolegų ir vadovų palaikymo stoka, konfliktai, fizinis ir psichologinis smurtas, seksualinis priekabiavimas darbe). Šių veiksnių poveikis darbuotojo psichikos sveikatai, būdai ir patarimai, kaip didinti darbuotojų atsparumą šiems veiksniams. 3. Stresas darbe: požymiai, priežastys, žala ir jo įveika, prevencija, taikant mokslu ir praktika grįstas streso valdymo programas. 4. Profesinis perdegimas: požymiai, priežastys, žala ir jo įveika, prevencija. 5. Pasirinkta kita darbdaviui aktuali tematika. Kiekvieno užsiėmimo metu taip pat aptariama mokymų plano įgyvendinimo eiga, aktualijos ir kylantys iššūkiai |
|
2.3. Rekomendacijų darbdaviui parengimas |
Baigus mokymus, įvertinama mokymų eiga, pasiekti rezultatai ir iššūkiai bei parengiamos konkrečios rekomendacijos darbdaviui, kaip mažinti neigiamą psichosocialinių profesinės rizikos veiksnių poveikį darbuotojų sveikatai, gerinti psichosocialinę aplinką darbo vietose ir stiprinti darbuotojų psichikos sveikatą. Rekomendacijos aptariamos ir suderinamos su darbdaviu: sudaromas rekomendacijų įgyvendinimo planas; paskiriami už plano įgyvendinimą atsakingi asmenys; nustatomi rekomendacijų įgyvendinimo terminai ir poveikio efektyvumo kriterijai. |
|
3. Pakartotinis mokymų dalyvių raštingumo psichikos sveikatos srityje įvertinimas bei mokymų dalyvių pasitenkinimo mokymais vertinimas |
3.1. Pakartotinis mokymo dalyvių raštingumo psichikos sveikatos srityje įvertinimas |
Baigus mokymų užsiėmimus, komanda pakartotinai įvertina mokymų dalyvių raštingumą psichikos sveikatos srityje. Vertinant naudojamas Aprašo 2 priede pateiktas klausimynas. Įvertinamas bendras mokymų dalyvių žinių pokytis. Pristatomi apibendrinti rezultatai. |
3.2. Pasitenkinimo mokymais vertinimas |
Pabaigę mokymus, mokymų dalyviai užpildo Aprašo 4 priede pateiktą klausimyną |
|
4. Mokymų dalyvių ilgalaikio pasitenkinimo mokymais vertinimas |
4.1. Praėjus 3 mėn. po mokymų, komanda susitinka su mokymų dalyviais. Vyksta pakartotinis pasitenkinimo mokymais vertinimas |
Diskusija su mokymų dalyviais. Aprašo 5 priede pateikto klausimyno pildymas |
–––––––––––––––––––––––––––––
Darbuotojų kompetencijos
psichikos sveikatos srityje
didinimo tvarkos aprašo
2 priedas
DARBUOTOJŲ RAŠTINGUMO PSICHIKOS SVEIKATOS SRITYJE ĮVERTINIMO KLAUSIMYNAS
Gerbiamasis dalyvi,
šiuo klausimynu siekiama įvertinti Jūsų žinias apie psichikos sveikatą darbo vietoje.
Prie kiekvieno teiginio skalėje nuo 1 iki 10 pažymėkite geriausiai Jūsų žinias apibūdinantį balą, čia „1“ – turiu labai mažai žinių, „10“ – turiu labai daug žinių.
Siekdami nustatyti Jūsų individualų žinių pokytį, prašome nurodyti identifikacinį kodą, kurį sudarytų Jūsų vardo ir pavardės pirmosios didžiosios raidės ir du paskutinieji gimimo metų skaitmenys (pvz., Vardenio Pavardenio, gimusio 1978 m., identifikacinis kodas yra VP78). Duomenys bus naudojami tik mokymų vertinimo tikslais.
Jūsų identifikacinis kodas: _______________________
Lentelėje pateiktus teiginius įvertinkite pagal dešimties balų sistemą, atsižvelgdami į tai, kaip jie atspindi Jūsų asmeninę nuomonę (1– turiu labai mažai žinių, 10 – turiu labai daug žinių):
1. Žinau pagrindinius psichikos sveikatos sutrikimus ir jų požymius |
⃝1 |
⃝2 |
⃝3 |
⃝4 |
⃝5 |
⃝6 |
⃝7 |
⃝8 |
⃝9 |
⃝10 |
2. Žinau pagrindinius psichikos sveikatos rizikos veiksnius[1] |
⃝1 |
⃝2 |
⃝3 |
⃝4 |
⃝5 |
⃝6 |
⃝7 |
⃝8 |
⃝9 |
⃝10 |
3. Žinau, kaip padėti sau, suprastėjus psichikos sveikatai |
⃝1 |
⃝2 |
⃝3 |
⃝4 |
⃝5 |
⃝6 |
⃝7 |
⃝8 |
⃝9 |
⃝10 |
4. Žinau, kas yra emocinė parama darbe, ir galiu padėti kolegai, kuriam šiuo metu tokios pagalbos reikia |
⃝1 |
⃝2 |
⃝3 |
⃝4 |
⃝5 |
⃝6 |
⃝7 |
⃝8 |
⃝9 |
⃝10 |
5. Žinau, kur kreiptis pagalbos dėl suprastėjusios savo ar kolegos psichikos sveikatos |
⃝1 |
⃝2 |
⃝3 |
⃝4 |
⃝5 |
⃝6 |
⃝7 |
⃝8 |
⃝9 |
⃝10 |
6. Žinau, koks darbe optimalus darbo krūvis, darbo laiko trukmė ir tempas, siekiant išlaikyti gerą psichikos sveikatą |
⃝1 |
⃝2 |
⃝3 |
⃝4 |
⃝5 |
⃝6 |
⃝7 |
⃝8 |
⃝9 |
⃝10 |
7. Žinau bent 3 būdus, kurie man padeda stiprinti psichikos sveikatą darbe |
⃝1 |
⃝2 |
⃝3 |
⃝4 |
⃝5 |
⃝6 |
⃝7 |
⃝8 |
⃝9 |
⃝10 |
8. Žinau daugiau nei 2 efektyvius būdus, kaip išvengti stresą ir sumažinti įtampą darbe |
⃝1 |
⃝2 |
⃝3 |
⃝4 |
⃝5 |
⃝6 |
⃝7 |
⃝8 |
⃝9 |
⃝10 |
9. Žinau, kaip atpažinti profesinį perdegimą ir kur kreiptis pagalbos |
⃝1 |
⃝2 |
⃝3 |
⃝4 |
⃝5 |
⃝6 |
⃝7 |
⃝8 |
⃝9 |
⃝10 |
10. Žinau bent 3 profesinio perdegimo priežastis |
⃝1 |
⃝2 |
⃝3 |
⃝4 |
⃝5 |
⃝6 |
⃝7 |
⃝8 |
⃝9 |
⃝10 |
11. Žinau, kaip atpažinti psichologinį smurtą, persekiojimą, seksualinį priekabiavimą, žeminimą, išnaudojimą darbe savo arba kolegos atžvilgiu |
⃝1 |
⃝2 |
⃝3 |
⃝4 |
⃝5 |
⃝6 |
⃝7 |
⃝8 |
⃝9 |
⃝10 |
12. Žinau mažiausiai 3 būdus, kaip išvengti psichologinio smurto darbe |
⃝1 |
⃝2 |
⃝3 |
⃝4 |
⃝5 |
⃝6 |
⃝7 |
⃝8 |
⃝9 |
⃝10 |
DĖKOJAME UŽ JŪSŲ ATSAKYMUS!
–––––––––––––––––––––––––––––
Darbuotojų kompetencijos
psichikos sveikatos srityje
didinimo tvarkos aprašo
3 priedas
DARBUOTOJŲ RAŠTINGUMO PSICHIKOS SVEIKATOS SRITYJE ĮVERTINIMO KLAUSIMYNO REZULTATŲ VERTINIMO METODIKA
Raštingumo psichikos sveikatos srityje įvertinimo klausimynas skirtas mokymų dalyvių žinioms apie psichikos sveikatą darbe įvertinti. Raštingumas psichikos sveikatos srityje apskaičiuojamas remiantis mokymų dalyvių atsakymais. Atsakymų balai svyruoja nuo 1 („turiu labai mažai žinių“) iki 10 („turiu labai daug žinių“).
Rezultatams analizuoti naudojami tik tų mokymų dalyvių, kurie abu kartus įvertino savo raštingumą psichikos sveikatos srityje (vieną kartą prieš pradėdami dalyvauti darbuotojų kompetencijos psichikos sveikatos srityje didinimo mokymuose (toliau – mokymai), kitą – mokymams pasibaigus) užpildytų klausimynų duomenys.
I etapas. Apklausus mokymų dalyvius prieš pradedant mokymus, įvertinamas individualus ir bendras mokymų dalyvių rezultatas (proc.).
Vertinant individualų mokymų dalyvio rezultatą, surašomi visų anketos 12 klausimų balai, išvedamas jų vidurkis (proc.) dešimtųjų tikslumu. Pavyzdys:
Klausimo Nr. |
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
9 |
10 |
11 |
12 |
Balai |
5 |
4 |
4 |
3 |
2 |
3 |
4 |
2 |
3 |
2 |
1 |
3 |
Vidurkis |
3 |
Gautas balas išreiškiamas procentais: Procentai (proc.) = X × 100 : 10 (X – balų vidurkis), šiuo atveju: 3 × 100 : 10 = 30 (proc.).
Norint apskaičiuoti bendrą mokymų dalyvių rezultatą, sudedami visų mokymų dalyvių balai ir išvedamas vidurkis, kuris išreiškiamas procentais.
II etapas. Pakartotinai apklausus mokymų dalyvius po mokymų, įvertinamas individualus ir bendras mokymų dalyvių rezultatas (proc.).
Atliekami tokie pat veiksmai kaip ir I etape. Vertinant individualų mokymų dalyvio rezultatą, surašomi visų anketos 12 klausimų balai, išvedamas jų vidurkis (proc.) dešimtųjų tikslumu. Pavyzdys:
Klausimo Nr. |
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
9 |
10 |
11 |
12 |
Balai |
7 |
6 |
8 |
10 |
6 |
6 |
7 |
8 |
5 |
6 |
8 |
9 |
Vidurkis |
7,2 |
Gautas balas išreiškiamas procentais: Procentai (proc.) = X × 100 : 10 (X – balų vidurkis), šiuo atveju: 7,2 × 100 : 10 = 72 (proc.)
Norint apskaičiuoti bendrą mokymų dalyvių rezultatą, sudedami visų mokymų dalyvių balai ir išvedamas vidurkis, kuris išreiškiamas procentais.
III etapas. Apskaičiuojamas individualus ir bendras rezultatų pokytis (proc. punktais).
Siekiant apskaičiuoti individualų mokymų dalyvio rezultato pokytį, reikalingi I ir II etapo rezultatai.
Pavyzdys:
X2 – X1 = pokytis (proc. punktais), čia X2 yra II etapo rezultatas (proc.); X1 yra I etapo rezultatas (proc.).
Šiuo atveju: 72 (proc.) – 30 (proc.) = 42 (proc.), vadinasi, mokymų dalyvio nuomonė apie savo raštingumą psichikos sveikatos srityje po mokymų pagerėjo 42 proc. punktais).
Norint apskaičiuoti bendrą mokymų dalyvių rezultatų pokytį, visa tai apskaičiuojama imant bendrus I ir II etapo mokymų dalyvių rezultatus.
–––––––––––––––––––––––––––––
Darbuotojų kompetencijos
psichikos sveikatos srityje
didinimo tvarkos aprašo
4 priedas
DARBUOTOJŲ KOMPETENCIJOS PSICHIKOS SVEIKATOS SRITYJE DIDINIMO MOKYMŲ VERTINIMO KLAUSIMYNAS
Dalyvių apklausos anketa
Gerbiamasis dalyvi,
mums labai svarbi Jūsų nuomonė apie vykusius mokymus, todėl prašome atsakyti į pateiktus klausimus.
Prašome nurodyti identifikacinį kodą, kurį sudarytų Jūsų vardo ir pavardės pirmosios didžiosios raidės ir du paskutinieji gimimo metų skaitmenys (pvz., Vardenio Pavardenio, gimusio 1978 m., identifikacinis kodas būtų VP78). Duomenys bus naudojami tik mokymų vertinimo tikslais.
Jūsų identifikacinis kodas: _______________________
3. Jūsų pareigos darbovietėje (pasirinkite vieną variantą):
☐ darbuotojas
☐ vadovas
☐ profesinės sveikatos specialistas, darbuotojų saugos ir sveikatos specialistas ar žmogiškųjų išteklių specialistas
4. Toliau pateiktus teiginius įvertinkite pagal penkiabalę sistemą, atsižvelgdami į tai, kaip jie atspindi Jūsų asmeninę nuomonę (pasirinktą balą apibraukite):
|
Visiškai nesutinku |
Nesutinku |
Nei sutinku, nei nesutinku |
Sutinku |
Visiškai sutinku |
4.1. Mokymai suteikė naudingų žinių ir įgūdžių |
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
4.2. Įgytas žinias ir įgūdžius pritaikau savo darbe |
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
4.3. Mokymų metu sužinojau ir praktiškai naudoju būdus, kaip išvengti arba sumažinti stresą ir įtampą darbe |
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
4.4. Mokymai padėjo pagerinti mano emocinę (psichologinę) savijautą darbe, jaučiu mažiau streso, dažniau būnu geros nuotaikos |
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
4.5. Mokymai padėjo sumažinti profesinio perdegimo riziką |
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
4.6. Mokymai buvo naudingi, nes pagerėjo mano darbingumas |
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
4.7. Mokymai padėjo pagerinti psichosocialinę aplinką mano darbe |
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
4.8. Panašaus pobūdžio mokymai mano darbe turėtų būti tęsiami |
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
4.9. Mokymus vykdęs psichologas mokymus vykdė kompetentingai |
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
4.10. Mokymus vykdęs profesinės sveikatos specialistas mokymus vykdė kompetentingai |
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
4.11. Mokymus vykdę specialistai teikė pakankamą grįžtamąjį ryšį |
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
5. Ar rekomenduotumėte tokius mokymus savo draugams ar kitiems asmenims, kitoms darbovietėms? Įvertinkite pagal penkiabalę sistemą, kai 1 – visai nerekomenduotumėte, 5 – tikrai rekomenduotumėte (įrašykite balą): __________
6. Jūsų pastabos ir pasiūlymai mokymų organizatoriams ir vykdytojams:
___________________________________________________________________________________
_____________________________________________________________________________
DĖKOJAME UŽ JŪSŲ ATSAKYMUS!
–––––––––––––––––––––––––––––
Darbuotojų kompetencijos
psichikos sveikatos srityje
didinimo tvarkos aprašo
5 priedas
DARBUOTOJŲ KOMPETENCIJOS PSICHIKOS SVEIKATOS SRITYJE DIDINIMO MOKYMŲ ILGALAIKIO POVEIKIO VERTINIMO KLAUSIMYNAS
Dalyvių apklausos anketa
Gerbiamasis buvęs dalyvi,
mums labai svarbi Jūsų nuomonė apie vykusius mokymus, todėl prašome atsakyti į pateiktus klausimus.
Prašome nurodyti identifikacinį kodą, kurį sudarytų Jūsų vardo ir pavardės pirmosios didžiosios raidės ir du paskutinieji gimimo metų skaitmenys (pvz., Vardenio Pavardenio, gimusio 1978 m., identifikacinis kodas būtų VP78). Duomenys bus naudojami tik mokymų vertinimo tikslais.
Jūsų identifikacinis kodas: _______________________
1. Mokymų metu įgytų žinių naudingumas. Toliau lentelėje pateiktus teiginius įvertinkite pagal penkiabalę sistemą, atsižvelgdami į tai, kaip jie atspindi Jūsų asmeninę nuomonę (pasirinktą balą apibraukite):
|
Visiškai nesutinku |
Nesutinku |
Nei sutinku, nei nesutinku |
Sutinku |
Visiškai sutinku |
1.1. Įgytas žinias ir įgūdžius pritaikau savo darbe |
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
1.2. Mokymų metu sužinojau ir praktiškai naudoju būdus, kaip išvengti arba sumažinti stresą ir įtampą darbe |
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
1.3. Mokymai padėjo pagerinti mano emocinę (psichologinę) savijautą darbe, jaučiu mažiau streso, dažniau būnu geros nuotaikos |
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
1.4. Mokymai padėjo sumažinti profesinio perdegimo ženklus |
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
1.5. Mokymai buvo naudinga, nes pagerėjo mano darbingumas |
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
1.6. Mokymai padėjo pagerinti psichosocialinę aplinką mano darbe |
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
1.7. Panašaus pobūdžio mokymai mano darbe turėtų būti tęsiama |
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
2. Jūsų pastabos ir pasiūlymai dėl mokymų organizavimo ar įgyvendinimo:
___________________________________________________________________________________
_____________________________________________________________________________
DĖKOJAME UŽ JŪSŲ ATSAKYMUS!
–––––––––––––––––––––––––––––
Darbuotojų kompetencijos
psichikos sveikatos srityje
didinimo tvarkos aprašo
6 priedas
DARBUOTOJŲ KOMPETENCIJOS PSICHIKOS SVEIKATOS SRITYJE DIDINIMO MOKYMŲ TURINIO AKTUALUMO IR NAUDINGUMO VERTINIMO METODIKA
Darbuotojų kompetencijos psichikos sveikatos srityje didinimo mokymų turinio aktualumo ir naudingumo pokytis apskaičiuojamas remiantis Aprašo 4 priedo 4 punkto 4.2–4.8 papunkčiais bei Aprašo 5 priedo 1 punkto 1.1–1.7 papunkčiais. Rezultatams analizuoti naudojami mokymų dalyvių pateikti šių aprašų papunkčių vertinimai. Duomenys naudojami mokymo turinio aktualumui ir naudingumui mokymų dalyviams įvertinti. Vertinimų balai svyruoja nuo 1 („visiškai nesutinku“) iki 5 („visiškai sutinku“).
I etapas. Iškart pasibaigus mokymams apklausiami mokymų dalyviai, įvertinamas individualus ir bendras mokymų turinio aktualumo ir naudingumo mokymų dalyviams rezultatas (proc.).
Vertinant individualų mokymų dalyvio rezultatą, surašomi Aprašo 4 priedo 4 punkto 4.2–4.8 papunkčių teiginių balai, išvedamas jų vidurkis (proc.) dešimtųjų tikslumu. Pavyzdys:
Teiginio Nr. |
4.2 |
4.3 |
4.4 |
4.5 |
4.6. |
4.7 |
4.8 |
Balai |
5 |
4 |
4 |
3 |
2 |
3 |
4 |
Vidurkis |
(5+4+4+3+2+3+4)/7 = 3,6 |
|
|
Gautas balas išreiškiamas procentais: Procentai (proc.) = X × 100 / 5 (X – balų vidurkis), šiuo atveju: 3,6 × 100 / 5 = 72 (proc.).
Norint apskaičiuoti bendrą mokymų dalyvių rezultatą, sudedami visų mokymų dalyvių balai ir išvedamas vidurkis, kuris išreiškiamas procentais.
II etapas. Pakartotinai apklausus mokymų dalyvius, praėjus 3 mėnesiams po mokymų baigimo, įvertinamas individualus ir bendras mokymų turinio aktualumo ir naudingumo mokymų dalyviams rezultatas (proc.).
Vertinant individualų mokymų dalyvio rezultatą, surašomi Aprašo 5 priedo 1 punkto 1.1–1.7 papunkčių teiginių balai, išvedamas jų vidurkis (proc.) dešimtųjų tikslumu. Pavyzdys:
Teiginio Nr. |
1.1 |
1.2 |
1.3 |
1.4 |
1.5 |
1.6 |
1.7 |
Balai |
5 |
4 |
4 |
5 |
3 |
4 |
5 |
Vidurkis |
4,3 |
|
|
Gautas balas išreiškiamas procentais: Procentai (proc.) = X × 100 / 5 (X – balų vidurkis), šiuo atveju: 4,3 × 100 /5 = 86 (proc.).
Norint apskaičiuoti bendrą mokymų dalyvių rezultatą, sudedami visų mokymų dalyvių balai ir išvedamas vidurkis, kuris išreiškiamas procentais.
III etapas. Apskaičiuojamas individualaus ir bendro mokymų turinio aktualumo ir naudingumo mokymų dalyviams rezultatų pokytis (proc.).
Siekiant apskaičiuoti individualų mokymų dalyvio rezultato pokytį, reikalingi I ir II etapo rezultatai.
Pavyzdys:
X2 – X1 = pokytis (proc. punktais), čia X2 yra II etapo rezultatas (proc.); X1 yra I etapo rezultatas (proc.).
Šiuo atveju: 86 (proc.) – 72 (proc.) = 14 (proc.), vadinasi, praėjus 3 mėnesiams mokymų turinio aktualumas ir naudingumas mokymų dalyviui padidėjo 14 proc.
Norint apskaičiuoti bendrą darbuotojų rezultatų pokytį, tai apskaičiuojama imant bendrus I ir II etapo mokymų dalyvių rezultatus.
–––––––––––––––––––––––––––––
Darbuotojų kompetencijos
psichikos sveikatos srityje
didinimo tvarkos aprašo
7 priedas
DARBUOTOJŲ KOMPETENCIJOS PSICHIKOS SVEIKATOS SRITYJE DIDINIMO MOKYMŲ ATASKAITA
4. Darbdavio ekonominės veiklos rūšis (jei darbdavys vykdo kelių sričių veiklą, nurodyti pagrindinę):
A. Žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė
B. Kasyba ir karjerų eksploatavimas
C. Apdirbamoji gamyba
D. Elektros, dujų, garo tiekimas ir oro kondicionavimas
E. Vandens tiekimas, nuotekų valymas, atliekų tvarkymas ir regeneravimas
F. Statyba
G. Didmeninė ir mažmeninė prekyba; variklinių transporto priemonių ir motociklų remontas
H. Transportas ir saugojimas
I. Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikla
J. Informacija ir ryšiai
K. Finansinė ir draudimo veikla
L. Nekilnojamojo turto operacijos
M. Profesinė, mokslinė ir techninė veikla
N. Administracinė ir aptarnavimo veikla
O. Viešasis valdymas ir gynyba; privalomasis socialinis draudimas
P. Švietimas
R. Žmonių sveikatos priežiūra ir socialinis darbas
S. Meninė, pramoginė ir poilsio organizavimo veikla
T. Kita aptarnavimo veikla
U. Namų ūkių, samdančių darbininkus, veikla; namų ūkių veikla, susijusi su savoms reikmėms tenkinti skirtų nediferencijuojamų gaminių gamyba ir paslaugų teikimu
V. Ekstrateritorinių organizacijų ir įstaigų veikla
5. Dalyvavusių darbuotojų skaičius: ___________, iš jų:
5.1. pagal pareigas:
darbuotojų__________
vadovų__________
profesinės sveikatos specialistų, darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų ar žmogiškųjų išteklių specialistų__________
6. Mokymų dalyvių raštingumo psichikos sveikatos srityje pokytis: __________
6.1. užpildytų klausimynų porų skaičius (t. y. kiek yra klausimynų (Aprašo 2 priedas) porų, kurių identifikaciniai kodai sutampa): __________
7. Trumpai pristatykite psichosocialiniams profesinės rizikos veiksniams darbo vietoje identifikuoti bei problemoms nustatyti taikytą metodiką (iki 200 žodžių):
|
8. Psichosocialinių profesinės rizikos veiksnių darbo vietoje identifikavimo rezultatai ir nustatytos problemos (iki 200 žodžių):
|
10. Darbuotojų kompetencijos psichikos sveikatos srityje didinimo mokymų turinio aktualumo ir naudingumo vertinimo, atlikto iškart pasibaigus mokymams, apibendrinimas (langeliuose įrašykite mokymų dalyvių, pasirinkusių atsakymo variantą, skaičių):
|
Visiškai nesutinku |
Nesutinku |
Nei sutinku, nei nesutinku |
Sutinku |
Visiškai sutinku |
10.1. Mokymai suteikė naudingų žinių ir įgūdžių |
|
|
|
|
|
10.2. Įgytas žinias ir įgūdžius pritaikau savo darbe |
|
|
|
|
|
10.3. Mokymų metu sužinojau ir praktiškai naudoju būdus, kaip išvengti arba sumažinti stresą ir įtampą darbe |
|
|
|
|
|
10.4. Mokymai padėjo pagerinti mano emocinę (psichologinę) savijautą darbe, jaučiu mažiau streso, dažniau būnu geros nuotaikos |
|
|
|
|
|
10.5. Mokymai padėjo sumažinti profesinio perdegimo riziką |
|
|
|
|
|
10.6. Mokymai buvo naudingi, nes pagerėjo mano darbingumas |
|
|
|
|
|
10.7. Mokymai padėjo pagerinti psichosocialinę aplinką mano darbe |
|
|
|
|
|
10.8. Panašaus pobūdžio mokymai mano darbe turėtų būti tęsiami |
|
|
|
|
|
10.9. Mokymus vykdęs psichologas mokymus vykdė kompetentingai |
|
|
|
|
|
10.10. Mokymus vykdęs profesinės sveikatos specialistas mokymus vykdė kompetentingai |
|
|
|
|
|
10.11. Mokymus vykdę specialistai teikė pakankamą grįžtamąjį ryšį |
|
|
|
|
|
11. Vykdant mokymus taikytos metodikos, įrankiai:
___________________________________________________________________________________
___________________________________________________________________________
12. Taikyti viešinimo būdai, formos:
_______________________________________________________________________________
_______________________________________________________________________________
13. Darbuotojų kompetencijos psichikos sveikatos srityje didinimo mokymų turinio aktualumo ir naudingumo vertinimo, atlikto praėjus 3 mėn. po mokymų pabaigos, apibendrinimas (langeliuose įrašykite mokymų dalyvių, pasirinkusių atsakymo variantą, skaičių)
|
Visiškai nesutinku |
Nesutinku |
Nei sutinku, nei nesutinku |
Sutinku |
Visiškai sutinku |
13.1. Įgytas žinias ir įgūdžius pritaikau savo darbe |
|
|
|
|
|
13.2. Mokymų metu sužinojau ir praktiškai naudoju būdus, kaip išvengti arba sumažinti stresą ir įtampą darbe |
|
|
|
|
|
13.3. Mokymai padėjo pagerinti mano emocinę (psichologinę) savijautą darbe, jaučiu mažiau streso, dažniau būnu geros nuotaikos |
|
|
|
|
|
13.4. Mokymai padėjo sumažinti profesinio perdegimo ženklus |
|
|
|
|
|
13.5. Mokymai buvo naudingi, nes pagerėjo mano darbingumas |
|
|
|
|
|
13.6. Mokymai padėjo pagerinti psichosocialinę aplinką mano darbe |
|
|
|
|
|
13.7. Panašaus pobūdžio mokymai mano darbe turėtų būti tęsiama |
|
|
|
|
|
14. Darbuotojų kompetencijos psichikos sveikatos srityje didinimo mokymų turinio aktualumo ir naudingumo pokytis:______________
14.1. Užpildytų klausimynų porų skaičius (t. y. kiek yra klausimynų (Aprašo 4 ir 5 priedai) porų, kurių identifikaciniai kodai sutampa): _________________
Darbuotojų kompetencijos
psichikos sveikatos srityje
didinimo tvarkos aprašo
8 priedas
DARBUOTOJŲ KOMPETENCIJOS PSICHIKOS SVEIKATOS SRITYJE DIDINIMO MOKYMŲ SUVESTINĖS ATASKAITA
3. Per ataskaitinį laikotarpį mokymai vykdyti šiose darbovietėse (langeliuose įrašyti darbdavių skaičių):
Darbuotojų skaičius Ekonominės veiklos rūšis |
Iki 10 |
11–50 |
51–100 |
101–200 |
201 ir daugiau |
Iš viso |
A. Žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė |
|
|
|
|
|
|
B. Kasyba ir karjerų eksploatavimas |
|
|
|
|
|
|
C. Apdirbamoji gamyba |
|
|
|
|
|
|
D. Elektros, dujų, garo tiekimas ir oro kondicionavimas |
|
|
|
|
|
|
E. Vandens tiekimas, nuotekų valymas, atliekų tvarkymas ir regeneravimas |
|
|
|
|
|
|
F. Statyba |
|
|
|
|
|
|
G. Didmeninė ir mažmeninė prekyba; variklinių transporto priemonių ir motociklų remontas |
|
|
|
|
|
|
H. Transportas ir saugojimas |
|
|
|
|
|
|
I. Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikla |
|
|
|
|
|
|
J. Informacija ir ryšiai |
|
|
|
|
|
|
K. Finansinė ir draudimo veikla |
|
|
|
|
|
|
L. Nekilnojamojo turto operacijos |
|
|
|
|
|
|
M. Profesinė, mokslinė ir techninė veikla |
|
|
|
|
|
|
N. Administracinė ir aptarnavimo veikla |
|
|
|
|
|
|
O. Viešasis valdymas ir gynyba; privalomasis socialinis draudimas |
|
|
|
|
|
|
P. Švietimas |
|
|
|
|
|
|
R. Žmonių sveikatos priežiūra ir socialinis darbas |
|
|
|
|
|
|
S. Meninė, pramoginė ir poilsio organizavimo veikla |
|
|
|
|
|
|
T. Kita aptarnavimo veikla |
|
|
|
|
|
|
U. Namų ūkių, samdančių darbininkus, veikla; namų ūkių veikla, susijusi su savoms reikmėms tenkinti skirtų nediferencijuojamų gaminių gamyba ir paslaugų teikimu |
|
|
|
|
|
|
V. Ekstrateritorinių organizacijų ir įstaigų veikla |
|
|
|
|
|
|
Iš viso |
|
|
|
|
|
|
4. Per ataskaitinį laikotarpį mokymuose dalyvavusių darbuotojų skaičius: iš viso_________, iš jų:
4.1. pagal pareigas:
darbuotojų__________
vadovų__________
profesinės sveikatos specialistų, darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų ar žmogiškųjų išteklių specialistų__________
5. Bendras mokymų dalyvių raštingumo psichikos sveikatos srityje pokyčio apibendrinimas
Darbdavio ekonominės veiklos rūšis (įrašykite raidę remdamiesi šios ataskaitos 3 punkto lentele) |
Vidutinis mokymų dalyvių raštingumo psichikos sveikatos srityje rezultatas (proc.) prieš prasidedant mokymams |
Vidutinis mokymų dalyvių raštingumo psichikos sveikatos srityje rezultatas (proc.) pasibaigus mokymams |
Pokytis |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Glaustai aprašykite lentelės tendencijas:
_______________________________________________________________________________
_______________________________________________________________________________
6. Darbuotojų kompetencijos psichikos sveikatos srityje didinimo mokymų turinio aktualumo ir naudingumo vertinimo mokymų dalyviams, atlikto iškart pasibaigus mokymams, apibendrinimas (langeliuose įrašykite suminį mokymų dalyvių, pasirinkusių atsakymo variantą, skaičių):
|
Visiškai nesutinku |
Nesutinku |
Nei sutinku, nei nesutinku |
Sutinku |
Visiškai sutinku |
6.1. Mokymai suteikė naudingų žinių ir įgūdžių |
|
|
|
|
|
6.2. Įgytas žinias ir įgūdžius pritaikau savo darbe |
|
|
|
|
|
6.3. Mokymų metu sužinojau ir praktiškai naudoju būdus, kaip išvengti arba sumažinti stresą ir įtampą darbe |
|
|
|
|
|
6.4. Mokymai padėjo pagerinti mano emocinę (psichologinę) savijautą darbe, jaučiu mažiau streso, dažniau būnu geros nuotaikos |
|
|
|
|
|
6.5. Mokymai padėjo sumažinti profesinio perdegimo ženklus |
|
|
|
|
|
6.6. Mokymai buvo naudingi, nes pagerėjo mano darbingumas |
|
|
|
|
|
6.7. Mokymai padėjo pagerinti psichosocialinę aplinką mano darbe |
|
|
|
|
|
6.8. Panašaus pobūdžio mokymai turėtų būti tęsiami mano darbe |
|
|
|
|
|
6.9. Mokymus vykdęs psichologas mokymus vykdė kompetentingai |
|
|
|
|
|
6.10. Mokymus vykdęs profesinės sveikatos specialistas mokymus vykdė kompetentingai |
|
|
|
|
|
6.11. Mokymus vykdę specialistai teikė pakankamą grįžtamąjį ryšį |
|
|
|
|
|
7. Darbuotojų kompetencijos psichikos sveikatos srityje didinimo mokymų turinio aktualumo ir naudingumo vertinimo mokymų dalyviams, atlikto praėjus 3 mėn. po mokymų, apibendrinimas (langeliuose įrašykite suminį mokymų dalyvių, pasirinkusių atsakymo variantą, skaičių)
|
Visiškai nesutinku |
Nesutinku |
Nei sutinku, nei nesutinku |
Sutinku |
Visiškai sutinku |
7.1. Įgytas žinias ir įgūdžius pritaikau savo darbe |
|
|
|
|
|
7.2. Mokymų metu sužinojau ir praktiškai naudoju būdus, kaip išvengti arba sumažinti stresą ir įtampą darbe |
|
|
|
|
|
7.3. Mokymai padėjo pagerinti mano emocinę (psichologinę) savijautą darbe, jaučiu mažiau streso, dažniau būnu geros nuotaikos |
|
|
|
|
|
7.4. Mokymai padėjo sumažinti profesinio perdegimo ženklus |
|
|
|
|
|
7.5. Mokymai buvo naudingi, nes pagerėjo mano darbingumas |
|
|
|
|
|
7.6. Mokymai padėjo pagerinti psichosocialinę aplinką mano darbe |
|
|
|
|
|
7.7. Panašaus pobūdžio mokymai turėtų būti tęsiami mano darbe |
|
|
|
|
|
8. Darbuotojų kompetencijos psichikos sveikatos srityje didinimo mokymų turinio aktualumo ir naudingumo mokymų dalyviams pokyčio apibendrinimas:
Darbdavio ekonominės veiklos rūšis (įrašykite raidę remdamiesi 3 punkto lentele) |
Vidutinis darbuotojų kompetencijos psichikos sveikatos srityje didinimo mokymų turinio aktualumas ir naudingumas mokymų dalyviams pasibaigus mokymams (proc.) (trumpalaikio poveikio vertinimas) |
Vidutinis darbuotojų kompetencijos psichikos sveikatos srityje didinimo mokymų turinio aktualumas ir naudingumas mokymų dalyviams praėjus 3 mėn. po mokymų (proc.) (ilgalaikio poveikio vertinimas) |
Pokytis |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Glaustai aprašykite lentelės tendencijas:
___________________________________________________________________________________
___________________________________________________________________________
9. Vykdant mokymus taikytos metodikos, įrankiai:
___________________________________________________________________________________
___________________________________________________________________________
[1] Psichikos sveikatos rizikos veiksniai – tam tikras mąstymas, elgsena ir (ar) jausmai, trukdantys siekti geros psichikos sveikatos ir (ar) psichologinės gerovės.