LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
NUTARIMAS
DĖL PRITARIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO SPECIALIOSIOS TYRIMO KOMISIJOS SEIMO ETIKOS IR PROCEDŪRŲ KOMISIJOS TEIKIMO PRADĖTI APKALTOS PROCESĄ LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NARIUI KĘSTUČIUI PŪKUI PAGRĮSTUMUI IŠTIRTI IR IŠVADAI DĖL PAGRINDO PRADĖTI APKALTOS PROCESĄ PARENGTI IŠVADAI
2017 m. gegužės 2 d. Nr. XIII-338
Vilnius
1 straipsnis.
2 straipsnis.
PRITARTA
Lietuvos Respublikos Seimo
2017 m. gegužės 2 d.
nutarimu Nr. XIII-338
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO SPECIALIOSIOS TYRIMO KOMISIJOS SEIMO ETIKOS IR PROCEDŪRŲ KOMISIJOS TEIKIMO PRADĖTI APKALTOS PROCESĄ LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NARIUI KĘSTUČIUI PŪKUI PAGRĮSTUMUI IŠTIRTI IR IŠVADAI DĖL PAGRINDO PRADĖTI APKALTOS PROCESĄ PARENGTI IŠVADA DĖL TEIKIMO PRADĖTI APKALTOS PROCESĄ LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NARIUI KĘSTUČIUI PŪKUI
Lietuvos Respublikos Seimo specialioji tyrimo komisija Seimo Etikos ir procedūrų komisijos teikimo pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo nariui Kęstučiui Pūkui pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti (toliau – Komisija) Lietuvos Respublikos Seimo pavedimu atliko parlamentinį tyrimą dėl teikimo pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo nariui Kęstučiui Pūkui (toliau – tyrimas).
1. Komisija sudaryta: Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. kovo 16 d. nutarimu Nr. XIII-232 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo specialiosios tyrimo komisijos Seimo Etikos ir procedūrų komisijos teikimo pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo nariui Kęstučiui Pūkui pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti sudarymo“; Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. balandžio 4 d. nutarimu Nr. XIII-272 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. kovo 16 d. nutarimo Nr. XIII-232 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo specialiosios tyrimo komisijos Seimo Etikos ir procedūrų komisijos teikimo pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo nariui Kęstučiui Pūkui pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti sudarymo“ pakeitimo“ (pakeista Komisijos sudėtis).
2. Komisijos sudėtis: Komisijos pirmininkė Dovilė Šakalienė, Komisijos pirmininko pavaduotojas Vytautas Kernagis, Komisijos nariai: Rimas Andrikis, Simonas Gentvilas, Rūta Miliūtė, Monika Navickienė, Česlav Olševski, Raminta Popovienė, Levutė Staniuvienė, Andriejus Stančikas, Ingrida Šimonytė, Virginija Vingrienė.
Lietuvos Respublikos Seimas 2017 m. balandžio 4 d. nutarimu Nr. XIII-272 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. kovo 16 d. nutarimo Nr. XIII-232 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo specialiosios tyrimo komisijos Seimo Etikos ir procedūrų komisijos teikimo pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo nariui Kęstučiui Pūkui pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti sudarymo“ pakeitimo“ iš Komisijos sudėties išbraukė Aušrinę Armonaitę, Mindaugą Puidoką, Robertą Šarknicką, Tomą Tomiliną ir įrašė Simoną Gentvilą, Levutę Staniuvienę, Andriejų Stančiką, Virginiją Vingrienę.
4. Komisijos posėdžiuose dalyvavo: Komisijos nariai Dovilė Šakalienė, Vytautas Kernagis, Rimas Andrikis, Simonas Gentvilas, Rūta Miliūtė, Monika Navickienė, Česlav Olševski, Raminta Popovienė, Levutė Staniuvienė, Andriejus Stančikas, Ingrida Šimonytė, Virginija Vingrienė; kiti Lietuvos Respublikos Seimo nariai: Kęstutis Bartkevičius, Petras Gražulis, Remigijus Žemaitaitis, Kęstutis Pūkas; Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Komisijų sekretoriato patarėjai Rūta Bėčiūtė, Laima Ragauskienė, Romualdas Varslauskas, Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyriausioji specialistė Rūta Rutkauskaitė; kviestieji ir kiti asmenys: lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė, TV programos „Info TV“ žurnalistė Rūta Juknevičiūtė, Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroras Stanislav Barsul, Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Julius Rėksnys, advokatai: Mantas Arasimavičius, Živilė Gulla, Karolis Rugys, du liudytojai (Komisija priėmė sprendimą asmens tapatybės neatskleisti).
5. Siūlymo pradėti apkaltos procesą esmė:
Įvertinusi anksčiau pateiktus faktus apie Seimo nario Kęstučio Pūko elgesį, nesuderinamą su Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos įstatymais bei duota Seimo nario priesaika, Seimo Etikos ir procedūrų komisija konstatuoja, kad yra pakankamai pagrindo daryti išvadą, jog Seimo narys Kęstutis Pūkas šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją ir sulaužė Seimo nario duotą priesaiką, todėl siūlo Seimui sudaryti specialiąją tyrimo komisiją bei pradėti apkaltos procesą Seimo nariui Kęstučiui Pūkui.
Pateiktus kaltinimus teikimo iniciatoriai grindė šiais argumentais:
2017 m. kovo 8 d. ir vėliau visuomenės informavimo priemonėse buvo viešai pateikta informacija, filmuota medžiaga apie tai, kad Seimo narys Kęstutis Pūkas:
1) ieškodamas asmens į Seimo nario padėjėjo-sekretoriaus pareigas kreipė dėmesį į lytį, išvaizdą, amžių, asmeninio gyvenimo aplinkybes;
2) kviesdamas pokalbio moteris, kvietėsi jas į Seimo viešbutį, teigdamas, kad ten yra jo darbo vieta, darbas turi būti nuolatinis ir trukti 24 val. per parą ir 7 dienas per savaitę, domėjosi moterų šeimine padėtimi, akcentavo pageidavimą, kad kandidatė neturėtų sutuoktinio ar draugo, kadangi tapusi jo padėjėja ji privalės apriboti savo asmeninį gyvenimą, rodė savo butą Seimo viešbutyje, buto miegamojo kambarį, jį nurodė kaip svarbiausią jo bute („kaip būtų smagu kada nors čia pasivolioti“), kalbėjo, uždavinėjo klausimus ir vis užsimindavo apie intymius santykius („aš nežinau, kiek tu galėtum būti ištvirkusi“), pabrėžė absoliutų ir besąlygišką pasitikėjimą, nes kandidatė turėtų tapti jo asmeninio gyvenimo dalimi („šalia jo galėtų vaikščioti, kad ir nuoga“), nepagarbiai aptarinėjo kandidačių išvaizdą („štai pas tave maža krūtinė, bet tai nėra blogai. Visai gražu, nes didelės krūtinės laikui bėgant tampa nebegražios“), lygino su kitomis moterimis, akcentavo, kad darbas bus išskirtinai Vilniaus mieste („nes Kaunas yra Kaunas, ten – žmona ir vaikai“);
3) Seimo nario padėjėjo-sekretoriaus darbą apibūdino kaip susijusį su Seimo nario asmeninių poreikių tenkinimu ir neformalaus įvaizdžio užtikrinimu (pvz., lydint ir dalyvaujant kartu viešuose renginiuose), Seimo nariui patogios aplinkos sukūrimu, bendru laisvalaikio leidimu, Seimo viešbutyje esančio Seimo nariui skirto 3-jų kambarių buto tvarkymu ir panašiais buities darbais;
4) už besąlygišką abipusį pasitikėjimą, aprašytų paslaugų atlikimą galimai siūlė mokėti neoficialų atlyginimą, padėti finansiškai bei pirkti drabužius. Kartu teigė, jog Seime pagal sutartį tokios Seimo nario padėjėjos-sekretorės įdarbinti negalėtų;
5) galima daryti prielaidą, kad nufilmuotas ir žiniasklaidoje paviešintas atvejis nebuvo vienintelis – panašios situacijos pasikartodavo kiekvieno darbo pokalbio metu. Seimo narys galimai piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi ir galimai seksualiai priekabiaudamas prie kandidačių siekė naudos sau norėdamas, jog būsima Seimo nario padėjėja-sekretorė vykdytų ne tik pareigybės aprašyme numatytas funkcijas, bet ir tvarkytų jo namus, lydėtų jį į renginius (restoraną, teatrą ir pan.);
6) Seimo narys Kęstutis Pūkas savo veiksmais šiurkščiai diskredituoja Lietuvos Respublikos Seimą kaip vieną svarbiausių valstybės instituciją – tiek savo konkliudentiniais veiksmais ir žodžiais (galimai seksualiai priekabiaudamas prie moterų), tiek siūlydamas neoficialų atlyginimą, toks Seimo nario Kęstučio Pūko elgesys yra nesuderinamas su jo, kaip Seimo nario, veikla, žemina Lietuvos Respublikos Seimo autoritetą.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 59 straipsnyje numatyta, kad išrinktas Seimo narys visas Tautos atstovo teises įgyja tik po to, kai Seime jis prisiekia būti ištikimas Lietuvos Respublikai. Pareigas eidami Seimo nariai vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, valstybės interesais, savo sąžine ir negali būti varžomi jokių mandatų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004 m. liepos 1 d. nutarime konstatavo, kad „Seimo nario priesaika nėra vien formalus ar simbolinis aktas. Ji nėra vien iškilmingas priesaikos žodžių ištarimas ir priesaikos akto pasirašymas. <...> Seimo nario priesaikos aktas yra konstituciškai teisiškai reikšmingas: duodamas priesaiką išrinktas Seimo narys viešai ir iškilmingai įsipareigoja veikti taip, kaip įpareigoja duota priesaika, ir jokiomis aplinkybėmis jos nesulaužyti.“
Seimo narys prisiekia gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, tai reiškia, kad jis įsipareigoja jų nuosekliai paisyti. Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymu patvirtinto Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso (toliau – Valstybės politikų elgesio kodeksas) 4 straipsnio 1 punkte įtvirtintas pagarbos žmogui ir valstybei principas nustato, kad Seimo narys laikosi žmogaus teisių ir laisvių ir jas užtikrina, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija ir teise, didina pasitikėjimą valstybe ir jos institucijomis. Valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnio 5 punkte numatytas padorumo principas numato, kad Seimo narys elgiasi deramai pagal einamas pareigas, vengia situacijų, kai politiko elgesys kenktų jo ar Seimo reputacijai ir autoritetui. To paties kodekso 4 straipsnio 6 punkte įtvirtintas pavyzdingumo principas įpareigoja Seimo narį deramai elgtis visuomenėje, laikytis visuotinai pripažįstamų dorovės, moralės ir etikos normų. Seimo narys Kęstutis Pūkas savo veiksmais ir elgesiu nepaisė Valstybės politikų elgesio kodekse įtvirtintų nuostatų ir taip pažeidė įstatymą, ignoravo Seimo nario priesaika prisiimtą įsipareigojimą gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos įstatymus.
6. Teisės aktai, kuriais vadovautasi atliekant parlamentinį tyrimą:
6.4. Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. kovo 16 d. nutarimas Nr. XIII-232 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo specialiosios tyrimo komisijos Seimo Etikos ir procedūrų komisijos teikimo pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo nariui Kęstučiui Pūkui pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti sudarymo“;
6.5. Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. balandžio 4 d. nutarimas Nr. XIII-272 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. kovo 16 d. nutarimo Nr. XIII-232 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo specialiosios tyrimo komisijos Seimo Etikos ir procedūrų komisijos teikimo pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo nariui Kęstučiui Pūkui pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti sudarymo“ pakeitimo“;
7. Komisijos tyrimo rezultatai:
7.1. Komisija nustatė:
Komisija, išklausiusi liudijimus, išnagrinėjusi gautą medžiagą ir kitą informaciją, nustatė šiuos kaltinimą pagrindžiančius epizodus:
7.1.1. Dėl garbės ir orumo pažeminimo (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnis):
7.1.1.1. Liudytojas Nr. 1 parodė, kad K. Pūkas pokalbio (2017-02-24, 2017-02-25) su juo dėl Seimo nario padėjėjo-sekretoriaus darbo metu:
„Piktinosi tuo, kad šiais laikais moterys „pučiasi lūpas, didinasi krūtines“ <...> Pradėjo komentuoti mano fizines savybes, kad esu aukšta, klausė, koks mano ūgis. Teigė, kad jo toks pat, tačiau aš atrodau aukštesnė. Tada sekė pastaba apie mano mažą krūtinę. Sako, „štai pas pačią krūtinė maža“. Tačiau, jo žodžiais tariant, „maža krūtinė nėra blogai, nes ji visada graži, nes didelės krūtinės laikui bėgant nutįsta, tampa nebegražios“. <...> Buvau šokiruota, net neturėjau ką pasakyti. Mane veikė jo statusas, aplinka, aplinkybė, kad tai yra darbo pokalbis. Akivaizdu, kad jam tokios kalbos kėlė pasitenkinimą, jis tuo metu mane gašliai nužiūrinėjo, šypsojosi <...>, tyrinėjo akimis mano kūną, nes net jį komentavo. Mano įsitikinimu, tai kėlė jam seksualinį pasitenkinimą <...>.“
„K. Pūkas teigė, kad nesiseka jam su komanda, su žmonėmis. Rodė vienos merginos nuotrauką, kuri buvo atėjusi prieš mane, kalbėjo: „Matai, kokia graži. Man ji jau čia būrė, pasak pripasakojo, kad myli, o paskui dingo, neatėjo“ <...> pokalbio metu nebuvo kalbama visiškai apie mano <...> nustatytas teisės aktuose, tiesioginį darbą, jo laiką, užmokestį, nieko, kas reikalinga aptarti pokalbio metu.“
„<...> Prieš tai pareiškėjos neperspėjęs užsuko į Seimo viešbutį <...>, jis paragino eiti kartu su juo, nes norėjo, kad pamatyčiau, kaip „gyvena Seimo narys <...>. Tada paragino sekti pavymui į „svarbiausią kambarį“. Tai buvo miegamasis. Klausinėjo, ar graži lova, patalynė, „kad būtų smagu kada pasivolioti“ <...> sakė, kad turės iš naujo jam perrinkti televizoriaus kanalus <...>.“
„Tada prasidėjo komentarai, kurie irgi privertė mane labai blogai, nepatogiai jaustis, įžeidė mano orumą, žemino <...>. Sakė tokias frazes kaip: „Svarbiausia yra šiluma, meilė. Kas yra meilė? Meilė yra jausmas. Reikia daryti tai, ko pati nori, o ne tai, ko nori šeima ar kiti.“
„Tuomet prasidėjo psichinis smurtas. <...> jo veiksmai privertė mane jaustis menkinama, žeminama, beverte. Jis sakė <...> „Tau jau virš dvidešimt. Ir ką tu gyvenime pasiekei? Tavo metų aš jau buvau namą pradėjęs statytis. Demonstravo, koks pasiekęs yra šiuo metu. Tada internete pradėjo ieškoti savo namo fotografijų. Radęs, rodė jas, pasakojo, klausinėjo, ar gražu.“
„<...> Jis pasakė, kad už Seimą aukščiau tik dangus, minėjo įtakingų žmonių pavardes, su kuriais jam tenka bendrauti. Gyrėsi, kad Prezidentė spaudė jam ranką, rodė apdovanojimus, siekiant sudaryti įspūdį, kad yra galingas ir įtakingas, turintis ryšių žmogus.“
„<...> Anot jo: „Šansai pasitaiko, bet nesikartoja“, kad „reikia naudotis viskuo, kuo tik galima ir įmanoma“, nes „jei tu nelipsi kitiems per galvas, tai lips tau“. <...> Guodėsi, kad yra pavargęs, išsekęs. Pasakė, kad man vien į darbą koncentruotis nereikėtų. Kaip vėliau supratau, kad norėjo, kad koncentruočiausi į jį, jo poreikių tenkinimą. Sakė, kad jam nereikia tokių, kurios sakosi, kad Seime turi pažįstamų, kad man taip pat nederėtų su daug kuo bendrauti, leistis į kalbas, geriau yra tylėti.“
„Tad jis ėmė intensyviai raginti eiti kartu su juo, nes norėjo „kad pamatyčiau, kaip gyvena Seimo narys“. <...> Vis akcentuodavo, kad tai politinio pasitikėjimo pareigybė, kad tai reiškia, jog vienas kitu turime pasitikėti. <...> Mostelėjo į kampą, kuriame stovėjo treniruokliai, sakė, galėsiu čia ateiti pasportuoti, teiravosi, ar sportuoju. Nuolat klausinėjo, ar man čia gražu, ar patinka, sakė, kad galėsiu čia nakvoti, kai jo nebus, neva čia arčiau bus darbas. Tada paragino sekti pavymui „į svarbiausią kambarį“, kaip pats pasakė. Tai buvo miegamasis. Klausinėjo, ar graži lova, patalynė, kad būtų smagu kada „pasivolioti“.“
„Buvo pateikti siūlymai „pasirūpinti“ manimi, t. y. nupirkti dalykinių drabužių. Sakė: „nes prieš tave mergaitė kur buvo, tai neturėjo, tai nieko, aš ir tavim pasirūpinsiu“.“
„<...> skundėsi, kad jam skauda kelį, todėl turės juo pasirūpinti, slaugyti. Atsakius, kad tai neatitinka jos kvalifikacijos ir neturi tokios kompetencijos, kad turėtų tuo rūpintis, pyktelėjo: „Na va, prasideda jau, jau pradedi tu man aiškinti, kas tau priklauso, kas ne. Tai taip nieko nebus. Tada pradėjo kalbėti apie liberalus <...>. Liejo neapykantą homoseksualams, vartojo necenzūrinius žodžius. Užsiminė apie skirtingus lyties organus tarp vyrų ir moterų. Staiga pasakė, kad vyrai turi „tokį įnagį“, kuris tabaluoja ar pan., <...> o moterys tai turi „tokią mažytę, gražią...“.“
„<...> jis teiravosi , ar noriu jo paklausti „ko nors gyvenimiško“. Tada pasiteiravau, kokie jam atrodo žmonės, kokios jo savybės svarbiausios. Pasakiau, kad man pačiai labai svarbus teisingumas ir dorumas. Tai pasakiau specialiai, norėdama parodyti savo poziciją jo elgesio atžvilgiu. Jis tada taip pat patvirtino, kad dora svarbu. Tačiau tuoj pat pradėjo kalbėti seksualinio pobūdžio komentarus: apie tai, kaip žmonės gatvėje bučiuojasi, kaip „dulkinasi“, kaip tenkina vienas kitą oraliniu būdu – „čiulpia kotą“. Kaip visa tai nepriimtina viešoje vietoje, tačiau su „mylimu žmogumi tai nieko blogo“. Taip apibūdino, kas, jo nuomone, yra dora, kas ne. Pasakojo, kaip kartą jis, važiuodamas pro laukus, pamatė, kaip vyras ant automobilio kapoto pasiguldęs „tvarko moterį“.“
7.1.1.2. Liudytojas Nr. 2 parodė apie K. Pūką jam einant Seimo nario padėjėjo-sekretoriaus pareigas (2016-12-07 – 2017-01-03):
„<...> visos merginos buvo, kaip sakant, vienos veido išraiškos, jaunos, labai išvaizdžios, ilgais plaukais ir panašiai. Kai jos čia ateidavo, na, būdavo tiesiog tetervino šokis pavasarį. <...> kas mane stebino, tai buvo išrašoma vakare arba aš pats išrašysiu leidimą. Tai yra jau nuo 16 valandos anksčiausiai. Ir jis tada jas vesdavosi čia <...>. Tai čia to nebuvo, čia buvo pasivaikščiojimas po Seimą. Aš nežinau, ką jie tuo metu darydavo, bet tai čia į kavinę nueisime, dar kas nors. Bet taip, kaip darbuotojo, sakykim, kvalifikacijos – nebuvo visiškai įdomu.“
„<...> sunku buvo todėl, kad jis negalėdavo suformuluoti užduočių. Jeigu aš nesuprasdavau arba pasitikslindavau, ką jis turi omeny, kai pasako, eidavo patyčios, kokia aš buka, durna, kažkokia nesuprantanti, žiopla.“
„Jeigu jis paklausia, tu kažką stengiesi atsakyti, ir jis iš karto tave nutraukia ir sako: „Man tas neįdomu“. Pavyzdžiui, asmeninis stalas. Jeigu jūs atkreipėte dėmesį – vienas didelis lapas prieš jį, kitas ten, kur padėjėjos pusėje. Tie abudu lapai yra jo. Jis ant savo pusės nieko nerašo, jis ateina prie tavęs ir čia rašo. Stalčiuose tu negali nieko laikyti, savo asmeninių daiktų, tau niekas nepriklauso. Ten viskas yra jo ir viskas turi būti sudėliota taip, kaip jis įdėjo. Kažką tai ten… ar kavos, ar atsinešdavau ką, tai rankinuke ir laikydavau.“
„<...> Paskui aš išklausiau tokią litaniją: „O tu žinai, pas mane namas yra 500 kvadratinių metrų ir aš ten turiu katę, bet jai tas namas yra per didelis, ji vis pasimeta. Tai ateina ir prišika pas mane į miegamąjį. Tai atsimink, tu esi kaip ta katė – tau čia per didelė erdvė, per daug čia aukštai visi stovi ir tu čia šiki visur ne vietoje.“ Labai konkretūs du pavyzdžiai. Čia tie, kurie jau man įsirėžė, o kitus aš stengiausi su psichologo pagalba, nes man teko lankytis, nes iš tiesų mano savimonė, savivertė labai nukrito <...>.“
„Tu idiotė, tu nieko nesugebi, net parašyti negali ir panašiai.“ Kai aš vieną kartą stenografavau, ką jisai pasakė per komisijos posėdį, tai jis pasakė: „Ką, aš čia taip kalbėjau?“ Pasakiau: „Taip.“ „Ne, čia reikia keisti kažkaip.“ Sakau: „Tai jūs man pasakykite, kokią pagrindinę mintį jūs norite išreikšti?“ „Aš nežinau, tai tu čia sugalvok, kaip čia ką.“
„Tu čia ką, pisulką parašei ir manai, kad čia protinga?“ Lyg ir nevartoja jokių keiksmažodžių, taip?“
7.1.1.3. Liudytojas Nr. 3 parodė, kad K. Pūkas pokalbio (2017-01-16) su juo dėl Seimo nario padėjėjo-sekretoriaus darbo metu:
„Man paminėjus, kad kadaise buvau sudariusi sutartį su modelių agentūra, taip pat buvo sulaukta negatyvios jo reakcijos. K. Pūkas pasakė: visos jos paleistuvės. Vis tik mano atveju taikė išimtį, sakė, jog aš padoriai apsirengusi, nevaikštau su dirbtiniais, ilgais nagais, esu natūrali. Tai yra aptarinėjo mano išvaizdą. K. Pūkas pasakė, kad aš turiu ilgas kojas. Lūpas. Sakė, kad putlios lūpos, teiravosi, ar nesileidau jokių injekcijų į jas.“
„<...> mane ir savo padėjėją kvietėsi, įkalbinėjo eiti pas jį į Seimo viešbutį. Motyvavo tuo, kad reikia pagalbos perkeliant failus iš iphone mobiliojo telefono į jo kompiuterį, esantį Seimo viešbutyje. <...> Užėjus į jo kambarį, prisėdome prie kompiuterio, bet failų perkėlinėti taip ir neteko – jis nukreipė temą, rodė savo FB paskyrą, sakė, kad turėsiu ją administruoti. <...> Gyrėsi savo ištaigingai įrengtu miegamuoju, ypač didžiuodamasis, kad tokia didelė lova.<...> Kęstutis Pūkas taip pat pasigyrė, kad jo vonios kambaryje yra masažinė vonia, kuria galėčiau pasimėgauti po sunkios darbo dienos Seime. Taip pat buvo pademonstruoti ir pasiūlyta naudotis jo apartamentuose esančiais treniruokliais.<...> Tolimesnis pokalbis pakrypo įžeidžiančia bei seksualinio pobūdžio linkme. Jis ėmė nepagarbiai, įžeidžiančiai kalbėti apie moteris, žmoną. Sakė, kad moterims smegenys yra retai Dievo duodama dovana. <...> akcentavo, kad man nereikia antros pusės, nes manimi pasinaudos, sugadins gyvenimą, aš nieko nepasieksiu. Buvo pateiktas klausimas, kuo ištvirkėlė skiriasi nuo paleistuvės. <...> Jis pasakė, kad jam būtų reikalinga ištvirkėlė. Taip pat paklausė, kokia kategorijai priklausau – ištvirkėlių ar paleistuvių. <...> Toks klausimas mane įžeidė, buvo žeminamas mano orumas ir kaip žmogaus, ir kaip moters, sukurta žeminanti aplinka.“
„<...> K. Pūkas šią istoriją pasakojo itin didžiuodamasis vyrų gimine. Taip galiu teigti, nes jis tai sakė tikrai ne tam, kad mane apsaugotų, pamokytų, bet, kad pasididžiuotų savo aplinkos vyrais, kurie neva yra tokie galingi, protingi ir gali šitaip manipuliuoti ir naudotis moterimis, kurios yra neprotingos, silpnos ir patekusios į tokias situacijas pasimeta. <...> Po to pasakojo istorijas, kaip merginos, dirbdamos striptizo klubuose, tampa prostitutėmis. Jo nurodyta schema – moterys (ar net mergaitės, kurias atveda jų mamos) pradeda dirbti šokėjomis, vėliau ima konkuruoti tarpusavyje dėl vyrų dėmesio, todėl galų gale ima parsidavinėti. Potekstė, kad jis ieško dviejų padėjėjų, jei viena nesutinka, tai galimai sutiks kita, esant konkurencijai. Esmė, kad jis gali bet kada atleisti bet kurią iš jų.“
„Pažeminančiai buvo nurodyta, kad moterims smegenys – Dievo dovana, t. y. mažai jų tas smegenis turi. Davė tiesiogiai suprasti, kad moterys yra žemesnio rango individai.“
7.1.1.4. Liudytojas Nr. 4 parodė, kad K. Pūkas jam einant Seimo nario padėjėjo-sekretoriaus pareigas (2017-01-04 – 2017-02-02):
„Jis ėmė reikalauti, kad tikrinčiau UAB „Pūkas“ el. laiškus. Aš su tuo nenorėjau sutikti, nes tai įmonės paštas, todėl tai yra pažeidimas viešųjų privačių interesų. Jam tai labai nepatiko. <...> Aš jam pasakiau, kad esu valstybės tarnautoja, kad mano funkcijos ir pareigos reglamentuotos teisės aktų. Jam tai labai nepatiko, sakė, kad nesimosikuočiau įstatymais, nes skrisiu iš ten. Klausė, ar suvokiu, kur esu, kaip drįstu prieštarauti. Rodė savo viršenybę, bendravo grubiai.“
„K. Pūkas versdavo mane, griežtai liepdamas eiti su juo į Seimo viešbutį, kur jis gyveno, įsakmiai liepdavo atlikti įvairius namų ruošos darbus, tokius kaip plauti indus, grindis, iššveisti burbulinę vonią, paduoti, ką reikia, sutvarkyti, sutepti sumuštinius, išdėlioti įrankius, žodžiu, būti kaip tarnaitė.“
„Jis norėjo, kad dirbčiau ir normalų padėjėjos darbą, ir tvarkyčiau jo buities reikalus kaip tarnaitė, taip pat įmonės UAB „Pūkas“ reikalus. Kai atsisakiau, prasidėjo manęs žeminimas. Sakė, kad aš neverta to darbo, kad mano prastas išsilavinimas, ir Lietuvoje aukštasis išsilavinimas išvis yra niekas, kad Lietuvoje aukštosiose mokyklose ruošiami tik durniai, aš kvaila, akiplėša. Sakė, kad ir man, ir visoms ateinančioms darbintis merginoms dar 10 metų arti, kol bus vertos tokio darbo, kaip pas jį. Apie savo buvusią padėjėją ištisai kalbėjo, kad ji šlykšti, sena. Stora, smirda, didžiavosi, kad ją išvarydavo iš kabineto, nes negalėdavo žiūrėti.“
„Tada jis man ėmė sakyti, kad, jei noriu užsidirbti daugiau pinigų, <...> banke turi padėtus <...> dolerių, ten dirba jo draugas <...>, man reikėtų su juo susitikti, išmoksiu „žaisti su biržomis“ ir taip generuosiu „MŪSŲ bendras pajamas“ <...>. Jis tai siūlė ne vieną kartą. Aš nesutikau. Jis dėl to mane kaltindavo, kad aš nesusitinku su tuo <...>, nieko nedarau ir dabar jo pinigai veltui stovi.“
„Į darbą rengdavausi dalykiškai, darbui biure tinkamais drabužiais. K. Pūkas užsimindavo, kad man reikėtų nusipirkti kokią gražią „suknutę“, ar „gražius ofisinius batelius“, tuo pat metu jis leido aiškiai suprasti, kad, jei noriu, mes galime važiuoti į parduotuves, galiu išsirinkti tai, kas man patinka, ir jis man nupirks. Sakydavo, kad, jei neturiu pinigų, tai už gražius daiktus jis sumokės.“
„Kelis kartus sakė, kad esu „kūda“ ir mane reikia atšerti, <...> jis įdėmiai į mane žiūrėjo ir pašaipiu tonu pasakė: „Kokia tu lenta, panaši į ištįsusį paauglį, į tokį, kur „pederastams“ patinka“. Jis tai sakė mane nužvelgdamas.“
„K. Pūkas po tų darbo pokalbių kalbėdavo bjaurius dalykus, žemino tas moteris mano akivaizdoje, tai prasidėdavo tada, kai merginos atsisakydavo darbo. Tada jas niekindavo.“
„Jis ne tik gyrėsi, kad jis Seimo narys ir jo apsauga netikrina, bet jis gali įsivežti ir įsinešti į Seimą kokius nori daiktus. Didžiavosi tuo, kad apsaugą galima apeiti.“
„Jis ateidavo į kabinetą ir sakydavo: „Oi, kokia tu šiandien mergaitė su pūstu sijonuku“. <...> Jis prie manęs aptarinėdavo kitas moteris, merginas, kurios ateidavo į darbo pokalbį, – jų išvaizdą, amžių, tyčiodavosi dėl išvaizdos, kūno sudėjimo. Tuo pačiu pabrėždavo, kad aš esu daili, grakšti, mano tokia tiesi nugara, gražiai sėdžiu.“
„Jis nenustojo reikalauti iš manęs daryti man nepriklausančius minėtus darbus. Elgesys vis blogėjo. Ištisai pabrėždavo, kad aš nieko nesuvokiu, nedarau, nesugebu. Nuolatinė jo nuotaikų kaita trikdė, vieną minutę jis aprėkdavo, po to galėdavo pasakyti kažką vulgaraus ar pagirti. Nuolat šaukdavo, keldamas stresą.“
„Ypatingai šlykštaus komentaro sulaukiau, kai kartą diskutuojant darbo reikalais, sėdint prie savo darbo stalų vienas priešais kitą, jis manęs nei iš šio nei iš to paklausė: „O tu skuti savo „mažytę“ ar palieki ten plaukučius?“ Tą akimirką pasijaučiau viduje be galo šlykščiai, net fiziškai, buvau šokiruota. Tylėjau. Tada jis po nejaukios pauzės pradėjo išsisukinėti, bandydamas tai nuleisti juokais. Jis žinojo, kad turiu daryti operaciją. Todėl pasakė: „Žinau, kad tavęs laukia operacija, bet „tų plaukučių“ geriau nešalinti, „nes didesnis jautrumas“. „Rodė ant savo rankos, kad kai yra plaukai, oda jautresnė, žodžiu, tokia „paskaitėlę“ man paskaitė apie tai. Buvo akivaizdu, kad „mažyte“ yra vadinami moters lytiniai organai, o vėliau buvo kalbama apie jų jautrumą. Man tai tikrai sukėlė siaubą ir šleikštulį. Atsirado vidinis drebulys. Jo nuolatinis užgaulus, vulgarus dėmesys padarė man didelę emocinę psichinę žalą.“
„Bendraudamas su manimi jis keletą kartų mane lietė. T. y. paliesdavo tarsi gestikuliuodamas petį, ranką, nugarą. Aš esu įsitikinusi, kad jis tai darė tyčia, nes nebuvo jokio reikalo tai daryti, pagal aplinkybes galėjo ir neprisilietęs bendrauti. Tuo laikotarpiu, kai kartą jam kažką kalbėjau apie darbą stovėdama greta jo kairės, jis man savo kairės plaštakos šonine dalimi švelniai perbraukė per mano dešinę šlaunį iš viršaus į apačią. Nors jis kalbėdamas gestikuliuoja, bet šis poelgis buvo atliktas akivaizdžiai tyčia, o ne neatsargiai. Aš dėl tokių veiksmų tiesiog sustingdavau. Man susidarė įspūdis, kad, kai jis atlikdamas minėtus veiksmus man sukelia išgąstį, susikaustymą, sutrikdo, tai jam sukelia malonumą.“
7.1.1.5. Liudytojas Nr. 5 parodė, kad K. Pūkas pokalbio (2017-02-09) su juo dėl Seimo nario padėjėjo-sekretoriaus darbo metu:
„Atėjus į jo kabinetą, K. Pūkas iš karto pradėjo komentuoti mano išvaizdą, pasakė, kokia aš smulki, turint omeny mano išvaizdą.“
„<...> Be to, jam pusryčiaujant jis sakė, kad nėra kam juo pasirūpinti, bei klausė, ar aš juo pasirūpinsiu. Visa tai man kėlė įtampą, vertė jaustis nejaukiai, jaučiausi pasimetusi ir nežinojau, ką jam atsakyti, nes aš atėjau į darbo pokalbį turėdama tikslą susirasti darbą, o ne palaikyti kompaniją, paguosti ar prižiūrėti asmeninį Seimo nario gyvenimą. <...> Pokalbio metu iš viso neklausinėjo apie mano žinias bei sugebėjimus. Supratau rūpinimąsi, kad turėsiu jam gaminti maistą, atnešti jam maisto ir pan., nes tai jis pasakė po pasakojimo, kad nepusryčiavo, nėra kas juo rūpinasi.“
„Vėliau Kęstutis Pūkas maždaug valandai su puse išvyko ir paliko mane vieną savo kabinete, sakė jaustis kaip namuose, apžiūrėti, ko reikia nupirkti kabinete (minėjo: kanceliarinės prekės, kava, arbata, saldainiai, sausainiai). Taip pat pabrėžė, kad jis turi pinigų, o aš ne.“
„Nuolatos siūlė, užuominomis apie gerą gyvenimo kokybę, pavyzdžiais demonstravo, kad, jeigu būčiau jo padėjėja, sutinkanti su jo sąlygomis, t. y. jei įsitraukčiau į jo kurstomą vulgarų bendravimą, sutikčiau su jo vulgariais pasiūlymais ir gyvenčiau pagal jo supratimą, t. y. tenkinčiau jo seksualinius poreikius, vulgarius pasiūlymus, būčiau meiluže. Tai man kėlė įtampą, jaučiausi lyg būčiau perkama, tai žemino mano garbę ir orumą.“
„Negalėjau patikėti, kad esu tokioje valstybės mastu aukštoje institucijoje, o iš manęs tyčiojasi, pabrėždamas mano finansinę padėtį, žodžiais, kad turi pinigų, o aš ne, kad esu jauna, be patirties, be „užnugario“. Iš esmės, jei nebūsiu Seime, tai ir būsiu niekas. <...> Kad tik jis suteikia tokį šansą patekti į Seimą,“
„Po šio viso pokalbio su Seimo nariu Kęstučiu Pūku aš patyriau nežmonišką pažeminimą siekiant įsidarbinti, kadangi aš prieš šį Seimo narį buvau „niekas“, o jis – „visagalis“, turtingasis ponas. <...> nusivylę ir niekaip negalėję patikėti, jog tokio aukšto rango pareigūnas, kuris davė priesaiką Lietuvos valstybei ir jos žmonėms ištikimai tarnauti visų labui, tokiu būdu tyčiojasi iš jaunimo, iš žmonių, kurie siekia įsidarbinti ir taip pat prisidėti prie valstybės gerovės.“
7.1.2. Dėl lygiateisiškumo principo pažeidimo (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis):
7.1.2.1. Liudytojas Nr. 1 parodė, kad K. Pūkas pokalbio (2017-02-24, 2017-02-25) su juo dėl Seimo nario padėjėjo-sekretoriaus darbo metu:
7.1.2.2. Liudytojas Nr. 2 parodė, kad K. Pūkas jam einant Seimo nario padėjėjo-sekretoriaus pareigas (2016-12-07 – 2017-01-03):
Liudytojas, atsakydamas į Komisijos nario klausimą: „Ar buvo pabrėžiamas jūsų socialinis statusas?“, parodė:
„Taip. <...> Kad aš žinočiau savo vietą, kad <...> aš jau pakliuvau čia, tai jau aukščiau nėra kur pakliūti, man čia labai didelė garbė ir tokios kaip aš turi iš viso džiaugtis. <...> kad aš, pakliuvusi pas Seimo narį, kuris atstovauja Lietuvai, kuris buvo išrinktas <...>. Turime labai džiaugtis ir labai sergėti savo vietą, nes čia jau suteiktas labai didelis šansas karjerai ir visam kitam.“
„Jaučiausi, kaip žinote, mūsų šalyje senukams nėra vietos, o tau, sena boba, tai iš viso čia… Tai nebuvo tiesiogiai išsakyta, tik buvo vieną kartą paklausta, kiek man metų, nors jis galėjo pasižiūrėti į dokumentus. Bet nuolatinis tas, kad tu mane erzini, tu išeik, eik ten, atsisėsk, tai aš buvau susitarus bibliotekoje, kad aš ten galėsiu prie to kompiuterio dirbti.“
7.1.2.3. Liudytojas Nr. 3 parodė, kad K. Pūkas pokalbio (2017-01-16) su juo dėl Seimo nario padėjėjo-sekretoriaus darbo metu:
7.1.2.4. Liudytojas Nr. 4 parodė, kad K. Pūkas jam einant Seimo nario padėjėjo-sekretoriaus pareigas (2017-01-04 – 2017-02-02):
„K. Pūkas daug apie mano gyvenimą neklausinėjo, tik „per aplinkui“ išsiaiškino, kad draugo neturiu.“
„Anketų pririnko pats. Ieškojo teisininkių, žurnalisčių pagal išsilavinimą, visos atrinktos buvo jaunos, gražios merginos. <...> Vaikinų, vyresnių moterų nebuvo. K. Pūkas nurodė reikalavimus kandidatėms, kurias turėjau patikrinti pagal jo atrinktas anketas. Jos turėjo būti jaunos, gražios, „kad būtų smagu dirbti“, jo žodžiais. Turi būti be įsipareigojimų, be šeimos, vaikų, antros pusės, net be naminių gyvūnų. Net neturėti užsiėmimų papildomų. Kad visą laiką skirtų tik darbui ir jam. <...> Jis buvo nurodęs delikačiai, netiesiogiai išsiklausti jas apie anksčiau minėtas aplinkybes.“
7.1.3. Dėl kišimosi į asmens privatų gyvenimą ir asmens teisių bei laisvių suvaržymo (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22, 28 straipsniai):
7.1.3.1. Liudytojas Nr. 1 parodė, kad K. Pūkas pokalbio (2017-02-24, 2017-02-25) su juo dėl Seimo nario padėjėjo-sekretoriaus darbo metu:
„Paskutinė K. Pūko ištarta frazė tą vakarą buvo: „Man reikia žmogaus, kuris visą laiką būtų čia. Kaunas yra Kaunas. Ten žmona, vaikai. Man reikia, kad tu visą laiką būtum Vilniuje.“
„<...> laukiau, kol prasidės pokalbis. Tai tęsėsi apie pusvalandį. Pokalbis ten taip ir neįvyko. Kęstutis Pūkas paragino mane sėsti į jo automobilį ir pasakė, kad važiuosim į Seimą. <...> Seime Kęstutis Pūkas sakė, kad padėjėjos darbas nėra tik darbas, kad tai yra gyvenimas.“
7.1.3.2. Liudytojas Nr. 3 parodė, kad K. Pūkas pokalbio (2017-01-16) su juo dėl Seimo nario padėjėjo-sekretoriaus darbo metu:
„Kęstutis Pūkas ne kartą pažymėjo, kad juo reikia rūpintis visapusiškai, tai yra pasirūpinti, kad šaldytuve būtų maisto, nupirkti jam vaistus, priminti juos išgerti laiku ir pan. Skundėsi, kad <...> neprimena, kada gerti vaistus. Taip pat ne kartą pažymėjo, kad po darbo jokiu būdu negalėsiu eiti į barus, naktinius klubus, nes būsiu „nešvari“, „panaudota“.“
7.1.3.3. Liudytojas Nr. 4 parodė, kad K. Pūkas jam einant Seimo nario padėjėjo-sekretoriaus pareigas (2017-01-04 – 2017-02-02):
„Į mėnesio pabaigą, kai beveik visiškai nuo jo atsiribojau dėl minėto elgesio, K. Pūkas pradėjo man skųstis, kad aš juo nesirūpinu, dažnai tai kartojo. Priekaištavo, kad neužeinu pas jį į butą. Kvietė jo bute pasigaminti kartu valgyti, pavakarieniauti, pažiūrėti filmą per didelį televizorių.“
7.1.3.4. Liudytojas Nr. 5 parodė, kad K. Pūkas pokalbio (2017-02-09) su juo dėl Seimo nario padėjėjo-sekretoriaus darbo metu:
„Be to, jis minėjo, kad reikia padėjėjos su reprezentatyvia išvaizda, kad nevaikščiočiau po klubus.“
„Kadangi pokalbio metu taip ir nepriėjome prie darbo laiko, tvarkos aptarimo, aš pati to pasiteiravau. Tuomet jis paprašė išvardyti, kiek laiko ir ką veikiu per savo dieną. <...> Pabrėžiau, kad turiu draugą, nes jau iš pokalbio supratau, kad Kęstučiui Pūkui tai nepatiks. <...> Paminėjau, kad man yra svarbūs tėvai, jis pasakė, kad tai yra man „šiknoj kablys“, nes jie traukia mane į žemę ir taip gyvenime aš nieko nepasieksiu, nes aukščiau Seimo nieko nėra. Dėl studijų tęsimo jis sakė pagalvoti man, ar man iš viso to reikia. <...> Pasakius, jog aš turiu draugą, jis teigė, kad esu panaudota ir draugas į mane žiūri kaip į mėsą, jam reikia tik vieno. Teigė, jog visada patinas nori patelę laikyti prie savęs. <...> Sakė, kad jeigu man reikia kūniško malonumo, tai galiu pati save pasikutenti.“
7.1.4. Dėl nelegalaus darbo:
7.1.4.1. Liudytojas Nr. 2 pateikė parodymus, kad K. Pūkas jam einant Seimo nario padėjėjo-sekretoriaus pareigas (2016-12-07 – 2017-01-03):
„Šiaip aš atėjau į visą etatą, paskui man padarė pusantro. <...> Tai tas pusę etato turėjo būti skirtas atėjusiai mergaitei, kuriai nors, kurią jis susiras, ir jinai dar gali būti nebaigus aukštojo, jinai gali būti be tinkamo išsilavinimo, štai, jeigu priims, aš turėsiu grąžinti tą į rankas, gaudama tą oficialų atlyginimą, tai mergaitei.“
Liudytojas, atsakydamas į Komisijos nario klausimą: „Oficialiai dokumentuose buvo sutvarkyta sutartis, kad jūs dirbate pusantro etato, tačiau jūs buvote perspėta, kad turėsite už pusę etato gaunamus pinigus atiduoti į rankas žmogui, kuris būtų pasamdytas nelegaliai ir neįformintas pagal darbo sutartį?“, parodė:
7.1.4.2. Liudytojas Nr. 3 parodė, kad K. Pūkas pokalbio (2017-01-16) su juo dėl Seimo nario padėjėjo-sekretoriaus darbo metu:
„<...> aukštojo mokslo diplomo dar neturiu. Seimo narys šį faktą žinojo <...>. Pasitarusios Personalo skyriaus specialistės pareiškė, kad tokios praktikos Seime nėra, ir nurodė, kad tokiu atveju galima dirbti savanorystės pagrindu ar pan. Pateikus šią informaciją Kęstučiui Pūkui, pastarasis šį faktą ignoravo. T. y. vis nenorėjo pripažinti, kad nepavyks manęs įdarbinti, bandė vis ieškoti būdų mane pas save įdarbinti.<...> K. Pūkas teigė, kad yra kitų būdų dirbti Seime, gaunant atlyginimą. Vienas jų – priimti kitą žmogų, kuris realiai nedirbs, aš dirbčiau visuomeniniais pagrindais bei gaučiau jo atlyginimą, kuris būtų perduotas.“
7.1.4.3. Liudytojas Nr. 4 parodė, kad K. Pūkas jam einant Seimo nario padėjėjo-sekretoriaus pareigas (2017-01-04 – 2017-02-02):
„Mane spaudė kuo greičiau pradėti dirbti, nes sakė, kad kitą priims, jei delsiu, todėl nors 28 dieną dar dirbau kitoje bendrovėje, atėjau į Seimą, pradėjau susipažinti su darbu. Su K. Pūku buvo sutarta, kad oficialiai pas jį dirbu nuo 29 dienos. Tą dieną atėjau su reikiamais dokumentais, kartu su juo ėjome į Personalo skyrių. Personalo skyriuje pasakė, kad manęs priimti negali, nes pas jį jau yra du padėjėjai po 1,5 etato, todėl trečias negali būti priimtas. <...> Man tai buvo šokas, nes per jo spaudimą buvau išėjusi iš darbo, o čia priimti negali. K. Pūkas liepė vis tiek eiti į darbą. Per tą laiką buvo išspręstas padėjėjų etatų klausimas, jų 0,5 etato atimta, o aš gavau etatą. <...> Ėjau į darbą, pradėjau žiūrėti dokumentus, jo el. laiškus, tvarkyti dokumentus ir pan. Už tas dienas K. Pūkas man nemokėjo. Pinigų nepasiūlė.“
„Taip pat kokius tris kartus per mėnesį jis sakė, kad aš galėčiau užsiimti dirbdama su jo įmonės reklamos pardavimais. T. y. pardavinėti UAB „Pūkas“ reklamą klientams. Matyt, turėjo omenyje darbo Seime metu. <...> Taip pat jis labai intensyviai bandė priversti mane išmokti filmuoti profesionalia vaizdo filmavimo kamera, kuri buvo pas jį kabinete. <...> turėsiu išmokti montuoti video- ir audiomedžiagą. Tai yra akivaizdu, kad jis norėjo, kad tai po to daryčiau jo UAB „Pūkas“ interesams, žinių tarnybai, matyt, medžiagai iš Seimo. Aš nesutikau, jis be galo pyko.“
7.1.5. Nustatytas aplinkybes patvirtinantys įrodymai:
7.1.5.1. Komisija nustatė, kad Liudytojo Nr. 1, nurodžiusio 2017-02-24 ir 2017-02-25 dalyvavus pokalbyje su Seimo nariu K. Pūku dėl Seimo nario padėjėjo-sekretoriaus darbo, parodymus pagrindžia Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros ikiteisminio tyrimo Nr. 02-2-00154-17 dokumentų duomenys bei Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – VAD) pateikta informacija apie Seimo nario K. Pūko užsakytų vienkartinių leidimų į Seimo rūmus duomenys. Iš Komisijai VAD pateiktų duomenų matyti, kad Liudytojui Nr. 1 Seimo narys K. Pūkas užsakė vienkartinius leidimus patekti į Seimo rūmus 2017-02-24, 2017-02-25, 2017-02-26, 2017-02-2 ir leidimu 2017-02-24 patekti į Seimo rūmus buvo pasinaudota. Komisijos nuomone, šie dokumentai patvirtina tikslias liudytojo lankymosi Seime datas.
7.1.5.2. Komisija nustatė, kad Liudytojo Nr. 2, nurodžiusio 2016-12-07 – 2017-01-03 ėjus Seimo nario K. Pūko padėjėjo-sekretoriaus pareigas, parodymus pagrindžia Seimo kanceliarijos Personalo skyriaus pateikti duomenys apie politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus, ėjusius Seimo nario K. Pūko padėjėjo-sekretoriaus pareigas (pareigybės krūvio dydis – 1), bei VAD pateikta informacija apie Seimo nario K. Pūko užsakytų vienkartinių leidimų į Seimo rūmus duomenys. Iš Komisijai VAD pateiktų duomenų matyti, kad Liudytojui Nr. 2 Seimo narys K. Pūkas užsakė vienkartinius leidimus patekti į Seimo rūmus 2016-12-02, 2016-12-05, 2016-12-06, 2016-12-07, 2016-12-08, 2016-12-09, 2016-12-12, 2016-12-13, 2016-12-14, 2016-12-15, 2016-12-16 ir leidimais 2016-12-06, 2016-12-07, 2016-12-14 patekti į Seimo rūmus buvo pasinaudota. Komisijos nuomone, šie dokumentai patvirtina tikslias liudytojo lankymosi Seime datas.
7.1.5.3. Taip pat Liudytojo Nr. 2, nurodžiusio 2016-12-13 – 2017-01-03 ėjus Seimo nario K. Pūko padėjėjo-sekretoriaus pareigas, parodymus pagrindžia Seimo kanceliarijos Personalo skyriaus pateikti duomenys apie politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus, ėjusius Seimo nario K. Pūko padėjėjo-sekretoriaus pareigas (pareigybės krūvio dydis – 0,5), bei VAD pateikta informacija apie Seimo nario K. Pūko užsakytų vienkartinių leidimų į Seimo rūmus duomenys. Iš Komisijai VAD pateiktų duomenų matyti, kad Liudytojui Nr. 2 Seimo narys K. Pūkas užsakė vienkartinius leidimus patekti į Seimo rūmus 2016-12-02, 2016-12-05, 2016-12-06, 2016-12-07, 2016-12-08, 2016-12-09, 2016-12-12, 2016-12-13, 2016-12-14, 2016-12-15, 2016-12-16 ir leidimais 2016-12-06, 2016-12-07, 2016-12-14 patekti į Seimo rūmus buvo pasinaudota. Komisijos nuomone, šie dokumentai patvirtina tikslias liudytojo lankymosi Seime datas.
7.1.5.4. Liudytojas Nr. 3 nurodo, kad 2017-01-16 atvyko į darbo pokalbį pas Seimo narį K. Pūką, o kitą dieną ėjo į Seimo kanceliarijos Personalo skyrių dėl įsidarbinimo. Komisija nustatė, kad Liudytojo Nr. 3, nurodžiusio 2017-01-16 dalyvavus pokalbyje su Seimo nariu K. Pūku dėl Seimo nario padėjėjo-sekretoriaus darbo, parodymus pagrindžia Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros ikiteisminio tyrimo Nr. 02-2-00154-17 dokumentų duomenys bei VAD pateikta informacija apie Seimo nario K. Pūko užsakytų vienkartinių leidimų į Seimo rūmus duomenys. Iš Komisijai VAD pateiktų duomenų matyti, kad Liudytojui Nr. 3 Seimo narys K. Pūkas užsakė vienkartinius leidimus patekti į Seimo rūmus 2017-01-16 ir 2017-01-17 ir leidimais patekti į Seimo rūmus buvo pasinaudota. Komisijos nuomone, šie dokumentai patvirtina tikslią liudytojo lankymosi Seime datą.
7.1.5.5. Komisija nustatė, kad Liudytojo Nr. 4, nurodžiusio 2017-01-04 – 2017-02-02 de jure ėjus Seimo nario K. Pūko padėjėjo-sekretoriaus pareigas, parodymus pagrindžia Seimo kanceliarijos Personalo skyriaus pateikti duomenys apie politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus, ėjusius Seimo nario K. Pūko padėjėjo-sekretoriaus pareigas, bei VAD pateikta informacija apie Seimo nario K. Pūko užsakytų vienkartinių leidimų į Seimo rūmus duomenys. Iš Komisijai VAD pateiktų duomenų matyti, kad Liudytojui Nr. 4 Seimo narys K. Pūkas užsakė vienkartinius leidimus patekti į Seimo rūmus 2016-12-21, 2016-12-22, 2016-12-23, 2016-12-24, 2016-12-25, 2016-12-26, 2016-12-28, 2016-12-29, 2016-12-30, 2017-01-02, 2017-01-03, 2017-01-04, 2017-01-05, 2017-01-06, 2017-01-07, 2017-01-09 ir visais užsakytais leidimais patekti į Seimo rūmus buvo pasinaudota. Komisijos nuomone, šie dokumentai patvirtina tikslias liudytojo lankymosi Seime datas.
7.1.5.6. Komisija nustatė, kad Liudytojo Nr. 4 parodymus, jog de facto pradėjo eiti Seimo nario K. Pūko padėjėjo-sekretoriaus pareigas 2016-12-29, pagrindžia VAD pateikta informacija apie Seimo nario K. Pūko užsakytų vienkartinių leidimų į Seimo rūmus duomenys. Iš Komisijai VAD pateiktų duomenų matyti, kad Liudytojui Nr. 4 Seimo narys K. Pūkas užsakė vienkartinius leidimus patekti į Seimo rūmus 2016-12-21, 2016-12-22, 2016-12-23, 2016-12-24, 2016-12-25, 2016-12-26, 2016-12-28, 2016-12-29, 2016-12-30, 2017-01-02, 2017-01-03, 2017-01-04, 2017-01-05, 2017-01-06, 2017-01-07, 2017-01-09 ir visais užsakytais leidimais patekti į Seimo rūmus buvo pasinaudota. Komisijos nuomone, šie dokumentai patvirtina tikslias liudytojo lankymosi Seime datas.
Taip pat Komisija atkreipė dėmesį į Liudytojo Nr. 4 parodymus, jog „jis sakė, kad leidimas man užeiti į Seimą užsakytas, kad ateičiau per trečius rūmus. Nežinojau, kur tai tiksliai yra, todėl atvykusi paskambinau, jis atėjo pasitikti. Leidimo nepasiėmiau, nes taip užėjau ne per trečius rūmus, bet užeinant apsaugos darbuotojas nuskenavo mano pasą“. „Jis visada į Seimą eidavo ne pro detektorius, bet pro kitą įėjimą, kur pasukama svirtis.“
7.1.5.7. Komisija nustatė, kad Liudytojo Nr. 5, nurodžiusio 2017-02-09 dalyvavus pokalbyje su Seimo nariu K. Pūku dėl Seimo nario padėjėjo-sekretoriaus darbo, parodymus pagrindžia Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros ikiteisminio tyrimo Nr. 02-2-00154-17 dokumentų duomenys bei VAD pateikta informacija apie Seimo nario K. Pūko užsakytų vienkartinių leidimų į Seimo rūmus duomenys. Iš Komisijai VAD pateiktų duomenų matyti, kad Liudytojui Nr. 5 Seimo narys K. Pūkas užsakė vienkartinį leidimą patekti į Seimo rūmus 2017-02-09 ir leidimu patekti į Seimo rūmus buvo pasinaudota. Komisijos nuomone, šie dokumentai patvirtina tikslią liudytojo lankymosi Seime datą.
7.1.6. Seimo nario Kęstučio Pūko paaiškinimai:
Atsakydamas į klausimą: „Ar kuri nors iš pretendenčių į jūsų padėjėjas lankėsi jūsų Seimo viešbučio kambaryje?“, K. Pūkas parodė:
„Taip. Ten aš esu… Jeigu paaiškinčiau situaciją, kaip yra, aš norėjau teikti visuomenei informaciją apie komiteto darbą. Seimo kompiuteriuose tų programų negalima naudoti, aš atsivežiau savo galingą kompiuterį ir norėjau filmuotą medžiagą iš komitetų, iš komisijos, aš turiu Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto protokolinį išrašą, kad jie norėtų, sutiktų teikti informaciją visuomenei, ir aš parodžiau žmonėms, kaip ten reikėtų dirbti, kokiomis programomis ir t. t. buvo. <...>“
Atsakydamas į klausimą, ar kompiuteris buvo tokio didumo, kad jo atsinešti į Seimą nebuvo galimybių, K. Pūkas parodė:
„Su mano rankų abiejų pečių operacija tikrai ne <...>. Kitas dalykas, Seime yra ribotas, labai ribotas naudojimas. Gal skaitėte instrukcijas. Aš jas perskaičiau atsakingai ir kreipiausi į Seimo valdybą, kaip naudotis, ir ji man atsakė labai išsamiai, kad to daryti negalima, prie tų tinklų prisijungti. Aš jau panaudosiu savo asmenines priemones ir daug metų dirbu… <...> Aš manau, kad tokio kompiuterio neštis negalima.“
„Atsiprašiau dėl to į priekį, kad jeigu ką nors įžeidžiau savo gilesniais pokalbiais. Kada jau praeina tas laikotarpis, kada su žmogumi pasiaiškinu, kad jis norėtų, tada pereinu į gilesnius, į atviresnius pokalbius. Aš esu atviras žmogus, kūrybingas. Nenoriu aš čia sakyti, bet aš galiu pakalbėti su visais žmonėmis labai atvirai ir aš to visai nesibauginu, aš visą laiką buvau toks ir būsiu. Neįžeidžiau nė vieno žmogaus, nė vienos moters. Jeigu čia organizuojami kokie nors žaidimai buvo iki to, ką čia parodė… Jeigu profesionaliai, aš esu televizijoje išdirbęs 15 metų ir trumpai aš jums pasakysiu <…>.“
Atsakydamas į klausimą: „Kiek apskritai buvo žmonių atėję į jūsų vadinamuosius konkursus ir kiek iš viso buvo merginų, ar buvo ir vyrų?“, K. Pūkas parodė: „Buvo ir vyrų, buvo ir moterų, buvo ir merginų. Aš ten, kaip man čia aiškina, kad aš čia pasirinkinėjau merginas, tai aš ieškojau darbuotojo. Taip, aš esu labai reiklus, tą liudija mano gyvenimo rezultatas. Jeigu pasidomėsite, jeigu bus įdomu, aš jums asmeniškai galėsiu šiek tiek pristatyti, ką aš padariau gyvenime. Aš be galo reiklus ir su manimi sunku dirbti. Sunku. <...>
Aš ne vilnietis, aš jų neturiu. Man partijos žmonės irgi pasiūlė vieną kitą. Bet žinote, aš su savo principais, savo požiūriu, nes aš partijoje, aš esu atskaitingas partijai ir aš labai norėjau žmogų paimti, kuris nesusijęs su kažkuo, kad aš dirbčiau pagal savo įsitikinimus ir pagal savo medžiagą, kurios turiu labai labai daug <...>.“
Atsakydamas į klausimą, „Ar jūsų vadinamieji „gilesni“ pokalbiai su kandidatėmis į jūsų padėjėjos vietą ir komentarai, vulgarūs komentarai apie jų kūno dalis, atsižvelgiant <...> to paties kodekso 4 straipsnio 6 punktas įtvirtina pavyzdingumo principą ir įpareigoja Seimo narį deramai elgtis visuomenėje, laikytis dorovės, moralės ir etikos normų, šitame kontekste jūsų vadinami gilesni pokalbiai su kandidatėmis į jūsų padėjėjos vietą ir komentarai, vulgarūs komentarai, apie jų kūno dalis, jums vis atrodo tinkami?“, K. Pūkas parodė: „Aš norėčiau, kad jūs pamatytumėte visus pokalbius, arba pakvieskite žmogų ir jūs suprasite, kokiame kontekste buvo kalba.“
Atsakydamas į klausimą: „Ar galite patvirtinti, kad neplanavote įdarbinti žmonių, kurie neturi universitetinio išsilavinimo?“, K. Pūkas parodė: „Galiu patvirtinti 100 procentų, bet buvo pateikta CV, kad baigusi, o viena kandidatė sakė (galbūt personalas jums sakė), kad baigusi magistrą, baigusi tą, atnešė dokumentus, pasirodo, tuose dokumentuose nėra to. Aš netikrinau dokumentų. Aš žinau, kad įdarbinu ne aš žmogų, aš jį tik pasirenku, ir ten buvo pameluota. Vienas žmogus buvo, kuris nebuvo baigęs. Na, galbūt buvo dar keletas žmonių atėję, kurie dar nebuvo baigę universiteto ir jie atsisakė dirbti, nes sakiau, kai baigsite, tada ateisite <…>.“
Atsakydamas į klausimą: „Koks yra idealus kandidatas arba kokio kandidato jūs ieškodavote Seimo nario padėjėjo pareigoms užimti?“, K. Pūkas parodė: „Idealus tas, kuris padėtų dirbti.“
Atsakydamas į klausimą, kokios kompetencijos turi būti, K. Pūkas parodė: „Kompetencijos. Pirmiausia aš ieškojau teisininko, dar kartą pabrėžiu. Aš neturiu teisinio išsilavinimo. Aš labai daug dirbęs su tuo, mano patirtis labai didelė, bet aš ieškojau būtent tik teisininkų. Ir ten nė vieno žmogaus nebuvo arba magistro, arba bakalauro, kurios buvo pateikusios. Man idealus žmogus tas… Yra trys sritys, kuriose aš labai norėjau pagalbos. Viena buvo nagrinėti komitetų ir komisijų įstatymų bazę, kitas darbas – administruoti visa kita ir toliau yra dienotvarkė, kur dalyvauti, kur nedalyvauti, sudėlioti laiką. Idealus žmogus būtų tas, kuris padėtų.“
„Pavyzdžiui, ta mergina, kuri <...>, apie kurią kalbame, kuri atėjo, susitiko mane net Savanorių prospekte, pati atbėgusi. Atvažiavo į Seimą, pakalbėjome, sakau, aš važiuoju namo, jinai taip norėjo dirbti, aš išrašiau leidimą rytojaus dienai, ketvirtadienį aš išvažiavau namo, penktadienį jinai atėjo čia pati. Kalba dabar apie tai, kad ten jos niekas nesusirado, pati atsiuntė CV ir motyvacinį laišką, aš jums galiu pateikti juos. Čia, žinote, tokių daug pririnkta detalių, iš kurių sudaromas toks įvaizdis. Iš tikrųjų nė su vienu žmogumi pokalbyje apie tai, atėjus pokalbio, kada formalu būna, nebuvo jokios ten kalbos. Kada jinai jau nori… kalba apie laiką, apie tas 24 valandas, čia aš apie save kalbu, kad aš visą laiką, kaip ir jūs visi Seimo nariai, jūs atsakingi 24 valandas septynias dienas per savaitę. O dėl darbo, jūs patys žinote krūvį, ir aš kiekvieną dieną išeinu dešimtą valandą, ir dabar, ir tada, čia mano pasirinkimas, kiek man dirbti. Ir tai, kad kalbėtume… Tegul ateina į popietinę pamainą ir dirba.
Bet jeigu žmogus turi savo įsipareigojimų, tai aš apie juos ir kalbu. Dabar kalba, ar draugą turi, ar vyrą turi? Galite kiekvieno to žmogaus apklausti, ar buvo kalbama apie mano interesą, ar kad jinai gerbtų savo įsipareigojimus? Čia išversta viskas yra atvirkščiai ir, atrodo, kad toks aš čia blogietis, kad oi, oi, oi.
Be abejo, pasitikėjimo žmogumi neįgausi atėjęs pasakyti: „Laba diena, ką baigei?“ Ir jau ateik dirbti. Nė vienas jūs nepriimsite tokio žmogaus į darbą ir priima Seimas, ne aš. Iš tikrųjų, jeigu būtų kalbama apie kiekvieną epizodą, aš jums kiekvienai galėčiau pasakyti, kas manęs buvo klausiama. Ta, kur su laikrodžiu filmavo atėjusi, ir tai ten… vienas žmogus atsiuntė CV, ta žurnalistė atsisakė eiti, tada kitą atsiuntė. Aš pavėlavau truputį, tai jos čia oi, oi, oi, o jie buvo pasiruošę viską, įsivaizduokite, išėjo… buvo apie 16.25 val. Penktą valandą jau atsirado eteryje. Pripudruoti žmonės sėdi, laukia, viskas buvo sumontuota, sudėliota, sustyguota. Ir kaip medžiagą nusiųsti per 25 minutes, čia, žinokite, jau reikia didelio meno. Bet išleido į eterį.
Tai tas visas užprogramuotas dalykas… Aišku, čia visi sako, kad čia provokacija, ne provokacija, na, aš žinau, kaip tai techniškai daroma, ir taip sau, kad atėjo kažkuri nekviesta, tokios nė vienos nebuvo. Visos jos buvo juristės. Aš ieškojau tik žmonių teisininkų ir aš išsiunčiau CV, aš turiu tą elektroninį paštą, kurį dirbusi darbuotoja sukūrė ir pakvietė, ten ne aš kviečiau. Po to, kai jinai išėjo, aišku, liko man vienam. Ir po šiai dienai aš neturiu tų žmonių, kurie dirbtų.“
Atsakydamas į klausimą: „Jūs teigiate, kad štai mes nematėme konteksto, kad buvo iškirpta medžiagos dalis, kuri būtų iš esmės pakeitusi tą medžiagą, kurią mes matėme. Tačiau noriu pasitikslinti, bet jūs tuos klausimus ir tokia formuluote ir apie intymias kūno dalis jūs vis dėlto uždavėte ir komentavote? Ar yra koks nors kontekstas, kurį galite dabar mums pateikti ir paaiškinti, kuris esmingai pateiktų, kodėl jūs galėjote komentuoti apie krūtis ir visus kitus dalykus?“, K. Pūkas parodė: „Labai atvirai? <...> aš čia apie <...> kalbu, kuri pateikė man ten savo… Jinai sako: ar aš tikrai tiksiu? Jeigu taip jau pažiūrėtume, kuo tu gali netikti? Sakau, tik tu pasitempk. Jinai tokia truputį susilenkusi. Aš čia po to pokalbio, kai jinai ilgiau čia liko kalbėti, jinai pati leidosi į tas kalbas. Oi, tai kaip aš čia atrodau, aš čia, matai, negaliu pasitempti, čia mano, vėlgi jinai ten, čia mano mažos krūtys. Sakau, ko tu pergyveni, viskas čia normalu, dėl to čia problemos nėra. Tai va visos… O ką jinai pateikė, matote, kad čia man tai rūpėjo! O čia jos pačios buvo pasakyti žodžiai. Galėsiu jai į akis pasakyt, jeigu aš turiu telefoną dar jos. Tik tiek, kad… Čia buvo tokia kalba. Čia jos pačios buvo pasakyta. Sakau, ko tu čia pergyveni, ko čia kompleksuoji? Tik tiek.“
Atsakydamas į klausimus: „Pirmas dalykas, viena iš merginų sakė, kad jūs esate braukęs jai per nugarą. Tai pasakykite, tai buvo ar nebuvo? <...> Antras klausimas dėl to sąrašo, kuris buvo parodytas ir kuris yra ne žodžiai, o yra daiktas, tai ar ten yra jūsų rašyti komentarai paraštėse prie telefonų numerių jūsų raštu, jūsų paties rašyti komentarai?“, K. Pūkas parodė: „Aišku, ten mano rašyti, aš sau užsirašinėjau, kadangi aš turiu labai blogą vizualią atmintį, tai tam, kad prisiminčiau žmogų, ką pasako, aš tą užsirašau. Be abejo, ten mano užrašyti ir tie komentarai, vieni apie tai, kiti apie tai. Aš sau užsirašiau.“
Atsakydamas į klausimą: „Jūs atsimenate žmones pagal tai, turi draugą, neturi draugo, modelis, ne modelis? Baigė biologiją. Jūs pagal tokius požymius žmones geriau atsimenate vizualiai?“, K. Pūkas parodė: „Be abejo, aš taip ir atsimenu. Ką ji sakė, aš užsirašiau. Ji dalyvavo kažkokiame konkurse, pasakojo savo gyvenimo istorijas, tai aš ir pasižymėjau skliausteliuose. Pagal tai lengviau atsiminti, negu iš veido. <...> Tokio atvejo aš neatsimenu, kad braukyčiau per nugarą, jos stalas kitoje pusėje.“
Atsakydamas į klausimą: „Neatsimenate, ar nebuvo?“, K. Pūkas parodė: „Nebuvo. Nei atsimenu, nei buvo. Aš neinu ir nečiupinėju tų žmonių.“
Atsakydamas į klausimą: „Ką merginos komentavo siužetuose apie tokius darbus kaip dulkių nuvalymas, lovos paklojimas, kažkoks sutvarkymas buities, ar buvo tokie jūsų prašymai, ar nebuvo? <...>“, K. Pūkas parodė: „<...> Žinote, mano abi rankos operuotos, dabar aš šiek tiek pakeliu ranką. Kada atėjo į namus, kalbant apie tą modelį, kuri ten pažymėta, ar kaip ten buvo jūsų. Aš kalbu apie tą žmogų, kuris jums galėjo pakomentuoti. Aš paprašiau, kad man patemptų lovos užtiesimą, nes buvau nepasiklojęs. Čia galbūt, nežinau, ar didelis dalykas. Bet kadangi tame bute, kuris yra bendrabutyje, darbo kambaryje, dėl darbo prie kompiuterio ir su viešais darbais, kuriuos aš buvau numatęs, bet negražiai atrodė, tai sakau <...>. Tai nieko nebuvo.“
Atsakydamas į klausimą: „Ką sakė merginos, kad buvo sakoma, kad reikės dulkes nuvalyti?“, K. Pūkas parodė: „Žinote, čia jau prisigalvojimai visi. Kai ateina žmogus į namus ir kalba…“
Atsakydamas į klausimą: „Jūs, kaip firmos vadovas ir kaip Seimo narys, priimate savo darbuotojus, yra jūsų patirtis. Mane domina, ar jūs visada priimdamas kalbate, leidžiatės į tokias batalijas? Juk yra CV, konkrečiai, aiškiai viskas parodyta, ko reikalauja Seimo darbas, ko reikalauja jūsų firmos darbas. Kodėl nukrypstate, neaišku, į tokias batalijas?“, K. Pūkas parodė: „Aš sakyčiau, čia, Seime, yra politinio pasitikėjimo etatas, kur turi žmogumi pasitikėti. Vis tiek, su žmogumi kažkaip kalbant, galima jį šiek tiek pažinti arba provokuojant ar vienaip, ar kitaip atvirai pakalbėjus, įsileidau į gilesnius pokalbius, ir pats žmogus, jeigu jam netiktų, kai aiškina, rankos drebės ar nedrebės, aš nė vieno įžeidžiančio žodžio žmogui nepasakysiu ir nepasakiau. Nė vieno. Ir jeigu jos pačios leidžiasi, jos klausia, jos bendrauja, tai įsileidžiu į tuos pokalbius, kad daugiau pažinčiau žmogų, be abejo, pasikalbu.
O dėl konkretaus darbo, apie įmonę kalbant, grįžtant, jeigu žmogus ateina profesionaliai dirbti į radiją ar televiziją, ar į komerciją, tai aš niekada su tais žmonėmis nekalbu. Bet jeigu kalbama apie pagalbą man, su tiriamąja žurnalistika aš daug dirbu, ten irgi reikia pasitikėjimo, dėl to aš norėčiau žmogų pažinti daugiau, ir tikrai turėjau daug problemų su tokiais, kurie išdavė, medžiagą išnešė ir visko buvo. Pasitikėjimas labai greitai CV neatsiranda, o CV tai trijų rūšių, visus žiūrėkite ir visi vienodi, vieni nuo kitų kopijuoja, ten atvirumo ir nuoširdumo nėra.“
Atsakydamas į klausimą: „Ar visas kandidates pirmojo susitikimo metu vedate į namus, kokiu tikslu? Ir kokiu tikslu jūs rodote savo miegamąjį ir savo lovą?“, K. Pūkas parodė: „Aš pats šiek tiek nustebęs, kad kambaryje yra lova, ir įėjus į koridorių ji matyti per duris. Viename reportaže, kur rodė, sakė, kad aš ten nemačiau to kambario, gal buvo durys pridarytos. Mano pagrindinis dalykas, dėl ko aš pakviečiau keletą žmonių, tikrai ne visas, man atrodo, trys žmonės buvo užėję, viena buvo <...> aš važiavau namo ir paprašė, kad pavežčiau, sakau, užeisiu tašę pasiimti, tai ji pastovėjo koridoriuje. Ir viskas tuo baigėsi, aš susidėjau tašę, nuėjome į apačią, nuvežiau ir paleidau. Ji pasiėmė mano kabineto raktą ir aš ją palikau, atvažiavau <...> savaitę, matau, kad nieko nepadarė. Ir kur ji kalba, kad atėjo su diktofonu, tai žinote, pasitikėjimas žmogumi, kuris atėjo su diktofonu, aš mačiau, kad nieko nepadarė, aš jai paskambinau penktadienį. Sakau: „Kur tu?“ Sako: „Esu jūsų kabinete.“ O kai aš atvažiavau, radau nieko nepaliesta, visi dokumentai kaip buvo ant stalo ir spintose, taip ir yra. Tai sakau: „Jeigu tau nebuvo įdomu, tai man nereikia tokio žmogaus, kuris nesidomi.“ Ir tada aš jos paprašiau išeiti. Jinai stovi tarpduryje, nes jinai įrašus darosi. Sakau: „Aš čia ne kokiame bare esu, kad su tavimi bendrauti norėčiau.“ Paskui iškarpė, matote, kokius gabaliukus sudėjo: „Ar tu supranti, kur tu čia esi? Su kuo kalbi?“, nes jinai stovi ir įkyri. Sakau: „Prašau išeiti“, o ji įdėjo, matote, sumontavo gabaliukus ir visai kitaip atrodo.“
Atsakydamas į klausimą: „Vis dėlto jūs keletą kartų kartojote: tu nesusigaudai, kur esi, su kuo kalbi, ko man iš tavęs reikia. Tai ką jos turėjo susigaudyti, būdamos pas jus, jūsų gyvenamojoje patalpoje, ir ko jums iš jų reikėjo?“, K. Pūkas parodė: „Žiūrėkite. Čia, kabinete, kada jinai stovėjo jau prie durų ir aš jos neleidau net į kabinetą, antrą kartą antradienį, kai atnešė raktą, čia buvo tada kalbama. Sakau: „Prašau išeiti“. Jinai vis tiek stovi: „Aš noriu šito darbo“. Sakau: „Na, aš mačiau, kiek tau įdomu buvo, ir išeik“. Jinai neina. Sakau: „Čia gi ne baras koks, kad su tavimi norėtų kas bendrauti, mane trukdai“. Tai čia buvo kabinete. Jinai tada net neatsisėdo, prie durų įrašą darėsi.“
Atsakydamas į klausimą: „<...> na, jeigu jos pačios leidžiasi į tokias intymias kalbas. Ar manote, kad apskritai Seimo nariui tinka leistis į tokias intymias kalbas ir duoti komentarą, kad štai turėtų išsitiesti… Kokį tada turi ryšį su atliekamomis pareigomis susikūprinusi padėjėja ar išsitiesusi“, K. Pūkas parodė: „Jos buvo klausimas, ar jinai tiktų. Jos buvo klausimas. <...> Čia kalbama buvo, ji leidosi pati, kaip jinai atrodo, ar čia jinai… Sakau: koks skirtumas, kaip tu atrodai? Tai ten dėl kompleksų savo pradėjo kalbėti. Žinote, tas įsileidimas į pokalbius nieko bendro neturi su kažkokiu priekabiavimu prie žmogaus. Ten priekabiavimo iš mano pusės… Šiaip aš jau per senas žmogus.“
Atsakydamas į klausimą: „Aš nelabai suprantu logikos, kai jūs sakote, kad jums reikia su tais žmonėmis kalbėti apie kažkokius asmeninius dalykus tam, kad jūs tuos žmones geriau pažintumėte, nes jūs norite jais labiau pasitikėti. Jūs nekalbate apie tai, ko jie mokėsi, ką jie skaitė, kokią muziką jie klauso, ar ką jie laisvalaikiu veikia, bet bala nematė. <...> Kur yra logika ieškoti žmonių interneto platybėse, CV duomenų bankuose, tikintis kaip nors surasti kažką labai tinkamo ir paskui, motyvuojant tuo, kad jūs tais žmonėmis negalite pasitikėti, bandyti tokiu būdu juos išklausti ir kažkaip išsiaiškinti, kokie tai yra žmonės. Ar nebuvo galima paprastesniais būdais susirasti padėjėjų, juk jūs turite visuomeninį judėjimą Kaune, turite politinį įdirbį, patirtį ir t. t., ir panašiai?“, K. Pūkas parodė: „Klausimas labai geras. Mes esame labai skirtingi žmonės, nesu aš jokioje partijoje. <...> Aš atvažiavau į Vilnių, aš Vilniuje neturiu tokių žmonių. Man partija siūlė, vieną va pasiūlė <...>, ji paprašė tokių pinigų, kurių yra nenumatyta tam etatui tiek. Ir man neatrodė, kad jinai galbūt… galbūt ir dirbusi, ir tiktų. Tačiau aš nežinau, kaip man rasti žmogų, kuriuo aš galiu pasitikėti, nekalbėdamas su žmogumi. Aš vis tiek turiu su juo pasikalbėti. Aš kalbėjausi, žinote, aš kalbantis žmogus. Aš pats iš kūrybinės erdvės, ne iš politinės erdvės. Galbūt aš ir kitoks, ir mes skirtingi, tai nėra jokio priekabiavimo, jeigu su žmogumi leidiesi į kalbas ir tas žmogus su malonumu taip pat leidžiasi į kalbas. Aš su bet kuriuo žmogumi galiu kalbėti. Ir labai atvirai, ir pasitikėjimą aš visada žmonėmis turiu bet kokiu atveju. Be abejo, būčiau turėjęs aš tų žmonių čia, tai būtų man paprasčiau, bet kad aš jų neturiu. Buvo ir vyrų atėję, ne tiktai moterų.“
Atsakydamas į klausimą: „Kaip jums atrodo, tarkime, hipotetiškai pamąstykime, ką turėtų pasakyti darbdavys savo būsimam darbuotojui ar tiesiog per pokalbį į darbą, kad, jūsų nuomone, būtų pažeminta jo garbė ir orumas? Ar jūs manote, kad jūs savo elgesiu galėjote priversti tuos žmones, kurie ėjo pas jus darbintis, pasijausti pažemintais?“, K. Pūkas parodė: „<...>Aš manau, kad nė vieno pokalbio nebuvo, kuri įsižeidė. Nė vieno. Ir kam čia buvo suinteresuota, kaip ten pakrypo viskas? Man labai įdomu su ta <...>. Kas ją pakeitė penktadienį, kai ji čia buvo viena, nes ji tikrai labai norėjo dirbti, ir man atrodo, kad ji galėjo dirbti, yra baigusi Teisės universitetą. Bet po to, matot, atėjo su diktofonu jau ji, nubėgo pas žurnalistus. Tas žmogus… Nežinau, ar ateidamas jūs į darbą bėgtumėte su diktofonu ir su kameromis įrašinėti ir pas žurnalistus?“.
Atsakydamas į klausimą: „Gal galite paaiškinti, ką bendro turi intymūs pokalbiai su politiniu pasitikėjimu? Kitas klausimas būtų, ar jūs savo dukrą leistumėte į tokius pokalbius dėl darbo, į tokius interviu, ar jūs su ja lygiai taip pat norėtumėte, kad kalbėtų jos būsimi darbdaviai?“, K. Pūkas parodė: „Aš manau, kad atėjęs žmogus į Seimą pakalbėti į tokią instituciją, nei jis buvo įžeistas, nei čia pažemintas. Aš manau, kad klubuose, baruose vyksta visai kiti dalykai. Nė vieno blogo žodžio aš nepasakiau nė vienam žmogui.“
Atsakydamas į klausimą: „<...> ką jūs vadinate intymiais pokalbiais. <...> ką jūs turite omenyje? <...> Būtent tuos pokalbius apie lovas ir visa kita, kas buvo šnekėta apie merginų krūtines ir panašiai“, K. Pūkas parodė: „Lova intymus dalykas? Lovos niekas nerodė. Žiūrėkite. <...> Aš ir noriu atsakyti, kad ta lova yra sugalvoti vesti žmogų … logika.“
Atsakydamas į klausimą: „Ar jūs dabar, praėjus penkiems mėnesiams, turite išsirinkęs, turite dirbančius jums darbuotojus, būtent politinio pasitikėjimo čia, Seime? Ir dėl darbuotojų kaitos jūsų įmonėje, ar ji yra didelė, ar nedidelė? Kaip jūs tą galėtumėte paaiškinti?“, K. Pūkas parodė: „Aš manau, kad žmonės, kurie dirba, aš ir siūliau 14 metų, 17 metų. Kurie dirba, kurie sugeba dirbti. Žiniasklaida yra toks dalykas, arba jis išsisemia labai greitai, arba jis per mažai turi kūrybinės valios. Kitas dalykas, aš čia nenoriu jums subtilybių pasakoti, kaip iš manęs perperka darbuotojus, kurie išmokę. Visose televizijose mano žmonių pilna dirba. Yra kaip mokykla. Pamato, kuris profesionaliau dirba su tiriamąja, jam dvigubą atlyginimą pamoka, užsakymą gauna už tai, ir to žmogaus nebėra, reikia kito. Raskite žmogų, kuris įžeistas išėjo, arba jis ten… arba jis nesugeba dirbti, niekas jo nežemina. Kūrybiniai žmonės išvis dirba kitoje įmonėje. Ne UAB „Pūkas“. <...> Seime aš turėjau du darbuotojus ir Karolį. Viskas. Ir dabar vienas vyrukas dirbo, bet jam kažkokios bėdos namuose, ir tas išėjo.“
Atsakydamas į klausimą: „Kodėl kvietėte į darbo pokalbius daugiausia jaunas merginas? Tiesiog peržiūrėjus visą medžiagą, su kuria mes, kaip Komisija, turėjome galimybę susipažinti <...>, kodėl dauguma buvo jaunos merginos?“, K. Pūkas parodė: „Kurių užklausiau, na, ne aš užklausiau, ten užklausė ta mergina, kuri dirbo, tiktai baigusi juristė. Nežinau, ką reiškia jaunas, ne jaunas, ten buvo panašiai nuo 25 metų iki 40 metų, kurios buvo kviestos. Kurios turi patirties, už tokį atlyginimą atsisakė dirbti iš karto, už tuos 600 eurų, o jaunas žmogus, gavęs tokią galimybę, aš manau, kad jeigu jis gabus, tikrai galėtų išmokti ir susigaudyti Seimo darbe. Mano nuomone, kad tokia galimybė jaunam žmogui baigusiam. Buvo ne tiktai moterų, ten buvo ir vyrų atėję, bet atlyginimas daugiausia riboja viską.
Kitas dalykas – mano darbo laikas, kai aš po posėdžio lieku dirbti ilgai, ta antra pamaina žmogui ne kiekvienam tinka. Jie įsivaizduoja darbą iki 17 valandos, aš įsivaizduoju antrą pamainą, antros pamainos darbą. Man iš ryto žmogaus nereikia, nes aš sėdžiu arba komitetų posėdžiuose, arba komisijose, tai ką jis ten vienas veiks. Na, o popietinis darbas, tai toliau galime bendrai kurti, daryti tai, ko aš čia atėjau.“
7.2. Komisija konstatuoja:
Komisija, vertindama Seimo nario Kęstučio Pūko veiksmus ir kitus nustatytus faktus galimo šiurkštaus Konstitucijos pažeidimo ir priesaikos sulaužymo požiūriu, atsižvelgė į Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (Konstitucinio Teismo 1999 m. gegužės 11 d., 2004 m. balandžio 15 d., 2004 m. gegužės 25 d., 2004 m. liepos 1 d., 2010 m. gegužės 13 d., 2017 m. vasario 24 d. ir kiti nutarimai bei 2004 m. kovo 31 d., 2014 m. birželio 3 d. išvados) atskleistą Seimo ir Seimo nario konstitucinį statusą, Seimo nario mandato konstitucinę sampratą, taip pat Seimo nario priesaikos konstitucinę reikšmę ir apkaltos instituto konstitucinę prigimtį.
Komisija, vertindama Seimo nario Kęstučio Pūko veiksmus ir kitus nustatytus faktus, taip pat atsižvelgė į Lietuvos Respublikos Seimo statuto, Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso, kitų įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas, 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai ir kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2001/220/TVR (OL 2012 L 315, p. 57), taip pat Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatas ir jų taikymą Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje.
7.2.1. Dėl Seimo nario konstitucinio statuso, mandato konstitucinės sampratos ir Seimo nario priesaikos konstitucinės reikšmės:
7.2.1.1. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta tokia valstybės valdžią įgyvendinančių institucijų sandara ir jų sudarymo tvarka, kad visos valstybės valdžią įgyvendinančios institucijos, taip pat ir kitos valstybės institucijos turi būti sudaromos tik iš tokių piliečių, kurie be išlygų paklūsta Tautos priimtai Konstitucijai ir kurie eidami savo pareigas be išlygų vadovaujasi Konstitucija, teise, Tautos ir Lietuvos valstybės interesais. Seimo narys visas Tautos atstovo teises įgyja tik Seime prisiekęs būti ištikimas Lietuvos Respublikai. Seimo nario priesaika nėra vien formalus ar simbolinis aktas, ji nėra vien iškilmingas priesaikos žodžių ištarimas ir priesaikos akto pasirašymas. Seimo nario priesaikos aktas yra konstituciškai reikšmingas: duodamas priesaiką išrinktas Seimo narys viešai ir iškilmingai įsipareigoja veikti taip, kaip įpareigoja duota priesaika, ir jokiomis aplinkybėmis jos nesulaužyti; nuo priesaikos davimo jam atsiranda konstitucinė pareiga veikti tik taip, kaip įpareigoja duota priesaika, ir jokiomis aplinkybėmis jos nesulaužyti.
7.2.1.2. Seimo nario priesaikos tekstas yra nustatytas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos“, kuris yra Konstitucijos sudedamoji dalis, 5 straipsnyje ir Seimo statuto 3 straipsnyje. Seimo narys įsipareigoja būti ištikimas Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą, visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, Lietuvos žmonių gerovei.
7.2.1.3. Seimo nariui iš priesaikos kyla pareiga gerbti ir vykdyti Konstituciją ir įstatymus, jų nepažeisti, sąžiningai vykdyti Tautos atstovo pareigas taip, kaip jį įpareigoja Konstitucija. Išrinkto Seimo nario priesaikoje atsispindi Konstitucijoje įtvirtintos pagrindinės vertybės, kurias Tauta sieja su Seimo nario, kaip Tautos atstovo, pareigybe; šios vertybės yra neatskiriamos viena nuo kitos, Seimo narys, eidamas savo pareigas, negali nukrypti nuo Seimo nario priesaikoje įtvirtintų Tautai pačių svarbiausių, universalių konstitucinių vertybių. Įgyvendindamas Seimo nariui Konstitucijoje ir įstatymuose nustatytus įgaliojimus, Seimo narys turi vadovautis Konstitucija, negali jos pažeisti, Seimo narys negali veikti turėdamas tokių tikslų ir interesų, kurie nesuderinami su Konstitucija ir įstatymais, su Tautos ir valstybės interesais, su viešaisiais interesais. Seimo narys negali asmeninių ar grupinių interesų iškelti aukščiau visuomenės ir valstybės interesų, negali veikti taip, kad būtų diskredituotas Seimas – valstybės valdžios institucija. Deramas Seimo nario, kaip Tautos atstovo, konstitucinių pareigų vykdymas yra būtina piliečių pasitikėjimo pačia Lietuvos valstybe, kaip bendru visuomenės gėriu, ir jos institutais sąlyga. Konstitucinis Teismas 2004 m. gegužės 25 d. nutarime konstatavo: „Kad piliečiai – valstybinė bendruomenė galėtų pagrįstai pasitikėti valstybės pareigūnais, kad būtų galima įsitikinti, jog visos valstybės institucijos, visi valstybės pareigūnai vadovaujasi Konstitucija, teise ir joms paklūsta, o Konstitucijai, teisei nepaklūstantys asmenys neitų tokių pareigų, kurioms būtinas piliečių – valstybinės bendruomenės pasitikėjimas, yra reikalinga vieša demokratinė valstybės pareigūnų veiklos kontrolė ir atsakomybė visuomenei, apimanti inter alia galimybę pašalinti iš užimamų pareigų tuos valstybės pareigūnus, kurie pažeidžia Konstituciją, teisę, asmeninius ar grupinius interesus iškelia virš visuomenės interesų, savo veiksmais diskredituoja valstybės valdžią.“
7.2.1.4. Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad ištikimybė Lietuvos valstybei yra neatsiejama nuo ištikimybės Konstitucijai; sulaužius priesaiką neįmanoma būti ištikimam Lietuvos Respublikai, kartu yra šiurkščiai pažeidžiama ir Konstitucija, o šiurkštus Konstitucijos pažeidimas kartu yra ir priesaikos sulaužymas. Konstitucinis Teismas taip pat yra atskleidęs, kad Konstitucija būtų šiurkščiai pažeista tais atvejais, kai priesaiką davęs pareigūnas nesąžiningai eitų savo pareigas, veiktų turėdamas tokių tikslų ir interesų, kurie nesuderinami su Konstitucija ir įstatymais, su viešaisiais interesais, sąmoningai nevykdytų Konstitucijoje ir įstatymuose nustatytų pareigų.
7.2.1.5. Konstitucinė atsakingo valdymo doktrina taip pat reikalauja, kad Seimo narys ne tik laikytųsi teisės aktų, bet ir tai darytų ypač kokybiškai dėl savo padėties ir statuso, nes dėl neatsakingų subjektyvių savo veiksmų jis gali padaryti žalą esminėms konstitucinėms teisinėms vertybėms. Todėl iš paprasto piliečio reikalaujama tik imperatyvių normų laikymosi, o iš Seimo nario reikalaujama tų konstitucinių normų įgyvendinimo. Tai jo priedermė.
7.2.1.6. Seimo nario konstitucinės priedermės nesilaikymas gali užtraukti pačioje Konstitucijoje numatytą atsakomybę. Konstitucijoje įtvirtintas apkaltos – ypatingos parlamentinės procedūros – institutas, konstitucinės sankcijos – pašalinimo iš užimamų pareigų – taikymas Seimo nariams yra viena iš valstybinės bendruomenės – pilietinės Tautos savisaugos priemonių, toks jos gynimosi nuo aukščiausių valstybės valdžios pareigūnų, nepaisančių Konstitucijos ir teisės, būdas, kai jiems nebeleidžiama eiti tam tikrų pareigų, nes jie nevykdo savo įsipareigojimo be išlygų vadovautis Konstitucija, teise, Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, savo veiksmais yra diskreditavę valstybės valdžią. Pažymėtina, kad pagal Konstituciją nėra ir negali būti įvardyta konkrečių veikų, galinčių būti apkaltos pagrindu. Konstitucijos 74 straipsnyje nustatytas baigtinis apkaltos proceso pagrindų sąrašas ir šie pagrindai suformuluoti ne kaip konkretūs veiksmai (veikos), o abstrakčiai – kaip šiurkštus Konstitucijos pažeidimas, priesaikos sulaužymas, taip pat jei paaiškėtų, jog padarytas nusikaltimas. „Apkalta galima tik esant Konstitucijos 74 straipsnyje nurodytiems pagrindams: šiurkščiam Konstitucijos pažeidimui, priesaikos sulaužymui arba paaiškėjus, kad padarytas nusikaltimas <...>.“ (Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 25 d. nutarimas). Kaip konkretūs veiksmai (veikos) vertinami ir pripažintini pagrindu pradėti apkaltos procesą Konstitucijos 74 straipsnyje nustatytais pagrindais, nustatoma Seimo statuto trisdešimt aštuntojo skirsnio normų nustatyta tvarka.
7.2.1.7. Pažymėtina, kad, nors Seimo nario duota priesaika suponuoja tam tikrus konstitucinius reikalavimus ir vertybes, kurių Seimo narys turi laikytis tiesiogiai įgyvendindamas savo konstitucinius įgaliojimus, tačiau Seimo nario, kaip Tautos atstovo, teisinio statuso individualumas, išskirtinumas iš kitų valstybės pareigūnų, visų kitų piliečių teisinio statuso suponuoja tam tikrus išskirtinius reikalavimus ir jo elgesiui bei veiksmams visame viešajame gyvenime. Išskirtinių Seimo narių, kaip valstybės politikų, elgesio reikalavimų buvimą patvirtina ir Valstybės politikų elgesio kodeksas, patvirtintas 2006 m. rugsėjo 19 d. įstatymu. Šiame kodekse įtvirtinti tokie valstybės politikų elgesio principai kaip sąžiningumas, skaidrumas ir viešumas, padorumas, pavyzdingumas. Šie elgesio principai reikalauja, kad politikai, inter alia ir Seimo nariai, pareigas eitų sąžiningai ir laikytųsi aukščiausių elgesio standartų, pateiktų visuomenei savo elgesio ir sprendimų motyvus, visada laikytųsi atvirumo ir viešumo, elgtųsi deramai pagal einamas pareigas, vengtų situacijų, kai politiko elgesys kenktų jo ar institucijos, kurioje jis eina pareigas, reputacijai ir autoritetui, deramai elgtųsi visuomenėje, laikytųsi visuotinai pripažįstamų dorovės, moralės ir etikos normų.
7.2.1.8. Pažymėtina, kad Valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnio 3 punkte įtvirtintas sąžiningumo principas nustato, kad politikai pareigas turi eiti sąžiningai ir laikytis aukščiausių elgesio standartų. Be to, Valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnio 5 punkte įtvirtintas padorumo principas įpareigoja valstybės politikus elgtis deramai pagal einamas pareigas, vengti situacijų, kai politiko elgesys kenktų jo ar institucijos, kurioje jis eina pareigas, reputacijai ir autoritetui.
7.2.2. Dėl Konstitucijoje įtvirtintų visuotinių vertybių ir jų užtikrinimo:
7.2.2.1. Konstitucijoje yra įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti žmogaus orumo apsaugą ir gynimą. Konstitucijos 21 straipsnyje numatyta: „Žmogaus orumą gina įstatymas.“ Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 21 straipsnį, yra konstatavęs: „Orumas – neatimama žmogaus, kaip didžiausios socialinės vertybės, savybė; kiekvienas visuomenės narys turi prigimtinį orumą“ (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d., 2009 m. rugsėjo 2 d. nutarimai); „prigimtinės žmogaus teisės – tai individo prigimtinės galimybės, kurios užtikrina jo žmogiškąjį orumą socialinio gyvenimo srityse“ (Konstitucinio Teismo 1998 m. gruodžio 9 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2006 m. rugpjūčio 19 d., 2009 m. rugsėjo 2 d. nutarimai); „orumas būdingas kiekvienam žmogui – nesvarbu, kaip jis pats save ar kiti žmonės jį vertina“ (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimas).
7.2.2.2. Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalyje inter alia nustatyta, kad draudžiama žeminti žmogaus orumą. Tai, kad įstatymų leidėjas, reguliuodamas su žmogaus teisių ir laisvių įgyvendinimu susijusius santykius, turi garantuoti deramą jų apsaugą, yra viena iš prielaidų užtikrinti žmogaus orumą kaip konstitucinę vertybę; valstybės institucijos ir pareigūnai turi pareigą gerbti žmogaus orumą kaip ypatingą vertybę; asmens teisių ir laisvių pažeidimais gali būti pakenkta ir asmens orumui (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d., 2009 m. rugsėjo 2 d. nutarimai).
Pagarba orumui yra būtina sąlyga, jeigu norima sukurti teisingą visuomenę, kurioje visi žmonės turi vienodas demokratines pasirinkimo galimybes. Orumas yra įgimtas visų žmonių, nepriklausomai nuo lyties, rasės, religijos, pilietybės ir pan.
7.2.2.3. Konstitucijos 22 straipsnyje numatyta: „Įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeimyninį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą.“ Konstitucinis Teismas 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarime paaiškina, kad „privatus žmogaus gyvenimas – tai individo asmeninis gyvenimas: gyvenimo būdas, šeimyninė padėtis, gyvenamoji aplinka, santykiai su kitais asmenimis, individo pažiūros, įsitikinimai, įpročiai, jo fizinė bei psichinė būklė, sveikata, garbė, orumas ir kt.“
7.2.2.4. Konstitucijos 28 straipsnyje numatyta: „Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių.“ Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto preambulėje skelbiama, kad visų žmonijos narių orumo ir lygių bei neatimamų teisių pripažinimas yra laisvės, teisingumo ir taikos pasaulyje pagrindas, o šios teisės kyla iš prigimtinio žmogaus asmenybės orumo. Šio teisės akto 17 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta imperatyvi nuostata, kad niekas neturi patirti savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeimyninį gyvenimą, jo būsto neliečiamybę, susirašinėjimo slaptumą, neteisėto kėsinimosi į jo garbę ir orumą. Neabejotina, kad žmogaus orumas, kaip ir žmogaus gyvybė, yra pripažinta ir įstatymų saugoma vertybė.
7.2.2.5. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo prieš moteris (Lietuva yra ratifikavusi šią konvenciją, todėl yra valstybė, dalyvaujanti įgyvendinant jos nuostatas) preambulėje primenama, kad moterų diskriminacija pažeidžia lygiateisiškumo ir pagarbos žmogaus orumui principus, neleidžia moterims dalyvauti lygiomis teisėmis su vyrais politiniame, socialiniame, ekonominiame ir kultūriniame savo šalies gyvenime, atsiliepia visuomenės ir šeimos gerovei ir dar labiau apsunkina moterims atskleisti visas savo galimybes šalies ir žmonijos labui.
Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos, kurios tikslas – saugoti pagrindines žmogaus teises, atitinkančias Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos garantuojamas teises, ITT skirsnyje reglamentuojama lygybė, šio skirsnio 20 straipsnyje įtvirtintas lygybės prieš įstatymą principas, o 21 straipsnyje įtvirtinas bet kokios diskriminacijos draudimas, ypač dėl asmens lyties, rasės, odos spalvos, tautinės ar socialinės kilmės, genetinių bruožų, kalbos, religijos ar tikėjimo, politinių ar kitokių pažiūrų, priklausymo tautinei mažumai, turtinės padėties, gimimo, negalios, amžiaus, seksualinės orientacijos.
Seksualinis priekabiavimas Europos Sąjungos teisės aktuose yra įvardijamas kaip elgesys, pažeidžiantis žmogaus teises, žeminantis jo garbę ir orumą. Aptariant seksualinio priekabiavimo sampratą, labai svarbi yra Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo (nauja redakcija), kurios konstatuojamosios dalies 6 punkte pažymima, kad „priekabiavimas ir seksualinis priekabiavimas prieštarauja vienodo požiūrio į moteris ir vyrus principui, todėl šioje direktyvoje laikoma, kad tai yra diskriminacija dėl lyties. Tokios diskriminacijos formos pasitaiko ne tik darbe, bet ir siekiant įsidarbinti, įgyti profesinį išsilavinimą ar būti paaukštintam pareigose. Todėl tokios diskriminacijos formos turėtų būti draudžiamos ir joms taikomos efektyvios, proporcingos ir atgrasančios sankcijos.“
7.2.2.6. Konstitucijos 29 straipsnyje numatyta: „Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu.“ Lietuvos Respublikos ratifikuotos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 14 straipsnyje taip pat draudžiama asmenų diskriminacija lyties, rasės, odos spalvos, kalbos, religijos, politinių ar kitokių pažiūrų, tautinės ar socialinės kilmės, priklausymo tautinei mažumai, nuosavybės, gimimo ar kitais pagrindais. Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo 7 straipsnyje numatyta darbdavio pareiga įgyvendinti lygias galimybes darbe, valstybės tarnyboje, t. y. darbdavys, neatsižvelgdamas į lytį, rasę, tautybę, kalbą, kilmę, socialinę padėtį, tikėjimą, įsitikinimus ar pažiūras, amžių, lytinę orientaciją, negalią, etninę priklausomybę, religiją, privalo priimdamas į darbą, į valstybės tarnybą taikyti vienodus atrankos kriterijus ir sąlygas.
7.2.2.7. Viena iš viešos demokratinės kontrolės formų yra konstitucinis apkaltos institutas (inter alia Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 25 d. nutarimas, 2010 m. spalio 27 d. išvada). Apkalta – viena iš pilietinės visuomenės savisaugos priemonių; numatant ypatingą aukščiausių pareigūnų atleidimo iš pareigų ar jų mandato panaikinimo tvarką užtikrinama vieša demokratinė jų veiklos kontrolė, kartu jiems suteikiamos papildomos garantijos atlikti savo pareigas vadovaujantis įstatymu ir teise. Apkaltos proceso tikslas – išspręsti Konstitucijos 74 straipsnyje nurodytų asmenų konstitucinės atsakomybės klausimą. Taigi konstitucinė apkaltos, kaip vienos iš pilietinės visuomenės savisaugos priemonių, paskirtis yra vieša demokratinė aukščiausių valstybės pareigūnų veiklos kontrolė, sudarant prielaidas taikyti jiems konstitucinę atsakomybę – pašalinti iš užimamų pareigų tuos pareigūnus ar panaikinti Seimo nario mandatą tiems Seimo nariams, kurie savo veiksmais diskredituoja valstybės valdžią ir dėl to praranda piliečių pasitikėjimą. Konstitucinis Teismas 2004 m. gegužės 25 d., 2010 m. gegužės 13 d. nutarimuose ir 2014 m. birželio 3 d. išvadoje atkreipė dėmesį į tai, kad valstybės pareigūnai turi turėti piliečių – valstybinės bendruomenės pasitikėjimą.
Komisija, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes bei nurodytus argumentus, mano, kad Seimo nario Kęstučio Pūko padėjėjo-sekretoriaus pareigas einančių asmenų darbo metu bei pokalbių dėl Seimo nario padėjėjo-sekretoriaus darbo vietos metu veiksmais, žodžiais, neverbaline kūno kalba buvo žeminamas kandidačių orumas, jos akivaizdžiai buvo diskriminuojamos dėl jų socialinės padėties, taip pat savo neetišku elgesiu Seimo narys K. Pūkas diskreditavo valstybės ir Seimo autoritetą, todėl K. Pūko veiksmai vertintini kaip Seimo nario priesaikos, kuria Seimo narys įsipareigojo gerbti ir vykdyti Konstituciją bei įstatymus, sulaužymas bei atitinkamai kaip šiurkštus Konstitucijos pažeidimas.
8. Komisijos išvada:
Komisija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, daro šias išvadas:
1) pripažinti Seimo Etikos ir procedūrų komisijos siūlymus pradėti apkaltos procesą Seimo nariui Kęstučiui Pūkui pagrįstais;
2) konstatuoti, kad yra pagrindas pradėti Seimo nariui Kęstučiui Pūkui apkaltos procesą Seime.