LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL KARBAPENEMAZES GAMINANČIŲ ENTEROBAKTERIJŲ PLITIMO MAŽINIMO TVARKOS APRAŠO patvirtinimo
2024 m. rugsėjo 30 d. Nr. V-950
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 22 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei atsižvelgdamas į nepalankią karbapenemazes gaminančių enterobakterijų epidemiologinę situaciją Lietuvoje,
t v i r t i n u Karbapenemazes gaminančių enterobakterijų plitimo mažinimo tvarkos aprašą (pridedama).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos sveikatos
apsaugos ministro 2024 m. rugsėjo 30 d.
įsakymu Nr. V-950
KARBAPENEMAZES GAMINANČIŲ enterobakterijų
PLITIMO MAŽINIMO TVARKOS APRAŠAS
I skyrius
bendrosios nuostatos
1. Karbapenemazes gaminančių enterobakterijų plitimo mažinimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) reglamentuoja atrankinių tyrimų atlikimo tvarką, papildomas infekcijų prevencijos ir kontrolės priemones karbapenemazes gaminančių enterobakterijų (angl. carbapenemase-producing Enterobacteriales) ir karbapenemams atsparių enterobakterijų (angl. carbapenem-resistant Enterobacteriales) (toliau kartu – CPE) nešiotojams, CPE nešiojimo ir infekcijos nustatymo ir patvirtinimo, kad pacientas nėra CPE nešiotojas, tvarką bei pagrindines infekcijų prevencijos ir kontrolės priemones.
2. Aprašas taikomas stacionarias asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioms įstaigoms (toliau – ASPĮ), taip pat institucijoms, atliekančioms visuomenės sveikatos saugos kontrolę, bei valymo, dezinfekcijos, sterilizacijos paslaugas teikiantiems Lietuvos Respublikos arba kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiams, kitiems fiziniams asmenims, kurie naudojasi Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos teisės aktų jiems suteiktomis judėjimo Lietuvos Respublikoje ar kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėmis, Lietuvos Respublikoje įsteigtiems juridiniams asmenims, kitų Europos Sąjungos valstybių narių juridiniams asmenims, organizacijoms ar jų filialams, kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse ar kitose užsienio valstybėse įsteigtų juridinių asmenų ar organizacijų registruotiems filialams Lietuvos Respublikoje.
3. ASPĮ vadovo įsakymu turi būti patvirtinta CPE plitimo prevencijos ir valdymo tvarka ASPĮ atsižvelgiant į šį Aprašą arba Aprašo nuostatomis turi būti papildyti susiję ASPĮ patvirtinti dokumentai. Su CPE plitimo prevencijos ir valdymo tvarka arba papildytais susijusiais ASPĮ dokumentais turi būti supažindinti ASPĮ darbuotojai.
4. Paciento hospitalizavimo metu ASPĮ patikrina E. sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinėje sistemoje (toliau – ESPBI IS) (dalyje „Diagnozės“), ar pacientui nėra išskirta CPE atliekant atrankinius ir diagnostinius tyrimus, t. y. ar pacientas nėra CPE nešiotojas. Jeigu pacientas yra CPE nešiotojas, jam taikomos Aprašo III skyriuje nurodytos papildomos infekcijų prevencijos ir kontrolės priemonės CPE nešiotojams, kitiems ASPĮ pacientams taikoma Aprašo II skyriuje nurodyta atrankinių tyrimų atlikimo tvarka.
5. ASPĮ, nustačiusi, kad pacientas yra CPE nešiotojas, pažymi informaciją apie teigiamus rezultatus Stacionaro ligos istorijoje (Gydymo stacionare ligos istorija (forma Nr. 003/a), nurodyta Privalomų sveikatos statistikos apskaitos ir kitų tipinių formų, pildomų sveikatos priežiūros įstaigose, sąraše ir saugojimo terminuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 515 „Dėl sveikatos priežiūros įstaigų veiklos apskaitos ir atskaitomybės tvarkos“, ir forma E003 „Stacionaro epikrizė“, nurodyta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. gegužės 26 d. įsakymo Nr. V-657 „Dėl Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ priede), naudodama Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtąjį pataisytą ir papildytą leidimą „Sisteminis ligų sąrašas“ (Australijos modifikacija, TLK-10-AM), įdiegtą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. V-164 „Dėl Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtojo pataisyto ir papildyto leidimo „Sisteminis ligų sąrašas“ (Australijos modifikacija, TLK-10-AM) įdiegimo“, kodą „Z22.1. Kitų infekcinių žarnyno ligų nešiotojas“ arba „Z22.3. Kitų patikslintų bakterinių ligų nešiotojas“ ir kodą „Z06.77. Atsparumas daugeliui antimikrobinių vaistų“; Aprašymo lauke nurodo išskirtą enterobakterijų rūšį, atsparumo antibiotikams informaciją (koks nustatytas atsparumas kokiems antibiotikams; jeigu reikia, kitą informaciją) ir pateikia į ESPBI IS.
6. ASPĮ, nustačiusi, kad pacientas yra CPE nešiotojas arba kontaktinis asmuo, jeigu naudojamoje ASPĮ informacinėje sistemoje yra techninės galimybės, joje įveda papildomą CPE nešiotojų ir kontaktinių asmenų žymėjimą. Ši informacija turi būti įvesta per 24 valandas nuo CPE nešiojimo ar infekcijos nustatymo ar kontaktinio asmens išaiškinimo.
II SKYRIUS
ATRANKINIŲ TYRIMŲ ATLIKIMO TVARKA IR INFEKCIJŲ KONTROLĖS IR PREVENCIJOS PRIEMONĖS, TAIKOMOS PACIENTŲ HOSPITALIZAVIMO METU
8. Atrankinių tyrimų (angl. screening) tikslas – nustatyti asmenis, nešiojančius CPE, siekiant taikyti veiksmingas infekcijų prevencijos ir kontrolės priemones.
9. Atrankiniai tyrimai atliekami CPE rizikos grupės pacientui, kuris atitinka bent vieną iš šių kriterijų:
10. Atrankiniai tyrimai gali būti atliekami ir kitoms pacientų grupėms, įvertinus CPE riziką (pacientams, gydytiems plataus spektro antimikrobiniais vaistais (ypač III–IV kartos cefalosporinais, fluorchinolonais, piperacilinu / tazobaktamu, karbapenemais); pacientams, atvykusiems iš ASPĮ, kurioje vyksta CPE protrūkis).
11. Aprašo 9.1 papunktyje nurodytam rizikos grupės pacientui neatlikus atrankinio tyrimo, taikomos Aprašo III skyriuje nurodytos papildomos infekcijų prevencijos ir kontrolės priemonės CPE nešiotojams.
12. Hospitalizavimo metu atliekami atrankiniai tyrimai ir jų metu taikomos kontaktinės izoliavimo priemonės, nurodytos Lietuvos higienos normos HN 47-1:2020 „Asmens sveikatos priežiūros įstaigos. Infekcijų kontrolės reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. V-946 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 47-1:2012 „Sveikatos priežiūros įstaigos. Infekcijų kontrolės reikalavimai“ patvirtinimo“ 24 punkte ir 1 lentelėje pateiktos infekcijų prevencijos ir kontrolės priemonės.
1 lentelė. Atrankiniai tyrimai ir infekcijų kontrolės ir prevencijos priemonės pacientų hospitalizavimo metu
| Eil. Nr. |
Intervencija |
Įgyvendinimo sąlygos ASPĮ |
| 1. |
Atrankiniai tyrimai |
1.1. Taikoma visų Aprašo 9 punkte nurodytų rizikos grupių pacientams jų hospitalizavimo metu. 1.2. Tiriamoji medžiaga – ėminys iš tiesiosios žarnos ir pasėlis iš infekcijos vietos (pvz., infekuotos žaizdos) ar įtariamos kitos sukėlėjo nešiojimo vietos. Nesant galimybės paimti ėminį hospitalizacijos metu, tai turi būti atlikta per pirmas 24 hospitalizacijos valandas. |
| 2. |
Pacientų izoliavimas
|
2.1. Taikoma, kol laukiama atrankinio tyrimo dėl CPE nešiojimo rezultato: - privalomai 9.1 ir 9.2 papunkčiuose nurodytų rizikos grupių pacientams; - rekomenduojama 9.3 ir 9.4 papunkčiuose nurodytų rizikos grupių pacientams. 2.2. Izoliuojama vienvietėse palatose su tualetu. Jei vienviečių palatų su tualetu nepakanka, sprendimą dėl paciento paguldymo vietos priima infekcijų kontrolės specialistas ar kitas įstaigos vadovo įgaliotas asmuo, atlikęs rizikos vertinimą. 2.3. Izoliuoti pacientai už vienvietės palatos ar kitos paguldymo vietos (izoliavimo palatos) ribų juda su medicinos personalo leidimu. 2.4. Ant palatų, kuriose guli įtariami CPE nešiotojai ar CPE nešiotojai, durų aiškiai matomoje vietoje turi būti pritvirtinta Aprašo priede pateiktos formos informacinė kortelė (arba kitos formos informacinė kortelė, kurioje būtų pateikta visa Aprašo priede pateiktos formos informacinėje kortelėje nurodyta informacija). 2.5. CPE nešiotojams planinės procedūros / operacijos turėtų būti atliekamos pirmiausia jas atlikus neinfekuotiems pacientams, jei tai neprieštarauja kitiems teisės aktams. |
| 3. |
Kontaktinės izoliavimo priemonės
|
3.1. Kontaktinės izoliavimo priemonės taikomos turint tiesioginį sąlytį su pacientu ar jo aplinka visą izoliavimo laikotarpį. |
III SKYRIUS
PAPILDOMOS IZOLIAVIMO IR KITOS INFEKCIJŲ PREVENCIJOS IR KONTROLĖS PRIEMONĖS CPE NEŠIOTOJAMS
13. Papildomos infekcijų prevencijos ir kontrolės priemonės taikomos įtarus ar patvirtinus CPE nešiotojus pateiktos 2 lentelėje.
2 lentelė. Papildomos infekcijų prevencijos ir kontrolės priemonės CPE nešiotojams
| Eil. Nr. |
Intervencija |
Įgyvendinimas ASPĮ |
| 1. |
Pacientų izoliavimas ar grupavimas |
1.1. Būtina nedelsiant izoliuoti įtarus ar patvirtinus CPE nešiojimą, infekciją. 1.2. Jei nėra galimybės izoliuoti vienvietėje palatoje, galima pacientus, kuriems nustatyta CPE, gaminanti tą pačią karbapenemazę, grupuoti guldant į tą pačią palatą. 1.3. Izoliuoti pacientai už vienvietės palatos ar kitos paguldymo vietos (izoliavimo palatos) ribų juda su medicinos personalo leidimu. 1.4. Rekomenduojama kiekvienam CPE nešiotojui, sergančiajam naudotis tik jam skirtu tualetu. Jei to padaryti neįmanoma ar pacientas nevaikšto, būtina paskirti atskirą slaugos inventorių. Jei nėra galimybės kiekvienam žinomam CPE nešiotojui naudotis tik jam skirtu tualetu, galima pacientams, kuriems nustatyta CPE, paskirti bendrą tualetą. 1.5. Ant palatų, kuriose guli įtariami CPE nešiotojai ar CPE nešiotojai, durų aiškiai matomoje vietoje turi būti pritvirtinta Aprašo priede pateiktos formos informacinė kortelė (arba kitos formos informacinė kortelė, kurioje būtų pateikta visa Aprašo priede pateiktos formos informacinėje kortelėje nurodyta informacija). |
| 2. |
Kontaktinės izoliavimo priemonės |
2.1. Visą hospitalizavimo laikotarpį taikyti kontaktines izoliavimo priemones, kai įtariamas arba patvirtintas CPE nešiojimas. 2.2. Kontaktinių izoliavimo priemonių privalo laikytis kiekvienas į palatą įeinantis asmuo, taip pat visi asmenys, turintys tiesioginį sąlytį su pacientu ar jo aplinka visą izoliavimo laikotarpį. 2.3. Rekomenduojama kiekvienam įtariamam ar žinomam CPE nešiotojui paskirti naudoti tik jam skirtą slaugos inventorių ir kitas medicinos priemones (termometrą, kraujo spaudimo matavimo aparatą ir pan.). |
| 3. |
Atskiro slaugos personalo paskyrimas |
3.1. Rekomenduojama paskirti slaugytojus ir (ar) kitus darbuotojus dirbti išskirtinai su CPE nešiotojais visą hospitalizacijos laikotarpį arba turi būti paskirti slaugytojai ir (ar) kiti darbuotojai dirbti išskirtinai su CPE nešiotojais vienos ASPĮ darbuotojų pamainos metu. Personalui, kontaktuojančiam su CPE pacientais, atrankiniai tyrimai nėra rekomenduojami, tačiau gali būti atliekami tiriant protrūkį. Darbuotojui nustačius CPE nešiojimą darbo apribojimai nėra taikomi, tačiau būtina sustiprinti infekcijų prevencijos ir kontrolės priemones. |
| 4. |
Aktyvus kontaktų tikrinimas |
4.1. Būtina įvertinti galimą CPE perdavimo riziką (tiesioginis ir netiesioginis kontaktas, pvz., tas pats slaugos personalas) ir visiems pacientams, kurie yra epidemiologiškai susiję su žinomu CPE nešiotoju, atlikti mikrobiologinius tyrimus. 4.2. Tiriamoji medžiaga – ėminys iš tiesiosios žarnos ir pasėlis iš infekcijos vietos (pvz., infekuotos žaizdos) ar įtariamos kitos sukėlėjo nešiojimo vietos. |
| 5. |
Atvejo komunikacija |
5.1. Pranešimas apie CPE ASPĮ viduje: 5.1.1. CPE nešiojimą ar infekciją patvirtinantys mikrobiologinių tyrimų rezultatai iš mikrobiologijos laboratorijos, teikiančios mikrobiologinės diagnostikos paslaugas, darbo laiku turi būti ne vėliau nei po 2 val. nuo rezultatų gavimo pranešti infekcijų kontrolės padaliniui ir tyrimą užsakiusiam specialistui, tyrimo rezultatus gavus poilsio laiku – budinčiam skyriaus gydytojui ir kitą darbo dieną infekcijų kontrolės padaliniui; 5.1.2. esant bet kokiems CPE nešiojimą ar infekciją patvirtinantiems mikrobiologinių tyrimų rezultatams, privaloma atžyma paciento medicininėje dokumentacijoje (ligos istorijoje, slaugos lapuose ir pan., įskaitant informacinę sistemą (jeigu naudojamoje informacinėje sistemoje yra techninės galimybės) ir pateikimas į ESPBI IS, kaip nurodyta Aprašo 5 punkte; 5.1.3. CPE nešiojimą ar infekciją patvirtinantys mikrobiologinių tyrimų rezultatai turi būti perduodami, kai pacientas perkeliamas iš vieno ASPĮ skyriaus į kitą. |
| 5.2. Pranešimas apie CPE perkeliant pacientą iš vienos ASPĮ į kitą: 5.2.1. siuntimo dokumentuose privaloma pateikti informaciją apie žinomą CPE nešiojimą ar infekciją; 5.2.2. paciento ligos istorijoje (išraše) įrašyti CPE nešiojimą ar infekciją bei žymėti ir pateikti į ESPBI IS, kaip nurodyta Aprašo 5 punkte; 5.2.3. CPE nešiojimą ar infekciją patvirtinantys mikrobiologinių tyrimų rezultatai turi būti perduodami nedelsiant, kai pacientas perkeliamas iš vienos ASPĮ į kitą ar į kitą asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančią įstaigą (pvz., globos namus). |
||
| 5.3. Pranešimas apie paciento, kuriam nustatyta CPE, perkėlimą iš Lietuvos ASPĮ į kitos šalies ASPĮ: 5.1.3. siuntimo dokumentuose privaloma pateikti informaciją apie žinomą CPE nešiojimą ar infekciją; 5.3.2. paciento ligos istorijoje (išraše) įrašyti CPE nešiojimą ar infekciją bei žymėti ir pateikti į ESPBI IS, kaip nurodyta Aprašo 5 punkte; 5.3.3. pacientų teisės į tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas įgyvendinamos vadovaujantis 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/24/ES dėl pacientų teisių į tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas įgyvendinimo, užkertant kelią CPE plitimui tarp šalių; 5.3.4. perduodant informaciją turi būti laikomasi asmens duomenų apsaugos reikalavimų. |
||
| 6. |
Pacientų lankymo reikalavimai |
6.1. Reikalavimai lankytojams: 6.1.1. lankytojai turi atlikti rankų higieną, išeidami iš izoliacinės palatos; 6.1.2. lankytojams, įeinantiems į CPE nešiotojo palatą, reikia dėvėti vienkartinį chalatą ir medicinines pirštines; 6.1.3. lankytojai negali naudotis izoliuotam pacientui skirtu tualetu. |
IV SKYRIUS
PATVIRTINIMO, KAD PACIENTAS NĖRA CPE NEŠIOTOJAS, TVARKA
14. Aktyvaus gydymo paslaugas teikiančiose ASPĮ nerekomenduojama nutraukti paciento CPE nešiotojo statuso hospitalizacijos metu, tačiau, jeigu siekiama nutraukti paciento CPE nešiotojo statusą, turi būti praėję ne mažiau kaip 1 mėnuo nuo CPE nešiojimo nustatymo.
15. Rekomenduojama slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugas teikiančiose ASPĮ pacientus tirti dėl CPE nešiojimo praėjus ne mažiau kaip 3 mėnesiams po CPE nešiojimo nustatymo.
16. Patvirtinant, kad pacientas nėra CPE nešiotojas, mažiausiai per 7 dienų laikotarpį turi būti gauti trys iš eilės neigiami tyrimų rezultatai: du pasėlių ir vienas polimerazės grandininės reakcijos dėl nustatyto karbapenemazės gaminimą koduojančio geno. Tiriamoji medžiaga – ėminys iš tiesiosios žarnos ar pasėlis iš infekcijos vietos (pvz., infekuotos žaizdos).
V SKYRIUS
PAGRINDINĖS INFEKCIJŲ PREVENCIJOS IR KONTROLĖS PRIEMONĖS
17. ASPĮ turi užtikrinti standartinių infekcijų prevencijos ir antimikrobinio atsparumo valdymo bei mikrobiologinės diagnostikos procedūrų įgyvendinimą.
18. Rekomenduojama peržiūrėti ASPĮ esamus tvarkų ir procedūrų aprašus, akcentuoti jų įgyvendinimą ir vykdyti procedūrų auditą:
18.1. rankų higiena – užtikrinti viso personalo ir pacientų rankų higienos laikymąsi, organizuojant mokymus ir auditus (tai viena iš pagrindinių mikroorganizmų plitimą stabdančių priemonių);
18.2. antimikrobinių vaistų vartojimo valdymas – periodiškai atnaujinti racionalaus antibiotikų vartojimo rekomendacijas, užtikrinant jų laikymąsi, organizuojant reguliarius auditus, taikyti intervencijas skyriuose, kuriuose nustatomas neracionalus antibiotikų skyrimas ir padidėjęs antimikrobinis atsparumas;
18.5. personalo mokymai – organizuoti personalo įvadinius (naujai pradedančiųjų dirbti) ir tęstinius mokymus;
18.7. infrastruktūra ir personalas – neviršyti palatų užimtumo, rekomenduojama sureguliuoti personalo darbo krūvius;
18.8. mikrobiologinės diagnostikos pajėgumas – galimybė aptikti CPE iš klinikinių ir atrankos ėminių bei užtikrinti, kad tyrimų rezultatai operatyviai pasiektų paslaugas teikiantį personalą;
