|
TELŠIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS DIREKTORIUS
|
| ĮSAKYMAS |
| DĖL TELŠIŲ RAJONO SOCIALINIŲ PASLAUGŲ KOKYBĖS KONTROLĖS 2022 M. ATASKAITOS PATVIRTINIMO |
|
|
| 2024 m. kovo 20 d. Nr. A1-330 |
| Telšiai |
Vadovaudamasis Telšių rajono socialinių paslaugų kokybės kontrolės tvarkos aprašo, patvirtinto Telšių rajono savivaldybės tarybos 2017 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Nr. T1-234 „Dėl Telšių rajono socialinių paslaugų kokybės kontrolės tvarkos aprašo patvirtinimo“, 6 punktu,
t v i r t i n u Telšių rajono socialinių paslaugų kokybės kontrolės 2022 m. ataskaitą
(pridedama).
Administracijos direktorius Zigmas Nevardauskas
Parengė Lendra Bukauskienė
2024-03-12
PATVIRTINTA
Telšių rajono savivaldybės administracijos
direktoriaus 2024 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. A1-330
TELŠIŲ RAJONO SOCIALINIŲ PASLAUGŲ KOKYBĖS KONTROLĖS 2022 M. ATASKAITA
Telšių rajono savivaldybės administracija
Turinys
SĄVOKOS IR SANTRUMPOS....................................................................................................3
I. TELŠIŲ RAJONO SOCIALINIŲ PASLAUGŲ KOKYBĖS KONTROLĖS ATASKAitos teisinis pagrindimas, VIEŠINIMAS..................................4
II. SOCIALINIŲ PASLAUGŲ KOKYBĖS KONTROLĖS VYKDYMAS PASLAUGŲ
GAVĖJŲ LYGMENIU.....................................................................................................................5
III. SOCIALINIŲ PASLAUGŲ KOKYBĖS KONTROLĖS VYKDYMAS PASLAUGŲ SUBJEKTŲ LYGMENIU...............................................................................................................10
Atitikties įsivertinimas norminiams reikalavimams..............................................10
Darbuotojų anketinės apklausos rezultatai………………………………………...16
Išvados......................................................................................................................21
IV. SOCIALINIŲ PASLAUGŲ KOKYBĖS KONTROLĖS VYKDYMAS SAVIVALDYBĖS LYGMENIU.....................................................................................................................................22
V. SIŪLYMAI REKOMENDACIJOS.............................................................................................26
SĄVOKOS IR SANTRUMPOS
Paslaugų subjektai – savivaldybės biudžetinės įstaigos, viešosios įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, bendruomenės, privatūs ir kiti teikėjai, kurie teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę vykdyti socialinių paslaugų teikimą ir kurioms yra skiriamas finansavimas iš Telšių rajono savivaldybės biudžeto, valstybės biudžeto, ES fondš ir kitų šaltinių tiesioginio finansavimo būdu ar sutartiniu pagrindu.
Telšių rajono socialinių paslaugų kokybės kontrolės ataskaita – Telšių rajono savivaldybės administracijos (toliau – Administracija) direktoriaus įsakymu patvirtintas dokumentas, kuriame teikiama apibendrinta informacija, išvados ir rekomendacijos socialinių paslaugų, teikiamų Telšių rajone, kokybės kontrolės klausimais.
Socialinių paslaugų kokybė paslaugų gavėjų lygmeniu – anketinės apklausos metodu atliekamas vertinamas siekiant išsiaiškinti vartotojų poreikių patenkinimą, ekonominį efektyvumą, nuomonę apie teikimų socialinių paslaugų kokybę bei paslaugų išvystymo pakankamumą.
Socialinių paslaugų kokybė paslaugų subjektų lygmeniu – vertinama anketinės apklausos metodu bei informacijos pateikimu užpildant Telšių rajono savivaldybės administracijos (toliau – Administracija) direktoriaus įsakymu patvirtintos formos lenteles siekiant išsiaiškinti atitiktį standartams, proceso valdymą taip pat siekiant ekonominio naudingumo ir nuolatinio tobulėjimo.
Socialinių paslaugų kokybė savivaldybės lygmeniu vertinama siekiant įvertinti, ar efektyviai naudojamos lėšos, socialinių paslaugų infrastruktūros išvystymo pakankamumą, tinklo plėtros gaires, tarpinstitucinio bendradarbiavimo veiksmingumą, kvalifikacijos kėlimo poreikius.
Paslaugų teikimo kokybės standartai parengti įgyvendinant Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamą projektą Nr. 10.1.3-ESFA-R-920-81-0004 „Paslaugų ir asmenų aptarnavimo kokybės gerinimas Telšių rajono savivaldybėje“.
Administracinės socialinės paslaugos – įstaigų (padalinių) darbuotojų veiksmai, apimantys leidimų (licencijų), dokumentų, jų kopijų, nuorašų ar išrašų, pažymų, kuriais patvirtinamas tam tikras juridinis faktas, išdavimą, įstatymu nustatytos informacijos teikimą, administracinės procedūros vykdymą ir kt.
Viešosios socialinės paslaugos – įstaigų (padalinių) darbuotojų veiksmai, apimantys socialinių paslaugų teikimą asmenims, informacijos teikimą socialiniais klausimais, konsultavimą.
Paslaugų teikimo kokybės standartas – tai visuomenei skirtas ir viešai skelbiamas dokumentas, kuriame nurodyti visuomenei aktualūs paslaugos kokybės parametrai ir viešojo valdymo institucijos įsipareigojimai dėl šių parametrų laikymosi.
I. TELŠIŲ RAJONO SOCIALINIŲ PASLAUGŲ KOKYBĖS KONTROLĖS ATASKAitos teisinis pagrindimas, VIEŠINIMAS
Telšių rajono socialinių paslaugų kokybės kontrolės ataskaita (toliau – Ataskaita) rengiama ir tvirtinama vadovaujantis Telšių rajono socialinių paslaugų kokybės kontrolės tvarkos aprašo, patvirtinto Telšių rajono savivaldybės tarybos 2017 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Nr. T1-234 „Dėl Telšių rajono socialinių paslaugų kokybės kontrolės tvarkos aprašo patvirtinimo“, 6 punktu bei žemiau nurodytais Administracijos direktoriaus įsakymais:
- 2020 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. A1-1565 „Dėl socialinių paslaugų kontrolės Telšių rajone tvarkos aprašo įgyvendinimo“;
- 2020 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. A1-1689 „Dėl Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. spalio 7 d. įsakymo Nr. A1-1565 „Dėl socialinių paslaugų kontrolės Telšių rajone tvarkos aprašo įgyvendinimo“ pakeitimo“.
Ataskaita privalo būti viešinama Telšių rajono savivaldybės tinklalpyje www.telsiai.lt.
Ataskaitos pagrindiniai lygmenys, struktūra vizualizuojami žemiau paveikslėlyje.
II. SOCIALINIŲ PASLAUGŲ KOKYBĖS KONTROLĖS VYKDYMAS
PASLAUGŲ GAVĖJŲ LYGMENIU
Socialinių paslaugų kokybė paslaugų gavėjų lygmeniu vertinama siekiant išsiaiškinti vartotojų poreikių patenkinimą, ekonominį efektyvumą, nuomonę apie teikimų socialinių paslaugų kokybę bei paslaugų išvystymo pakankamumą.
Socialinių paslaugų kokybės kontrolė paslaugų gavėjų lygmeniu atliekama anketinės apklausos metodu apklausiant socialinių paslaugų gavėjus bei jų šeimos narius / artimuosius / suinteresuotus asmenis. Respondentų imtis – ne mažiau kaip 30 procentų socialinių paslaugų gavėjų iš vienos įstaigos / organizacijos. Apklausiamų artimųjų skaičius – pagal galimybes. Respondentai atrenkami atsitiktine tvarka.
Anketinę apklausą inicijavo ir organizavo Telšių rajono savivaldybės administracijos (toliau – Administracija) Socialinės paramos ir rūpybos skyrius 2023 m. sausio–vasario mėn. Apklausa buvo atliekama prašant užpildyti anketas betarpiškai, telefonu, internetu. Taip pat buvo sudaryta galimybė nuomonę pateikti užpildant anketą Telšių rajono savivaldybės internetiniame tinklalapyje. Suformuotoje Socialinių paslaugų kokybės vertinimo paslaugų gavėjų lygmeniu apklausos anketoje buvo iškelti 8 klausimai, kuriuose pateikti keli galimi atsakymai. Apklausoje dalyvavo 413 respondentų, jie sudaro 37,14 proc. visų socialines paslaugas teikiančių biudžetinių įstaigų socialinių paslaugų gavėjų. Apklausa buvo pateikta Telšių rajono savivaldybės internetiniame puslapyje, taip pat prašoma užpildyti anketas Administracijos Socialinės paramos ir rūpybos skyriuje (toliau – Skyrius), seniūnijose bei Administracijos priimamajame.
1 grafikas
Išanalizavus respondentų pateiktus atsakymus fiksuojama, jog gyventojai pakankamai gerai vertina tiek socialinių paslaugų išvystymą, tiek teikiamų paslaugų kokybę. Į klausimą, ar Jums / Jūsų artimam asmeniui yra teikiamos socialinės paslaugos, 75,06 proc. respondentų atsakė, jog teikiama. Tačiau prašant atsakyti, kokios paslaugos teikiamos, nebuvo gautas nė vienas atsakymas. Tai suponuoja nuomonę, jog nebuvo pateikta atsakymų dėl to, jog paslaugų gavėjams yra tik žinoma, jog jie gauna pagalbą.
Į klausimą, ar Jums / Jūsų artimam asmeniui pakanka socialinių paslaugų, 5,81 proc. respondentų atsakė, jog nepakanka, o 43,83 proc. atsakė, jog nežino. Į klausimą, kokių paslaugų nepakanla, buvo gauti atsakymai: tai mokyklinio amžiaus vaikų užimtumo po 17 val.; pavėžėjimo paslaugų savaitgaliais; psichologo paslaugų kaimiškose teritorijose; atokvėpio paslaugų; paslaugų vaikams su autizmo spektro sutrikimų; priežiūros asmenims su negalia savaitgaliais ir švenčių dienomis.
Į klausimą, ar Jus tenkina socialinių paslaugų kokybė, 75,54 proc. respondentų atsakė, jog tenkina; 2,42 proc. – netenkina; 18,42 proc. – nežino. Į klausimą, kokių priemonių reiktų imtis, kad pagerėtų kokybė, atsakymus pateikė 15,74 proc. respondentų. Iš jų 36,92 proc. atsakė, jog reiktų stiprinti paslaugų kontrolę; 61,54 proc. – kelti darbuotojų kvalifikaciją; 1,54 proc. – didinti valandinį paslaugų įkainį.
Į klausimą, kuriomis socialines paslaugas teikiančiomis įstaigomis labiau pasitiki, tai 55,83 proc. pasisakė, jog labiau pasitiki savivaldybės biudžetinėmis įstaigomis, 28,02 proc. – nevyriausybinėmis, 15,75 proc. – viešosiomis (privačiomis), 0,41 proc. nuomonės neišsakė.
Apibendrinant gyventojų nuomonę apie socialines paslaugas, darytina išvada, jog:
1. Dauguma gyventojų yra žinoma apie teikiamas socialines paslaugas, naudojasi jomis ir
juos tenkina socialinių paslaugų kokybė.
2. Siekiant didinti socialinių paslaugų kokybę būtina stiprinti socialinių paslaugų kontrolę
ir didinti darbuotojų kompetencijas tam, kad gyventojai labiau pasitikėtų ir kitais nebiudžetiniais socialinių paslaugų teikėjais.
3. Būtina pakeisti Socialinių paslaugų kokybės vertinimo paslaugų gavėjų lygmeniu
apklausos anketos formą, patvirtintą Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. A1-1565, nes anketos formoje pateikti klausimai yra neinformatyvūs, paslaugų gavėjas dėl sudėtingumo nesusikoncentruoja į klausimo esmę. Įvertinus tai, jog paslaugų teikėjai, susipažinę su anketa, atsisakydavo pateikti klausimus, buvo parengti parastai suprantami klausimai, nenukrypstant nuo patvirtintos anketos formos.
III. SOCIALINIŲ PASLAUGŲ KOKYBĖS KONTROLĖS VYKDYMAS
PASLAUGŲ SUBJEKTŲ LYGMENIU
Socialinių paslaugų kokybė paslaugų subjektų lygmeniu vertinama siekiant išsiaiškinti atitiktį standartams, proceso valdymą taip pat siekiant ekonominio naudingumo ir nuolatinio tobulėjimo.
Socialinių paslaugų kokybė paslaugų subjektų lygmeniu buvo atliekama taikant Atitikties įsivertinimą norminiams reikalavimams bei vykdant socialinių darbuotojų anketinę apklausą.
Atitikties įsivertinimas norminiams reikalavimams atliekamas iki kiekvienų metų
vasario 1 d. Tačiau atsižvelgiant į vis dar pandeminį laikotarpį atliekant 2022 m. kokybės vertinimą buvo naudotasi jau surinkta informacija rengiant 2023 m. Socialinių paslaugų planą, analizuojant socialines paslaugas teikiančių biudžetinių įstaigų 2022 m. veiklos ataskaitas, taip pat remiantis statistinėmis ataskaitomis ir kitais Skyriuje surinktais duomenimis. Socialinių paslaugų kokybės paslaugų subjektų lygmeniu vertinimas pridedamas 1 priede.
Socialinių darbuotojų anketinė apklausa, kurioje dalyvavao 200 darbuotojų, iš jų; socialines paslaugas teikiančių biudžetinių įstaigų − 145 darbuotojai, Skyriaus − 25 darbuotojai, nevyriausybinių organizacijų − 26 darbuotojai (NVO) ir VŠĮ − 4 darbuotojai. Anketoje suformuotas 21 klausimas, į kuriuos prašoma pateikti labiausiai tinkamą atsakymą. Detalūs anketinės apklausos rezultatai pateikti 2 priede.
Į klausimą, ar respondentas patenkintas savo darbo krūviu, 80,5 proc. atsakė, jog taip, 13,5 proc. – ne. Į klausimą, ar norėtumėte prisiimti papildomų pareigų savo darbe, 71,5 proc. atsakė, jog ne, 15,5 proc. – taip, 13,0 proc. nežinojo. Į klausimą, ar manote, jog darbo krūvis yra per didelis ir turėtų būti mažinamas, taip atsakė 19,0 proc., nežinojo 6,0 proc. respondentų, o 64,0 proc. atsakė, jog nenorėtų. Atsakydami į šiuos susietus klausimus respondentai parodė, jog aiškiai suvokia savo pareigas, darbo krūvius ir realiai vertina savo galimybes. Tai patvirtino ir 95,5 proc. respondentų, atsakiusių, jog aiškiai suvokia savo pareigas, o 4,5 proc. atsakiusių, jog labiau supranta nei nesupranta. Į paskesnį klausimą, ar įstaigoje yra pakankamas darbuotojų skaičius tenkančiam darbo krūviui, teigiamai atsakė net 92,0 proc. ir tik 5,0 proc. atsakė, jog nepakankamas. O į klausimą, kurie iš nurodytų faktorių sukelia stresą darbe, 18,37 proc. kaip priežastį nurodė patiriamą stresą. Tai gali rodyti situaciją, jog apie 8 proc. iš 19,0 proc. respodentų, darbe jaučia stresą dėl per dielio darbo krūvio. Tačiau, įvertinus tokius respondentų atsakymus, manoma, jog 80,5 proc. dirbančiųjų išties yra patenkinti esamu darbo krūviu ir suvokia situaciją, kas yra pakankamai reišminga.
Į klausimą, ar tenkina darbo grafikas ir darbo valandos, net 64,0 proc. apklaustųjų nurodė, jog netenkina, 19,0 proc. atsakė, jog tenkina, o 17,0 proc. nežinojo. Įvertinus tai, jog didesnė dalis socialinių paslaugų yra teikiamos darbo dienomis ir darbo vakandomis, ir tik ilgalaikės socialinės globos paslaugos teikiamos nepertraukiamai ir darbas yra organizuojamas slenkančiu grafiku, sudėtinga spręsti, dėl kurių priežasčių toks reikšmingas procentas apklaustųjų pateikė atsakymus, jog netenkina arba nežino.
Į klausimą, ar turite prieigą prie informacijos sėkmingam darbui, 92,0 proc. atsakė, jog turi. Į klausimą, ar gauna profesinę pagalbą iš savo tiesioginio vadovo, 87,0 proc. atsakė, jog gauna, 5,0 proc. negauna, o 10,5 proc. nežino, ar gauna. Tai, jog pasitiki savo tiesioginiu vadovu ir mano, kad jis yra kompetentingas, pasisakė 89,5 proc. apklaustųjų, nežinojo 10,5 proc., tačiau nebuvo nė vieno, atsakiusio, jog mano, kad tiesioginis vadovas yra nekompetentingas. Į klausimą, ar organizacijos administracija skatina ir remia darbuotojų iniciatyvas, net 92,0 proc. atsakė teigiamai. Tačiau tuo pačiu 9,3 proc. respondentų nurodo, jog tiesioginis vadovas neatsižvelgia, o 26,1 proc., jog labiau neatsižvelgia negu atsižvelgia į pasiūlymus gerinti darbo sąlygas. Į klausimą, kurie iš nurodytų faktorių sukelia stresą darbe, 4,95 proc. nurodė, jog organizacijos valdymas, 1,41 proc. – tiesioginis vadovas, 14,68 proc. – kai kurių užduočių neiškūs reikalavimai, 9,89 proc. – užduočių atlikimo terminai. Ir tik 5,0 proc. nurodė, jog klientai; o 6,01 proc. – kolegos. Ir tik 17,68 proc. apklaustųjų atsakė, jog darbe nejaučia streso. Tai pakankamai reikšminga statistika, jog būtina gerinti darbo sąlygas, aiškiau suformuluoti užduotis, stiprinti komandinį darbą bei didinti darbuotojų psichologinį atsparumą.
Į klausimą, ar reikalingas papildomas profesinis mokymas, 41,5 proc. atsakė, jog reikalingas, lygiai tiek pat, jog ne, o 17,0 proc. nežinojo. Į klausimą, ar dalyvaujate išoriniuose mokymuose, 5,0 proc. respondentų atsakė, jog nedalyvauja. Akcentuotina, kad pakankamai reikšmingas skaičius atsakiusiųjų, jog reikalingas profesinis mokymas, todėl būtina išanalizuoti vadovams situaciją ir skatinti darbuotojus mokytis tam, kad jie būtų pakankamai užtikrinti profesionaliai atlikti pareigines funkcijas, organizuoti kokybiškus mokymus, investuoti į žmogiškuosius resursus. Juo labiau, įvertinant tai, jog dirbama su pažeistais, negalias turinčiais žmonėmis.
Į klausimą, ar jus tenkina dabartinis atlyginimas, 36,0 proc. atsakė taip, 28,0 proc. – labiau taip negu ne, 13,0 proc., jog netenkina, ir 23,0 proc. nurodė, jog labiau netenkina, negu tenkina. Tuo pačiu 22,9 proc. pasisakė, jog didesnis darbo užmokestis būtų priimtiniausia skatinimo forma, o 16,44 proc., jog piniginiai priedai. Ta respondentų dalis, kuri pasisakė dėl motyvavimo didinant atlygį, ir sudaro respondentų dalį, atskiusią, jog netenkina dabartinis darbo užmokestis.
Apie kitas skatinimo priemones pasisakė 62,72 proc. respondentų, iš jų 24,45 proc. atsakė, jog motyvuoja darnus kolektyvas, 12,92 proc. – tiesioginio vadovo įvertinimas, 12,52 – papildomos atsotogų dienos, 6,26 proc. – kvalifikacijos kėlimas užsienio šalyse, 5,0 proc. – galimas paaukštinimas, 1,37 proc. – padėkos raštas, kitas priežastis nurodė 0,2 proc. apklaustųjų. Tai rodo, jog darbuotojus skatina pirmiausiai ne darbo užmokestis, bet ir padėka, demesys, investavimas į kvalifikacijos kėlimą.
Į klausimą, ar patenkintas esate savo darbu, 69,5 proc. atsakė, jog taip, 21,0 proc. – labiau taip nei ne, 8,0 proc. – labiau ne nei taip, ir tik 1,5 proc. išreiškė nepasitenkinimą dabartiniu darbu. Analogiškai pasisakė ir į klausimą, ar ketinate keisti darbą: 59,5 – ne, 19,0 proc. – labiau ne, 20,0 proc. – labiau taip, 1,5 proc. – taip. Kaip priežastį keisti darbą 10,5 proc. nurodė nepakankamą atlygį, 6,0 proc. – didelį darbo krūvį, 5,0 proc. – didelę psichologinę įtampą, 2,5 proc. – neįvertinimą, o po 1,0 proc. atsakė, jog dėl vadovo požiūrio bei tai, kad nepatinka šis darbas. Tai rodo, jog 1,5 proc. yra tvirtai apsisprendę keisti darbą, o 59,5 proc. – nekeisti darbo.
Taip pat buvo paprašyta pateikti komentarus ir pasiūlymus. Buvo atsakyta, jog džiaugiasi,
kad gali viską išsakyti, sulaukti patarimų bei pagalbos iš Socialinės paramos ir rūpybos skyriaus. Taip pat teigiamai nuteika pozityvus valdžios organų požiūris. Siūlo daugiau bendrų susitikimų su skyriaus ir seniūnijos darbuotojais, bendrų aptarimų pasikeitus dokumentų formoms, jų pildymas ir kt. klausimai.
III. SIŪLYMAI IR REKOMENDACIJOS
1. Atlikus socialinių paslaugų kokybės vertinimą konstatuojama, jog:
1.1. socialinių paslaugų infrastruktūra yra išplėtota pakankamai ir paslaugų gavėjus tenkina
teikiamų paslaugų kokybė;
2. Įvertinus surinktą informaciją ir išanalizavus pateiktas anketas, būtina:
2.3. skatinti nevyriausybines organizacijas ir kitus paslaugų teikėjus didinti darbuotojų
kompetencijas, gerinti administracinius gebėjimus, kelti organizacijos prestižą ir patikimumą;
2.6. gerinti darbuotojų darbo sąlygas, aiškiai suformuluoti užduotis, stiprinti komandinį darbą
bei didinti darbuotojų psichologinį atsparumą;
2.7. skatinti darbuotojus mokytis tam, kad jie būtų pakankamai užtikrinti profesionaliai atlikti
pareigines funkcijas, organizuoti kokybiškus mokymus, investuoti į žmogiškuosius resursus;