Lietuvos respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras
ĮSAKYMAS
DĖL ŠVIETIMO, MOKSLO IR SPORTO MINISTRO 2022 M. RUGPJŪČIO 24 D. ĮSAKYMO NR. V-1269 „DĖL PRIEŠMOKYKLINIO, PRADINIO, PAGRINDINIO IR VIDURINIO UGDYMO BENDRŲJŲ PROGRAMŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2024 m. rugpjūčio 13 d. Nr. V-861
Vilnius
1. P a k e i č i u Priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrąsias programas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2022 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu Nr. V-1269 „Dėl Priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“:
1.1. Papildau 271 punktu:
„271. VBE sudaro dvi atskirai organizuojamos dalys. VBE pirmos dalies įvertinimas yra 1–40 taškų, VBE antros dalies įvertinimas – 1–60 taškų (išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros pagal vidurinio ugdymo lietuvių kalbos ir literatūros išplėstinio (A) kurso bendrąją programą (toliau – lietuvių kalba ir literatūra (A)) ir lietuvių kalbos ir literatūros pagal vidurinio ugdymo lietuvių kalbos ir literatūros bendrojo (B) kurso bendrąją programą (toliau – lietuvių kalba ir literatūra (B)) VBE). Lietuvių kalbos ir literatūros (A) ir lietuvių kalbos ir literatūros (B) VBE pirmos dalies įvertinimas yra 1–30 taškų, VBE antros dalies įvertinimas – 1–70 taškų. Valstybinio brandos egzamino įvertinimas yra atskirų jo dalių suminis įvertinimas taškais, kuris į balus perskaičiuojamas Valstybinių brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo, tvirtinamo švietimo, mokslo ir sporto ministro, nustatyta tvarka. VBE užduotyje slenkstinio pasiekimų lygio užduotys sudaro 35 procentus, patenkinamo pasiekimų lygio – 15 procentų, pagrindinio pasiekimų lygio – 35 procentus, aukštesniojo – 15 procentų (galima iki 5 procentų paklaida).“
1.2. Papildau 36.59 papunkčiu:
1.3. Pakeičiu 4 priedą:
1.3.1. Pakeičiu 35.1 papunktį ir jį išdėstau taip:
„35.1. Lenkų tautinės mažumos gimtosios kalbos ir literatūros išorinio vertinimo tikslas – informuoti apie mokinių tautinių mažumų gimtosios kalbos ir literatūros pasiekimus mokytojus, mokinius ir jų tėvus (globėjus, rūpintojus), kad mokytojai galėtų tikslingiau teikti mokymo(si) pagalbą mokiniams, teikti objektyvią grįžtamojo ryšio informaciją apie mokinių pasiekimus mokyklai ir jos steigėjui. Išorinis apibendrinamasis vertinimas apima nacionalinius mokinių pasiekimų patikrinimus (toliau – NMPP), kurie vykdomi 4 ir 8 klasėse, pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą (toliau – PUPP), vykdomą 10 (II gimnazijos) klasėje, valstybinio brandos egzamino (toliau – VBE) pirmą dalį, vykdomą III gimnazijos klasėje ir VBE antrą dalį, vykdomą IV gimnazijos klasėje.“
1.3.2. Pakeičiu 35.4.1 papunktį ir jį išdėstau taip:
1.3.3. Pakeičiu 35.4.2 papunktį ir jį išdėstau taip:
„35.4.2. VBE pirmos dalies užduoties struktūra.
VBE pirmos dalies užduotis |
Pasiekimų sritys ir mokymosi turinys |
Užduoties taškų procentai |
||||
Kalbėjimas, klausymas ir sąveika |
Skaitymas ir teksto supratimas |
Rašymas ir teksto kūrimas |
Kalbos pažinimas |
Literatūros ir kultūros pažinimas |
||
Klausomo teksto supratimas |
|
|
|
|
|
20 |
Skaitomo teksto supratimas |
|
|
|
|
|
40 |
Teksto kūrimas |
|
|
|
|
|
40 |
Iš viso taškų procentais |
10 |
25 |
25 |
15 |
25 |
100 |
Lentelėje pateikti skaičiai yra orientaciniai, užduotyje galima iki 5 procentų paklaida.“
1.3.4. Pakeičiu 35.4.3 papunktį ir jį išdėstau taip:
„35.4.3. VBE antros dalies užduoties struktūra.
VBE antros dalies užduotis |
Pasiekimų sritys ir mokymosi turinys |
Užduoties taškų procentai |
|||
Skaitymas ir teksto supratimas |
Rašymas ir teksto kūrimas |
Kalbos pažinimas |
Literatūros ir kultūros pažinimas |
||
Testas (kalbos pažinimo, literatūros ir kultūros žinių taikymas teksto analizei, interpretacijai ir vertinimui) |
|
|
|
|
50 |
Rašto darbas (rašinys arba teksto interpretacija pasirinktinai) |
|
|
|
|
50 |
Iš viso taškų procentais |
30 |
30 |
10 |
30 |
100 |
Lentelėje pateikti skaičiai yra orientaciniai, užduotyje galima iki 5 procentų paklaida.“
1.4. Pakeičiu 13 priedą:
1.4.1. Pakeičiu 39 punkto pirmąją pastraipą ir ją išdėstau taip:
1.4.2. Pakeičiu 39.1.1 papunktį ir jį išdėstau taip:
„39.1.1. lietuvių kalbos ir literatūros mokymo(si) turinio ir pasiekimų sritys procentais NMPP užduotyje:
Pasiekimų ir mokymo(si) turinio sritys |
Užduoties taškai procentais |
Skaitymas, teksto supratimas ir literatūros bei kultūros pažinimas |
60 |
Rašymas ir teksto kūrimas |
20 |
Kalbos pažinimas |
20 |
Iš viso taškų procentais |
100 |
Pastaba. Lentelėje pateikti skaičiai yra orientaciniai, užduotyje galima iki 5 procentų paklaida.“
1.4.3. Pakeičiu 39.4 papunktį ir jį išdėstau taip:
1.4.4. Pakeičiu 39.5 papunktį ir jį išdėstau taip:
„39.5. VBE pirmos dalies (bendrojo kurso), rengiamos pirmaisiais vidurinio ugdymo programos metais, užduoties struktūra:
39.5.1. lietuvių kalbos ir literatūros mokymo(si) turinio ir pasiekimų sritys procentais VBE pirmos dalies (bendrojo kurso) užduotyje:
Pasiekimų ir mokymo(si) turinio sritys |
Užduoties taškai procentais |
Kalbėjimas, klausymas ir sąveika |
80 |
Skaitymas, teksto supratimas ir literatūros bei kultūros pažinimas |
20 |
Iš viso taškų procentais |
100 |
Pastaba. Lentelėje pateikti skaičiai yra orientaciniai, užduotyje galima iki 5 procentų paklaida.
39.5.2. užduotis rengiama centralizuotai, vertina vertinimo komisija. Pateikiamas publicistinis tekstas su keliais nukreipiamaisiais klausimais, užduotimis (pavyzdžiui, pristatyti perskaitytą tekstą, įvertinti teksto autoriaus požiūrį į tekste svarstomą problemą, su juo polemizuoti ir pan.). Diskusija teksto tema ar problema vyksta ne mažiau kaip pusę mokinio kalbėjimui skirto laiko.“
1.4.6. Pakeičiu 39.7 papunktį ir jį išdėstau taip:
„39.7. VBE antros dalies (bendrojo kurso), vykdomos baigiamojoje vidurinio ugdymo programos klasėje, užduoties struktūra:
39.7.1. lietuvių kalbos ir literatūros mokymo(si) turinio ir pasiekimų sritys procentais VBE antros dalies (bendrojo kurso) užduotyje:
Pasiekimų ir mokymo(si) turinio sritys |
Užduoties taškai procentais |
Skaitymas, teksto supratimas ir literatūros bei kultūros pažinimas |
50 |
Rašymas ir teksto kūrimas |
50 |
Iš viso taškų procentais |
100 |
Pastaba. Lentelėje pateikti skaičiai yra orientaciniai, užduotyje galima iki 5 procentų paklaida.
39.7.2. užduotis rengiama ir vertinama centralizuotai. Pateikiamos dviejų tipų užduotys: grožinio teksto interpretavimas ir probleminio klausimo, pateikto pagal grožinį tekstą, svarstymas, remiantis kultūrine patirtimi. Kiekvienoje užduotyje pateikiami nukreipiamieji klausimai. Mokinys renkasi vieną užduotį ir ją atlieka.“
1.4.7. Pakeičiu 39.8 papunktį ir jį išdėstau taip:
„39.8. VBE pirmos dalies (išplėstinio kurso), rengiamos pirmaisiais vidurinio ugdymo programos metais, užduoties struktūra:
39.8.1. lietuvių kalbos ir literatūros mokymo(si) turinio ir pasiekimų sritys procentais VBE pirmos dalies (išplėstinio kurso) užduotyje:
Pasiekimų ir mokymo(si) turinio sritys |
Užduoties taškai procentais |
Kalbėjimas, klausymas ir sąveika |
80 |
Skaitymas, teksto supratimas ir literatūros bei kultūros pažinimas |
20 |
Iš viso taškų procentais |
100 |
Pastaba. Lentelėje pateikti skaičiai yra orientaciniai, užduotyje galima iki 5 procentų paklaida.
39.8.2. užduotis rengiama centralizuotai, vertina vertinimo komisija. Pateikiamas publicistinis tekstas su keliais nukreipiamaisiais klausimais, užduotimis (pristatyti perskaitytą tekstą, įvertinti teksto autoriaus požiūrį į tekste svarstomą problemą, su juo polemizuoti ir pan.). Diskusija teksto tema ar problema vyksta ne mažiau kaip pusę mokinio kalbėjimui skirto laiko.“
1.4.9. Pakeičiu 39.10 papunktį ir jį išdėstau taip:
„39.10. VBE antros dalies (išplėstinio kurso), vykdomos baigiamojoje vidurinio ugdymo programos klasėje, užduoties struktūra:
39.10.1. lietuvių kalbos ir literatūros mokymo(si) turinio ir pasiekimų sritys procentais VBE antros dalies (išplėstinio kurso) užduotyje:
Pasiekimų ir mokymosi turinio sritys |
Užduoties taškai procentais |
Skaitymas, teksto supratimas ir literatūros bei kultūros pažinimas |
50 |
Rašymas ir teksto kūrimas |
50 |
Iš viso taškų procentais |
100 |
Pastaba. Lentelėje pateikti skaičiai yra orientaciniai, užduotyje galima iki 5 procentų paklaida.
1.5. Pakeičiu 15 priedą:
1.5.1. Pakeičiu 40 punkto pirmąją pastraipą ir ją išdėstau taip:
1.5.2. Pakeičiu 40.2.2 papunktį ir jį išdėstau taip:
„40.2.2. užduotis rengiama centralizuotai, pateikiama ir atliekama elektroninėje užduoties atlikimo sistemoje. Užduotis rengiama remiantis Programos 5–8 klasių mokymo(si) turiniu ir pasiekimų lygių požymiais, atsižvelgiant į numatytą NMPP datą (ugdymo procese nenagrinėtas mokymo(si) turinys neįtraukiamas).“
1.5.3. Pakeičiu 40.4 papunktį ir jį išdėstau taip:
1.5.4. Pakeičiu 40.5 papunktį ir jį išdėstau taip:
„40.5. VBE pirmos dalies, rengiamos pirmaisiais vidurinio ugdymo programos metais, užduoties struktūra:
40.5.1. baltarusių kalbos ir literatūros mokymo(si) turinio ir pasiekimų sritys procentais VBE pirmos dalies užduotyje:
VBE pirmos dalies užduotis |
Pasiekimų ir mokymo(si) turinio sritys |
Užduoties taškai procentais |
||||
Kalbėjimas, klausymas ir sąveika |
Skaitymas ir teksto supratimas |
Rašymas ir teksto kūrimas |
Kalbos pažinimas |
Literatūros ir kultūros pažinimas |
||
Klausomo teksto supratimas |
|
|
|
|
|
20 |
Skaitomo teksto supratimas |
|
|
|
|
|
40 |
Teksto kūrimas |
|
|
|
|
|
40 |
Iš viso taškų procentais |
10 |
25 |
25 |
15 |
25 |
100 |
Pastaba. Lentelėje pateikti skaičiai yra orientaciniai, užduotyje galima iki 5 procentų paklaida.
1.5.5. Pakeičiu 40.6 papunktį ir jį išdėstau taip:
„40.6. VBE antros dalies, vykdomos baigiamojoje vidurinio ugdymo programos klasėje, užduoties struktūra:
40.6.1. baltarusių kalbos ir literatūros mokymo(si) turinio ir pasiekimų sritys procentais VBE antros dalies užduotyje:
VBE antros dalies užduotis |
Pasiekimų ir mokymo(si) turinio sritys |
Užduoties taškai procentais |
|||
Skaitymas ir teksto supratimas |
Rašymas ir teksto kūrimas |
Kalbos pažinimas |
Literatūros ir kultūros pažinimas |
||
Testas (kalbos pažinimo, literatūros ir kultūros žinių taikymas teksto analizei, interpretacijai ir vertinimui) |
|
|
|
|
50 |
Rašto darbas (rašinys arba teksto interpretacija pasirinktinai) |
|
|
|
|
50 |
Iš viso taškų procentais |
30 |
30 |
10 |
30 |
100 |
Pastaba. Lentelėje pateikti skaičiai yra orientaciniai, užduotyje galima iki 5 procentų paklaida.
1.6. Pakeičiu 16 priedą:
1.6.1. Pakeičiu 32.5.3 papunktį ir jį išdėstau taip:
1.6.2. Pakeičiu 35 punkto pirmąją pastraipą ir ją išdėstau taip:
1.6.3. Pakeičiu 35.2.2 papunktį ir jį išdėstau taip:
„35.2.2. užduotis rengiama centralizuotai, pateikiama ir atliekama elektroninėje užduoties atlikimo sistemoje. Užduotis rengiama remiantis Programos 5–8 klasių mokymo(si) turiniu ir pasiekimų lygių požymiais, atsižvelgiant į numatytą NMPP datą (ugdymo procese nenagrinėtas mokymo(si) turinys neįtraukiamas).“
1.6.4. Pakeičiu 35.4 papunktį ir jį išdėstau taip:
1.6.5. Pakeičiu 35.5 papunktį ir jį išdėstau taip:
„35.5. VBE pirmos dalies, rengiamos pirmaisiais vidurinio ugdymo programos metais, užduoties struktūra:
35.5.1. rusų kalbos ir literatūros mokymo(si) turinio ir pasiekimų sritys procentais VBE pirmos dalies užduotyje:
VBE pirmos dalies užduotis |
Mokymo(si) turinio ir pasiekimų sritys |
Užduoties taškai procentais |
||||
Kalbėjimas, klausymas ir sąveika |
Skaitymas ir teksto supratimas |
Rašymas ir teksto kūrimas |
Kalbos pažinimas |
Literatūros ir kultūros pažinimas |
||
Klausomo teksto supratimas |
|
|
|
|
|
20 |
Skaitomo teksto supratimas |
|
|
|
|
|
40 |
Teksto kūrimas |
|
|
|
|
|
40 |
Iš viso taškų procentais |
10 |
25 |
25 |
15 |
25 |
100 |
Pastaba. Lentelėje pateikti skaičiai yra orientaciniai, užduotyje galima iki 5 procentų paklaida.
1.6.6. Pakeičiu 35.6 papunktį ir jį išdėstau taip:
„35.6. VBE antros dalies, vykdomos baigiamojoje vidurinio ugdymo programos klasėje, užduoties struktūra:
35.6.1. rusų kalbos ir literatūros mokymo(si) turinio ir pasiekimų sritys procentais VBE antros dalies užduotyje:
VBE antros dalies užduotis |
Mokymo(si) turinio ir pasiekimų sritys |
Užduoties taškai procentais |
|||
Skaitymas ir teksto supratimas |
Rašymas ir teksto kūrimas |
Kalbos pažinimas |
Literatūros ir kultūros pažinimas |
||
Testas (kalbos pažinimo, literatūros ir kultūros žinių taikymas teksto analizei, interpretacijai ir vertinimui) |
|
|
|
|
50 |
Rašto darbas (rašinys arba teksto interpretacija pasirinktinai) |
|
|
|
|
50 |
Iš viso taškų procentais |
30 |
30 |
10 |
30 |
100 |
Pastaba. Lentelėje pateikti skaičiai yra orientaciniai, užduotyje galima iki 5 procentų paklaida.
1.7. Pakeičiu 17 priedą:
1.7.1. Pakeičiu 35 punkto pirmąją pastraipą ir ją išdėstau taip:
1.7.2. Pakeičiu 35.2.2 papunktį ir jį išdėstau taip:
„35.2.2. užduotis rengiama centralizuotai, pateikiama ir atliekama elektroninėje užduoties atlikimo sistemoje. Užduotis rengiama remiantis Programos 5–8 klasių mokymo(si) turiniu ir pasiekimų lygių požymiais, atsižvelgiant į numatytą NMPP datą (ugdymo procese nenagrinėtas mokymo(si) turinys neįtraukiamas).“
1.7.3. Pakeičiu 35.3.1 papunktį ir jį išdėstau taip:
„35.3.1. vokiečių kalbos ir literatūros mokymo(si) turinio ir pasiekimų sritys procentais PUPP užduotyje:
PUPP užduotis |
Mokymo(si) turinio ir pasiekimų sritys |
Užduoties taškai procentais |
||||
Kalbėjimas, klausymas ir sąveika |
Skaitymas ir teksto supratimas |
Rašymas ir teksto kūrimas |
Kalbos pažinimas |
Literatūros ir kultūros pažinimas |
||
Klausomo teksto supratimas |
|
|
|
|
|
15 |
Skaitomo teksto supratimas |
|
|
|
|
|
35 |
Teksto kūrimas |
|
|
|
|
|
50 |
Iš viso taškų procentais |
10 |
20 |
30 |
20 |
20 |
100 |
Lentelėje pateikti skaičiai yra orientaciniai, užduotyje galima iki 5 procentų paklaida.“
1.7.4. Pakeičiu 35.4 papunktį ir jį išdėstau taip:
1.7.5. Pakeičiu 35.5 papunktį ir jį išdėstau taip:
„35.5. VBE pirmos dalies, rengiamos pirmaisiais vidurinio ugdymo programos metais, užduoties struktūra:
35.5.1. vokiečių kalbos ir literatūros mokymo(si) turinio ir pasiekimų sritys procentais VBE pirmos dalies užduotyje:
VBE pirmos dalies užduotis |
Mokymo(si) turinio ir pasiekimų sritys |
Užduoties taškai procentais |
||||
Kalbėjimas, klausymas ir sąveika |
Skaitymas ir teksto supratimas |
Rašymas ir teksto kūrimas |
Kalbos pažinimas |
Literatūros ir kultūros pažinimas |
||
Klausomo teksto supratimas |
|
|
|
|
|
20 |
Skaitomo teksto supratimas |
|
|
|
|
|
40 |
Teksto kūrimas |
|
|
|
|
|
40 |
Iš viso taškų procentais |
10 |
25 |
25 |
15 |
25 |
100 |
Pastaba. Lentelėje pateikti skaičiai yra orientaciniai, užduotyje galima iki 5 procentų paklaida.
1.7.6. Pakeičiu 35.6 papunktį ir jį išdėstau taip:
„35.6. VBE antros dalies, vykdomos baigiamojoje vidurinio ugdymo programos klasėje, užduoties struktūra:
35.6.1. vokiečių kalbos ir literatūros mokymo(si) turinio ir pasiekimų sritys procentais VBE antros dalies užduotyje:
VBE antros dalies užduotis |
Mokymo(si) turinio ir pasiekimų sritys |
Užduoties taškai procentais |
|||
Skaitymas ir teksto supratimas |
Rašymas ir teksto kūrimas |
Kalbos pažinimas |
Literatūros ir kultūros pažinimas |
||
Testas (kalbos pažinimo, literatūros ir kultūros žinių taikymas teksto analizei, interpretacijai ir vertinimui) |
|
|
|
|
50 |
Rašto darbas (rašinys arba teksto interpretacija pasirinktinai) |
|
|
|
|
50 |
Iš viso taškų procentais |
30 |
30 |
10 |
30 |
100 |
Pastaba. Lentelėje pateikti skaičiai yra orientaciniai, užduotyje galima iki 5 procentų paklaida.
1.8. Pakeičiu 18 priedą:
1.8.1. Pakeičiu 35.1 papunktį ir jį išdėstau taip:
„35.1. Pradinio ugdymo pakopoje mokinių užsienio kalbos pasiekimai nevertinami pažymiu; vertinant taikomas individualios pažangos vertinimo principas. Mokymo(si) laikotarpio (trimestro, pusmečio ar pan.) pradžioje ir eigoje rekomenduojama taikyti diagnostinio vertinimo užduotis, kurios padeda įvertinti nueitą etapą, numatyti perspektyvą, stebėti kiekvieno mokinio daromą pažangą. Apibendrinamasis vertinimas, atliekamas mokymo(si) laikotarpio pabaigoje, padeda apžvelgti visą laikotarpį ir nustatyti mokinių pasiekimų lygius.“
1.8.2. Pakeičiu 36 punkto pirmąją pastraipą ir ją išdėstau taip:
1.8.3. Pakeičiu 36.2 papunktį ir jį išdėstau taip:
1.8.4. Pakeičiu 36.3 papunktį ir jį išdėstau taip:
„36.3. VBE pirmos dalies, rengiamos pirmaisiais vidurinio ugdymo programos metais, užduoties struktūra:
36.3.1. užsienio kalbos (pirmosios) mokymo(si) turinio ir pasiekimų sritys procentais VBE pirmos dalies užduotyje:
Mokymo(si) turinio sritys |
Pasiekimai |
Užduoties taškai procentais |
|
Recepcija: rašytinio teksto supratimas (A2) |
Recepcija: sakytinio (audiovizualinio) teksto supratimas (A1, A3)) |
||
Kalbiniai komunikaciniai gebėjimai |
50 |
50 |
100 |
Pastaba. Lentelėje pateikti skaičiai yra orientaciniai, užduotyje galima iki 5 procentų paklaida.
1.8.5. Pakeičiu 36.4 papunktį ir jį išdėstau taip:
„36.4. VBE antros dalies, vykdomos baigiamojoje vidurinio ugdymo programos klasėje, užduoties struktūra:
36.4.1. užsienio kalbos (pirmosios) mokymo(si) turinio ir pasiekimų sritys procentais VBE antros dalies užduotyje:
Mokymo(si) turinio sritys |
Pasiekimai |
Užduoties taškai procentais |
|
Rašytinio teksto produkavimas (B2), rašytinė interakcija (C2), teksto mediacija (D1) |
Sakytinio teksto produkavimas (B1), sakytinė interakcija (C1), mediacija (D1). |
||
Kalbiniai komunikaciniai gebėjimai |
50 |
50 |
100 |
Pastaba. Lentelėje pateikti skaičiai yra orientaciniai, užduotyje galima iki 5 procentų paklaida.
1.11. Pakeičiu 22 priedą:
1.11.1. Pakeičiu 6 punktą ir jį išdėstau taip:
„6. Programoje išskirtos 6 pasiekimų sritys, kurios yra bendros visoms klasėms. Išskiriant pasiekimų sritis ir pasiekimus vadovautasi kompetencijų ir jų sandų raiškos aprašais. Siekiant vaizdžiai parodyti pagrindinio lygio pasiekimų augimą kas dvejus metus, Programoje pateikiama pasiekimų raidos lentelė. Mokymo(si) turinyje išskirtos turinio sritys ir temos. Temos aprašytos vartojant veiksmažodžius, kurie parodo jos nagrinėjimo gylį ir taikomus ugdymo metodus: primenama, aiškinamasi, aptariama, nagrinėjama, tyrinėjama, stebima, diskutuojama ir kt. Veiksmažodis „primenama“ vartojamas norint parodyti, kad gamtos objektai ir reiškiniai jau buvo nagrinėti ir reikėtų remtis mokinių ankstesnėse klasėse įgytomis žiniomis ir patirtimi. Veiksmažodis „aiškinamasi“ nukreipia į aktyvią mokinių mokymosi veiklą, kai jie siekdami suprasti naujas sąvokas, reiškinius, dėsnius, formuluoja klausimus, ieško informacijos, formuluoja hipotezes ir jas tikrina. Veiksmažodis „aptariama“ nukreipia į naujų sąvokų ar informacijos kontekstų bendro supratimo formavimą, bet nereikalauja gilių žinių ir išsamaus temos ar klausimo nagrinėjimo. Mokymo(si) turinys parengtas atsižvelgiant į mokinių amžiaus tarpsnio ypatumus ir gamtamokslinio ugdymo logiką. Pateikiant mokymo(si) turinį siekta nuoseklumo, dermės su kitomis temomis ir kitų dalykų mokymo(si) turiniu. Siekiant palikti mokytojams galimybę sieti mokymą(si) su šiuolaikiniais kontekstais, mokymo(si) turinyje nėra nurodyti konkretūs šiuolaikiniai mokslininkai ir atradimai, nes Programa rašoma keleriems metams ir neįmanoma numatyti, kokie nauji atradimai bus padaryti, kuris mokslininkas padarys reikšmingą indėlį į gamtos mokslų vystymąsi. Pasiekimų lygių požymiai aprašyti 1–2, 3–4, 5–6 ir 7–8 klasėms atsižvelgiant į mokinių amžiaus tarpsnio ypatumus ir pasiekimų tyrimų rezultatus. Pasiekimų srities Gamtos mokslų prigimties ir raidos pažinimas (A) pasiekimai A2 ir A3 nėra aprašomi pradinėms klasėms, nes jie yra per daug sudėtingi šio amžiaus tarpsnio mokiniams. Pasiekimų lygių požymiai aprašomi 4 pasiekimų lygiais siekiant padėti mokytojams objektyviai vertinti mokinio mokymosi rezultatus.“
1.11.2. Pakeičiu 33.1.1 papunktį ir jį išdėstau taip:
„33.1.1. Atomo sandara. Nagrinėjama atomo modelio raida, aptariamas Rezerfordo bandymas, nagrinėjamas atomo modelis – branduolys (protonas, neutronas) ir elektronai, skriejantys aplink branduolį, aptariamas elementarus (elektrono, protono) krūvis, krūvio matavimo vienetas − kulonas. Nagrinėjama, kad atomai gali netekti arba papildomai prisijungti elektronų ir virsti elektringomis dalelėmis − jonais, apibūdinami teigiamieji, neigiamieji jonai, aptariamas jonizavimas šviesa ir šiluma. Apibūdinamas cheminis elementas. Apibūdinama santykinės atominės masės sąvoka. Mokomasi skaičiavimams taikyti reikšminių skaitmenų nustatymo taisykles. Remiantis periodine elementų lentele ir naudojant žymėjimą mokomasi nustatyti protonų, neutronų ir elektronų skaičių atome ir jone; nurodomas elektronų pasiskirstymas atomų ir jonų sluoksniuose, pavaizduojamos jų elektroninės sandaros schemos. Nagrinėjama nuo pirmo iki dvidešimto cheminių elementų atomų sandara ir elektronų išsidėstymas sluoksniais. Kuriamas atomo modelis. Apibūdinami izotopai, aiškinamasi, kuo panaši ir kuo skiriasi jų sandara ir fizikinės savybės. Apskaičiuojamas neutronų skaičius branduolyje, kai nurodytas masės skaičius. Aptariama, kad santykinė atominė masė apskaičiuojama, atsižvelgiant į elemento izotopų paplitimą gamtoje.“
1.11.3. Pakeičiu 37.3 papunktį ir jį išdėstau taip:
1.11.4. Pakeičiu 39.2.3 papunktį ir jį išdėstau taip:
„39.2.3. Užduotis rengiama centralizuotai, pateikiama ir atliekama elektroninėje užduoties atlikimo sistemoje. Užduotis rengiama remiantis Programos mokymo(si) turiniu 7 ir 8 klasėms ir 7–8 klasių pasiekimų lygių požymiais, atsižvelgiant į numatytą NMPP datą (ugdymo procese nenagrinėtas mokymo(si) turinys neįtraukiamas). Užduotį sudaro pasirenkamojo atsakymo ir struktūriniai klausimai.“
1.12. Pakeičiu 23 priedą:
1.12.1. Pakeičiu 2 punktą ir jį išdėstau taip:
„2. Biologijos dalykas, remdamasis moksliniais įrodymais, pagrįstais patirtimi, stebėjimais ir tyrimais, suteikia galimybę atsakyti į daugelį dominančių ir svarbių klausimų apie supantį pasaulį ir technologijų įtaką gyvybei. Mokantis biologijos labai svarbi mokinių praktinė veikla, apimanti ne tik konkrečias atliekamas užduotis, bet ir tyrimų planavimą, vykdymą. Taip sudaromos prielaidos mokiniams įveikti asmeninius iššūkius, ugdytis kritinio ir kūrybinio mąstymo, problemų sprendimo gebėjimus, aiškinti(s) reiškinius, formuluoti įrodymais grįstas išvadas, naudoti įvairius tyrimų metodus ir kt. Mokiniai skatinami atpažinti gamtamokslines problemas ir jas spręsti, vadovaujantis darnaus vystymosi, sveikos gyvensenos principais, atsakingai taikant įgytas biologijos žinias ir gebėjimus įvairiose gyvenimo situacijose. Svarbi mokinių ugdymo per biologiją dalis – mokinių vertybinių nuostatų plėtojimas siekiant, kad jie taptų brandžios, pasitikinčios savo jėgomis, kūrybiškos, gerbiančios kitokią nuomonę, priimančios įvairias kultūras, tautiškai sąmoningos, pilietiškos, demokratiškos asmenybės, kurioms yra svarbios bendrosios žmogaus moralės normos, asmeninė atsakomybė ir dalyvavimas sprendžiant darnaus vystymosi problemas pagal savo kompetenciją ir galimybes.“
1.12.2. Pakeičiu 5 punktą ir jį išdėstau taip:
„5. Programoje išskirtos šešios pasiekimų sritys, kurios yra bendros visoms klasėms. Išskiriant pasiekimų sritis ir pasiekimus vadovautasi kompetencijų ir jų sandų raiškos aprašais, siekta dermės su kitų gamtos mokslų (fizikos ir chemijos) bendrosiose programose išskirtomis pasiekimų sritimis ir pasiekimais. Siekiant vaizdžiai parodyti pagrindinio lygio pasiekimų augimą kas dvejus metus, Programoje pateikiama pasiekimų raidos lentelė. Pasiekimai aprašomi keturiais pasiekimų lygiais: slenkstinis (1), patenkinamas (2), pagrindinis (3) ir aukštesnysis (4). Kiekvienas pasiekimo lygio požymis nurodo mokinio rodomus rezultatus. Mokymo(si) turinyje išskirtos turinio sritys ir temos. Temos aprašytos vartojant veiksmažodžius, kurie parodo jos nagrinėjimo gylį ir taikomus ugdymo metodus (aptariama, nurodoma, apibūdinama, paaiškinama, modeliuojant, tyrinėjant ir kt.). Veiksmažodis „aptariama“ nukreipia į naujų sąvokų ar informacijos kontekstų bendro supratimo formavimą, bet nereikalauja gilių žinių ir išsamaus temos ar klausimo nagrinėjimo.“
1.12.3. Pakeičiu 34.3 papunktį ir jį išdėstau taip:
1.12.4. Pakeičiu 36 punkto pirmąją pastraipą ir ją išdėstau taip:
1.12.5. Pakeičiu 36.2.3 papunktį ir jį išdėstau taip:
„36.2.3. užduotis rengiama centralizuotai, pateikiama ir atliekama elektroninėje užduoties atlikimo sistemoje. Užduotis rengiama remiantis Programos 9–10 klasių ir I–II gimnazijos klasių mokymo(si) turiniu ir pasiekimų lygių požymiais, atsižvelgiant į numatytą PUPP datą (ugdymo procese nenagrinėtas mokymo(si) turinys neįtraukiamas). Užduotį sudaro pasirenkamojo atsakymo ir struktūriniai klausimai.“
1.12.6. Pakeičiu 36.3 papunktį ir jį išdėstau taip:
1.12.7. Pakeičiu 36.4 papunktį ir jį išdėstau taip:
„36.4. VBE pirmos dalies, rengiamos pirmaisiais vidurinio ugdymo programos metais, užduoties struktūra:
36.4.1. biologijos mokymo(si) turinio ir pasiekimų sritys procentais VBE pirmos dalies užduotyje:
Mokymo(si) turinio sritys |
Pasiekimų sritys |
Užduoties taškai procentais |
|||||
Gamtos mokslų prigimties ir raidos pažinimas (A) |
Gamtamokslinis komunikavimas (B) |
Gamtamokslinis tyrinėjimas (C) |
Gamtos objektų ir reiškinių pažinimas (D) |
Problemų sprendimas ir refleksija (E) |
Žmogaus ir aplinkos dermės pažinimas (F) |
||
Ląstelės biologija |
|
|
|
|
|
|
30 |
Molekulinė biologija ir biochemija |
|
|
|
|
|
|
35 |
Organizmų požymių paveldėjimas ir genų technologijos |
|
|
|
|
|
|
35 |
Iš viso taškų procentais |
10 |
20 |
20 |
25 |
20 |
5 |
100 |
Pastaba. Lentelėje pateikti skaičiai yra orientaciniai, užduotyje galima iki 5 procentų paklaida.
1.12.8. Pakeičiu 36.5 papunktį ir jį išdėstau taip:
„36.5. VBE antros dalies, vykdomos baigiamojoje vidurinio ugdymo programos klasėje, užduoties struktūra:
36.5.1. biologijos mokymo(si) turinio ir pasiekimų sritys procentais VBE antros dalies užduotyje:
Mokymo(si) turinio sritys |
Pasiekimų sritys |
Užduoties taškai procentais |
|||||
Gamtos mokslų prigimties ir raidos pažinimas (A) |
Gamtamokslinis komunikavimas (B) |
Gamtamokslinis tyrinėjimas (C) |
Gamtos objektų ir reiškinių pažinimas (D) |
Problemų sprendimas ir refleksija (E) |
Žmogaus ir aplinkos dermės pažinimas (F) |
||
Žmogaus organizmo funkcijos |
|
|
|
|
|
|
40 |
Gyvūnų biologija |
|
|
|
|
|
|
20 |
Augalų biologija |
|
|
|
|
|
|
20 |
Evoliucija ir sistematika |
|
|
|
|
|
|
10 |
Ekologija |
|
|
|
|
|
|
10 |
Iš viso taškų, procentais |
5 |
20 |
20 |
25 |
20 |
10 |
100 |
Pastaba. Lentelėje pateikti skaičiai yra orientaciniai, užduotyje galima iki 5 procentų paklaida.
36.5.2. užduotis rengiama ir vertinama centralizuotai. Užduotis rengiama remiantis Programos IV gimnazijos klasės mokymo(si) turiniu. III gimnazijos klasės mokymo(si) turinys į užduotį įtraukiamas tik tiek, kiek būtina užduotims, parengtoms pagal IV gimnazijos klasės mokymo(si) turinį, atlikti. Užduotį sudaro trumpojo ir atvirojo atsakymo klausimai ir struktūriniai klausimai.“
1.13. Pakeičiu 24 priedą:
1.13.1. Pakeičiu 7 punktą ir jį išdėstau taip:
„7. Programoje išskirtos šešios pasiekimų sritys, kurios yra bendros visoms klasėms. Išskiriant pasiekimų sritis ir pasiekimus vadovautasi kompetencijų ir jų sandų raiškos aprašais, siekta dermės su kitų gamtos mokslų (biologijos ir fizikos) bendrosiose programose išskirtomis pasiekimų sritimis ir pasiekimais. Siekiant vaizdžiai parodyti pagrindinio lygio pasiekimų augimą kas dvejus metus, programoje pateikiama pasiekimų raidos lentelė. Mokymo(si) turinyje išskirtos turinio sritys ir temos, kurios aprašytos vartojant veiksmažodžius, kurie parodo jos nagrinėjimo gylį ir taikomus ugdymo metodus: prisimenama, aiškinamasi, aptariama, nagrinėjama, tyrinėjama, stebima, diskutuojama ir kt. Veiksmažodis „aptariama“ nukreipia į naujų sąvokų ar informacijos kontekstų bendro supratimo formavimą, bet nereikalauja gilių žinių ir išsamaus temos ar klausimo nagrinėjimo. Siekiant palikti mokytojams galimybę sieti mokymą(si) su šiuolaikiniais kontekstais, mokymo(si) turinyje yra nurodyti tik keletas mokslininkų ir atradimų, nėra nurodyti konkretūs šiuolaikiniai mokslininkai ir atradimai, nes Programa rašoma keleriems metams ir neįmanoma numatyti, kokie nauji atradimai bus padaryti ir kas padarys reikšmingą indėlį į chemijos mokslo vystymąsi.“
1.13.2. Pakeičiu 30.1.2 papunktį ir jį išdėstau taip:
„30.1.2. Nemetalai ir jų junginiai. Mokomasi apibūdinti ir klasifikuoti 14, 15, 16, 17 grupių nemetalus, nustatyti nemetalų, esančių junginiuose, oksidacijos laipsnius. Nemetalai pradedami nagrinėti nuo aplinkoje esančių pavyzdžių: dezinfekcija chloru, ozonu, spiritiniu jodo tirpalu; vandenilio energetika; silicio naudojimas puslaidininkių lustuose; grafito, sintetinių deimantų gamyba; apsisaugojimas nuo baltojo fosforo. Aptariama nemetalų alotropija, nagrinėjami anglies (grafitas, deimantas, grafenas), deguonies ir fosforo alotropinių atmainų pavyzdžiai. Aptariama oro kiekybinė sudėtis tūrio dalimis, nurodoma oro vidutinė molinė masė (28,96 g/mol). Mokomasi palyginti dujų molines mases ir surinkti dujas oro išstūmimo būdu. Atliekant bandymus, mokomasi gauti vandenilį, deguonį, amoniaką, anglies dioksidą, surinkti išstumiant orą ir (ar) vandenį bei atpažinti. Mokomasi užrašyti ir išlyginti šių dujų gavimo bei atpažinimo bendrąsias reakcijų lygtis. Susipažįstama su Lietuvoje gaminamomis rūgštimis (sieros, azoto), trąšomis (azoto, fosforo) ir silikatais (keramika, stiklu, cementu), jų svarba ir panaudojimu. Nagrinėjamos supaprastintos sieros ir azoto rūgščių gamybos procesų schemos, užrašomos ir išlyginamos gavimo reakcijų lygtys. Aptariamas gamybos procesų potencialių ekstremalių situacijų pavojus ir jų padarinių likvidavimas.“
1.13.3. Pakeičiu 31.3.1 papunktį ir jį išdėstau taip:
„31.3.1. Funkcinės grupės. Nagrinėjamos funkcinės grupės: halogenų atomai, hidroksigrupė, karbonilgrupė, aldehido grupė, karboksigrupė, aminogrupė ir esterinė grupė. Aptariama, kad funkcinė grupė lemia specifines fizikines ir chemines savybes organinių junginių klasių: halogenalkanų, alkoholių, aldehidų, ketonų, karboksirūgščių, esterių ir aminų. Užrašomos įvairių organinių junginių klasių narių molekulinės, sutrumpintosios ir nesutrumpintosios struktūrinės bei skeletinės formulės.“
1.13.4. Pakeičiu 31.4.2 papunktį ir jį išdėstau taip:
„31.4.2. Izomerija. Apibūdinama izomerija ir jos rūšys (struktūrinė ir erdvinė). Mokomasi užrašyti alkanų, alkenų, alkinų, alkoholių, karbonilinių junginių, karboksirūgščių, aminų ir aminorūgščių struktūrinių izomerų (grandinės, pakaitų padėties, dvigubojo ir (ar) trigubojo ryšio padėties, funkcinės grupės padėties) nesutrumpintąsias ir sutrumpintąsias struktūrines bei skeletines formules. Pagal IUPAC nomenklatūrą mokomasi pavadinti benzeno homologus ir izomerus, turinčius iki aštuonių anglies atomų molekulėje. Aptariami tarpklasiniai izomerai: aldehidai ir ketonai, karboksirūgštys ir esteriai. Nagrinėjama erdvinė (cis–trans) izomerija alkenų pavyzdžiu. Mokomasi pavadinti ir užrašyti alkenų cis–trans izomerų formules. Mokomasi nurodyti, kurie anglies atomai junginiuose yra pirminiai, antriniai, tretiniai, ketvirtiniai, ir priskirti junginius pirminiams, antriniams, tretiniams halogenalkanams, alkoholiams ar aminams.“
1.13.5. Pakeičiu 31.7 papunktį ir jį išdėstau taip:
„31.7. Organinės chemijos reakcijų mechanizmai.
31.7.1. Reakcijų mechanizmų pagrindinės sąvokos. Aiškinamasi, kad organinių medžiagų reakcijos vyksta pakopomis, kurios sudaro reakcijos mechanizmą. Įvardijamos laisvojo radikalo, elektrofilo ir nukleofilo, karbokatijono sąvokos.
31.7.2. Reakcijų mechanizmų užrašymo principai. Struktūrinėmis arba Luiso formulėmis mokomasi užrašyti organinių medžiagų reakcijų lygtis ir mechanizmus: radikalinį pakaitų SR (alkanų halogeninimas), elektrofilinį jungimosi AE (alkenų reakcijos su halogenais, vandenilio halogenidais, vandeniu), pakaitų nukleofilinį SN (pirminių halogenalkanų reakcijos su šarmų vandeniniais tirpalais), nukleofilinio jungimosi AN (aldehidų reakcijos su vandenilio cianidu) bei aptariamos reakcijų sąlygos. Mokomasi kritiškai įvertinti karbokatijonų turinčių iki penkių anglies atomų, stabilumą ir prognozuoti reakcijos produktus.“
1.13.6. Pakeičiu 31.8.1 papunktį ir jį išdėstau taip:
„31.8.1. Angliavandenilių cheminės savybės. Mokomasi užrašyti organinių junginių cheminių reakcijų lygtis molekulinėmis, sutrumpintosiomis ir nesutrumpintosiomis struktūrinėmis, skeletinėmis formulėmis. Užrašomos ir išlyginamos reakcijų lygtys: alkanų pakaitų su halogenais, eliminavimo (atskėlimo), grandinės ilginimo reakcijų (Viurco sintezė), kai halogenalkanuose yra ne daugiau kaip penki anglies atomai. Užrašomos ir išlyginamos reakcijų lygtys: alkenų ir alkinų prijungimo (vandenilio), polimerizacijos (eteno, propeno, chloreteno, stireno) ir eteno sąveikos su vandeniniu KMnO4 tirpalu reakcijos schema. Mokomasi taikyti Markovnikovo taisyklę, rašant vandenilio halogenidų ir vandens jungimosi prie alkenų reakcijų lygtis, bei prognozuoti reakcijos produktus. Užrašomos ir išlyginamos benzeno pakaitų (brominimo, nitrinimo) reakcijų lygtys, nurodant reakcijų sąlygas: brominimui naudojamas katalizatorius geležies(III) bromidas (FeBr3), nitrinimui – koncentruota sieros rūgštis (H2SO4).“
1.13.7. Pakeičiu 31.9.2 papunktį ir jį išdėstau taip:
„31.9.2. Sacharidai. Aptariama sacharidų (angliavandenių) sandara, bendroji formulė. Nagrinėjama sacharidų klasifikacija pagal struktūrą. Mokomasi užrašyti gliukozės ir fruktozės neciklines sutrumpintąsias struktūrines formules. Pateiktose struktūrinėse ciklinėse formulėse mokomasi atpažinti gliukozę, fruktozę, sacharozę, krakmolą, celiuliozę. Nagrinėjama kaip vandeniniame tirpale neciklinė gliukozė virsta cikline (netaikant nukleofilinio jungimosi mechanizmo AN). Aptariamos ir palyginamos sacharidų fizikinės savybės (agregatinė būsena, tirpumas vandenyje). Mokomasi užrašyti ir išlyginti molekulinėmis formulėmis gliukozės susidarymo fotosintezės metu ir gliukozės oksidavimo kvėpavimo procese reakcijų lygtis, priskirti šias reakcijas egzoterminėms ar endoterminėms. Tyrinėjamos gliukozės aldehidinei grupei būdingos reakcijos („sidabrinio veidrodžio“ ir su vario(II) hidroksidu), užrašomos ir išlyginamos reakcijų lygtys, nurodomos reakcijų sąlygos ir požymiai. Tyrinėjama polihidroksiliams junginiams būdinga gliukozės reakcija (su vario(II) hidroksidu), nurodomos reakcijos sąlygos ir požymis. Mokomasi užrašyti ir išlyginti gliukozės alkoholinio rūgimo reakcijos lygtį, nurodyti reakcijos sąlygas. Molekulinėmis formulėmis mokomasi užrašyti sacharozės rūgštinės hidrolizės reakcijos lygtį. Struktūrinėmis ciklinėmis formulėmis mokomasi užrašyti ir išlyginti krakmolo, celiuliozės polikondensacijos ir visiškos hidrolizės (be tarpinių produktų) rūgštinėje terpėje reakcijų lygtis. Tyrinėjama krakmolo sąveika su jodo tirpalu (krakmolo atpažinimo reakcija) ir krakmolo hidrolizė rūgštinėje terpėje, atliekamas kokybinis krakmolo nustatymas maisto produktuose. Apibūdinama krakmolo hidrolizės reikšmė organizmui. Kritiškai vertinamas pridėtinio cukraus vartojimas.“
1.13.8. Papildau 37.31 papunkčiu:
1.13.9. Pakeičiu 39 punkto pirmąją pastraipą ir ją išdėstau taip:
1.13.10. Pakeičiu 39.2.3 papunktį ir jį išdėstau taip:
„39.2.3. užduotis rengiama centralizuotai, pateikiama ir atliekama elektroninėje užduoties atlikimo sistemoje. Užduotis rengiama remiantis Programos 9–10 klasių ir I–II gimnazijos klasių mokymo(si) turiniu ir pasiekimų lygių požymiais, atsižvelgiant į numatytą PUPP datą (ugdymo procese nenagrinėtas mokymo(si) turinys neįtraukiamas). Užduotį sudaro pasirenkamojo atsakymo ir struktūriniai klausimai.“
1.13.11. Pakeičiu 39.3 papunktį ir jį išdėstau taip:
1.13.12. Pakeičiu 39.4 papunktį ir jį išdėstau taip:
„39.4. VBE pirmos dalies, rengiamos pirmaisiais vidurinio ugdymo programos metais, užduoties struktūra:
39.4.1. chemijos mokymo(si) turinio ir pasiekimų sritys procentais VBE pirmos dalies užduotyje:
Mokymo(si) turinio sritys |
Pasiekimų sritys |
Užduoties taškai procentais |
|||||
Gamtos mokslų prigimties ir raidos pažinimas (A) |
Gamtamokslinis komunikavimas (B) |
Gamtamokslinis tyrinėjimas (C) |
Gamtos objektų ir reiškinių pažinimas (D) |
Problemų sprendimas ir refleksija (E) |
Žmogaus ir aplinkos dermės pažinimas (F) |
||
Bendrieji organinės chemijos pagrindai |
|
|
|
|
|
|
12,5 |
Gamtiniai angliavandenilių šaltiniai |
|
|
|
|
|
|
7,5 |
Funkcinės grupės ir organinių junginių klasės |
|
|
|
|
|
|
10 |
Homologija ir izomerija |
|
|
|
|
|
|
10 |
Praktinis organinių junginių gavimas, fizikinės savybės ir kokybinės atpažinimo reakcijos |
|
|
|
|
|
|
15 |
Organinių junginių tyrimo metodai |
|
|
|
|
|
|
10 |
Organinės chemijos reakcijų mechanizmai |
|
|
|
|
|
|
10 |
Pagrindinės organinės chemijos reakcijos |
|
|
|
|
|
|
15 |
Gyvybės chemija |
|
|
|
|
|
|
10 |
Iš viso taškų procentais |
10 |
20 |
20 |
20 |
20 |
10 |
100 |
Pastaba. Lentelėje pateikti skaičiai yra orientaciniai, užduotyje galima iki 5 procentų paklaida.
1.13.13. Pakeičiu 39.5 papunktį ir jį išdėstau taip:
„39.5. VBE antros dalies, vykdomos baigiamojoje vidurinio ugdymo programos klasėje, užduoties struktūra:
39.5.1. chemijos mokymo(si) turinio ir pasiekimų sritys procentais VBE antros dalies užduotyje:
Mokymo(si) turinio sritys |
Pasiekimų sritys |
Užduoties taškai procentais |
|||||
Gamtos mokslų prigimties ir raidos pažinimas (A) |
Gamtamokslinis komunikavimas (B) |
Gamtamokslinis tyrinėjimas (C) |
Gamtos objektų ir reiškinių pažinimas (D) |
Problemų sprendimas ir refleksija (E) |
Žmogaus ir aplinkos dermės pažinimas (F) |
||
Chemijos pagrindai ir skaičiavimo uždaviniai |
|
|
|
|
|
|
20 |
Medžiagos sandara ir sudėtis |
|
|
|
|
|
|
15 |
Cheminės reakcijos |
|
|
|
|
|
|
20 |
Tirpalai |
|
|
|
|
|
|
20 |
Neorganinių junginių klasės, cheminės savybės, gavimas ir atpažinimas |
|
|
|
|
|
|
15 |
Chemija ir aplinka |
|
|
|
|
|
|
10 |
Iš viso taškų procentais |
6 |
20 |
22 |
22 |
22 |
8 |
100 |
Pastaba. Lentelėje pateikti skaičiai yra orientaciniai, užduotyje galima iki 5 procentų paklaida.
39.5.2. užduotis rengiama ir vertinama centralizuotai. Užduotis rengiama remiantis Programos IV gimnazijos klasės mokymo(si) turiniu. III gimnazijos klasės mokymo(si) turinys į užduotį įtraukiamas tik tiek, kiek būtina užduotims, parengtoms pagal IV gimnazijos klasės mokymo(si) turinį, atlikti. Užduotį sudaro trumpojo ir atvirojo atsakymo klausimai ir struktūriniai klausimai.“
1.15. Pakeičiu 28 priedą:
1.15.1. Pakeičiu 7 punktą ir jį išdėstau taip:
„7. Programoje išskirtos keturios pasiekimų sritys: Problemos identifikavimas, aktualizavimas ir tikslinimas; Sprendimo idėjų generavimas, atrinkimas, vystymas; Sprendimo įgyvendinimas ar prototipavimas; Rezultato į(si)vertinimas ir pristatymas. Šios pasiekimų sritys yra bendros III–IV gimnazijos klasėms, numatyti konkretūs kiekvienos srities pasiekimai, suformuluoti atsižvelgiant į vaiko raidos ypatumus ir įgytą patirtį. Skiriasi pasiekimų sričių apimtys: problemos identifikavimui, aktualizavimui ir tikslinimui ir sprendimo idėjų generavimui, atrinkimui, vystymui skiriama maždaug po lygiai (po 16–20 proc. laiko), daugiausia turinio ir laiko numatyta sprendimo įgyvendinimui ar prototipavimui (apie 40–46 proc.), rezultato į(si)vertinimui ir pristatymui numatoma 6–10 proc. Programoje aprašyti mokinių pasiekimai suprantami kaip žinių ir supratimo, gebėjimų ir nuostatų visuma. Tikimasi, kad jie bus pasiekti baigiant ugdymo programą. Kiekvienos pasiekimų srities pasiekimų raida atskleidžiama III–IV gimnazijos klasių koncentre. Programoje pateikiami III–IV gimnazijos klasėms numatyti pasiekimai – mokymo(si) rezultatai. Mokymo(si) turinys nusako kontekstus, kuriuose ugdomi mokinių pasiekimai ir mokymo(si) kontekstų pasirinkimo galimybes laipsniškam žinių ir supratimo įgijimui, gebėjimų ir vertybinių nuostatų ugdymui. Mokymo(si) turinyje išskirtos turinio sritys ir temos, kurios aprašytos vartojant veiksmažodžius, kurie parodo jos nagrinėjimo gylį ir taikomus ugdymo metodus: prisimenama, aiškinamasi, aptariama, nagrinėjama, tyrinėjama, stebima, diskutuojama ir kt. Veiksmažodis „aptariama“ nukreipia į naujų sąvokų ar informacijos kontekstų bendro supratimo formavimą, bet nereikalauja gilių žinių ir išsamaus temos ar klausimo nagrinėjimo. Pasiekimai aprašomi keturiais pasiekimų lygiais: Slenkstinis (1), Patenkinamas (2), Pagrindinis (3) ir Aukštesnysis (4). Kiekvienas pasiekimo lygio požymis nurodo mokinio rodomus rezultatus. Aprašomos svarbiausios į(si)vertinimui reikšmingos įgytos žinios ir supratimas, išugdyti gebėjimai ir vertybinės nuostatos.“
1.15.2. Pakeičiu 23.2 papunkčio pirmąją pastraipą ir ją išdėstau taip:
„23.2. Inžinerinės ir (ar) konstrukcinės medžiagos, jų savybės, taikymo pavyzdžiai. Aptariamos ir analizuojamos inžinerinės ar konstrukcinės medžiagos, jų sandara, fizikinės, mechaninės ir technologinės savybės, panaudojimo pavyzdžiai; atsparumas irimui; medžiagų tausojimas ir panaudotų medžiagų atgavimas; medžiagos ir nanotechnologijos, medžiagų parinkimo ekonominis pagrįstumas.“
1.15.3. Pakeičiu 23.4.1 papunktį ir jį išdėstau taip:
„23.4.1. Inžinerinių medžiagų apdirbimas. Aptariami ir nagrinėjami produkto ar gaminio gamybos technologiniai procesai, darbo operacijos, naudojami įrankiai, įranga, jų taikymo pavyzdžiai: adityvi gamyba (3D spausdinimas); metalo, medienos, plastikų kompozitinių medžiagų rankinis ir mechaninis apdirbimas, formavimas, apdaila (šlifavimas, lakavimas, dažymas, galvanizavimas, poliravimas; apsauginės, dekoratyvinės, funkcinės dangos ir pan.).“
1.15.4. Pakeičiu 23.4.3 papunktį ir jį išdėstau taip:
„23.4.3. Skaitmeninės gamybos technologijos, įranga, medžiagos. Aptariama ir nagrinėjama adityvi gamyba (3D spausdinimas), pjovimas lazeriu ir graviravimas, lipnių plėvelių pjaustymas, frezavimas kompiuterizuotomis staklėmis (CNC), jų valdymo principai, programinė įranga, jos vartotojo sąsaja ir komandos; darbinių failų paruošimas naudojimui, jų formatai; naudojamos medžiagos ir jų parinkimas.“
1.15.5. Pakeičiu 23.6.2 papunktį ir jį išdėstau taip:
„23.6.2. Fizikiniai ir matematiniai skaičiavimai, taikomi inžinerinių sistemų projektavimui. Aptariami fizikiniai dėsniai, matematiniai skaičiavimai, jų taikymo pavyzdžiai: konstrukcijos parametrų, savybių skaičiavimai (trikampio matmenys, Pitagoro teorema, trigonometriniai skaičiavimai; figūros plotas, tūris, tankis; konstrukcijos apkrova, tempimas, gniuždymas, deformacija, tampros (Jungo) modulis, standumas). Atliekami mechanizmų parametrų, savybių skaičiavimai (greitis, mechaninis našumas, krumplinės ir (ar) diržinės pavaros perdavimo skaičius, greičio santykis, jėgos momentas); elektros arba elektronikos parametrų, savybių skaičiavimai (varžos skaičiavimai, taikant Omo dėsnį rezistoriaus, jungiant nuosekliai ir lygiagrečiai, elektrinės talpos skaičiavimai kondensatoriaus, jungiant nuosekliai ir lygiagrečiai); hidraulikos parametrų, savybių skaičiavimai (slėgio, slėgio jėgos skaičiavimai).“
1.15.6. Pakeičiu 24.5.1 papunktį ir jį išdėstau taip:
„24.5.1. Darnios gyvenamosios aplinkos ir žaliosios energetikos inžinerija. Nagrinėjami darniosios gyvenamosios aplinkos principai, tvarios urbanistikos technologijos (įskaitant vandens tiekimą, nuotekų šalinimą ir pan.) ir jų taikymas, pavyzdžiai. Atliekami oro, vandens, dirvožemio kokybės tyrimai ir aptariamos gerinimo technologijos (susidarančios taršos mažinimas, atliekų tvarkymas) ir panaudotų medžiagų perdirbimas, atgavimas; žiedinės ekonomikos sistema ir jos procesai (atliekų prevencija, ekologinis projektavimas, pakartotinis atliekų naudojimas).“
1.15.7. Pakeičiu 29 punktą ir jį išdėstau taip:
„29. Mokymosi pagal vidurinio ugdymo programą pasiekimai tikrinami brandos darbu, rengiamu III ar (ir) IV gimnazijos klasėse ir valstybiniu brandos egzaminu (toliau – VBE). VBE sudaro dvi dalys.
29.1. VBE pirmos dalies, rengiamos pirmaisiais vidurinio ugdymo programos metais, užduoties struktūra:
29.1.1. inžinerinių technologijų mokymo(si) turinio ir pasiekimų sritys procentais VBE pirmos dalies užduotyje:
Mokymo(si) turinio sritys |
Pasiekimų sritys |
Užduoties taškai procentais |
|||
Problemos identifikavimas, aktualizavimas ir tikslinimas (A) |
Idėjų generavimas, atrinkimas, vystymas (B) |
Sprendimo įgyvendinimas ar prototipavimas (C) |
Rezultato į(si)vertinimas ir pristatymas (D) |
||
Inžinerija: inžinerinis procesas, darni plėtra ir inovacijų ekonomika |
|
|
|
12 |
|
Inžinerinės ir (ar) konstrukcinės medžiagos, jų savybės, taikymo pavyzdžiai |
|
|
|
15 |
|
Inžinerinio produkto ar gaminio projektavimas |
|
|
|
15 |
|
Inžinerinės gamybos technologiniai procesai, taikymo pavyzdžiai |
|
|
|
19 |
|
Inžinerinės sistemos, jų elementai ar komponentai, integravimo ir taikymo pavyzdžiai |
|
|
|
12 |
|
Inžinerinių sprendimų modeliavimas, testavimas ir tyrimas |
|
|
|
15 |
|
Pramoninės biotechnologijos |
|
|
|
|
12 |
Iš viso taškų procentais |
15 |
30 |
30 |
25 |
100 |
Pastaba. Lentelėje pateikti skaičiai yra orientaciniai, užduotyje galima iki 5 proc. paklaida.
29.2. VBE antros dalies, vykdomos baigiamojoje vidurinio ugdymo programos klasėje, užduoties struktūra:
29.2.1. inžinerinių technologijų mokymo(si) turinio ir pasiekimų sritys procentais VBE antros dalies užduotyje:
Mokymo(si) turinio sritys |
Pasiekimų sritys |
Užduoties taškai procentais |
|||
Problemos identifikavimas, aktualizavimas ir tikslinimas (A) |
Idėjų generavimas, atrinkimas, vystymas (B) |
Sprendimo įgyvendinimas ar prototipavimas (C) |
Rezultato į(si)vertinimas ir pristatymas (D) |
||
Struktūrinės sistemos ir statinių inžinerija |
|
|
|
|
100 |
Mechaninių sistemų ir transporto inžinerija |
|
|
|
|
100 |
Elektronikos inžinerija |
|
|
|
|
100 |
Robotika ir mechatronika |
|
|
|
|
100 |
Aplinkos ir energetikos inžinerija |
|
|
|
|
100 |
Iš viso taškų procentais |
15 |
30 |
30 |
25 |
100 |
Pastaba. Lentelėje pateikti skaičiai yra orientaciniai, užduotyje galima iki 5 proc. paklaida.
29.2.2. inžinerinių technologijų VBE antros dalies užduotyje mokiniui sudaroma galimybė pasirinkti užduotį, atitinkančią jo pasirinktą IV gimnazijos klasėje mokymos(si) turinį. Vertinami tik IV gimnazijos klasėje mokinio pasirinktos mokytis mokymo(si) turinio srities pasiekimai.
29.2.3. užduotis rengiama ir vertinama centralizuotai. Užduotis rengiama remiantis Programos IV gimnazijos klasės turiniu. III gimnazijos klasės mokymo(si) turinys į užduotį įtraukiamas tik tiek, kiek būtina užduotims, parengtoms pagal IV gimnazijos klasės mokymo(si) turinį, atlikti. Užduotį sudaro trumpojo ir atvirojo atsakymo klausimai ir struktūriniai klausimai.“
1.16. Pakeičiu 31 priedą:
1.16.1. Pakeičiu 35 punkto pirmąją pastraipą ir ją išdėstau taip:
1.16.2. Pakeičiu 35.3 papunktį ir jį išdėstau taip:
1.16.3. Pakeičiu 35.4 papunkčio pirmąją pastraipą ir ją išdėstau taip:
1.16.4. Pakeičiu 35.4.1 papunktį ir jį išdėstau taip:
„35.4.1. istorijos mokymo(si) turinio ir pasiekimų sritys procentais VBE pirmos dalies užduotyje:
Mokymo(si) turinio sritys |
Pasiekimų sritys |
Užduoties taškai procentais |
|||
Istorinės raidos supratimas (A) |
Orientavimasis istoriniame laike ir erdvėje (B) |
Istorinis tyrimas ir interpretavimas (C) |
Istorinio pasakojimo kūrimas (D) |
||
Valstybingumas: suverenitetas, idėjos, formos |
|
|
|
|
45 |
Kultūra ir mokslas |
|
|
|
|
35 |
Žmogus ir aplinka |
|
|
|
|
20 |
Iš viso taškų procentais |
35 |
25 |
40 |
– |
100 |
Pastaba. Lentelėje pateikti skaičiai yra orientaciniai, užduotyje galima iki 5 procentų paklaida.“
1.16.5. Pakeičiu 35.4.1 papunktį ir jį išdėstau taip:
„35.4.1. istorijos mokymo(si) turinio ir pasiekimų sritys procentais VBE pirmos dalies užduotyje:
Mokymo(si) turinio sritys |
Pasiekimų sritys |
Užduoties taškai procentais |
|||
Istorinės raidos supratimas (A) |
Orientavimasis istoriniame laike ir erdvėje (B) |
Istorinis tyrimas ir interpretavimas (C) |
Istorinio pasakojimo kūrimas (D) |
||
Istorikas, istorija ir istorinė kultūra |
|
|
|
|
20 |
Valstybingumas: suverenitetas, idėjos, formos |
|
|
|
|
30 |
Kultūra ir mokslas |
|
|
|
|
30 |
Žmogus ir aplinka |
|
|
|
|
20 |
Iš viso taškų procentais |
35 |
25 |
40 |
– |
100 |
Pastaba. Lentelėje pateikti skaičiai yra orientaciniai, užduotyje galima iki 5 procentų paklaida.“
1.16.6. Pakeičiu 35.4.2 papunktį ir jį išdėstau taip:
1.16.7. Pakeičiu 35.5 papunkčio pirmąją pastraipą ir ją išdėstau taip:
1.16.8. Pakeičiu 35.5.1 papunktį ir jį išdėstau taip:
„35.5.1. istorijos mokymo(si) turinio ir pasiekimų sritys procentais VBE antros dalies užduotyje:
Mokymo(si) turinio sritys |
Pasiekimų sritys |
Užduoties taškai procentais |
|||
Istorinės raidos supratimas (A) |
Orientavimasis istoriniame laike ir erdvėje (B) |
Istorinis tyrimas ir interpretavimas (C) |
Istorinio pasakojimo kūrimas (D) |
||
Tarptautiniai santykiai |
|
|
|
|
50 |
Visuomenė: socialinė struktūra, ekonomika, pamatiniai lūžiai |
|
|
|
|
50 |
Iš viso taškų, procentais: |
20 |
20 |
40 |
20 |
100 |
Pastaba. Lentelėje pateikti skaičiai yra orientaciniai, užduotyje galima iki 5 procentų paklaida.“
1.16.9. Pakeičiu 35.5.1 papunktį ir jį išdėstau taip:
„35.5.1. istorijos mokymo(si) turinio ir pasiekimų sritys procentais VBE antros dalies užduotyje:
Mokymo(si) turinio sritys |
Pasiekimų sritys |
Užduoties taškai procentais |
|||
Istorinės raidos supratimas (A) |
Orientavimasis istoriniame laike ir erdvėje (B) |
Istorinis tyrimas ir interpretavimas (C) |
Istorinio pasakojimo kūrimas (D) |
||
Tarptautiniai santykiai |
|
|
|
|
40 |
Religija ir mentalitetai |
|
|
|
|
30 |
Visuomenė: socialinė struktūra, ekonomika, pamatiniai lūžiai |
|
|
|
|
30 |
Iš viso taškų, procentais: |
20 |
20 |
40 |
20 |
100 |
Pastaba. Lentelėje pateikti skaičiai yra orientaciniai, užduotyje galima iki 5 procentų paklaida.“
1.16.10. Pakeičiu 35.5.2 papunktį ir jį išdėstau taip:
„35.5.2. užduotis rengiama ir vertinama centralizuotai. Užduotis rengiama remiantis Programos IV gimnazijos klasės mokymo(si) turiniu. III gimnazijos klasės mokymo(si) turinys į užduotį įtraukiamas tik tiek, kiek būtina užduotims, parengtoms pagal IV gimnazijos klasės mokymo(si) turinį, atlikti. Užduotį sudaro trumpojo ir atvirojo atsakymo klausimai ir struktūriniai klausimai.“
1.16.11. Pakeičiu 35.5.2 papunktį ir jį išdėstau taip:
„35.5.2. užduotis rengiama ir vertinama centralizuotai. Užduotis rengiama remiantis Programos IV gimnazijos klasės mokymo(si) turiniu. III gimnazijos klasės mokymo(si) turinys į užduotį įtraukiamas tik tiek, kiek būtina užduotims, parengtoms pagal IV gimnazijos klasės mokymo(si) turinį, atlikti. Užduotį sudaro trumpojo ir atvirojo atsakymo klausimai ir struktūriniai klausimai. Bent viena užduotis turi būti skirta argumentuoto teksto ar rašinio kūrimui (darbas su istorijos šaltiniais, analizė, interpretavimas, vertinimas, sprendimai, rezultatų interpretavimas ir išvadų pateikimas).“
1.17. Pakeičiu 32 priedą:
1.17.1. Pakeičiu 23 punktą ir jį išdėstau taip:
„23. Mokymo(si) turinys. 6 klasė.
23.1. Įvadas į geografiją.
23.1.1. Geografijos įvadas. Susipažįstama su nauju dalyku, jo tyrimo sritimis, geografinės informacijos šaltinių įvairove. Aiškinama, kuo skiriasi gamtinė ir visuomeninė geografija.
23.2. Orientavimasis vietovėje.
23.2.1. Žemės forma ir orientavimosi būdai. Susipažįstama su įvairiais orientavimosi būdais, mokomasi orientuotis pagal vietinius aplinkos požymius. Apibūdinamos gaublio, pusiaujo, Žemės ašies, horizonto, kompaso, pasaulio krypčių, Šiaurės ašigalio, Pietų ašigalio, globalinės padėties nustatymo sistemos (GPS) sąvokos. Naudojamas kompasas, globalinė padėties nustatymo sistema (GPS), mokomasi nustatyti pasaulio kryptis (horizonto kryptis). Nagrinėjami praeityje vykusių kelionių maršrutai, pasitelkus kitus įrodymus aiškinamasi, kaip buvo pagrįstas Žemės rutuliškumas, kaip keliautojai ir jų ekspedicijos, senovės bei šių dienų mokslininkai prisidėjo prie pasaulio pažinimo raidos. Naudojamasi tikruoju Žemės modeliu – gaubliu.
23.2.2. Planas ir žemėlapis. Susipažįstama su geografiniu tinklu ir jo svarba, mokomasi žemėlapyje ir gaublyje nustatyti geografines koordinates, rasti žymiausius mūsų planetos geografinius rekordus. Susipažįstama su pagrindiniais žemėlapio elementais, mokomasi skirti vietovės planą nuo žemėlapio, sudaryti artimiausios aplinkos kartoschemą. Apibūdinamos vietovės plano, žemėlapio, geografinių koordinačių, geografinės platumos, geografinės ilgumos, lygiagretės, dienovidinio, nulinio (Grinvičo) dienovidinio sąvokos aptariamos temos kontekste.
23.2.3. Orientavimasis vietovėje. Vietovės planas. Orientuojamasi konkrečios vietovės, miesto plane arba žemėlapyje, mokoma(si) sudaryti ir naudotis žemėlapio legenda. Susipažįsta su masteliu ir jo rūšimis. Mokoma(si) įvairiais būdais išmatuoti atstumus žemėlapiuose ir gaublyje. Aptariamos žemėlapio legendos, žemėlapio mastelio sąvokos.
23.2.4. Žemėlapio skaitymas. Reikalingos informacijos paieškai mokykliniame atlase taikoma atlaso turinio ir dalykinė rodyklė. Mokomasi naudotis gamtiniu ir teminiais žemėlapiais. Aiškinamasi, kas yra reljefas, kaip jis vaizduojamas žemėlapiuose, mokomasi apibūdinti skirtingai pavaizduotą reljefą. Mokoma(si) nusakyti, apskaičiuoti santykinį ir absoliutųjį vietovės aukštį. Susipažįstama su skaitmeniniais žemėlapiais. Apibrėžiamos atlaso, santykinio aukščio, absoliučiojo aukščio, reljefo, teminio žemėlapio, gamtinio žemėlapio, politinio žemėlapio, topografinio žemėlapio, horizontalės, skaitmeninio žemėlapio sąvokos.
23.3. Planeta Žemė.
23.3.1. Žemė visatos erdvėje. Nagrinėjamas Žemės sukimasis aplink savo ašį ir judėjimas aplink Saulę, aiškinamasi dienos ir nakties, metų laikų kaita. Apibūdinama metinio Žemės judėjimo sąvoka.
23.3.2. Žemės kilmė ir sandara. Susipažįstama su moksline Žemės kilmės teorija, Žemės sandaros dalimis, aiškinamasi, kad Žemės pluta suskilusi į atskiras dalis. Nagrinėjamas sausumos ir vandens santykis Žemės paviršiuje, lyginami žemynų ir vandenynų plotai, mokomasi parodyti juos gamtiniame pasaulio žemėlapyje. Susipažįstama su didžiausiomis pasaulio salomis ir pusiasaliais. Aiškinamos Žemės plutos, Žemės mantijos, Žemės vidinio branduolio, Žemės išorinio branduolio, pasaulinio vandenyno, jūros, sąsiaurio, įlankos, salos, pusiasalio, vandenyno, žemyno, žemynų dreifo sąvokos aptariamos temos kontekste.
23.3.3. Vanduo, Žemės vandenys. Aiškinamasi vandens svarba mūsų planetai ir žmonėms. Apibūdinamos paviršinio vandens, požeminio vandens sąvokos.
23.3.4. Žemės paviršiaus formos. Mokomasi skirti pagrindines Žemės paviršiaus formas. Mokoma pasaulio gamtiniame žemėlapyje parodyti kalnų ir lygumų pavyzdžius. Susipažįstama su pasaulinio vandenyno dugno reljefu. Nagrinėjamos kalnų, lygumos, plokščiakalnio sąvokos, susipažįstama su Žemės išorinių jėgų ir vidinių jėgų sąvokomis.
23.4. Atmosfera, orai ir klimatas.
23.4.1. Atmosfera ir jos reikšmė. Susipažįstama su atmosferos sandara. Vertinama orų įtaka kasdieniam žmonių gyvenimui ir ūkinei veiklai. Nagrinėjami pagrindiniai meteorologiniai elementai, mokomasi naudotis pagrindiniais orų stebėjimo prietaisais. Remiantis temperatūros ir kritulių rodikliais, apskaičiuojama kurio nors laikotarpio vidutinė oro temperatūra ir kritulių kiekis. Nagrinėjamos vėjo susidarymo priežastys, dienos ir nakties brizo skirtumai. Skiriamos kritulių rūšys, apibūdinamos jų savybės. Susipažįstama su pavojingais orų reiškiniais, nurodomos jų keliamos problemos. Paaiškinama, kaip susidaro debesys, mokomasi atpažinti pagrindinius debesų tipus. Nagrinėjami elementarūs orų žemėlapiai, mokomasi apibūdinti konkrečios vietovės orus. Aiškinamos atmosferos, troposferos, meteorologinių elementų, meteorologinių reiškinių, temperatūros, kritulių, atmosferos slėgio, vėjo, brizo, orų, sinoptinio žemėlapio, debesuotumo, kamuolinių debesų, sluoksninių debesų, plunksninių debesų, meteorologijos stoties, orų prognozės sąvokos aptariamos temos kontekste.
23.4.2. Klimatas. Apibrėžiamos klimato, klimatogramos, temperatūros amplitudės, vidutinės metų oro temperatūros, metų kritulių kiekio, šiluminės juostos sąvokos. Pagal oro temperatūros ir kritulių kiekio rodiklius sudaro kurio nors laikotarpio (mėnesio, metų) oro temperatūros grafiką, kritulių diagramas, klimatogramą. Aiškinamasi, kaip šilumos pasiskirstymas daro įtaką žmonių gyvenimui skirtingose Žemės vietose.
23.5. Valstybės ir gyventojai, Lietuva Europoje.
23.5.1. Pasaulio politinis žemėlapis. Susipažįstama su pasaulio politiniu žemėlapiu ir jo elementais. Pasaulio politiniame žemėlapyje rodomos skirtingą geografinę padėtį turinčios valstybės. Mokomasi apibūdinti objektų geografinę padėtį. Susipažįstama su didžiausiomis pagal plotą ir gyventojų skaičių valstybėmis. Apibūdinamos geografinės padėties, valstybės, valstybės sienos sąvokos.
23.5.2. Lietuvos geografinis pažinimas. Apibūdinama Lietuvos geografinė padėtis. Susipažįstama su Lietuvos teritorijos administracine struktūra. Susipažįstama su gyventojų skaičiaus kaitos tendencijomis pasaulyje ir Lietuvoje. Bendrais bruožais susipažįstama su Europos Sąjunga. Nagrinėjama sostinės Vilniaus ir uostamiesčio Klaipėdos geografinė padėtis bei šių miestų reikšmė Lietuvai. Susipažįstama su Lietuvos tautine sudėtimi, pabėgėliais ir jiems teikiama pagalba. Aptariamos Europos Sąjungos, natūralaus gyventojų pokyčio gimstamumo, mirtingumo, emigracijos, imigracijos, teritorijos administracinės struktūros, tautinės sudėties, tautinės mažumos, sostinės sąvokos.
23.6. Lietuvos kraštovaizdžiai.
23.6.1. Kraštovaizdis. Apibūdinamas kraštovaizdis. Susipažįstama su pagrindinėmis Lietuvos paviršiaus formomis ir jų išsidėstymu, jų susidarymas siejamas su paskutiniojo apledėjimo poveikiu. Apibūdinamos ledynmečio, aukštumos, žemumos, morenos sąvokos.
23.6.2. Lietuvos gamtos turtai. Aiškinamasi, kokių gamtos turtų yra Lietuvos žemės gelmėse ir koks galimas jų panaudojimas. Aptariamos naudingųjų iškasenų, karjero sąvokos.
23.6.3. Lietuvos vidaus vandenys. Susipažįstama su Lietuvos vidaus vandenimis. Nagrinėjamos upyno dalys ir aiškinamasi, kaip tekančios upės prisideda prie kraštovaizdžio formavimo. Nagrinėjamas Lietuvos pajūrio kraštovaizdis, aiškinamasi, kaip kinta Baltijos jūros krantai. Sudaroma Lietuvos gamtinių objektų kartoschema. Apibrėžiamos upės vagos, aukštupio, vidurupio, žemupio, ištakų, žiočių, intako, nešmenų, deltos, ežero, pelkės, jūros kranto, nerijos, lagūnos sąvokos.
23.6.4. Žmogaus poveikis gamtai, turizmas. Susipažįstama, kaip miškingieji kraštovaizdžiai išplitę Lietuvoje, kaip keičiasi gamtinis ir kultūrinis kraštovaizdis. Nagrinėjama pasirinkta Lietuvos saugoma teritorija ir galimas jos panaudojimas rekreacijai bei turizmui. Aiškinamasi, kaip žmonės keičia aplinką ir kodėl svarbu ją tausoti. Aiškinamasi saugomos teritorijos, nacionalinio parko, rezervato, regioninio parko, mišriųjų miškų sąvokos.
23.7. Kaimas ir miestas.
23.7.1. Gyvenviečių pasiskirstymas ir jų ypatumai. Nusakomi miesto ir kaimo skirtumai, aiškinamasi, kaip didieji miestai pasiskirstę Lietuvoje. Aiškinami gyvenimo būdo mieste ir kaimiškoje aplinkoje ypatumai. Vertinama kaimuose ir miestuose gyvenančių žmonių abipusė priklausomybė. Nagrinėjamos miesto, kaimo sąvokos.
23.7.2. Gyvenviečių kaita. Nagrinėjama Lietuvoje vykstanti miestų ir kaimiškų vietovių kaita, įvardijamos miestų ir kaimiškų vietovių problemos, akcentuojami su transportu susiję iššūkiai ir galimi sprendimai. Susipažįstama su didelio miesto teritorijų funkcijomis ir jų ypatumais. Aptariamos priemiesčio, švytuoklinio gyventojų judėjimo, senamiesčio sąvokos.
23.8. Žmonių ūkinė veikla.
23.8.1. Gyventojų veiklos. Aiškinamasi gyventojų veikla, susijusi su ekonomikos sektoriais ir juos sudarančiomis veiklomis: žemės ūkiu, pramone ir paslaugomis. Nagrinėjami konkretūs pavyzdžiai ir gilinamasi, kas yra gyvulininkystė, žemdirbystė ir kokia yra šių veiklų produkcija, aiškinamas vis plačiau naudojamų technologijų žemės ūkyje poreikis. Nagrinėjami svarbiausi veiksniai, nuo kurių priklauso žemės ūkio plėtra. Aptariamos žemės ūkio, žemdirbystės, gyvulininkystės, dirvožemio, sėjomainos, mechanizacijos, ekologinio žemės ūkio sąvokos. Apmąstomi ir analizuojami savi valgymo įpročiai. Aiškinamasi, kuo ypatingas ekologinis žemės ūkis.
23.8.2. Prekės ir paslaugos. Remiamasi pasirinktais pavyzdžiais ir aiškinamasi, kaip gamtos ištekliai ir žaliavos virsta pramonės gaminiais, nagrinėjama antrinių žaliavų panaudojimo svarba. Apibūdinamos pramonės, gamtos išteklių, žaliavų, paslaugų, transporto infrastruktūros, viešojo transporto, prekybos sąvokos. Apibūdinami prekybos sektoriuje vykstantys pokyčiai, atsirandantys dėl pirkėjų elgsenos. Aiškinamasi, kaip šalys prekiauja tarpusavyje žemės ūkio ir pramonės produkcija, kokią reikšmę atlieka transportas.
23.9. Praktikos ir tiriamieji darbai.
23.9.1. Praktikos darbai. Mokomasi atlikti praktikos darbus (darbas su geografijos atlasu, atstumų matavimas, geografijos rašytinio šaltinio analizė, geografijos vaizdinės iliustracijos nagrinėjimas, vietovės plano sudarymas, klimatogramos sudarymas ir skaitymas, kartoschemos sudarymas, grafinis geografinio kontūro vaizdavimas) ir pateikti jų rezultatus.
1.17.2. Pakeičiu 24 punktą ir jį išdėstau taip:
„24. Mokymo(si) turinys. 7 klasė.
24.1. Orientavimasis erdvėje.
24.1.1. Geografiniai atradimai, žemėlapis ir laiko juostos. Nagrinėjama geografinių atradimų reikšmė pasaulio pažinimo raidai. Aptariamos geografinės informacinės sistemos (GIS) ir skaitmeninių koordinačių sąvokos. Naudojami ir praktiškai taikomi skaitmeniniai žemėlapiai. Nustatomos objektų geografinės koordinatės, pagal jas objektai randami žemėlapiuose. Apibrėžiama laiko juostos, pasaulinio laiko (Grinvičo laiko), datos keitimosi linijos sąvokos. Mokomasi naudotis laiko juostų žemėlapiu, apskaičiuoti laiko skirtumus tarp skirtingų pasaulio vietų.
24.2. Europos politinis žemėlapis ir gyventojai.
24.2.1. Europos politinis žemėlapis, gyventojai ir kultūra. Aiškinamasi, kas yra Europos kultūra, nagrinėjami jos pavyzdžiai. Aiškinamos vidinės valstybės (jūros neturinti šalis), mikrovalstybės, salų valstybės, regiono, užjūrio teritorijos sąvokos aptariamos temos kontekste. Apibūdinama Europos geografinė padėtis, nusakomos jos ribos, susipažįstama su Europos šalių užjūrio teritorijomis, įvairiuose kontekstuose orientuojamasi Europos politiniame žemėlapyje. Analizuojamas Europoje gyvenančių tautų, kalbų ir religijų paplitimas. Apibūdinamos gyventojų tankio, valiutos, kalbų šeimos, krikščionybės, islamo sąvokos. Analizuojamas Europos gyventojų tankis. Aiškinamasi Europos Sąjungos reikšmė Lietuvai ir valstybėms narėms.
24.3. Europos gamtos ypatumai.
24.3.1. Europos gamta ir paviršius. Susipažįstama ir tyrinėjama Europos gamtinės aplinkos įvairovė. Aptariamos apledėjimo, fjordo, šchero, aukštų kalnų, vidutinkalnių sąvokos. Nagrinėjami pasirinkti krantų tipai. Analizuojami veiksniai, suformavę dabartinę Europos gamtinę aplinką.
24.3.2. Europos klimatas. Susipažįstama su veiksniais, nuo kurių priklauso Europos klimatas. Apibūdinamos klimato juostos, oro masės, Saulės spinduliuotės, vandenynų srovės sąvokos. Nagrinėjami klimato žemėlapiai, lyginamos skirtingų vietovių klimatogramos ir nagrinėjami veiksniai, lemiantys Europoje skiriamų klimato juostų, klimato tipų bei geografinių zonų išsidėstymą ir ypatumus. Aiškinamos jūrinio klimato, žemyninio klimato, subarktinės juostos, vidutinių platumų juostos, subtropinės juostos, vegetacijos trukmės, geografinės zonos sąvokos aptariamos temos kontekste. Nagrinėjama klimatą formuojančių veiksnių įtaka Lietuvos orams ir klimatui. Susipažįstama su šiltnamio efekto, klimato kaitos sąvokomis ir klimato kaitos padariniais Europoje.
24.3.3. Baltijos jūra. Susipažįstama su Baltijos jūros baseino gamtos ypatumais, nagrinėjama ir vertinama šios jūros reikšmė ir nauda ūkiui.
24.3.4. Europos geografinės zonos. Nagrinėjamos tundros, spygliuočių miškų (taigos), mišriųjų ir plačialapių miškų, stepės, kietalapių miškų ir krūmynų sąvokos. Mokomasi atpažinti ir lyginti skirtingus Europos geografinių zonų kraštovaizdžius, ieškoma priežasties ir pasekmės ryšių skirtingose Europos regionų vietose.
24.4. Ekonominės veiklos Europoje.
24.4.1. Ūkinės veiklos struktūra. Aiškinamasi, nuo kokių veiksnių priklauso skirtingų ekonominių veiklų plėtra. Nagrinėjamos bendrojo vidaus produkto (BVP), Bendrojo vidaus produkto, tenkančio 1 gyventojui (BVP 1 gyv.) sąvokos. Lyginami valstybių ekonominiai rodikliai, nurodomi skirtumai ir panašumai, daromos išvados. Remiamasi konkrečiais pavyzdžiais ir nagrinėjamas gamtos bei ekonominių sąlygų tinkamumas žemės ūkiui Europoje plėtoti. Nagrinėjami konkretūs pavyzdžiai ir pramonės išdėstymo ir plėtojimo ypatumai Europoje. Apibūdinamos miškininkystės, dirbtinio drėkinimo, akvakultūros, pramoninio regiono, automatizacijos, punktualiosios gamybos sąvokos.
24.4.2. Infrastruktūra: transportas ir energetika. Aptariamos transporto tinklo, tranzitinės valstybės sąvokos. Susipažįstama su Europos susisiekimo keliais ir uostais, lyginamas jų tinklas skirtinguose regionuose, numatoma, kaip transportas galėtų keistis ateityje. Apibrėžiamos elektrinės, energijos išteklių, neatsinaujinančių energijos išteklių, atsinaujinančių energijos išteklių sąvokos. Susipažįstama su Europos energijos ištekliais, jų geografiniu pasiskirstymu, vertinamas jų poveikis aplinkos ekologinei situacijai, analizuojama atsinaujinančios energijos būtinybė.
24.5. Gamtos jėgos ir jų padariniai.
24.5.1. Žemės sandara ir vidaus jėgos. Kartojamos Žemės plutos, ugnikalnio, magmos, lavos, Žemės mantijos, Žemės branduolio sąvokos. Apibrėžiama litosferos, vulkanizmo, kūgiškojo ugnikalnio, skydiškojo ugnikalnio, vulkaninės salos, geizerio, žemyninės Žemės plutos, vandenyninės Žemės plutos sąvokos. Nagrinėjama vidinė Žemės sandara, aiškinamasi, kuo skiriasi žemyninė ir vandenyninė Žemės pluta. Susipažįstama su magminių, nuosėdinių ir metamorfinių uolienų apibūdinimais, aiškinamasi, kaip susidaro šių tipų uolienos, pateikiama jų pavyzdžių. Nagrinėjama žemynų dreifo teorija, litosferos plokščių išsidėstymas ir judėjimas, plokščių pakraščiuose vykstantys procesai ir jų padariniai. Apibrėžiama litosferos plokščių tektonikos, žemės drebėjimo, giliavandenio lovio, vidurio vandenyno kalnagūbrio sąvokos. Aiškinamasi, kodėl ir kur kyla žemės drebėjimai mūsų planetoje, kur vyksta vulkanizmas ir su juo susiję reiškiniai, kaip susidaro cunamio bangos, kur formuojasi raukšliniai kalnai. Nagrinėjami konkretūs pavyzdžiai ir nurodomi vidinių jėgų pasireiškimo neigiami ir teigiami padariniai. Nagrinėjamos raukšlinių kalnų, žemėdrebos skalės, epicentro, žemės drebėjimo židinio, cunamio sąvokos.
24.5.2. Upės darbas. Susipažįstama su upės slėnio dalimis, tyrinėjama, kaip upės formuoja kraštovaizdį. Aiškinamasi dūlėjimo, erozijos, nešmenų, akumuliacijos, meandros, senvagės sąvokos aptariamos temos kontekste.
24.5.3. Meteorologiniai ir hidrologiniai objektai ir reiškiniai. Nagrinėjamos uragano ir tornado sąvokos. Analizuojami stichinių meteorologinių ir hidrologinių reiškinių pavyzdžiai, nagrinėjamos jų geografinio pasireiškimo teritorijos ir keliamos grėsmės. Nurodomi būdai ir priemonės, kaip prognozuojami pavojingi gamtos reiškiniai, kaip galima nuo jų apsisaugoti arba švelninti galimą poveikį.
24.6. Valstybių ekonominės galios skirtumai, globalizacija, darnusis vystymasis.
24.6.1. Statistiniai rodikliai. Susipažįstama su svarbiausiais geografijoje naudojamais statistiniais rodikliais. Apibūdinamos ekonomiškai išsivysčiusios valstybės, vidutiniškai išsivysčiusios valstybės, ekonomiškai silpnai išsivysčiusios valstybės sąvokos. Nagrinėjamos ir vertinamos vaikų gyvenimo sąlygos skirtinguose pasaulio regionuose. Analizuojama moterų vaidmens svarba visuomenės gerovei. Pasirinktų valstybių pavyzdžiu analizuojami ekonominiai ir socialiniai rodikliai, vertinamas šalių gerovės lygis. Aptariamos gyventojų migracijos, pabėgėlių, karo, karinio konflikto sąvokos. Aiškinamasi, kokie yra mitybos skirtumai pasaulyje, nurodomos skurdo, migracijų, karų priežastys ir padariniai. Susipažįstama su būdais ir priemonėmis, kurios padeda mažinti gyvenimo lygio netolygumo priežastis ir atskirtį pasaulyje.
24.6.2. Globalizacija ir darnus vystymasis. Aiškinamasi, kas yra globalizacija, ir nurodomi jos pavyzdžiai iš artimiausios aplinkos. Kasdienio daikto gamybos arba teikiamos paslaugos pavyzdžiu aiškinami globalizacijos procesai. Nagrinėjami tarptautinės prekybos ypatumai, aiškinamasi, kas yra sąžininga prekyba, pateikiami ir vertinami nesąžiningos prekybos pavyzdžiai. Nurodomos ir vertinamos globalizacijos teigiamos ir neigiamos pusės. Susipažįstama su pasirinktomis globalinėmis problemomis ir jų poveikiu aplinkai bei žmonėms, analizuojami galimi problemų sprendimo būdai. Aiškinamasi, kas yra darnusis vystymasis ir kodėl jis toks svarbus šiuolaikiniame pasaulyje. Nagrinėjamos globalinių problemų ir ekologinio pėdsako sąvokos.
24.7. Praktikos ir tiriamieji darbai.
24.7.1. Praktikos darbai. Mokomasi atlikti praktikos darbus (geografinių koordinačių nustatymas, darbas su Google Earth programa, palydovinės informacijos nagrinėjimas, klimatogramų analizė, reljefo profilio skaitymas ir sudarymas, grafinis geografinio proceso vaizdavimas) ir pateikti jų rezultatus.
24.7.2. Tiriamieji darbai. Mokomasi atlikti tiriamuosius darbus, analizuoti rezultatus, daryti išvadas ir pristatyti tyrimo rezultatus. Iš siūlomų tiriamųjų darbų (Europos šalių kultūros ženklai gyvenamojoje vietovėje, pasirinktos valstybės kompleksinis geografinis tyrimas, laisvalaikio galimybių ir vietovės patrauklumo turizmui tyrimas, kraštovaizdžio tyrimas) privaloma atlikti du tyrimus.“
1.17.3. Pakeičiu 25 punktą ir jį išdėstau taip:
„25. Mokymo(si) turinys. 8 klasė.
25.1. Orientavimasis kartografinėje informacijoje.
25.2. Pasaulio klimatas.
25.2.1. Klimatas ir žmogus. Kartojamos atogrąžos, poliarinio rato, šiluminės juostos (šaltosios juostos, vidutinių platumų juostos, karštosios juostos), klimato juostos sąvokos. Nagrinėjamos priežastys, lemiančios netolygų šviesos ir šilumos pasiskirstymą Žemės rutulyje. Apibūdinamos aukšto slėgio srities, žemo slėgio srities, poliarinės juostos, tropinės juostos, poliarinės dienos, poliarinės nakties, zenito sąvokos. Aiškinamasi, kaip Žemės ašies posvyrio kampas ir su tuo susijusi Saulės spinduliuotė daro įtaką oro temperatūros ir atmosferos slėgio juostų pasiskirstymui Žemėje, aiškinama jų priklausomybė nuo geografinės platumos. Nagrinėjami klimato žemėlapiai (izoterma), klimatogramos, aiškinamasi klimatą lemiančių veiksnių įtaka klimato juostų, klimato tipų susidarymui. Analizuojamas oro judėjimas tarp atogrąžų ir pusiaujo, apibūdinamos pasatų, musonų, ciklono ir anticiklono, pusiaujo konvergencijos zonos sąvokos bei nagrinėjami su tuo susiję reiškiniai ir procesai. Aiškinamasi, kaip klimatas veikia žmonių gyvenimo būdą ir kaip žmonių ūkinė veikla prisideda prie klimato kaitos. Analizuojami klimato pokyčiai ir jų poveikis skirtingose Žemės vietose. Aptariamos daugiamečio įšalo, Arkties ir Antarkties sąvokos.
25.3. Geografinės zonos ir jų aplinkos ūkinis naudojimas.
25.3.1. Geografinės zonos. Aiškinamos priežastys, lemiančios geografinių zonų susiformavimą ir išsidėstymą, einant nuo pusiaujo ašigalių link ir kylant į kalnus. Nagrinėjamos platuminio ir vertikaliojo zoniškumo, geografinio komponento, geografinės zonos sąvokos. Mokomasi sieti geografines zonas su atitinkamomis klimato juostomis. Ieškoma priežasties ir pasekmės ryšių tarp įvairių geografinės zonos komponentų. Aptariamos drėgnojo atogrąžų miško, miško ardo, medžio išsišovėlio, epifito, atraminių šaknų, lianos, lydiminės ir klajoklinės žemdirbystės, pirminio ir antrinio miško, čiabuvio sąvokos. Pagal ardų skaičių, rūšinę įvairovę, maistingųjų medžiagų kiekį lyginami drėgnieji atogrąžų ir Europos mišrieji miškai. Apibūdinamas karštųjų dykumų susidarymas, paviršiaus ypatumai, dykumoms būdingos reljefo formos. Apiprėžiamos atogrąžų dykumos, vidinės dykumos, pakrančių dykumos, barchano, kopos, efemero, sukulento, pusdykumės, vadės, mechaninio dūlėjimo, vėjo erozijos sąvokos. Susipažįstama su savanų geografine zona (drėgnoji savana, sausoji savana, dygliuotoji savana), paaiškinami savanų skirtumai. Analizuojamos sausojo laikotarpio, drėgnojo laikotarpio, sausros sąvokos. Pateikiama skirtingų geografinių zonų būdingiausių augalų ir gyvūnų pavyzdžių bei aiškinamas jų prisitaikymas prie skirtingų gamtos sąlygų. Aiškinamos poliarinės dykumos, ledyninio skydo, šelfinio ledyno, ledlaukių, pako, ledkalnio sąvokos aptariamų temų kontekste. Aiškinamasi sąveika tarp žmonių gyvenimo būdo, jų ūkinės veiklos ir natūralios gamtinės aplinkos skirtingose geografinėse zonose, akcentuojamas dėmesys į gamtos išteklių naudojimą.
25.3.2. Žmogaus ūkinės veiklos poveikis aplinkai. Apibūdinamas gamtos sąlygų poveikis ir tinkamumas žemės ūkiui atskirose geografinėse zonose. Kartojamos kraštovaizdžio, gamtinio ir kultūrinio kraštovaizdžio sąvokos. Aiškinamasi, kaip žmonės naudoja išskirtinai nesvetingus gyvenimui kraštovaizdžius, įvertinama vandens svarba žemės ūkiui. Nagrinėjamos oazės, artezinio gręžinio, vandens gėlinimo, klajoklinės gyvulininkystės, nuganymo, Sahelio sąvokos. Pateikiami ir analizuojami skirtingų žmogaus ūkinių veiklų pavyzdžiai (plantacijų ūkis, monokultūra, natūrinis ūkis) bei aiškinamas šių procesų poveikis aplinkai bei pačiam žmogui. Analizuojamas atogrąžų miškų ploto mažėjimas, tvarus miškų naudojimas, dykumėjimas. Analizuojamas žmogaus prisitaikymas prie gamtinių sąlygų ir įtaka gamtinių ir kultūrinių kraštovaizdžių kitimui, nurodomos ir vertinamos priemonės darniam teritorijų vystymui.
25.4. Valstybių ir regionų apžvalga.
25.4.1. Valstybių ir regionų apžvalga. Naudojamasi teminiais žemėlapiais, kitais informacijos šaltiniais, apibūdinami JAV, Kinijos, Rusijos, Australijos bei Indijos gamtiniai ir visuomeniniai ypatumai: geografinė padėtis; gamtinės aplinkos ir stichinių nelaimių grėsmės įtaka žmonių gyvenimui ir ekonomikai, aiškinamasi prisitaikymo prie šių iššūkių būdai ir priemonės; gyventojų pasiskirstymas, jo poveikis žmonėms ir valstybės ekonomikai. Aiškinamos prerijų, aglomeracijos, miesto verslo centro, lūšnyno, specializacijos, integracijos, segregacijos, mobilumo, suburbanizacijos, šeimos planavimo politikos, artezinio baseino, koralo, koralų rifo, atolo, mangrovių, lioso sąvokos aptariamų temų kontekstuose. Nurodomi pasirinkti socialiniai ir kultūriniai ypatumai bei jų sklaida pasaulyje; gamtos potencialas bei jo panaudojimas žemės ūkyje ir žaliavų gavybai; aiškinamasi priklausomybė nuo žaliavų ir prekių importo bei eksporto. Aptariamos inuito, aborigeno, indėno, klajoklio, induizmo, kastos, konfucianizmo, laisvosios ekonominės zonos (LEZ), prekinio ūkio, tarptautinės bendrovės, vamzdyno (naftotiekio, dujotiekio) sąvokos.
25.5. Praktikos ir tiriamieji darbai.
25.5.1. Praktikos darbai. Mokomasi atlikti praktikos darbus (palydovinės informacijos nagrinėjimas, klimatogramų analizė, klimato žemėlapių nagrinėjimas ir vertinimas, ekskursijos maršruto sudarymas, grafinis geografinio proceso vaizdavimas) ir pateikti jų rezultatus.
25.5.2. Tiriamieji darbai. Mokomasi atlikti tiriamuosius darbus, analizuoti rezultatus, daryti išvadas ir pristatyti tyrimo rezultatus. Iš siūlomų tiriamųjų darbų (geografinės zonos tyrimas, pasirinktos valstybės kompleksinis geografinis tyrimas, vietovės patrauklumo pasirinktais kriterijais vertinimas, kraštovaizdžio tyrimas) privaloma atlikti du tyrimus.“
1.17.4. Pakeičiu 26 punktą ir jį išdėstau taip:
„26. Mokymo(si) turinys. 9 ir I gimnazijos klasė.
26.1. Pasaulio politinis žemėlapis ir valstybių ekonominės galios skirtumai.
26.1.1. Pasaulio politinis žemėlapis. Nagrinėjamas pasaulio politinis žemėlapis, grupuojamos valstybės pagal geografinę padėtį, teritorijos plotą, teritorijos sudėtį, valdymo formą. Apibūdinamos sąvokos: valstybės teritorija, unitarinė ir federacinė valstybė, monarchija, respublika. Lyginama ir vertinama Lietuvos bei kitų šalių geografinė padėtis, daromos išvados.
26.1.2. Valstybių ekonominiai rodikliai. Analizuojami valstybių ekonominę galią ir gerovės lygį atspindintys rodikliai, remiantis jais lyginamos ir grupuojamos šalys, daromos išvados, kritiškai vertinama valstybių skirstymo problematika. Apibrėžiamos žmogaus socialinės raidos indekso (ŽSRI), BVP, BVP 1 gyv., „Big Mac“ indekso, pasaulio laimės indekso, ekonomiškai išsivysčiusios valstybės, vidutiniškai ekonomiškai išsivysčiusios, ekonomiškai besivystančios valstybės sąvokos. Nagrinėjamos ir vertinamos priežastys, lėmusios skirtingą šalių ekonominio išsivystymo lygį.
26.1.3. Darnus vystymasis. Nagrinėjamas maisto išteklių pasiskirstymas pasaulyje, apibrėžiamos bado ir pasaulinio bado indekso sąvokos, aiškinamos bado, neprievalgio, perteklinės mitybos priežastys ir padariniai. Apibūdinama švietimo ir raštingumo reikšmė valstybių ekonominei pažangai, analizuojama raštingumo sąvoka. Aiškinama nepakankamos sveikatos apsaugos priežastys ir padariniai. Nagrinėjami ir vertinami būdai bei priemonės, kuriomis tarptautinė bendruomenė įsipareigojo panaikinti skurdą ir skatinti darnaus vystymosi politiką. Aptariamos darnaus vystymosi, vystomojo bendradarbiavimo sąvokos.
26.2. Lietuvos ir pasaulio gyventojai, migracija.
26.2.1. Gyventojų pasiskirstymas. Aiškinamasi, kaip gyventojai pasiskirstę pasaulyje, kokią įtaką gyventojų pasiskirstymui turi gamtiniai, ekonominiai ir socialiniai veiksniai. Apibrėžiama gyventojų tankio santykis ir apskaičiuojamas vidutinis gyventojų tankis, pagal šį rodiklį lyginamos šalys ir jų regionai, nurodomi perteklinio gyventojų skaičiaus ir ypač retai gyvenamų valstybių ir regionų pavyzdžiai, daromos išvados. Nagrinėjamas ir vertinamas gyventojų pasiskirstymas Lietuvoje.
26.2.2. Gyventojų kaita. Nagrinėjami Lietuvos, skirtingų regionų bei pasaulio gyventojų skaičiaus teritorinės kaitos statistiniai duomenys, aiškinamos tokią kaitą lėmusios priežastys. Analizuojamos sąvokos: gimstamumas, mirtingumas, vidutinė gyvenimo trukmė, demografinis sprogimas, suminis gimstamumo rodiklis, kūdikių mirtingumas, depopuliacija, gyventojų senėjimas, natūralaus gyventojų pokyčio, demografinė raida, šeimos politika. Nagrinėjamos gyventojų skaičiaus kaitos pasaulyje prognozės.
26.2.3. Gyventojų sudėtis. Nagrinėjama Lietuvos ir atskirų šalių gyventojų sudėtis pagal amžių ir lytį, lyginamos šalių gyventojų amžiaus ir lyties piramidės, įžvelgiami skirtumai, aiškinamas jų priežastingumas. Apibūdinamos gyventojų sudėties bei gyventojų piramidžių sąvokos.
26.2.4. Migracija. Analizuojami gyventojų migracijos tipai, nagrinėjamos migracijos priežastys ir šių reiškinių teigiama bei neigiama įtaka valstybių socialinei ir ekonominei raidai. Aptariamos kilmės bei tikslo šalių, emigracijos, imigracijos, reemigracijos, tarptautinės, vidinės, priverstinės, legalios, nelegalios migracijos, migracinio gyventojų pokyčio, migracinės politikos, protų nutekėjimo, repatriacijos, pabėgėlio, kaimo egzodo, Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros (FRONTEX) sąvokos. Nagrinėjami ir vertinami migracijos procesai Lietuvoje.
26.3. Urbanizacija Lietuvoje ir pasaulyje.
26.3.1. Urbanizacija. Nagrinėjami Lietuvoje ir pasaulyje vykstantys urbanizacijos procesai, apibūdinamos urbanizacijos, urbanizacijos lygio, suburbanizacijos, reurbanizacijos, aglomeracijos sąvokos, pasitelkiant konkrečius miestų pavyzdžius. Nagrinėjami ir vertinami stumiamieji ir traukiamieji veiksniai. Analizuojama miesto funkcijos sąvoka.
26.3.2. Megapoliai. Aiškinamos megapolių susidarymo priežastys, apibūdinamas jų išsidėstymas pasaulyje, šios teritorijos vertinamos ekologiniu, teritorijų plėtros ir kitais aspektais. Nagrinėjama ir vertinama miestų plėtra skirtingo ekonominio išsivystymo lygio valstybėse. Apibūdinamos megapolio, mažėjančio miesto, lūšnyno, metropolio, miestietiškos gyvensenos, neformalaus sektoriaus, oficialiojo darbo, džentrifikacijos sąvokos.
26.4. Gamtos ištekliai ir darnus jų naudojimas.
26.4.1. Gamtos ištekliai. Analizuojami įvairūs informacijos šaltiniai apie Lietuvos ir pasaulio gamtos išteklių įvairovę, jų svarbą ir ribotumą. Aptariama gamtos išteklių, jų atsargų bei žaliavos sąvokos. Nagrinėjami su gamtos išteklių naudojimu susiję interesų konfliktai. Aiškinamasi atsinaujinančių ir neatsinaujinančių išteklių sąvokos, išskiriama, kurie gamtos ištekliai yra atsinaujinantys, o kurie neatsinaujinantys.
26.4.2. Vandens ištekliai. Nagrinėjamas geriamojo vandens išteklių pasiskirstymas pasaulyje, vertinami vandens vartojimo ypatumai ir galimybės gauti saugų ir prieinamą geriamąjį vandenį (fizinis ir ekonominis vandens trūkumas). Nagrinėjama virtualaus vandens sąvoka.
26.4.3. Iškastiniai ištekliai. Vertinamas iškastinio kuro išteklių pasiskirstymas pasaulyje, jų ribotumas ir plataus naudojimo poveikis ekologinei aplinkai. Aptariamos iškastinio kuro, energijos išteklių, ekologinio pėdsako sąvokos. Pasitelkiami Lietuvos ir pasaulio šalių gamtos išteklių naudojimo pavyzdžiai. Charakterizuojamos naftą eksportuojančių šalių organizacijos (OPEC) ir suskystintų gamtinių dujų (SGD) sąvokos.
26.4.4. Energetiniai ištekliai. Nagrinėjama Lietuvos ir Europos šalių apsirūpinimo energetiniais ištekliais problematika. Aiškinamasi energijos išteklių, energetikos, energetinės nepriklausomybės sąvokos. Nagrinėjami ir vertinami elektros energijos vartojimo skirtumai pasaulyje. Analizuojama atsinaujinančių energijos išteklių svarba ir naudojimo ypatumai.
26.4.5. Darnus išteklių naudojimas. Remiantis Lietuvos ir pasaulio pavyzdžiais, aiškinamasi darnaus gamtos išteklių naudojimo būtinybė. Vertinama vartojimo mažinimo, atliekų perdirbimo ir pakartotinio panaudojimo svarba lokaliu, regioniniu ir globaliu lygiu. Aptariamos biokuro, žiedinės ekonomikos sąvokos.
26.5. Pasaulinis vandenynas ir darnus jo naudojimas.
26.5.1. Pasaulio vandenynai. Nagrinėjamos pasaulinio vandenyno sudėtinės dalys, aptariamos sąvokos: vidinė, pakraštinė jūra, žemyninis šelfas, vandenyno guolis, vidurio vandenyno kalnagūbris, giliavandenė įduba, susipažįstama su šiuolaikiniais tyrimais, vertinama jų reikšmė. Aiškinamasi, kokios yra dinaminių procesų pasauliniame vandenyne priežastys ir raiška. Apibūdinamos potvynių, atoslūgių, vandenynų srovių sąvokos. Nagrinėjamas vandenynų ir atmosferos sąryšingumas, analizuojama jūrų ir vandenynų gamtos išteklių reikšmė, naudojimo galimybės bei su tuo susiję iššūkiai. Apibrėžiamos teritorinių vandenų, išskirtinės ekonominės zonos ir tarptautinių vandenų sąvokos.
26.5.2. Žmogaus ūkinė veikla. Nagrinėjamas klimato kaitos ir žmonių ūkinės veiklos poveikis jūrų ir pakrančių ekosistemoms, vandenynų biologinei įvairovei. Vertinami darnaus vandenynų ir jų išteklių naudojimo būdai ir priemonės. Aptariamos perteklinės žvejybos, žvejybos kvotos, tausiosios žvejybos, akvakultūros, mikroplastiko, eutrofikacijos sąvokos.
26.6. Praktikos ir tiriamieji darbai.
26.6.1. Praktikos darbai. Mokomasi atlikti praktikos darbus (gyventojų amžiaus ir lyties piramidės nagrinėjimas, gyventojų prieaugio apskaičiavimas, gyventojų tankio apskaičiavimas) ir pateikti jų rezultatus.
26.6.2. Tiriamieji darbai. Mokomasi atlikti tiriamuosius darbus, analizuoti rezultatus, daryti išvadas ir pristatyti tyrimo rezultatus. Iš siūlomų tiriamųjų darbų (miesto, gyvenvietės pastatų paskirties kartografinis tyrimas, transporto tinklo, ryšių, reiškinių vietovėje tyrimas, pasirinktos vietovės tyrimas) privaloma atlikti du tyrimus.“
1.17.5. Pakeičiu 27 punktą ir jį išdėstau taip:
„27. Mokymo(si) turinys. 10 ir II gimnazijos klasė.
27.1. Kartografinė vizualizacija ir komunikacija.
27.2. Ekonominiai procesai pasaulyje ir Lietuvoje.
27.2.1. Ekonomikos struktūra. Nagrinėjama Lietuvos ir kitų šalių ekonomikos struktūra (užimtumas sektoriuose) bei jos raida. Remiantis šiais duomenimis ir daromos išvados apie valstybių ekonominę galią. Apibūdinamos rinkos, užimtumo lygio, ekonomikos restruktūrizacijos, konkurencijos sąvokos. Aiškinamasi, kuo skiriasi skirtingos ekonomikos sistemos (planinė ir rinkos ekonomika), nagrinėjami jų pavyzdžiai. Aptariamos agrarinių, pramoninių ir popramoninių valstybių sąvokos.
27.2.2. Ekonominė geografija. Aiškinami ekonominių veiklų išdėstymo veiksniai, mokoma sieti juos su konkrečiais pavyzdžiais Lietuvoje ir pasaulyje. Nagrinėjamos automatizacijos, dirbtinio intelekto, aukštųjų technologijų sąvokos.
27.2.3. Žemės ūkis. Vertinama, kaip žemės ūkio plėtrą Lietuvoje ir pasaulyje lemia gamtiniai ir ekonominiai veiksniai. Nagrinėjami žemės naudojimo ir ūkininkavimo ypatumai skirtingose pasaulio vietose, aptariamos natūrinio, prekinio, plantacijų ūkių, monokultūros, sąžiningos prekybos sąvokos. Nagrinėjamos ir vertinamos Europos Sąjungos žemės ūkio politikos priemonės ir jų įtaka Lietuvos žemės ūkiui. Apibūdinamos subsidijų, struktūrinių fondų sąvokos.
27.2.4. Žemės ūkio poveikis gamtai ir technologijos. Vertinimas žemės ūkio neigiamas poveikis gamtinei aplinkai ir žmonėms. Nagrinėjama technologinių naujovių svarba žemės ūkio produktyvumui didinti, darnioms gamybos sistemoms užtikrinti. Aptariamos darnaus žemės ūkio, ekologinio ūkininkavimo sąvokos.
27.2.5. Tarptautinės bendrovės. Apibūdinama tarptautinės bendrovės, tarptautinio darbo pasidalijimo, tiekimo grandinės, užsakomųjų paslaugų sąvokos, nagrinėjamas tarptautinių bendrovių geografinis veiklos pasiskirstymas, aiškinamasi, kokie šio pasiskirstymo tikslai ir priežastys. Nagrinėjama pramoninės gamybos technologijų pokyčių kaita, teritorijų naudojimo aspektai, aptariama LEZ sąvoka. Analizuojama aukštos pridėtinės vertės pramonės šakų reikšmė Lietuvos ir pasaulio ekonomikai. Remiantis konkrečiais pavyzdžiais, analizuojama neigiama pramonės įtaka gamtinei aplinkai ir žmonėms.
27.3. Globalizacija ir pasaulio prekyba.
27.3.1. Globalizacija. Aiškinamasi globalizacijos sąvoka, skiriami globalizacijos ypatumai visuomenėje, ekologijoje, ekonomikoje ir politikoje. Vertinamos globalizacijos proceso teikiamos galimybės tarptautinei prekybai, tarptautinių bendrovių kūrimuisi ir stiprėjimui, pasaulinės reikšmės miestų formavimuisi. Apibrėžiamos tarptautinės prekybos, importo, eksporto, tiesioginių užsienio investicijų, tarptautinės bendrovės (Global Player), punktualiosios gamybos, konteinerio, ekspedijavimo, internetinės prekybos, gamybos perkėlimo, tinklinės ekonomikos, Pasaulio prekybos organizacijos, Pasaulio vyriausybės, globaliojo miesto (Global city) sąvokos. Nagrinėjami ir kritiškai vertinami globalizacijos procesai Lietuvos kontekste. Apibūdinamas globalizacijos ir skaitmeninimo įtakoje veikiantis tarptautinio darbo pasidalijimas ir besikeičiančios gamybos pobūdis, pasitelkiant kurios nors produkcijos gamybos grandinę ir tarptautinę bendrovę.
27.3.2. Skaitmeninimo procesas. Nagrinėjamos skaitmeninimo teikiamos galimybės, vertinamos globalizacijos ir skaitmeninimo procesų teigiamos ir neigiamos pusės valstybėms, vietovėms, įmonėms, darbdaviams. Nagrinėjamos skaitmenizacijos, pramonės 4.0, logistikos, nuotolinio darbo sąvokos.
27.3.3. Jūrų ir oro transportas. Analizuojama jūrų ir oro transporto plėtra globaliame pasaulyje, išryškinamos teigiamos ir neigiamos šių procesų pusės. Nagrinėjama turizmo plėtra pasaulyje, šio sektoriaus teikiama nauda šalių ekonomikai bei pažeidžiamumas. Vertinama darnaus turizmo vystymosi reikšmė lokaliu, regioniniu ir globaliu lygiu.
27.4. Klimato kaita ir klimato apsauga.
27.4.1. Klimato kaita. Lygina natūralią ir žmonių veiklos paspartintą klimato kaitą. Aptariamos šiltnamio efekto (natūralaus, antropogeninio), šiltnamio efektą sukeliančių dujų sąvokos. Aiškinasi ir vertina klimato kaitos priežastis. Nagrinėja klimato kaitos požymius ir padarinius šalyse, regionuose, pasaulyje.
27.4.2. Klimato apsauga. Vertina galimus klimato kaitos scenarijus ir prisitaikymą prie esamų klimato kaitos iššūkių pasaulyje. Nurodo klimato kaitos švelninimo būdus ir priemones lokaliu ir globaliu lygmeniu, kritiškai vertina tai, kaip klimato kaitos priemonės realiai veikia nacionalinėje ir tarptautinėje politikoje. Aiškinamasi klimato apsaugos, klimato kaitos konferencijos, Kioto protokolo, Paryžiaus susitarimo sąvokos.
27.5. Praktikos ir tiriamieji darbai.
27.5.1. Praktikos darbai. Mokomasi atlikti praktikos darbus (kritinis geografijos informacijos šaltinio vertinimas, ekonominės informacijos kartografinė vizualizacija, skaitmeninio teminio žemėlapio sudarymas) ir pateikti jų rezultatus.
27.5.2. Tiriamieji darbai. Mokomasi atlikti tiriamuosius darbus, analizuoti rezultatus, daryti išvadas ir pristatyti tyrimo rezultatus. Iš siūlomų tiriamųjų darbų (transporto tinklo, ryšių, reiškinių vietovėje tyrimas, pramonės veiklų ir paslaugų vietovėje tyrimas, pramonės įmonės tyrimas, pasirinktos vietovės tyrimas GIS įrankiu) privaloma atlikti du tyrimus.“
1.17.6. Pakeičiu 28 punktą ir jį išdėstau taip:
„28. Mokymo(si) turinys. III gimnazijos klasė.
28.1. Geografinis mąstymas, Žemės sistema ir globalieji iššūkiai žmonijai.
28.1.1. Geografinis mąstymas. Taikomos geografijos mokslo koncepcijos, gebama skaityti ir kritiškai vertinti įvairiuose geografiniuose šaltiniuose pateikiama informacija. Nurodomi šiuolaikiniai geografijos tyrimo metodai, paaiškinama, kas yra geografinių tyrimų objektas.
28.1.3. Darnus vystymasis. Apibūdinami aktualiausi dabartiniai pasauliniai iššūkiai ir paaiškinami esminiai darnaus vystymosi, kaip problemų sprendimo ir ateities užtikrinimo mūsų planetoje, principai.
28.2. Vidinės ir išorinės Žemės jėgos bei reljefo kaita.
28.2.2. Litosferos plokštės. Paaiškinamos žemynų ir vandenynų susidarymo bei erdvinio pasiskirstymo teorijos.
28.2.3. Vidinės Žemės jėgos. Apibūdinamos litosferos plokščių judėjimo priežastys, nagrinėjamos litosferos plokščių sandūros, paaiškinamas juose susidarantis reljefas, vykstantys vulkanizmo ir žemės drebėjimų procesai.
28.2.4. Vulkanizmas. Vertinami su vulkanizmu susijusių reiškinių keliami pavojai ir analizuojamos tokių teritorijų panaudojimo žmonių buičiai bei ūkinei veiklai galimybės.
28.2.5. Žemės drebėjimai. Nurodomos seisminės sritys ir aktyvaus vulkanizmo juostos bei vertinami būdai ir priemonės, kurios skirtingo ekonominio išsivystymo lygio šalyse mažina žalą žemės drebėjimų ir ugnikalnių išsiveržimo metu.
28.2.6. Lietuvos gelmių turtai. Apibūdinama Lietuvos gelmių sudėtis, nurodomi naudingųjų iškasenų paplitimo dėsningumai.
28.2.7. Pasaulio gelmių turtai. Paaiškinamas įvairių naudingųjų iškasenų telkinių teritorinis pasiskirstymas pasaulyje, jis siejamas su tektoninėmis Žemės plutos struktūromis.
28.2.8. Dūlėjimas. Apibūdinami dūlėjimo tipai, paaiškinama dūlėjimo procesų priklausomybė nuo oro temperatūros, drėgmės ir gyvųjų organizmų. Paaiškinami dūlėjimo procesų ypatumai įvairiose geografinėse zonose.
28.2.9. Gravitacinis medžiagų judėjimas. Paaiškinamas gravitacinis įvairių medžiagų judėjimas, vertinamos jų keliamos grėsmės ir priklausomybė nuo žmogaus ūkinės veiklos bei klimato kaitos.
28.2.11. Ledynai. Apibūdinamas dabartinis kalnų ir kvartero periodo žemyninis apledėjimas, nurodant jo paplitimo teritoriją, ledynų sukurtas erozines ir sąnašines reljefo formas.
28.2.12. Krantai. Paaiškinamas bangų ir išilginių srovių poveikis krantų formavimuisi, nurodomi erozinių ir sąnašinių kranto reljefo formų pavyzdžiai. Nagrinėjami ir vertinami krantų priežiūros ir apsaugos būdai.
28.2.13. Upės. Aiškinami upės veiklos ypatumai aukštupyje, vidurupyje ir žemupyje, pateikiami erozinių ir sąnašinių reljefo formų pavyzdžiai.
28.2.14. Vėjas. Aiškinamas vėjo formuojamų reljefo formų susidarymas, vertinama eolinių procesų įtaka žmonių gyvenamai aplinkai.
28.3. Atmosferos ir vandenyno procesai.
28.3.2. Šilumos pasiskirstymas. Nurodoma Saulės spinduliuotės įtaka šilumos pasiskirstymui Žemės rutulyje.
28.3.3. Saulės spinduliuotė. Išvardijamos bendrosios spinduliuotės dalys, nurodomi jos kiekį lemiantys veiksniai.
28.3.4. Atmosferos cirkuliacija. Apibūdinama bendroji atmosferos cirkuliacija, aiškinamas jos ryšys su atmosferos slėgio juostų susidarymu.
28.3.5. Ciklonai ir anticiklonai. Paaiškinamos ciklono ir anticiklono šiaurės pusrutulyje susidarymo priežastys, nagrinėjami atmosferos frontų judėjimo ypatumai, nurodoma šių atmosferos darinių įtaka Lietuvos ir Europos orams bei klimatui.
28.3.6. Tropinė cirkuliacija. Apibūdinama tropinė atmosferos cirkuliacija, paaiškinamas pasatų ir musonų susidarymas bei jų įtaką orams ir klimatui.
28.3.7. Klimato klasifikacija. Nagrinėjamos skirtingos klimato klasifikacijos (Alisovo, Keppen), remiantis jomis apibūdinamas skirtingų vietovių klimatas, priskiriant jį atitinkamam klimato tipui.
28.3.8. Klimato veiksniai. Nurodomi Lietuvos ir Europos klimatui įtakos turintys veiksniai bei paaiškinami klimato skirtumai Lietuvos teritorijoje.
28.3.9. Mikroklimatas. Nagrinėjami skirtingų teritorijų (miesto, pakrantės, aukštų kalnų, dykumos, musonų sričių) klimato ypatumai.
28.3.10. Sausumos ir vandens sąveika. Apibūdinama ir vertinama sąveika tarp vandenynų ir atmosferos.
28.3.11. Vandenynai. Nagrinėjamos pasaulio vandenyno vandens savybės ir srovių judėjimas, vertinama jo reikšmė Žemės klimatui.
28.3.12. Cirkuliacijos reiškiniai. Paaiškinamas didelio masto cirkuliacinių reiškinių (El Nino, La Nina) susidarymas ir jų teritorinis pasireiškimas vandenyne ir atmosferoje, šie reiškiniai siejami su globaliais klimato svyravimais.
28.4. Geografinis zoniškumas ir dirvožemis.
28.4.1. Platuminis geografinis zoniškumas. Apžvelgiami Žemės sausumos biomai, nurodomi pagrindiniai jų bruožai.
28.4.2. Vertikalusis zoniškumas. Apibūdinama geografinių zonų pasiskirstymo priklausomybė nuo klimato ir aukščio virš jūros lygio.
28.4.3. Klimato kaita biosferoms. Vertinama globalios klimato kaitos įtaka biosferai: bioįvairovės nykimui, invazinių rūšių plitimui.
28.4.4. Miškai. Nagrinėjamos miškų kirtimo keliamos problemos lokaliu, regioniniu ir globaliu lygiu. Aiškinami būdai ir priemonės, mažinančios šios problemos mastą.
28.4.5. Dykumos. Vertinamos dykumėjimo priežastys, išplitimo mastai ir padariniai, nurodomi būdai ir priemonės, mažinančios dykumėjimo procesą.
28.4.6. Dirvožemis. Paaiškinamas dirvožemio profilio susidarymas, nurodomi pagrindiniai genetiniai horizontai, juos priskiriant būdingiems dirvožemių tipams. Apibūdinami pagrindiniai dirvodaros procesai, vertinamas jų vaidmuo kintančioje ekosistemoje.
28.4.7. Dirvožemių derlingumas. Nurodami dirvožemių derlingumą lemiantys veiksniai, apibūdinami Lietuvos derlingiausi bei mažiau derlingi dirvožemiai, nurodomas jų geografinis pasiskirstymas. Paaiškinamas žmogaus ūkinės veiklos poveikis dirvožemiui, vertinami būdai ir priemonės, užtikrinančios darnų dirvožemių naudojimą.
28.5. Gyventojai ir migracijos.
28.5.1. Demografiniai rodikliai. Nagrinėjami demografinių rodiklių pokyčiai ir jų priežastys lokaliu, regioniniu bei globaliu lygiu.
28.5.2. Socialinės ir ekonominės problemos. Vertinamos socialinės ir ekonominės problemos, kylančios dėl spartaus gyventojų skaičiaus augimo ir depopuliacijos, senėjimo, nurodomi galimi jų sprendimo būdai.
28.5.3. Demografijos politika. Analizuojamos ir kritiškai vertinamos demografinės politikos priemonės demografiniams (šeimos ir migracijos) procesams valdyti skirtingose pasaulio valstybėse bei regionuose.
28.5.4. Gyventojų kaita. Analizuojama ir vertinama natūralioji gyventojų kaita, jos priežastys, pasekmės, kylantys iššūkiai ir valdymo strategijos Lietuvoje bei kituose pasaulio regionuose.
28.5.5. Vidinė migracija. Analizuojama ir vertinama vidinė gyventojų migracija, jos priežastys, pasekmės, kylantys iššūkiai ir valdymo strategijos Lietuvoje bei kituose pasaulio regionuose.
28.5.6. Išorinė migracija. Analizuojama ir vertinama tarptautinė gyventojų migracija, jos priežastys, pasekmės, kylantys iššūkiai ir valdymo strategijos regioniniu bei tarptautiniu aspektu.
28.6. Urbanizacija.
28.6.1. Miestai. Paaiškinami miestų apibrėžimo kriterijai, remiantis jais lyginami skirtingų pasaulio šalių ir regionų miestai.
28.6.2. Urbanizacija. Vertinamos urbanizacijos priežastys, nagrinėjami urbanizacijos procesai ir dabartinės tendencijos skirtingo ekonominio lygio valstybėse.
28.6.3. Miestų funkcinės zonos. Paaiškinami ir vertinami veiksniai, turintys įtakos skirtingos paskirties miesto teritorijų išsidėstymui.
28.6.4. Hiperurbanizacija. Nagrinėjamos hiperurbanizacijos priežastys ir pasekmės. Vertinamos megapolių bei nykstančių ir apleistų miestų problemos.
28.6.5. Miestų mikroklimatas. Paaiškinami miesto mikroklimato ypatumai, analizuojamas klimato kaitos poveikis jam ir vertinamos priemonės pokyčiams švelninti.
28.6.6. Miestų infrastruktūra. Nagrinėjamos miesto aprūpinimo vandeniu, atliekų šalinimo, gyvenamojo ploto stygiaus, transporto spūsčių, oro taršos problemos ir vertinamos jų valdymo strategijos.
1.17.7. Pakeičiu 29 punktą ir jį išdėstau taip:
„29. Mokymo(si) turinys. IV gimnazijos klasė.
29.1. Ekonominio lygio skirtumai pasaulyje, nelygybės mažinimas.
29.1.1. Valstybių gerovės samprata. Nagrinėjama ir kritiškai vertinama valstybių gerovės samprata, pagrindžiama darnaus vystymosi svarba šiuolaikiniame pasaulyje.
29.1.2. Pažangos rodikliai. Lyginamos ir vertinamos valstybės, remiantis įvairiais valstybių pažangos vertinimo rodikliais.
29.1.3. Ekonominė plėtra. Nurodomos ir vertinamos netolygios valstybių ir jų vidaus regionų ekonominės plėtros priežastys.
29.1.4. Švietimas. Analizuojama raštingumo ir vidutinės mokymosi trukmės metais skirtumai pasaulyje, lyginama vyrų ir moterų galimybės įgyti vienodą išsilavinimą skirtinguose pasaulio regionuose.
29.1.5. Valstybių nelygybės mažinimas. Vertinamos tarptautinės bendruomenės (Jungtinių Tautų Organizacija (JTO), Europos Sąjunga, Tarptautinis valiutos fondas (TVF)) pastangos, padedančios mažinti nelygybę tarp valstybių pasauliniu ir regioniniu mastu.
29.2. Besikeičianti pasaulio ekonomika.
29.2.1. Ekonomikos sektoriai. Vertinama ekonomikos sektorių vaidmens kaita ir jos skirtumai skirtingo ekonominio lygio šalyse.
29.2.2. Pramonės kaita. Vertinamas pramonės šakų vaidmuo šalių ekonomikoje, nagrinėjami skirtingos pramoninės gamybos būdai.
29.2.3. Pramonės ir paslaugų sektoriaus išsidėstymas. Nagrinėjami ir vertinami pramonės ir paslaugų sektoriaus išdėstymo veiksniai lokaliu, regioniniu ir globaliu lygiu.
29.2.6. Žemės ūkis. Apibūdinami žemės ūkio organizavimo būdai, jų taikymo priklausomybė nuo gamtos sąlygų, politinių, socialinių bei ekonominių veiksnių.
29.2.7. Lietuvos žemės ūkis. Nagrinėjami iššūkiai Lietuvos žemės ūkiui, atsižvelgiama į pagrindines žemės ūkio politikos priemones.
29.3. Globalus pasaulis.
29.3.1. Globali kultūra. Paaiškinamos globalios kultūros formavimosi priežastys, analizuojami jos pasireiškimo požymiai, vertinama globalios kultūros įtaka lokaliu, regioniniu bei globaliu lygmeniu.
29.3.2. Turizmo ištekliai. Analizuojami pirminiai ir antriniai turizmo ištekliai, jų reikšmė turizmo plėtrai Lietuvoje, Europoje ir pasaulyje.
29.3.3. Turizmo sektorius. Nagrinėjamos turizmo rūšys, jų atsiradimo ir plėtros veiksniai lokaliu, regioniniu ir globaliu lygmeniu. Vertinama darnaus turizmo plėtros būtinybė. Vertinama turizmo sektoriaus reikšmė valstybių ir jų regionų ekonomikai.
29.3.4. Tarptautinė prekyba. Analizuojami tarptautinės prekybos mastai pasaulyje ir atskirų regionų vaidmuo pasaulio ekonomikoje.
29.3.5. Tarptautinės bendrovės. Vertinami tarptautinių bendrovių veiklos privalumai ir trūkumai lokaliu, regioniniu bei globaliu lygiu.
29.4. Ištekliai ir darnus jų valdymas.
29.4.1. Maisto, vandens ir energijos išteklių tarpusavio ryšiai ir priklausomybė. Nagrinėjamas netolygaus maisto, vandens ir energijos išteklių geografinis pasiskirstymas ir pasiekiamumas pasauliniu mastu, vertinami jų tarpusavio ryšiai ir priklausomybė.
29.4.3. Vandens ir maisto pasiskirstymas. Nagrinėjami būdai ir priemonės, gerinančios apsirūpinimą vandeniu ir maistu pasaulyje, vertinamos darnaus maisto gamybos sistemos.
29.4.4. Geriamo vandens ištekliai. Paaiškinamos apsirūpinimo vandens ištekliais galimybės lokaliu, regioniniu ir globaliniu mastu, vertinami pavojai ir konfliktai, kylantys dėl gėlo vandens trūkumo.
29.4.5. Požeminiai vandenys. Nagrinėjamos Lietuvos požeminio vandens susidarymo sąlygos, terminės ir cheminės savybės, vertinama požeminio vandens išteklių reikšmė.
29.4.6. Energetiniai ištekliai. Nagrinėjamas augantis pasaulio mastu energijos išteklių poreikis, vertinami iššūkiai, kylantys dėl netolygaus apsirūpinimo šiais ištekliais.
29.4.7. Energetinių išteklių pasiskirstymas. Nagrinėjama tradicinių energijos išteklių svarba skirtinguose teritorinės erdvės lygiuose, vertinamos iškastinio kuro išteklių gavybos keliamos grėsmės.
29.5. Klimato kaita.
29.5.1. Pasaulio temperatūriniai pokyčiai. Analizuojami vidutinės globalios temperatūros pokyčiai nuo XIX a. iki šių dienų.
29.5.2. Šiltnamio efektas. Paaiškinamas šiltnamio efekto susidarymas, jo poveikis klimato kaitai. Analizuojami klimato svyravimai, susiję su Žemės orbitos parametrų kaita, Saulės aktyvumo ciklais, ugnikalnių išsiveržimu.
29.5.3. Antropogeniniai veiksniai klimatui. Analizuojamas antropogeninių veiksnių poveikis šiltnamio efekto stiprėjimui, vertinami šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos šaltiniai, susiję su sparčia ekonomikos plėtra.
29.5.4. Pokytis geosferose. Apibūdinami ir analizuojami klimato kaitos sukelti pokyčiai atmosferoje, hidrosferoje ir biosferoje.
29.5.5. Klimato kaitos padariniai. Analizuojamos ir vertinamos klimato kaitos ekologinės, socialinės ir ekonominės pasekmės lokaliu, regioniniu bei globaliniu lygiu. Nagrinėjamas ir vertinamas klimato kaitos sukeltas poveikis bei rizika skirtingo ekonominio lygio šalyse.
29.5.6. Susitarimai ir priemonės. Nagrinėjami ir vertinami tarptautiniai susitarimai klimato kaitai mažinti bei prisitaikymo prie klimato pokyčių priemonės. Analizuojamos ir vertinamos klimato kaitos švelninimo priemonės lokaliu, regioniniu bei globaliu lygiu.
1.17.8. Pakeičiu 36 punkto pirmąją pastraipą ir ją išdėstau taip:
1.17.9. Pakeičiu 36.3 papunktį ir jį išdėstau taip:
1.17.10. Pakeičiu 36.4 papunktį ir jį išdėstau taip:
„36.4. VBE pirmos dalies, rengiamos pirmaisiais vidurinio ugdymo programos metais, užduoties struktūra:
36.4.1. geografijos mokymo(si) turinio ir pasiekimų sritys procentais VBE pirmos dalies užduotyje:
Mokymo(si) turinio sritys |
Pasiekimų sritys |
|
||||
Geografijos mokslo pažinimas ir orientavimasis erdvėje bei žemėlapyje (A) |
Geografinių reiškinių, procesų ir sistemų pažinimas (B) |
Pasaulio geografinis pažinimas ir globalių iššūkių žmonijai analizė (C) |
Geografiniai tyrimai (D) |
Užduoties taškai procentais |
|
|
Geografinis mąstymas, Žemės sistema ir globalieji iššūkiai žmonijai |
|
|
|
|
10 |
|
Vidinės ir išorinės Žemės jėgos bei reljefo kaita |
|
|
|
|
25 |
|
Atmosferos ir vandenyno procesai |
|
|
|
|
25 |
|
Geografinis zoniškumas ir dirvožemis |
|
|
|
|
10 |
|
Gyventojai ir migracijos |
|
|
|
|
30 |
|
Urbanizacija |
|
|
|
|
|
|
Iš viso taškų procentais |
20 |
80 |
– |
– |
100 |
|
Pastaba. Lentelėje pateikti skaičiai yra orientaciniai, užduotyje galima iki 5 procentų paklaida.
1.17.11. Pakeičiu 36.5 papunktį ir jį išdėstau taip:
„36.5. VBE antros dalies, vykdomos baigiamojoje vidurinio ugdymo programos klasėje, užduoties struktūra:
36.5.1. geografijos mokymo(si) turinio ir pasiekimų sritys procentais VBE antros dalies užduotyje:
Mokymo(si) turinio sritys |
Pasiekimų sritys |
Užduoties taškai procentais |
|||
Geografijos mokslo pažinimas ir orientavimasis erdvėje bei žemėlapyje (A) |
Geografinių reiškinių, procesų ir sistemų pažinimas (B) |
Pasaulio geografinis pažinimas ir globalių iššūkių žmonijai analizė (C) |
Geografinių tyrimų gebėjimai (D) |
||
Ekonominio lygio skirtumai pasaulyje, nelygybės mažinimas |
|
|
|
|
70 |
Besikeičianti pasaulio ekonomika |
|
|
|
|
|
Ištekliai ir darnus jų valdymas |
|
|
|
|
|
Klimato kaita |
|
|
|
|
30 |
Globalus pasaulis |
|
|
|
|
|
Iš viso taškų procentais |
10 |
60 |
10 |
20 |
100 |
Pastaba. Lentelėje pateikti skaičiai yra orientaciniai, užduotyje galima iki 5 procentų paklaida.
36.5.2. užduotis rengiama ir vertinama centralizuotai. Užduotis rengiama remiantis Programos IV gimnazijos klasės mokymo(si) turiniu. III gimnazijos klasės mokymo(si) turinys į užduotį įtraukiamas tik tiek, kiek būtina užduotims, parengtoms pagal IV gimnazijos klasės mokymo(si) turinį, atlikti. Užduotį sudaro trumpojo ir atvirojo atsakymo klausimai ir struktūriniai klausimai.“
1.17.12. Pakeičiu 36.5.2 papunktį ir jį išdėstau taip:
„36.5.2. užduotis rengiama ir vertinama centralizuotai. Užduotis rengiama remiantis Programos IV gimnazijos klasės mokymo(si) turiniu. III gimnazijos klasės mokymo(si) turinys į užduotį įtraukiamas tik tiek, kiek būtina užduotims, parengtoms pagal IV gimnazijos klasės mokymo(si) turinį, atlikti. Užduotį sudaro trumpojo, atvirojo atsakymo klausimai ir struktūriniai klausimai. Bent vienas struktūrinių klausimų turi būti skirtas tiriamosios veiklos ir duomenų interpretavimo pasiekimams patikrinti.“
1.18. Pakeičiu 33 priedą:
1.18.1. Pakeičiu 17.1 papunktį ir jį išdėstau taip:
1.18.2. Pakeičiu 18.3 papunktį ir jį išdėstau taip:
1.18.3. Pakeičiu 22 punktą ir jį išdėstau taip:
„22. Mokinių pasiekimų raida aprašoma pagal pasiekimų sritis, pateikiant mokinių pagrindinio lygio pasiekimus kas dveji metai. Lentelėje raide (pavyzdžiui, A) žymima pasiekimų sritis, raide ir pirmu skaičiumi (pavyzdžiui, A1) žymimas tos pasiekimų srities pasiekimas, o antru skaičiumi (3) – pagrindinis pasiekimų lygis.
Pasiekimas |
10 ir II gimnazijos klasė |
III–IV gimnazijos klasės |
1. Orientavimasis rinkoje (A) |
||
Geba logiškai samprotauti apie rinkos dalyvių elgseną ir pinigų vaidmenį ekonomikoje (A1). |
Skiria, lygina ir tinkamai vartoja nagrinėjamas ekonomikos sąvokas, terminus, dėsnius. Paaiškina ekonominės apytakos dalyvių vaidmenį. Nusako išteklių ribotumo problemą. Argumentuotai kalba apie pinigų vaidmenį ekonomikoje (A1.3). |
Aptaria atskirų rinkos dalyvių (gamintojų, namų ūkių, bankų, profesinių sąjungų) elgseną ir pinigų vaidmenį ekonomikoje (A1.3). |
Analizuoja veiksnius, turinčius įtakos rinkos kainų pokyčiams (A2). |
Paaiškina kainos kitimo mechanizmą ir analizuoja veiksnius, turinčius įtakos rinkos kainų pokyčiams. Suskaičiuoja vartotojų išlaidas, paklausos ir pasiūlos elastingumo koeficientus. (A2.3). |
Analizuodamas realią ekonominę situaciją, vertina prekių, paslaugų ir išteklių kainų pokyčių priežastis. Diskutuoja apie tvarios gamybos ir tvaraus vartojimo svarbą visuomenei (A2.3). |
Atpažįsta rinkos konkurencines struktūras realiame gyvenime. Geba paaiškinti konkurencijos įtaką rinkai (A3). |
Palygina skirtingas rinkos konkurencines struktūras (A3.3). |
Vertina skirtingos konkurencijos rinkų poveikį gamintojams ir vartotojams ir pateikia pavyzdžių iš Lietuvos ūkio (A3.3). |
2. Asmeninių finansų tvarkymas (B) |
||
Geba analizuoti gyventojų pajamų šaltinius ir nustatyti pajamų ir išlaidų struktūrą (B1). |
Naudodamasis statistine informacija analizuoja gyventojų pajamų ir išlaidų struktūrą, mokosi naudotis šiuolaikiniais asmeninių finansų valdymo įrankiais (B1.3). |
Analizuodamas mokytojo pateiktą statistinę informaciją apie Lietuvos gyventojų (namų ūkių) pajamas ir išlaidas, vertina jų struktūrą, išryškina tendencijas ir pateikia įžvalgas (B1.3). |
Sudaro tam tikro laikotarpio asmeninį (ar šeimos) biudžetą, įvertindami psichologinių savybių įtaką finansinei elgsenai (B2). |
Sudaro tam tikro laikotarpio (savaitės, mėnesio ir pan.) asmens (ar šeimos) biudžetą. Apibūdina galimus finansinių sprendimų padarinius ilguoju ir trumpuoju laikotarpiu (B2.3). |
Analizuoja dabartines ir planuoja savo ateities pajamas, turto pokyčius, savo būsimą pensiją. Apibūdina būdus ir kelius, kaip siekti finansinės nepriklausomybės (B2.3). |
Paaiškina palūkanų vaidmenį namų ūkių taupymo ir skolinimosi sprendimams. Geba apskaičiuoti skolinimosi palūkanas (B3). |
Paaiškina palūkanų vaidmenį namų ūkių taupymo ir skolinimosi sprendimams. Palygina įvairių formų kapitalo kaupimo instrumentus ir paaiškina labiausiai jo poreikius atitinkantį variantą (B3.3). |
Argumentuotai komentuoja palūkanų normos vaidmenį skolintojams ir besiskolinantiems. Apibūdina pagrindinius kapitalo kaupimo instrumentus ir pagrindžia jų poreikius geriausiai atitinkantį variantą (B3.3). |
3. Verslo organizavimas ir verslumo gebėjimų ugdymas (C) |
||
Aptaria valstybės ir verslo interesų dermę. Palygina skirtingas verslo organizavimo formas (C1). |
Palygina skirtingas verslo organizavimo formas, išskirdamas jų privalumus ir trūkumus (C1.3). |
Komentuoja valstybės ir verslo interesų derinimo svarbą. Analizuoja vadovo indėlį į verslą. Išsirenka geriausią verslo organizavimo alternatyvą (C1.3). |
Apibrėžia verslo kūrimo ir veiklos vykdymo galimybes Lietuvoje, generuoja ir įgyvendina verslo idėją kurdamas mokomąją mokinių bendrovę (MMB) darnios (tvarios) plėtros kontekste (C2). |
Diskutuoja apie verslo kūrimo ir veiklos vykdymo galimybes Lietuvoje, generuoja ir įgyvendina verslo idėją kurdamas mokomąją mokinių bendrovę darnios (tvarios) plėtros kontekste (C2.3.). |
Komentuoja mokslinių tyrimų, socialinių bei technologinių inovacijų svarbą verslui. Modeliuoja (praktiškai), įgyvendina verslo įmonės įkūrimą, valdymą ir likvidavimą (C2.3). |
Palygina alternatyvių produktų gamybos ir realizavimo kaštus (C3). |
Palygina alternatyvių produktų gamybos ir realizavimo kaštus (C3.3). |
Įvertina savo kuriamos įmonės ar produkto kaštus ir gautinas pajamas (C3.3). |
4. Valstybės vaidmens ekonomikoje ir ekonomikos rodiklių nagrinėjimas bei vertinimas (D) |
||
Paaiškina valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų struktūrą (D1). |
Paaiškina valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų struktūrą ir nusako šešėlinės ekonomikos priežastis ir poveikį valstybės biudžetui (D1.3). |
Analizuoja ir vertina šalies valdžios sprendimus dėl biudžeto pajamų ir išlaidų (D1.3). |
Analizuoja, pasinaudodamas teikiama statistine informacija, pagrindinius makroekonominius rodiklius (D2). |
Analizuoja, pasinaudodamas teikiama statistine informacija, pagrindinius makroekonominius rodiklius ir vertina, kiek jie atspindi realią situaciją šalyje (D2.3). |
Savarankiškai surenka statistinius duomenis apie Lietuvos ir pasirinktų kitų 2–3 šalių ekonomiką, susistemina juos, analizuoja, lygina, apskaičiuoja ekonominių rodiklių pokyčius ir generuoja išvadas (D2.3). |
Apibūdina, kaip valstybė per mokesčius ir išlaidas gali reguliuoti ekonomiką ir galimas ekonominės politikos pasekmes (D3). |
Apibūdina, kaip valstybė per mokesčius ir išlaidas gali reguliuoti ekonomiką (D3.3). |
Paaiškina fiskalinės ir monetarinės politikos priemones, jų poveikį šalies ekonominiam augimui (D3.3). |
5. Globalinių ekonominių procesų supratimas (E) |
||
Paaiškina atviros ekonomikos dedamąsias, ekonominės šalių tarpusavio priklausomybės teikiamą naudą ir keliamus pavojus (E1). |
Nurodo atviros ekonomikos dedamąsias ir teikiamus privalumus bei keliamus pavojus nacionalinei ekonomikai. Dalyvauja diskusijose apie globalizacijos proceso apraiškas, teikiamus privalumus ir keliamus pavojus (E1.3). |
Komentuoja tarptautinės prekybos poveikį nacionalinei ekonomikai. Savarankiškai renka ir analizuoja Lietuvos užsienio prekybos duomenis, juos apibendrina, įžvelgia tendencijas ir paaiškina galimas pasekmes (E1.3). |
Nusako globalizacijos procesų privalumus ir keliamus pavojus nacionalinei ekonomikai (E2). |
Nusako globalizacijos procesų privalumus ir keliamus pavojus nacionalinei ekonomikai (E2.3). |
Surenka informaciją apie užsienio investicijas, tarptautinių įmonių vertės kūrimo grandinę ir darbo jėgos migraciją, analizuoja, ją susistemina ir vertina (E2.3). |
Aptaria Lietuvos dalyvavimą tarptautinėse organizacijose ir jo teikiamas galimybes jaunimui ir verslui (E3). |
Mokytojui arba draugams padedant, surenka informaciją apie Lietuvos dalyvavimą tarptautinėse organizacijose, diskutuoja apie dalyvavimo jose naudą (E3.3). |
Paaiškina skirtingų tarptautinių institucijų veiklą, Lietuvos dalyvavimo jose naudą ir įsipareigojimus. Diskutuoja apie klimato kaitos problemas ir jų sprendimo būdus (E3.3).“ |
1.18.4. Pakeičiu 23 punktą ir jį išdėstau taip:
„23. Mokymo(si) turinys. 10 ir II gimnazijos klasė.
23.1. Orientavimasis rinkoje.
23.1.1. Ekonomikos samprata. Ekonominiai pasirinkimai. Makroekonomika ir mikroekonomika. Ekonomika suprantama kaip mokslas, nagrinėjantis ribotų išteklių naudojimą neribotiems norams tenkinti. Identifikuojamos mikro ir makroekonomikos problemos.
23.1.2. Alternatyvieji kaštai ir pasirinkimai. Išteklių stygius nusakomas kaip pagrindinė ekonomikos problema ir aiškinama, kodėl ir valstybė, ir verslai, ir piliečiai, priimdami racionalius sprendimus, renkasi, o rinkdamiesi įvertina alternatyviuosius kaštus.
23.1.3. Ekonominės sistemos. Supažindinama su ekonominėmis sistemomis, jos palyginamos, išskiriami sistemų privalumai ir trūkumai. Paaiškinamos rinkos ribotumo problemos.
23.1.4. Rinkos modelis. Pasiūla, paklausa, rinkos kaina. Paaiškinami paklausos ir pasiūlos dėsniai, kainos formavimosi mechanizmas. Analizuojami paklausos ir pasiūlos veiksniai bei vertinamas veiksnių poveikis rinkos kainų pokyčiams. Apskaičiuojamos vartotojų išlaidos.
23.2. Asmeninių finansų tvarkymas.
23.2.1. Pajamų šaltiniai, asmeninės pajamos, asmeninis biudžetas. Apibūdinamos pagrindinės pajamų rūšys, mokomasi sudaryti asmeninį arba šeimos biudžetą. Aiškinamasi, kaip struktūriniai ekonomikos pokyčiai, darbo paklausa ir pasiūla, technologijų kaita, valstybės politika ir kt. daro įtaką piliečių disponuojamoms pajamoms.
23.2.2. Finansų planavimas. Veiksniai, darantys įtaką turto kaupimo, taupymo ir investavimo sprendimams. Aptariama planavimo svarba žmogaus gyvenime. Skaičiuojami mokesčiai, kuriuos moka privatūs asmenys. Aptariama finansinių galimybių priklausomybė nuo darbo užmokesčio, mokesčių, infliacijos.
23.2.3. Finansinių įstaigų teikiamos paslaugos. Palūkanų norma. Supažindinama su bankų ir kitų finansinių institucijų veikla. Įvairios taupymo ir investavimo priemonės vertinamos pagal likvidumą, riziką ir grąžą. Investavimo priemonės lyginamos pagal investavimo tikslus.
23.2.4. Savo finansinio tikslo pagrindimas skaičiavimais. Mokoma nusistatyti asmeninius finansinius tikslus. Sudaromas tikėtinas ateities biudžetas, įvertinant pastovias išlaidas ir pajamas, palyginami draudimo, kredito, lizingo ir pan. privalumai ir trūkumai. Sklandžiai ir taisyklingai vartojami terminai kalbant apie finansinę ateitį ir sudarant sutartis, susijusias su asmeniniais finansais.
23.3. Verslo organizavimas ir verslumo gebėjimų ugdymasis.
23.3.1. Verslas. Verslumas ir verslas, verslininkas ir vadovas, verslininkas novatorius, lyderystė. Aptariamas verslo vaidmuo visuomenėje. Aptariama, kokių savybių turi turėti verslininkas.
23.3.2. Verslo organizavimo formos. Supažindinama su verslo organizavimo formomis, jos lyginamos pagal privalumus ir trūkumus. Supažindinama su ne pelno siekiančių organizacijų veikla, socialiniu, socialiai atsakingu, tvariu (darniu) verslu. Pateikiama verslo praktikos pavyzdžių. Per praktinę veiklą (kuriant mokomąsias mokinių bendroves (MMB)) ugdomi verslumo gebėjimai.
23.3.3. Verslo finansavimas. Supažindinama su verslo finansavimo formomis ir galimybėmis. Vertinama galima rizika.
23.3.5. Konteksto analizė ir problemos identifikavimas. Remiantis dizainu grįsto mąstymo (angl. Design thinking) metodika mokiniai, dirbdami grupėmis, generuoja verslo idėjas, atsižvelgdami į tai, kokią problemą jos gali išspręsti. Siūlomas sprendimo pateikimas. Supažindinama su rinkos tyrimo metodais ir atliekamas rinkos tyrimas.
23.3.6. Idėjos analizė – verslo planas. Dirbant komandoje, vystomas verslo planas, pasinaudojant verslo modelio drobe (angl. business model canvas).
23.3.7. Idėjos įgyvendinimas – įmonės tiekimo grandinė. Mokoma vystyti prekę (paslaugą). Nagrinėjami našumo veiksniai ir jų daromas poveikis įmonės veiklai.
23.3.8. Idėjos įgyvendinimas – įmonės struktūra. Vertinama žmogiškųjų išteklių kokybės įtaka darbo našumui. Analizuojama ir vertinama bendradarbiavimo ir komandinio darbo svarba verslui.
23.3.9. Idėjos įgyvendinimas – įmonės finansai. Analizuojamas finansavimas parduodant akcijas; mokoma valdyti įmonės finansus pildant buhalterinio balanso žurnalą.
23.3.11. Idėjos įgyvendinimas – marketingas. Reklamuojamas, viešinamas, parduodamas produktas (paslauga).
23.3.12. Idėjos įgyvendinimas – pristatymas. Pristatoma verslo idėja bendruomenei ir (ar) eXpo renginiuose.
23.4. Valstybės vaidmens ekonomikoje ir ekonomikos rodiklių nagrinėjimas ir vertinimas.
23.4.1. Valstybės vaidmuo ekonominėje apytakoje. Aptariamos valstybės funkcijos ekonomikoje. Diskutuojama, kokiais atvejais valstybė skatina konkurenciją, kokiais – netgi ją sumažina. Vertinami atskiri valstybės sprendimai dėl konkurencijos rinkose.
23.4.2. Viešosios gėrybės. Analizuojamas viešasis ekonomikos sektorius. Mokoma atskirti viešąsias prekes ir paslaugas nuo privačių prekių ir paslaugų. Pateikiama pavyzdžių.
23.4.3. Pagrindiniai makroekonominiai rodikliai. Apibūdinami pagrindiniai rodikliai, nusakantys šalies ekonomikos būklę. Vertinamas šalies gyvenimo lygis pagal BVP, tenkantį vienam gyventojui, nedarbo lygį ir infliaciją (defliaciją).
23.4.4. Valstybės biudžetas. Mokesčiai į biudžetą. Nagrinėjamas valstybės biudžetas, paaiškinami valstybės pajamų šaltiniai ir pagrindinės valstybės išlaidos, biudžetinio finansavimo prioritetai.
23.4.5. Šešėlinė ekonomika. Paaiškinama šešėlinė ekonomika, jos poveikis valstybės biudžetui. Aptariamos šešėlinės ekonomikos priežastys ir pasekmės Lietuvos verslui ir visuomenei.
23.4.6. Valstybės ekonominė politika. Aptariamas fiskalinės politikos priemonių veiksmingumas sprendžiant ekonomikos problemas. Aptariama, kuo skiriasi valstybės biudžeto deficitas nuo valstybės skolos. Aptariami (analizuojami) biudžeto deficito mažinimo būdai bei didėjančio deficito grėsmė šalies ekonominiam stabilumui. Analizuojamas centrinio banko vaidmuo.
23.5. Globalinių ekonominių procesų supratimas.
23.5.1. Atviros ekonomikos modelis. Paaiškinama sąvoka „atvira ekonomika“, nusakoma, kodėl ekonomikos atvirumas turi reikšmingos įtakos Lietuvos ekonomikos augimui (dėl poveikio eksportui, tiesioginėms užsienio investicijoms ir inovacijoms).
23.5.2. Globalizacija. Globalizacijos procesai, jų privalumai ir keliamas pavojus nacionalinei ekonomikai. Aptariami teigiami ir neigiami globalizacijos padariniai šalių ekonomikai, politikai ir kultūrai.
23.5.3. Tarptautinės prekybos nauda. Mainai. Šalių specializacija. Išvardijamos tarptautinės prekybos ribojimo priemonės ir priežastys. Analizuojama mainų tarp valstybių nauda vartotojams, vertinami tarpusavio priklausomybės, atsirandančios dėl specializacijos, aspektai. Nusakomi tarptautinę prekybą skatinantys veiksniai: skirtingi išteklių kiekiai ir skirtingos kainos įvairiose šalyse.
23.5.4. Valiutos. Aptariamas valiutų kursų poveikis tarptautinei prekybai, atliekami nesudėtingi valiutų kursų perskaičiavimo veiksmai.
23.5.5. Europa ir Lietuva pasaulyje. Analizuojamos teigiamos ir neigiamos valstybės dalyvavimo tarptautinėse ekonominėse organizacijose pusės. Aptariamos ekonominės tarptautinės organizacijos, kurioms priklauso Lietuva. Analizuojamos ES teikiamos galimybės jaunimui ir verslui. Aptariamos paskatos ir jų poveikis asmeninei karjerai.“
1.18.5. Pakeičiu 24 punktą ir jį išdėstau taip:
„24. Mokymo(si) turinys. III gimnazijos klasė.
24.1. Orientavimasis rinkoje.
24.1.1. Ekonomikos mokslo raida ir ryšiai su kitais mokslais. Esminiai ekonomikos klausimai. Mikro ir makroekonomikos problemos ir ekonominių subjektų pasirinkimai. Neoklasikinės ekonomikos ir elgsenos ekonomikos pagrindiniai principai. Diskutuojama, kodėl visi privalo išmanyti ekonomikos pagrindus, apibūdinama ekonomikos svarba visuomenės gyvenime, nusakomi pagrindiniai ekonominės minties raidos etapai.
24.1.2. Ištekliai. Išteklių ribotumas, pasirinkimo alternatyvos ir alternatyvieji kaštai, gamybos galimybių kreivė. Ekonominė apytaka (prekių, išteklių ir pinigų judėjimas tarp ekonomikos dalyvių). Nagrinėjamos pagrindinės išteklių grupės (gamtiniai ištekliai, darbo jėga, kapitalas, verslumas). Analizuojamas išteklių paskirstymo efektyvumas taikant gamybos galimybių kreivę. Pagal pateiktus duomenis brėžiama gamybos galimybių kreivė ir skaičiuojami alternatyvieji kaštai.
24.1.3. Ekonomikos sistemos. Ekonomikos sistemų tipai (tradicinė, komandinė, rinkos, mišrioji). Apibūdinami ekonominių sistemų tipai, nusakomi jų skiriamieji bruožai bei išteklių stygiaus problemos sprendimai.
24.1.4. Prekių (paslaugų) rinka. Rinkos mechanizmas: pasiūla, paklausa, jų sąveika, rinkos kaina ir jos pokyčiai. Prekių perteklius ir stygius. Vartotojų ir gamintojų perviršis. Mokesčių, subsidijų poveikis paklausai, pasiūlai, rinkos pusiausvyrai (kainai ir kiekiui); kainų reguliavimas ir jo pasekmės rinkai. Paklausos ir pasiūlos elastingumas kainų atžvilgiu, kiti paklausos elastingumo atvejai (elastingumas pajamų atžvilgiu, kryžminis elastingumas). Nusakomi paklausos ir pasiūlos veiksniai, kainos poveikis paklausos ar pasiūlos kiekiui. Skaičiuojama ir grafiškai vaizduojama rinkos pusiausvyra, prekių (paslaugų) stygius ar perteklius, vertinamas paklausos ir pasiūlos pokyčių poveikis rinkos pusiausvyrai. Skaičiavimais ir grafiškai nustatomas vartotojų ir gamintojų perviršis. Įvardijami pagrindiniai paklausos ir pasiūlos elastingumą lemiantys veiksniai. Skaičiuojami paklausos ir pasiūlos elastingumo kainų atžvilgiu koeficientai, paklausos elastingumo pajamų atžvilgiu ir kryžminio elastingumo koeficientai, interpretuojami rezultatai. Apskaičiuojamas ir grafiškai vaizduojamas mokesčių ir subsidijų poveikis. Paaiškinami esminiai kainų reguliavimo tikslai ir pasekmės rinkai.
24.1.5. Išteklių rinka. Pristatomi pagrindiniai gamybos ištekliai: darbas, kapitalas ir žemė. Analizuojama Ddarbo paklausa ir pasiūla. Aptariama Pprofesinių sąjungų veikla ir įtaka darbo rinkai. Aptariamos darbo rinkos tendencijos, diskutuojama apie ateities profesijas. Pagal pateiktus duomenis brėžiamos darbo paklausos ir pasiūlos kreivės, skaičiuojama pusiausvyra darbo rinkoje ir interpretuojami jos pokyčiai.
24.1.6. Rinkos konkurencijos struktūra. Analizuojamos rinkos konkurencijos struktūrų (tobula konkurencija, monopolija, oligopolija, monopolinė konkurencija, monopsonija, oligopsonija) charakteristikos, išryškinami jų skirtumai. Aptariama konkurencijos nauda ir netobulos konkurencijos keliami pavojai. Nusakoma, kokią naudą iš konkurencijos patiria vartotojai ir kiti rinkos dalyviai. Konkurencijos politika Lietuvoje. Įmonių̨ susijungimai. Draudžiami susitarimai (karteliai).
24.1.7. Pinigų rinka. Pinigų funkcijos ir vaidmuo ekonomikoje. Pinigų raida. Aukso standartas. Natūriniai mainai, dalijimosi ekonomika. Bankai, bankų sistema ir bankų vaidmuo ekonomikoje, pinigų pasiūla ir paklausa, pusiausvyra pinigų rinkoje. Pinigų multiplikatorius. Pinigų bazė (P0) ir pinigų lementai: P1, P2, P3 pinigai. Nagrinėjama pinigų atsiradimo istorija, pinigų funkcijos. Analizuojami pinigų elementai, diskutuojama, kaip bankai kuria pinigus (skaičiuojamas ir interpretuojamas pinigų multiplikatorius). Nustatoma (grafiškai ir algebriniu būdu) pusiausvyra pinigų rinkoje.
24.2. Asmeninių finansų tvarkymas.
24.2.1. Namų ūkio biudžetas. Bruto ir neto darbo užmokestis. Vartojimas ir taupymas. Vartotojų teisės ir apsauga. Analizuojama Lietuvos namų ūkių pajamų ir išlaidų struktūra. Mokoma sudaryti ir koreguoti biudžetą pagal įvairius scenarijus. Aptariama, kaip racionaliai planuoti ir siekti finansinių tikslų.
24.2.2. Finansų institucijos. Susipažįstama su finansų institucijų teikiamomis paslaugomis (kreditai, lizingas). Aptariami greitųjų kreditų keliami pavojai. Lyginamos skirtingų bankų ir kitų finansinių įstaigų indėlių ir paskolų palūkanų normos. Skaičiuojamos paprastosios ir sudėtinės palūkanos, pagal pateiktus scenarijus mokoma(si) skaičiuoti ir argumentuotai priimti geriausią finansinį sprendimą iš kelių alternatyvių variantų.
24.2.3. Taupymas ir investavimas. Taupymo ir investavimo priemonės (banko indėliai, akcijos, obligacijos, investiciniai fondai, investicijos į auksą, nekilnojamąjį turtą ir kt.), galimybės ir kriterijai. Vertybinių popierių birža ir jos teikiamos paslaugos. Vertybinių popierių rinkos priežiūra. „72“ taisyklė. Pinigų vertės kitimas laike. Analizuojami vertybinių popierių pirkėjų ir leidėjų tikslai. Paaiškinamos investicijų grąžos ir rizikos sąsajos bei investicijų portfelio diversifikavimo nauda. Analizuojama infliacijos įtaka vartojimui, taupymui ir investiciniams sprendimams.
24.3. Verslo organizavimas ir verslumo gebėjimų ugdymasis.
24.3.1. Antreprenerystė ir verslas. Analizuojamas verslininko, verslininko novatoriaus ir vadovo indėlis į verslą. Aptariama asmenybės įtaka verslo sėkmei.
24.3.2. Verslo formos. Nagrinėjamos verslo formos: individuali įmonė, ūkinė bendrija, mažoji bendrija, uždaroji akcinė bendrovė, akcinė bendrovė. Aptariamos: pelno nesiekiančios organizacijos (viešoji įstaiga, asociacija ir kt.), individuali veikla (pagal pažymą ir pagal verslo liudijimą), mokomoji mokinių bendrovė (MMB), licencinis verslas, elektroninis verslas. Išryškinami socialinio verslo, socialiai atsakingo verslo, tvaraus verslo ypatumai. Analizuojami verslo formų privalumai ir trūkumai.
24.3.3. Verslo idėja. Verslo vizija, misija, vertybės, strategija ir tikslai (pelno maksimizavimas, pajamų maksimizavimas, kaštų minimizavimas, socialinė atsakomybė, rinkos didinimas ir kt.). SMART tikslų formulavimas. Verslo planas. Verslo modeliai (B2B, B2C, B2G). Verslo modelio drobė (angl. business model canvas). Strateginis planavimas (SSGG (angl. SWOT) analizė, Ganto diagrama). Nagrinėjamos problemos, kurias galėtų išspręsti verslas, diskutuojama apie galimus sprendimus (verslo idėjas) pasirinktos problemos sprendimui. Diskutuojama apie verslo strategijas ir tikslus. Parengiamas verslo planas pasirinktai verslo idėjai (gaminiui, paslaugai). Atliekama SSGG analizė, sudaroma Ganto diagrama. Praktiškai įgyvendinama verslo idėja kuriant MMB.
24.3.4. Rinkodara. Rinkodaros strategija. Rinkos segmentavimas, pozicionavimas. Rinkodaros kompleksas (4P, 7P). Rinkos tyrimai. Prekės gyvavimo ciklas. Kainodara ir konkurentų nustatymas. Analizuojama rinkodaros svarba, tikslai, kainos vaidmuo rinkodaroje. Diskutuojama apie naudojamus rėmimo būdus. Atliekamas pasirinktos prekės (paslaugos) rinkos tyrimas ir parengiamas rinkodaros planas.
24.3.5. Įmonės organizacinė struktūra. Aptariama įmonės organizacinė struktūra: hierarchinė, linijinė, matricinė, projektinė. Vadovavimas ir lyderystė (vadovavimo stiliai). Įmonės žmogiškųjų išteklių planavimas. Darbuotojų motyvavimas. Kuriant MMB ugdomi efektyvaus bendravimo ir bendradarbiavimo, darbo komandoje, konfliktų valdymo gebėjimai. Praktiškai įgyvendinamas žmogiškųjų išteklių planavimas, valdymo struktūros formavimas, darbuotojų motyvavimas savo kuriamoje MMB.
24.3.6. Verslo finansavimas. Nagrinėjami pagrindiniai vidiniai ir išoriniai verslo finasavimo šaltiniai, jų privalumai ir trūkumai. Supažindinama su pirminiu viešu akcijų siūlymu (emisija). Aptariama ES struktūrinė parama verslui.
24.3.7. Įmonės trumpojo ir ilgojo laikotarpio kaštai. Produkto savikaina. Įmonės veiklos rezultatai (pajamos, kaštai, pelnas (nuostolis)). Ekonominiai kaštai, normalusis pelnas, ekonominis pelnas. Lūžio taškas. Pelno maksimizavimo sąlyga. Pagal pateiktus duomenis skaičiuojami ir analizuojami ilgojo ir trumpojo laikotarpio kaštai, pajamos, pelnas (nuostolis). Pagal pateiktus duomenis brėžiamos ir interpretuojamos kaštų (trumpojo ir ilgojo laikotarpio) ir pajamų kreivės. Skaičiavimais ir grafiškai nustatomas lūžio taškas. Taiko pelno maksimizavimo sąlygą ir pagal pateiktus duomenis nustato pelno požiūriu optimalią produkcijos apimtį.
24.3.8. Verslo mokesčiai. Analizuojami pagrindiniai verslo mokami mokesčiai (pelno, pridėtinės vertės, žemės, nekilnojamo turto, su darbo santykiais susiję mokesčiai, akcizo ir kt.). Analizuojama vyriausybės mokesčių politikos įtaka verslo sprendimams. Supažindinama su internetine darbo užmokesčio skaičiuokle.
24.3.9. Apskaita verslo įmonėje. Supažindinama su finansinėmis ataskaitomis: įmonės balansu, pelno arba nuostolio ataskaita, pinigų srautų ataskaita. Pelno paskirstymas. Įmonės turtas (ilgalaikis, trumpalaikis). Mokomasi tvarkyti MMB finansinę apskaitą.
24.3.10. Verslo etika. Aptariama organizacijos kultūra (vertybės, etikos kodeksas),. intelektinės nuosavybės (autorių teisės, patentai, prekės ženklas) apsauga, plagijavimas. Diskutuojama, kas yra verslo etika, koks etikos ir teisės ryšys. Kuriamoje MMB ugdomi (ugdomasi) efektyvaus bendravimo ir bendradarbiavimo, darbo komandoje, konfliktų valdymo ir atsakomybės prisiėmimo įgūdžiai. Diskutuojama apie socialinę atsakomybę, etikos kodeksą ir vertybių svarbą organizacijoje.
24.3.11. Inovacijos versle. Socialinės ir technologinės inovacijos ir jų praktinė reikšmė. Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) vaidmuo verslui, visuomenei ir darniai (tvariai) plėtrai. Įmonės startuoliai. Aptariama verslo skaitmeninizacija ir iššūkiai, dirbtinio intelekto ir kitų technologijų panaudojimas versle. Analizuojami konkretūs pavyzdžiai, vertinama aukštos pridėtinės vertės pramonės šakų (įmonių) reikšmė Lietuvos ir pasaulio ekonomikai, įtaka aplinkai ir žmonėms. Supažindinama su Lietuvos inovacijų politika. Analizuojamos skaitmenizacijos teikiamos galimybės, privalumai ir trūkumai. Svarstomos inovatyvių verslo idėjų įgyvendinimo ir startuolių kūrimo galimybės mokykloje, kuriami inovatyvūs produktų gamybos sprendimai mokomojoje mokinių bendrovėje. Diskutuojama apie skaitmeninės industrijos revoliucijos įtaką ir perspektyvas Lietuvoje ir pasaulyje.“
1.18.6. Pakeičiu 25 punktą ir jį išdėstau taip:
„25. Mokymo(si) turinys. IV gimnazijos klasė.
25.1. Valstybės vaidmens ekonomikoje ir ekonomikos rodiklių nagrinėjimas ir vertinimas.
25.1.1. Rinkos ribotumas. Išorės efektai. Valstybės dalyvavimo ekonomikoje kryptys, funkcijos. Tiesioginis ir netiesioginis valdžios dalyvavimas rinkoje. Diskutuojama apie valstybės vaidmenį ir reikšmę ekonomikoje, viešąsias prekes ir paslaugas.
25.1.2. Valstybės biudžetas. Valstybės biudžeto pajamų šaltiniai ir išlaidų paskirstymas (asignavimai). Tiesioginiai ir netiesioginiai mokesčiai. Mokesčių sistema (proporciniai, progresiniai, regresiniai mokesčiai). Ribinis ir vidutinis mokesčio tarifas. Nacionalinio biudžeto sandara. Analizuojama Lietuvos mokesčių sistema. Pagal statistinius duomenis analizuojama valstybės biudžeto struktūra. Diskutuojama apie iššūkius biudžeto balansui užtikrinti.
25.1.3. Nacionaliniai pajamų rodikliai. Pagrindiniai nacionalinių pajamų rodikliai: bendrosios nacionalinės pajamos (bendrasis nacionalinis produktas), bendras vidaus produktas (nominalusis, realusis), grynasis vidaus produktas, žaliasis BVP (angl. green GDP), BVP vienam gyventojui. BVP defliatorius. Bendrojo vidaus produkto skaičiavimo metodai: gamybos, pajamų, išlaidų. Pervedamieji mokėjimai (angl. transfer payments) verslui ir namų ūkiams. Pagal pateiktus sąlyginius duomenis apskaičiuojamas BVP pajamų ir išlaidų būdu. Analizuojami, palyginami skirtingų pasirinktų dviejų - trijų šalių nacionalinių sąskaitų statistiniai duomenys, skaičiuojami makroekonominių rodiklių pokyčiai. Lyginant skirtingų šalių BVP vienam gyventojui duomenis diskutuojama apie tų šalių gyvenimo kokybę.
25.1.4. Nedarbas. Ekonomiškai aktyvūs (darbo jėga) ir ekonomiškai neaktyvūs gyventojai. Nedarbas, jo rūšys (laikinasis, struktūrinis, ciklinis), priežastys ir pasekmės (socialinės, ekonominės). Natūralus nedarbo lygis. A. Okuno dėsnis. Užimtumo ir nedarbo rodikliai. Aptariama jaunimo nedarbas ir lygios galimybės darbo rinkoje. Analizuojama, kas sudaro darbo jėgą. Skaičiuojami šalies darbo rinką apibūdinantys rodikliai, užimtumo ir nedarbo lygiai. Analizuojami skirtingų šalių užimtumo ir nedarbo rodiklių duomenys. Diskutuojama, kokiomis priemonėmis galima mažinti nedarbą. Aptariama smulkaus ir vidutinio verslo reikšmė Lietuvos darbo rinkai.
25.1.5. Infliacija. Infliacijos rūšys ir priežastys. Infliacijos matavimas. Vartotojų kainų indeksas. Disinfliacija. Defliacija. Stagfliacija. Teigiami ir neigiami infliacijos padariniai. Infliacijos ir nedarbo ryšys, Filipso kreivė (angl. Phillips curve). Analizuojama infliacijos dinamika Lietuvoje, perkamosios galios pokyčiai. Diskutuojama apie infliacijos ir nedarbo ryšį.
25.1.6. Ekonomikos ciklas ir jo fazės. Analizuoja ekonominių svyravimų priežastis ir pasekmes, grafinę ekonomikos ciklinių svyravimų interpretaciją. Aptariamas ekonomikos augimo ir visuomenės gerovės ryšys. Nagrinėjama, kodėl visuomenės gerovei atspindėti nepakanka vien ekonominių rodiklių. Susipažįstama su alternatyviais visuomenės gerovės indeksais (ŽSRI, Laimės indeksas ir kt.).
25.1.7. Visuminė paklausa ir pasiūla. Visuminė paklausa ir jos veiksniai. Visuminė pasiūla (keinsistinis ir monetaristinis požiūris) ir jos veiksniai. Visuminės pasiūlos kreivės trumpuoju ir ilguoju laikotarpiu. Trumpojo ir ilgojo laikotarpio pusiausvyra. Grafiškai vaizduojamas ir analizuojamas visuminės pasiūlos ir visuminės paklausos pokyčių poveikis realiajam BVP ir kainų lygiui.
25.1.8. Valstybės ekonominė politika. Monetarinė politika ir jos įgyvendinimas. Europos centrinio banko vaidmuo. Fiskalinė politika. Ekonominės politikos (fiskalinės ir monetarinės (arba iždo ir pinigų)) priemonės ekonomikai stabilizuoti. Valstybės biudžeto deficitas, valstybės skola (vidaus ir užsienio). Automatiniai stabilizatoriai. Analizuojama valstybės ekonominė politika sprendžiant šiuolaikinius globalius ekonominius sukrėtimus (krizes). Analizuojamas skatinamosios ir stabdančiosios fiskalinės politikos ir monetarinės politikos poveikis.
25.1.9. Šešėlinė ekonomika. Aptariama šešėlinės ekonomikos priežastys ir poveikis ekonomikai. Nagrinėjami valstybės sprendimai šešėlinei ekonomikai mažinti. Diskutuojama apie šešėlinės ekonomikos (nelegalaus darbo, kontrabandos, mokesčių vengimo ir kt.) poveikį ekonomikai, asmeniniams finansams ir jos prevenciją. Diskutuojama apie sąžiningo mokesčių mokėjimo naudą.
25.1.10. Pajamų nelygybė. Lorenzo kreivė. Gini indeksas. Pajamų perskirstymas (pervedamieji mokėjimai (angl. transfer payments) namų ūkiams). Skurdas (absoliutusis ir santykinis). Skurdo ratas. Analizuoja pajamų nelygybės problemą, priežastis ir sprendimo būdus. Analizuojama Skurdo rato diagrama. Aptariama skurdo mažinimo strategijos ir skurdo mažinimo būdai. Pagal pateiktus duomenis braižoma ir aiškinama Lorenco kreivė, interpretuojamas Gini indeksas.
25.2. Globalinių ekonominių procesų supratimas.
25.2.1. Globalizacija. Apibūdinami uždaros ir atviros ekonomikos skirtumai. Diskutuojama apie globalizacijos apraiškas ekonomikoje ir politikoje. Analizuojami globalizacijos privalumai ir trūkumai, globalizaciją skatinantys ir ribojantys veiksniai.
25.2.2. Tarptautinė prekyba. Tarptautinės prekybos ribojimai (muitai, kvotos, subsidijos, administraciniai barjerai, standartai, embargas), jų priežastys ir poveikis. Analizuojama tarptautinės prekybos nauda, patiriami iššūkiai ir poveikis suinteresuotoms šalims. Skaičiuojamas, grafiškai vaizduojamas ir interpretuojamas muitų, kvotų ir subsidijų poveikis prekės kiekiui ir kainai. Susipažįstama su Europos ekonominė erdve (EEE), Pasaulio prekybos organizacija (PPO) ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO).
25.2.3. Šalių specializacija. Santykinis ir absoliutus pranašumas. Vertinamas santykinio pranašumo poveikis šalių specializacijai ir tarptautiniams mainams. Pagal pateiktus duomenis nustatomas šalies santykinis ir (arba) absoliutus pranašumas.
25.2.4. Šalies mokėjimų balansas ir jo dalys. Valiutos kursas: fiksuotas ir kintantis (plaukiojantis). Tarptautinis valiutos fondas. Analizuojami veiksniai, veikiantys valiutos kursą rinkoje, valiutos kurso pokyčių poveikis tarptautinei prekybai. Skaičiuojamas valiutos kurso pokyčių poveikis prekių ir paslaugų kainoms. Diskutuojama, nuo ko priklauso valiutos kurso svyravimai. Susipažįstama su Lietuvos mokėjimų balansu. Analizuojama, kaip šalies užsienio prekybos balansas yra susijęs su valiutos kurso pokyčiais.
25.2.5. Tarptautinės įmonės. Tiesioginės užsienio investicijos ir jų poveikis ekonomikai. Analizuojamas tarptautinių įmonių plėtros poveikis atskirų šalių rinkoms. Naudojantis oficialiais statistikos duomenimis analizuojama Lietuvos tiesioginių užsienio investicijų ir tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje (įmonių skaičiaus, sektorių ir kt.) kitimas.
25.2.6. Ekonominė integracija ir jos etapai. Migracija, darbo jėgos mobilumas. Migracijos iššūkiai ir galimybės. Analizuojama Lietuvos ekonominė integracija į ES bendrąją rinką. Aptariamas laisvas asmenų judėjimas ir socialinės garantijos ES. Analizuojamos gyventojų migracijos priežastys ir pasekmės valstybių socialiniam ir ekonominiam gyvenimui. Analizuojami migracijos procesai Lietuvoje ir demografinės problemos. Analizuojamos ES politikos priemonės ir jų reikšmė Lietuvos ekonomikai.
25.2.7. Ekonomikos augimas ir ekonomikos plėtra. Aptariami ekonomikos augimo ir ekonominės plėtros prieštaravimai. Apibūdinamos kliūtys ekonomikos augimui ir ekonominei plėtrai. Kritiškai vertinamas stiprios ekonomikos šalių ekonominio augimo poveikis silpnos ekonomikos šalims. Aptariamos pagalbos rūšys silpnos ekonomikos šalims. Aptariami pagrindiniai Pasaulio banko ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko tikslai.
25.2.8. Globalūs iššūkiai. Analizuojamas globalių iššūkių (klimato kaitos, technologinės raidos, geopolitinių, demografinių pokyčių, migracijos) poveikis ekonomikai. Diskutuojama, kaip, plėtojant ekonomiką, išsaugoti aplinką bei išteklius. Analizuojamos globalių iššūkių priežastys ir pasekmės pasaulio valstybių ir Lietuvos socialiniam bei ekonominiam gyvenimui.
25.2.9. Darni (tvari) plėtra. Darnaus (tvaraus) vystymosi tikslai. Žalioji ekonomika. Žiedinė ekonomika. Aptariama valstybės politika įgyvendinant Europos žaliąjį kursą. Analizuojama ir vertinama darnaus (tvaraus) verslo vystymo reikšmė lokaliu ir globaliu lygiu. Naudojantis Lietuvos ir pasaulio pavyzdžiais, nusakoma darnaus (tvaraus) išteklių naudojimo būtinybė. Analizuojama vartojimo mažinimo, atliekų perdirbimo ir pakartotinio panaudojimo svarba.“
1.18.7. Pakeičiu 28 punkto pirmąją pastraipą ir ją išdėstau taip:
1.18.8. Pakeičiu 28.2 papunktį ir jį išdėstau taip:
1.18.9. Pakeičiu 28.3 papunktį ir jį išdėstau taip:
„28.3. VBE pirmos dalies, rengiamos pirmaisiais vidurinio ugdymo programos metais, užduoties struktūra:
28.3.1. ekonomikos ir verslumo mokymo(si) turinio ir pasiekimų sritys procentais VBE pirmos dalies užduotyje:
Mokymo(si) turinio sritys |
Pasiekimų sritys |
Užduoties taškai procentais |
||||
Orientavimasis rinkoje (A) |
Asmeninių finansų tvarkymas (B) |
Verslo organizavimas ir verslumo gebėjimų ugdymasis (C) |
Valstybės vaidmens ekonomikoje ir ekonomikos rodiklių nagrinėjimas bei vertinimas (D) |
Globalinių ekonominių procesų supratimas (E) |
||
Orientavimasis rinkoje |
|
|
|
|
|
45 |
Asmeninių finansų tvarkymas |
|
|
|
|
|
20 |
Verslo organizavimas ir verslumo gebėjimų ugdymasis |
|
|
|
|
|
35 |
Iš viso taškų procentais |
45 |
20 |
35 |
– |
– |
100 |
Pastaba. Lentelėje pateikti skaičiai yra orientaciniai, užduotyje galima iki 5 procentų paklaida.
1.18.10. Pakeičiu 28.4 papunktį ir jį išdėstau taip:
„28.4. VBE antros dalies, vykdomos baigiamojoje vidurinio ugdymo programos klasėje, užduoties struktūra:
28.4.1. ekonomikos ir verslumo mokymo(si) turinio ir pasiekimų sritys procentais VBE antros dalies užduotyje:
Mokymo(si) turinio sritys |
Pasiekimų sritys |
|||||
Orientavimasis rinkoje (A) |
Asmeninių finansų tvarkymas (B) |
Verslo organizavimas ir verslumo gebėjimų ugdymasis (C) |
Valstybės vaidmens ekonomikoje ir ekonomikos rodiklių nagrinėjimas bei vertinimas (D) |
Globalinių ekonominių procesų supratimas (E) |
Užduoties taškai procentais |
|
Valstybės vaidmens ekonomikoje ir ekonomikos rodiklių nagrinėjimas bei vertinimas |
|
|
|
|
|
65 |
Globalinių ekonominių procesų supratimas |
|
|
|
|
|
35 |
Iš viso taškų procentais |
|
|
|
65 |
35 |
100 |
Pastaba. Lentelėje pateikti skaičiai yra orientaciniai, užduotyje galima iki 5 procentų paklaida.
1.18.11. Pakeičiu 31 punktą ir jį išdėstau taip:
„31. Pasiekimų lygių požymiai. III–IV gimnazijos klasės:
Slenkstinis (1) |
Patenkinamas (2) |
Pagrindinis (3) |
Aukštesnysis (4) |
1. Orientavimasis rinkoje (A) |
|||
Demonstruoja bendrą supratimą apie ekonomikos žinių taikymą mokytojo pateiktose situacijose (A1.1). |
Diskutuoja apie pasirinkimo svarbą išteklių ribotumo sąlygomis. Paaiškina rinkos dalyvių – namų ūkių, verslo ir valstybės – vaidmenį ekonominėje apytakoje (A1.2). |
Aptaria atskirų rinkos dalyvių (gamintojų, namų ūkių, bankų, profesinių sąjungų) elgseną ir pinigų vaidmenį ekonomikoje (A1.3). |
Vertina rinkos dalyvių elgseną ir teikia argumentuotas išvadas (pastabas). Analizuoja pinigų paklausą ir pasiūlą bei jų įtaką kainų lygiui (A1.4). |
Paaiškina rinkos kainos formavimosi mechanizmą ir paklausos ar pasiūlos pokyčių įtaką prekės ar paslaugos kainai. Apibrėžia tvarumo sampratą gamyboje ir vartojime (A2.1). |
Apibūdina veiksnius, turinčius įtakos paklausos ir pasiūlos kitimui. Įvardija 2–3 paklausos ir pasiūlos veiksnius konkrečios prekės ar paslaugos atveju. Panaudodamas įvairią informaciją, nusako tvarios gamybos ir tvaraus vartojimo svarbą visuomenei (A2.2). |
Analizuodamas realią ekonominę situaciją, vertina prekių, paslaugų ir išteklių kainų pokyčių priežastis. Diskutuoja apie tvarios gamybos ir tvaraus vartojimo svarbą visuomenei (A2.3). |
Identifikuoja kainų pokyčių priežastis ir paaiškina jų poveikį ekonomikai (gamintojų, vartotojų požiūriu). Identifikuoja, analizuoja ir vertina tvarios gamybos ir tvaraus vartojimo svarbą visuomenei (A2.4). |
Išvardija rinkos konkurencinės struktūros tipus ir paaiškina pagrindinius jų bruožus (A3.1). |
Palygina skirtingas rinkos konkurencines struktūras ir komentuoja jų veiklos pasekmes rinkai (A3.2). |
Vertina skirtingos konkurencijos rinkų poveikį gamintojams ir vartotojams ir pateikia pavyzdžių iš Lietuvos ūkio (A3.3). |
Atpažįsta realiame gyvenime skirtingos konkurencijos rinkas ir analizuoja jų priežastis ir pasekmes. Diskutuoja apie sąžiningos konkurencijos naudą visiems rinkos dalyviams (A3.4). |
2. Asmeninių finansų tvarkymas (B) |
|||
Pagal pateiktą statistinę informaciją analizuoja gyventojų (namų ūkių) pajamų ir išlaidų struktūrą (B1.1). |
Diskutuoja apie šiuolaikinius asmeninių finansų įrankius, finansinę riziką ir poveikį namų ūkių pajamoms (B1.2). |
Analizuodamas mokytojo pateiktą statistinę informaciją apie Lietuvos gyventojų (namų ūkių) pajamas ir išlaidas, vertina jų struktūrą, išryškina tendencijas ir pateikia įžvalgas (B1.3). |
Analizuodamas savarankiškai surinktą statistinę informaciją (ne mažiau kaip 5 metų) apie Lietuvos gyventojų (namų ūkių) pajamas ir išlaidas, vertina jų struktūrą, kitimo tendencijas ir pateikia argumentuotas įžvalgas. Komentuoja finansinės rizikos poveikį namų ūkių pajamoms (B1.4). |
Išvardija 3–4 šiuolaikinius taupymo ir investavimo produktus. Sudaro savo asmeninį (ar šeimos) biudžetą (ne mažiau kaip 2 mėn.) ir numato finansinį tikslą (B2.1). |
Palygina skirtingų finansinių institucijų gyventojams (namų ūkiams) siūlomus taupymo ir investavimo produktus ir paaiškina jų poveikį namų ūkių biudžetams (B2.2). |
Analizuoja dabartines ir planuoja savo ateities pajamas, turto pokyčius, savo būsimą pensiją. Apibūdina būdus ir kelius, kaip siekti finansinės nepriklausomybės (B2.3). |
Komentuoja skirtingų finansinių institucijų gyventojams (namų ūkiams) siūlomus taupymo ir investavimo produktus. Kritiškai vertina psichologinių savybių įtaką asmens finansinei elgsenai (B2.4). |
Išvardija 3–4 kapitalo kaupimo instrumentus. Pademonstruoja gebėjimą naudotis pasirinktais asmeninių finansų valdymo įrankiais (B3.1). |
Palygina įvairių formų kapitalo kaupimo instrumentus ir paaiškina psichologinių savybių įtaką žmonių priimamiems finansiniams sprendimams. Atlieka ekonomines – finansines užduotis (B3.2). |
Argumentuotai komentuoja palūkanų normos vaidmenį skolintojams ir besiskolinantiems. Apibūdina pagrindinius kapitalo kaupimo instrumentus ir pagrindžia jų poreikius geriausiai atitinkantį variantą (B3.3). |
Analizuoja infliacijos įtaką taupymo ir skolinimosi sprendimams. Palygina gyvybės draudimo, savanoriško pensijų kaupimo alternatyvas ir padaro įžvalgas (B3.4). |
3. Verslo organizavimas ir verslumo gebėjimų ugdymasis (C) |
|||
Išvardija verslo organizavimo formas ir nurodo jų privalumus ir trūkumus (C1.1). |
Paaiškina valstybės ir verslo interesų dermę. Pateikia skirtingų verslo organizavimo formų realius pavyzdžius (C1.2). |
Komentuoja valstybės ir verslo interesų derinimo svarbą. Analizuoja vadovo indėlį į verslą. Išsirenka geriausią verslo organizavimo alternatyvą (C1.3). |
Apibūdina planavimo, veiklos organizavimo ir kontrolės svarbą vadovaujant įmonei. Argumentuodamas išskiria prioritetus rinkdamasis verslo organizavimo formą (C1.4). |
Komentuoja verslo kūrimo ir veiklos vykdymo galimybes Lietuvoje ir verslo vystymosi tendencijas (C2.1). |
Paaiškina darnios (tvarios) plėtros sampratą. Apibūdina 2–3 skirtingus verslo modelius (socialinį, socialiai atsakingą, inovatyvų ir pan.) (C2.2). |
Komentuoja mokslinių tyrimų, socialinių bei technologinių inovacijų svarbą verslui. Modeliuoja (praktiškai), įgyvendina verslo įmonės įkūrimą, valdymą ir likvidavimą (C2.3). |
Komentuoja verslo ir visuomenės interesų sąsajas. Apibūdina lobizmo privalumus ir trūkumus, atpažįsta korupcijos apraiškas. Siūlo idėjas ir modeliuoja (praktiškai), įgyvendina atsakingo verslo įmonės įkūrimą, valdymą ir likvidavimą (C2.4). |
Suskaičiuoja įmonės gamybos ir realizavimo kaštus pagal pateiktas užduotis (C3.1). |
Grafiškai interpretuoja įmonės gamybos kaštus trumpuoju ir ilguoju laikotarpiu (C3.2). |
Įvertina savo kuriamos įmonės ar produkto kaštus ir gautinas pajamas (C3.3). |
Taikydamas kelis (2–3) verslo scenarijus, suskaičiuoja lūžio tašką ir gautiną pelną (C3.4). |
4. Valstybės vaidmens ekonomikoje ir ekonomikos rodiklių nagrinėjimas bei vertinimas (D) |
|||
Analizuoja valstybės biudžeto struktūrą, pateikia savo įžvalgas, skiria valstybės biudžeto deficitą nuo valstybės skolos (D1.1). |
Lygina pateiktą statistinę informaciją apie skirtingo laikotarpio Lietuvos valstybės biudžetą ir suformuluoja išvadas (D1.2). |
Analizuoja ir vertina šalies valdžios sprendimus dėl biudžeto pajamų ir išlaidų (D1.3). |
Paaiškina biudžeto deficito mažinimo būdus bei didėjančio deficito grėsmę šalies ekonomikos stabilumui (D1.4). |
Apibūdina pagrindinius makroekonominius rodiklius ir jų kitimo tendencijas susieja su ekonominiais svyravimais (D2.1). |
Analizuoja pateiktus Lietuvos ir kitų (2–3) šalių makroekonominius rodiklius, juos sistemina lentelių ir (ar) grafikų formas (D2.2). |
Savarankiškai surenka statistinius duomenis apie Lietuvos ir pasirinktų kitų 2–3 šalių ekonomiką, susistemina juos, analizuoja, lygina, apskaičiuoja ekonominių rodiklių pokyčius ir generuoja išvadas (D2.3). |
Apskaičiuoja pagrindinius makroekonominius rodiklius, jų pokyčius, nusako rodiklių tarpusavio ryšį ir generuoja išvadas. Aptaria šešėlinės ekonomikos įtaką šalies ekonomikai (D2.4). |
Paaiškina ekonominius svyravimus ir nusako jų priežastis ir pasekmes (D3.1). |
Paaiškina ekonominių ciklų ir valstybės ekonominės politikos sąsajas (D3.2). |
Paaiškina fiskalinės ir monetarinės politikos priemones, jų poveikį šalies ekonominiam augimui (D3.3). |
Diskutuoja apie valstybės fiskalinės ir monetarinės politikos pasekmes ekonomikai (D3.4). |
5. Globalinių ekonominių procesų supratimas (E) |
|||
Nusako santykinio ir absoliutaus pranašumo poveikį šalių specializacijai. Paaiškina tarptautinės prekybos ribojimo priemones bei tarptautinę prekybą skatinančius veiksnius. (E1.1). |
Paaiškina tarptautinės prekybos naudą ir keliamus pavojus. Vertina valiutos kurso įtaką prekių ar paslaugų kainoms (E1.2). |
Komentuoja tarptautinės prekybos poveikį nacionalinei ekonomikai. Savarankiškai renka ir analizuoja Lietuvos užsienio prekybos duomenis, juos apibendrina, įžvelgia tendencijas ir paaiškina galimas pasekmes (E1.3). |
Analizuoja mokėjimų balansą ir valiutos kurso svyravimų pasekmes. Diskutuoja, kaip, didėjant tarptautinei tarpusavio priklausomybei, vienos šalies ekonomikos sąlygos ir politiniai sprendimai veikia kitų šalių ekonomikos sąlygas ir politiką (E1.4). |
Paaiškina užsienio investicijų formas ir jų teikiamą naudą kilmės šaliai ir priimančiai šaliai (E2.1). |
Pagal pateiktus duomenis analizuoja užsienio investicijų ir tarptautinių įmonių veiklą Lietuvoje ir generuoja išvadas (E2.2). |
Surenka informaciją apie užsienio investicijas, tarptautinių įmonių vertės kūrimo grandinę ir darbo jėgos migraciją, analizuoja, ją susistemina ir vertina (E2.3). |
Diskutuoja apie tarptautinių įmonių plėtros poveikį atskirų šalių rinkoms. Komentuoja ekonominės globalizacijos teigiamas ir neigiamas pasekmes mažos šalies ekonomikai (E2.4). |
Komentuoja, kokias galimybes Lietuvai teikia narystė ES (E3.1). |
Diskutuoja apie globalizacijos apraiškas ekonomikoje ir politikoje bei poveikį ekonominiam augimui ir ekonominei plėtrai (E3.2). |
Paaiškina skirtingų tarptautinių institucijų veiklą, Lietuvos dalyvavimo jose naudą ir įsipareigojimus. Diskutuoja apie klimato kaitos problemas ir jų sprendimo būdus (E3.3). |
Analizuoja ES sanglaudos politiką, jos teikiamas galimybes verslui, viešajam sektoriui ir jaunimui. Diskutuoja apie globalines problemas, jų sprendimo būdus ir poveikį šalies ekonomikai (E3.4).“ |
1.19. Pakeičiu 39 priedo 30 punktą ir jį išdėstau taip:
„30. Mokymosi pagal vidurinio ugdymo programą pasiekimai tikrinami brandos darbu, rengiamu III ar (ir) IV gimnazijos klasėse, ir valstybiniu brandos egzaminu (toliau –VBE). VBE sudaro dvi dalys.
30.1. VBE pirmos dalies, rengiamos pirmaisiais vidurinio ugdymo programos metais, užduoties struktūra:
30.1.1. filosofijos mokymo(si) turinio ir pasiekimų sritys procentais VBE pirmos dalies užduotyje:
Mokymo(si) turinio sritys |
Pasiekimų sritys |
Užduoties taškai procentais |
|||||
Filosofinių klausimų specifikos suvokimas (A) |
Tikrovės pažinimas (B) |
Etinių sistemų ir klausimų hermeneutika (C) |
Filosofijos istorijos raidos ir klausimų analizavimas (D) |
Filosofinė žmogaus, istorijos, teisės ir meno analizė bei supratimas (E) |
Filosofinė religijos, valstybės ir medijų analizė bei supratimas (F) |
||
Filosofijos ištakos ir kilmė |
|
|
|
|
|
|
35 |
Pažinimo problema |
|
|
|
|
|
|
35 |
Etinės sistemos, kategorinis imperatyvas |
|
|
|
|
|
|
30 |
Iš viso taškų procentais |
15 |
20 |
20 |
20 |
15 |
10 |
100 |
Pastaba. Lentelėje pateikti skaičiai yra orientaciniai, užduotyje galima iki 5 procentų paklaida.
30.2. VBE antros dalies, vykdomos baigiamojoje vidurinio ugdymo programos klasėje, užduoties struktūra:
30.2.1. filosofijos mokymo(si) turinio ir pasiekimų sritys procentais VBE antros dalies užduotyje:
Mokymo(si) turinio sritys |
Pasiekimų sritys |
Užduoties taškai procentais |
|||||
Filosofinių klausimų suvokimas (A) |
Tikrovės pažinimas (B) |
Etinių sistemų ir klausimų hermeneutika (C) |
Filosofijos raidos ir klausimų analizavimas (D) |
Filosofinė žmogaus, istorijos, teisės ir meno analizė bei supratimas (E) |
Filosofinė religijos, gamtos, valstybės ir medijų analizė bei supratimas (F) |
||
Filosofijos istorijos raidos ir klausimų analizavimas |
|
|
|
|
|
|
40 |
Filosofinė žmogaus, istorijos, teisės ir meno analizė bei supratimas |
|
|
|
|
|
|
30 |
Filosofinė religijos, valstybės ir medijų analizė bei supratimas |
|
|
|
|
|
|
30 |
Iš viso taškų procentais |
15 |
20 |
20 |
20 |
15 |
10 |
100 |
Pastaba. Lentelėje pateikti skaičiai yra orientaciniai, užduotyje galima iki 5 procentų paklaida.
2. Nustatau, kad:
2.1. Šis įsakymas, išskyrus 1.16.5, 1.16.9, 1.16.11 ir 1.17.12 papunkčius, įsigalioja 2024 m. rugsėjo 1 d.