LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTRO 2008 M. BIRŽELIO 16 D. ĮSAKYMO NR. 1V-230 „DĖL VIDAUS TARNYBOS SISTEMOS PAREIGŪNŲ PRIVALOMŲ PERIODINIŲ PROFILAKTINIŲ SVEIKATOS PATIKRINIMŲ TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2023 m. liepos 27 d. Nr. 1V-493
Vilnius
1. Pakeičiu Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų privalomų periodinių profilaktinių sveikatos patikrinimų tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. 1V-230 „Dėl Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų privalomų periodinių profilaktinių sveikatos patikrinimų tvarkos aprašo patvirtinimo“, ir jį išdėstau nauja redakcija (pridedama).
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė
SUDERINTA SUDERINTA
Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos
teisingumo ministerijos finansų ministerijos
2023 m. liepos 7 d. raštu 2023 m. liepos 17 d. raštu
Nr. (1.26 Mr) 2T-795 Nr. 6K-23/5001
SUDERINTA
Lietuvos Respublikos
sveikatos apsaugos ministerijos
2023 m. liepos 17 d. raštu
Nr. 10-3096
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų
ministro 2008 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. 1V-230
(Lietuvos Respublikos vidaus reikalų
ministro 2023 m. liepos 27 d. įsakymo
Nr. 1V-493 redakcija)
VIDAUS TARNYBOS SISTEMOS PAREIGŪNŲ privalomų periodinių profilaktinių sveikatos patikrinimų tvarkos APRAŠAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų privalomų periodinių profilaktinių sveikatos patikrinimų tvarkos aprašas (toliau – aprašas) reglamentuoja vidaus tarnybos sistemos pareigūnų (toliau – pareigūnai) privalomų periodinių profilaktinių sveikatos patikrinimų (toliau – sveikatos patikrinimai) organizavimo, atlikimo, kontrolės ir apskaitos tvarką.
Apraše vartojamos sąvokos, apibrėžtos Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statute.
2. Pareigūnų sveikatos patikrinimų tikslas – sistemingai vertinti, ar pareigūnų sveikatos būklė leidžia jiems eiti pareigas vidaus tarnyboje, taip pat laiku nustatyti ligas ar sveikatos sutrikimus, susijusius su vidaus tarnyba, kad būtų laiku taikomos pareigūnų sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo priemonės.
3. Pareigūnų sveikatos patikrinimų mastą ir periodiškumą lemia jų lytis ir nustatyti tam tikri sveikatos sutrikimai (1 priedas) ir galimos profesinės rizikos veiksniai (2 priedas). Kiekvieno pareigūno sveikatos patikrinimų periodiškumą nustato statutinės įstaigos, kurioje eina pareigas pareigūnas, vadovas, vadovaudamasis aprašo 1 ir 2 prieduose nustatytais kriterijais ir atsižvelgdamas į rekomendacijas, pateiktas atlikus pareigūnų sveikatos patikrinimus.
4. Pareigūnų sveikatos patikrinimai apmokami iš Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai skirtų valstybės biudžeto lėšų.
5. Aprašas netaikomas statutinių įstaigų padalinių, įgaliotų vykdyti kriminalinę žvalgybą, pareigūnų, kurių tarnybinė priklausomybė kriminalinės žvalgybos subjektams yra įslaptinta ir užšifruota, sveikatos patikrinimams organizuoti. Šių pareigūnų sveikatos patikrinimai organizuojami atskira tvarka, kurią nustato vidaus reikalų ministras, suderinęs su teisingumo ministru, finansų ministru ir sveikatos apsaugos ministru.
II skyrius
PAREIGŪNŲ SVEIKATOS PATIKRINIMŲ ORGANIZAVIMAS, ATLIKIMAS, KONTROLĖ IR APSKAITA
6. Pareigūnų, išskyrus centrinių statutinių įstaigų vadovų, jų pavaduotojų, sveikatos patikrinimus organizuoja Vidaus tarnybos statuto 58 straipsnio 3 dalyje nurodytos statutinės įstaigos, kuriose pareigūnai eina pareigas. Centrinių statutinių įstaigų vadovų ir jų pavaduotojų sveikatos patikrinimus organizuoja atitinkamai Vidaus reikalų ministerija, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija ir Lietuvos Respublikos finansų ministerija.
7. Pareigūnų sveikatos patikrinimai vadovaujantis aprašu atliekami Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centre (toliau – Medicinos centras).
8. Pareigūnų sveikatos patikrinimų išvados ir rekomendacijos įrašomos Medicinos centro Konsultacijų skyriaus internetinėje registracijos sistemoje (toliau – internetinė registracijos sistema) adresu https://mcks.vrm.lt/index.php.
9. Asmenims, pretenduojantiems į vidaus tarnybą, pageidaujantiems mokytis statutinėje profesinio mokymo įstaigoje, statutinės profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursuose, pareigūno statusą atkuriantiems asmenims ir buvusiems pareigūnams, grąžinamiems į vidaus tarnybą, sveikatos patikrinimas, atliktas Medicinos centro Centrinėje medicinos ekspertizės komisijoje (toliau – Centrinė medicinos ekspertizės komisija), laikomas pirmuoju sveikatos patikrinimu.
10. Finansų ministerija, Teisingumo ministerija ir Vidaus reikalų ministerija pagal kompetenciją koordinuoja ir kontroliuoja atliekamus pareigūnų sveikatos patikrinimus.
11. Statutinės įstaigos:
11.1. kasmet iki einamųjų metų lapkričio 1 d. elektroniniu būdu (internetu) pateikia Medicinos centrui bendrą pareigūnų, kurių sveikatos patikrinimai turi būti atlikti, skaičių;
11.3. gavusios patvirtinimą iš Medicinos centro, kasmet nuo sausio 1 d. iki gruodžio 15 d. registruoja pareigūnus sveikatos patikrinimams elektroniniu būdu (internetu), naudodamosi internetine registracijos sistema;
11.4. užtikrina, kad pareigūnai nustatytu laiku atvyktų į Medicinos centrą atlikti sveikatos patikrinimą;
11.5. į internetinę registracijos sistemą įrašo šiuos duomenis apie kiekvieną pareigūną, kuris siunčiamas atlikti sveikatos patikrinimą:
11.5.3. Sveikatos būklės reikalavimų sąvado, patvirtinto vidaus reikalų ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2003 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. 1V-380/V-618 „Dėl Sveikatos būklės reikalavimų sąvado patvirtinimo“, (toliau – Sąvadas) skiltis, pagal kurią pareigybės aprašyme nustatyti sveikatos būklės reikalavimai pareigūnui, einančiam tas pareigas;
11.5.5. galimos profesinės rizikos veiksniai (kenksmingi veiksniai ir pavojingi darbai), nurodyti aprašo 2 priede, ir Asmenų, dirbančių darbo aplinkoje, kurioje galima profesinė rizika (kenksmingų veiksnių poveikis ir (ar) pavojingas darbas), privalomo sveikatos tikrinimo tvarkos apraše, patvirtintame sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“;
11.5.6. metinės apšvitos dozės bei apšvitos dozės, gautos pareigūnams, dirbantiems su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, dirbant ypatingomis sąlygomis, vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN 73:2018 „Pagrindinės radiacinės saugos normos“, patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 663 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 73:2018 „Pagrindinės radiacinės saugos normos“ patvirtinimo“;
12. Statutinės įstaigos vadovas ar pagal kompetenciją – vidaus reikalų, teisingumo ar finansų ministras, susipažinęs su Medicinos centro Gydytojų konsultacinės komisijos (toliau – Gydytojų konsultacinė komisija) rekomendacijomis, įrašytomis į internetinę registracijos sistemą, privalo užtikrinti šių rekomendacijų įgyvendinimą.
13. Pareigūno tarnybos metu pastebėjus neigiamą vidaus tarnybos aplinkos poveikį pareigūno sveikatai ar kitokį pareigūno sveikatos sutrikimą, trukdantį atlikti pareigas, tačiau dėl kurio jis nėra pripažintas nedarbingu, pareigūnas nedelsiant siunčiamas į Centrinę medicinos ekspertizės komisiją Specializuotosios medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašo, patvirtinto vidaus reikalų ministro 2008 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. 1V-299 „Dėl Specializuotosios medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatyta tvarka.
14. Pareigūnas:
14.1. privalo pasitikrinti sveikatą statutinės įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens nurodytoje sveikatos priežiūros įstaigoje nustatytu laiku, turėdamas medicinos dokumentų išrašą (forma Nr. 027/a „Medicinos dokumentų išrašas / siuntimas“, patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 2014 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. V-120 „Dėl Privalomų sveikatos statistikos apskaitos ir kitų tipinių formų bei privalomų sveikatos statistikos ataskaitų formų patvirtinimo“) (toliau – Išrašas) iš asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje pareigūnas yra prisirašęs, ar iš gydytojo specialisto, jei sveikatos patikrinimas atliekamas kitoje, nei jis yra prisirašęs, sveikatos priežiūros įstaigoje. Išrašas gali būti nepateikiamas, jei visi reikalingi Išraše nurodyti duomenys yra Elektroninėje sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinėje sistemoje (toliau – ESPBI IS);
14.2. atliekant sveikatos patikrinimą, sveikatą tikrinančio šeimos medicinos paslaugas teikiančio gydytojo arba gydytojo specialisto prašymu pateikia pareigūno tarnybinį pažymėjimą;
14.3. užpildo Pareigūno privalomo periodinio profilaktinio sveikatos patikrinimo klausimyną (3 priedas) ir jį pasirašo;
15. Tais atvejais, kai Išraše arba ESPBI IS yra pateikta ne vėliau kaip prieš 60 kalendorinių dienų iki sveikatos patikrinimo dienos atlikta elektrokardiograma, bendras kraujo tyrimas, bendras šlapimo tyrimas, gliukozės kiekio kraujyje ištyrimas, cholesterolio kiekio kraujyje ištyrimas, tiesiosios žarnos ir su ja susijusių organų tyrimas pirštu, lytinių organų apžiūros rezultatai ir ne vėliau kaip prieš vienus metus atliktas plaučių rentgenologinis ištyrimas, Medicinos centre šie tyrimai neatliekami, išskyrus tuos atvejus, kai yra indikacijų pakartoti tyrimą.
16. Medicinos centras:
16.2. į pareigūno ambulatorinę asmens sveikatos istoriją (forma Nr. 025/a „Ambulatorinė asmens sveikatos istorija“), patvirtintą sveikatos apsaugos ministro 2014 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. V-120 „Dėl Privalomų sveikatos statistikos apskaitos ir kitų tipinių formų bei privalomų sveikatos statistikos ataskaitų formų patvirtinimo“ (toliau – pareigūno asmens sveikatos istorija), įrašo visus sveikatos patikrinimų duomenis ir įdeda į pareigūno asmens sveikatos istoriją Pareigūno privalomo periodinio profilaktinio sveikatos patikrinimo klausimyną (3 priedas);
16.3. į pareigūno asmens sveikatos istoriją ir internetinę registracijos sistemą įrašo sveikatos patikrinimo išvadą (ar pareigūnas gali eiti atitinkamas pareigas vidaus tarnyboje) ir rekomendacijas;
16.4. nurodęs priežastį, nustato pareigūnui dažnesnį, negu nurodytas aprašo 1 ir (ar) 2 prieduose, sveikatos patikrinimo periodiškumą, ir šią rekomendaciją, kuri galioja iki kito pareigūno sveikatos patikrinimo, įrašo į pareigūno asmens sveikatos istoriją ir internetinę registracijos sistemą;
16.5. užbaigęs pareigūno sveikatos patikrinimą ir nustatęs, kad jo sveikata neatitinka Sąvado skilties, nurodytos internetinėje registracijos sistemoje, reikalavimų, įrašo į pareigūno asmens sveikatos istoriją ir internetinę registracijos sistemą rekomendaciją statutinei įstaigai siųsti pareigūną į Centrinę medicinos ekspertizės komisiją dėl tinkamumo vidaus tarnybai nustatymo;
16.6. nustatęs medicininių indikacijų, siunčia pareigūną konsultuotis su atitinkamais gydytojais specialistais;
16.7. nustatęs medicininių indikacijų ir atsižvelgdamas į Sąvade pateiktas rekomendacijas, įrašo į pareigūno asmens sveikatos istoriją ir internetinę registracijos sistemą rekomendaciją statutinei įstaigai laikinai riboti pareigūno fizinį krūvį ir rekomenduoja nustatytą laiką pareigūnui nedalyvauti tikrinant fizinį pasirengimą;
16.8. atlikdamas pareigūnų, sergančių lėtinėmis progresuojančiomis ir recidyvuojančiomis ligomis, sveikatos patikrinimus, siekdamas išvengti jų paūmėjimo ir komplikacijų ateityje, nustato medicininės reabilitacijos poreikį ir, esant poreikiui, siunčia medicininei reabilitacijai, apmokamai arba iš dalies apmokamai iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, arba, jei tokios galimybės nėra, medicininei reabilitacijai vadovaudamasis Vidaus tarnybos sistemos ir Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnų medicininės reabilitacijos, prevencinės medicininės ir psichologinės reabilitacijos, sveikatos grąžinamojo ir antirecidyvinio gydymo, kai tai iš dalies apmokama arba neapmokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, tvarkos aprašu, patvirtintu vidaus reikalų ministro 2015 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 1V-762 „Dėl Vidaus tarnybos sistemos ir Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnų medicininės reabilitacijos, prevencinės medicininės ir psichologinės reabilitacijos, sveikatos grąžinamojo ir antirecidyvinio gydymo, kai tai iš dalies apmokama arba neapmokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, tvarkos aprašo patvirtinimo“;
16.9. įrašo informaciją apie užbaigtus pareigūnų sveikatos patikrinimus internetinėje registracijos sistemoje, kurioje su šia informacija gali susipažinti statutinė įstaiga;
16.10. jeigu pareigūno sveikatos patikrinimas yra neužbaigtas praėjus vienam mėnesiui po atvykimo į Medicinos centro Konsultacijų skyrių, internetinėje registracijos sistemoje padaromas įrašas „sveikatos patikrinimas neužbaigtas“;
16.11. kasmet iki einamųjų metų kovo 1 d. atitinkamai Vidaus reikalų ministerijai, Teisingumo ministerijai ir Finansų ministerijai pateikia duomenis apie praėjusiais metais Medicinos centre atliktus pareigūnų sveikatos patikrinimus (patikrinimų skaičių, eigą, rezultatus) (4 ir 5 priedai) bei pasiūlymus dėl pareigūnų saugos ir sveikatos valdymo sprendimų priėmimo;
17. Internetinėje registracijos sistemoje rašomas nustatytos ligos ar sveikatos sutrikimo kodas, vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro 2011 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. V-164 „Dėl Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtojo pataisyto ir papildyto leidimo „Sisteminis ligų sąrašas“ (Australijos modifikacija, TLK‑10-AM) įdiegimo“.
19. Jei pareigūnas yra laikinai nedarbingas, sveikatos patikrinimas atidedamas, kol pareigūnas taps darbingas. Jei pareigūnas yra tarnybinėje komandiruotėje arba yra nusiųstas į užsienio valstybes atlikti patarėjo, stebėtojo ir kitų funkcijų tarptautinėje organizacijoje ar institucijoje, Europos Sąjungos institucijoje ar įstaigoje, Europos Komisijos ar Tarybos įsteigtoje institucijoje, Europos Komisijos ir Europos Sąjungos valstybių narių kartu įsteigtoje organizacijoje (konsorciume) (toliau – tarptautinė institucija), civilinėje tarptautinėje operacijoje ar užsienio valstybės institucijoje arba tarptautinės institucijos ar humanitarinės pagalbos teikimo misijoje, specialiojoje misijoje, taip pat Jungtinių Tautų, kitų tarptautinių organizacijų, Europos Sąjungos, užsienio valstybių operacijose ir misijose, sveikatos patikrinimas atidedamas, kol pareigūnas grįš iš tarnybinės komandiruotės arba kol pasibaigs jo siuntimo į užsienio valstybes laikotarpis.
20. Esant poreikiui (pavyzdžiui, nustačius širdies ir kraujagyslių sistemos ligas ar kitas ir prireikus išsamesnių tyrimų), sveikatos patikrinimo metu pareigūnas gali būti siunčiamas ištirti jį į Medicinos centro stacionarą.
21. Jei pareigūnas sveikatos patikrinimo metu buvo pasiųstas į Medicinos centro stacionarą, gali būti atliekamas jo sveikatos patikrinimas jam būnant (gydantis) stacionare.
22. Jei laikotarpiu tarp sveikatos patikrinimų pareigūnas pasijaučia blogai (pajuntami požymiai, būdingi miokardo infarktui, ūminiams galvos smegenų kraujotakos sutrikimams ar kitoms ūmioms ir pavojingoms gyvybei ir sveikatai ligoms) arba jei pareigūnui buvo diagnozuotos kraujotakos sistemos ligos, pareigūnas gali kreiptis į Medicinos centro Konsultacinę polikliniką skubos tvarka atlikti būtinuosius tyrimus anksčiau negu jam nustatytas kitas sveikatos patikrinimo laikas.
III skyrius
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų privalomų
periodinių profilaktinių sveikatos patikrinimų
tvarkos aprašo
1 priedas
VIDAUS TARNYBOS SISTEMOS PAREIGŪNŲ PRIVALOMŲ PERIODINIŲ PROFILAKTINIŲ SVEIKATOS PATIKRINIMŲ MASTAS IR PERIODIŠKUMAS
Eilės Nr. |
Pareigūnai |
Sveikatos patikrinimų periodiškumas |
Tikrinančių gydytojų pareigybių pavadinimai |
Būtinieji tyrimai |
Pastabos |
1. |
Vyrai |
1 kartą per 2 metus |
Šeimos medicinos paslaugas teikiantis gydytojas (1 pastaba). |
1. Tiesiosios žarnos ir su ja susijusių organų tyrimas pirštu (esant indikacijų). 2. Plaučių rentgenologinis ištyrimas. 3. Svorio, ūgio matavimas. 4. Elektrokardiograma. 5. Regėjimo aštrumo nustatymas. 6. Akispūdžio matavimas. 7. Klausos tikrinimas kalba ir šnabždesiu. 8. Bendras kraujo tyrimas. 9. Bendras šlapimo tyrimas. 10. Gliukozės kiekio kraujyje ištyrimas. 11. Cholesterolio kiekio kraujyje ištyrimas. 12. Lytinių organų apžiūra (esant indikacijų). 13. Serologiniai toksokarozės (IgG), toksoplazmozės (IgM ir IgG), echinokokozės, Laimo ligos (IgM ir IgG) tyrimai (2 pastaba). |
Šeimos medicinos paslaugas teikiančiam gydytojui arba gydytojui specialistui rekomendavus, pareigūnas gali būti siunčiamas pasitikrinti sveikatos pas kitus gydytojus specialistus ir (ar) atlikti papildomus tyrimus. Tyrimai gali būti atliekami ir pareigūną nusiuntus ištirti į stacionarą. |
2. |
Moterys |
1 kartą per 2 metus |
Šeimos medicinos paslaugas teikiantis gydytojas (1 pastaba). |
1. Tiesiosios žarnos ir su ja susijusių organų tyrimas pirštu (esant indikacijų). 2. Plaučių rentgenologinis ištyrimas. 3. Svorio, ūgio matavimas. 4. Elektrokardiograma. 5. Regėjimo aštrumo nustatymas. 6. Akispūdžio matavimas. 7. Klausos tikrinimas kalba ir šnabždesiu. 8. Bendras kraujo tyrimas. 9. Bendras šlapimo tyrimas. 10. Gliukozės kiekio kraujyje ištyrimas. 11. Cholesterolio kiekio kraujyje ištyrimas. 12. Ginekologinė apžiūra (esant indikacijų). 13. Krūtų apžiūra ir apčiuopa. 14. Serologiniai toksokarozės (IgG), toksoplazmozės (IgM ir IgG), echinokokozės, Laimo ligos (IgM ir IgG) tyrimai (2 pastaba). |
|
3. |
Pareigūnai, kuriems nustatytos širdies ir kraujagyslių sistemos ligos, galimos staigios mirties rizikos atitikties fizinio pasirengimo reikalavimams tikrinimo ar fizinio krūvio metu (3 pastaba) |
1 kartą per metus |
Šeimos medicinos paslaugas teikiantis gydytojas (1 pastaba) ir gydytojas kardiologas. |
1. Būtinieji tyrimai, nurodyti šio priedo 1 ar 2 punkte. 2. Širdies krūvio testas. 3. Širdies echoskopija. 4. Lipidograma. 5. Širdies veiklos tyrimas Holterio monitoriumi ir (ar) kraujo spaudimo monitoriumi (esant indikacijų). |
Gydytojui kardiologui rekomendavus, pareigūnas gali būti siunčiamas pasitikrinti sveikatos pas kitus gydytojus specialistus ir (ar) atlikti papildomus tyrimus. Tyrimai gali būti atliekami ir pareigūną nusiuntus ištirti į stacionarą. |
Pastabos:
1. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centre šio masto vidaus tarnybos sistemos pareigūnų (toliau – pareigūnai) sveikatos patikrinimą gali atlikti šeimos medicinos paslaugas teikiantis gydytojas, išklausęs ne mažiau kaip 36 valandų darbo medicinos kursą, kurio programa suderinta su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija (šis reikalavimas netaikomas šeimos gydytojams, baigusiems Lietuvos sveikatos mokslų universitetą 2012 m. ir vėliau, bei šeimos gydytojams, baigusiems Vilniaus universitetą 2005 m. ir vėliau), gydytojas chirurgas, gydytojas oftalmologas, otorinolaringologas, neurologas, psichiatras, gydytojas akušeris ginekologas (moterims).
2. Tyrimai atliekami tik pareigūnams, kurių darbas tiesiogiai susijęs su tarnybinių gyvūnų priežiūra ir parengimu tarnybinėms užduotims atlikti, rekomendavus šeimos medicinos paslaugas teikiančiam gydytojui.
3. Šiai kategorijai priskiriami pareigūnai, kuriems privalomų periodinių profilaktinių sveikatos patikrinimų metu nustatomos širdies ir kraujagyslių sistemos ligos, dėl kurių smarkiai padidėja staigios mirties rizika fizinio pasirengimo tikrinimo ar fizinio krūvio metu, taip pat kuriems bent vieną kartą atitikties fizinio pasirengimo reikalavimams tikrinimo ar fizinio krūvio metu buvo nustatyti sveikatos sutrikimai dėl širdies ir kraujagyslių sistemos veiklos sutrikimo.
_________________________
Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų privalomų
periodinių profilaktinių sveikatos patikrinimų
tvarkos aprašo
2 priedas
VIDAUS TARNYBOS SISTEMOS PAREIGŪNŲ, VEIKIAMŲ GALIMOS PROFESINĖS RIZIKOS VEIKSNIŲ, PRIVALOMŲ SVEIKATOS PATIKRINIMŲ MASTAS IR PERIODIŠKUMAS
Eil. Nr. |
Pareigūnai |
Sveikatos patikrinimų periodiškumas |
Tikrinančių gydytojų specialistų pareigybės pavadinimas |
Būtinieji tyrimai |
Pastabos |
1. |
Pareigūnai, kurie pagal pareigybių aprašymus patruliuoja, saugo asmenis, vykdo mobiliąsias palydas, konvojuoja |
1 kartą per 2 metus |
1. Šeimos gydytojas (1 pastaba), vidaus ligų gydytojas (2 pastaba) arba darbo medicinos gydytojas. 2. Oftalmologas. 3. Neurologas. 4. Psichiatras. 5. Otorinolaringolo-gas. 6. Chirurgas. 7. Ginekologas moterims (esant indikacijų). |
1. Audiograma (esant indikacijų). 2. Vestibulinės funkcijos ištyrimas. 3. Akipločio ištyrimas (esant indikacijų). 4. Akispūdžio matavimas. 5. Refrakcijos ištyrimas. |
Sveikatos patikrinimo metu nustatomas stacionarinės medicininės reabilitacijos, prevencinės ar postvencinės medicininės psichologinės reabilitacijos, sveikatos grąžinamojo, antirecidyvinio gydymo poreikis, fizinio krūvio ribojimo poreikis. |
2. |
Pareigūnai, kurie pagal pareigybių aprašymus vykdo organizuotas ginkluotas (specialiąsias) operacijas ne karo metu |
1 kartą per 2 metus |
1. Šeimos gydytojas (1 pastaba), vidaus ligų gydytojas (2 pastaba) arba darbo medicinos gydytojas. 2. Otorinolaringolo-gas. 3. Oftalmologas. 4. Neurologas. 5. Psichiatras. 6. Chirurgas. 7. Ginekologas moterims (esant indikacijų). |
1. Audiograma. 2. Vestibulinės funkcijos ištyrimas. 3. Akipločio ištyrimas (esant indikacijų). 4. Akispūdžio matavimas. 5. Refrakcijos ištyrimas. |
Sveikatos patikrinimo metu nustatomas stacionarinės medicininės reabilitacijos, prevencinės ar postvencinės medicininės psichologinės reabilitacijos, sveikatos grąžinamojo, antirecidyvinio gydymo poreikis, fizinio krūvio ribojimo poreikis. |
3. |
Ugniagesiai gelbėtojai, dirbantys kvėpuoti netinkamoje aplinkoje su autonominiu atvirojo kvėpavimo suslėgto oro aparatu |
1 kartą per 2 metus |
1. Šeimos gydytojas (1 pastaba), vidaus ligų gydytojas (2 pastaba) arba darbo medicinos gydytojas. 2. Odontologas. 3. Otorinolaringolo-gas. 4. Oftalmologas. 5. Neurologas. 6. Psichiatras. 7. Chirurgas. 8. Ginekologas moterims (esant indikacijų). |
1. Audiograma. 2. Vestibulinės funkcijos ištyrimas. 3. Akipločio ištyrimas (esant indikacijų). 4. Akispūdžio matavimas. 5. Refrakcijos ištyrimas. 6. Išorinio kvėpavimo funkcijos ištyrimas. |
Sveikatos patikrinimo metu nustatomas stacionarinės medicininės reabilitacijos, prevencinės ar postvencinės medicininės psichologinės reabilitacijos, sveikatos grąžinamojo, antirecidyvinio gydymo poreikis, fizinio krūvio ribojimo poreikis. |
Po kiekvieno nelaimingą atsitikimą sukėlusio įregistruoto įvykio, kurio metu dirbta kvėpuoti netinkamoje aplinkoje. |
Psichologas, psichiatras (psichologui rekomendavus). |
|
Sveikatos patikrinimo metu nustatomas stacionarinės medicininės reabilitacijos, prevencinės ar postvencinės medicininės psichologinės reabilitacijos, sveikatos grąžinamojo, antirecidyvinio gydymo poreikis. |
||
4. |
Skraidantis aviacijos personalas |
1 kartą per metus |
1. Šeimos gydytojas (1 pastaba), vidaus ligų gydytojas (2 pastaba) arba darbo medicinos gydytojas. 2. Psichiatras. 3. Otorinolaringolo-gas. 4. Oftalmologas. 5. Odontologas. 6. Neurologas. 7. Psichologas. 8. Chirurgas. |
1. Audiograma. 2. Vestibulinės funkcijos ištyrimas. 3. Akipločio ištyrimas (esant indikacijų). 4. Akispūdžio matavimas. 5. Refrakcijos ištyrimas. 6. Išorinio kvėpavimo funkcijos ištyrimas. |
Po kiekvieno nelaimingą atsitikimą sukėlusio įregistruoto įvykio skrydžio metu nustatomas stacionarinės medicininės reabilitacijos, prevencinės ar postvencinės medicininės psichologinės reabilitacijos, sveikatos grąžinamojo, antirecidyvinio gydymo poreikis, fizinio krūvio ribojimo poreikis. Vertinant aviacijos specialistų sveikatos būklę, vadovaujamasi vidaus reikalų ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2003 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. 1V-380/V-618 „Dėl Sveikatos būklės reikalavimų sąvado patvirtinimo“, 2011 m. lapkričio 3 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 1178/2011, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 216/2008 nustatomi su civilinės aviacijos orlaivių įgula susiję techniniai reikalavimai ir administracinės procedūros ir 2018 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1139 dėl bendrųjų civilinės aviacijos taisyklių, ir kuriuo įsteigiama Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūra, iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2111/2005, (EB) Nr. 1008/2008, (ES) Nr. 996/2010, (ES) Nr. 376/2014 ir direktyvos 2014/30/ES ir 2014/53/ES bei panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 552/2004 ir (EB) Nr. 216/2008 bei Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3922/91. |
Po kiekvieno nelaimingą atsitikimą sukėlusio įregistruoto įvykio skrydžio metu. |
Psichologas, psichiatras (psichologui rekomendavus). |
||||
5. |
Narai, dirbantys po vandeniu su autonominiu atvirojo kvėpavimo suslėgto oro aparatu |
Po 60 darbo valandų, bet ne rečiau kaip 1 kartą per metus. |
1. Šeimos gydytojas (1 pastaba), vidaus ligų gydytojas (2 pastaba) arba darbo medicinos gydytojas. 2. Oftalmologas. 3. Otorinolaringolo-gas. 4. Odontologas. 5. Psichiatras. 6. Psichologas. 7. Neurologas. 8. Chirurgas. |
1. Audiograma. 2. Vestibulinės funkcijos ištyrimas. 3. Akipločio ištyrimas (esant indikacijų). 4. Akispūdžio matavimas. 5. Akių dugno ištyrimas. 6. Refrakcijos ištyrimas. 7. Išorinio kvėpavimo funkcijos ištyrimas. |
Po 60 valandų darbo, po kiekvieno nelaimingą atsitikimą sukėlusio įregistruoto įvykio, dirbant po vandeniu su autonominiu atvirojo kvėpavimo suslėgto oro aparatu, nustatomas stacionarinės medicininės reabilitacijos, prevencinės ar postvencinės medicininės psichologinės reabilitacijos, sveikatos grąžinamojo, antirecidyvinio gydymo poreikis, fizinio krūvio ribojimo poreikis. |
Po kiekvieno sukėlusio nelaimingą atsitikimą įregistruoto įvykio dirbant po vandeniu. |
Psichologas, psichiatras (psichologui rekomendavus). |
||||
6. |
Laivų įgulų nariai ir kitas plaukiojantis personalas |
|
|
|
Tikrinami vadovaujantis Jūrininkų ir vidaus vandenų transporto specialistų bei motorinių pramoginių laivų ir kitų motorinių plaukiojimo priemonių laivavedžių sveikatos tikrinimo tvarkos aprašu, patvirtintu sveikatos apsaugos ministro |
Po kiekvieno nelaimingą atsitikimą sukėlusio įregistruoto įvykio jūroje. |
Psichologas, psichiatras (psichologui rekomendavus). |
|
Po kiekvieno nelaimingą atsitikimą sukėlusio įregistruoto įvykio jūroje nustatomas stacionarinės medicininės reabilitacijos, prevencinės ar postvencinės medicininės psichologinės reabilitacijos, sveikatos grąžinamojo, antirecidyvinio gydymo poreikis. |
||
7. |
Pareigūnai, turintys tarnybinį šaunamąjį ginklą |
Po kiekvieno tarnybinio šaunamojo ginklo panaudojimo pataikius į žmogų. |
Psichologas, psichiatras (psichologui rekomendavus). |
Atliekami psichologiniai testai. |
Nustatomas stacionarinės medicininės reabilitacijos, prevencinės ar postvencinės medicininės psichologinės reabilitacijos, sveikatos grąžinamojo, antirecidyvinio gydymo poreikis, jei konstatuojama, kad tarnybinis šaunamasis ginklas buvo panaudotas teisėtai. |
8. |
Pareigūnai, atliekantys objektų patikrą, kurios tikslas – aptikti, nustatyti ir neutralizuoti ginklus ir (ar) šaudmenis, sprogstamą-sias medžiagas ir (ar) užtaisus |
1 kartą per 2 metus |
1. Šeimos gydytojas (1 pastaba), vidaus ligų gydytojas (2 pastaba) arba darbo medicinos gydytojas. 2. Otorinolaringolo-gas. 3. Oftalmologas. 4. Neurologas. 5. Psichiatras. 6. Chirurgas. |
1. Audiograma. 2. Vestibulinės funkcijos ištyrimas. 3. Akipločio ištyrimas (esant indikacijų). 4. Akispūdžio matavimas. 5. Akių dugno ištyrimas. 6. Refrakcijos ištyrimas. |
Kartą per kalendorinius metus pareigūnams, neutralizavusiems ginklus ir (ar) šaudmenis, sprogstamąsias medžiagas ir (ar) užtaisus, nustatomas stacionarinės medicininės reabilitacijos, prevencinės ar postvencinės medicininės psichologinės reabilitacijos, sveikatos grąžinamojo, antirecidyvinio gydymo poreikis, fizinio krūvio ribojimo poreikis. |
9. |
Pareigūnai, dirbantys darbo aplinkoje, kurioje galima profesinė rizika (kenksmingų veiksnių poveikis ir (ar) pavojingas darbas) (3 pastaba) |
|
|
|
Papildomo tikrinimo periodiškumas ir mastas nustatytas vadovaujantis Asmenų, dirbančių darbo aplinkoje, kurioje galima profesinė rizika (kenksmingų veiksnių poveikis ir (ar) pavojingas darbas), privalomo sveikatos tikrinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“. |
Pastabos:
1. Šeimos gydytojas atlieka sveikatos patikrinimą pagal Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų privalomų periodinių profilaktinių sveikatos patikrinimų tvarkos aprašo 1 priede nustatytą sveikatos patikrinimo mastą. Šeimos gydytojas turi būti išklausęs ne mažiau kaip 36 valandų darbo medicinos kursą, kurio programa suderinta su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija (šis reikalavimas netaikomas šeimos gydytojams, baigusiems Lietuvos sveikatos mokslų universitetą 2012 m. ir vėliau, bei šeimos gydytojams, baigusiems Vilniaus universitetą 2005 m. ir vėliau).
2. Vidaus ligų gydytojas turi būti išklausęs ne mažiau kaip 36 valandų darbo medicinos kursą, kurio programa suderinta su Sveikatos apsaugos ministerija.
3. Jei aplinka, kurioje veikia sveikatai kenksmingi veiksniai ir medžiagos, ar pavojingas darbas nėra nurodyti šio priedo 1–8 punktuose.
_______________________________
Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų privalomų
periodinių profilaktinių sveikatos patikrinimų
tvarkos aprašo
3 priedas
PAREIGŪNO PRIVALOMO PERIODINIO PROFILAKTINIO SVEIKATOS PATIKRINIMO KLAUSIMYNAS
(įdedamas į pareigūno asmens sveikatos istoriją, forma Nr. 025/a)
___________________________________________________________________________________________
(vardas, pavardė, gimimo data)
1. Ar esate šiuo metu gydomas nuo kokios nors ligos? __________ Jei taip, nuo kokios? ___
________________________________________________________________________________
6. Ar kada nors konsultavotės su gydytoju psichiatru, psichoterapeutu (kur, kada, kodėl)? __
________________________________________________________________________________
18. Ar esate vairavęs transporto priemonę neblaivus? Jeigu taip, tai kiek kartų per pastaruosius 12 mėnesių? ________________________________________________________________________
19. Ar, Jūsų manymu, Jums reikia psichologo, gydytojo psichiatro ar psichoterapeuto konsultacijų?
Pateiktus klausimus supratau ir atsakiau į juos sąžiningai ir laisva valia.
Visi čia mano nurodyti duomenys yra teisingi.
_____________________ ___________________ _____________________
(data) (parašas) (vardas, pavardė)
________________________________
Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų privalomų
periodinių profilaktinių sveikatos patikrinimų
tvarkos aprašo
4 priedas
________________________________________________________________________________
(sveikatos priežiūros įstaigos pavadinimas)
ATLIKTI VIDAUS TARNYBOS SISTEMOS PAREIGŪNŲ PRIVALOMI PERIODINIAI PROFILAKTINIAI SVEIKATOS PATIKRINIMAI
(PER __________ METŲ ____________ MĖNESIUS (-IŲ)
Statutinės įstaigos pavadinimas (1 pastaba) |
Pareigūnų skaičius |
|||||
Turėjo atvykti pasitikrinti sveikatą pagal pateiktus sąrašus |
Sveikatos patikrinimas atliktas |
Sveikatos patikrinimas neužbaigtas |
Medicininės apskaitos dokumentuose užregistruotos ligos ar sveikatos sutrikimai (2 pastaba) |
Rekomenduota pasiųsti į Centrinę medicinos ekspertizės komisiją |
Pastabos, komentarai |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Pastabos:
1. Rašomi visų statutinių įstaigų, kuriose pareigas einančių pareigūnų sveikata buvo tikrinama sveikatos priežiūros įstaigoje, pavadinimai.
2. Rašomas pareigūnų, kuriems nustatyta viena ar daugiau ligų ar sveikatos sutrikimų, skaičius.
____________________________________________
Vadovo (jo įgalioto asmens) vardas, pavardė ir parašas
______________
Užpildymo data
________________________________
Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų privalomų
periodinių profilaktinių sveikatos patikrinimų
tvarkos aprašo
5 priedas
________________________________________________________________________________
(sveikatos priežiūros įstaigos pavadinimas)
VIDAUS TARNYBOS SISTEMOS PAREIGŪNŲ PRIVALOMŲ PERIODINIŲ PROFILAKTINIŲ SVEIKATOS PATIKRINIMŲ METU UŽREGISTRUOTI SVEIKATOS SUTRIKIMAI
(PER _________ METŲ ________ MĖNESIUS (-IŲ)
Pareigūnų ligų ir sveikatos sutrikimų grupės pavadinimas |
|
Pareigūnų ligų ir sveikatos sutrikimų skaičius (1 pastaba) |
|||||||
Iš viso |
Centrinės statutinės įstaigos (2 pastaba) |
||||||||
PD |
VSAT |
PAGD |
FNTT |
VST |
LKT |
LPT |
MD |
||
Visos priežastys |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Endokrininės, mitybos ir medžiagų apykaitos ligos Iš jų: |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Antsvoris |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Nutukimas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Skydliaukės ligos |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Cukrinis diabetas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Psichikos ir elgesio sutrikimai |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Nervų sistemos ligos |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Akies ir jos priedinių organų ligos |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Ausies ir speninės ataugos ligos |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Kraujotakos sistemos ligos Iš jų: |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Pirminė arterinė hipertenzija |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Kvėpavimo sistemos ligos Iš jų: |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Lėtinė obstrukcinė plaučių liga ir panašios būklės |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Virškinimo sistemos ligos Iš jų: |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Kepenų ligos |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Jungiamojo audinio ir raumenų bei skeleto ligos |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Lyties ir šlapimo sistemos ligos |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Traumų, kitų išorinių priežasčių padariniai |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Kita (įrašyti) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Pastabos:
1. Rašomas nustatytų ligų ir sveikatos sutrikimų, kurie užregistruoti medicininės apskaitos dokumentuose, skaičius.
2. Vartojamos santrumpos:
PD – Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
VSAT – Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
PAGD – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos.
FNTT – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
VST – Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos.
LKT – Lietuvos kalėjimų tarnyba.
LPT – Lietuvos probacijos tarnyba.
MD – Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
____________________________________________
Vadovo (jo įgalioto asmens) vardas, pavardė ir parašas
______________
Užpildymo data
_______________________