Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO NR. I-446
9 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-4688(5)
2018 m. vasario 7 d. Nr. 141
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2017 m. spalio 25 d. sprendimo Nr. SV-S-439 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-4688(5) (toliau – Įstatymo projektas), tačiau siūlyti Lietuvos Respublikos Seimui Įstatymo projektą tobulinti ir atsižvelgti į šias pastabas ir pasiūlymus:
1. Siūlome Įstatymo projektu keičiamame Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte aiškiai nurodyti, kad neprivatizuojama žemė turėtų būti suprantama taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 13 straipsnyje.
2. Siekiant užtikrinti teisinį aiškumą bei dėstymo nuoseklumą, Įstatymo projektu naujai dėstomose 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto nuostatose turėtų būti konkretizuotos formuluotės „atvejį“, „šiuo atveju“ ir „jų“. Taip pat neaiškus valstybinės žemės nuomos mokesčio priedo taikymas rekonstrukcijos atveju keičiant statinių naudojimo paskirtį, nes, nors ketvirtajame sakinyje nurodomas apribojimas dėl naujų statinių ar įrenginių statybų penktajame sakinyje pasikartoja, draudimas keisti rekonstruojamų statinių ar įrenginių naudojimo paskirtį penktajame sakinyje nebekartojamas.
3. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ 1.3 papunktį, nuomojant valstybinę žemę be aukciono žemės vertė apskaičiuojama vadovaujantis Žemės įvertinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“. Siekiant teisinio reglamentavimo aiškumo ir nuoseklumo, žemės nuomos mokesčio priedas turėtų būti skaičiuojamas nuo išnuomoto žemės sklypo vertės, nuo kurios skaičiuojamas valstybinės žemės sklypo nuomos mokestis, o ne nuo žemės sklypo vertės, nuo kurios skaičiuojamas žemės mokestis.
4. Siūlome Įstatymo projekte nurodyti subjektą, kuris administruotų valstybinės žemės nuomos priedo mokėjimą, taip pat apibrėžti šio priedo nesumokėjimo pasekmes.
5. Siūlant galimybę atsiskaityti dalimis, Įstatymo projekte turėtų būti nustatytos galimo įsipareigojimų nevykdymo rizikas mažinančios priemonės, pavyzdžiui, nustatytas privalomos pradinės įmokos dydis ir pakankamai ribotas jo sumokėjimo terminas. Taip pat atsiskaitant dalimis turėtų būti mokamos palūkanos, nes tokia priemonė taip pat padėtų iš dalies padengti valstybės išlaidas administruojant skolinius įsipareigojimus, tai galimai paskatintų valstybinės žemės nuomininkus įsigyti valstybinę žemę nuosavybėn.
6. Atsižvelgdami į tai, kad Įstatymo projektu keičiamo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto paskutiniojo sakinio nuostatos neatitinka šio punkto reguliavimo dalyko, bei siekdami dėstymo nuoseklumo, siūlome šį sakinį perkelti į keičiamo įstatymo 9 straipsnio 12 dalį.
7. Įstatymo projektu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 14 dalyje vartojama formuluotė „sutartyje arba jos pakeitime“ tikslintina į „sutartyje“, be to, šioje dalyje vietoj „ir žemės sklypas“ turėtų būti įrašoma „ir nuomojamas žemės sklypas“.
8. Siūlome tikslinti Įstatymo projekto 1 straipsnio 3 dalies nuostatą, pagal kurią „sprendimas nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį (arba jos nesudaryti) priimamas, jeigu per nustatytą 2 metų laikotarpį nuomininkas nepašalina nustatytų žemės nuomos sutarties ar šio įstatymo pažeidimų“. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.564 straipsnio nuostatomis, žemės nuomos sutarties nutraukimas prieš terminą nuomotojo reikalavimu galimas tik konkrečiais, įstatymuose nustatytais atvejais. Todėl Įstatymo projektu keičiamo Žemės įstatymo 9 straipsnyje numatant naujus apribojimus ir reikalavimus, turėtų būti aiškiai reglamentuotos ir šių apribojimų ir reikalavimų nesilaikymo pasekmės. Įstatymo projektu siūlomos nuostatos formuluotė neaiški ir neišbaigta, todėl kiltų priimto reguliavimo įgyvendinimo problemų: pvz., nėra aišku dėl jos taikymo atvejų, taip pat nepasakyta, kaip turėtų būti skaičiuojamas 2 metų laikotarpis – ar nuo konkretaus pažeidimo nustatymo, ar tai būtų bendras visiems nustatomas laikotarpis po šios nuostatos įsigaliojimo.
9. Siekdami užtikrinti, kad būtų tinkamai vykdoma Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta valstybinė investicijų politika, be kita ko, nustatanti valstybei pareigą sudaryti palankias sąlygas privačioms investicijoms, bei atsižvelgdami į tai, kad Vyriausybė savo programoje ir jos įgyvendinimo priemonių plane įsipareigojo imtis priemonių investicijoms pritraukti, siūlome žemės nuomos mokesčio priedo ir draudimo daugiau kaip 5 procentais didinti statinių užimamą žemės plotą netaikyti tais atvejais, kai statyti naują statinį ar rekonstruoti esamą reikėtų įgyvendinant investicijų projektą, dėl kurio Investicijų įstatymo nustatyta tvarka Vyriausybė ar jos įgaliota institucija yra sudariusi investicijų sutartį.
10. Siekdami užtikrinti valstybinės žemės nuomininkų teisėtų lūkesčių apsaugą, siūlome tikslinti Įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalies formuluotę taip: „Jeigu iki šio įstatymo įsigaliojimo esamiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti išnuomoto kitos pagrindinės žemės naudojimo paskirties valstybinės žemės sklypo nuomos sutartyje nėra nustatyto draudimo statyti naujus ar rekonstruoti esamus statinius...“.
11. Siekiant užtikrinti Įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalies nuostatų dėstymo nuoseklumą, šioje dalyje turėtų būti atsisakoma formuluotės „(jį sumokant vieną kartą)“, o nuostatos, kurių pagrindu naujų statinių statyba ir rekonstrukcija išnuomotuose valstybinės žemės sklypuose būtų galima, turėtų būti suderinamos su Įstatymo projektu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto nuostatomis (pvz., papildant apribojimais, susijusiais su įrenginių statyba ar rekonstrukcija, bei įrašant su statinių ar įrenginių paskirties keitimu susijusį apribojimą).
12. Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalimi ir siekdami tinkamai bei laiku parengti ir priimti įgyvendinamuosius teisės aktus bei atsižvelgdami į šioms procedūroms įvykdyti reikalingą laiką, siūlome Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyti atitinkamus terminus – 2018 m. lapkričio 1 d. ir 2018 m. rugpjūčio 1 d.