DĖL LIETUVOS TARYBŲ SOCIALISTINĖS RESPUBLIKOS AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS DEPUTATŲ RINKIMŲ
ĮSTATYMAS
I. BENDRIEJI NUOSTATAI
1 straipsnis. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatų rinkimų pagrindai
2 straipsnis. Visuotinė rinkimų teisė
Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatų rinkimai yra visuotiniai: teisę rinkti turi Lietuvos TSR piliečiai, sukakę 18 metų.
Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatu gali būti išrinktas Lietuvos TSR pilietis, sukakęs 21 metus.
Bet kokio tiesioginiai arba netiesioginiai Lietuvos TSR piliečių rinkiminių teisių apribojimai priklausomai nuo kilmės, politinių pažiūrų, socialinės ir turtinės padėties, rasinio ir nacionalinio priklausomumo, lyties, išsilavinimo, kalbos, santykio su religija, užsiėmimo rūšies ir pobūdžio draudžiami.
3 straipsnis. Lygi rinkimų teisė
4 straipsnis. Tiesioginė rinkimų teisė
5 straipsnis. Slaptas balsavimas
6 straipsnis. Rinkimų organizavimas ir rinkiminės komisijos
7 straipsnis. Viešumas rengiant ir vykdant rinkimus
Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatų rinkimus rengia ir vykdo rinkiminės komisijos, visuomeninės, tarp jų ir politinės, organizacijos, visuomeniniai judėjimai, darbo kolektyvai atvirai ir viešai. Apie rinkiminius renginius – susirinkimus, komisijų posėdžius – visuomenei turi būti pranešama ne vėliau kaip prieš dvi dienas.
Rinkiminės komisijos informuoja piliečius apie savo darbą, rinkiminių apygardų sudarymą., rinkiminių komisijų sudėtį, buvimo vietą ir darbo laiką, apie rinkėjų sąrašus. Rinkiminės komisijos praneša piliečiams kandidatų į deputatus registravimo rezultatus, įregistruotų kandidatų biografijų duomenis, balsavimo dėl kiekvieno kandidato rezultatus ir rinkimų rezultatus.
Rinkiminių komisijų posėdžiuose, taip pat registruojant kandidatus į deputatus, balsuojant, skaičiuojant balsus rinkiminėje apylinkėje, nustatant rinkimų apygardoje rezultatus ir susumuojant bendrus rinkimų rezultatus, turi teisę dalyvauti tam raštiškai įgalioti rinkiminės apygardos teritorijoje esančių visuomeninių, tarp jų ir politinių, organizacijų, visuomeninių judėjimų, darbo kolektyvų, rinkėjų susirinkimų bei kandidatų į deputatus stebėtojai ir patikėtiniai.
Masinės informacijos priemonės nušviečia Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatų rinkimų rengimą ir vykdymą, jų atstovams garantuojama nekliudomai įeiti į visus susirinkimus ir posėdžius, susijusius su rinkimais. Rinkiminės komisijos, valstybiniai ir visuomeniniai organai, darbo kolektyvai teikia joms informaciją apie rinkimų rengimą ir vykdymą.
8straipsnis. Visuomenės dalyvavimas rengiant ir vykdant rinkimus
9straipsnis. Teisė kelti kandidatus į Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatus
10straipsnis. Rinkėjų priesakai Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatams
11straipsnis. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputato statuso nesuderinamumas su pareigine padėtimi
Asmenys, įeinantys į Lietuvos TSR Ministrų Tarybą, Lietuvos TSR ministerijų, valstybinių komitetų ir žinybų vadovai, Lietuvos TSR aukščiausiojo teismo pirmininkas, jo pavaduotojai ir nariai, liaudies teisėjai, Lietuvos TSR vyriausiasis valstybinis arbitras ir valstybiniai arbitrai, Lietuvos TSR prokuroras, miestų ir rajonų prokurorai tuo pat metu negali būti Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatais.
12straipsnis. Išlaidos, susijusios su rinkimais. Rinkimų materialinis aprūpinimas
Išlaidas, susijusias su Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatų rinkimų rengimu ir vykdymu, apmoka valstybė.
Įmonės, įstaigos ir organizacijos, valstybiniai ir visuomeniniai organai suteikia rinkiminėms komisijoms patalpas ir įrengimus, kurių reikia rinkimams surengti ir vykdyti.
13straipsnis. Atsakomybė už Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatų rinkimų įstatymo pažeidimą
Asmenys, smurtu, apgaule, grasinimais arba kitaip kliudantys rinkėjams laisvai įgyvendinti teisę rinkti ir būti išrinktais Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatais, organizuoti rinkiminę agitaciją, taip pat rinkiminių komisijų nariai, valstybinių ir visuomeninių organų pareigūnai, suklastoję rinkiminius dokumentus, neteisingai suskaičiavę balsus, pažeidę balsavimo slaptumą arba kitaip pažeidę šį įstatymą, atsako pagal įstatymą. Atsakomybėn taip pat traukiami asmenys, paskelbę arba kitaip platinę melagingus duomenis apie kandidatą į deputatus.
II. RINKIMŲ PASKYRIMO IR RINKIMINIŲ APYGARDŲ SUDARYMO TVARKA
14straipsnis. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatų rinkimų paskyrimas
Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatų rinkimus skiria Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki pasibaigiant Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatų įgaliojimų laikui. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos nutarimas šiuo klausimu paskelbiamas spaudoje.
15straipsnis. Rinkiminių apygardų sudarymo tvarka
Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatų rinkimams Respublikos teritorijoje sudaroma 14l rinkiminė apygarda, kuriose renkama po viena, deputatą.
Rinkimines apygardas sudaro Respublikos rinkiminė komisija Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatu, rinkimams rajonų ir Respublikos pavaldumo miestų Liaudies deputatų tarybų teikimu.
Rinkiminės apygardos Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatų rinkimams sudaromos siekiant užtikrinti jose vienoda. rinkėjų skaičių ir atsižvelgiant į Lietuvos TSR administracinį-teritorinį suskirstymą,. Rinkiminės apygardos rinkėjų norma, kiekvieniems rinkimams nustato Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba.
Rinkiminių apygardų sąrašą, kuriame nurodomos jų ribos ir apygardų centrai, skelbia Respublikos rinkiminė komisija ne vėliau kaip penkioliktą dieną po rinkimų paskyrimo.
III. RINKIMINĖS APYLINKĖS
16straipsnis. Rinkiminių apylinkių sudarymas
Balsavimui vykdyti ir balsams skaičiuoti rajonų, miestų, miestų rajonų, įeinančių į rinkimines apygardas, teritorija suskirstoma į rinkimines apylinkes.
Ligoninėse ir kitose stacionarinėse gydymo įstaigose, taip pat laivuose, kurie rinkimų dieną yra kelionėje, gali būti sudarytos rinkiminės apylinkės, kurios įeina į jų buvimo vietos arba laivo įregistravimo uosto vielos rinkimines apygardas. Rinkiminės apylinkės gali būti sudarytos, jeigu tam yra būtinos sąlygos, prie Lietuvos TSR įstaigų užsienyje. Sprendimą, dėl jų priskyrimo konkrečiai rinkiminei apygardai priima Respublikos rinkiminė komisija.
17straipsnis. Rinkiminių apylinkių sudarymo tvarka ir norma
Rinkimines apylinkes sudaro apygardų rinkiminės komisijos rajonų ir Respublikos pavaldumo miestų Liaudies deputatų tarybų teikimu. Laivuose, kurie linkimi) dieną yra kelionėje, rinkimines apylinkes sudaro atitinkamos apygardos rinkiminė komisija pagal laivo Įregistravimo uosio vietą.
Rinkiminės apylinkės sudaromos ne vėliau kaip prieš du mėnesius iki rinkimų. Laivuose, kurie rinkimų dieną yra kelionėje, rinkiminės apylinkės sudaromos tokiais pat terminais, o išimtiniais atvejais – ne vėliau kaip prieš penkias dienas iki rinkimų.
Rinkiminės apylinkės sudaromos esant ne mažiau kaip 20 ir ; ne daugiau kaip 3000 rinkėjų.
Apygardos rinkiminė komisija informuoja rinkėjus apie kiekvienos rinkiminės apylinkės ribas, nurodydama, kur yra apylinkės rinkiminės komisijos buveinė ir ir balsavimo patalpos.
IV. RINKIMINĖS KOMISIJOS
18straipsnis. Rinkiminių komisijų sistema
Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatų rinkimams sudaromos rinkiminės komisijos:
Respublikos rinkiminė komisija Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatų rinkimams;
apygardų rinkiminės komisijos Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatų rinkimams;
apylinkių rinkiminės komisijos.
19straipsnis. Respublikos rinkiminės komisijos Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatų rinkimams sudarymas
Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba ne vėliau kaip dešimtą dieną po rinkimų paskyrimo sudaro Respublikos rinkiminę komisiją Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatų rinkimams iš komisijos pirmininko, pirmininko pavaduotojo, sekretoriaus ir 12 narių, atsižvelgdama i visuomeninių, tarp jų ir politinių, organizacijų, visuomeninių judėjimų respublikinių organų pasiūlymus, kurie pateikiami per septynias dienas po rinkimų paskyrimo. Respublikos rinkiminės komisijos sudėtis skelbiama spaudoje.
Respublikos rinkiminės komisijos Įgaliojimų laikas – penkeri metai.
20straipsnis. Respublikos rinkiminės komisijos Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatų rinkimams
Įgaliojimai Respublikos rinkiminė komisija Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatų rinkimams:
1)kontroliuoja, kaip vykdomas šis įstatymas, ir užtikrina vienodą jo taikymą; prireikus kreipiasi į Lietuvos TSR Aukščiausiąją Tarybą su teikimais dėl šio įstatymo aiškinimo;
4)sprendžia klausimus, susijusius su rinkiminių apylinkių, esančių už Lietuvos TSR ribų, įregistravimu Lietuvos TSR teritorijos rinkiminėse apygardose;
5)nustato Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatų rinkimų rinkiminių biuletenių, rinkėjų sąrašų, rinkiminių susirinkimų ir rinkiminių komisijų posėdžių protokolų, kitų rinkiminių dokumentų formas, balsadėžių ir rinkiminių komisijų antspaudų pavyzdžius, rinkiminių dokumentų saugojimo tvarką;
6)išklauso Lietuvos TSR ministerijų, valstybinių komitetų ir žinybų, vietinių Liaudies deputatų tarybų, kitų valstybinių ir visuomeninių organų pranešimus rinkimų rengimo ir vykdymo klausimais;
7)registruoja išrinktus deputatus, susumuoja rinkimų visoje Respublikoje rezultatus, spaudoje skelbia pranešimus apie rinkimų rezultatus ir išrinktų Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatų sąrašą;
8)perduoda Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Mandatų komisijai dokumentaciją, kurios reikia deputatų įgaliojimams patikrinti;
9)paskirsto lėšas rinkiminėms komisijoms, kontroliuoja, kaip rinkiminės komisijos aprūpinamos patalpomis, transportu, ryšiais, svarsto kitus materialinio techninio rinkimų aprūpinimo klausimus;
12)paskiria Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatų rinkimus vietoj nesančių deputatų ir užtikrina jų vykdymą;
13)svarsto pareiškimus ir skundus dėl rinkiminių komisijų sprendimų bei veiksmų ir priima galutinius sprendimus;
21straipsnis. Apygardų rinkiminių komisijų sudarymas
Apygardos rinkiminė komisija Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatų rinkimams sudaroma iš 11 narių kiekvienoje rinkiminėje apygardoje per 25 dienas po rinkimų paskyrimo.
Atstovus į apygardų rinkimines komisijas kelia visuomeninių, tarp jų ir politiniu, organizacijų, visuomeninių judėjimų rajonų, miestų organai, darbo kolektyvų susirinkimai. Susirinkimas yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja dauguma kolektyvo narių. Darbo kolektyvuose gali būti rengiami cechų, barų, pamainų, brigadų, skyrių susirinkimai, kuriuose turi dalyvauti dauguma viso kolektyvo narių.
Apygardų rinkimines komisijas Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatų rinkiniams tvirtina Respublikos rinkiminė komisija ir jų sudėtį paskelbia visuomenei susipažinti.
22straipsnis. Apygardos rinkiminės komisijos įgaliojimai
Apygardos rinkiminė komisija Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatų rinkimams:
2)koordinuoja apylinkių rinkiminių komisijų darbą, nustato rinkiminių apylinkių numeraciją apygardoje;
3)išklauso vietinių Liaudies deputatų tarybų vykdomųjų ir tvarkomųjų organų, įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovų pranešimus rinkimų rengimo ir vykdymo klausimais;
4)įregistruoja iškeltus kandidatus į deputatus, jų patikėtinius bei stebėtojus ir išduoda jiems atitinkamus pažymėjimus, užtikrina, kad būti} išleisti plakatai su biografijų duomenimis apie kandidatus į deputatus;
6)patvirtina rinkiminio biuletenio tekstą rinkiminėje apygardoje, užtikrina biuletenių spausdinimą ir apylinkių rinkiminių komisijų aprūpinimą jais;
7)nustato ir skelbia spaudoje rinkimų rezultatus rinkiminėje apygardoje, išduoda pažymėjimą išrinktam deputatui;
8) organizuoja pakartotinį balsavimą ir pakartotinius rinkimus, taip pat deputato rinkimus vieloj nesančio deputato;
9) svarsto pareiškimus ir skundus dėl apylinkių rinkiminių komisijų sprendimų bei veiksmų ir priima sprendimus;
23straipsnis. Apylinkių rinkiminių komisijų sudarymas
Apylinkės rinkiminė komisija sudaroma iš 5–19 narių ne vėliau kaip 45 dienos iki rinkimų. Prireikus apylinkės rinkiminės komisijos sudėtis gali būti padidinta arba sumažinta.
Atstovus į apylinkės rinkiminę komisiją kelia visuomeninių, tarp jų ir politinių, organizacijų, visuomeninių judėjimų rajonų, miestų organai, taip pat rinkiminėse apylinkėse esančios jų pirminės organizacijos, darbo kolektyvai visuotiniuose susirinkimuose, jų tarybos arba jiems prilyginti organai, gyventoju visuomeninio savaveiksmiškumo organai, gyvenamosios vietos rinkėjų susirinkimai, kuriuose dalyvauja ne mažiau kaip 50 rinkėjų.
Darbo kolektyvuose gali būti rengiami cechų, batų, pamainų, brigadų, skyrių susirinkimai, kuriuose turi dalyvauti dauguma viso darbo kolektyvo narių.
Apylinkių rinkimines komisijas tvirtina apygardų rinkiminė!; komisijos ir skelbia visuomenei susipažinti.
24straipsnis. Apylinkės rinkiminės komisijos įgaliojimai
Apylinkės rinkiminė komisija:
1)patikslina bei tvirtina pagrindinį rinkėjų sąrašą apylinkėje ir su juo supažindina rinkėjus, priima ir svarsto pareiškimus dėl klaidingų įrašų sąraše ir sprendžia klausima dėl atitinkamų jo pakeitimų;
7) svarsto pareiškimus ir skundus rinkimu rengimo ir balsavimo organizavimo klausimais ir priima sprendimus;
25straipsnis. Rinkiminių komisijų darbo organizavimas
Rinkiminės komisijos pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ir sekretorius renkami komisijos posėdyje.
Rinkiminės komisijos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai komisijos sudėties. Komisijos sprendimai priimami atviru balsavimu visos komisijos sudėties balsų dauguma. Komisijos nariai, nesutinkantys su jos sprendimu, turi teisę pareikšti atskirą nuomonę, kuri raštu pridedama prie protokolo.
Rinkiminių komisijų sprendimus, priimtus jų įgaliojimų ribose, privalo vykdyti visi valstybiniai ir visuomeniniai organai, įmonės, įstaigos ir organizacijos.
Rinkiminės komisijos sprendimai ir veiksmai gali būti apskųsti aukštesniajai rinkiminei komisijai, o šio įstatymo numatytais atvejais – ir teismui.
Vienas kuris nors rinkiminės komisijos narys jos sprendimu rinkimų rengimo ir vykdymo laikotarpiu gali būti atleidžiamas nuo gamybinių arba tarnybinių pareigų paliekant vidutinį darbo u/mokestį iš rinkimams skiriamų lėšų.
26straipsnis. Parama rinkiminėms komisijoms jų įgaliojimams vykdyti
Valstybiniai ir visuomeniniai oi ganai, įmonės, įstaigos ir organizacijos, pareigūnai privalo padėti rinkiminėms komisijoms vykdyti jų įgaliojimus, teikti jų darbui reikalingas žinias ir medžiagą.
Rinkiminė komisija turi teisę kreiptis rinkinių rengimo ir vykdymo klausimais i valstybinius ir visuomeninius organus, įmones, įstaigas, organizacijas, pareigūnus, kurie privalo apsvarstyti pateiktą klausimą ir duoti rinkiminei komisijai atsakymą ne vėliau kaip per tris dienas.
27straipsnis. Rinkiminių komisijų sudėties keitimo tvarka
Bei kurį rinkiminės komisijos narį iš jo pareigi) komisijoje gali atleisti organas, patvirtinęs jos sudėtį, pagal asmeninį pareiškimą arba jį iškėlusios visuomeninės ar politinės organizacijos, visuomeninio judėjimo, darbo kolektyvo, gyvenamosios vietos rinkėjų susirinkimo teikimu.
Prireikus naujas atstovas į rinkiminę komisiją iškeliamas ir tvirtinamas komisijos nariu šio įstatymo numatyta tvarka, esant organo, patvirtinusio jos sudėt j, sprendimui.
V. RINKĖJŲ SĄRAŠAI
28straipsnis. Rinkėju sąrašas ir jo sudarymas
Miestų, gyvenviečių ir apylinkių Liaudies deputatų tarybų vykdomieji komitetai sudaro nuolatinius rinkėjų sąrašus, kuriuos, likus ne mažiau kaip vienam mėnesiui iki rinkimų, perduoda apylinkių rinkiminėms komisijoms. Šie sąrašai kasmet patikslinami.
Rinkėjų sąrašą kiekvienoje rinkiminėje apylinkėje tvirtina jos rinkiminė komisija ir pasirašo apylinkės rinkiminės komisijos pirmininkas ir sekretorius. Sąrašui patikslinti apylinkės rinkiminė komisija gali pasitelkti visuomenės atstovus.
Rinkiminių apylinkių .sudarytų ligoninėse ir kitose stacionarinėse gydymo įstaigose, taip pat laivuose, kurie rinkimų dieną yra kelionėje, prie Lietuvos TSR įstaigų užsienyje, rinkėjų sąrašus sudaro šių įstaigų vadovai ar laivų kapitonai ir perduoda rinkiminių apylinkių komisijoms.
29straipsnis. Piliečių įrašymo į rinkėjų sąrašą tvarka
Į rinkėjų sąrašą įrašomi visi Lietuvos TSR piliečiai, kuriems iki rinkimų dienos arba rinkimų dieną sukanka 18 metų ir kurie sąrašo sudarymo metu gyvena los rinkiminės apylinkės teritorijoje ir turi rinkimų teisę. Kilus ginčui dėl gyvenamosios vietos nustatymo, pilietis į rinkėjų sąrašą įrašomas pagal paso įrašą.
Rinkėjas gali būti įrašytas į rinkėjų sąrašą tik vienoje rinkiminėje apylinkėje.
30straipsnis. Piliečių supažindinimas su rinkėjų sąrašais ir teisė apskųsti klaidingus įrašus rinkėjų sąraše
Rinkėjų sąrašai pateikiami visiems susipažinti likus ne mažiau kaip 20 dienu iki rinkimų, o rinkiminėse apylinkėse, sudarytose r ligoninėse ir kitose stacionarinėse gydymo įstaigose, – prieš dvi dienas iki rinkinių.
Piliečiams užtikrinama galimybė apylinkės rinkiminės komisijos patalpose susipažinti su rinkėjų sąrašu ir patikrinti, ar teisingai jis sudarytas.
Kiekvienam piliečiui suteikiama teisė apskųsti, kai rinkėjai neįrašyti, neteisingai įrašyti į sąrašą arba išbraukti iš sąrašo, taip pat kai sąraše netiksliai nurodyti duomenys apie rinkėją. Pareiškimą dėl klaidingu Įrašu sąraše svarsto apylinkės rinkiminė komisija. kuri privalo ne vėliau kaip per dvi dienas, o išvakarėse ir rinkimų dieną – nedelsdama apsvarstyti pareiškimą, padaryti reikiamas pataisas sąraše arba išduoti pareiškėjui motyvuoto sprendimo netenkinti jo pareiškimo nuorašą. Komisijos sprendimas gali būti apskųstas rajono (miesto) liaudies teismui, kuris privalo išnagrinėti skundą per tris dienas. Rajono (miesto) liaudies teismo sprendimas yra galutinis. Pataisą rinkėjų sąraše sutinkamai su teismo sprendimu nedelsdama padaro apylinkės rinkiminė komisija.
VI. KANDIDATŲ Į LIETUVOS TSR AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS DEPUTATUS KĖLIMAS IR REGISTRAVIMAS
31straipsnis. Kandidatų į Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatus kėlimo tvarka
Kelti kandidatus į Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatus rinkiminėse apygardose pradedama prieš du mėnesius ir baigiama prieš 35 dienas iki rinkimų.
Kandidatu į deputatus gali būti keliamas Lietuvos TSR pilietis. Lietuvos TSR pilietis, išskyrus Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos pirmininką, gali būti vienu metu tik vienos Aukščiausiosios Tarybos deputatu.
Teisę kelti kandidatus į deputatus turi rinkiminės apygardos teritorijoje esančių visuomeninių, tarp jų ir politinių, organizacijų, visuomeninių judėjimų rajonų ir miestų organai, taip pat ne mažiau kaip 250 darbo ar gyvenamosios vietos Lietuvos TSR piliečių susirinkimas.
Sprendimas dėl kandidato į deputatus iškėlimo priimamas susirinkime ar posėdyje balsų dauguma atviru ar slaptu balsavimu. Susirinkime (posėdyje) gali būti iškeltas tik vienas kandidatas į deputatus.
Dėl kandidato į deputatus iškėlimo surašomas protokolas, kuriame nurodoma: kandidatą iškėlusios visuomeninės ar politinės organizacijos, visuomeninio judėjimo, jų organo pavadinimas, darbo ir gyvenamosios vietos piliečių giupės įvardijimas, susirinkimo (posėdžio) vieta h laikas, kiek asmenų dalyvavo susirinkime (posėdyje), kas pasiūlė kandidatą į deputatus ir palaikė šią kandidatūrą, iškelto kandidato į deputatus pavardė, vardas, gimimo metai ir vieta, einamos pareigos (užsiėmimas), darbo ir gyvenamoji vieta, kiek balsavo už siūlomą kandidatą į deputatus. Protokolą pasirašo susirinkimo (posėdžio) pirmininkas ir sekretorius. Apie priimtą sprendimą susirinkimo (posėdžio) organizatoriai ne vėliau kaip per dvi dienas praneša iškeltam kandidatui į deputatus ir apygardos rinkiminei komisijai.
32straipsnis. Kandidatų į Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatus įregistravimas
Kandidatus į Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatus rinkiminėse apygardose įregistruoja apygardų rinkiminės komisijos. Kandidatus į deputatus įregistruoti baigiama prieš mėnesį iki rinkimų dienos.
Sprendimas dėl kandidato į deputatus įregistravimo priimamas ne vėliau kaip per tris dienas, kai yra šie įregistravimui būtini dokumentai: 1) susirinkimo dėl kandidato į deputatus šioje rinkiminėje apygardoje iškėlimo protokolas; 2) kandidato į deputatus raštiškas pareiškimas, kad jis sutinka balotiruotis šioje rinkiminėje apygardoje. Kai kandidatais į deputatus iškeliami asmenys, išvardyti šio įstatymo 11 straipsnyje, jie savo pareiškimuose privalo nurodyti, kad atsisakys einamu, pareigų, jeigu bus išrinkti deputatais. Kai kandidatais į deputatus iškeliami asmenys, jau išrinkti į kurią nors Aukščiausiąją Tarybą, jie savo pareiškimuose privalo nurodyti, kad atsisakys tos Tarybos deputato pareigų, jeigu bus išrinkti Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatais.
Apygardos rinkiminė komisija gali atsisakyti įregistruoti kandidatą į deputatus tik tada, kai pažeista šiame įstatyme nustatyta kandidato į deputatus iškėlimo tvarka.
Atsisakymas įregistruoti gali būti apskųstas per tris dienas Respublikos rinkiminei komisijai.
Kandidatas į deputatus vienu metu gali balotiruotis tik vienoje rinkiminėje apygardoje. Sutikimą balotiruotis apygardos rinkiminei komisijai kandidatas į deputatus turi pateikti ne vėliau kaip trys dienos iki įregistravimo termino pabaigos.
Kandidatas į deputatus negali įeiti į Respublikos rinkiminę komisiją, taip pat rinkiminėje apygardoje į apygardos arba apylinkės rinkimines komisijas, kur jis iškeltas kandidatu. Asmuo, iškeltas kandidatu į deputatus ir įeinantis į vieną iš šių komisijų, laikomas atleistu nuo pareigų komisijoje, kai tik jis įreigstruojamas kandidatu į deputatus.
Apygardos rinkiminė komisija ne vėliau kaip trečią dieną po kandidato į deputatus įregistravimo skelbia spaudoje pranešimą apie įregistravimą, nurodydama kiekvieno kandidato į deputatus pavardę, vardą, gimimo metus, einamas pareigas (užsiėmimą), darbo ir gyvenamąją vietą.
33straipsnis. Kandidato atsisakymas savo kandidatūros
Kandidatas į deputatus bet kuriuo metu. bet ne vėliau kaip likus penkiolikai dienų iki rinkimų, gali atsisakyti savo kandidatūros, kreipdamasis pareiškimu dėl to į apygardos rinkiminę komisiją.
34straipsnis. Rinkimų organizavimas nelikus kandidatų į deputatus
Jeigu kandidatai į deputatus pasitraukia mažiau kaip prieš mėnesį iki rinkimų ir rinkiminėje apygardoje nelieka nė vieno kandidato į deputatus, deputatas atitinkamoje rinkiminėje apygardoje renkamas per du mėnesius po bendrų rinkimų šio įstatymo nustatyta tvarka.
35straipsnis. Rinkiminis biuletenis
Į rinkiminį biuletenį abėcėlės tvarka įrašomi visi įregistruoti kandidatai į Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatus, nurodant kiekvieno kandidato į deputatus pavardę, vardą, einamas pareigas (užsiėmimą), darbo ir gyvenamąją vietą. Rinkiminiai biuleteniai spausdinami lietuvių kalba ir prireikus kitomis kalbomis, kurias vartoja rinkiminės apygardos rinkėjai.
Apylinkių rinkiminėms komisijoms rinkiminiai biuleteniai pateikiami likus ne mažiau kaip dešimt dienų iki rinkimų.
VII. KANDIDATŲ Į LIETUVOS TSR AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS DEPUTATUS VEIKLOS GARANTIJOS
36straipsnis. Kandidato į Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatus teisė pasisakyti susirinkimuose, naudotis masinės informacijos priemonėmis, gauti informaciją
Kandidatai į deputatus, po to, kai juos įregistravo apygardų rinkiminės komisijos, turi lygią teisę pasisakyti rinkiminiuose ir kitokiuose susirinkimuose, pasitarimuose, posėdžiuose, spaudoje, per televiziją, radiją.
Valstybiniai ir visuomeniniai organai, įmonių, įstaigų, organizacijų vadovai, gyventojų visuomeninio savaveiksmiškumo organai privalo padėti kandidatams į deputatus organizuoti susitikimus su rinkėjais, gauti reikalingą informacinę medžiagą.
37straipsnis. Kandidato į Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatus rinkiminė programa
Kandidatas į Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatus paskelbia viešai savo būsimos veiklos programą.
38straipsnis. Kandidato į Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatus patikėtiniai ir stebėtojai
Kandidatas į Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatus gali turėti iki septynių patikėtinių, kurie jam padeda organizuoti rinkiminę kampaniją, agituoja už jo išrinkimą deputatu, atstovauja jo interesams savitarpio santykiuose su valstybiniais ir visuomeniniais organais, rinkėjais, visuomeninių, tarp jų ir politinių, organizacijų, visuomeninių judėjimų nariais, taip pat rinkiminėse komisijose.
Kandidatas į deputatus gali turėti po vieną stebėtoją kiekvienoje rinkiminėje apylinkėje, kurie turi teisę dalyvauti rinkiminiu komisijų posėdžiuose, balsuojant, skaičiuojant balsus rinkiminėje apylinkėje, nustatant rinkimų apygardoje rezultatus ir susumuojant bendrus rinkimų rezultatus.
Kandidatas į deputatus pasirenka patikėtinius ir stebėtojus savo nuožiūra ir praneša apie juos įregistravimui apygardos rinkiminei komisijai. Įregistravusi patikėtinius ir stebėtojus, rinkiminė komisija išduoda jiems atitinkamus pažymėjimus.
Patikėtiniais ir stebėtojais negali būti į Respublikos rinkimine. komisiją, taip pat atitinkamos apygardos į bet kurios rinkiminės komisijos sudėtį įeinantys asmenys. Kandidatas į deputatus gali nutraukti bet kuriuo laiku iki rinkimų bet kurio patikėtinio ar stebėtojo įgaliojimus, pranešdamas apie tai apygardos rinkiminei komisijai. Patikėtinis ar stebėtojas gali atsisakyti šių pareigų bet kuriuo laiku iki rinkimų. Vienas iš kandidato į deputatus patikėtinių savo rinkiminėms pareigoms vykdyti kandidato į deputatus prašymu gali būti atleidžiamas nuo gamybinių arba tarnybinių pareigų, bet ne ilgiau kaip dvi savaites, paliekant vidutinį darbo užmokestį iš valstybės rinkimams skiriamų lėšų.
39 straipsnis. Rinkiminė agitacija
Visuomeninėms, tarp jų ir politinėms, organizacijoms bei visuomeniniams judėjimams, darbo ar gyvenamosios vietos rinkėjams, iškėlusiems kandidatus į deputatus, suteikiama teisė nekliudomai agituoti už savo kandidatus po to, kai jie įregistruojami.
Visuomeninėms, tarp jų ir politinėms, organizacijoms, visuomeniniams judėjimams, darbo ar gyvenamosios vietos rinkėjams suteikiamos įrengtos patalpos susirinkimams ir mitingams, taip pat masinės informacijos priemonės rinkiminei agitacijai.
Lietuvos TSR piliečiams, darbo kolektyvams, visuomeninėms, tarp jų ir politinėms, organizacijoms, visuomeniniams judėjimams garantuojama galimybė laisvai ir visapusiškai svarstyti politines, dalykines ir asmenines kandidatų į deputatus savybes, taip pat , teisė agituoti už arba prieš kandidatei.
Rinkiminei agitacijai finansuoti kiekvienas kandidatas į deputatus gali atidaryti savo sąskaitą banke. Rinkiminei agitacijai finansuoti Lietuvos TSR piliečiai, darbo kolektyvai, visuomeninės, tarp jų ir politinės, organizacijos, visuomeniniai judėjimai gali pervesti savo lėšas į kandidato į deputatus sąskaita. Bendra lošti suma neturi viršyti vieno tūkstančio rublių. Dėl darbo kolektyvų, visuomeninių, tarp jų ir politinių, organizacijų, visuomeninių judėjimu lėšų panaudojimo šiems tikslams turi būti atitinkamas darbo kolektyvo, visuomeninės ar politinės organizacijos, visuomeninio judėjimo sprendimas. Apygardos rinkiminė komisija turi teisę patikrinti šių lėšų skyrimo ir panaudojimo teisėtumą. Nepanaudotos lėšos po rinkimų pervedamos Respublikos rinkiminės komisijos sąskaitom Kitas lėšas panaudoti rinkiminei agitacijai draudžiama.
Kandidatai į Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatus rengia susitikimus su savo rinkėjais tiek susirinkimuose, tiek ir kitokia rinkėjams patogia forma.
40straipsnis. Kandidato į Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatus atleidimas nuo gamybinių arba tarnybinių pareigų, kad jis galėtų dalyvauti rinkiminiuose renginiuose
Įregistruotas kandidatas į Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatus susitikimų su rinkėjais, pasisakymų rinkiminiuose susirinkimuose, mitinguose, per televiziją ir radiją laikui, bet ne ilgiau kaip vienam mėnesiui jo prašymu atleidžiamas nuo gamybinių arba tarnybinių pareigų paliekant vidutinį darbo užmokestį iš rinkimams skiriamų lėšų.
41straipsnis. Kandidato į Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatus teisė nemokamai važinėti
Įregistruotas kandidatas į Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatus turi teisę nemokamai važinėti visų rūšių keleiviniu transportu (išskyrus taksi) atitinkamos rinkiminės apygardos ribose. Kandidatas i deputatus, gyvenąs už rinkiminės apygardos ribų, turi tokią pat teisę atvykti į rinkiminę apygardą ir grįžti į gyvenamąją vietą.
42straipsnis. Kandidato į Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatus neliečiamybė
VIII. BALSAVIMO IR RINKIMŲ REZULTATŲ SUSUMAVIMO TVARKA
43straipsnis. Balsavimo laikas ir vieta
Rinkimų dieną balsuojama nuo 8 iki 20 valandos. Apie balsavimo laiką ir vietą apylinkės rinkiminė komisija informuoja rinkėjus ne vėliau kaip prieš penkiolika dienų iki rinkimų.
Rinkiminėse apylinkėse, kurios sudarytos laivuose, rinkimų dieną esančiuose kelionėje, taip pat prie Lietuvos TSR įstaigų užsienyje, apylinkės rinkiminė komisija gali paskelbti balsavimą baigtą bet kuriuo laiku, jeigu balsavo visi rinkėjai, įrašyti į sąrašą.
44straipsnis. Balsavimo organizavimas
Balsuojama specialiai skirtose patalpose, kuriose turi būti įrengta pakankamai slapto balsavimo kabinų arba kambarių, nustatytos rinkiminių biuletenių išdavimo vietos ir pastatytos balsadėžės. Balsadėžės turi būti taip pastatytos, kad balsuojantieji, prieidami prie jų, pereitų per slapto balsavimo kabinas arba kambarius.
Už balsavimo organizavimą, rinkėjų valios pareiškimo paslapties užtikrinimą, patalpų įrengimą ir reikiamos tvarkos palaikymą jose yra atsakinga apylinkės rinkiminė komisija.
Rinkimų dieną prieš pradedant balsuoti rinkiminės apylinkės komisijos pirmininkas visų komisijos narių akivaizdoje patikrina balsadėžės ir jas užplombuoja arba užantspauduoja.
Kiekvienas rinkėjas balsuoja pats, balsuoti už kilus asmenis neleidžiama. Rinkiminius biuletenius apylinkės rinkiminė komisija išduoda, remdamasi rinkiminės apylinkės rinkėjų sąrašu ir pateikus pasą arba kitokį asmens liudijimą. Atvykę balsuoti rinkėjai, kurie nebuvo įrašyti į rinkėjų sąrašą, įrašomi į papildomą rinkėjų sąrašą, jeigu pagal šio įstatymo 29 straipsnį jie gali būti įrašyti į rinkėjų sąrašą. Gavęs rinkiminį biuletenį, rinkėjas pasirašo rinkėjų sąraše.
Tais atvejais, kai pavieniai rinkėjai dėl blogos sveikatos arba dėl kitų priežasčių negali atvykti į balsavimo patalpą, jų pareiškimu apylinkės rinkiminė komisija paveda ne mažiau kaip dviem komisijos nariams organizuoti balsavimą toje vietoje, kur yra šie rinkėjai. Apie tai turi būti pažymima rinkėjų sąraše ir įrašoma į jo priedėli. Gavęs rinkiminį biuletenį, rinkėjas pasirašo rinkėjų sąrašo priedėlyje. Tokiam balsavimui rinkiminėje apylinkėje naudojamos nešiojamos balsadėžės.
45straipsnis. Balsavimas
Rinkiminį biuletenį balsuojantysis užpildo šlapio balsavimo kabinoje arba kambaryje. Užpildant biuletenį, draudžiama, kad, išskyrus balsuojantįjį, čia kas nors būtų. Rinkėjas, kuris negali pats užpildyti biuletenio, turi teisę pasikviesti į kabiną arba kambarį savo nuožiūra kita asmenį, išskyrus rinkiminės komisijos narį, kandidato į deputatus patikėtinį ar stebėtoją.
Balsuojantysis išbraukia biuletenyje pavardes tų kandidatų, prieš kuriuos jis balsuoja.
Užpildytą biuletenį balsuojantysis įmeta į balsadėžę.
46straipsnis. Balsavimas ne rinkimų dieną
Lietuvos TSR pilietis, kuris negali rinkimų dieną atvykti balsuoti, likus ne daugiau kaip dešimt dienų iki rinkimų gali atvykti i apylinkės rinkiminės komisijos buveinę ir komisijos paprašyti rinkiminio biuletenio. Gavęs rinkiminį biuletenį, rinkėjas pasirašo rinkėjų sąraše. Rinkėjas, užpildąs rinkiminį biuletenį, įdeda jį į voką, kuris užklijuojamas ir užantspauduojamas apylinkės rinkiminės komisijos antspaudu. Šį voką apylinkės rinkiminė komisija saugo iki rinkimų dienos. Rinkimų dieną apylinkės rinkiminės komisijos pirmininkas komisijos akivaizdoje voką įmeta į balsadėžę.
47straipsnis. Balsų skaičiavimas rinkiminėje apylinkėje
Balsai rinkiminėje apylinkėje skaičiuojami atskirai kiekvienam kandidatui į deputatus.
Komisijos pirmininkui paskelbus, kad balsavimas baigtas, apylinkės rinkiminė komisija suskaičiuoja ir anuliuoja visus nepanaudotus rinkiminius biuletenius. Tik po to atidaromos balsadėžės. Kiekvieną balsadėžę apylinkės rinkiminė komisija atidaro ir balsus skaičiuoja atskirai. Pirmiausia atidaromos nešiojamosios balsadėžės ir suskaičiuojami ten esantys biuleteniai, po to atidaroma balsavimo patalpoje esanti balsadėžė ir suskaičiuojami joje esantys biuleteniai. Atidaryti balsadėžės nebaigus balsavimo draudžiama.
Apylinkės rinkiminė komisija pagal pagrindinį ir papildomą rinkėjų sąrašą bei jo priedėlį nustato, kiek iš viso apylinkėje yra rinkėjų, taip pat kiek rinkėjų gavo biuletenius. Balsadėžėse buvusių biuletenių pagrindu komisija nustato, kiek iš viso rinkėjų balsavo, kiek balsavo už ir kiek balsavo prieš kiekvieną kandidatą į deputatus, kiek biuletenių pripažinta negaliojančiais. Balsai, kuriuos rinkėjai padavė už papildomai įrašytas į biuletenius piliečių pavardes, neskaičiuojami.
Negaliojančiais pripažįstami nenustatyto pavyzdžio rinkiminiai biuleteniai, taip pat biuleteniai, kuriuose balsuojant palikta daugiau kaip vienas kandidatas. Kilus abejonėms, ar rinkiminis biuletenis galioja, klausimą balsavimu sprendžia apylinkės rinkiminė komisija.
Balsų skaičiavimo rezultatai apsvarstomi apylinkės rinkiminės komisijos posėdyje ir įrašomi į protokolą. Protokolą pasirašo komisijos pirmininkas, pirmininko pavaduotojas, sekretorius ir nariai. Prie protokolo pridedami gauti stebėtojų ir kandidatų į deputatus patikėtinių skundai dėl balsavimo procedūros pažeidimų ir jie nusiunčiami atitinkamai apygardos rinkiminei komisijai Respublikos rinkiminės komisijos nustatyta tvarka.
48straipsnis. Rinkimų rezultatų nustatymas rinkiminėje apygardoje
Remdamasi apylinkių rinkiminių komisijų protokolais, apygardos rinkiminė komisija nustato, kiek iš viso apygardoje yra rinkėju, kiek rinkėjų gavo rinkiminius biuletenius, kiek rinkėjų balsavo, kiek balsavo už ir kiek balsavo prieš kiekvieną kandidatą į deputatus, kiek biuletenių pripažinta negaliojančiais.
Išrinktu laikomas kandidatas į Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatus, gavęs per rinkimus daugiau kaip pusę balsavusių rinkėjų balsų.
Apygardos rinkiminė komisija gali pripažinti rinkimus negaliojančiais dėl rinkimų metu arba skaičiuojant balsus padarytų šio įstatymo pažeidimų, turėjusių lemiamos įtakos rinkimų rezultatams.
Rinkiniai pripažįstami neįvykusiais, jeigu juose dalyvavo mažiau kaip pusė rinkėjų, įrašytų į rinkėjų sąrašus, taip pat mirus kandidatui į deputatus, jeigu apygardoje įregistruotas vienas kandidatas.
Rinkimų rezultatai rinkiminėje apygardoje nustatomi apygardos rinkiminės komisijos posėdyje ir įrašomi į protokolą. Protokolą pasirašo komisijos pirmininkas, pirmininko pavaduotojas, sekretorius ir nariai. Prie protokolo pridedami gauti stebėtojų ir kandidatų į deputatus patikėtinių skundai dėl balsavimo procedūros pažeidimų ir jie nusiunčiami Respublikos rinkiminei komisijai jos nustatyta tvarka.
Pranešimą apie rinkimų rezultatus rinkiminėje apygardoje apygardos rinkiminė komisija paskelbia spaudoje ne vėliau kaip penktą dieną po rinkimų.
Pranešime nurodoma, kiek iš viso piliečių Įrašyta į rinkėjų sąrašus, kiek rinkėjų balsavo, kiek balsavo už ir kiek balsavo prieš kiekvieną kandidatą, kiek biuletenių pripažinta negaliojančiais, išrinkto deputato pavardė, vardas, einamos pareigos (užsiėmimas), darbo ir gyvenamoji vieta.
IX. LIETUVOS TSR AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS DEPUTATŲ RINKIMŲ REZULTATŲ SUSUMAVIMO IR PASKELBIMO TVARKA
49straipsnis. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatų įregistravimas
Respublikos rinkiminė komisija Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatų rinkimams, remdamasi gautais apygardų rinkiminių komisijų protokolais, įregistruoja išrinktus Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatus.
Respublikos rinkiminė komisija gali pripažinti rinkimus negaliojančiais, jeigu rinkimų metu arba skaičiuojant balsus ar nustatant rinkimu rezultatus buvo šio įstatymo pažeidimų, ir atsisakyti įregistruoti Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatą.
50straipsnis. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatų rinkimų rezultatų paskelbimas
Pranešima apie rinkimų visoje Respublikoje rezultatus ir išrinktų Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatų sąrašą Respublikos rinkiminė komisija paskelbia spaudoje ne vėliau kaip per septynias dienas abėcėlės tvarka, nurodydama deputato pavardę, vardą„ einamas pareigas (užsiėmimą), darbo ir gyvenamąją vietą, rinkiminę apygardą, kurioje jis išrinktas deputatu.
51straipsnis. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputato pažymėjimas ir ženklelis
Paskelbus spaudoje Respublikos rinkiminės komisijos įregistruotų Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatų, sąrašą, apygardos rinkiminė komisija išduoda išrinktam deputatui jo išrinkimo pažymėjimą.
Lietuvos TSR Aukščiausiajai Tarybai patvirtinus išrinktų deputatų įgaliojimus, jiems išduoti išrinkimo deputatu pažymėjimai pakeičiami Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputato pažymėjimu. Deputatui taip pat įteikiamas Aukščiausiosios Tarybos deputato ženklelis.
X. PAKARTOTINIS BALSAVIMAS. PAKARTOTINIAI RINKIMAI IR LIETUVOS TSR AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS DEPUTATŲ RINKIMAI VIETOJ NESANČIŲ DEPUTATŲ
52straipsnis. Pakartotinis balsavimas
Jeigu rinkiminėje apygardoje balotiravosi daugiau kaip du kandidatai į Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatus ir nė vienas iš jų nebuvo išrinktas, apygardos rinkiminė komisija priima sprendimą surengti apygardoje pakartotinį balsavimą dėl dviejų kandidatų į deputatus, gavusių daugiausia balsų. Apie šį sprendimą apygardos rinkiminė komisija praneša Respublikos rinkiminei komisijai ir informuoja apygardos rinkėjus. Pakartotinis balsavimas rinkiminėje apygardoje surengiamas ne vėliau kaip per dvi savaites laikantis šio įstatymo reikalavimų.
Išrinktu laikomas kandidatas Į Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatus, už kurį balsavo daugiausia rinkėjų palyginti su kilu kandidatu. Kai pakartotiniam balsavimui lieka tik vienas kandidatas, jis laikomas išrinktu, jeigu už jį balsavo daugiau kaip pusė rinkėjų, dalyvavusių balsavime.
Pakartotinis balsavimas pripažįstamas neįvykusiu, jeigu jame dalyvavo mažiau kaip pusė rinkėjų, įrašytų į rinkėjų sąrašus, taip pat mirus kandidatui į deputatus, jeigu jis buvo likęs vienas.
53straipsnis. Pakartotiniai rinkiniai
Jeigu rinkiminėje apygardoje balotiravosi ne daugiau kaip du » kandidatai į Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatus ir nė vienas iš jų nebuvo išrinktas arba rinkimai rinkiminėje apygardoje buvo pripažinti neįvykusiais ar negaliojančiais, arba pakartotinis balsavimas neįgalino nustatyti, kas išrinktas deputatu, Respublikos rinkiminė komisija paveda apygardos rinkiminei komisijai surengti rinkiminėje apygardoje pakartotinius rinkimus. Ji gali priimti sprendimą, jog būtina, kad rinkimus surengtų naujos sudėties apygardos ir apylinkių, rinkiminės komisijos. Balsuojama tose pačiose rinkiminėse apylinkėse ir pagal rinkėjų sąrašus, sudarytus bendriems rinkimams.
Pakartotiniai rinkimai surengiami ne vėliau kaip per du mėnesius po bendrų rinkimų. Rinkiminių komisijų sudarymas, kandidatų į deputatus registravimas ir kilos priemonės vykdomos šio įstatymo nustatyta tvarka.
54 straipsnis. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatų rinkimų vietoj nesančių organizavimas
Lietuvos TSR Aukščiausiajai Tarybai pripažinus kai kurių Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatų įgaliojimus negaliojančiais, taip pat jeigu deputatas atšauktas, pirma laiko nutraukti deputato įgaliojimai dėl kitų priežasčių, atitinkamose rinkiminėse apygardose per tris mėnesius nuo deputato pasitraukimo momento surengiami nauji rinkimai. Respublikos rinkiminė komisija skiria linkimus ne vėliau kaip prieš du mėnesius iki jų surengimo. Rinkimai organizuojami laikantis šio įstatymo reikalavimų. Apygardos rinkiminė komisija sudaroma prieš 50 dienų, o apylinkių rinkiminės komisijos – prieš mėnesį iki rinkimų, kandidatus į deputatus įregistruoti baigiama prieš mėnesį iki rinkinių.