NERINGOS SAVIVALDYBĖS TARYBA

SPRENDIMAS

DĖL NERINGOS SAVIVALDYBĖS BENDROJO UGDYMO MOKYKLŲ TINKLO PERTVARKOS 2022–2026 METŲ BENDROJO PLANO PATVIRTINIMO

2022 m. kovo 31 d. Nr. T1-59

Neringa

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 28 straipsnio 8 dalimi, 58 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768 „Dėl Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos 2022 m. sausio 27 d. raštą Nr. SR-265 „Dėl savivaldybių bendrojo ugdymo mokyklų tinklo stiprinimo“, Neringos savivaldybės taryba nusprendžia:

1. Patvirtinti Neringos savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2022–2026 metų bendrąjį planą (pridedama).

2. Pavesti Neringos savivaldybės administracijos Švietimo skyriui vykdyti Neringos savivaldybės bendrojo ugdymo tinklo pertvarkos 2022–2026 metų bendrojo plano stebėseną.

3. Nustatyti, kad esant būtinybei kiekvienais kalendoriniais metais, bet ne vėliau kaip iki kovo 31 d., Neringos savivaldybės bendrojo ugdymo tinklo pertvarkos 2022–2026 metų bendrasis planas gali būti koreguojamas, atsižvelgiant į savivaldybės demografinę, ekonominę ir socialinę situaciją.

Skelbti šį sprendimą Teisės aktų registre ir Neringos savivaldybės interneto svetainėje.

Šis sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriui (H. Manto g. 37, Klaipėda) arba Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams (Galinio Pylimo g. 9, Klaipėda) per vieną mėnesį nuo šio teisės akto paskelbimo arba įteikimo suinteresuotam asmeniui dienos.

Savivaldybės meras Darius Jasaitis

PATVIRTINTA

Neringos savivaldybės tarybos

2022 m. kovo 31 d. sprendimu Nr. T1-59

NERINGOS SAVIVALDYBĖS BENDROJO UGDYMO MOKYKLŲ

TINKLO PERTVARKOS

2022–2026 METŲ BENDRASIS PLANAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Neringos savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2022–2026 metų bendrasis planas (toliau – Bendrasis planas) reglamentuoja savivaldybės mokyklų, vykdančių bendrojo ugdymo ir priešmokyklinio ugdymo programas, (toliau – mokyklos) dabartinę tinklo būklę ir raidos prognozes, Bendrojo plano tikslą ir uždavinius, Mokyklų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, struktūros pertvarkos bendrąjį planą, Mokytojų kvalifikacijos atnaujinimo ir įdarbinimo planą.

2. Bendrasis planas apima vieną bendrojo ugdymo mokyklą (toliau – BU mokykla) su pradinio ir ikimokyklinio ugdymo skyriumi kitoje gyvenamojoje teritorijoje (toliau – Skyrius), vieną ikimokyklinio ugdymo mokyklą (toliau – IU mokykla), nes Skyriuje ir IU mokykloje organizuojamas priešmokyklinis ugdymas.

2.1. BU mokykla:

Mokyklos pavadinimas	Vykdomos programos
Neringos gimnazija	Pradinio ugdymo
	Pagrindinio ugdymo
	Vidurinio ugdymo
	Neformaliojo ugdymo

2.2. Skyrius:

Mokyklos pavadinimas	Vykdomos programos
Juodkrantės pradinio ir ikimokyklinio ugdymo skyrius	Pradinio ugdymo
	Priešmokyklinio ugdymo
	Ikimokyklinio ugdymo
	Neformaliojo ugdymo

2.3. IU mokykla:

Mokyklos pavadinimas	Vykdomos programos
Nidos lopšelis-darželis „Ąžuoliukas“	Priešmokyklinio ugdymo
	Ikimokyklinio ugdymo
	Neformaliojo ugdymo

3. Bendruoju planu siekiama pertvarkyti esamą mokyklų tinklą efektyviau panaudoti lėšas ugdymo kokybei ir mokinių ugdymosi poreikiams mokyklose gerinti, įgyvendinant Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768 „Dėl Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“, nuostatas.

II SKYRIUS

ŠVIETIMO KONTEKSTO VERTINIMAS

4. Demografinis ir socialinis kontekstas.

4.1. Neringos savivaldybės gyventojų skaičiaus pokyčių tendencija fiksuojama priešinga nei visos šalies tendencija – gyventojų skaičius palaipsniui didėja. Lietuvos statistikos departamento 2022 m. pradžios duomenimis, gyventojų skaičius Neringos savivaldybėje siekė 3771 gyventoją ir nuo 2021 m. padidėjo 130 gyventoju, o nuo 2017 m. net 674 arba 17,27 proc.

Gyventojų skaičiaus didėjimą lemia Lietuvos gyventojų antrojo būsto įsigijimas Neringoje ir gyvenamosios vietos deklaravimas Neringos savivaldybėje, siekiant nemokamai keltis per Kuršių marias ir įvažiuoti į Neringos savivaldybės administruojamą nacionalinio parko teritoriją. Šias prielaidas patvirtina ne didėjantis, o atvirkščiai – mažėjantis mokinių skaičius Neringos savivaldybės mokyklose.

4.2. Siekiant gerinti švietimo kokybę, būtina atsižvelgti į vaikų / mokinių, gyvenančių socialinę riziką patiriančiose šeimose, rodiklius, kurie netiesiogiai daro įtaką švietimo priemonių, skirtų kompensuoti ugdymui(si) nepalankias socialines, ekonomines bei kultūrines sąlygas, kaštams. Prie sėkmingo mokyklų tinklo formavimo rezultato priskiriamas ir socialinės atskirties mažinimas. Neringos savivaldybės 2020 metų socialinių paslaugų plano, patvirtinto Neringos savivaldybės tarybos 2020 m. kovo 26 d. sprendimu Nr. T1-40, duomenimis, 2019 m. Neringos savivaldybėje nebuvo šeimų patiriančių socialinę riziką. Teisės aktų nustatyta tvarka mažas pajamas gaunančių šeimų vaikams yra skiriamas nemokamas maitinimas. 2021 m. nemokamą maitinimą gaunančių mokinių skaičius žymiai išaugo, nes vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės paramos mokiniams įstatymu nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. mokiniai, kurie mokosi mokyklose pagal priešmokyklinio ugdymo programą ar pagal pradinio ugdymo programą pirmoje klasėje, turi teisę į nemokamus pietus, nevertinant gaunamų pajamų.

Nemokamai maitinamų mokinių dalis (proc.) (ŠVIS duomenys)

Paveikslėlis, kuriame yra žinutė Automatiškai sugeneruotas aprašymas

Iš visų 2020–2021 m. m. nemokamai maitinamų mokinių nėra iš šeimų, gaunančių socialinę pašalpą. Tai rodo, kad Neringos savivaldybės socialinis kontekstas yra vertinamas kaip vienas palankiausių ir yra artimas Lietuvos didžiųjų miestų kontekstams. Aukštas socialinio konteksto rodiklis sudaro prielaidas aukštesniems mokinių pasiekimų rezultatams.

5. Mokinių skaičiaus kaitos tendencijos.

5.1. Pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis, 2019 m. Neringos savivaldybėje gimė 37 naujagimiai. Tais pačiais metais tūkstančiui gyventojų tenkantis naujagimių skaičius Neringoje siekė 10,5 naujagimio ir buvo didesnis už šalies vidurkį (9,8 naujagimio 1 000-iui gyv.) bei vienas didžiausių, palyginti su kitomis savivaldybėmis, tačiau pagal Neringos savivaldybės administracijos pateiktus duomenis, 2019 m. buvo tik 3 naujagimiai tikrai nuolat gyvenantys Neringoje. Atsižvelgiant į kitus duomenis, pvz., vaikų skaičių ugdymo įstaigose, daroma prielaida, kad faktinė situacija skiriasi nuo statistinių duomenų ir šie vaikai nuolat negyvena Neringos savivaldybėje. Todėl ir kitų metų statistiniai rodikliai, kai 2021 m. Neringos savivaldybėje yra deklaruoti 36 vaikai iki vienų metų amžiaus, atitinkamai 2022 m. 41 vaikas, neatspindi realios vaikų ir mokinių situacijos Neringos savivaldybės švietimo įstaigose.

Lentelėje pateiktas vaikų, ugdomų Neringos savivaldybės švietimo įstaigose pagal IU ir PU programas, 5-erių metų pokytis rodo, kad vaikų skaičius šiose programose didėja labai nežymiai. Nors pagal Švietimo valdymo informacinės sistemos (toliau – ŠVIS) duomenis dalyvaujančių ikimokykliniame ugdyme vaikų (0–5 m.) dalis Neringos savivaldybėje 2020–2021 metais tesudarė 28 proc. visų Neringos savivaldybėje deklaruotų vaikų (Lietuvoje 61,9 proc.), tačiau tai tik dar kartą parodo, kad 232 vaikai nuo gimimo iki penkerių metų yra tik deklaruoti, tačiau realiai Neringoje negyvena ir poreikio lankyti Neringos savivaldybės IU įstaigas nėra išreiškę.

Metai	Nidos lopšelis-darželis „Ąžuoliukas“			Neringos gimnazijos Skyrius			Mokinių skaičius
Metai	Iš viso	IU vaikai	PU vaikai	Iš viso	IU vaikai	PU vaikai	Iš viso	IU vaikai	PU vaikai
2017–2018	54	38	16	18	14	4	72	52	20
2018–2019	49	40	9	21	20	1	70	60	10
2019–2020	47	40	7	21	16	5	68	56	12
2020–2021	50	41	9	26	23	3	76	64	12
2021–2022	55	45	10	26	21	5	81	66	15

5.2. ŠVIS duomenimis 2021–2022 m. Neringos savivaldybėje pagal IU ugdymo programas buvo ugdomi 66 vaikai, kas sudarė tik 0,05 proc. šalies rodiklio (132 000 vaikai). Tuo pačiu laikotarpiu vaikų, ugdomų pagal ikimokyklinio ugdymo programas, skaičius, tenkantis tūkstančiui gyventojų, Neringos savivaldybėje siekė 20 ir buvo mažiausias, palyginti su kitomis savivaldybėmis.

Vaikų, ugdomų pagal PU programas, skaičius Neringos savivaldybėje 2021–2022 m. siekia 15 ir sudarė vos 0,04 proc. šalies rodiklio (37 500 vaikai). Vaikų, ugdomų pagal priešmokyklinio ugdymo programas, skaičius, tenkantis tūkstančiui gyventojų, siekė 3 ir atsiliko nuo šalies vidurkio ir kitų savivaldybių.

5.3. ŠVIS duomenimis 2017–2021 m. laikotarpiu Neringos savivaldybėje užtikrinant 1–3 metų vaikų ikimokyklinio ugdymo prieinamumą šimtui vaikų teko 94 vietos. Tačiau dėl faktinio ir statistinio gyventojų skaičiaus neatitikimo, Neringos savivaldybėje nėra fiksuojama, kad 1–3 metų vaikams ikimokyklinio ugdymo vietų trūktų. Tuo tarpu 3–6 metų vaikams buvo užtikrintas šimtaprocentinis ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo prieinamumas – šimtui vaikų teko 191 vieta.

5.4. 2021–2022 m. m. Neringos savivaldybės BU įstaigose mokinių skaičius siekė 126 ir sudarė 0,04 proc. visų šalies BU mokyklų mokinių skaičiaus. Vertinant absoliučiais skaičiais, 2017–2021 m. mokinių skaičius Neringos savivaldybėje pasižymėjo neigiama kaita (-6,45 proc.)

Klasės	Mokinių skaičius (Mokinių registro duomenys)
Klasės	2017–2018	2018–2019	2019–2020	2020–2021	2021–2022
1 klasė	9	18	9	12	10
2 klasė	12	11	17	10	12
3 klasė	11	13	12	16	10
4 klasė	13	14	13	12	15
Iš viso	45	56	51	50	47
5 klasė	8	14	11	13	12
6 klasė	7	7	14	11	11
7 klasė	17	7	8	14	12
8 klasė	4	15	8	10	14
Iš viso	36	43	41	48	49
I gim. klasė	17	4	14	7	8
II gim. klasė	10	17	4	14	7
III gim. klasė	8	9	17	Nėra	15
IV gim. klasė	10	7	9	17	Nėra
Iš viso	45	37	44	38	30
Iš viso	126	136	136	136	126

Tikslesnis rodiklis vertinant BU paslaugų poreikį savivaldybėse – BU mokyklų mokinių skaičius, tenkantis 1 000-iui gyventojų. 2020 m. Neringos savivaldybėje bendrojo ugdymo mokinių skaičius (tenkantis 1 000-iui gyv.) buvo 39 mokiniai ir pasižymėjo mažėjimo tendencija
(-28,2 proc.).

5.5. Į savivaldybės BU mokyklą 9 (1g) klasę trejų metų (2018–2021) laikotarpiu iš 33 mokinių, baigusių 8 klasę, atėjo mokytis 29 mokiniai, t. y. apie 87,88 proc. mokinių, arba 4 mokiniais mažiau nei baigė 8 klases. Dalis jų renkasi arti esančios Klaipėdos savivaldybės gimnazijas ar profesines mokyklas. Palyginus 2017–2021 metais baigusiųjų 10 (2g) klasę ir tęsiančiųjų mokslą gimnazijų 3g klasėse duomenis galima teigti, kad savivaldybės mokykloje tęsia mokymąsi pagal vidurinio ugdymo programą vidutiniškai 95,5 proc. mokinių, baigusių pagrindinio ugdymo programą (2008–2011 m. buvo 77,5 proc., o 2013–2015m. – 81,4 proc.).

Pagal turimus duomenis matyti, kad mokinių skaičiaus pokytis absoliučiais skaičiais yra -2/+1 mokiniai, tačiau dėl ypatingai mažo mokinių skaičiaus klasėse net ir vieno mokinio išvykimas iš mokyklos lemia mokinių mažėjimą BU mokykloje, dėl ko galima prognozuoti, kad mokinių, besimokančių pagal vidurinio ugdymo programą, skaičius nuosekliai mažės.

Vertinant 5-erių metų mokinių skaičiaus pokyčius Neringos savivaldybės BU mokykloje, atitinkamos klasės mokinių skaičiai prognozuojamais mokslo metais perkeliami į aukštesnę klasę, t. y. 2020–2021 m. m. pirmokai 2021–2022 m. m. tampa antrokais ir t. t. Būsimųjų vienuoliktokų skaičius prognozuotas, nemažinus dešimtokų skaičiaus:

Klasė	Faktas	Mokslo metai
	Faktas	Prognozės
	2020–2021	2021–2022	2022–2023	2023–2024	2024–2025	2025–2026
1	12	10	11	13	10	7
2	10	12	10	11	13	10
3	16	10	12	10	11	13
4	12	15	10	12	10	11
5	13	12	15	10	12	10
6	11	11	12	15	10	12
7	14	12	11	12	15	10
8	10	14	12	11	12	15
I	7	8	14	12	11	12
II	14	7	8	14	12	11
III	0	15	0	0	14	12
IV	17	0	15	0	0	14
Iš viso	136	126	130	120	130	137

Pastaba. Geltona spalva pažymėtos nepilnos klasės, raudona – neformuojamos.

Prognozuojant savivaldybės mokyklos bendrą klasių užpildymą, matyti, kad ateinančius penkerius metus mokinių skaičius mokykloje mažės ne tik dėl 11–12 klasių neformavimo, bet ir dėl mažesnio pirmos klasės mokinių skaičiaus. Įvertinus savivaldybės gimnazijos užpildymo ir mokinių skaičiaus prognozes, galima teigti, kad ateityje šie skaičiai mažai keisis, bet išliks tendencija komplektuoti nedideles klases.

6. Nesimokantys deklaravę gyvenamąją vietą savivaldybėje mokiniai.

6.1. Neringos savivaldybėje kasmet daugėja savivaldybėje deklaruotų asmenų 7–18 metų amžiaus. Statistikos departamento 2022 m. pradžios duomenimis Neringos savivaldybėje gyvenamąją vietą yra deklaravę 336 asmenys 7–18 metų amžiaus, iš kurių 126 lanko Neringos savivaldybės BU mokyklą. Nesimokančių vaikų ir mokyklos nelankančių mokinių informacinės sistemos (NEMIS) duomenimis iš visų deklaruotųjų savivaldybėje tik 30 vaikų nelanko jokios bendrojo ugdymo mokyklos Lietuvoje. Net 11 iš jų yra ne Lietuvos piliečiai, todėl darytina prielaida, kad jie gyvenamąją vietą deklaravę tik įsigyto būsto adresu dėl tam tikrų lengvatų lankantis Lietuvos Respublikos teritorijoje.

6.2. Išanalizavus NEMIS teikiamus nesimokančių vaikų sąrašus, matome, kad tik du mokiniai yra mokinęsi Neringos gimnazijoje, tačiau su tėvais išvykę gyventi ir mokytis į užsienį, tačiau neišsideklaravę iš Neringos savivaldybės.

6.3. Atlikus analizę dėl nesimokančių asmenų pritraukimo į savivaldybės BU mokyklą, pastebėta, kad į neskaitlingas I ir II gimnazijas klases būtų galima priimti pagal amžių tik 3 vaikus (atitinkamai 2 ir 1).

Klasė

9 (Ig.)

10 (IIg.)

11 (IIIg.)

Mokinių skaičius BU mokykloje 2022 m.

Nesimokantys vaikai

7. Pavežami į / iš mokyklą (-os) mokiniai.

Mokinių pavėžėjimas – į mokyklą ir atgal vežami kaimuose, miesteliuose toliau kaip 3 kilometrai nuo mokyklos gyvenantys mokiniai, kurie mokosi pagal priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas.

7.1. ŠVIS duomenimis Neringos savivaldybėje pavežami mokiniai:

2015-2016

2016-2017

2017-2018

2018-2019

Vežiojamų mokinių sk.

Bendras mokinių skaičius

Dalis (proc.)

Vežiojamų mokinių sk.

Bendras mokinių skaičius

Dalis (proc.)

Vežiojamų mokinių sk.

Bendras mokinių skaičius

Dalis (proc.)

Vežiojamų mokinių sk.

Bendras mokinių skaičius

Dalis (proc.)

Neringos sav.

144

27,78

143

34,97

129

41,09

136

43,38

Lietuvoje

74163

335159

22,13

72308

330826

21,86

71492

326041

21,93

69674

322245

21,62

Mokinių registro duomenimis 2021–2022 mokslo metais BU mokykloje yra pavežama 60 mokinių, o tai sudaro 47,62 proc. visų besimokančių mokinių. Tai dvigubai didesnis skaičius nei bendras Lietuvos vidurkis. Iš vienos pusės tai įrodo, kad savivaldybės ugdymo įstaigos yra aprūpintos mokykliniais autobusais ir juos panaudoja mokinių pavežėjimui į mokyklą ir iš jos.
Iš kitos pusės tai parodo, kad Neringos gimnazijos beveik 50 proc. mokinių vykdami į ir iš ugdymo įstaigą (-os) dalį savo laisvo laiko praleidžia kelionėje, o ne produktyvioje formaliojoje ar neformalioje ugdymo, kultūrinėje, socialinėje ar kt. veikloje.

BU mokykla, turėdama 3 mokyklinius 19-os vietų autobusus mokinių pavezėjimui turi galimybę vienu metu pavežti 57 mokinius. Tačiau dalis mokinių pavežami iš Purvynės gatvės, todėl yra galimybė be didelių laiko sąnaudų daryti pakartotinį reisą iki pamokų pradžios mokykloje.

7.2. Skyriuje bei IU mokykloje besimokantys PU mokiniai gyvena arčiau nei 3 km nuo ugdymo įstaigos, todėl pavežėjimas jiems nėra organizuojamas, arba dėl jų jauno amžiaus į ugdymo įstaigą juos palydi tėvai, todėl 1-am PU ugdytiniui pagal sutartį apmokamos kelionės išlaidos.

III SKYRIUS

DABARTINĖS MOKYKLŲ TINKLO BŪKLĖS ANALIZĖ

8. Neringos savivaldybės švietimo įstaigose vykdomos programos.

8.1. Neringos savivaldybėje organizuojamas ikimokyklinis ugdymas dviejose švietimo įstaigose: Nidos lopšelyje-darželyje „Ąžuoliukas“ ugdomi 45 IU vaikai, Neringos gimnazijos Skyriuje ugdomas 21 vaikas. Valstybės nustatyta tvarka ikimokyklinis ugdymas nėra privalomas, todėl tėvai (globėjai, rūpintojai) gali laisvai pasirinkti, kaip bus ugdomas jų vaikas: namuose ar ugdymo įstaigoje. Tik vaikams, kurie auga socialinės rizikos veiksnius patiriančioje šeimoje, savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu pagal Vaiko gerovės komisijos sprendimą gali būti skiriamas privalomas ikimokyklinis ugdymas. Privalomas ugdymas nėra skirtas nei vienam ugdytiniui.

8.2. Įgyvendinant Valstybinę švietimo politiką, Neringos savivaldybėje yra užtikrinamas privalomas priešmokyklinio ugdymo prieinamumas. Visi Neringos savivaldybėje gyvenantys 6 metų vaikai yra ugdomi pagal privalomąją Priešmokyklinio ugdymo programą, ir šios paslaugos prieinamumas yra užtikrinamas 100 proc. Nidos lopšelyje-darželyje „Ąžuoliukas“ ugdoma 10 PU vaikų, Neringos gimnazijos Skyriuje – 5 vaikai.

8.3. Savivaldybės ikimokyklinio ugdymo įstaigos šalia bendrųjų programų įgyvendina prevencines programas, kurios yra pasiteisinusios tarptautiniu lygiu ir yra skirtos vaikų socialinių bei emocinių įgūdžių ugdymui. Ikimokyklinės paskirties ugdymo įstaigos vykdo tarptautinę socialinių įgūdžių ugdymo programą „Zipio draugai“, nesenai pradėjo vykdyti „Kimochis“ socialinių-emocinių įgūdžių ugdymo ikimokykliniame amžiuje programą.

8.4. BU mokykloje mokiniai mokosi privalomųjų dalykų, pasirenkamųjų dalykų, dalykų modulių, dalyvauja įvairiose neformaliojo vaikų švietimo programose. Neringos gimnazijoje yra užtikrinamas visų privalomųjų dalykų ugdymas. Išanalizavus ugdymo planus, III ir IV klasės mokinių individualius ugdymo planus, galima teigti, kad yra tenkinami mokinių formaliojo ugdymosi poreikiai, yra atsižvelgiama į mokinių pasirinkimus, yra sudaromos atskiros laikinosios grupės mokytis užsienio kalbų B1 ir B2 lygiais, kitų dalykų kursai, siūlomos ir įgyvendinamos pasirenkamųjų dalykų, dalykų modulių programos.

8.5. Kalbinio ugdymo dalykai pagal bendruosius ugdymo planus yra priskiriami prie pagrindinio ugdymo dalykų. Užsienio kalbos (pirmosios) – anglų, pradedama mokytis nuo antrosios klasės ir mokoma (-si) 2–12 klasėse. Pirmąją užsienio kalbą mokiniai renkasi laisvai iš mokyklos siūlomų ne mažiau kaip trijų Europos kalbų (anglų, prancūzų, vokiečių). Mokytis antrosios užsienio kalbos privaloma nuo 6 klasės, ir mokykla privalo sudaryti galimybę rinktis antrąją užsienio kalbą iš ne mažiau kaip dviejų užsienio kalbų (neįskaitant pirmosios užsienio kalbos, kurios mokinys mokėsi kaip ankstyvosios užsienio kalbos pagal pradinio ugdymo programą ir toliau mokosi pagal pagrindinio ugdymo programą) ir sąlygas mokytis pasirinktos kalbos. Tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu antrosios užsienio kalbos galima pradėti mokyti ir nuo 5 klasės, jei mokyklai užtenka mokymo lėšų. Trečiosios užsienio kalbos galima mokytis kaip pasirenkamojo dalyko pagal vidurinio ugdymo programą.

2021–2022 mokslo metais pirmosios užsienio kalbos mokosi 114 mokinių, antrosios – 51 mokinys, trečiosios kalbos mokiniai nepasirinko. Populiariausia buvo ir išlieka anglų kalba.

Eil. Nr.	Užsienio kalbos pavadinimas	Mokinių skaičius
Eil. Nr.	Užsienio kalbos pavadinimas	pirma užsienio kalba	antra užsienio kalba	trečia užsienio kalba
1.	Anglų	114	0	0
2.	Vokiečių	0	8	0
3.	Rusų	0	43	0
Iš viso		111	51	0

8.6. Neformalusis vaikų švietimas yra bendrojo ugdymo dalis, kuri kaip tikslinė veikla per neformaliojo ugdymo programas yra orientuota į vaiko asmeninius gebėjimus ir poreikius ugdyti įvairias papildomas kompetencijas. NVŠ programas savivaldybėje vykdo bendrojo ugdymo mokykla – Neringos gimnazija (organizuoja neformaliojo ugdymo programas) ir neformaliojo švietimo mokyklos: Neringos meno ir Neringos sporto mokyklos. Pastarosios ugdymo turiniui įgyvendinti rengia kasmetinius mokyklų ugdymo planus, atsižvelgdamos į Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu patvirtintas Rekomendacijas dėl meninio ir sportinio formalųjį švietimą papildančio ugdymo programų rengimo ir įgyvendinimo.

8.7. 2020 m. neformaliajame švietime dalyvavo 64,4 proc. Neringos savivaldybės mokinių, tačiau šiam rodikliui įtaką padarė tai, kad Mokinių registre nebuvo atliktas mokinių, lankančių NVŠ programas BU mokyklose (būrelius), žymėjimas. 2021–2022 m. neformaliajame švietime dalyvaujančių BU mokyklos mokinių rodiklis ženkliai geresnis, ir lenkia bendrąjį Lietuvos rodiklį.

ŠVIS duomenimis 70,16 proc. BU mokinių lanko neformaliojo ugdymo programą:

Iš visų BU mokyklą lankančių mokinių	Neringoje	Lietuvoje
Dalyvauja NVŠ programose, kurių NVŠ finansavimo pobūdis NVŠ tikslinis finansavimas	24,19 %	26,23 %
Dalyvauja NVŠ programose, kurių NVŠ finansavimo pobūdis išskyrus NVŠ tikslinį finansavimą	20,16 %	12,07 %
Dalyvauja Formalųjį švietimą papildančio ugdymo programose	41,13 %	16,78 %
Lanko BUM būrelius	69,35 %	34,96 %
Dalyvauja NVŠ programose arba lanko BUM būrelius	70,16 %	61,54 %

9. Savivaldybės mokyklų vadovų ir pedagogų kvalifikacija.

9.1. Savivaldybės IU ir BU mokyklų vadovų turimas išsilavinimas ir kvalifikacija atitinka Švietimo įstatyme nustatytus reikalavimus. Tiek BU, tiek IU mokykloje dirba direktoriai, turintys aukštąjį universitetinį išsilavinimą, magistro kvalifikacinį laipsnį, pedagogo kvalifikaciją, didesnį nei 15 metų pedagoginio darbo stažą, vadovavimo švietimo įstaigai kompetencijas, nustatytas Kvalifikacinių reikalavimų valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų vadovams apraše, mokantys ne žemesniu kaip B1 kalbos mokėjimo lygiu bent vieną iš trijų Europos Sąjungos darbo kalbų (anglų, prancūzų ar vokiečių). Abiejų mokyklų vadovai 2021 m. yra laimėję viešus konkursus direktoriaus pareigoms naujai 5-erių metų kadencijai.

9.2. Savivaldybės BU mokyklose dirbantys mokytojai yra dalyko specialistai (100 %) ir iš dirbančių pagrindiniame darbe pedagogų 90,9 % turi pedagogo kvalifikaciją. ŠVIS duomenimis 2021–2022 m. BU mokykloje dirbantys 23 pedagogai yra atestuoti atitinkamoms kvalifikacinėms kategorijoms: 3 – mokytojo, 10 – vyresniojo mokytojo, 7 – mokytojo metodininko ir 3 – mokytojai ekspertai.

9.3. ŠVIS duomenimis 2021–2022 metais iš 20 BU mokyklos pagrindiniame darbe dirbančių pedagoginių darbuotojų 10 neturi pilno darbo krūvio, kas sudaro net 50 proc., kai tuo tarpu Lietuvoje šis skaičius siekia 39,14 proc.

9.4. 2021–2022 m. Neringos savivaldybėje pensinio amžiaus bendrojo ugdymo mokyklų mokytojų nebuvo. Tuo pačiu laikotarpiu šalyje pensinio amžiaus mokytojų dalis tarp bendrojo ugdymo mokyklų mokytojų siekė 7,7 proc. visų bendrojo ugdymo mokyklų mokytojų.

10. Specialieji ugdymosi poreikiai (SUP) ir teikiama pagalba mokiniams.

10.1. Savivaldybės IU ir BU mokyklose kasmet daugėja mokinių, kuriems reikalinga švietimo pagalba.

Bendrosiose klasėse ir ikimokyklinėse grupėse besimokančių mokinių, turinčių SUP, dalis (proc.) (ŠVIS duomenys):

Švietimo įstaiga	Mokslo metai
Švietimo įstaiga	2016–2017	2017–2018	2018–2019	2019–2020	2020–2021
BU mokykla	2,04	3,01	3,65	17,14	20,64
IU mokykla	3,85	3,70	4,08	4,26	6,9

10.2. 2016–2021 m. savivaldybės švietimo įstaigose įsteigti 8,98 pagalbos specialistų etatai. 2022 m. švietimo pagalbą mokiniams teikia bibliotekininkas, psichologas, socialinis pedagogas, specialusis pedagogas, logopedai, mokytojai-padėjėjai.

Plačiausiai teikiama logopedo pagalba, turintiems kalbėjimo ir kalbos sutrikimų, specialioji pedagoginė pagalba teikta mokiniams su elgesio ir emocijų sutrikimais (aktyvumo ir dėmesio, nerimo spektro, asocialaus elgesio). Svarbi specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo kryptis buvo pagalbos teikimas vaikams ir mokiniams, turintiems mokymosi sunkumų dėl bendrųjų, neverbalinių, sulėtėjusios raidos ar specifinių sutrikimų.

10.3. SUP vaikų, ugdomų IU įstaigoje, sąlyginai nėra daug – 4 (3 vid., 1 l. did. SUP lygio), tačiau tai sudaro 6,9 proc. visų ugdomų vaikų, ir tendencija yra didėjanti, kas rodo ateityje didesnį specialiųjų pedagogų ir mokytojų (auklėtojų) padėjėjų poreikį.

10.4. SUP lygiai savivaldybės BU mokykloje ir Skyriuje (ŠVIS ir Mokinių registro duomenys) ir didėjantis SUP mokinių skaičius rodo analogišką didėjantį pagalbos specialistų poreikį:

Metai
	Specialiųjų ugdymosi poreikių lygiai
	Nedideli	Vidutiniai	Dideli	Labai dideli	Iš viso
2017–2018	0	4	0	0	4
2018–2019	5	0	0	0	5
2019–2020	19	4	1	0	24
2020–2021	18	9	3	0	30
2021–2022	17	12	3	0	32

10.5. SUP mokiniui pirminį įvertinimą atlieka mokyklų Vaiko gerovės komisijos. Mokinių spec. poreikius pedagoginiu, psichologiniu, medicininiu ir socialiniu pedagoginiu aspektais įvertina ir specialųjį ugdymąsi skiria Klaipėdos pedagoginė psichologinė tarnyba (PPT) ar kita PPT tėvų pasirinkimu. Sveikatos priežiūra savivaldybės mokyklose vykdo Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro (VSB) specialistas, savivaldybei skyrus valstybės ir savivaldybės lėšas ir sudarius su Klaipėdos m. VSB paslaugos teikimo sutartis.

10.6. Įvertinus spec. poreikių mokinių ugdymo galimybes, galima daryti išvadą, kad savivaldybėje formuojama integracinė sistema, kurioje gali lavintis, mokytis pagal gebėjimus ir galias, įgyti išsilavinimą ir gauti pagalbą spec. ugdymosi poreikių turintys mokiniai. Gerinant įtraukiojo ugdymo kokybę, reikalingos pritaikytos šiuolaikinės ugdymo priemonės, vadovėliai, informacinės technologijos ir skaitmeninis turinys. SUP turintiems mokiniams turėtų būti daugiau pritaikyta neformaliojo ugdymo programų, nes šiuo metu tik 3,12 proc. mokinių, turinčių SUP dalyvauja NVŠ ir FŠPU programose. Lietuvoje šis rodiklis yra 30,88 proc. Daugiau dėmesio būtina skirti teoriniams ir praktiniams mokymams mokytojams, dirbantiems su emocijų ir elgesio sutrikimų turinčiais mokiniais, kuriems paprastai nustatomi nedideli SUP lygiai ir mokytojų padėjėjai klasėse nedirba.

11. Klasių užpildymas ir mokyklų finansavimas.

11.1. Optimalus mokinių skaičius klasėje – aktualus švietimo politikos klausimas. Šiuo metu iš esmės mokyklų finansavimas priklauso nuo sąlyginio klasių (grupių) dydžio ir skaičiaus. Sąlyginis klasės (grupės) dydis mokinių sraute turi atitikti Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 679 „Dėl Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nustatytą mažiausią mokinių skaičių mokinių sraute, kuriam yra skiriamas finansavimas. 2018–2022 metais nepilnoms 1–10 klasėms, kai faktinis mokinių skaičius mokinių sraute yra mažesnis už mažiausią sąlyginės klasės (grupės) mokinių skaičių, 1–4 mokinių klasei skiriama 33 proc. valstybės lėšų ir 67 proc. savivaldybės biudžeto lėšų, 5–7 mokinių klasei atitinkamai po 50 proc. valstybės ir savivaldybės biudžeto lėšų.

Vidutinis klasės komplekto dydis bendrosiose mokyklose pagal ugdymo programas (ŠVIS)
	2018–2019			2019–2020			2020–2021
	Vidutinis klasės komplekto dydis pagal vietovę ir programas
Savivaldybė	Pradinis mokymas	Pagrindinis mokymas	Vidurinis mokymas	Pradinis mokymas	Pagrindinis mokymas	Vidurinis mokymas	Pradinis mokymas	Pagrindinis mokymas	Vidurinis mokymas
Neringos sav.	14,00	10,67	8,00	12,50	9,83	13,00	11,67	10,60	17,00
Lietuva	21,65	23,46	24,08	21,52	23,45	23,84	21,19	23,64	23,82

11.2. Mažėjant mokinių (vaikų) skaičiui klasėse ir grupėse, kasmet žemėjo komplektavimo rodikliai (vidutinis mokinių skaičius klasėje), didėjo laisvų vietų skaičius klasėse bei jų išlaikymui skirtų lėšų poreikis. Savivaldybė, suprasdama savo teritorijos uždarumą ir sudėtingą mokinių pritraukimą iš kitų savivaldybių, vadovaudamasi Neringos savivaldybės mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo, naudojimo ir perskirstymo tvarkos aprašu, patvirtintu Neringos savivaldybės tarybos 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. T1-131 (kartu su 2020 m. spalio 29 d. sprendimo Nr. T1-201 ir 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimo Nr. T1-245 redakcijomis), užtikrino pakankamą finansavimą ugdomajai veiklai bei patvirtintų pedagoginių etatų išlaikymui, įstaigų aplinkos gerinimui.

11.3. Nuo 2018 m. skirtas valstybės (VB) ir savivaldybės(SB) finansavimas ugdomajai veiklai (be lėšų administracijos darbuotojų ir mokyklų pastatų ir aplinkos išlaikymui):

(tūkst. Eur)

Įstaigos pavadinimas

2018

2019

2020

2021

2022

Neringos gimnazija

256,4

183,5

276,2

201,8

340,0

154,2

384,3

155,5

417,3

126,8

Juodkrantės skyrius

18,1

29,6

31,7

44,5

47,6

Nidos l.-d. „Ąžuoliukas“

50,7

11,4

71,1

66,0

82,3

123,7

Pažymėtina, kad savivaldybės biudžeto lėšos mokymo reikmėms, skiriamos Neringos gimnazijai kaip asignavimų valdytojui, bet gali būti naudojamos ir Juodkrantės skyriaus ugdymo reikmėms finansuoti.

11.4. Tiek valstybės, tiek ir savivaldybės biudžetų lėšos, skirtos mokyklos ugdymo reikmėms tenkinti, atspindi išvestinį vieno mokinio kainos rodiklį:

2020 m. – 3,63 tūkst. Eur vienam mokiniui, 2021 m. – 3,97 tūkst. Eur vienam mokiniui, 2022 m. – 4,32 tūkst. Eur vienam mokiniui. Palyginimui – Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pavaldumo bendrojo ugdymo mokyklų vienam mokiniui vidutiniškai tenka 2,1 tūkst. Eur mokymo ir 1,26 tūkst. Eur ūkio lėšų.

11.5. Rodiklis, kuris taip pat priklauso nuo klasių užpildymo ir klasių skaičiaus, pedagogų poreikiui ir pasiūlai įvertinti, teikiamų švietimo paslaugų prieinamumui ir kokybei įvertinti – mokinių skaičius, tenkantis vienam BU mokyklos mokytojui. 2021 m. Neringos savivaldybėje vienam mokytojui teko mažiau nei 6 mokiniai, tai beveik dvigubai mažiau nei vidutiniškai šalyje (11 mokinių).

Mokinių, tenkančių vienam mokytojui, skaičius:

2017–2018

2018–2019

2019–2020

2020–2021

2021–2022

Neringos sav.

5,54

6,52

7,37

6,62

5,69

Šalyje

11,50

11,66

11,78

12,06

11,3

Šis rodiklis yra vienas iš vertinamųjų savivaldybei nustatyto tikslo – racionaliau panaudoti turimus išteklius, užtikrinant savivaldybių mokyklų ugdymo kokybę, įtrauktį ir prieinamumą – pagal kurį matuojama savivaldybės atliekama pažanga ir savivaldybei skiriamos tikslinės Mokymo lėšų dotacijos racionalus panaudojimas.

12. Mokyklų aprūpinimas ir edukacinės aplinkos.

12.1. Sėkmingam mokymuisi ir tinkamai ugdymo kokybei pasiekti yra svarbūs ne vien vaiko gebėjimai, mokymo metodai ar mokymo turinys, ne mažiau svarbi – mokymosi erdvė (artimoji aplinka), kurioje mokinys praleidžia daugiausiai mokymosi laiko.

12.2. Šiandieninė savivaldybės mokyklų ugdymo materialinė bazė nuolat modernizuojama. Savivaldybė, skirdama lėšų atnaujinimui, didelį dėmesį skiria energinio efektyvumo parametrus gerinančiai renovacijai, kad pastatų išlaikymo išlaidos būtų kuo labiau proporcingos mažam ugdytinių skaičiui.

12.3. BU mokykla aprūpinta bendrojo ugdymo programoms įgyvendinti reikalinga mokymo įranga ir mokymo priemonėmis, sukurta tinkama edukacinė aplinka. Mokyklų aplinka pritaikoma besimokančių mokinių, turinčių įgimtų ar įgytų sutrikimų, specialiesiems ugdymosi poreikiams tenkinti, jiems ugdyti skiriamos specialiosios mokymo priemonės. Visos mokyklos modernizuotos, daugiausia per BU mokyklų modernizavimo projektus. Yra sukaupti technologijų, menų ir gamtos mokslų mokymo sričių mokymo priemonių ir įrangos komplektai, todėl BU mokykla gerai pasirengusi technologijų, menų ir gamtos mokslų ugdymui. Į ugdymo turinį nuosekliai integruojamos skaitmenizuotos mokymo priemones.

12.4. ŠVIS duomenimis savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklos – Neringos gimnazijos patalpų ir įrangos rodikliai:

Paveikslėlis, kuriame yra žinutė Automatiškai sugeneruotas aprašymas

12.5. Iš pateiktų rodiklių matome, kad vienam mokiniui tenkantis plotas mokykloje yra daugiau nei 29 kv. m, o klasių, t. y. mokymosi, plotas – 9,52 kv. m, kai Lietuvoje šie rodikliai siekia atitinkamai 13,31 kv. m ir 5,10 kv. m.

Akivaizdu, kad mažesniam mokinių skaičiui tenka ne tik didesnis patalpų plotas, bet ir šių patalpų išlaikymo kaštai. Tačiau nesukomplektavus 11 ar 12 klasių dėl mažesnio nei 12 mokinių skaičiaus klasės sraute, šie rodikliai tik dar išaugs ir bendrose Lietuvos statistinių duomenų lentelėse rodys vis didėjantį lėšų poreikį vienam besimokinančiam Neringos savivaldybės BU mokiniui.

12.6. Analizuojant BU mokyklos mokymosi aplinkos rodiklius tenka pripažinti, kad savivaldybės BU mokykloje stinga tiksliųjų ir gamtos mokslų laboratorijų – turime įrengę tik chemijos laboratoriją, nors pagal šį kriterijų ir esame priskirti prie institucijų, turinčių laboratorijas, kai tuo tarpu visos Lietuvos gimnazijų rodiklis tesiekia 60,70 %. Įvertinant atstumą iki Klaipėdos savivaldybės, realiai pasinaudoti kitos gimnazijos turima laboratorija ugdomajai veiklai būtų galima tik organizuojant sesijinį ugdomojo dalyko mokymą ar specializuotas stovyklas.

12.7. Kompiuterių BU mokykloje yra 119 vnt., tačiau 55 proc. jų yra senesni nei ketverių metų. Mokinių mokymui naudojama beveik 44 proc. visų turimų kompiuterių, kas sudaro 41,27 kompiuterius, tenkančius 100 mokinių (2019 m. – 37,14; Lietuvoje – 18,61).

IV SKYRIUS

MOKINIŲ MOKYMOSI KOKYBINĖ ANALIZĖ

13. Mokinių mokymosi pasiekimai ir pažangos rezultatai.

13.1. Mokinių mokymosi sėkmė yra vienas iš mokymo kokybės ir mokinių mokymosi pažangos rodiklių. Mokinių mokymosi sėkmę lemia įvairūs veiksniai. Vertinimo kriterijai mokymo (-si) sėkmei nustatyti nėra griežtai apibrėžti, todėl vertinant mokinių sėkmę orientuojamasi į tokius kiekybinius rodiklius, pavyzdžiui, baigusių ugdymo programą, paliktų ir nepaliktų kartoti ugdymo programą, pašalintų ir nepašalintų, kartojančių ugdymo programos kursą mokinių skaičių, išduotų pažymėjimų skaičių ir kt. statistinius duomenis.

Siekiant pamatuoti mokinių pažangos rezultatus, tikslinga palyginti kelerių metų savivaldybės mokyklos baigiamosiose klasėse besimokančių mokinių skaičių su mokinių, įgijusiųjų išsilavinimą ar baigusių pagrindinio ugdymo programos I dalį, skaičiumi (pagal ŠVIS) ir nustatyti mokinių, nepadariusių pažangos, dalį:

Metai	Mokinių skaičius ir nebaigusiųjų programą dalis (%) nuo besimokančiųjų mokinių
	Pradinio išsilavinimo		Pagrindinio ugdymo programos I dalis		Pagrindinis išsilavinimas		Vidurinis išsilavinimas
	Mokėsi 4 kl.	Įgijo	Mokėsi 8 kl.	Gavo pažymėjimą	Mokėsi 10 kl.	Įgijo	Mokėsi 12 kl.	Įgijo
2018	13	100	4	100	10	100	10	100
2019	14	100	15	100	17	100	7	100
2020	13	100	8	100	4	100	9	100
2021	12	100	10	100	14	100	18	100

Išanalizavus mokinių išsilavinimo įgijimo ar ugdymo programos dalies baigimo duomenis, fiksuojama, kad didžioji dalis savivaldybės BU mokykloje ugdomų mokinių mokėsi sėkmingai ir įgijo pradinį (100 %) išsilavinimą, baigė pagrindinio ugdymo programos I dalį ir įgijo pagrindinį (100 %) išsilavinimą, išlaikė privalomus valstybinius ar mokyklinius brandos egzaminus ir įgijo vidurinį (100 %) išsilavinimą.

13.2. Pagal Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (toliau – PUPP) duomenis pastebima, kad lyginamuoju laikotarpiu savivaldybės BU mokykloje, kaip ir šalyje, sumažėjo mokinių, pasiekusių matematikos ir lietuvių kalbos pagrindinį pasiekimų lygį, dalis ir padaugėjo mokinių, nepasiekusių patenkinamo abiejų dalykų pasiekimų lygio. 2020 m. dėl pandemijos šalyje PUPP nebuvo vykdomas.

PUPP rezultatai rodo, kad 2018–2020 metų laikotarpiu 70 proc. mokinių, baigusių pagrindinio ugdymo programą, pasiekė pagrindinį ir aukštesnįjį PUPP pasiekimų lygį, t. y. buvo įvertinti 6–10 balų skaičiuojant matematikos ir lietuvių kalbos įvertinimų vidurkį. Žemesniems 2018 m. PUPP rezultatams įtakos galėjo turėti sunkesnės nei įprastai matematikos užduotys ir pasikeitusi pasiekimų tikrinimo programa. 2019 m. matematikos PUPP pagrindinį ir aukštesnįjį lygius pasiekė 41,2 proc. (Lietuvoje – 42,6 proc.), o lietuvių kalbos apie 82,4 proc. (Lietuvoje – 65,2 proc.) mokinių. Nepasiekusių patenkinamo pasiekimų lygio mokinių dalis – 0, ir nuo 2016 m. šis rodiklis nesikeičia.

13.3. 2019 m. savivaldybėje bent vieną Valstybinį brandos egzaminą (toliau – VBE) išlaikė 90 proc. (2016 m. – 89 proc.), 3 ir daugiau VBE – 69 proc. abiturientų (2016 m. – 67 proc., 2020 m. – 88,9 proc., Lietuvoje – 70,1 proc.).

Analizuojant, kaip pasikeitė apibendrintas VBE rodiklis savivaldybėje, nustatyta, kad 2020 m. jis buvo didesnis 20 taškų nei 2016 m. ir sudarė 222 taškus (2019 m. – 176).

2020 m. VBE rezultatų palyginimas su šalies rezultatais pagal dalykus:

	VBE įvertinimų vidurkis
	Lietuvių k.	Matematikos	Anglų k.	Biologijos	Chemijos	Fizikos	Istorijos	Geografijos	Informacinių technologijų
Neringos savivaldybės mokiniai	36,9	10,9	69,8	49,0			46,0	44,0
Šalies mokyklų mokiniai	44,4	26,6	71,0	55,1	52,3	46,5	54,2	48,1	46,7

2021 m. VBE rezultatų palyginimas su šalies rezultatais pagal dalykus:

	VBE įvertinimų vidurkis
	Lietuvių k.	Matematikos	Anglų k.	Biologijos	Chemijos	Fizikos	Istorijos	Geografijos	Informacinių technologijų	Rusų k.
Neringos savivaldybės mokiniai	38,6	26,8	78,3	33,2		28,3	54,7	36,8	29,3	56,0
Šalies mokyklų mokiniai	42,4	31,2	61,1	50,7	51,4	42,7	47,4	47,3	43,1	76,7

Palyginus dvejų metų VBE savivaldybės ir visos Lietuvos mokyklų mokinių rezultatus, matome, kad savivaldybės rezultatai 2020 m. (9 abiturientai) yra nežymiai žemesni nei šalies abiturientų, tačiau 2021 m. (18 abiturientų) anglų ir istorijos VBE rezultatai jau lenkia Lietuvos mokinių rezultatų vidurkius. Atskirų dalykų vidurkių tendencija yra tapati: blogiausiai išlaikomas matematikos egzaminas (net 3 laikę abiturientai, egzamino neišlaikė) bei retai laikomi fizikos bei informacinių technologijų egzaminai, geriausiai – anglų k. VBE.

13.4. Norintys gauti brandos atestatą abiturientai turi išlaikyti privalomą valstybinį arba mokyklinį lietuvių kalbos egzaminą ir dar vieną pasirinkto dalyko egzaminą. Pastaraisiais metais be privalomo lietuvių k. egzamino daugiausia mokinių renkasi anglų kalbos, matematikos ir istorijos VBE. Pastebima, kad savivaldybės mokiniai visiškai nesirenka vokiečių k. VBE, ypač retai – chemijos VBE, retai – rusų k. VBE, kas kelinti metai – geografijos, informacinių technologijų, fizikos VBE.

Tačiau savivaldybės BU mokyklos abiturientai renkasi ne minimalų dviejų egzaminų skaičių, bet kur kas daugiau – po 3–5 egzaminus, todėl savivaldybės abiturientų, laikiusių atskirų dalykų VBE, procentinė dalis iš bendro visų abiturientų skaičiaus ženkliai didesnė nei Lietuvos abiturientų procentinė dalis.

VBE	2020		2021
VBE	Savivaldybės	Šalies	Savivaldybės	Šalies
Lietuvių	90,0	69,4	94,4	68,2
Matematika	90,0	62,3	88,9	60,6
Anglų	90,0	72,7	88,9	68,4
Biologija	20,0	21,4	50,0	25,1
Chemija	0,0	4,2
Fizika	0,0	8,6	22,2	11,3
Istorija	40,0	32,0	16,7	31,8
Geografija	40,0	10,8	22,2	16,7
Informacinės technologijos	0,0	9,3	16,7	11,8
Rusų k.			5,6	22,2

Valstybinių brandos egzaminų išlaikymo palyginimas 2016–2021 m.:

Valstybinis brandos egzaminas	Valstybinių brandos egzaminų išlaikymo proc.
Valstybinis brandos egzaminas	2016	2017	2018	2019	2020	2021
Anglų kalba	88,8	100	100	85,7	100	100
Biologija	-	100	100	100	100	100
Chemija	-	100	-	-	-	-
Fizika	-	100	100	100	-	100
Geografija	-	-	100	-	100	100
Informacinės technologijos	100	100	-	100	-	100
Istorija	100	100	100	100	100	100
Lietuvių kalba ir literatūra	100	75	100	85,7	88,9	94,1
Matematika	62,5	100	100	100	44,4	81,2
Rusų kalba	-	100	-	-	-	100
Vokiečių kalba	-	-	-	-	-	-

13.5. Duomenys rodo, didesnė dalis įgijusiųjų vidurinį išsilavinimą tais pačiais metais tęsė mokymąsi universitetuose: toliau mokytis Lietuvos universitetuose renkasi 9 iš 10 savivaldybės abiturientų. Šie duomenys patvirtina, kad PUPP ir VBE rezultatai sudaro galimybes tolesnio mokymosi pasirinkimams, turintiems įtakos jaunuolių konkurencingumui darbo rinkoje ir jų gyvenimo kokybei.

V SKYRIUS

BENDROJO PLANO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI, PRIORITETAI IR REZULTATŲ RODIKLIAI

14. Bendrojo plano tikslas – sudaryti prielaidas ir sąlygas geresnės kokybės privalomajam ir visuotiniam švietimui bei veiksmingesniam išteklių paskirstymui.

15. Uždaviniai:

15.1. sudaryti sąlygas savivaldybės BU ir IU mokyklose kiekvienam mokiniui gauti asmeninę ūgtį skatinantį ugdymo turinį;

15.2. sudaryti saugias, šiuolaikiškas ugdymosi sąlygas efektyviau panaudojant mokyklų informacines komunikacines technologijas;

15.3. pagerinti mokymosi aplinką, praturtinant mokyklų mokymo bazę mokymo priemonėmis pagal ugdymo programas.

16. Prioritetai:

16.1. kokybiško ugdymo turinio garantija kiekvienam mokiniui;

16.2. geresnių sąlygų sudarymas mokinių individualiems ugdymo poreikiams tenkinti;

16.3. vaiko fizinio ir psichologinio saugumo užtikrinimas;

16.4. mokymosi aplinkos pagerinimas, užtikrinant sanitarines ir higienos normas;

16.5. efektyvus žmogiškųjų, ūkinių ir finansinių išteklių panaudojimas;

16.6. mokytojų kvalifikacijos tobulinimas, vadybinių kompetencijų stiprinimas.

17. Pagrindiniai rezultatų rodikliai:

TIKSLAS	Pagrindiniai rezultatų rodikliai
Sudaryti prielaidas ir sąlygas geresnės kokybės privalomajam ir visuotiniam švietimui bei veiksmingesniam išteklių paskirstymui	2021 m.	2026 m.
	1. Specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų, kurie ugdomi bendrojoje BU ugdymo mokykloje, Skyriuje ir IU mokykloje, namuose ir kuriems teikta švietimo ar konsultacinė pagalba per metus, skaičius – 36 vaikų.	1. Specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų, kurie ugdomi bendrojoje BU ugdymo mokykloje, Skyriuje ir IU mokykloje, namuose ir kuriems teikta švietimo ar konsultacinė pagalba per metus, skaičius – 50 vaikų.
	2. BU mokyklos vidurinį išsilavinimą įgijusių mokinių dalis – 100 proc.	2. BU mokyklos vidurinį išsilavinimą įgijusių mokinių dalis – 100 proc.
	3. BU mokykloje pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo metu bent pagrindinį mokymosi lygį pasiekusių mokinių dalis – 82,4 proc. (lietuvių kalba), 41,2 proc. (matematika).	3. BU mokykloje pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo metu bent pagrindinį mokymosi lygį pasiekusių mokinių dalis – 85 proc. (lietuvių kalba), 55 proc. (matematika).
	4. Tris ir daugiau valstybinių brandos egzaminų išlaikiusių mokinių dalis – 88,9 proc.	4. Tris ir daugiau valstybinių brandos egzaminų išlaikiusių mokinių dalis – 90 proc.
	5. Vienai sąlyginei mokytojo pareigybei tenkančių mokinių skaičius BU mokykloje - 5,69.	^5.Vienai sąlyginei mokytojo pareigybei tenkančių mokinių skaičius BU mokykloje didės.

Uždaviniai:
1. Sudaryti sąlygas savivaldybės BU ir IU mokyklose kiekvienam mokiniui gauti asmeninę ūgtį skatinantį ugdymo turinį	1.1. Ikimokykliniame ugdyme dalyvaujančių 3–5 metų vaikų dalis 44,4 proc.	1.1. Ikimokykliniame ir priešmokykliniame ugdyme dalyvaujančių 3–5 metų vaikų dalis didės.
	1.2. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupių skaičius – 6.	1.2. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupių skaičius – 8.
	1.3. BU mokyklų struktūrinių padalinių kitose gyvenamosiose vietovėse, kuriose vykdomos BU programos, skaičius – 1.	1.3. BU mokyklų struktūrinių padalinių kitose gyvenamosiose vietovėse, kuriose vykdomos BU programos, skaičius – 0.
	1.4. Neformaliojo švietimo galimybėmis mokykloje ir kitur besinaudojančių mokinių dalis – 70,16 proc.	1.4. Neformaliojo švietimo galimybėmis mokykloje ir kitur besinaudojančių mokinių dalis – 75 proc.
2. Sudaryti saugias, šiuolaikiškas ugdymosi sąlygas efektyviau panaudojant mokyklų informacines komunikacines technologijas	2.1. BU mokyklos mokytojų, pamokose naudojančių IKT savo dėstomam dalykui, dalis – 100 proc.	2.1. BU mokyklos mokytojų, pamokose naudojančių IKT savo dėstomam dalykui, dalis – 100 proc.
	2.2. BU pedagogų, pasidalijusių patirtimi virtualiose bendruomenėse, skaičius – 5.	2.2. BU pedagogų, pasidalijusių patirtimi virtualiose bendruomenėse, skaičius – 10.
	2.3. Visos BU ir IU mokyklos geba mokinius mokyti nuotoliniu ugdymo proceso organizavimo būdu, kuris įteisintas mokyklos nuostatuose.	2.3. Visos BU ir IU mokyklos atitinka Mokymo nuotoliniu ugdymo proceso organizavimo būdu kriterijų apraše nustatytus kriterijus; BU mokykla organizuoja mokymą nuotoliniu ugdymo proceso organizavimo būdu laikinai į užsienį išvykusiems ar nuolat užsienyje gyvenantiems šalies mokiniams.
3. Pagerinti mokymosi aplinką, praturtinant mokyklų mokymo bazę mokymo priemonėmis pagal ugdymo programas	3.1. BU mokyklų, kurių mokymosi aplinką reikia modernizuoti specialiųjų ugdymosi poreikių dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintiems mokiniams, skaičius – 1.	3.1. Modernizuotų BU mokyklų, kurių mokymosi aplinka pritaikyta specialiųjų ugdymosi poreikių dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintiems mokiniams, skaičius – 1.
	3.2. BU mokykloje įrengtų ir naudojamų skirtingiems ugdymo dalykams laboratorijų skaičius – 1.	3.2. BU mokykloje įrengtų ir naudojamų skirtingiems ugdymo dalykams laboratorijų skaičius – 3.

VI SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

18. BU mokyklų steigimas, reorganizavimas, likvidavimas, struktūros pertvarkymas, atliekamas vadovaujantis Bendrojo ugdymo mokyklų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, struktūros pertvarkos planu ir Mokytojų kvalifikacijos atnaujinimo ir įdarbinimo planu, pateiktais Bendrojo plano prieduose.

19. Neringos savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2022–2026 metų bendrasis planas keičiamas, tikslinamas, atnaujinamas, atsižvelgiant į besikeičiančią faktinę situaciją (mokinių skaičiaus pokyčius ir Mokymo lėšas bei savivaldybės biudžeto lėšas), į atnaujintus ar koreguotus Lietuvos Respublikos Vyriausybės dokumentus, į mokyklų bendruomenių pageidavimus ir pasiūlymus.

__________________

Neringos savivaldybės bendrojo

ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos

2022–2026 metų bendrojo plano

1 priedas

BENDROJO UGDYMO MOKYKLŲ STEIGIMO, REORGANIZAVIMO, LIKVIDAVIMO, STRUKTŪROS PERTVARKOS PLANAS

Mokyklos pavadinimas, grupė, tipas, vykdomos programos, mokinių skaičius

Mokyklos pertvarka

Pertvarkos data

Mokyklos pavadinimas, grupė, tipas, vykdomos programos po pertvarkos

Neringos gimnazija su

Juodkrantės pradinio ir ikimokyklinio ugdymo skyriumi

Grupė: bendrojo ugdymo mokykla.

Tipas: gimnazija.

Vykdomos programos: pradinio ugdymo, pagrindinio ugdymo pirmosios dalies, pagrindinio ugdymo antrosios dalies, akredituota vidurinio ugdymo, neformaliojo vaikų švietimo;

skyriuje – ikimokyklinio ugdymo, priešmokyklinio ugdymo, pradinio ugdymo (nekomplektuojamos pradinio ugdymo klasės nuo 2017-09-01), neformaliojo vaikų švietimo.

Mokinių skaičius: 126 BU mokiniai, 21 IU ir 5 PU amžiaus vaikai.

Teikiama specialioji pedagoginė ir konsultacinė pagalba vaikams, ugdomiems namuose pagal BU programas.

Atliekama struktūros pertvarka: panaikinama pradinio ugdymo programa Juodkrantės pradinio ir ikimokyklinio ugdymo skyriuje

Iki 2022 m. rugpjūčio 31 d.

Neringos gimnazija su Juodkrantės ikimokyklinio ugdymo skyriumi

Tipas: gimnazija.

Vykdomos programos: pradinio ugdymo, pagrindinio ugdymo, akredituota vidurinio ugdymo, neformaliojo vaikų švietimo;

skyriuje – ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo, neformaliojo vaikų švietimo.

Teikiama specialioji pedagoginė ir konsultacinė pagalba vaikams, ugdomiems namuose pagal BU programas.

Nidos lopšelis-darželis „Ąžuoliukas“

Grupė: ikimokyklinio ugdymo mokykla.

Vykdomos programos: ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo, neformaliojo vaikų švietimo.

Teikiama logopedo ir konsultacinė pagalba vaikams, ugdomiems namuose pagal PU programas.

Be pokyčių. Vykdoma stebėsena.

Iki 2026 m. rugpjūčio 31 d.

Nidos lopšelis-darželis „Ąžuoliukas“

Grupė: ikimokyklinio ugdymo mokykla.

Vykdomos programos: ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo, neformaliojo vaikų švietimo.

Teikiama logopedo ir konsultacinė pagalba vaikams, ugdomiems namuose pagal PU programas.

_________________________

Neringos savivaldybės bendrojo

ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos

2022–2026 metų bendrojo plano

2 priedas

MOKYTOJŲ KVALIFIKACIJOS ATNAUJINIMO IR ĮDARBINIMO PLANAS

Eil. Nr.	Priemonė	Atsakingas	Įgyvendinimo laikas
1.	Mokytojų, galinčių netekti pedagoginio krūvio dėl mokyklų tinklo pertvarkos ar klasių nekomplektavimo dėl mažo mokinių skaičiaus, sąrašo parengimas	Mokyklos vadovas	Iki 2022-09-01
2.	Dirbančių mokytojų perkvalifikavimas, siekiant papildomo ugdymo dalyko kvalifikacijos (turintys arba įgyjantys kvalifikaciją mokomojo dalyko, kuris turi mažą savaitinių pamokų skaičių)	Mokytojas Mokyklos vadovas Švietimo skyrius	Nuolat iki 2026-09-01
3.	Nuolatinis profesinės kvalifikacijos stiprinimas prioritetinėse srityse: 1. Skaitmeninių kompetencijų įgijimas, tobulinimas 2. Kompetencijų įgyvendinant šiuolaikinį ugdymo / mokymo turinį tobulinimas 3. Kompetencijų, reikalingų veiksmingai ugdyti skirtingų ugdymosi poreikių turinčius mokinius, tobulinimas 4. Vadovavimo ir lyderystės ugdymo / mokymo procesui ir švietimo įstaigai kompetencijų tobulinimas	Mokytojas Mokyklos vadovas Švietimo skyrius	Nuolat iki 2026-09-01
4.	Naujų mokytojų, turinčių 2–3 mokomųjų dalykų kvalifikaciją, pritraukimas ir įdarbinimas	Mokyklos vadovas Švietimo skyrius	Esant laisvai pareigybei
5.	Įsitraukimas į mokyklų bendradarbiavimo tinklus mokytojų profesiniam tobulėjimui ir bendroms veikloms (pamokoms)	Mokytojas Mokyklos vadovas Švietimo skyrius	Nuolat iki 2026-09-01
6.	Trūkstamų specialistų (mokytojų) paslaugų pirkimas ilgalaikiams ar trumpalaikiams projektams (pamokoms)	Mokyklos vadovas Švietimo skyrius	Nuolat iki 2026-09-01

_____________________________