KELMĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS

TARYBA

 

SPRENDIMAS

DĖL Kelmės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo SPECIALIOSIOS 20172020 METŲ PROGRAMOS IR ŠIOS PROGRAMOS 2017 METŲ ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ PLANO PATVIRTINIMO

 

2017 m. kovo 30 d. Nr. T-57

Kelmė

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 18 punktu, Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 41 straipsniu, 63 straipsnio 5 punktu, 69 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 8 straipsniu, Kelmės rajono savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. T-45 „Dėl Kelmės rajono savivaldybės 2017 metų programinio biudžeto patvirtinimo“, Kelmės rajono savivaldybės taryba  nusprendžia:

Patvirtinti pridedamus:

1. Kelmės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiąją 20172020 metų programą.

2. Kelmės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios 20172020 metų programos 2017 metų įgyvendinimo priemonių planą.

Šis sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

 

 

Savivaldybės meras                                                                                         Vaclovas Andrulis

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

                                                                                                      PATVIRTINTA                                                                                                                                 Kelmės rajono

                                                                                                      savivaldybės tarybos

                                                                                                      2017 m. kovo 30 d.

                                                                                                      sprendimu Nr. T-57

 

KELMĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS RĖMIMO SPECIALIOJI 2017–2020 METŲ PROGRAMA

 

I SKYRIUS

bendrosios nuostatos

 

1. Kelmės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialioji 2017–2020 m. programa (toliau – programa) parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymu (Žin., 1994, Nr. 63-1231; 1998, Nr. 112-3099; 2004, Nr. 171-6309), Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. birželio 7 d. nutarimu Nr. XI-1430 ,,Dėl Lietuvos sveikatos sistemos 2011–2020 metų plėtros metmenų patvirtinimo“ (Žin. 2011, Nr. 73-3498), Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymu (Žin. 2002, Nr. 56-2225).

2. Programos prioritetai nustatyti atsižvelgiant į kintančią Kelmės rajono savivaldybės gyventojų sveikatos būklę ir sveikatos priežiūros bei kitų specialistų patirtį, laikantis iki tol vykdytų Kelmės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos priemonių tęstinumo.

3. Programa įgyvendinama vadovaujantis Kelmės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos įgyvendinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. A-406 ,,Dėl Kelmės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos priemonių sudarymo, įgyvendinimo ir kontrolės taisyklių patvirtinimo“.

 

II SKYRIUS

pagrindinĖS sąvokOS

 

4. Visuomenės sveikata – gyventojų visapusė dvasinė, fizinė ir socialinė gerovė.

5. Visuomenės sveikatos priežiūra – organizacinių, teisinių, ekonominių, techninių, socialinių bei medicinos priemonių, padedančių įgyvendinti ligų ir traumų profilaktiką, išsaugoti visuomenės sveikatą ir ją stiprinti, visuma.

6. Svarbiausioji visuomenės sveikatos priežiūros sistemos plėtojimo kryptis – sukurti šiuolaikinę visuomenės sveikatos priežiūros sistemą, užtikrinančią sveiką gyvenseną, aplinką, prieinamą ir tinkamą sveikatos priežiūrą.

 

III SKYRIUS

SITUACIJOS ANALIZĖ

 

7. Vienas pagrindinių rodiklių, atspindinčių Kelmės rajono savivaldybės demografinę situaciją, yra gyventojų skaičius – jis kasmet mažėja. Statistikos departamento duomenimis (duomenys išankstiniai), 2017 metų sausio 1 d. Kelmės rajono savivaldybėje buvo 27 832 gyventojai, nors dar 2004 metais buvo daugiau nei 40 tūkstančių gyventojų. Galima teigti, kad per dešimtmetį Kelmės rajone gyventojų sumažėjo 8 000 tūkstančiais, tai beveik po tūkstantį kasmet (žr. 1 pav.).

1 pav. Gyventojų skaičiaus kaita Kelmės rajono savivaldybėje 2008–2017 m.

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamento rodiklių duomenų bazė

 

Kelmės rajone yra daugiau kaimo gyventojų negu vidutiniškai šalies savivaldybėse, t. y. beveik du trečdaliai (70 proc.) gyventojų gyvena kaime, iš viso 19 355, o miesto teritorijoje – 8 477 gyventojai, tai sudaro vos daugiau nei trečdalį (30,5 proc.). Bendrai Lietuvoje vyrauja atvirkštinė situacija, iš viso tik trečdalis Lietuvos gyventojų gyvena kaime, o dauguma – mieste.

Nuo gimstamumo mažėjimo priklauso dabartiniu metu susiformavusi gyventojų amžiaus struktūra bei tolesnės jos raidos perspektyvos. Statistikos departamento duomenimis, Kelmės rajone nuo 2008 metų gimstamumas mažėja, išskyrus 2009, 2013 bei 2014 metus, kai minėtas rodiklis didėjo. 2016 metais gimė 246 kūdikiai, tai pats mažiausias gimstamumo rodiklis per devynerių metų laikotarpį (žr. 2 pav.).

Mirtingumas išlieka daug didesnis nei gimstamumas, nors 2016 metais mirtingumo rodiklis buvo mažiausias per devynerių metų laikotarpį. Kelmės rajone, kaip ir visoje Lietuvoje (išskyrus kelias savivaldybes), vyrauja ryškios neigiamos natūralios kaitos tendencijos.

 

2 pav. Gimusiųjų ir mirusiųjų skaičius Kelmės rajono savivaldybėje 2009–2016 m.

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamento rodiklių duomenų bazė

Per 2008–2015 metus tik 2015 m. migracija buvo sumažėjusi, o visais kitais metais migracija buvo apie 500 gyventojų (žr. 3 pav.). Ypač dideli neigiami migracijos mastai pastebimi 2009 ir 2010 m., kai neto migracija sudarė atitinkamai minus 1005 ir 688 asmenų. Kaip matyti 3 paveiksle, per 2008−2015 m. didžiausias išvykusių rajono gyventojų skaičius (1594) buvo 2010 metais, iš jų 832 emigravo į kitas užsienio šalis, tai sudarė 48 proc.

3 pav. Vidinė ir tarptautinė Kelmės rajono savivaldybės gyventojų migracija 2008–2015 m.

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamento rodiklių duomenų bazė

 

Nedarbo lygis Kelmės rajone išlieka žymiai aukštesnis nei vidutinis metinis nedarbo lygis visoje Lietuvoje. Nors nedarbo lygis per 2008−2015 metus Kelmės rajone aukščiausias buvo 2010 metais (18,2 proc.), 2015 metais sumažėjo iki 14,1 proc., tačiau išlieka didesnis už Lietuvos nedarbo lygį.

4 pav. Vidutinis metinis nedarbo lygis Kelmės rajono savivaldybėje ir Lietuvoje 2008–2015 m.

Šaltinis: Lietuvos darbo biržos informacija

 

8. Pats didžiausias mirtingumo rodiklis Kelmės rajono savivaldybėje buvo 2015 metais ir siekė 1861,9 atvejo 100 000 gyventojų. Mažiausias buvo 2011 metais – 1409,0 atvejai 100 000 gyventojų. 2015 metais mirė 542 rajono gyventojai (256 vyrai ir 286 moterys). Mirtingumo rodiklis 2015 metais buvo ne tik didesnis nei bendrai registruojamas Lietuvoje (1438,1 atvejo 100 000 gyventojų), bet ir didžiausias per pastarųjų aštuonerių metų laikotarpį (žr. 5 pav.).

5 pav. Mirtingumas, tenkantis 100 000 gyventojų, 2008–2015 m.

Šaltinis: Higienos instituto Mirčių registro duomenys

 

Kaip ir visoje Lietuvoje, trys pagrindinės Kelmės rajono gyventojų mirties priežastys jau daug metų išlieka nepakitusios (žr. 6 pav.): kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai ir išorinės mirties priežastys. Jos 2015 metais sudarė 84,3 proc. visų mirties priežasčių. Nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė, t. y. 58 proc. (iš viso 314 rajono gyventojų), nuo piktybinių navikų – 19,7 proc. (107 žmonės), o dėl išorinių mirties priežasčių – 6,6 proc. visų mirusiųjų.

6 pav. Pagrindinės mirties priežastys Kelmės rajono savivaldybėje 100 000 gyventojų 2008–2015 m.

Šaltinis: Higienos instituto Mirčių registro duomenys

 

Kelmės rajone per aštuonerius metus didžiausias mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų užregistruotas 2014 metais. 2015 metais minėtas rodiklis kiek mažesnis ir siekia 1078,7 atvejo 100 000 gyventojų, bet didesnis už bendrą Lietuvos vidurkį (812,0 atvejų100 000 gyventojų).

Didžiausias mirtingumo nuo piktybinių navikų rodiklis Kelmės rajone per 2008−2015 metus, kaip ir nuo kraujotakos sistemos ligų, užregistruotas 2014 metais (486,9 atvejo 100 000 gyventojų). Mažiausias Kelmės rajone mirusiųjų skaičius nuo piktybinių navikų buvo užregistruotas 2011 metais (230,1 atvejų 100 000 gyventojų). 2015 metų minėtas rodiklis siekė 367,6 atvejo 100 000 gyventojų ir yra kiek didesnis už bendrą Lietuvos vidurkį (287,4 atvejo 100 000 gyventojų).

Trečiasis aspektas, lemiantis Kelmės rajono savivaldybės gyventojų mirtingumą, yra mirtys dėl išorinių priežasčių. Mirtingumas dėl išorinių priežasčių 2015 metais Kelmės rajone (123,7 atvejo 100 000 gyventojų) buvo kiek didesnis už bendrą vidurkį, registruojamą Lietuvoje (110,4 atvejo 100 000 gyventojų). Svarbu pabrėžti, kad dauguma mirčių dėl išorinių priežasčių yra susijusios su savižudybėmis. Kelmės rajone nuo 2008 metų savižudybių skaičius beveik nekito iki 2013 metų, kai savižudybių skaičius sumažėjo iki 32,6 atvejo 100 000 gyventojų ir buvo net mažesnis už bendrą Lietuvos rodiklį. Tačiau 2014 metais šis rodiklis (19 gyv.), lyginant su 2013 metų rodikliu (10 gyv.), padidėjo beveik dvigubai (žr. 7 pav.).

 

7 pav. Savižudybių skaičius 100 000 gyventojų 2008–2015 m.

Šaltinis: Higienos instituto Mirčių registro duomenys

 

Palyginus Kelmės rajono savižudybių skaičių su bendrai registruojamu Lietuvos vidurkiu matyti, kad Lietuvos vidurkis yra beveik perpus mažesnis. 2015 metais Lietuvoje vidutiniškai 100 000 gyventojų teko 31 atvejis, o Kelmės rajone – 44,7 atvejo.

9. Mokslinių tyrimų duomenys rodo, kad 98 proc. mirčių išsivysčiusiose pasaulio šalyse lemia 7 rizikos veiksniai: padidėjęs kraujospūdis, tabakas, cholesterolis, antsvoris, nepakankamas šviežių daržovių ir vaisių vartojimas, fizinės veiklos trūkumas ir nesaikingas alkoholio vartojimas. Tai pagrindiniai lėtines neuždegimines ligas (toliau – LNL) lemiantys rizikos veiksniai. Higienos instituto Sveikatos informacijos centro Privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos SVEIDRA duomenimis, 2015 metais žmonės dažniausiai sirgo kraujotakos ir kvėpavimo sistemų, akies ir jos priedinių organų ligomis, taip pat jungiamojo audinio ir skeleto-raumenų sistemos ligomis.

Kraujotakos sistemos ligomis Kelmės rajono savivaldybėje kasmet naujai suserga maždaug apie 500 asmenų. Šios ligos būdingos asmenims, peržengusiems 60 metų ribą, todėl minėto sergamumo rodikliai panašūs į sergamumo kvėpavimo sistemos ligomis rodiklius ir siekia apie 333,7 atvejo, tenkančio 1000 rajono gyventojų. Kelmės rajone iš viso užregistruota daugiau kaip 11 000 gyventojų, sergančių kraujotakos sistemos ligomis.

8 pav. Sergamumas kraujotakos sistemos ligomis (I00-I99) 2009−2015 m. (1000 gyv.)

Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centro leidiniai „Lietuvos gyventojų sveikata ir sveikatos priežiūros įstaigų veikla“

 

Kvėpavimo sistemos ligos yra vienos iš dažniausiai diagnozuojamų susirgimų tiek Kelmės rajone, tiek ir visoje Lietuvoje. Lietuvoje sergamumas šiomis ligomis 2015 metais išaugo iki 491,9 atvejo 1000 gyventojų, šis rodiklis buvo žymiai didesnis, nei bendrai registruojamas Kelmės rajone (2015 m. – 333,7 atvejo 1000 gyventojų). Sergamumo kvėpavimo sistemos ligomis dinamika pateikiama 9 paveiksle.

 

9 pav. Sergamumas kvėpavimo sistemos ligomis (J00-J99) (1000 gyv.)

Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centro leidiniai „Lietuvos gyventojų sveikata ir sveikatos priežiūros įstaigų veikla“

 

Higienos instituto duomenimis, Kelmės rajono gyventojų susirgimų skaičius piktybiniais navikais iki 2011 metų didėjo. Didelis sergamumas piktybiniais navikais buvo 2010 metais, kai 100 000 rajono gyventojų teko vidutiniškai 514,1 susirgimo, o Lietuvos vidurkis siekė 575,1 atvejo 100 000 gyventojų. Kai 2011 metais Lietuvoje sergamumas padidėjo iki 589,9 atvejo 100 000 gyventojų, Kelmės rajone sumažėjo iki 482,0 atvejų 100 000 gyventojų. Tačiau 2012−2015 metais Kelmės rajono gyventojų sergamumas piktybiniais navikais buvo šiek tiek didesnis nei bendras Lietuvoje. Per pastaruosius trejus metus Kelmės rajono gyventojų sergamumas piktybiniais navikais vis didėjo, 2015 metais siekė 367,6 atvejo 100 000 gyventojų (žr. 10 pav.). Lietuvos mastu minėtas rodiklis taip pat didėjo, 2015 metais buvo didžiausias per trejus metus.

 

10 pav. Sergamumas piktybiniais navikais (C00-C97) 100 000 gyventojų

Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centro leidinys „Lietuvos gyventojų sveikata ir sveikatos priežiūros įstaigų veikla“

 

Palyginus vaikų sergamumą su suaugusiųjų sergamumu galima teigti, kad 2015 metais Kelmės rajono vaikai sirgo dažniau nei suaugusieji. Lietuvoje vaikų sergamumas kasmet didėja, tačiau Kelmės rajono vaikų sergamumas 2015 metais buvo kiek mažesnis nei 2014 metais (žr. 11 pav.).

 

11 pav. Vaikų (0–17 metų) sergamumas (1000 vaikų) 2008–2015 m.

Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centro leidinys „Lietuvos gyventojų sveikata ir sveikatos priežiūros įstaigų veikla“

 

Per 2015 metus dažniausiai buvo registruojama vaikų (0–17 m.), sergančių kvėpavimo sistemos ligomis, – 832,75 atvejo 1000 vaikų (2014 m. − 1181,2 atvejo 1000 vaikų). Kitomis ligomis vaikai sirgo gerokai mažiau: virškinimo sistemos ligomis – 221,4 (2014 m. 202,4 atvejo 1000 vaikų), akių ligomis – 225,2 (2014 m. 198,3 atvejo 1000 vaikų), traumos ir kiti išorinių priežasčių padariniai – 205,8 atvejo 1000 vaikų (2014 m. – 204,3 atvejo 1000 vaikų).

Profilaktinių sveikatos patikrinimų duomenimis, 2016−2017 mokslo metais Kelmės rajone mokinių sveikatos tenkančių sutrikimų skaičius neženkliai sumažėjo, o pagrindinių organizmo sistemų sutrikimų struktūra išliko nepakitusi: regos sutrikimai, skeleto-raumenų sistemos sutrikimai ir širdies-kraujagyslių sistemos sutrikimai. Šie trys pagrindiniai sutrikimai sudarė daugiau nei pusę (58,3 proc.) visų pasitaikančių sutrikimų.

 

IV SKYRIUS

PROGRAMOS TIKSLAS

 

10. Šios programos tikslas – mažinti rizikos veiksnių ir ligų paplitimą, taikant koordinacines, informacines ir kitas pirminės profilaktikos priemones, propaguojant sveiką gyvenseną.

 

V SKYRIUS

PROGRAMOS UŽDAVINIAI

 

11. Programos uždaviniai:

11.1. mažinti rizikos veiksnių ir ligų paplitimą taikant pirminės profilaktikos priemones;

11.2. saugoti ir stiprinti gyventojų sveikatą, vykdant ligų prevenciją;

11.3. ugdyti teisingą gyventojų požiūrį į sveiką gyvenseną;

11.4. stiprinti asmeninę žmogaus atsakomybę už savo sveikatą.

 

VI SKYRIUS

programos prioritetai

 

12. Programos prioritetai:

12. 1. psichinės sveikatos stiprinimas;

12.2. sveikatą žalojančios elgsenos prevencija bendruomenėje: netaisyklinga mityba, mažas fizinis aktyvumas, rūkymas, alkoholio, narkotinių medžiagų vartojimas;

12.3. vaikų sveikatos stiprinimas, sveikos gyvensenos ugdymas;

12.4. vėžinių susirgimų prevencija;

12.5. šeimos sveikatos stiprinimas, sveikos gyvensenos ugdymas;

12.6. tuberkuliozės prevencija;

12.7. tarpžinybinio bendradarbiavimo plėtra.

 

VII SKYRIUS

VERTINIMO KRITERIJAI

 

13. Gyventojų informuotumo rodikliai:

13.1. gyventojų informuotumas sveikatos ugdymo klausimais;

13.2. vykdytų programų ir priemonių skaičius;

13.3. parengtų informacinių leidinių skaičius;

13.4. bendrieji sergamumo ir mirtingumo rodikliai.

 

 

VIII SKYRIUS

LAUKIAMI REZULTATAI

 

14. Įgyvendinus programą:

14.1. gerės gyventojų informuotumas ligų prevencijos ir sveikatinimo klausimais;

14.2. gerės gyventojų informuotumas apie aplinkos įtaką sveikatai;

14.3. aktyvės visuomenės dėmesys sveikai gyvensenai;

14.4. stabilizuosis gyventojų ligotumas, sergamumas, neįgalumas ir mirtingumas.

 

IX SKYRIUS

PROGRAMOS FINANSAVIMO ŠALTINIAI

 

15. Programos finansavimo šaltiniai yra šie:

15.1. 20 procentų – Aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšų;

15.2. biudžeto lėšos;

15.3. kitos teisėtai įgytos lėšos;

15.4. praėjusių metų programos lėšų likutis;

15.5. programos priemonėms vykdyti 2017 m. skirtos lėšos, nurodytos Kelmės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos 10 skyriuje.

 

_________________

 


 

PATVIRTINTA                                 Kelmės rajono

                                                                                                      savivaldybės tarybos

                                                                                                      2017 m. kovo 30 d.

                                                                                                      sprendimu Nr. T-57

 

 

KELMĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS 20172020 VISUOMENĖS SVEIKATOS RĖMIMO SPECIALIOSIOS PROGRAMOS 2017 METŲ ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ PLANAS

 

I SKYRIUS

PROGRAMOS PAJAMOS

 

Eil. Nr.

Savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos lėšų šaltiniai

Skirta lėšų, eurais

1.

Lėšų likutis 2017-01-01

2.

Kelmės rajono savivaldybės biudžeto lėšos

14 500,00

3.

Kelmės rajono savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšos

10 259,00

Iš viso lėšų

24 771,99

 

II SKYRIUS

2017 METŲ PROGRAMOS PRIEMONĖS

 

Eil. Nr.

Priemonės

Lėšos, eurais

Lėšų šaltinis

Vykdytojai

1.                  1

Vandens tiekimo ir kokybės gerinimo dalinis finansavimas

10 000,00

Aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšos

Kelmės rajono savivaldybės administracija,

UAB „Kelmės vanduo“

2.                  2

Ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikų tyrimas dėl dantų fluorozės

259,00

Aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšos

Visuomenės sveikatos biuras

3.                   

Projektų finansavimas

8 900,00

Savivaldybės biudžeto lėšos

Kelmės rajono savivaldybės administracija,

Bendruomenės sveikatos taryba

4.                   

Fizinio aktyvumo skatinimas

3 500,00

Savivaldybės biudžeto lėšos

Kelmės rajono savivaldybės administracija

5.                   

 

Kitos išlaidos (skelbimai, BST veikla, mokymai)

400,00

Savivaldybės biudžeto lėšos

Kelmės rajono savivaldybės administracija,

Bendruomenės sveikatos taryba

6.                   

Alkoholio prevencija

800,00

Savivaldybės biudžeto lėšos

Socialinių paslaugų centras

7.                   

Pedikuliozės prevencija

500,00

Savivaldybės biudžeto lėšos

Socialinių paslaugų centras

8.                   

Tuberkuliozės prevencija

400,00

Savivaldybės biudžeto lėšos

Kelmės rajono savivaldybės administracija,

Socialinių paslaugų centras

 

 

Iš viso išlaidų 2017 metais

 

24 771,99

Aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšos,

Savivaldybės biudžeto lėšos

 

 

_____________