LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
NUTARIMAS
DĖL DEVYNIOLIKTOSIOS LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS PROGRAMOS
2024 m. gruodžio 12 d. Nr. XV-54
Vilnius
Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 67 straipsnio 7 punktu, 92 straipsnio penktąja dalimi ir apsvarstęs Devynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programą, nutaria:
1 straipsnis.
PRITARTA
Lietuvos Respublikos Seimo
2024 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. XV-54
DEVYNIOLIKTOSIOS LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS PROGRAMA
I SKYRIUS
VALSTYBĖ, KURI VEIKIA
1. Lietuva – mūsų visų namai. Tai vieta, kurioje gimsta vienybė – veiklių, pilietiškų, savo šalį mylinčių žmonių bendrystė.
2. 1992 metais referendumu patvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucijos siekiai, grindžiami visų Lietuvos žmonių ryžtu siekti atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės, – tai devynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės kelrodis.
3. Šimtmečiais atkakliai gynusi savo laisvę ir nepriklausomybę, išsaugojusi savo dvasią, gimtąją kalbą, papročius ir kultūrą, mūsų Tauta ir vėl susiduria su sudėtingais iššūkiais.
4. Rusijos agresija ir sudėtinga geopolitinė situacija, iki pamatų sudrebinta tarptautinė tvarka, gilėjanti klimato krizė, neprognozuojama dirbtinio intelekto plėtra, nevaržomai auganti didžiųjų pasaulinių bendrovių įtaka, pasaulyje plintančių ligų grėsmė, nuolat brangstantis pragyvenimas – tokiomis aplinkybėmis Lietuvos žmonių išreikšta politinė valia, nedviprasmiškai signalizuojanti politinio atsinaujinimo lūkestį, yra neginčijamas įpareigojimas ir imperatyvas ateinančiai Vyriausybei išmintingai ir efektyviai spręsti šio laikmečio iššūkius, toliau tvirtinti ir puoselėti mūsų bendrus namus – Lietuvą.
5. Devynioliktosios Vyriausybės tikslas – grąžinti valstybę į darnaus ir tvaraus vystymosi vėžes, rūpintis ja kaip visų piliečių bendruoju gėriu. Vadovaudamiesi teisėtais žmonių lūkesčiais, kylančiais iš Konstitucijos ir žmonių politinės valios, bei remdamiesi solidarumo, lygybės, teisingumo ir pažangos vertybėmis, formuluojame pagrindines devynioliktosios Vyriausybės veiklos kryptis.
II SKYRIUS
PAGRINDINĖS DEVYNIOLIKTOSIOS LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS VEIKLOS KRYPTYS
6. Auginsime Lietuvos ekonomiką ir stiprinsime viešųjų finansų sistemą. Skatinsime ekonomiką transformuojančius vietos ir užsienio investuotojų projektus. Vykdysime aktyvią investicijų ir darbo vietų kūrimo politiką. Mažinsime administracinę ir teisinio reguliavimo naštą investuotojams. Ypač daug dėmesio skirsime tolygiai regionų plėtrai. Užtikrinsime, kad Lietuvos tradicinė apdirbamoji pramonė galėtų atnaujinti savo gamybos potencialą pasitelkdama valstybės garantuojamas finansines ir teisines paramos priemones. Stiprinsime valstybės finansinius pajėgumus. Mokesčių sistema bus efektyvi, skaidri ir socialiai teisinga. Didžiausias pajamas, nepriklausomai nuo jų rūšies, apmokestinsime progresiniais tarifais, siekdami apsaugoti mažų pajamų gavėjus nuo papildomų mokesčių ir užtikrinti mokesčių sistemos konkurencingumą.
7. Pažabosime kainų poveikį žmonių gyvenimui didindami jų pajamas. Gerinsime sąlygas kurti šeimą ir auginti vaikus Lietuvoje. Užtikrinsime viešojo ir privataus sektoriaus atlyginimų augimą, mažinsime skurdą ir pajamų nelygybę. Stiprinsime socialinį dialogą ir skatinsime socialinius partnerius susitarti dėl deramo minimaliojo darbo užmokesčio. Palengvinsime sąlygas šeimoms įsigyti būstą. Žymiai didinsime neformaliojo vaikų švietimo krepšelį. Sparčiau indeksuosime vaiko pinigus.
8. Užtikrinsime kokybišką ir prieinamą sveikatos apsaugą ir švietimą. Imsimės priemonių, ilginančių vidutinę kokybiško ir sveiko gyvenimo trukmę. Skatinsime sveiką gyvenseną ir mitybą bei judėjimą. Didinsime valstybės įnašą į Privalomojo sveikatos draudimo fondą. Mažinsime medikų administracinę naštą ir eiles pas gydytojus. Stabdysime sveikatos paslaugų privatizaciją, užtikrinsime pakankamą sveikatos priežiūros įstaigų tinklą regionuose. Plėsime psichikos sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą. Užtikrinsime lygias galimybes gauti kokybišką švietimą. Mažinsime mokytojų trūkumą, vykdysime valstybės vardu jiems duotus įsipareigojimus kelti atlyginimus ir gerinti darbo sąlygas. Sureguliuosime pelno siekiančių švietimo įstaigų veiklą, taikydami joms tokius pat reikalavimus kaip ir valstybinėms švietimo įstaigoms. Gerinsime aukštojo mokslo kokybę, investuosime į mokslinius tyrimus.
9. Apsaugosime gyventojus nuo išorės grėsmių. Užtikrinsime tvarų ne mažesnį nei 3,5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (toliau – BVP) krašto apsaugos finansavimą, atitinkantį karinį patarimą ir garantuojantį Lietuvos pasirengimą efektyviai gynybai. Europos Sąjungos (toliau – ES) lygmeniu inicijuosime finansinės priemonės, skirtos išaugusiai grėsmei Europos saugumui solidariai atliepti, suformavimą. Užtikrinsime nuolatinį Vokietijos brigados dislokavimą Lietuvoje 2027 metais. Stiprinsime Lietuvos kariuomenės pajėgumus, prioritetą skirdami nacionalinės divizijos sukūrimui. Bendradarbiausime su Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (toliau – NATO) partneriais, stiprindami kolektyvinės gynybos pajėgumus. Išplėsime karinę paramą Ukrainai, siekdami, kad ji sudarytų ne mažiau nei 0,25 proc. nuo BVP. Išskirtinį prioritetą teiksime nacionalinės gynybos pramonės ir technologijų plėtrai ir gynybos pramonės ekosistemos suformavimui rytinėje ir šiaurinėje NATO ir ES erdvėje. Skirsime dėmesį civilinei gynybai kaip neatsiejamai valstybės ir visuomenės pasirengimo krašto gynybai daliai.
10. Vykdysime aktyvią, konstruktyvią ir nuspėjamą užsienio politiką. Remsime Ukrainą – iki pergalės ir po jos. Teiksime Ukrainai visokeriopą paramą, siekiant greitesnės narystės ES ir NATO. Sieksime, kad ES, NATO valstybių narių ir kitų mūsų sąjungininkų pozicija Rusijos klausimu išliktų vieninga ir atitiktų ilgalaikius Europos saugumo interesus. Stiprinsime bendradarbiavimą su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis (toliau – JAV). Sieksime Lietuvos ir Vokietijos strateginės partnerystės visose srityse. Plėtosime strateginę partnerystę su Lenkija. Lietuva taps sankcijų politikos ir režimų demokratizacijos kompetencijų centru sąjungininkams. Užtikrinsime sklandų Lietuvos pirmininkavimą ES Tarybai 2027 metais. Stiprinsime diplomatinę tarnybą.
11. Puoselėsime atvirą demokratinės Lietuvos kultūrą ir pilietinę tapatybę. Didinsime kultūros įtraukumą, prieinamumą ir pasiekiamumą visoje Lietuvoje. Plėsime Kultūros paso programą, įtraukiant darželinukus ir pensinio amžiaus žmones. Sieksime, kad valstybinės įstaigos mokėtų teisingą atlygį už kūrybinį darbą. Stiprinsime vietos savivaldą, jos savarankiškumą ir bendruomenių iniciatyvas. Įgyvendinsime priemones, užtikrinančias efektyvią kovą su smurtu artimoje aplinkoje. Kovosime su antisemitizmu, ksenofobija ir bet kokios formos neapykantos kurstymu.
12. Užtikrinsime sklandų valstybės valdymą. Stiprinsime savivaldą ir regioninę plėtrą, mažinsime ekonominius regionų vystymosi skirtumus. Steigsime Regionų ministeriją. Auginsime viešajame sektoriuje dirbančių asmenų kompetenciją. Sukursime paskatų ir talentų pritraukimo sistemą valstybės tarnyboje. Peržiūrėsime ankstesnių valstybės tarnybos reformų rezultatus ir, siekdami pašalinti rastus trūkumus, pakoreguosime reikiamus įstatymus bei praktikas. Stiprinsime viešąją tvarką. Atkursime visuomenės pasitikėjimą Lietuvos teismų sistema. Pasirūpinsime, kad kokybiška teisinė pagalba būtų pasiekiama kiekvienam. Tobulinsime teisėsaugos sistemos institucijų darbą. Stiprinsime prokuratūros veiklą. Investuosime į statutinių pareigūnų darbo sąlygas ir kvalifikaciją.
13. Gerinsime kelių būklę visoje Lietuvoje. Įkursime kelių fondą. Skirsime daugiau dėmesio per gyvenvietes einančių žvyrkelių asfaltavimui. Stabdysime AB „Lietuvos paštas“ paslaugų privatizaciją. Plėsime tarpmiestinių autobusų ir geležinkelio maršrutų tinklą. Diegsime išmaniąsias technologines sistemas keliuose.
14. Investuosime į tvarią energetiką. Sieksime prieinamos šilumos kainos visiems. Ginsime vartotojus nuo energetikos įmonių manipuliavimo paslaugų kainomis. Suteiksime daugiau galių valstybiniam energetikos reguliuotojui. Elektros rinkoje esantiems vartotojams užtikrinsime galimybes greitai ir netrukdomai keisti nepriklausomus elektros energijos tiekėjus ar sudaryti sutartis su keliais tiekėjais vienu metu. Nustatysime sąlygas, pagal kurias smulkiesiems ir pažeidžiamiems buitiniams vartotojams leisime naudotis visuomeniniu elektros energijos tiekimu.
15. Tausosime aplinką, kursime gyvybingą kaimą, konkurencingą ir tvarų žemės ūkį. Diegsime priemones, skatinančias didinti Lietuvos miškingumą. Griežtai apribosime plynuosius kirtimus saugomose teritorijose. Rūpinsimės biologinės įvairovės išsaugojimu, tradicinių ūkininkavimo praktikų palaikymu ir tvariu išteklių valdymu. Įgyvendinsime šalies daugiabučių renovacijos proveržio strategiją, ambicingą žiedinės ekonomikos kūrimo planą ir mažinsime oro bei vandens telkinių taršos lygį. Trumpinsime maisto tiekimo grandines, kad Lietuvos ūkininkams sudarytume kuo palankesnes sąlygas parduoti produktus vartotojams tiesiogiai, be tarpininkų. Siūlysime inovatyvias žemės ūkio produktų perdirbimo į aukštesnės pridėtinės vertės produktus priemones.
III SKYRIUS
AUGINSIME LIETUVOS EKONOMIKĄ IR STIPRINSIME VIEŠŲJŲ FINANSŲ SISTEMĄ
PIRMASIS SKIRSNIS
AUGINSIME LIETUVOS EKONOMIKĄ
18. Puoselėsime valstybės institucijų ir verslo bendruomenės dialogą, stiprindami tarpusavio pasitikėjimą. Efektyvinsime tarpinstitucinį bendradarbiavimą, būtiną sprendžiant verslo investicijoms kylančius iššūkius.
19. Prie Vyriausybės įkursime specialią komisiją, kuri nagrinės realius atvejus ieškodama verslui reikalingų sprendimų bei šalins perteklinius reikalavimus. Ši komisija kartu užtikrins ir projektų suderinamumą su viešuoju interesu.
20. Ypač daug dėmesio skirsime ekonomikos stuburu laikomam smulkiajam ir vidutiniam verslui, efektyviau ginsime smulkiojo verslo teises ginčuose su institucijomis, įkurdami smulkiojo ir vidutinio verslo ombudsmeno instituciją.
21. Sudarysime lygiavertes sąlygas Lietuvos ir užsienio investuotojams. VšĮ „Investuok Lietuvoje“ vienodomis sąlygomis aptarnaus ir užsienio, ir nacionalinius investuotojus, investuojančius žaliojo koridoriaus stambiems investiciniams projektams sąlygomis.
22. Peržiūrėsime VšĮ „Investuok Lietuvoje“ funkcijas ir užtikrinsime joms atlikti reikalingą finansavimą.
23. Stambiems vietos ir užsienio investicijų projektams paskirsime konkrečius asmenis, kurie užtikrins sėkmingą projektų priežiūrą, koordinavimą, kuo spartesnį ir sklandesnį vietos ir užsienio investuotojų stambių projektų įgyvendinimą ir institucijų veiksmų koordinavimą.
24. Gerinsime žaliojo koridoriaus stambiems gamybiniams projektams sąlygas, priartindami jas prie šiuo metu daug geresnių gynybos pramonės projektams taikomų sąlygų.
25. Nustatysime procedūras, kad žemės paskirties pakeitimo ir kiti sklypo parengimo statyboms klausimai būtų sprendžiami supaprastinta tvarka.
26. Tikslinsime teisės aktus, kad įtvirtintumėme galimybę pratęsti stambių investicijų sutartis, jei poreikis tikslinti terminus kyla dėl valstybės ar savivaldybių institucijų ar įstaigų veikimo arba neveikimo.
27. Siekdami mažinti administracinę naštą verslui ir gyventojams, užtikrinsime viešojo sektoriaus lyderystę įgyvendinant skaitmeninę transformaciją ir centralizuotą skaitmeninės transformacijos politikos formavimą. Gerinsime elektroninės valdžios paslaugas.
28. Atsižvelgdami į verslo patiriamas problemas, susijusias su biurokratizmu ir pertekliniu reguliavimu, diegsime aukščiausius verslo klientų aptarnavimo kokybės standartus viešojo sektoriaus institucijose ir įstaigose, valstybės ar savivaldybių valdomose įmonėse.
29. Nuosekliai mažinsime administracinę ir prisitaikymo prie reguliavimo naštą verslui nacionaliniu bei savivaldybių lygmeniu. Palengvinsime statybos leidimų išdavimo, projektų derinimo ir gamybinių objektų atidavimo eksploatuoti sąlygas.
30. Spartinsime ir supaprastinsime investuotojų įsikūrimo, pramoninių teritorijų planavimo, kitų reikalingų leidimų išdavimo procedūras socialiai reikšmingiems verslo projektams: aukštos pridėtinės vertės gamybai, žaliosios ekonomikos investicijoms.
Ambicinga vietos ir užsienio investicijų skatinimo politika
31. Skatindami visos šalies ekonominę plėtrą, kursime naujas kokybiškas kvalifikuotas darbo vietas, plėtosime infrastruktūrą ir didinsime kuriamą pridėtinę vertę.
32. Nukreipsime ilgalaikes ES investicijas mūsų pramonės, ypač Lietuvai strateginių šakų, plėtrai skatinti.
33. Pasirūpinsime, kad šios investicijos leistų mūsų pramonei ir darbuotojams sklandžiai prisitaikyti prie klimatui neutralios žaliosios ekonomikos, išlaikant konkurencingumą ir darbo vietas skaitmeninės revoliucijos ir dirbtinio intelekto plėtros sąlygomis.
35. Įtvirtinsime nuostatas, kad taikant finansines ir paskolų priemones tinkamomis finansuoti būtų laikomos visos išlaidos, kurios didina sukuriamą vertę.
36. Mažindami regioninę savivaldybių atskirtį siekiant ES struktūrinių fondų paramos vietos ekonomikai plėtoti, stiprinsime savivaldos koordinavimo pajėgumus teikiant paraiškas gauti šią paramą.
37. Ypač daug dėmesio skirsime tolygiai regionų plėtrai, gerai apmokamų darbo vietų išlaikymui ir kūrimui bei stiprių, tarptautiniu mastu konkurencingų, ekonomiką transformuojančių sektorių vystymui.
38. Atsižvelgdami į tarptautinę konkurenciją dėl vietos ir užsienio investicijų, sieksime, kad verslo finansavimo priemonės savo sąlygomis nenusileistų šalims konkurentėms ir atitiktų gerąsias pasaulines investicijų paskatų praktikas.
39. Teiksime didesnę valstybės finansinę paramą šalies ekonomiką transformuojantiems investicijų projektams.
40. Naudodamiesi Europos Komisijos sudarytomis galimybėmis, kursime specialias valstybės subsidijų priemones ypač stambioms investicijoms į strateginius ekonomikos sektorius remti, sekdami kitų mūsų regiono valstybių pavyzdžiu.
42. Užtikrinsime didesnį finansavimo intensyvumą aukštos pridėtinės vertės projektams, įgyvendinamiems Lietuvos regionuose.
43. Konsoliduosime valstybės valdomus laisvus žemės sklypus ir išpirksime reikalingus privačius sklypus, kad būtų užtikrinta pakankama tokių sklypų pasiūla investuotojams.
44. Padėsime savivaldos institucijoms ir įstaigoms išvystyti aukštos pridėtinės vertės investicijų projektams įgyvendinti reikalingą sklypų infrastruktūrą. Remsime ir tokių projektų parengimą, ir sklypų infrastruktūros darbus.
45. Supaprastinsime investicinių sklypų suteikimo tvarką stambius investicinius gamybos projektus įgyvendinančioms įmonėms. Gerinsime prijungimo prie elektros tinklų sąlygas, optimizuosime šio prijungimo procedūrų trukmę.
46. Kryptingai vystysime laisvąsias ekonomines zonas (toliau – LEZ) ir kitas pramonines teritorijas, užtikrindami išvystytų sklypų pasiūlą ir galimybes pasiūlyti investuotojams aktualius sprendimus.
47. Plėsime esamas ir steigsime naujas LEZ, siekdami tolygios regionų plėtros. Nustatysime pažangiųjų technologijų veiklos rodiklius LEZ investuojančioms įmonėms įgyvendindami išmaniąją specializaciją.
48. Didinsime suaugusiųjų mokymosi visą gyvenimą sistemos finansavimą, plėsime galimybes suaugusiesiems įgyti darbo rinkai reikalingų kompetencijų.
Socialinės ekonomikos plėtra ir užimtumo bei verslumo skatinimas
50. Pasitelkdami nacionalines ir europines priemones, skatinsime jaunimo užimtumą ir verslumą, kad jaunuoliai kuo sklandžiau integruotųsi į darbo rinką ir kurtų ekonominę vertę bei užsitikrintų sąlygas kurti šeimą.
51. Plėtosime jaunimo karjeros planavimo konsultavimo prieinamumą, ypač kaimiškų teritorijų, tautinių mažumų mokyklose.
53. Priimsime socialinio verslo įstatymą, įkursime socialinio verslo tarybą ir užtikrinsime, kad socialinis verslas būtų įtrauktas į visus strateginius šalies dokumentus, ES finansinio periodo ir pagalbos ekonomikai planus. Šiomis ir kitomis priemonėmis plėsime socialinės ekonomikos apimtį Lietuvoje.
54. Sieksime, kad būtų įgyvendinamos amžėjančios visuomenės poreikiams skirtos sidabrinės ekonomikos priemonės, kurios apimtų galimybių pensinio amžiaus žmonėms išlikti darbo rinkoje plėtrą (lankstesnis darbo grafikas, perkvalifikavimo programos, mokesčių lengvatos darbdaviams, įdarbinantiems vyresnio amžiaus žmones), taip pat sveikatinimo, sveikatos priežiūros, reabilitacijos ir socialinės pagalbos sprendimus, aktualius dirbantiems pensinio amžiaus žmonėms.
55. Siekdami spręsti darbo jėgos trūkumo ir socialinės atskirties mažinimo iššūkius, aktyviai remsime žmonių su negalia užimtumo, verslumo skatinimą, jų įtraukimą į darbo rinką. Skatinsime vyresnio amžiaus asmenų ir asmenų su negalia savarankišką užimtumą, finansinį raštingumą.
56. Imsimės aktyvesnės politikos kainų klausimu, siekdami įvertinti itin spartaus kainų (ypač maisto kainų) didėjimo reiškinį: skatinsime profesionalią kainų stebėseną, plėtosime kainodaros skaidrumo analizę.
57. Reikalausime energingesnės rinkos priežiūros institucijų – Konkurencijos, Viešųjų pirkimų ir kitų tarnybų – veiklos.
Parama proveržio technologijoms ir ekonomikos transformacijai
59. Remsime proveržio technologijų plėtrą, startuolių ekosistemos vystymą ir kursime paskatas darbo našumui didinti. Šios Vyriausybės tikslas – fundamentinių ir taikomųjų mokslo tyrimų plėtra. Dėsime pastangas, kad ES lygmeniu būtų skiriamas išskirtinis prioritetas šiai sričiai.
60. Sutelksime finansinius išteklius ir skirtingų valstybės institucijų pajėgumus į didžiausią proveržio potencialą turinčių technologijų plėtrą.
61. Kartu su verslu parengsime ir įgyvendinsime perspektyviausių ekonomikos sektorių susitarimus, skirsime daugiau resursų naujų krypčių investicijų paieškai.
62. Ypač daug dėmesio skirsime gyvybės mokslų sričiai, siekdami, kad iki 2030 metų jos dalis mūsų šalies BVP pasiektų 5 proc. ar didesnį rodiklį.
63. Toliau stiprindami biotechnologijų kompetencijų bazę, įgyvendinsime ambicingą ir su žaliuoju kursu suderintą bioekonomikos strategiją, skatindami vertės grandines be likutinių atliekų ir aukštos pridėtinės vertės produktų gamybą iš žaliavų.
64. Sieksime, kad Lietuva taptų žaliąją transformaciją įgalinančių technologijų kūrėja ir eksportuotoja.
65. Sudarysime sąlygas tolesniam informacinių ir ryšių technologijų sektoriaus augimui ir sieksime aktyviai naudotis dirbtinio intelekto teikiamomis galimybėmis.
66. Užtikrinsime tinkamas sąlygas gynybos pramonės plėtrai – aktyviai kursime sąlygas stiprinti šios pramonės šakos savarankiškumą ir plėtoti inovacijas.
68. Siekdami pagerinti investicijoms būtiną infrastruktūrą, vykdysime integruotą ir veiksmingą mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (toliau – MTEP) veiklų, ypač išmaniosios specializacijos krypčių, finansavimą.
69. Siekdami, kad 2030 metų pabaigoje valstybės biudžeto asignavimai MTEP veiklai aukštajame moksle ir valdžios sektoriuje siektų ne mažiau nei 1 proc. BVP, kasmet didinsime valstybės finansavimą.
70. Vykdysime gyvybingų, reikšmingų, privačių investicijų pritraukusių mokslo ir technologijų slėnių bei parkų plėtrą, bendradarbiaudami su mokslo įstaigomis ir privačiu sektoriumi.
71. Sukursime valstybės paskatų ir pagalbos sistemą, kuri užtikrintų kuo spartesnį įmonių skaitmenizavimą, technologinį atsinaujinimą ir visuotinę transformaciją į aukštųjų ir vidutinių aukštųjų technologijų pramonę.
72. Sukursime priemonių rinkinį, skirtą technologinės parengties lygiui kelti ir pramonės transformacijai palankioms priemonėms diegti.
73. Padėsime verslui persiorientuoti į klimatui neutralią ekonomiką. Remsime žiedinės ekonomikos ir tvarumo technologijas, skaitmeninimo sprendimus, antrinių žaliavų panaudojimą prekyboje, užtikrindami, kad Lietuvos žiediškumo rodiklis pasiektų ES vidurkį.
74. Mažinsime inovacijų finansavimo priemonių administracinę naštą. Supaprastinsime finansinei paramai gauti reikalingų dokumentų pildymo reikalavimus. Siekdami mažinti perteklinius reikalavimus, užtikrinsime, kad teikiant dokumentus nebūtų reikalaujama informacijos, kuri prieinama valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms.
75. Siekdami skatinti verslumą ir mažinti demotyvuojančių veiksnių, tokių kaip nesėkmės baimė, įgyvendinsime ankstyvojo perspėjimo sistemos modelį, padėsiantį išsaugoti sunkumus patiriančius verslus ir kurti palankią aplinką antrajai verslo galimybei.
Skaitmeninė transformacija – būtina valstybės pažangos sąlyga
77. Užtikrinsime tvarią institucinę sąrangą viešojo sektoriaus skaitmeninei transformacijai įgyvendinti ir sieksime, kad skaitmeninė politika būtų formuojama centralizuotai.
78. Gerinsime elektroninės valdžios paslaugas ne tiesiog suskaitmenindami biurokratinius procesus, o iš esmės peržiūrėdami procedūrų tikslingumą ir jas optimizuodami bei užtikrindami, kad elektroninės valdžios paslaugos veiktų realiuoju laiku, būtų patogesnės ir suprantamesnės.
79. Kryptingai remsime aukštos pridėtinės vertės skaitmeninius produktus ir paslaugas eksportuojančias įmones bei startuolių kūrimąsi.
80. Atversime ir įveiklinsime duomenis, įskaitant sveikatos duomenis, viešojo valdymo sprendimams priimti, taip siekdami didesnės tų sprendimų kokybės ir efektyvumo.
81. Išnaudosime dirbtinio intelekto galimybes Lietuvos ekonomikos augimui spartinti ir viešojo sektoriaus efektyvumui didinti.
82. Integruosime dirbtinio intelekto įrankius į viešųjų paslaugų teikimą, kad gerintume šių paslaugų kokybę ir efektyvumą, – tai ypač svarbu siekiant mažinti regioninę atskirtį.
83. Stiprinsime visuomenės skaitmeninius įgūdžius ir mažinsime vis dar per didelį skaitmeninį atotrūkį. Vienydami valstybės institucijų, verslo ir mokslo pastangas, gerinsime visų visuomenės narių gebėjimus efektyviai, saugiai ir atsakingai naudotis skaitmeniniais sprendimais.
84. Užtikrinsime kritinės viešojo sektoriaus informacinių ir ryšių technologijų infrastruktūros efektyvumą, atsparumą, saugumą ir sąnaudų optimizavimą, jos konsolidavimo ir valstybės hibridinio viešosios debesijos modelio diegimo projektų tęstinumą, nekeisdami jų strateginės krypties.
85. Išnaudosime dirbtinio intelekto įrankius ir pažangiausias viešosios debesijos technologijas stiprindami kibernetinį saugumą bei užtikrindami pagrindinių valstybės informacinių sistemų veikimą ir kritinių duomenų apsaugą ekstremaliomis sąlygomis.
86. Skatinsime glaudesnį viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimą informacinių technologijų paslaugų teikimo srityje.
Turizmo sektoriaus atsigavimas ir proveržis
88. Atsižvelgdami į tai, kad turizmo, maitinimo sektoriaus kuriama pridėtinė vertė daugeliu atžvilgių vis dar nepasiekė ikipandeminių rodiklių, skirsime ypač daug dėmesio šio sektoriaus atsigavimui užtikrinti.
89. Sustiprinsime agentūrą „Keliauk Lietuvoje“, numatydami jai Lietuvos konferencijų biuro funkcijas ir reikalingą finansavimą.
90. Įtvirtinsime atvykstamąjį turizmą kaip prioritetinę eksporto šaką, skatinsime vietos turizmą bei vietos bendruomenių įtraukimą į turizmo vystymą.
Eksporto skatinimas ir tarptautinė integracija
92. Skatinsime eksporto iniciatyvas, integraciją į tarptautines vertės grandines bei technologijų ir inovacijų tinklus. Stiprinsime ekonominę diplomatiją.
93. Didinsime pasiūlą paskatų ir priemonių, padedančių prisijungti prie ES ir tarptautinių aljansų, strateginių vertės kūrimo grandinių, inovacijų partnerysčių, dalyvauti tarptautinėse mokslo, technologijų ir inovacijų programose bei tarptautiniuose žaliuosiuose, inovatyviuose viešuosiuose ir ikiprekybiniuose pirkimuose.
Valstybės dalyvavimas kapitalo investicijose
95. Plėsime valstybinio plėtros banko funkcijas, kuris, greta klasikinių investavimo į plėtrą priemonių, prisidėtų sprendžiant ir kitus socialiai reikšmingus valstybės uždavinius.
97. Atliksime Lietuvos įmonių teisės aktų peržiūrą siekdami konsoliduoti mūsų kapitalo rinką su Baltijos šalių rinkomis bei integruotis į bendrą ES kapitalo rinkų sąjungą.
98. Remsime gyventojų taupymą, kaupimą senatvei ir privačias investicijas: įgyvendinsime investicinės sąskaitos modelį, skatinsime sąmoningą ir apsaugotą mažmeninių investuotojų dalyvavimą investiciniuose bei pensijų fonduose.
Mokestinės verslo aplinkos gerinimas
101. Įgyvendinsime priemones mokestinei verslo aplinkai gerinti. Pasirūpinsime, kad tiek esamo verslo, tiek planuojančiųjų investuoti Lietuvoje apmokestinimo sistema būtų paprasta, aiški ir stabili.
102. Taikysime į įmonės modernizavimą reinvestuojamo pelno mokesčio lengvatas. Tai skatins įmones investuoti į modernesnes gamybos technologijas.
103. Sukursime mokesčių kreditų sistemą, kuria būtų skatinamos realios mokslinių tyrimų ir technologinės bei eksperimentinės plėtros investicijos.
104. Reaguodami į konkurencinę aplinką, sukursime paskatų mokslinių tyrimų ir technologinės bei eksperimentinės plėtros investicijoms atsvaros mechanizmus įmonėms, kurios nebegalės pasinaudoti investicinėmis lengvatomis įgyvendinus 2022 m. gruodžio 14 d. Tarybos direktyvą (ES) 2022/2523 dėl visuotinio minimalaus tarptautinių įmonių grupių ir didelių vietos subjektų grupių apmokestinimo lygio užtikrinimo Sąjungoje.
105. Supaprastinsime ir palengvinsime mokestines prievoles pradedantiesiems verslininkams ir mažesnėms įmonėms, plėsdami elektroninių paslaugų spektrą, automatizuodami apskaitą ir mokesčių administravimą, gerindami mokesčių mokėtojų žinias ir taip padėdami jiems laikytis mokesčių taisyklių.
106. Viešųjų pirkimų procesais kursime paklausą inovacijoms, skatinsime pramoninį bendradarbiavimą, kad pritrauktume papildomų investicijų į regionus ir skatintume vietinės verslo ekosistemos vystymą.
107. Padidinsime inovatyvių viešųjų pirkimų apimtį, taip stimuliuodami inovacijų paklausą, kartu užtikrindami viešojo sektoriaus atstovų proceso kompetencijų ugdymą, sklandų dalijimąsi informacija. Sieksime supaprastinti viešųjų pirkimų procesus ir reguliavimą.
108. Sieksime taupesnės sistemos, supaprastinsime reikalavimus ir procedūras, kad verslui, ypač smulkiajam, būtų lengviau dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Skatinsime inovatyvius pirkimus, trumpinsime pirkimo procedūras, padarysime paprastesnius būtiniausių ir skubiausių pirkimų reikalavimus.
109. Atnaujinsime pirkimų taisykles: peržiūrėsime ir papildysime aplinkosaugos, regioninės plėtros, socialinius ir sveikatos kriterijus. Naudingiausio pasiūlymo sąvokos apibrėžimą būtina tobulinti: vertinant pasiūlymo naudingumą, turi būti paisoma gyvavimo ciklo išlaidų ir tausios plėtros reikalavimų. Skatinsime viešųjų pirkimų dalyvius daugiau dėmesio skirti vietos paslaugų ir prekių kokybės gerinimui ir plėtrai.
ANTRASIS SKIRSNIS
STIPRINSIME LIETUVOS VIEŠŲJŲ FINANSŲ SISTEMĄ
110. Didinsime pajamų mokesčių progresyvumą ir įgyvendinsime solidarumo bei teisingos mokestinės naštos paskirstymo principą.
111. Siūlome sieti gyventojų pajamų mokesčio tarifą su gyventojų gaunamų pajamų, nepaisant šių pajamų šaltinio, dydžiu. Labiausiai pasiturintys asmenys turėtų daug svariau prisidėti prie viešųjų paslaugų finansavimo.
112. Dėsime ypatingas pastangas, kad būtų užkirstas kelias pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) grobstymui, ir griežtinsime atsakomybę už šešėlinę veiklą. Lietuva nesurenka apie ketvirtadalio šio mokesčio, o tai sudaro maždaug vieną milijardą eurų per metus. Stiprinsime kontroliuojančių įstaigų pajėgumus, diegsime išmaniosios kontrolės priemones, didinsime baudas. Ugdysime visuomenės nepakantumą šešėlinei ekonomikai.
113. Peržiūrėsime mokestines lengvatas. Didelė dalis šių lengvatų yra reikalingos, nes leidžia didinti „į rankas“ gaunamas pajamas mažiausiai uždirbantiems asmenims, bet kai kurios lengvatos yra nepagrįstos ir iškreipia mokestinės politikos teisingumą.
114. Pasisakome už mokesčių politikos derinimą ES lygmeniu. Skirtingas apmokestinimo teisinis reguliavimas, daugybė skirtingų lengvatų ir išimčių ES valstybėse narėse – visa tai nepadeda kovoti su „mokesčių rojumi“ ir mokesčių vengimu bei agresyviu jų planavimu.
115. Sieksime ES lygmeniu susitarimo dėl esminių mokestinių principų, mokesčių dydžių ribų ir bendros lengvatų ir išimčių politikos, taip užkardant paskatas mokestinei migracijai, mokesčių vengimui, pinigų plovimui. Taip pat remsime ES iniciatyvas dėl papildomų mokestinių šaltinių.
116. Sieksime, kad tarptautinės korporacijos mokėtų mokesčius ne ten, kur yra oficialiai registruotos jų būstinės, o ten, kur vykdo savo realią veiklą.
117. Remiame bendros ES bankų sąjungos ir ES kapitalo rinkos suformavimą. Turime geriau apsaugoti gyventojus ir šalių biudžetus nuo bankų klaidų ir jų sukeltų finansinių krizių. Taip pat palaikome pastangas užtikrinti stipresnę ir aiškesnę šios srities parlamentinę priežiūrą Europos ir nacionaliniu lygmeniu.
118. Įgyvendinsime naująją ES ekonomikos valdymo sistemą, patvirtintą peržiūrėjus ES stabilumo ir augimo paktą. Užuot skatinus valstybes nares investuoti ir augti, pernelyg dogmatiškas požiūris į fiskalinę drausmę pamina visuomenės stabilumui itin svarbias socialines teises. Todėl šiuo metu yra numatyti mechanizmai, kurie leistų didesnį biudžetų lankstumą. Sieksime naudodami šiuos mechanizmus finansuoti vidutinės trukmės laikotarpiu ar per ilgesnį laiką atsiperkančias ir ekonomiką skatinančias viešąsias investicijas į švietimą, sveikatą, socialinio būsto plėtrą ir kitas sritis. Tai leistų išlaikyti santūrų ir tvarų valstybės skolos lygį, kuris savo ruožtu yra viena iš svarbių palankaus investicinio klimato sąlygų.
119. Sieksime laiku ir kuo efektyviau panaudoti ES struktūrinės paramos, ypač Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo (toliau – EGADF) lėšas, skirtas Lietuvai. Spręsime EGADF lėšų gavimo problemas ir inicijuosime diskusijas su naujos sudėties Europos Komisija dėl aštuonioliktosios Vyriausybės prisiimtų įsipareigojimų peržiūros.
120. Sieksime nustatyti realiai veikiančius lošimų kontrolės mechanizmus. Lietuvoje organizuojamų lošimų mokesčiai turi būti mokami Lietuvoje ir skirti visuomenei reikšmingiems tikslams, lošimo priklausomybių prevencijai bei užkardymui.
IV SKYRIUS
PAŽABOSIME KAINŲ POVEIKĮ ŽMONIŲ GYVENIMUI DIDINDAMI JŲ PAJAMAS
PIRMASIS SKIRSNIS
MAŽINSIME ATSKIRTĮ IR KURSIME ORIAS DARBO SĄLYGAS
122. Stiprinsime kolektyvinius darbo santykius, darbuotojų teises, peržiūrėdami Lietuvos Respublikos darbo kodeksą, pirmenybę teikdami darbuotojų, kaip silpnesnės darbo santykių, įskaitant netipines užimtumo formas, pusės, teisių apsaugai.
123. Skatinsime darbdavius, kurie sąžiningai elgiasi ir tariasi su savo darbuotojais, pavyzdžiui, sudarydami galimybes perkančiajai organizacijai įtraukti į kriterijus kolektyvinės sutarties reikalavimą. Inicijuosime šakinių kolektyvinių sutarčių atsiradimą. Skatinsime kolektyvinius susitarimus dėl suminės darbo laiko apskaitos ir pamaininio darbo įmonėse ir sektoriuose.
124. Stiprinsime Trišalės tarybos institutą, įgalindami socialinius partnerius (profesines sąjungas ir darbdavių organizacijas) dalyvauti priimant sprendimus, pavyzdžiui, planuojant ir įgyvendinant pagrindines šalies reformas, nustatant migracijos kvotas ir panašius sprendimus.
125. Stiprinsime darbuotojų saugą ir sveikatą darbo vietose, diegsime socialines inovacijas kovai su mobingu darbo vietoje. Stiprinsime Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinė darbo inspekcija) galias, įskaitant teisę tikrinti darbo vietas be išankstinio įspėjimo.
126. Darbo ginčų komisijoms suteiksime daugiau savarankiškumo, atskirsime jas nuo Valstybinės darbo inspekcijos ir nustatysime tiesioginį pavaldumą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai.
127. Kovosime su nelegaliu darbu. Į kovą su nelegaliu darbu skatinsime aktyviau įsitraukti profesines sąjungas ir darbdavių organizacijas, valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, bendruomenes.
128. Koreguosime nedarbo draudimo sistemą. Nedarbo išmokų dydis, sąlygos ir terminai turi atitikti darbo ieškančiųjų poreikius, kad jie galėtų tinkamai pasirengti darbo rinkai, būti ekonomiškai aktyvūs, kad apsaugotume juos nuo skurdo rizikos.
129. Vykdysime įsipareigojimus didinti viešojo sektoriaus darbuotojų algas, tai numatant kolektyvinėse sutartyse, ir tobulinsime bazinio dydžio indeksavimo formulę.
130. Didinsime perkvalifikavimo programų finansavimą, skatindami visuomenės pasirengimą kintančiam darbo pobūdžiui ir pažeidžiamų asmenų dalyvavimą darbo rinkoje.
131. Aktyviai dalyvausime ES diskusijoje dėl darbo laiko trumpinimo ir krūvio mažinimo, kartu skatindami mokymąsi visą gyvenimą ir kitus pažangius sprendimus dėl darbo našumo ir prisitaikymo prie besikeičiančios darbo rinkos sąlygų.
132. Viešajame sektoriuje skatinsime, kad studentų praktika būtų apmokama. ES lygmeniu sieksime, kad gerėtų skaitmeninių platformų darbuotojų darbo sąlygos.
133. Persvarstysime ir liberalizuosime streikų tvarką, kuri šiuo metu – griežčiausia ES, ieškosime galimybių, kad kiekvienos valstybės ar savivaldybės valdomos įmonės valdyboje atsirastų darbuotojų atstovas, atitinkantis valdybos nariams keliamus kompetencijos reikalavimus. Įteisinsime atsakomybę už profesinių sąjungų persekiojimą ne tik fiziniams, bet ir juridiniams asmenims.
Veiksminga kova su skurdu ir socialine atskirtimi, socialinės paslaugos
134. Stiprinsime socialinių paslaugų poreikio nustatymo mechanizmo reguliavimą, kad dėl formalių, biurokratinių priežasčių žmonės neliktų be paslaugų.
135. Tobulinsime socialinės paramos išmokų apskaitos rodiklių indeksavimo tvarką, kad ji labiau atspindėtų gyvenimo lygio pokyčius šalyje. Sieksime, kad su šiais rodikliais susietų socialinės paramos išmokų dydžiai nuosekliai artėtų prie minimalių vartojimo poreikių dydžio (toliau – MVPD).
136. Asmenims su negalia, pensinio amžiaus žmonėms, kurie neįgijo būtino stažo socialinio draudimo pensijai, sieksime laipsniškai didinti šalpos pensijų bazę iki MVPD.
137. Siekdami mažinti socialinę atskirtį, keisime pašalpos dydžio skaičiavimo kriterijų ir ekvivalentines skales. Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme kelsime šeimos turimo turto vertės normatyvą.
138. Tobulinsime socialinių paslaugų sistemos reglamentavimą, atskiras socialines paslaugas sujungdami į socialinių paslaugų paketus.
139. Sieksime panaikinti Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nuostatą, kad asmuo turi dirbti pagal darbo sutartį ne mažiau kaip du trečdalius maksimalios darbo laiko trukmės, o užimti pagal individualią veiklą asmenys – uždirbti ne mažiau nei minimaliąją mėnesinę algą (toliau – MMA). Neapmokestinamųjų pajamų dydis kasmet didės, siekiant jį maksimaliai priartinti prie MMA.
140. Sieksime panaikinti Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nuostatą, kuria iš mamų, kurių vaikų tėvystė yra nenustatyta, atimama teisė gauti piniginę socialinę paramą. Lygiagrečiai užtikrinsime, kad būtų realiai įgyvendinamas reikalavimas socialinės paramos gavėjams aktyviai ieškoti darbo ir (arba) dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse.
141. Mažinsime maisto švaistymą ir didinsime maisto produktų prieinamumą nepasiturintiems gyventojams, keisdami paskutinės dienos galiojimo maisto pardavimo tvarką. Indeksuosime Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatyme nustatytą labdarai perduodamų prekių vertę. Keisime šio įstatymo nuostatas, kad neliktų paskatų neperduoti maisto labdarai.
142. Plėtosime specializuotas paslaugas įsiskolinusiems asmenims ir į socialinių paslaugų katalogą įtrauksime konsultavimo dėl įsiskolinimų valdymo paslaugą. Užtikrinsime, kad Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos registruoti asmenys gautų kokybiškas konsultacijas dėl turimų įsiskolinimų.
143. Tobulinsime asmens bankroto procedūrą, siekdami palengvinti naštą skolų turintiems žmonėms, atverti jiems galimybių pradėti naują gyvenimą.
144. Į sprendimų skurdui įveikti priėmimą ir įgyvendinimą įtrauksime skurdo mažinimo organizacijas. Sukursime sisteminį skurdą patiriančių žmonių įtraukimo modelį, kuris užtikrintų jų dalyvavimą priimant sprendimus.
145. Nuosekliai plėsime socialines paslaugas ir jų infrastruktūrą, didinsime prevencinių paslaugų apimtį: tam būtina kooperuoti valstybės ir savivaldybių biudžetų, ES struktūrinių fondų ir privačias lėšas.
146. Kursime saugias darbo sąlygas socialiniams darbuotojams, rūpinsimės derama jų kvalifikacija ir atlygiu. Stiprinsime socialinių darbuotojų profesinę savivaldą, sukursime socialinių paslaugų darbuotojų saugos standartą ir užtikrinsime, kad jis veiktų visoje Lietuvoje, grąžinsime 30 proc. darbo užmokesčio priedą darbuotojams, kuriems nustatytas minimalus darbo užmokesčio koeficientas.
147. Užtikrinsime visiems prieinamą būtinąją pagalbą artimiesiems, namuose prižiūrintiems vyresnio amžiaus žmones ir žmones su negalia. Gerinsime susisiekimo paslaugas regionuose, tobulinsime pavėžėjimo į sveikatos įstaigas sistemą.
149. Sujungsime globos ir slaugos paslaugas į visiems prieinamas ilgalaikės priežiūros paslaugas, spręsime dėl trūkstamo finansavimo socialinei globai.
Deramas dėmesys pensinio amžiaus žmonėms
151. Spartinsime senatvės pensijų didinimą. „Sodros“ pensija bus ir toliau indeksuojama, atsižvelgiant į darbo užmokesčio augimą, siekiant priartinti pajamų pakeitimo normą prie ES valstybių narių vidurkio. Nustatysime socialiai priimtiną balansą tarp Socialinio draudimo rezervinio fondo kaupimo ir pensijų didinimo.
152. Sieksime sugrąžinti aštuonioliktosios Vyriausybės panaikintą nuostatą, kad pensijos dydis priklauso nuo turimo darbo stažo. Mažindami pensininkų absoliutų skurdą, pagrindinės pensijų dalies dydį artinsime prie MVPD.
153. Sukursime vyresnio amžiaus žmonių apsaugos darbo rinkoje sistemą, kaip alternatyvą išankstinėms pensijoms, ir ištaisysime dabartinės išankstinės pensijų sistemos ydas.
154. Panaikinsime automatinį įtraukimą į antrąją pensijų pakopą. Kiekvienam sudarysime galimybes neribotam laikui sustabdyti antrosios pensijų pakopos įmokų pervedimą, sulaukusiems pensinio amžiaus žmonėms sudarysime galimybes laisvai pasirinkti pensijų fondų išmokų formas.
155. Artinsime Lietuvos pensijų kaupimą prie tvarių, vakarietiškų sistemų modelių, nukreipdami valstybės prioritetus į profesinių fondų plėtrą. Darbdavius skatinsime aktyviau dalyvauti pensijų kaupime.
156. Svarstysime socialinio draudimo sistemos tobulinimo alternatyvas, pavyzdžiui, asmeninių virtualių sąskaitų sistemą pirmojoje pakopoje.
157. Sieksime, kad būtų patvirtinta ir įgyvendinta vyresnio amžiaus visuomenės poreikiams skirtos sidabrinės ekonomikos plėtros strategija, kuri apimtų galinčių ir norinčių dirbti pensinio amžiaus žmonių buvimo darbo rinkoje priemones, taip pat sveikatinimo, sveikatos priežiūros, reabilitacijos ir socialinės pagalbos sprendimus, aktualius dirbantiems pensinio amžiaus žmonėms.
158. Drauge su nevyriausybinėmis organizacijomis spręsime diskriminacijos dėl amžiaus, taip pat smurto problemas, su kuriomis susiduria pažeidžiamiausi pensinio amžiaus žmonės: vyresnio amžiaus moterys, proto ir psichikos ar kitokią negalią turintys pensinio amžiaus žmonės ir tie, kuriems sunku judėti.
159. Plėsime pensinio amžiaus žmonių galimybes aktyviai dalyvauti kultūriniame, socialiniame ir pilietiniame Lietuvos gyvenime.
160. Tobulinsime valstybinių pensijų sistemą, spartinsime jų indeksaciją, skatinsime pensijas gaunančių pareigūnų integraciją į darbo rinką ir savanorystę. Panaikinsime buvusių muitinės pareigūnų lygiateisiškumo spragą. Sukursime papildomas socialines garantijas greitosios medicinos pagalbos darbuotojams.
Negalią turinčių asmenų teisės
161. Peržiūrėsime negalios ir dalyvumo nustatymo mechanizmą, puoselėsime pasitikėjimo kultūrą, mažinsime biurokratinę naštą ir prievoles pakartotinai įrodyti akivaizdžią negalią.
162. Užtikrinsime pakankamą kompleksinės pagalbos teikimą ir jos kokybę, įskaitant asmeninės pagalbos užtikrinimą asmenims su negalia ir šios pagalbos lankstumą, spontaniškumą pagal poreikį bei atvejo vadybos ir ankstyvosios pagalbos šeimoms, teikiančioms pagalbą asmenims su negalia, užtikrinimą, siekiant lankstumo, taip pat įskaitant koordinavimo ar individualaus paslaugų krepšelio suformavimo galimybę.
163. Aiškiai reglamentuosime savivaldybėse teikiamos visuminės (kompleksinės) pagalbos asmenims su negalia ir jų šeimoms minimalių standartų taikymo tvarką.
166. Skatinsime pagalbos paslaugų šeimoms, teikiančioms pagalbą vaikams su sunkia negalia, įtraukų tarpinstitucinį koordinavimą.
168. Stiprinsime sunkią negalią turintiems jaunuoliams skirtų socialinių įgūdžių klasių kokybę ir šių jaunuolių paruošimą savarankiškam gyvenimui.
169. Sieksime užtikrinti būsto nuomos kompensacijas asmenims su sunkia negalia, taip pat kompensacijas įsigyjant automobilį, būsto pritaikymo asmenims su sunkia negalia kompensacijas.
170. Užtikrinsime pagalbą darbdaviams, investuojantiems į tinkamų sąlygų sudarymą darbuotojams su negalia (ne tik naujai įdarbinamiems asmenims, bet ir jau dirbantiems darbuotojams).
171. Stiprinsime kontrolės, priežiūros ir atsakomybės mechanizmus užtikrinant pastatų ir patalpų prieinamumą žmonėms su negalia.
174. Užtikrinsime priedangų ir kolektyvinės apsaugos statinių prieinamumą (fizinį, informacinį prieinamumą) žmonėms su įvairiomis negaliomis.
175. Stiprinsime savivaldybių civilinės saugos parengties pareigūnų funkcijas, įtraukdami asmenų su negalia apsaugos nuostatas.
Vartotojų apsauga ir griežta rinkos dalyvių priežiūra
177. Skatinsime atsakingas valstybės institucijas glaudžiau bendradarbiauti su nevyriausybinėmis vartotojų teisių gynimo organizacijomis.
179. Plėsime dominuojančios padėties būtiniausių produktų rinkose, pavyzdžiui, didmeninės maisto prekybos, vaistų prekybos rinkose, reguliavimą, trumpinsime atsiskaitymo su tiekėjais terminus šiose rinkose.
180. Dalyvaudami ES teisėkūroje sieksime įpareigoti socialinius tinklus valdančias kompanijas užkirsti kelią melagingos informacijos ir propagandos sklaidai bei numatyti atsakomybę už šių reikalavimų pažeidimus.
181. Peržiūrėsime ir patobulinsime esamą grupės ieškinių teisinę bazę, atsižvelgdami į praktikoje išryškėjusias vartotojų prisijungimo prie ieškinio ir jų informavimo problemas.
ANTRASIS SKIRSNIS
GERINSIME SĄLYGAS KURTI ŠEIMĄ IR AUGINTI VAIKUS LIETUVOJE
183. Užtikrinsime didesnę finansinę paramą šeimoms: sieksime didinti vaiko priežiūros išmokas, didinsime vaiko pinigus, plėsime paramą didesnius socialinius įsipareigojimus turinčioms šeimoms – daugiavaikėms, vaikus su negalia auginančioms, vienišų tėvų šeimoms. Per kelerius metus įvesime nemokamą pradinių klasių mokinių maitinimą, svarstysime dalies būsto paskolos palūkanų kompensavimą gimus vaikui ar įsivaikinus. Plėsime regioninio būsto jaunoms šeimoms programą.
184. Mažinsime mokestinę naštą vaikus auginančioms šeimoms ir sudarysime galimybę dirbti abiem tėvams, užtikrindami jų mažamečiams vaikams tinkamą nemokamą priežiūrą ikimokyklinėse įstaigose ir aktyvaus laisvalaikio organizavimą. Skatinsime įvairesnes vaikų priežiūros formas, įtraukiant ir nevyriausybines organizacijas.
185. Įdiegsime paramos sistemą įvairias krizes patiriančioms šeimoms: sukursime psichologų, socialinių darbuotojų, priklausomybių konsultantų, krizinio nėštumo, mediatorių ir kitų specialistų pagalbos tinklą. Užtikrinsime psichologinės pagalbos ištikus krizei prieinamumą kiekvieną dieną ir visą parą visoje Lietuvoje.
186. Didinsime vaiko dienos centrų, jaunimo centrų ir erdvių finansavimą. Užtikrinsime, kad jų tinklas apimtų visą šalies teritoriją ir atitiktų realius vaikų poreikius.
187. Užtikrinsime deramą jaunuolių, gyvenančių socialinę riziką patiriančiose šeimose, palydėjimo paslaugos aprėptį ir tinkamą finansavimą. Sudarysime galimybes gauti metodologinę pagalbą ir stiprinti kvalifikaciją šios paslaugos teikėjams – nuo finansų išmanymo ir karjeros konsultavimo iki kasdienių įgūdžių ugdymo.
188. Užtikrinsime palankias sąlygas specialiųjų poreikių turinčių vaikų vystymuisi, užtikrinsime jiems reikalingų paslaugų plėtrą.
189. Užtikrinsime jautrią, profesionalią ir efektyvią vaiko teisių apsaugą, draugišką vaikui ir šeimai, sumažinsime smurtinį elgesį artimoje aplinkoje ir iš šeimos paimamų vaikų skaičių, užtikrindami prieinamą, laiku teikiamą pagalbą tėvams.
190. Siekdami apsaugoti vaikus skyrybų teisminiame procese, atskirsime ginčus dėl turto ir susitarimus dėl vaikų gyvenamosios vietos.
191. Nuosekliai stiprinsime organizacijas, teikiančias pagalbą nukentėjusiesiems nuo smurto artimoje aplinkoje.
193. Sieksime įgalinti ir stiprinti šeimas, užtikrindami, kad valstybės administracinės funkcijos būtų vykdomos ir viešosios paslaugos teikiamos pagarbiai ir profesionaliai bendradarbiaujant su kiekviena šeima.
Aktyvi būsto politika
194. Sieksime didinti paramą mažas pajamas gaunantiems ir pažeidžiamiems asmenims aprūpinant juos būstu, sukursime sąlygas sparčiau gerinti būsto kokybę ir energinį naudingumą, užtikrinsime tikslinę paramą jaunoms šeimoms.
195. Užtikrinsime, kad būtų tenkinamas kokybiško socialinio būsto poreikis, kad būstas būtų suteikiamas būtent tiems žmonėms, kuriems jo labiausiai reikia.
197. Sutvarkysime būsto nuomos rinką, įstatymiškai suderinsime nuomininkų ir savininkų interesus. Taip pat plėsime būsto nuomos išlaidų dalies kompensacijos mechanizmą.
198. Plėtosime socialinio būsto fondą, kad būtų užtikrintas pakankamas skaičius šeimoms su vaikais tinkamų būstų. Sieksime, kad visi socialiniai būstai atitiktų saugumo ir sveikatos standartus.
Dėmesys vaikams
200. Skatinsime gimstamumą. Norime, kad šalies gyventojų skaičius ne mažėtų, o didėtų, kad šeimos norėtų ir galėtų išlaikyti bei deramai išugdyti kuo daugiau vaikų. Vaikų gimimas neturi riboti nė vieno iš tėvų profesinių siekių, mokymosi, karjeros pasiekimų, jų kultūrinių interesų ir gyvenimo kokybės ar būti šeimos pajamų mažėjimo priežastis.
201. Plėsime universalią paramą kiekvienam vaikui, mažinsime mokestinę naštą vaikus auginančioms šeimoms ir sudarysime galimybę dirbti abiem tėvams, užtikrindami jų mažamečiams vaikams tinkamą nemokamą priežiūrą ikimokyklinėse įstaigose ir aktyvaus laisvalaikio organizavimą.
203. Kovosime su vaikų skurdu. Vaiko gimimas neturi tapti skurdo rizikos veiksniu. Skurdą lemia daug priežasčių, todėl taikysime kompleksines priemones bendram skurdo lygiui mažinti.
204. Numatysime nemokamą ikimokyklinukų ir pradinukų maitinimą ugdymo įstaigose, lygias galimybes gauti nemokamas ir kokybiškas priežiūros, ugdymo ir gydymo paslaugas, pagerinsime vaikų apsirūpinimą mokymuisi reikalingomis priemonėmis.
205. Įgyvendinsime Europos jaunimo ir vaiko garantijas. Dėsime pastangas kuo sparčiau jas perkelti į Lietuvos teisėkūrą.
207. Užtikrinsime bazinių paslaugų šeimai paketo įgyvendinimą visose savivaldybėse ir visa apimtimi.
208. Atsižvelgdami į išaugusius įsiskolinimus Vaikų išlaikymo fondui, griežtinsime tvarką ir administracinę atsakomybę skolininkams.
209. Vykdysime smurto prieš vaikus prevenciją. Organizuosime tęstinę informacinę kampaniją visuomenei apie nesmurtinius vaiko auklėjimo būdus, būtinybę šeimose skirti daugiau laiko bendravimui su vaikais, pagalbos ir paslaugų gavimo galimybes, emocinės paramos ir tėvų linijos kontaktus. Pažeidžiamoms grupėms, susiduriančioms su psichologiniais ar socialiniais sunkumais, didinančiais smurto riziką, teiksime papildomas tikslines paslaugas. Plėsime prevencijos programas, paslaugų ir pagalbos galimybes savivaldybėse, labiau įtraukiant nevyriausybines organizacijas ir bendruomenes.
210. Investuosime į vaikų ir paauglių sveikatą. Užtikrinsime vaikų raidos ir vystymosi stebėseną, galimų sveikatos sutrikimų korekciją ir profilaktiką.
211. Vykdysime sveikų vaikų darželių ir mokyklų iniciatyvas, sveiko maisto prieinamumo vaikams, fizinio aktyvumo ir lavinimo programas, laiduojančias visiems vaikams galimybę išmokti plaukti.
212. Įgyvendinsime vaikų ir paauglių apsaugos nuo tabako, alkoholio, narkotinių medžiagų, energinių saldžiųjų gėrimų, perteklinio saldaus maisto vartojimo priemones. Plėsime šios srities pajėgumus savivaldybėse.
213. Užtikrinsime palankias sąlygas specialiųjų poreikių turinčių vaikų vystymuisi, kad jie taptų visaverčiais visuomenės nariais.
214. Sieksime, kad vaikų medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo paslaugos būtų prieinamos visiems raidos sutrikimų turintiems vaikams. Padidinsime ambulatorinių paslaugų vaikams, turintiems raidos sutrikimų, skaičių.
215. Sieksime, kad savivaldybėse, remiantis Skandinavijos šalių patirtimi, būtų plėtojamas bendruomeninių pagalbos namų tinklas, įskaitant intensyvią individualią asmeninę pagalbą autistiškiems paaugliams ir jaunuoliams, turintiems didelių iššūkių keliančio elgesio sunkumų.
216. Imsimės paauglių nėštumo rodiklių mažinimo priemonių. Dabar šie rodikliai yra vieni aukščiausių tarp ES valstybių narių dėl prasto lytinio švietimo ir kontraceptinių priemonių prieinamumo.
217. Skirsime nevaisingoms šeimoms reikiamą pagalbą, įskaitant dalinį ar visišką pagalbinio apvaisinimo finansavimą.
V SKYRIUS
UŽTIKRINSIME KOKYBIŠKĄ IR PRIEINAMĄ SVEIKATOS APSAUGĄ IR ŠVIETIMĄ
PIRMASIS SKIRSNIS
ILGINSIME VIDUTINĘ KOKYBIŠKO IR SVEIKO GYVENIMO TRUKMĘ
219. Formuosime į pacientą orientuotą sveikatos priežiūrą, ją grįsime lygiateisiškumo, prieinamumo laiku bei kokybės principais.
220. Visuose etapuose atsižvelgsime į pacientų ir jų atstovų nuomonę, užtikrinsime įrodymais grindžiamos medicinos principų taikymą bei sveikatos priežiūros specialistų dalyvavimą, priimant sprendimus dėl paslaugų tobulinimo bei plėtros.
221. Parengsime ir įgyvendinsime sveikatos sistemos biurokratinės naštos ir perteklinio reguliavimo mažinimo veiksmų planą.
222. Užtikrinsime efektyvios Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos pagrindą sudarančių viešųjų sveikatos priežiūros įstaigų veiklą, skirsime ilgalaikes ir pakankamas investicijas į jų infrastruktūrą.
223. Padidinsime asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kurių teikimo sąnaudos viršija už jas gaunamas pajamas, įkainius.
224. Užtikrinsime, kad privačios gydymo įstaigos, sudariusios sutartis su Valstybine ligonių kasa, be papildomų priemokų teiktų ir visuomenei būtinas paslaugas, kai jų visa apimtimi negali suteikti viešosios asmens sveikatos priežiūros įstaigos.
225. Sieksime panaikinti žalos be kaltės modelio privilegijas privačioms sveikatos priežiūros įstaigoms ir sieksime proporcingo draudimo įmokų mokėjimo.
226. Skatinsime sveikatos stiprinimo paslaugas. Skatinsime sveikatingumo paslaugų srities vystymą, viešojo ir privataus sektorių partnerystę ugdant sportą ir sveikatą, ankstyvąjį ir visą gyvenimą trunkantį sveikatos raštingumo ugdymą.
227. Rengsime sveikų miestų, sveikų mokyklų, sveikų darželių, sveikų darboviečių iniciatyvas. Ugdydami sveikatos raštingumą, įtrauksime švietimo įstaigas, šalies bibliotekas, visuomenės sveikatos biurus ir nevyriausybines organizacijas. Stiprinsime sveikos gyvensenos specialistų tinklą, jų ryšį su pirminės sveikatos priežiūros įstaigomis ir visuomenės sveikatos biurais.
228. Didinsime Lietuvos kurortų ir kurortinių teritorijų vaidmenį teikiant sveikatinimo ir sveikatos priežiūros paslaugas bei vykdant ligų prevenciją.
229. Skatinsime sveikatai palankaus maisto vartojimo kultūrą, užtikrinsime tinkamą Lietuvos gyventojų informavimą sveikatingumo, sveikatai palankios mitybos klausimais, sumažinsime PVM šviežioms daržovėms ir vaisiams.
230. Užtikrinsime kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą. Sukursime bendrą sistemą, užtikrinančią galimybę regionų bei miestų gyventojams gauti vienodai kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas.
232. Užtikrinsime, kad pacientai nemokėtų priemokų už sveikatos draudimu garantuotas biudžeto apmokamas paslaugas.
234. Įgalinsime šeimos gydytojus visa apimtimi teikti pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugas, naikindami biurokratines ir administracines kliūtis.
237. Sieksime ambulatorinių ir stacionarinių holistinės ilgalaikės slaugos bei paliatyviosios priežiūros paslaugų teikimo regionuose.
240. Teiksime kokybiškas, modernias, jaunimo poreikiams pritaikytas ir prieinamas lytinės reprodukcinės sveikatos paslaugas. Didinsime kontracepcijos ir menstruacinės higienos priemonių prieinamumą viešose vietose bei sieksime jų kompensavimo.
241. Specializuotą pagalbą teiksime klasterių (infarkto, insulto, politraumų, onkologijos) principu, centralizuosime sudėtingas ir aukštos specializacijos reikalaujančias asmens sveikatos priežiūros paslaugas, užtikrindami jų tolygų prieinamumą.
242. Sieksime mažinti nereikalingų specialistų konsultacijų apimtį, sudarydami sąlygas konsultacijas gauti tiems, kuriems jos būtinos.
243. Plėtosime organų ir audinių transplantacijų programos paslaugas. Ypač daug dėmesio skirsime inovatyvių personalizuotos medicinos technologijų taikymui visuose asmens sveikatos priežiūros paslaugų etapuose.
244. Prioritetą skirsime toms asmens sveikatos priežiūros paslaugoms, kurias teikiant diegiami personalizuotos medicinos elementai.
245. Plėtosime pažangios terapijos technologijas šalies asmens sveikatos priežiūros įstaigose ir jomis grindžiamų paslaugų plėtrą bei užtikrinsime tolygų ir teisingą tokių paslaugų prieinamumą visiems Lietuvos gyventojams.
246. Tobulinsime teisės aktus, sudarydami sąlygas taikyti dirbtinį intelektą sveikatos priežiūros procese.
247. Trumpinsime eiles gaunant sveikatos priežiūros paslaugas, prioritetą skirdami didžiausios rizikos pacientams.
248. Naikinsime regionų netolygumus, maksimaliai išnaudosime nuotolines gydytojo ir paciento bei gydytojo su kitu gydytoju konsultacijas bei įvesime apmokėjimą už jas. Tais atvejais, kai nuotolinės konsultacijos negalimos, užtikrinsime fizinių vizitų prieinamumą. Panaudosime elektroninės sveikatos sistemos (toliau – e. sveikatos sistema) vizitų registracijos ir stebėsenos resursus eilėms valdyti.
249. Gerinsime gydymo įstaigų infrastruktūrą trūkstamoms paslaugoms suteikti. Kaupsime duomenis apie paslaugų teikimą ir jais vadovaudamiesi įgyvendinsime ilgalaikio eilių mažinimo veiksmų planą.
250. Parengsime priemones, kuriomis siekiama mažinti visuomenės psichikos sveikatos stigmą ir didinti visuomenės psichikos sveikatos raštingumą. Išskirtinai daug dėmesio skirsime psichikos sveikatos stiprinimui, rizikos veiksnių valdymui ir savižudybių prevencijai.
251. Keisime Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymą ir parengsime šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, įgaliojančius teikiant psichikos sveikatos priežiūrą taikyti žmogaus teisėmis ir laisvėmis pagrįstą požiūrį, skatinti deinstitucionalizaciją ir prieigą prie geros kokybės į asmenį orientuotų bendruomenės psichikos sveikatos paslaugų.
252. Parengsime ir finansuosime psichikos sveikatos bei savižudybių prevencijos programą: plėsime rekomenduojamas EBPO bendruomenines psichikos sveikatos paslaugas, diegsime mobiliųjų komandų veiklą užtikrinant neatidėliotiną pagalbą bendruomenei atsitikus psichikos sveikatos krizėms, didinsime psichoterapijos paslaugų prieinamumą, stebėsime savižudybių situaciją realiuoju laiku, identifikuojant savižudybių rizikos klasterius ir, atsižvelgiant į tai, koreguojant prevencinius veiksmus, sudarysime galimybes vaikams ir šeimoms gauti reikalingą tęstinę psichologinę, psichosocialinę ir psichoterapinę pagalbą, kuri būtų koordinuojama tarp institucijų ir teikiama pagal gyvenamąją vietą ne tik psichikos sveikatos centruose, bet ir kitose įstaigose, nevyriausybinėse organizacijose.
253. Sieksime didesnio pirminio lygio (t. y. psichikos sveikatos centrų) specialistų įsitraukimo, ypač po gydymo antriniu lygmeniu (priklausomybės ligų centruose), pacientui suteikiant galimybę toliau lankytis pas psichikos sveikatos centro specialistus, siekiant palaikymo bei savalaikės atkryčių prevencijos.
254. Kelsime specialistų kvalifikaciją. Didelį dėmesį skirsime vaikų gydymui, ypač sudėtingais atvejais. Sukursime sistemą, kuri leistų sudėtingais atvejais gydyti sudarant tarpdisciplininę komandą, akcentuojant daugiadimensę pagalbą šeimai, sieksime naujų vaistų nuo priklausomybių kompensavimo.
255. Gerinsime inovatyvių vaistų prieinamumą ir racionalų vaistų vartojimą. Parengsime į paciento poreikius orientuotą vaistų politiką, kurios pagrindiniai tikslai – inovatyvių, efektyvių, taip pat vilties vaistų ir su vaistų vartojimu susijusių paslaugų prieinamumas, kokybiškas ir saugus vaistų vartojimas bei inovacijų, mokslinių tyrimų ir su vaistais susijusių paslaugų plėtra.
256. Užtikrinsime, kad sprendimai dėl vaistų kompensavimo būtų priimami per įstatymo nustatytą laiką ir vadovaujantis ES teisės aktais.
257. Tobulinsime inovatyvių vaistų labai retoms sveikatos būklėms gydyti kompensavimo sistemą, siekdami geresnio ir savalaikio gydymo prieinamumo.
258. Įtrauksime pacientų organizacijų atstovus ir asmens sveikatos priežiūros specialistus į sprendimų dėl vaistų kompensavimo priėmimo procesą.
259. Diegsime į pacientą orientuotą sveikatos priežiūrą, plėtodami farmacinės rūpybos paslaugas, įtrauksime vaistininkus į sveikatos priežiūros paslaugų teikimą. Skatinsime saugų vaistų vartojimą visose sveikatos priežiūros srityse ir į sveikatos priežiūros specialistų komandas įtrauksime ligoninės ir (arba) klinikinius vaistininkus.
260. Sutvarkysime e. sveikatos sistemą, siekdami į sveikatos specialistą orientuotos e. sveikatos sistemos, kuri užtikrina medikų poreikį turėti savalaikę, tikslią, koncentruotą sveikatos informaciją apie pacientą, mažina medikų administracinį krūvį; siekdami į pacientą orientuotos e. sveikatos sistemos, kuri užtikrina paciento poreikį turėti paprastai suprantamą informaciją apie savo sveikatą; siekdami į tikslius pirminius sveikatos duomenis orientuotos e. sveikatos sistemos, kuri yra tinkama paslaugų prieinamumui bei efektyvumui vertinti, taip pat moksliniams tyrimams atlikti bei inovatyvioms sveikatos paslaugoms ir priemonėms kurti (antriniam duomenų panaudojimui).
261. Sieksime sveikatos sistemos žmogiškųjų resursų tvarumo ir transformacijos. Didinsime sveikatos priežiūros darbuotojų veiklos efektyvumą: plėsime sveikatos koordinatorių administravimo, dokumentacijos pildymo funkcijas ir sieksime, kad medicinos darbuotojai atliktų tik sveikatos priežiūros (gydymo, slaugos) funkcijas.
262. Didinsime gydytojų, slaugytojų rengimą ir profesijos patrauklumą, gerinsime jų darbo sąlygas bei mažinsime jų administracinę naštą.
263. Sieksime tolygaus sveikatos priežiūros specialistų atlyginimų didėjimo, užtikrinančio mediko profesijos patrauklumą. Peržiūrėsime medikų socialines garantijas nacionaliniu lygmeniu, skatinsime medikus dirbti viešajame sektoriuje, ypač tose vietose, kur jų labiausiai trūksta.
264. Įgyvendinsime Lietuvos ir užsienio slaugytojų, kito trūkstamo sveikatos sistemos personalo pritraukimo, išmaniųjų vidurinės grandies specialistų rengimo bei medicinos specialistų atliekamų funkcijų perskirstymo priemones. Keisime teisės aktus ir sudarysime sąlygas slaugytojų padėjėjus bei kitą sudėtingo mokymo nereikalaujantį medicinos personalą apmokyti darbo vietoje.
265. Finansuosime papildomas rezidentūros studijų vietas, kad visos rezidentūros studijos taptų valstybės finansuojamos.
266. Parengsime regionų medikų trūkumo mažinimo programą, užtikrindami studentų iš regionų socialinius poreikius studijų metu. Užtikrinsime, kad jauniesiems medicinos specialistams būtų patrauklu dirbti visoje Lietuvoje.
267. Parengsime sveikatos sistemą civilinėms, hibridinėms ir karinėms (toliau – CHK) grėsmėms. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijoje paskirsime tiesiogiai už CHK grėsmių valdymą atsakingą asmenį. Parinksime prioritetines veiklos sritis ir užtikrinsime Sveikatos apsaugos ministerijos bei Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos veiksmų koordinavimą ruošiantis CHK grėsmėms. Pasiruošimą vykdysime, vadovaudamiesi NATO valstybių narių CHK grėsmių standartais, juos perkelsime į šalies teisės aktus ir gydymo įstaigų vidines procedūras. Kartu su Krašto apsaugos ministerija vykdysime realius pasirengimo CHK grėsmėms mokymus. Įvertinsime šalies gydymo įstaigų infrastruktūros parengimą CHK grėsmėms ir skirsime lėšas infrastruktūrai parengti.
268. Skatinsime inovacijas ir taikomuosius biomedicininius tyrimus. Kartu su Lietuvos mokslo taryba ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija įgyvendinsime paskirtines mokslo finansavimo programas aktualioms sveikatos problemoms spręsti. Skatinsime mokslo institucijų, universiteto ligoninių, viešųjų bei privačių partnerių sąveiką, plėtojant klinikinius tyrimus, sukursime viešąją klinikinių tyrimų infrastruktūrą.
269. Tobulinsime įstatymus, siekdami asmens sveikatos priežiūros paslaugų ir klinikinių tyrimų integracijos, inovatyvių klinikinių tyrimų pritraukimo, biomedicininių tyrimų administracinės naštos mažinimo. Kartu su Valstybės duomenų agentūra, valstybės ir privačiais partneriais sudarysime sąlygas antriniam duomenų panaudojimui bei didžiųjų duomenų projektams.
ANTRASIS SKIRSNIS
UŽTIKRINSIME LYGIAS GALIMYBES GAUTI KOKYBIŠKĄ ŠVIETIMĄ
270. Užtikrinsime lygias galimybes ir lygiateisiškumą visose ugdymo srityse. Sukursime universalią, visų dalyvių atžvilgiu sąžiningą švietimo sistemą, suteikiančią lygias galimybes augti ir tobulėti visiems Lietuvos vaikams nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos ir tėvų finansinės padėties.
271. Audituosime ir stabdysime karštligiškai vykdomas reformas, kurios gali turėti neigiamų pasekmių švietimo sistemai. Prieš imantis pokyčių, jiems būtina gerai pasirengti.
273. Privačioms švietimo įstaigoms, kurios gauna finansavimą iš valstybės, taikysime tokius pat kokybės ir kiekybės reikalavimus kaip ir valstybinėms.
274. Sieksime, kad mokyklų atrankos netaptų kliūtimi, neleidžiančia vaikui įgyti kokybiško išsilavinimo kuo arčiau gyvenamosios vietos. Sukursime bendrą priėmimo į bendrojo ugdymo mokyklas sistemą, nepriklausomą nuo mokyklos steigėjo ar savininko, išskyrus religinių bendruomenių ugdymo įstaigas.
275. Užtikrinsime sertifikuotų karjeros ugdymo specialistų paslaugas mokyklose ir kokybišką informacijos apie šias paslaugas sklaidą.
277. Gerindami mokytojų darbo sąlygas ir sykiu spręsdami jų trūkumo problemą, užtikrinsime žymų pedagogų atlyginimų didinimą. Tobulinsime etatinio apmokėjimo už darbą tvarką.
279. Sieksime, kad mokinių skaičius klasėje būtų toks, kad pedagogas galėtų sukurti kiekvieną mokinį motyvuojančią edukacinę aplinką.
280. Puoselėdami pagarbą mokytojo autoritetui, mažinsime jų darbo kontrolę ir biurokratinius reikalavimus.
281. Investuosime į švietimo darbuotojų kvalifikacijos tobulinimą, mokyklų vadovų parengimą ir pritraukimą, taip pat lyderystės stiprinimą.
282. Subalansuosime ugdymo įstaigų tinklą, vadovaudamiesi nuostata, kad kiekvienas Lietuvos vaikas turi teisę gauti kokybišką švietimą nepriklausomai nuo to, kokioje vietovėje gyvena.
283. Siekdami išlaikyti mokyklas kaimuose ir mažuose miesteliuose, įvertinsime ir koreguosime vykdomą jų tinklo pertvarką, taip pat koreguosime aštuonioliktosios Vyriausybės sprendimus. Mokykla turi užtikrinti vientisą bendrąjį ugdymą, apimantį visas ugdymo pakopas ir susietą su priešmokykliniu ugdymu. Atnaujinsime ir išplėsime geltonųjų autobusų programą.
284. Sustiprinsime mokymosi pagalbą. Nustatysime, kad klasėms, kuriose mokosi negalią ar specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių, būtų skiriama pakankamai mokinio padėjėjų, nustatant jiems kvalifikacinius reikalavimus.
285. Sustiprinsime psichologų rengimą ir įsteigsime etatų ar padidinsime jų skaičių mokyklose, nepriklausomai nuo mokinių skaičiaus.
287. Stiprinsime tautinių mažumų mokyklas, atsižvelgdami į šių mokyklų bendruomenių nuomonę ir mokinių interesus. Įgyvendindami konstitucinę nuostatą dėl valstybinės lietuvių kalbos, skirsime deramą dėmesį tautinių mažumų mokinių lietuvių kalbos mokymui ir neformaliajam švietimui, kaip veiksmingoms priemonėms užtikrinant sėkmingą šių mokinių integraciją visuomenėje.
288. Plėtodami ugdymo turinį, užtikrinsime, kad šis procesas būtų atviras ir kad jame dalyvautų mokslininkai, menininkai, geriausi mokytojai, mokiniai bei nevyriausybinės organizacijos. Ugdymo turiniui plėtoti skirsime pakankamai lėšų. Užtikrinsime mokyklų aprūpinimą mokymo priemonėmis ir vadovėliais.
289. Tęsime skaitmeninimą švietimo srityje. Suteiksime galimybę pasirinkti mokymosi medžiagos tipą – skaitmeninius vadovėlius arba popierinę mokymosi medžiagą. Taip pat skirsime reikiamą paramą interaktyvioms mokymosi priemonėms įsigyti, siekdami aprūpinti jomis visas Lietuvos mokyklas.
290. Skatinsime ir remsime užsienyje veikiančius lituanistikos ir baltistikos akademinius centrus, plėsdami Lietuvos ir užsienio mokslo bei studijų institucijų tinklaveiką. Skirsime dėmesio lituanistiniam ugdymui užsienyje, palaikydami jo tinklo plėtrą ir bazinio bei projektinio finansavimo didinimą.
291. Užtikrinsime visuotinį neformalųjį švietimą. Kiekvienam Lietuvos moksleiviui turi būti sudarytos galimybės lankyti būrelį. Sieksime, kad būtų nuosekliai didinamas finansavimas neformaliajam švietimui, kad didėtų neformaliojo švietimo krepšelis, įskaičiuojant ir papildomo pavėžėjimo išlaidas. Sieksime, kad iš valstybės biudžeto būtų padengiamas visas mokestis specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams ir tiems vaikams, kurie gauna arba turi teisę gauti socialinę paramą.
292. Sieksime, kad visose neformaliojo švietimo srityse vienodai aktyviai dalyvautų ir mergaitės, ir berniukai. Stiprinsime neformalųjį (vaikų ir suaugusiųjų) švietimą apskričių ir savivaldybių lygmeniu, pagerinsime sąlygas apsirūpinti reikiama metodine medžiaga. Didinsime vasaros poilsio stovyklų prieinamumą, skirdami papildomą dėmesį vaikams, turintiems negalią ar specialiųjų poreikių.
293. Plėsime mokinių priėmimą į aukštos pridėtinės vertės profesinio mokymo programas, skatinsime kuo efektyvesnį turimos modernios infrastruktūros naudojimą, plėsime neformaliai įgytų kompetencijų pripažinimą, skatinsime profesinio mokymo ir bendrojo ugdymo suartėjimą, taip pat kuo platesnį profesinio mokymo potencialo išnaudojimą vykdant regioninę plėtrą.
294. Plėtodami profesinį mokymą skirsime pakankamai lėšų ne tik profesinio mokymo įstaigų technologinei infrastruktūrai, bet ir kitoms svarbiausioms reikmėms: bendrabučiams, stipendijoms, sportui ir rekreacijai.
295. Į profesinio mokymo programų planavimą ir rengimą įtrauksime darbdavius, kitus socialinius partnerius, vystysime pameistrystės programas. Skatinsime profesinį orientavimą pagrindinėse mokyklose ir gimnazijose.
296. Mokslo ir studijų institucijų finansavimą grįsime ilgalaikėmis valstybės ir šių institucijų sutartimis, atsižvelgiant į poreikį plėtoti valstybės užsakymų politiką švietimo, sveikatos ir kitose strategiškai svarbiose srityse. Mokslo projektų finansavimas bus tvarus ir augantis.
297. Užtikrinsime, kad mokslininkų, dėstytojų ir neakademinio personalo atlyginimai būtų konkurencingi šalies darbo rinkoje. Skirdami finansavimą vadovausimės principu, kad visos mokslo sritys ir kryptys yra savaip vertingos kuriant visuomenės ir valstybės gerovę.
298. Sieksime žalos be kaltės modelį pritaikyti biomedicinos mokslų tyrimuose, kurių užsakovas yra Lietuvos universitetai arba Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos įstaigos.
299. Stiprinsime akademinę savivaldą. Keisime aukštųjų mokyklų vadovų rinkimo sistemą, užtikrindami platesnį aukštosios mokyklos pedagoginių, mokslo ir kitų darbuotojų, studentų ir visuomenės atstovų dalyvavimą.
301. Sieksime, kad aukštasis mokslas netaptų nepakeliama finansine našta ar vien pasiturinčiųjų privilegija. Nuosekliai didinsime stipendijas ir keisime paramos skyrimo sistemą, kad tiek pažangiausi, tiek nepasiturintys studentai galėtų gauti minimalųjį gyvenimo lygį atitinkančią paramą.
304. Studijų paskolos grąžinimo terminai turėtų būti susieti su absolvento atlyginimo ir vidutinio šalies darbo užmokesčio santykiu.
305. Didinsime dėmesį jaunojo mokslininko karjeros kokybės ir doktorantų socialinių garantijų gerinimui.
307. Stiprindami institucinę suaugusiųjų mokymosi bazę, numatome sistemingai remti trečiojo amžiaus universitetus ir nevyriausybinį sektorių, skatinti savivaldybių įnašą į paramą suaugusiųjų mokymui.
308. Užtikrinsime, kad visos ministerijos naudotų suaugusiųjų švietimą kaip būdą informuoti visuomenę, keisti nuostatas, įpročius visuomenei svarbiais klausimais.
309. Nustatysime ilgalaikes strategines sporto plėtros kryptis. Užtikrinsime deramą Lietuvos sportininkų rengimą ir jų dalyvavimą olimpinėse ir paralimpinėse žaidynėse, laikydamiesi lygių galimybių ir nediskriminavimo principo.
310. Skatinsime jaunųjų sportininkų rengimą. Stiprinsime sporto gimnazijų ir mokyklų, sporto klasių, regioninių centrų ir nacionalinio sporto centro veiklas, siekdami, kad jose vienodai aktyviai dalyvautų merginos ir vaikinai.
311. Užtikrinsime aukšto meistriškumo sportininkų socialines garantijas, gydymą ir reabilitaciją traumų atvejais bei mokslinį medicininį aptarnavimą rengiantis pagrindinėms varžyboms.
312. Į sporto politiką įtrauksime nevyriausybines sporto organizacijas. Nustatysime aiškius ir joms visoms vienodai taikomus rezultatų vertinimo kriterijus. Nustatysime tvarų sporto finansavimą dviejų ar trijų olimpinių ciklų laikotarpiu.
313. Skatinsime visuomenės fizinį aktyvumą, užtikrindami, kad būtų vadovaujamasi įtraukties principu. Plėtosime regioninius sporto ir sveikatingumo centrus, prieinamus kaimų ir miestelių mokiniams, jaunimui ir gyventojams. Užtikrinsime stabilų ir ilgalaikį visuomenės sveikatai svarbių infrastruktūros objektų (sporto erdvių, viešosios infrastruktūros gamtoje) priežiūros ir plėtros finansavimą.
314. Skatinsime savivaldybių ir bendruomenių kūno kultūros ir fizinio aktyvumo iniciatyvas, mėgėjų sporto šakų rungtis. Sudarysime sąlygas sparčiau vystytis sporto klubams. Visapusiškai remsime vaikų ir jaunimo sveikatinimo sąjūdį, šiuolaikinius patrauklius renginius, sveiką gyvenseną. Sustiprinsime sporto paslaugų kokybę specialiųjų ugdymosi poreikių ir negalią turintiems vaikams. Plėsime privalomas plaukimo pamokas pradinukams.
VI SKYRIUS
APSAUGOSIME GYVENTOJUS NUO IŠORĖS GRĖSMIŲ
315. Atsižvelgdami į besitęsiančią Rusijos karinę invaziją Ukrainoje ir siekdami užtikrinti patikimą pasirengimą valstybės gynybai kartu su sąjungininkais, taip pat visuotinės gynybos įgyvendinimui, užtikrinsime tvarų krašto apsaugos finansavimą: ne mažesnį nei 3,5 proc. nuo BVP, atitinkantį karinį patarimą ir garantuojantį Lietuvos pasirengimą efektyviai gynybai.
316. ES lygmeniu skubiai inicijuosime finansinės priemonės suformavimą pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės pavyzdį. Tokia finansinė priemonė leistų solidariai ir laiku atliepti išaugusią grėsmę Europos saugumui, prioritetizuojant Šiaurės Rytų flango gynybos poreikius.
317. Skirsime ypač daug dėmesio nuolatinės Vokietijos brigados dislokavimui Lietuvoje 2027 metais, užtikrindami šiai brigadai skirtos infrastruktūros sukūrimą ir suteikdami visą kitą būtiną priimančiosios šalies paramą. Kartu užtikrinsime Lietuvos kariuomenės bendrą su Vokietijos brigada ir aukštesnio lygio Vokietijos kariniais vienetais rengimą.
318. Stiprinsime Lietuvos kariuomenės pajėgumus, ypatingą prioritetą skirdami nacionalinės Pėstininkų divizijos komplektacijai, aprūpinimui, ginkluotės ir amunicijos rezervo kaupimui, rengimui ir sąveikumui su sąjungininkais. Užtikrinsime tolygią Lietuvos kariuomenės pajėgų modernizaciją, kariuomenei būtinos karinės infrastruktūros kūrimą, kariuomenės rezervo plėtrą.
319. Užtikrinsime kokybišką Lietuvos kariuomenės pasirengimą ir dalyvavimą NATO, ES, Jungtinių Tautų, taip pat JAV ir kitų strateginių sąjungininkų vadovaujamose tarptautinėse operacijose. Stiprinsime ir spartinsime ginkluotųjų pajėgų pasirengimą valstybės gynybai. Stiprinsime žvalgybos institucijas.
320. Dėsime visas pastangas, kad stiprėtų NATO, kaip kolektyvinės gynybos garantas, užtikrinantis Lietuvos saugumą. Prioritetą skirsime NATO atgrasymo ir gynybos stiprinimui rytinėje Aljanso dalyje, priešakinės gynybos įgyvendinimui, NATO oro erdvės gynybos mūsų regione stiprinimui, išankstiniam įrangos ir amunicijos dislokavimui ir kitiems priimančiosios šalies paramos elementams, reikalingiems atvykstantiems sąjungininkų kariniams pajėgumams priimti.
321. Ypač daug dėmesio skirsime bendradarbiavimo su JAV gynybos srityje stiprinimui, taip pat sieksime ilgalaikio ir nepertraukiamo JAV pajėgų buvimo Lietuvoje (JAV bataliono buvimo rotaciniu pagrindu ir po 2026 metų). Toliau stiprinsime bendradarbiavimą su Vokietija, Lenkija, Baltijos šalimis, Šiaurės šalimis, Jungtine Karalyste, Nyderlandais Baltijos jūros regiono saugumo, kritinės infrastruktūros apsaugos, karinio mobilumo, paramos Ukrainai stiprinimo ir kitais klausimais.
322. Kartu su Baltijos šalimis ir Lenkija stiprinsime išorinės NATO ir ES sienos saugumą ir gynybą. Aktyviai dalyvausime ES bendroje saugumo ir gynybos politikoje, kuri papildo, bet nepakeičia NATO kolektyvinės gynybos garantijų. Toliau plėtosime bendradarbiavimą su Australija, Japonija, Korėjos Respublika, Naująja Zelandija ir kitomis demokratinėmis Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono šalimis bei Izraeliu saugumo ir gynybos bei gynybos pramonės srityse.
323. Realus, o ne deklaratyvus pasirengimas visuotinei gynybai yra neatidėliotinas prioritetas. Stiprinsime pasirengimą ginkluotam ir neginkluotam pilietiniam pasipriešinimui. Remsime Lietuvos šaulių sąjungą, jos narių skaičiaus augimą ir pastangas visuotinės gynybos srityje.
324. Dėsime pastangas ugdydami gyventojų atsparumą informacinėms ir kibernetinėms atakoms, gerinsime propagandos atpažinimo įgūdžius. Stiprinsime Lietuvos kibernetinio saugumo ir gynybos sistemą bei pajėgumus. Sieksime veiksmingesnės mobilizacijos sistemos, užtikrinančios nepertraukiamą valstybės, savivaldos, verslo ir nevyriausybinių organizacijų sąveiką.
325. Nacionalinė gynybos pramonė yra svarbus valstybės apginamumo ramstis. Teiksime išskirtinį prioritetą nacionalinės gynybos pramonės ir technologijų plėtrai bei gynybos pramonės ekosistemos formavimui rytinėje ir šiaurinėje NATO ir ES erdvėje. Taikysime skatinimo priemones gynybos inovacijoms Lietuvos ūkio sektoriuje ir jų jungtims su sąjungininkų gynybos pramone bei inovacijomis.
326. Imsimės visų būtinų priemonių, kad užtikrintume gynybos ir saugumo dalyvių sistemos funkcionavimo skaidrumą ir atsparumą korupcijai. Aktyviai remsime Lietuvos gynybos pramonės atstovų veiksmingą integraciją į ES ir transatlantinės gynybos pramonės rinką. Dalyvausime NATO ir ES dvejopo naudojimo technologijų vystymo ir skatinimo iniciatyvose.
327. Skirsime ypač daug dėmesio civilinei gynybai, kaip neatsiejamai valstybės ir visuomenės pasirengimo krašto gynybai daliai. Šioje srityje prioritetą teiksime gyventojų perspėjimo, evakuacijos ir kolektyvinės apsaugos statinių (priedangų ir slėptuvių) sistemos, skirtos gyventojų saugumui, veiksmingai plėtrai.
328. Siekiant užtikrinti efektyvų reagavimą į krizes ir ekstremaliąsias situacijas, būtina nuolat atnaujinti civilinės saugos planus ir užtikrinti, kad visi susiję subjektai būtų su jais susipažinę. Todėl reguliariai peržiūrėsime ir atnaujinsime valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų civilinės saugos planus, atsižvelgdami į naujausias grėsmes ir rizikas. Būtina organizuoti mokymus, seminarus ir pratybas, kad visi atsakingi asmenys būtų gerai susipažinę su atnaujintais planais ir žinotų savo vaidmenis bei atsakomybes krizės atveju. Taip pat užtikrinsime, kad informacija būtų lengvai prieinama įvairiomis komunikacijos priemonėmis.
329. Saugumo ir gynybos paramos Ukrainai teikimas yra Lietuvos gyvybinis interesas. Toliau prastėjant geopolitinei situacijai, dar labiau išplėsime karinę paramą Ukrainai, siekdami, kad ji sudarytų ne mažiau nei 0,25 proc. nuo BVP. Aktyviai prisidėsime prie NATO, ES ir kitų tarptautinių iniciatyvų, remiančių Ukrainą. Stiprinsime bendradarbiavimą su Ukraina gynybos pramonės, taip pat išmoktų pamokų ir kitose srityse.
VII SKYRIUS
VYKDYSIME AKTYVIĄ, KONSTRUKTYVIĄ IR NUSPĖJAMĄ
UŽSIENIO POLITIKĄ
330. Esame įsitikinę, kad vienintelis kelias atkurti stabilią ir teisingą taiką Europoje yra kuo greitesnė Ukrainos pergalė Rusijos pradėtame kare, visiškai išlaisvinant visas okupuotas teritorijas ir atkuriant teritorinį šalies vientisumą, suteikiant Ukrainai tvarias saugumo garantijas.
331. Mes ir toliau remsime Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą, apibrėžiamą tarptautiniu mastu pripažintų sienų. Aktyviai dirbsime su sąjungininkais, teikdami gerai koordinuotą politinę, finansinę, karinę, humanitarinę ir diplomatinę paramą Ukrainai, kad ji galėtų kuo greičiau pasiekti pergalę.
332. Sieksime, kad Lietuva aktyviai dalyvautų rengiant Ukrainos atstatymo planą bei svariai įsitrauktų atstatant Ukrainą nelaukiant karo pabaigos. Ukrainos atstatymo procese dalyvausime nuo pirmos Vyriausybės darbo dienos. Dėmesį skirsime ne tik Ukrainos sugriautos infrastruktūros atstatymui, bet ir visuomenės socialinei gerovei: karo veteranų reabilitacijai, visuomenės psichikos sveikatai, reintegracijai.
333. Teiksime Ukrainai visokeriopą paramą, siekiant greitesnės ES narystės. Dirbsime su sąjungininkais siekiant greitos ir visavertės Ukrainos narystės NATO, nes Aljanso gynybiniai pajėgumai ir kolektyvinio saugumo įsipareigojimai yra vienintelis patikimas atgrasymo būdas. Ilgalaikė taika Europoje turi remtis sustiprintu transatlantiniu ryšiu, ilgalaikiais įsipareigojimais, efektyvų atgrasymą užtikrinančiomis karinėmis pajėgomis. Lietuva imsis aktyvių veiksmų daugiašaliams susitarimams, kuriais bet kokia forma būtų ribojami nacionaliniai ar sąjungininkų gynybiniai pajėgumai Lietuvoje ar regione, užkardyti.
334. Formuosime užsienio politiką, grindžiamą laisvės, demokratijos, tarptautinės teisės viršenybės ir žmogaus teisių principais. Kartu su partneriais išsaugosime ir stiprinsime tarptautine teise, taisyklėmis ir demokratinėmis vertybėmis grindžiamą tarptautinę tvarką, aktyviai veiksime daugiašaliuose formatuose svarbiausiais globalios politikos klausimais, ypač Rusijos agresijos prieš Ukrainą, atsakomybės už tarptautinės teisės pažeidimus užtikrinimo ir pagarbos žmogaus teisėms ir laisvėms srityse.
335. Lietuva nemato požymių, kad trumpuoju ar vidutiniu laikotarpiu keistųsi Rusijos vykdoma agresyvi politika prieš kaimynines šalis, todėl ne tik kariniais pajėgumais, bet ir kitomis priemonėmis ekonomikos, informacijos, kritinės infrastruktūros srityse sieksime atgrasyti priešišką veiklą. Lietuva rūpinsis visuomenių atsparumo stiprinimu Ukrainoje, Moldovoje, kitose nuo Rusijos priešiškos veiklos kenčiančiose valstybėse.
336. Dirbsime su Ukrainos gynėjais, visuomene bei institucijomis, siekdami įsisavinti visas karo pamokas tiek šalies gynybai, tiek visuomenės atsparumui didinti.
337. Lietuva bus ES sankcijų politikos kompetencijos centras. Būtina toliau įgyvendinti griežtas sankcijas agresorei ir užkirsti kelią veiksmams, kuriais siekiama jas apeiti.
338. Lietuva turi tapti ne tik viena aktyviausių sankcijų politikos formuotojų, bet ir sankcijų politikos kompetencijų centru sąjungininkams bei partneriams. Stiprinsime institucijų pajėgumus ir gebėjimus nustatyti subjektus, kurių veikla prisideda prie agresyvių režimų pastangų pažeisti tarptautinę teisę. Imsimės pastangų užkardyti sankcijų apėjimą Lietuvoje, ES ir su ES prekiaujančiose šalyse.
339. Sieksime teisingumo karo nusikaltėliams. Mūsų interesas yra demokratiška ir kaimynams grėsmės nekelianti Rusija, tačiau artimiausiu metu, kol ji tęsia brutalų karą prieš Ukrainą, vykdo sunkius nusikaltimus prieš jos civilius gyventojus ir neteisėtą Ukrainos regionų aneksiją, bet kokie santykiai su dabartinėmis Rusijos valdžios institucijomis yra neįmanomi.
340. Glaudžiai bendradarbiausime su tarptautine bendruomene, kad būtų užtikrintas teisingumas karo nusikaltimų aukoms, o Rusijos prezidentas, taip pat jos politinė ir karinė vadovybė būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn tarptautiniame teisme.
341. Užtikrinsime, kad įšaldytas Rusijos turtas būtų naudojamas Ukrainai atstatyti pagal ES ir tarptautinę teisę. Sieksime, kad ES, NATO valstybių narių ir kitų mūsų sąjungininkų pozicija Rusijos klausimu išliktų vieninga ir atitiktų ilgalaikius Europos saugumo interesus.
342. Demokratinė ir laisva Baltarusija yra vienas svarbiausių ilgalaikių Lietuvos užsienio politikos tikslų. Dabartinis autoritarinis Baltarusijos režimas yra grėsmė Lietuvai, nes Baltarusija yra politinė ir karinė Rusijos sąjungininkė, be to, nuolatinę grėsmę kelia nesaugios Astravo atominės elektrinės (toliau – AE) eksploatavimas.
343. Ir toliau reikalausime demokratinių rinkimų Baltarusijoje, kuriuos stebėtų tarptautinės bendruomenės atstovai, spausime režimą, kad būtų išleisti į laisvę politiniai kaliniai, nutraukti kankinimai, kad politiniams kaliniams būtų prieinama medicinos pagalba, o politinius kalinius gynusiems advokatams būtų atkurtos licencijos ir užtikrintas realus teisinis atstovavimas piliečiams. Išlaikysime nesaugios Astravo AE klausimą ES politinėje darbotvarkėje dėl jos uždarymo neišsprendus visų aplinkosaugos ir branduolinės saugos problemų.
344. Pasisakome už veiksmingą, ryžtingą ir vieningą ES. Esame įsitikinę, kad dabartinė ES sąranga ir sprendimų priėmimo procesas nebeatitinka naujos geopolitinės tikrovės.
345. Sieksime greitesnių ES sprendimų priėmimo procesų ir tinkamo pasiruošimo ES integracijai ir plėtrai. Palaikysime kvalifikuotos balsų daugumos taisyklės taikymo plėtimą. Vienbalsiškumas tapo stabdžiu formuojant ES užsienio ir saugumo politiką, sprendžiant fundamentalius geopolitinius klausimus.
346. Remsime spartų ES plėtros procesą, ypač Ukrainos ir Moldovos narystę, užtikrinant, kad šalys kandidatės visiškai įgyvendintų teisinius narystės reikalavimus. Taip pat siūlysime, kad būtų stiprinama ES bendra saugumo ir gynybos politika ir sukurta stipri Europos sveikatos sąjunga.
347. Užtikrinsime sklandų visų valstybės institucijų darbą, Lietuvai 2027 metų pirmąjį pusmetį pirmininkaujant ES Tarybai.
348. Sieksime gilesnio, abipusiškai naudingo ES ir JAV bendradarbiavimo ekonomikos ir prekybos srityse. Prisidėsime vystant ES ir NATO bendradarbiavimą saugumo, atgrasymo ir gynybos srityse, sieksime didesnio papildomumo ir suderinamumo, įgyvendinant konkrečias ES reguliacines ir finansines priemones.
349. Stiprinsime bendradarbiavimą su JAV, nes transatlantinis ryšys per NATO ir dvišalius santykius užtikrina Lietuvos ir visos euroatlantinės erdvės saugumą. Mūsų narystė transatlantinėje erdvėje atitinka šalies gyvybinius interesus. Jau dvidešimt metų dalyvaudami NATO veikloje, susikūrėme tokias saugumo garantijas, kokių Lietuva neturėjo per visą savo modernios valstybės istoriją.
350. Turime efektyviai išnaudoti lietuvių diasporos JAV potencialą stiprinant ekonominius, kultūrinius, politinius santykius su JAV. Be to, būtina stiprinti ES ir JAV santykius bei plėsti Lietuvos ir JAV strateginį bendradarbiavimą, ypač saugumo ir energetikos srityse.
351. Su JAV ir ES partneriais plėtosime mažųjų modulinių reaktorių, suskystintų gamtinių dujų, ginklų sistemų įsigijimo projektus, sieksime Lietuvos gynybos pramonės įsitinklinimo JAV gynybos pramonės vertės grandinėse, aktyviai dalyvausime ir sieksime didesnio JAV įtraukimo daugiašaliuose formatuose, tokiuose kaip Trijų jūrų iniciatyva, transatlantinio energetinio bendradarbiavimo partnerystė (angl. Partnership of Transatlantic Energy Cooperation, P-TEC).
352. Plėtosime strateginę partnerystę su Lenkija 360 laipsnių principu. Prioritetą teiksime bendradarbiavimui gynybos ir saugumo srityse, tolesniam strateginių transporto ir energetikos infrastruktūros projektų su Lenkija plėtojimui. Sieksime stiprinti ekonominį ir kultūrinį bendradarbiavimą, spręsti įsisenėjusias tautinių mažumų problemas. Skatinsime bendradarbiavimo per sieną regioninių projektų, susijusių su pramonės, žemės ūkio, transporto, turizmo, sienos kirtimo infrastruktūros vystymu, įgyvendinimą. Sieksime atgaivinti ir suaktyvinti jau veikiančias dvišales institucijas, taip pat trišalius Lenkijos, Lietuvos ir Ukrainos formatus.
353. Sieksime Lietuvos ir Vokietijos strateginės partnerystės visose srityse. Vokietijos sprendimas Lietuvoje dislokuoti brigadą sukuria istorinį šansą puoselėti gilesnius, abipusiškai naudingus santykius ekonomikos, susisiekimo, kultūros ir turizmo srityse, ypač daug dėmesio skiriant bendradarbiavimui gynybos pramonės srityje.
354. Švedijai ir Suomijai įstojus į NATO, sieksime, kad NATO integraciją lydėtų ir gilesnė ekonominė, infrastruktūrinė ir kultūrinė regioninė integracija. Toliau tęsime bendradarbiavimą su Baltijos ir Šiaurės šalimis, aktyviau išnaudodami jau esamus formatus.
355. Įtvirtinsime partnerystes Indijos ir Ramiojo vandenynų regione. Sieksime vieningo Europos ir transatlantinių partnerių požiūrio į Kiniją. Kinija tampa vis didesniu iššūkiu mūsų užsienio ir saugumo politikai. Grėsme laikytina Kinijos strateginė partnerystė su Rusija, jos įtakos didėjimas Baltarusijoje. Tokiomis aplinkybėmis Lietuvai svarbi vieninga ES ir NATO valstybių narių pozicija dėl Kinijos.
356. Stiprinsime gynybos ir saugumo ryšius su Japonija, Korėjos Respublika ir kitomis Pietryčių Azijos demokratijomis. Stiprinsime bendradarbiavimą NATO+ formatu. Tai atvers naujas galimybes Lietuvos verslui, užtikrins mūsų įsitraukimą į aktualiausių geopolitinių iššūkių sprendimus. Toliau plėtosime ekonominius ir kultūrinius ryšius su Taivanu.
357. Remsime pastangas siekti ilgalaikės taikos ir stabilumo Artimuosiuose Rytuose. Prisidėsime prie dviejų savarankiškų valstybių, Palestinos ir Izraelio, darnaus sugyvenimo.
358. Aktyviai prisidėsime prie tarptautinių pastangų užtikrinti stabilumą, ekonominę ir socialinę plėtrą pasaulio regionuose, kurių problemas politiniams tikslams išnaudoja pasaulio tvarką norintys revizuoti autoritariniai režimai. Demokratinių institucijų stiprinimas, korupcijos mažinimas, atsparumo išorės įtakoms didinimas yra saugumo ir gerovės pagrindas.
359. Kursime stiprią ir patrauklią diplomatinę tarnybą. Dėl pablogėjusios saugumo padėties ir geopolitinių iššūkių diplomatinei tarnybai tenka labai svarbus vaidmuo, todėl būtina užtikrinti jos profesionalumą ir veiksmingumą, ją visais atžvilgiais stiprinti.
360. Sieksime atkurti diplomatinės tarnybos patrauklumą, spręsdami darbo užmokesčio, skatinimo ir motyvavimo sistemos problemas, plėsdami socialinių garantijų paketą diplomatų šeimoms, užtikrindami skaidrias karjeros galimybes. Siekdami padidinti diplomatinės tarnybos patrauklumą, motyvaciją ir profesionalų pritraukimą bei išlaikymą, peržiūrėsime Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymą ir susijusius teisės aktus. Skatinsime diplomatų rotacijas į Lietuvos ir tarptautines institucijas bei organizacijas ir prisidėti prie valstybės tarnybos stiprinimo.
361. Plėsime diplomatinių atstovybių tinklą Lietuvai strategiškai svarbiose valstybėse ar regionuose. Sieksime diplomatinės tarnybos depolitizavimo, skaidrumo, atvirumo bei lankstumo.
362. Stiprinsime Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo programos sąsajas su užsienio politikos tikslais ir didinsime jos finansavimą. Sudarysime galimybes Lietuvos verslo ir akademinei bendruomenei įgyvendinti projektus besivystančiose šalyse ar kurti naujas darbo vietas Lietuvoje.
363. Skirsime dėmesio ekonominei ir kultūrinei diplomatijai. Sieksime didinti kultūros kūrėjų ir organizacijų potencialo sklaidą šalyse partnerėse, toliau stiprinti Lietuvos kultūros instituto ir kitų organizacijų tarptautinių projektų vystymo ir valdymo kompetencijas.
364. Stiprinsime diplomatų rengimą ir jų kvalifikacijos tobulinimą ekonomikos klausimais. Darbuotojų kompetencijai užtikrinti didinsime diplomatinės tarnybos finansavimą.
365. Sieksime, kad visose Lietuvos verslui svarbiose rinkose dirbtų komercijos atašė arba diplomatai ekonomistai, o ten, kur reikia, būtų pasitelkiami specializuoti atašė. Sudarysime galimybes Lietuvos diplomatinėse atstovybėse už konkurencingą atlyginimą įdarbinti vietos profesionalus ekonominėms funkcijoms vykdyti.
366. Ypač daug dėmesio skirsime konsulinių paslaugų Lietuvos ir užsienio piliečiams kokybės gerinimui. Plėsime konsulinius resursus Lietuvos diplomatinėse atstovybėse, ten, kur yra gausiausia lietuvių diaspora.
VIII SKYRIUS
PUOSELĖSIME ATVIRĄ DEMOKRATINĖS LIETUVOS KULTŪRĄ IR PILIETINĘ TAPATYBĘ
368. Ugdysime kalbos kultūrą. Lietuvių kalba – esminis mūsų pilietinės tautos turtas ir įrankis. Ne be pagrindo mūsų Konstitucijoje įtvirtintas lietuvių, kaip valstybinės kalbos, statusas. Dėmesys lietuvių kalbos vartosenai šiuolaikiniame pasaulyje įgyja naują aktualumą, todėl skirsime ypač daug dėmesio Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo reikalavimams įgyvendinti, dėsime visas pastangas ugdyti lietuvių kalbos kultūrą.
369. Diskutuodami su kalbos ekspertais ir visuomene, atnaujinsime šiandienos poreikius atliepiantį valstybinės kalbos reguliavimą ir jį įtvirtinsime konstituciniu įstatymu.
370. Remdamiesi Šiaurės šalių patirtimi, dėmesį sutelksime į institucijų biurokratinės kalbos supaprastinimą, o ne kasdienės kalbos inspektavimą ir baudų skyrimą.
372. Saugosime istorinį paveldą. Užtikrinsime, kad būtų vykdomi UNESCO ir valstybės reikalavimai, keliami materialiojo ir nematerialiojo Lietuvos kultūros paveldo apsaugai.
373. Tobulinsime įstatymus, kad būtų apsaugoti visi kultūros paveldo objektai, reikalausime, kad visi savininkai būtų atsakingi už kultūros paveldo objektų priežiūrą ir saugojimą. Kartu ieškosime mechanizmų, kaip padėti juos tinkamai prižiūrėti, kompensuoti dalį objektų tvarkybos išlaidų, pritaikyti juos visuomenės reikmėms.
374. Sieksime sklandaus naujos redakcijos Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo priėmimo.
375. Plėtodami nacionalinę atminties politiką, švelninsime įtampas dėl istorinės atminties vertinimų. Sieksime glaudesnio institucijų ir visuomenės bendradarbiavimo ir sutarimo – tam pasitelksime visuomenę vienijančias asmenybes, simbolius.
376. Tikslinsime Lietuvos Respublikos draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymą, siekdami didesnio visuomenės įtraukimo.
377. Atsižvelgdami į visuomenę skaldančius ginčus, daugiausia dėl sovietų okupacijos ir autoritarinės praeities vertinimų, užtikrinsime, kad visuomenę pasiektų išsami istorinė informacija, ir visais atvejais imsimės demokratinės Lietuvos tradicijas įtvirtinančios politikos, skatinančios brandų, visaapimantį, tarpusavio pagarba grindžiamą dialogą dėl bendros mūsų, kaip pilietinės tautos, istorinės atminties.
378. Akcentuosime europinę Lietuvos kultūros tapatybę, Lietuvos dalyvavimą bendruose europiniuose kultūros, meno, mokslo procesuose.
379. Tarptautiniu mastu sieksime, kad visi XX amžiaus totalitariniai režimai būtų pripažinti ir atpažinti kaip nusikalstami žmonijai, stiprinsime visuomenės edukaciją šia tema.
381. Užtikrinsime nuoseklų priimto naujo Lietuvos Respublikos kultūros politikos pagrindų įstatymo įgyvendinimą.
382. Stiprinsime menininkų bendruomenes, meno kūrėjų sąjungas, skėtines organizacijas ir kūrybinių rezidencijų centrus, kad kūrėjai turėtų visas galimybes aktyviai įsitraukti į meno šakų ir kultūros plėtotę.
383. Stiprinsime Lietuvos kultūros tarybą bei jos administruojamas kultūros finansavimo (menininkų, jų organizacijų ir skėtinių organizacijų) priemones.
384. Peržiūrėsime valstybės kultūros politikos gaires ir strateginius kultūros politikos tikslus, įtraukdami į juos visų, o ne tik valstybinių biudžetinių įstaigų kultūros lauko sektorių ir meno sričių interesus. Įvertinsime jų realią statistiką, vystymosi poreikius ir pagal tai atitinkamai formuosime šalies kultūros ir jos finansavimo politiką.
385. Kultūros darbuotojams keliami patys aukščiausi kvalifikacijos reikalavimai, todėl rūpinsimės, kad ir vidutinis jų darbo užmokestis reikšmingai didėtų.
386. Spręsdami profesionaliojo meno kūrėjų socialinių garantijų klausimą, sukursime teisinę bazę, kuri leis suvienodinti visų meno sričių ir visų žanrų kūrėjų teises.
387. Finansinėmis paskatomis skatinsime regionų kultūrinės edukacijos iniciatyvas ir jų įgyvendinimą, kad visuose regionuose gerėtų kultūrinės veiklos specialistų darbo sąlygos, daugėtų galimybių tobulintis.
388. Skatinsime kultūros savanorystę, pavyzdžiui, įkurdami savanorių platformą kultūros paveldo objektams tvarkyti.
389. Peržiūrėsime šiandieninį valstybės kultūros įstaigų tinklą, inicijuosime reikalingus pokyčius, plėsime Lietuvos kultūros tarybos programų galimybes.
390. Steigsime Lietuvos Respublikos kultūros ministerijoje atskirą padalinį nevyriausybinių organizacijų kultūros politikos strategijai, taip užtikrinant nepriklausomoje Lietuvoje susikūrusių meno reiškinių plėtrą ir sklaidą.
391. Įkursime Lietuvos scenos menų centrą (panašų į Lietuvos kino centrą), kuris užsiimtų visu nepriklausomu scenos meno sektoriumi: jo statistika, finansavimo politika ir tarptautine sklaida, eksportu bei investicijų (koprodukcijos būdu) pritraukimu.
392. Dėmesio skirsime mecenatystės plėtrai, įvairiomis formomis skatindami remti kultūrą ir kūrėjus, stiprindami tokios veiklos prestižą. Skatinsime kultūros ir verslo partnerystę, kuri prisidėtų ir prie pačios mecenatystės tradicijų puoselėjimo, ir prie gerųjų veiklos vystymo praktikų abiejose srityse perdavimo.
393. Užtikrinsime tautinių mažumų teises. Įgyvendinsime Lietuvos Respublikos tautinių mažumų įstatymą, kurio tikslas – užtikrinti tautinėms mažumoms svarbias jų teises ir galimybes.
394. Remsime tautinių mažumų kultūros projektus, kultūros paveldo išsaugojimą, Lietuvai nusipelniusių tautinių mažumų veikėjų atminimo įamžinimą ir informacijos apie tautinių mažumų kultūrą, papročius bei tradicijas sklaidą.
395. Remiantis kultūros sričių lygiavertiškumo principu, būtina užtikrinti, kad kiekviena meno ir kultūros sritis turėtų savo nacionalinę, teisiškai apibrėžtą įstaigą, prilygstančią esamoms nacionalinėms kultūros įstaigoms, kad būtų užtikrintas šių kultūros sričių gyvybingumas bei tęstinumas. Nacionalinė įstaiga atlieka savo srities tyrimus, konsultuoja politikos formuotojus, siekia nacionalinėse programose iškeltų tikslų, vykdo užduotis, koordinuoja kitų tos srities įstaigų veiklą.
396. Užtikrinsime kultūros prieinamumą. Lietuvoje susiformavęs valstybinių kultūros įstaigų tinklas koncentruojasi sostinėje, nors joje gyvena tik penktadalis Lietuvos gyventojų. Savivaldybėms valstybės dėmesio stoką šioje srityje tenka kompensuoti savo lėšomis. Glaudžiai bendradarbiaudami su savivaldybėmis, sieksime kultūros finansavimo tolygumo visoje Lietuvoje ir efektyvaus valstybės ir vietos savivaldos funkcijų padalijimo, išlaikant savivaldybių savarankiškumą, ir valstybės tikslų kultūros srityje įgyvendinimo: iš esmės atnaujinsime ir išplėsime Tolygios kultūrinės raidos programą, stiprinsime valstybės indėlį įgyvendinant atskiras funkcijas, skatinsime proporcingą gyventojų skaičių savivaldybėse atitinkantį savivaldos indėlį į kultūrą.
397. Plėtosime išvažiuojamųjų nacionalinių renginių programas, įskaitant profesionalių atlikėjų pasirodymus savivaldybėse.
398. Sieksime, kad valstybinio ir nevalstybinio kultūros sektorių finansavimo intensyvumas vienodėtų, bendradarbiavimas augtų, plėstųsi bendradarbiavimo sritys.
399. Sukursime visų pagrindinių scenos meno rūšių prieinamumo sistemą, kuri užtikrintų profesionalių scenos meno kūrinių tolygų pasiekiamumą visiems šalies gyventojams.
400. Peržiūrėsime Lietuvos Respublikos teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymą, kursime naujus teatro infrastruktūros valdymo modelius, kurie atvertų įstaigas ne tik valstybinio, bet ir nevyriausybinio sektoriaus kūrėjams, organizacijoms, pristatančioms aukščiausios kokybės meno projektus bei renginius.
401. Toliau aktyvinsime kultūros centrų bendradarbiavimą su nevyriausybinių organizacijų sektoriumi.
402. Skatinsime istorinių etnografinių regionų, kraštų, atskirų vietovių unikalumą aktualizuojančias kultūrines veiklas, kultūrinių susitikimų centrų kūrimąsi, praturtinsime regionų kultūrinį gyvenimą sąsajomis su nacionaliniais, regioniniais ir vietiniais kultūros keliais. Investuosime į bibliotekų tinklą ir jų gebėjimus telkti bendruomenę ir skleisti kultūrą vietos lygmeniu.
403. Inicijuosime specialius kvietimus (programą) profesionaliojo meno ir kultūros organizacijoms finansuoti projektus, kurie būtų pristatomi šalies regionuose.
404. Sieksime vystyti savivaldybėse veikiančias vietos rezidencijas, stiprinsime regionines kultūros tarybas, savivaldybių įstaigų tinklo ir jo teikiamų funkcijų tolygumą.
406. Bendradarbiaudami su savivaldybėmis parengsime ir visa apimtimi įgyvendinsime kelių savivaldybių bendro veikimo teikiant kultūros paslaugas finansavimo tvarką.
407. Užtikrinsime sklandų visas kultūros bendruomenes, taip pat ir kitas valstybės valdymo sritis įtraukiantį Nacionalinės darbotvarkės kultūros prieinamumo klausimais parengimą.
408. Sieksime, kad šioje darbotvarkėje būtų numatytos ne tik esamos ir šiuo metu veikiančios priemonės (jas ir jų finansavimo apimtį peržiūrint), bet ir siūlomos naujos, kelių sričių sąrangą užtikrinančios priemonės.
409. Pasinaudosime galimybėmis skaitmeninti kultūrą. Sieksime įveiklinti technologijas, kad kultūra taptų prieinamesnė visiems. Virtualiosios parodos ir renginiai, kultūros paveldo skaitmeninimas, daugiau galimybių naudotis internetu kaimo vietovėse, virtualiosios realybės ir papildytosios realybės technologijų naudojimas kultūros paveldo objektams atkurti ir pristatyti, meno kūrinių ir kultūros paveldo objektų trimatis skenavimas ir spausdinimas, dirbtinio intelekto naudojimas kūrybiniams procesams, pavyzdžiui, muzikai komponuoti ar tekstams generuoti, kultūros edukacijos programos šiomis temomis – visa tai turi tapti mūsų kultūrinės kasdienybės dalimi.
410. Kartu pasirūpinsime, kad suskaitmeninta kultūra būtų pritaikyta ir pasiekiama skirtingoms amžiaus ir socialinėms grupėms.
411. Didinsime visuomenės informacinį raštingumą. Nuolat intensyvėjančių naujienų ir žinių srauto amžiuje gebėjimas susigaudyti informacinėje erdvėje ir poreikis gauti patikimą informaciją tampa aktualia visuomenės problema.
412. Užtikrinsime žiniasklaidos rėmimo sistemos skaidrumą, nuoseklų tobulinimą, vadovaujantis atvirumo, bendruomenės įtraukimo ir šiandienines žiniasklaidos tendencijas atitinkančiais principais.
413. Įtvirtinsime tvarius žiniasklaidos, įskaitant regioninę spaudą, finansinio nepriklausomumo nuo politikų ir verslo mechanizmus.
415. Stiprinsime visuomeninį transliuotoją, siekdami užtikrinti nešališką, nuomonių įvairovę ir visuomenės švietimą skirtingose srityse atitinkantį kokybišką turinį.
416. Remsime žiniasklaidos Lietuvos tautinių mažumų kalbomis iniciatyvas, skirdami pakankamas lėšas, kad galėtume veiksmingai atsverti kitų valstybių teikiamą paramą.
418. Investuosime į muziejus, bibliotekas, kultūros centrus, koncertines įstaigas, teatrus ir kitas kultūros ir meno institucijas, kad jų teikiamos kultūros paslaugos būtų aukštos kokybės, prieinamos ir interaktyvios, didintų papildomus lankytojų srautus bei šalies ar vietovės patrauklumą, taip pat skatintų investicijas ir verslo plėtrą, naujų darbo vietų kūrimą.
419. Kultūrines programas, renginius, maršrutus ir šventes integruosime į turizmo sektoriaus programas, turizmo plėtrą labiau orientuosime šalies kultūrai pristatyti, šios srities tarptautiniam bendradarbiavimui vystyti.
420. Turistams patrauklias kultūros veiklas ir objektus susiesime su nacionaliniais ir tarptautiniais kultūros renginiais ir maršrutais. Didinsime Kultūros ministerijos ir Lietuvos kultūros tarybos žmogiškuosius išteklius, atsakingus už profesionalųjį meną, suteiksime jiems galimybes nuolat atnaujinti ir plėsti kompetencijas.
421. Atsižvelgdami į priimtą Kultūros politikos pagrindų įstatymą ir jame suformuluotą kultūros politikos įgyvendinimo horizontalumo principą bei siekdami užtikrinti, kad kultūros politika būtų tiesiogiai susijusi su kitomis valstybės politikos sritimis, stiprinsime tarpinstitucinį bendradarbiavimą, koordinuotą sprendimų priėmimą ir bendrų programų plėtrą, diskutuosime dėl vienijančios strategijos parengimo.
422. Švietimo ir mokslo srityje plėsime kultūros edukacijos kokybę, prieinamumą, įtraukumą visoms amžiaus grupėms; parengsime kultūros ugdymo koncepciją, iš esmės atnaujinsime Kultūros paso programą, į ją įtraukdami ikimokyklinio amžiaus vaikus ir pensinio amžiaus žmones bei užtikrindami jai suformuotų tikslų įgyvendinimo bei lūkesčius atitinkančią kokybę.
423. Didinsime profesionaliojo meno ir susijusio aukštos kultūrinės vertės turinio integraciją į formalųjį ir neformalųjį ugdymą, mokytojų kultūrines kompetencijas, investuosime į kultūros ugdymo poveikio tyrimus.
424. Sveikatos apsaugos srityje įvertinsime ir plėtosime socialinio recepto programą, siekdami didesnės aprėpties, kokybinio poveikio ir sklandesnio įgyvendinimo; sudarysime geresnes sąlygas kultūrines veiklas panaudoti stiprinant pažeidžiamų grupių ir visos visuomenės emocinę bei psichinę sveikatą.
425. Socialinės apsaugos srityje užtikrinsime tinkamą žmonių su negalia įtrauktį į kultūros veiklas, kultūros įstaigų prieinamumą ir infrastruktūros, ir turinio aspektais.
426. Gynybos ir pilietinio sąmoningumo srityse plėtosime kultūros minkštąją galią: vystysime kryptingą kovos su dezinformacija politiką, stiprinsime visuomenės medijų raštingumo kompetencijas, užtikrinsime strateginės komunikacijos ir istorijos naratyvų, kovojančių su agresorių manipuliacijomis, sklaidą; sieksime, kad materialių ir nematerialių kultūros vertybių apsauga ir parengimas galimoms grėsmėms būtų įtraukti į valstybės gynybos strategiją.
427. Ekonomikos ir inovacijų srityje dėmesio skirsime kultūros ir kūrybinių industrijų ekonominio potencialo didinimui, kūrybinio verslo, kultūrinio turizmo skatinimui. Aplinkos apsaugos srityje skatinsime kultūros sektoriaus žaliosios transformacijos procesus.
428. Atsižvelgdami į Lietuvos sezono Prancūzijoje sėkmę, toliau stiprinsime Lietuvos kultūros instituto tarptautinių projektų vystymo ir valdymo kompetencijas. Rengdamiesi Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai 2027 metais, išnaudosime kultūros srities potencialą.
429. Siekdami sklandaus kultūrinės diplomatijos ir kultūros tarptautiškumo sklaidos ir plėtros proceso, užtikrinsime efektyvų pagal kompetencijas Vyriausybės, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos, Krašto apsaugos ministerijos, Lietuvos kultūros instituto, Lietuvos kultūros tarybos ir kitų susijusių institucijų bendradarbiavimą.
430. Užtikrinsime kokybišką, kūrybinį palikimą atitinkantį Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ųjų gimimo metinių programos įgyvendinimą. Plėsime kultūros atašė tinklą.
431. Stiprinsime kultūros ir kūrybines industrijas (toliau šiame punkte – KKI). KKI sektorius Lietuvoje pastaraisiais metais yra vienas didžiausių darbdavių ir vienas labiausiai augančių ekonomikos sektorių, generuojantis reikšmingą vertę Lietuvos visuomenei, prisidedantis prie socialinės ekonomikos kūrimo, šalies tapatybės ir įvaizdžio formavimo. Siekdami tolesnio nuoseklaus šio sektoriaus augimo ir kuriamos pridėtinės vertės didinimo, dėmesį skirsime KKI ekosistemos plėtrai. Įsteigsime Kūrybinių industrijų centrą, kuris valstybės lygmeniu rūpintųsi KKI sektoriaus augimu ir plėtra nacionaliniu, regioniniu bei tarptautiniu mastu, užtikrintų efektyvesnį kultūros politikos formavimą ir įgyvendinimą šioje srityje. Parengsime ir įgyvendinsime kompleksines priemones, skirtas talentams pritraukti ir išlaikyti Lietuvos KKI sektoriuje.
Aktyvi pilietinė visuomenė
432. Įgalinsime pilietinę visuomenę. Nevyriausybinės organizacijos ir jų susivienijimai turi įgyti daugiau teisių sprendžiant savivaldos ar valstybinės svarbos klausimus.
433. Būtina didinti tokių institucijų, kaip Trišalė taryba, regionų plėtros tarybos, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmai, Žemės ūkio rūmai, Lietuvos mokslų akademija, Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos savivaldybių asociacija, Švietimo taryba, Sveikatos taryba, įtaką formuojant valstybės politiką ir sprendžiant dėl viešųjų reikalų – joms būtina suteikti daugiau svorio.
434. Steigsime Vietos bendruomenių rūmus, stiprinsime kitas bendruomeninių organizacijų skėtines organizacijas, savivaldybių bendruomeninių organizacijų tarybas ir pačias bendruomenines organizacijas, taikydami finansines, švietimo ir kitas priemones.
436. Organizuosime vadinamuosius imitacinius rinkimus, nes ši priemonė jau pasiteisino kaip efektyvus būdas ugdyti jaunimo politinį aktyvumą ir pilietiškumą. Dalyvaudami šiame procese, jaunuoliai įgyja praktinės patirties, susipažįsta su rinkimų sistema ir išmoksta priimti atsakingus sprendimus. Be to, tai skatina jaunimo susidomėjimą politika ir politinį aktyvumą.
437. Stiprinsime ryšius su Lietuvos išeivija. Ieškosime būdų, kaip sustiprinti Lietuvos ir jos išeivijos pilietinius ir kultūrinius ryšius.
438. Dėsime pastangas, kad kultūros, švietimo ir kitų profesijų lietuvių diasporos atstovai galėtų dalyvauti Lietuvos institucijų programose, mainuose ir vykdyti bendrus projektus.
439. Didinsime paramą lituanistiniam švietimui, bus teikiama nuolatinė finansinė ir kita parama, kuri leistų užtikrinti lituanistinių švietimo įstaigų veiklos tęstinumą ir naujų steigimąsi.
440. Palaikysime ir plėsime jau esamas karjeros, integracijos ir jaunimo stažuočių programas, skirtas svetur dirbantiems tėvynainiams paskatinti grįžti į Lietuvą ir joje dirbti.
441. Sukursime bendrą grįžimo į Lietuvą skatinimo ir (re)integracijos paramos priemonių įgyvendinimo koordinavimo mechanizmą.
443. Tęsime svarbius kultūrinius, verslo bendradarbiavimo projektus, stiprinsime lituanistines mokyklas, lietuvių kalbos mokėjimo vertinimą ir pripažinimą.
Žmogaus teisės
446. Lietuva – viena iš nedaugelio ES valstybių narių, iš esmės nepadariusių pažangos lyčių lygybės srityje nuo tada, kai pradėtas skelbti ES šios srities indeksas. Siekdami mažinti atlyginimų, mokamų vyrams ir moterims už tą patį darbą, skirtumus, įgyvendinsime 2023 m. gegužės 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2023/970, kuria, nustatant darbo užmokesčio skaidrumo ir vykdymo užtikrinimo mechanizmus, griežčiau taikomas vienodo vyrų ir moterų darbo užmokesčio už vienodą arba vienodos vertės darbą principas.
447. Plėsime arsenalą priemonių, padėsiančių geriau derinti darbą su įsipareigojimais šeimai, pavyzdžiui, tokių kaip neperleidžiama vaiko priežiūros atostogų dalis abiem tėvams.
449. Remsime iniciatyvas lygybės ir įvairovės srityje, skatinsime jų plėtrą, įtraukdami nevyriausybinį sektorių ir verslą bei prisiimdami atsakomybę praktiškai įgyvendinti lygių galimybių užtikrinimo priemones valstybiniame sektoriuje.
450. Palaikysime ir laikinąsias skatinimo priemones visose sprendimų priėmimo srityse, tarp jų – lyčių kvotas.
451. Kovosime su smurtu dėl lyties. Stiprinsime teisinius mechanizmus, skirtus smurto artimoje aplinkoje ir smurto dėl lyties problemoms spręsti, ypač daug dėmesio skirsime pagalbos asmenims, turintiems negalią ir patyrusiems smurtą ar patiriantiems smurto artimoje aplinkoje pavojų, teikimui.
452. Perkelsime 2024 m. gegužės 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2024/1385 dėl kovos su smurtu prieš moteris ir smurtu artimoje aplinkoje į mūsų teisę. Įgyvendinsime šiame ES teisės akte ir kituose europiniuose susitarimuose numatytas priemones šioje srityje.
453. Vykdysime visų smurto dėl lyties formų, įskaitant kibernetines jo apraiškas, prevenciją. Plėtosime infrastruktūrą, skirtą prievartą patyrusiems asmenims, tarp jų – asmenims, patyrusiems seksualinį smurtą, padėti.
454. Mažinsime neigiamą smurto artimoje aplinkoje poveikį darbo rinkai: atsižvelgdami į užsienio šalių gerąją praktiką, sieksime įteisinti mokamas tikslines atostogas nukentėjusiems asmenims.
455. Žmogaus teisių gynimas ir jų įgyvendinimas taps efektyvesnis. Skatinsime žmogaus teises ginančių institucijų, ombudsmenų, taip pat nevyriausybinių organizacijų, piliečių, tarp jų mokslininkų ir žurnalistų, dirbančių žmogaus teisių apsaugos srityje, veiklą.
456. Sieksime, kad būtų vykdoma nuolatinė žmogaus teisių padėties šalyje parlamentinė stebėsena, įtraukiant ir žmogaus teisių apsaugos srityje veikiančių organizacijų atstovus.
458. Skirsime deramą dėmesį kovai su neapykantos nusikaltimais, nukreiptais prieš LGBT asmenis, taip pat su kitomis šių asmenų socialinės ir institucinės diskriminacijos formomis.
IX SKYRIUS
UŽTIKRINSIME SKLANDŲ VALSTYBĖS VALDYMĄ
PIRMASIS SKIRSNIS
STIPRINSIME VIEŠĄJĄ TVARKĄ
462. Sieksime nuosekliai ir tolygiai didinti statutinių pareigūnų darbo užmokestį visose pareigūnų grandyse bei įtvirtinti teisines ir finansines sąlygas, kad pradedančio tarnybą statutinio pareigūno darbo užmokestis būtų ne mažesnis nei paskutinių kalendorinių metų vidutinis šalies darbo užmokestis, o pareigūnų socialinės garantijos atitiktų jų statusą.
463. Įsipareigojame išsaugoti statutiniams pareigūnams nustatytas socialines garantijas, siekti priedo už tarnybos stažą atkūrimo.
464. Sieksime sudaryti sąlygas statutiniams pareigūnams lanksčiau derinti tarnybos ir šeimos gyvenimą.
465. Gerinsime policijos pareigūnų atranką į tarnybą, jų mokymą, profesinę kvalifikaciją, sąlygas policijai aktyviai bendradarbiauti su nevyriausybinėmis organizacijomis ir gyventojais.
466. Pareigūnai į įvykius reaguos nedelsdami, jų pagalba bus teikiama tinkamai ir laiku visoje Lietuvoje.
467. Didinsime teisėsaugos ir teisėtvarkos institucijų pareigūnų skaičių regionuose, taip užtikrindami tinkamą jų funkcijų atlikimą.
468. Skatinsime gyventojus tapti policijos rėmėjais, ugniagesiais savanoriais ir įsitraukti į nusikalstamumo ir gaisrų prevencijos, viešosios tvarkos užtikrinimo veiklas.
469. Kovai su psichotropinių medžiagų vartojimu ir platinimu tarp jaunimo sutelksime jungtines švietimo, policijos, gydymo įstaigų ir vaiko teisių specialistų, mokinių bei jų tėvų bendruomenės pastangas.
470. Reformuosime nepilnamečių teisinės atsakomybės sistemą pagal geriausius kitų šalių pavyzdžius, sukurdami sąlygas realiems elgesio pokyčiams.
471. Tobulinsime policijos ir vietos bendruomenių bendradarbiavimą, ypač daug dėmesio skirdami nepilnamečių daromų nusikaltimų prevencijai, stiprinsime bendruomenės pareigūno institutą.
472. Sieksime geresnio reagavimo į įvykius, taip pat racionalesnio ugniagesių gelbėtojų komandų ir savivaldybių ugniagesių komandų išdėstymo.
473. Sieksime, kad ugniagesių gelbėtojų komandos būtų pilnai sukomplektuotos pagal priešgaisrinės saugos užtikrinimo standartą.
474. Toliau nuosekliai stiprinsime išorės sienos kontrolę ir apsaugą, didindami papildomų saugumo priemonių, taip pat ir techninių, diegimą.
475. Stiprinsime valstybės institucijų pajėgumą veikti krizės, ekstremaliosios situacijos, nepaprastosios padėties ar pandemijos atvejais.
476. Užtikrinsime, kad bet kokie žmogaus teisių ribojimai ekstremaliųjų situacijų metu būtų nustatomi tik laikinai ir pratęsiami tik Lietuvos Respublikos Seimo sprendimu.
477. Peržiūrėsime bausmių vykdymo politiką. Esame už tai, kad bausmės proporcingumo principas būtų nuosekliai taikomas formuojant ir vykdant baudžiamąją politiką. Tai leistų kryptingai mažinti kalinių skaičių, kuris šiuo metu yra vienas didžiausių visoje ES.
478. Formuosime bausmių vykdymo politiką, nukreiptą į atsakomybės neišvengiamumą ir padarytos žalos kompensavimą visuomenei naudingu darbu.
479. Mažinsime kriminalinės subkultūros paplitimą įkalinimo įstaigose. Atliekantiems ir atlikusiems įkalinimo bausmę asmenims padėsime efektyviau integruotis į visuomenę, užtikrinsime visapusišką pagalbą jiems pradedant visavertį gyvenimą laisvėje, tokiu būdu reikšmingai mažindami pakartotinio nusikalstamumo rodiklius ir didindami visuomenės saugumą.
480. Kovosime su korupcija, įtvirtindami atsakomybės už korupcinius nusikaltimus neišvengiamumą, griežtindami atsakomybę ir bausmes.
481. Užtikrinsime racionalią ir gerai kontroliuojamą migracijos politiką. Švietimo, asmens sveikatos priežiūros sektoriuose, privačiame sektoriuje aštrėja darbuotojų trūkumo problema, todėl formuosime ilgalaikę ir nuoseklią darbuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimo ir leidimų gyventi Lietuvoje suteikimo politiką, pirmenybę teikdami aukštos kvalifikacijos specialistams ir darbuotojams, kurių kompetencijų reikia įmonėms, kartu užkirsdami kelią dempingui, kurį lemia pigios darbo jėgos įleidimas į rinką.
482. Sukursime naujas ir efektyvinsime esamas imigrantų integracijos Lietuvoje programas. Į sprendimų dėl užsieniečių darbo leidimų išdavimo priėmimą įtrauksime savivaldybes.
ANTRASIS SKIRSNIS
UŽTIKRINSIME SUMANŲ VALSTYBĖS VALDYMĄ, STIPRIĄ SAVIVALDĄ IR REGIONINĘ PLĖTRĄ
484. Stiprinsime viešajame sektoriuje dirbančių asmenų kompetenciją, diegdami tarptautinius standartus ir vadovaudamiesi gerąja tarptautine administravimo patirtimi. Sukursime paskatų ir talentų pritraukimo sistemą.
485. Peržiūrėsime įvykdytą valstybės tarnybos reformą, grąžinsime esminius karjeros sistemos bruožus valstybės tarnybos sistemai.
486. Tobulinsime vadovaujamas pareigas einančių valstybės tarnautojų veiklos kontrolės ir atsakomybės už tinkamą pareigų vykdymą sistemą, darbo apmokėjimą, motyvavimą, plėsime karjeros galimybes.
487. Valstybės ir savivaldybių įstaigose bus ugdoma organizacinė kultūra, kurioje nebūtų vietos korupcijai.
488. Parengsime programą „Talentai Lietuvai“, pagal kurią studentai galėtų pasirašyti trišales sutartis su vietos savivaldybe ir švietimo įstaiga, pagal kurias turėtų galimybę gauti stipendiją ir įsipareigotų po studijų tam tikrą laikotarpį dirbti toje savivaldybėje.
489. Plėtosime demokratijos inovacijas. Šiuolaikinės informacinės technologijos palengvina piliečių įsitraukimą į valstybės valdymą įvairiose procesų stadijose – nuo pasiūlymų teikimo iki dalyvavimo rinkimuose.
490. Turime diegti ir plėtoti elektroninės demokratijos įrankius – tai leistų į šalies valdymo reikalus labiau įtraukti toli nuo Lietuvos gyvenančius piliečius.
491. Skatinsime tokių įrankių, kaip vietos apklausos, gyventojų susirinkimai ir dalyvaujamasis biudžetas, naudojimą bei svarstomosios demokratijos iniciatyvas. Šiam tikslui taip pat panaudosime elektroninio valdymo ir komunikacijos teikiamas galimybes.
494. Įtvirtinsime nuostatą, kad bet kokiai struktūrinei reformai įgyvendinti būtina atlikti išsamią ir kvalifikuotą kaštų ir naudos analizę.
495. Atsižvelgdami į neigiamus aštuonioliktosios Vyriausybės vykdytų reformų padarinius regionams, įdiegsime paslaugų prieinamumo visoje Lietuvoje vertinimo instrumentą: dar prieš pradedant bet kokius pokyčius būtina įsitikinti, ar jie nepakenks žmonių galimybėms naudotis viešosiomis paslaugomis, šių paslaugų prieinamumui ir pasiekiamumui. Šiuos poveikio tyrimus naudosime konsultuodamiesi su visuomene. Stiprinsime tarpinstitucinį koordinavimą Vyriausybės lygmeniu, įskaitant ir ES klausimų svarstymą.
496. Subalansuosime vietos savivaldybių vykdomas funkcijas ir didinsime savivaldybių veiklos savarankiškumą.
497. Siekdami įgyvendinti memorandumą „Dėl glaudesnės centrinės ir vietos valdžios partnerystės siekiant stiprinti Lietuvos savivaldybių savarankiškumą ir atsakomybę“ ir vadovaudamiesi Europos vietos savivaldos chartijoje įtvirtintu subsidiarumo principu bei nustatytais kriterijais, atsakingai atliksime savivaldybių vykdomų funkcijų peržiūrą ir pateiksime pagrįstus siūlymus dėl tinkamesnio funkcijų (atsakomybių) paskirstymo tarp valstybės ir vietos savivaldybių, taip pat dėl savivaldybių funkcijų grupavimo į savarankiškas ir valstybines (valstybės perduotas savivaldybėms) funkcijas.
498. Supaprastinsime savivaldybių vykdomų savarankiškų funkcijų reglamentavimą ir mažinsime perteklinę kontrolę. Valstybinėms funkcijoms įgyvendinti turi būti skiriamos lėšos tik iš valstybės biudžeto.
500. Tobulinsime savivaldybių finansinių išteklių formavimo sistemą, mažinsime savivaldybių priklausomybę nuo centrinės valdžios skiriamų tikslinių dotacijų ir diegsime priemones, nukreiptas į savivaldybių pajamų (einamosioms išlaidoms finansuoti ir investicijoms iš nuosavų pajamų šaltinių) didinimą, vietinių mokesčių tarifų ir bazės reguliavimą didesniu mastu, didesnes savivaldybių skolinimosi galimybes, vietinių ir užsienio investicijų pritraukimo skatinimą.
501. Didinsime savivaldybių investicinį pajėgumą ir sudarysime savivaldybėms galimybę lanksčiau skolintis ne tik ES lėšomis, bet ir savivaldybių bei valstybės lėšomis finansuojamiems projektams.
502. Sieksime, kad visa apimtimi būtų užtikrintas valstybinių (valstybės perduotų savivaldybėms) funkcijų finansavimas, o sutaupytos valstybės biudžeto tikslinės paskirties lėšos liktų savivaldybėms ir būtų naudojamos kitais metais.
503. Sieksime, kad savivaldybėms būtų visiškai kompensuojamos gyventojų pajamų mokesčio netektys, atsirandančios dėl centrinės valdžios priimtų sprendimų, mažinančių savivaldybių biudžetų pajamas ar didinančių savivaldybių išlaidas.
504. Įtvirtinsime nuoseklų regioninės politikos prioritetų sektorinį koordinavimą ir tikslų užtikrinimą institucinės lyderystės būdu. Sukursime savivaldybių investicinius poreikius atliepiančią finansinę priemonę, pagal kurią valstybė galėtų teikti paskolas ir paskolų garantijas palankesnėmis nei rinkos sąlygomis.
506. Gerinsime sąlygas plačios apimties bendruomeninei vietos savivaldai, pasižyminčiai didele formų įvairove, siekdami, kad Lietuvoje ne vien savivaldybių valdžios institucijų sprendimais būtų sprendžiami vietos bendruomenėms svarbūs klausimai.
507. Sudarysime sąlygas atsakingai ir veiksmingai veikti žemutinio, arčiausiai žmonių esančio Lietuvos savivaldybių valdymo lygmens subjektams, būtent mažosios vietos savivaldos integruotoms sistemoms (bendruomeninės vietos savivaldos branduoliams).
509. Siekdami efektyvesnio nacionalinės regioninės politikos formavimo ir horizontalaus politikos įgyvendinimo koordinavimo, regionų plėtros tarybų ir savivaldos savarankiškumo didinimo, steigsime Regionų ministeriją. Jai priskirsime regionų plėtrai skirtų valstybės lėšų valdymą.
510. Regionų plėtros taryboms suteiksime regionų plėtrai svarbiausias viešojo administravimo funkcijas, kad sprendimai dėl regionų plėtros būtų priimami ir įgyvendinami regionuose.
511. Įvertinsime galimybes grąžinti dalį viešojo sektoriaus darbo vietų iš sostinės į Lietuvos regionus, taip skatindami tolygią regionų plėtrą, stiprindami vietos ekonomiką ir mažindami regioninę atskirtį.
TREČIASIS SKIRSNIS
UŽTIKRINSIME EFEKTYVŲ TEISINGUMĄ
513. Profesionali, kokybiška teisinė pagalba turi pasiekti visus asmenis, kuriems jos reikia, nepriklausomai nuo žmogaus statuso, jo turto ar pajamų.
515. Didinsime atlygius valstybės prašymu teisinę pagalbą teikiantiems teisininkams, kartu įdiegdami papildomas jų suteiktų paslaugų kokybės patikros ir darbo laiko apskaitos priemones.
516. Įvertinsime notarų teikiamų paslaugų efektyvumą ir užtikrinsime jų prieinamumą kuo arčiau žmogaus gyvenamosios vietos. Užtikrinsime racionalią ir į pagalbą žmogui orientuotą teismo antstolių veiklą.
518. Siekdami aukštesnės teismų sprendimų kokybės, pirmiausia užtikrinsime teisėjų atrankos procedūrų aiškumą ir sklandumą.
519. Siekdami teisėjų korpusą formuoti teisinių, dalykinių žinių ir kompetencijos pagrindu, įdiegsime naujoves teisėjų atrankos ir karjeros srityje, nustatydami, kad atrankos procedūrose esminiu karjeros siekiančio teisėjo kompetencijos vertinimo kriterijumi taptų jo žinių patikra.
520. Užtikrinsime, kad į teisėjų atrankos vykdymo procesą būtų įtraukti nepriklausomi ekspertai, į Teisėjų atrankos komisiją galėsiantys patekti tik viešo konkurso būdu.
521. Toliau tobulinsime bylų skirstymo procesą, padėsiantį realiai užtikrinti tolygius visų teisėjų darbo krūvius, įvertinant ne tik nagrinėjamų bylų kiekį, bet ir jų sudėtingumą.
522. Užtikrinsime, kad paskyrimai į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą atitiktų tarptautinius standartus ir būtų depolitizuoti.
523. Užtikrinsime tarėjų instituto teismuose atsiradimą, pirmiausia bylose, kuriose nagrinėjami sunkūs korupcinio pobūdžio nusikaltimai.
524. Skaidrinsime ir efektyvinsime teisėsaugos sistemos institucijų darbą, diegdami efektyvius išorinės ir vidinės kontrolės mechanizmus.
525. Spręsime problemas dėl nepagrįsto ikiteisminių tyrimų pradėjimo ar jų nepradėjimo ir nustatysime konkrečią teisėsaugos subjektų atsakomybę už nepagrįstą ar neteisėtą persekiojimą ir bet kokį žmogaus teisių ribojimą.
526. Gerbdami asmens teisę į privatų gyvenimą, peržiūrėsime asmens privatų gyvenimą varžančių teisės aktų nuostatas, susijusias su kėsinimusi į asmens teisę į privatų gyvenimą.
527. Sieksime, kad kriminalinės žvalgybos metodai būtų taikomi laikantis proporcingumo ir būtinojo reikalingumo kriterijų.
528. Užtikrinsime efektyvią kriminalinės žvalgybos subjektų veiklos kontrolę ir kriminalinės žvalgybos būdu surinktos informacijos naudojimą išimtinai tik baudžiamajam persekiojimui.
529. Asmens teisių ir laisvių bei privataus gyvenimo apsaugos priežiūrai ir kriminalinės žvalgybos priemonių taikymo proporcingumo kontrolei užtikrinti Lietuvos Respublikos žvalgybos kontrolieriaus tarnybai priskirsime kriminalinės žvalgybos kontrolės funkcijas.
532. ES lygmeniu kursime pažangią reguliacinę dirbtinio intelekto naudojimo viešajame ir privačiame sektoriuose aplinką.
533. Kursime įrankius, kurie leis identifikuoti sukčiavimą ir manipuliacijas pasitelkus dirbtinio intelekto technologijas, naudojant asmens atvaizdą, balsą ir kitus privatumą atskleidžiančius bruožus be asmens sutikimo.
534. Užtikrinsime atsakingo asmens įtraukimą sprendžiant bet kokius ginčus, paremtus dirbtinio intelekto sprendimais.
535. Siekdami užtikrinti saugias ir orias laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygas, įgyvendinsime Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pateiktas rekomendacijas ir 2024 metų ataskaitoje pateiktas pastabas.
536. Neatidėliotinai imsimės priemonių pareigūnų ir darbuotojų saugumui darbe užtikrinti, tinkamoms darbo sąlygoms sudaryti.
537. Sieksime efektyvios ir racionalios probacijos, paremtos profesionalumu, empatija ir kokybiniais veiklos rodikliais.
538. Skaitmenizuosime bausmių vykdymo sistemos veiklos procesus ir eliminuosime bet kokios formos perteklinius ar biurokratinius reikalavimus. Užtikrinsime skaidrią ir profesionalumu grindžiamą karjerą, spartų naujų pareigūnų ir darbuotojų pritraukimą bei šios profesijos prestižą.
539. Imsimės lyderystės ir, pasitelkę žmogaus teisių srities ekspertus, atskirų grupių ir visuomeninių organizacijų, judėjimų atstovus, suinteresuotas institucijas, parengsime ir patvirtinus koordinuosime priemonių prieš antisemitizmą, ksenofobiją ar bet kokios kitos formos nesantaikos kurstymą plano įgyvendinimą.
X SKYRIUS
GERINSIME KELIŲ BŪKLĘ VISOJE LIETUVOJE
540. Įdiegsime naują ir tvarų kelių priežiūros ir plėtros finansavimo modelį. Kuriant naują finansavimo modelį užtikrinsime, kad pradėtų veikti moderni atstuminė kelių rinkliavos sistema (angl. e-tolling), nustatysime tinkamą ir kitų šalių praktiką atitinkantį rinkliavos dydį.
541. Skirsime Kelių priežiūros ir plėtros programai (toliau – KPPP) didžiąją dalį akcizo mokesčio pajamų, gautų už kelių transporto priemonių naudojamus degalus, ir visas pajamas iš atstuminės kelių rinkliavos sistemos.
542. Parengsime ir priimsime teisės aktus, kuriais bus sukurtas naujas Kelių fondas. Šio fondo paskirtis bus naujos valstybinės reikšmės kelių tinklo kelių infrastruktūros statybos finansavimas.
543. Peržiūrėsime ir atnaujinsime KPPP finansavimo modelį. KPPP lėšomis turi būti prižiūrimas ir palaikomas esamas valstybinės ir vietinės reikšmės kelių tinklas, atliekamas jo remontas ir priežiūra, intensyvesnė tiltų ir viadukų renovacija, vykdoma žvyro dangos kelių asfaltavimo programa.
544. Keisdami KPPP modelį, padidinsime savivaldybėms tenkančių lėšų proporciją ir pradėsime dalies valstybinės reikšmės kelių perdavimą savivaldybėms.
546. Prioritetu laikysime karinio mobilumo ir dvejopos paskirties (karinėms ir civilinėms reikmėms) transporto infrastruktūros projektų plėtojimą ir įgyvendinimą. Tokie nacionalinį saugumą ir valstybės apginamumą užtikrinantys projektai sulauks dar didesnio finansavimo.
548. Parengsime naują ilgalaikę Valstybinės reikšmės kelių priežiūros ir plėtros strategiją, nes Valstybinės reikšmės kelių priežiūros ir plėtros 2022–2035 metų strateginės gairės jau neatitinka realios situacijos.
549. Įgyvendinsime eismo saugumą užtikrinančias priemones keliuose, išskirtinį dėmesį skirdami „juodųjų dėmių“ pašalinimui.
552. Užtikrinsime reikalingą finansavimą vietinių ir tarptautinių keleivinių traukinių maršrutų plėtrai ir riedmenų parko atnaujinimui.
553. Sukursime integruotą viešojo transporto kelionių planavimo ir bilietų sistemą, užtikrindami reikiamą teisinį reguliavimą, koordinavimą ir ilgalaikį strateginį planavimą. Formuosime visuomenės keliavimo įpročius rinktis darnius susisiekimo būdus.
554. Plėtojant vietinio keleivinių traukinių susisiekimo maršrutus didžiausią dėmesį sutelksime į miestų sujungimą visoje šalies teritorijoje, užtikrinsime tvarų susisiekimą regionų gyventojams ir galimybes pasiekti didesniuose miestuose esančias švietimo ir sveikatos priežiūros įstaigas bei darbo vietas.
555. Skatinsime, kad geležinkelio transportas vežant keleivius būtų laikomas prioritetu kaip pirmasis pasirinkimas keliauti.
556. Didinsime paslaugų prieinamumą ir suderinamumą su kitų transporto paslaugų teikėjų maršrutais, pritaikysime paslaugas žmonėms su negalia ir judėjimo sunkumų turintiems keleiviams.
558. Plėsime integraciją į ES krovinių ir keleivių vežimo rinkas, įgyvendindami „Rail Baltica“ projektą, įrengsime papildomus privažiuojamuosius kelius.
559. Plėsime Šiaurės ir Baltijos jūrų krovinių vežimo geležinkeliais bei nacionalinio saugumo tikslams gyvybiškai svarbius koridorius, plėtosime logistikos centrus ir įvairiarūšio transporto terminalus, naudosime bendrus keitimosi informaciniais duomenimis standartus, stiprinsime partnerystę su kaimyninėmis ir kitomis ES valstybėmis narėmis.
560. Įvertinsime esamą geležinkelių infrastruktūros situaciją ir parengsime infrastruktūros modernizavimo planus.
561. Siekdami atliepti vartotojų lūkesčius, skatinsime centrinės valdžios ir savivaldos institucijų bendradarbiavimą tinkamai vystant naujų geležinkelio stočių tinklą.
562. Parengsime reikalingų teisės aktų pakeitimus, kurie leis įveiklinti ir racionaliai išnaudoti patikėjimo teise valdomą turtą.
563. Pasiruošimas Vokietijos brigados priėmimui yra visapusis ir daugialypis procesas, todėl ruošdamiesi jos priėmimui, užtikrinsime būsimą visų įstaigų ir organizacijų bendradarbiavimą.
564. Įvertindami socialinę pašto svarbą, sieksime, kad valstybei priklausanti bendrovė „Lietuvos paštas“ pirmiausia sutelktų dėmesį į jai patikėtų specialiųjų užduočių vykdymą, universaliųjų pašto paslaugų ir periodinių leidinių pristatymo visoje šalies teritorijoje, įskaitant kaimo vietoves, užtikrinimą.
565. Užtikrinsime, kad ši bendrovė, prieš priimdama svarbius strateginius sprendimus, pirmiausia įvertintų visų suinteresuotųjų šalių (klientų, darbuotojų, savivaldybių, visuomenės ir kitų grupių) interesus.
566. Skirsime deramą dėmesį, kad pašto infrastruktūra ir paslaugos būtų pritaikytos ir draugiškos individualių poreikių turintiems žmonėms.
567. Skatinsime inovacijų plėtrą pašto paslaugų sektoriuje, užtikrinsime, kad būtų diegiamos naujausios technologijos ir modernūs darbo metodai, kurie atitiks ne tik skaitmeninimo ir žaliojo kurso prioritetus, bet ir pagerins pašto veiklos efektyvumą ir operatyvumą.
568. Atsižvelgdami į siuntų tiekimo ir logistikos sektoriaus augimo tendencijas bei matydami pašto infrastruktūros galimybes, skatinsime bendrovės „Lietuvos paštas“ veiklos apimties didinimą ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautinėse rinkose.
569. Užtikrinsime regionuose gyvenančių žmonių bazinius susisiekimo poreikius, praktiškai įgalinsime pažeidžiamus ir vienišus žmones, neturinčius automobilio, pasiekti jiems būtinas paslaugas.
570. Plėsime viešojo transporto sistemą, sudarydami ir įteisindami svarbių tarpmiestinių regioninių maršrutų sąrašą. Užtikrinsime platų tarpmiestinio susisiekimo tinklą, valstybei kompensuojant tuos maršrutus, kurie yra nuostolingi.
571. Plėsime lengvatų sistemą, leidžiančią viešuoju transportu naudotis pažeidžiamoms socialinėms grupėms.
572. Skatinsime viešojo transporto priemonių atnaujinimą pereinant prie vietinės atsinaujinančių išteklių energijos vartojimo.
573. Sieksime padidinti Lietuvoje veikiančių oro uostų patrauklumą, prioritetą teikiant naujų krypčių pritraukimui. Oro uostus valdančią įmonę įpareigosime išnaudoti visas prieinamas skrydžių skatinimo priemones, įskaitant ir vadinamąjį rizikos pasidalijimo modelį.
574. Užtikrinsime tolesnę Vilniaus oro uosto rekonstrukcijos programą, plėsime ir tvarkysime visų šalies oro uostų infrastruktūrą, taip pat gerinsime keleivių aptarnavimo kokybę.
575. Skatinsime atsinaujinančių išteklių energija varomų vandens transporto priemonių įsigijimą ir naudojimą.
576. Laikysimės strateginio požiūrio į jūrinę ekonomiką, derindami perspektyvias investicijas su aplinkosaugos reikalavimais.
577. Skatinsime, kad būtų kuriami papildomi Klaipėdos valstybinio jūrų uosto infrastruktūros pajėgumai naujiems kroviniams pritraukti, paslaugų ir gamybos plėtrai bei konkurencingumui didinti.
579. Skatinsime aplinkai mažiau kenksmingų degalų naudojimą, žaliuosius laivybos koridorius, ekologiškų technologijų diegimą, laivybos pramonės dekarbonizaciją.
XI SKYRIUS
INVESTUOSIME Į TVARIĄ ENERGETIKĄ
581. Užtikrinsime sklandų Baltijos šalių elektros tinklo atsijungimą (desinchronizaciją) nuo BRELL ir jo sinchronizaciją su kontinentinės Europos elektros tinklais.
582. Plėtosime atsinaujinančių išteklių energetiką. Ilgainiui energetikos sektoriuje turi būti iki technologinio minimumo, reikalingo elektros tinklo stabilumui ir patikimumui išlaikyti, sumažintas iškastinio kuro naudojimas.
583. Absoliuti pirmenybė bus teikiama žaliajai energijai iš saulės, vėjo, vandens, biomasės ir kitų atsinaujinančių išteklių.
584. Būtina toliau sparčiai plėtoti saulės ir vėjo elektrines, modernizuoti ir plėtoti elektros tinklus, spartinti elektros akumuliavimo pajėgumų plėtrą tam, kad kuo rečiau būtume priversti naudoti brangią dujinės generacijos elektrą.
585. Sieksime, kad jau 2028 metais Lietuvoje elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių per metus būtų pagaminama daugiau nei Lietuvos metinis elektros energijos suvartojimas.
586. Skatinsime decentralizuotą atsinaujinančių išteklių energijos gamybą, vystomą fizinių asmenų, mažų ir vidutinių įmonių, smulkiųjų bei vidutinių ūkininkų, atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų.
587. Aktyviai skatinsime savivaldybes vystyti atsinaujinančių išteklių elektros energijos hibridinius (saulės ir vėjo jėgainių bei kaupimo sistemų) parkus ir kartu su gyventojais steigti atsinaujinančių išteklių energijos bendrijas.
588. Toliau skatinsime gaminančius vartotojus įsirengti ar įsigyti saulės elektrinių, taip pat įsirengti elektros akumuliavimo baterijų ir elektromobilių įkrovimo stotelių.
589. Nuo elektros energijos dvipusės apskaitos būdo prie vadinamojo grynojo atsiskaitymo ar kitokios apskaitos sistemos būtų pereinama tik atlikus įvairiapusį socioekonominį įvertinimą; bet kokius pokyčius atliksime laipsniškai, kad fiziniai asmenys galėtų tam tinkamai pasirengti ir tai nedarytų neigiamos įtakos saulės elektrinių plėtrai, o jau įrengtos saulės elektrinės visiškai atsipirktų iki naujų apskaitos sistemų įvedimo.
590. Nedelsdami perkelsime ES elektros rinkos reformos paketo nuostatas, formuodami tokią reguliacinę aplinką, kuri leistų vystytojams investuoti į atsinaujinančių išteklių energetikos plėtrą patiriant mažiausią galimą verslo riziką, kartu užtikrindami elektros vartotojų apsaugą nuo elektros kainų didėjimo.
591. Remsime ES atsinaujinančių išteklių energetikos technologijų plėtrą naudojantis ES Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės akto (angl. Net-Zero Industry Act) galimybėmis kiek įmanoma anksčiau ir operatyviau sudarydami sąlygas viešuosiuose pirkimuose teikti prioritetą ES pagamintiems įrenginiams ir produktams.
592. Remsime vėjo energetikos plėtrą jūroje tuo atveju, jei tai nedidins elektros energijos kainos pramonei ir vartotojams arba ją didins ne daugiau nei kitų atsinaujinančių išteklių energetikos projektų įgyvendinimas, o jos plėtra nedarys neigiamos įtakos vėjo energetikos projektams sausumoje, kurie gali būti įgyvendinti anksčiau ir su mažesne įtaka elektros energijos kainoms pramonei ir vartotojams nei vėjo energetikos projektai jūroje.
593. Pradėsime diskusiją su kitomis Baltijos šalimis dėl galimo bendro pajėgumų aukciono rengimo investuotojams į modernias ir manevringas, greitai galią užtikrinančias elektrines, galinčias užtikrinti elektros energijos pasiūlą rinkoje tais laikotarpiais, kai ilgesnį laiką nėra nei vėjo, nei saulės.
594. Didinsime elektros energijos tinklo tvarumą ir lankstumą, kad elektros energetikos sistema funkcionuotų tinkamai ir tvariai, reikalingas patikimas elektros energijos perdavimo ir skirstymo tinklas, todėl spartinsime elektros linijų tiesimą bei atnaujinimą ir elektros linijų kabelių klojimą bei išmaniojo elektros tinklo įrengimą, taip pat įgyvendinsime kitus inovatyvius sprendimus, didinančius elektros energijos tinklo atsparumą ir gebėjimą integruoti kuo daugiau decentralizuotos atsinaujinančių išteklių energetikos.
595. Įpareigosime AB „Litgrid“ nutiesti naujas aukštosios įtampos elektros linijas, kad būtų galima prijungti naujus vėjo ir hibridinių (vėjo ar saulės) elektrinių parkus, šių linijų tiesimas turi būti paspartintas atsinaujinančių išteklių energetikos plėtros zonose, taip pat plėtojant valstybinės svarbos projektus.
596. Užtikrinsime, kad būtų nutiesta sausumos elektros linija „Harmony Link“ į Lenkiją šalia geležinkelio trasos „Rail Baltica“. Inicijuosime jūrinio elektros kabelio nutiesimą į Vokietiją. Plėtosime Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės elektros akumuliavimo pajėgumus.
597. Spartinsime naujausių elektros energijos kaupimo technologijų (baterijų) diegimą ir skirstomųjų tinklų plėtrą, leidžiančią prijungti daugiau smulkių saulės ir vėjo elektrinių, taip pat įrengti daugiau viešųjų elektromobilių krovimo stotelių, tarp jų – ir prie daugiabučių namų.
598. Įdiegsime tokią elektros energijos skirstymo paslaugų kainodarą, kuri skatintų investicijas į elektros energijos kaupimo baterijas, elektromobilių išmanųjį krovimą žemiausių kainų laikotarpiu, elektros energijos pavertimo šilumine energija (angl. power-to-heat) technologijas, panaudojant elektros energijos perteklių šilumos gamybai, sudarysime verslui ir aktyviesiems buitiniams elektros energijos vartotojams galimybes užsidirbti teikiant elektros energetikos sistemos lankstumo paslaugas.
599. Laisvoje elektros rinkoje esantiems vartotojams užtikrinsime galimybes greitai ir netrukdomai keisti nepriklausomus elektros energijos tiekėjus ar sudaryti sutartis su keliais tiekėjais vienu metu. Smulkiesiems ir pažeidžiamiems buitiniams vartotojams leisime naudotis visuomeniniu tiekimu.
600. Skatinsime elektros skirstomojo tinklo operatoriaus bendradarbiavimą su verslo įmonėmis, organizuojant konkursus investuotojams į elektros energijos kaupimo įrangą mainais už galimybę pasinaudoti infrastruktūra, gaunant elektros gamybos ar vartojimo piko mažinimo paslaugą, leidžiančią prie skirstomojo tinklo prijungti daugiau vartotojų ir gamintojų, nekeičiant pastočių.
601. Skatinsime AB „Energijos skirstymo operatorius“ investicijas į tas priemones, kurios labiausiai padidina elektros tiekimo patikimumą (sumažina sistemos ilgų elektros energijos skirstymo nutraukimų vidutinės trukmės ir vidutinio dažnumo rodiklius (angl. SAIDI ir SAIFI)).
602. Sieksime užtikrinti sustiprintą energetikos infrastruktūros apsaugą nuo plataus spektro grėsmių ir stabilų energijos išteklių tiekimą vartotojams. Sukaupsime rezervą, būtiną energetikos infrastruktūros tinklų stabilumui užtikrinti ir skubiai atkurti.
603. Nukreipsime daugiau valstybės resursų, finansinės paramos, taip pat rezervinės galios AB „Energijos skirstymo operatorius“ tinkluose tam, kad savivaldybės turėtų galimybę vystyti kuo daugiau atsinaujinančių išteklių energijos plėtros projektų.
604. Skatinsime naudingą biologinių atliekų – biodujų ir biometano – panaudojimą, jų gamybos bei vartojimo Lietuvos transporto ir pramonės sektoriuose tolesnę plėtrą, suteikdami žemdirbiams ir kaimo bendruomenėms galimybę gauti papildomų pajamų.
605. Susidarantį saulės ir vėjo elektros energijos generacijos perteklių ilgainiui naudosime žaliojo vandenilio gamybai, kad patenkintume chemijos pramonės ir sintetinių degalų gamybos poreikius.
606. Sudarysime sąlygas verslui vystyti tiek viešojo, tiek privataus (individualaus) transporto, įskaitant vandens transportą, priemonėms būtinų elektros įkrovimo ir biometano (ateityje ir žaliojo vandenilio) pildymo stotelių tinklą.
607. Skatinsime biogeninio anglies dioksido (CO2) panaudojimą sintetinio metano ir sintetinių degalų gamybai.
608. Atnaujinsime ir modernizuosime centrinio šildymo sistemas: skatinsime modernių biokuro katilų ir šilumos siurblių bei šilumos kaupyklų įrengimą, atliekinės šilumos panaudojimą ir inovacijas, pavyzdžiui, geotermiją, dalyvavimą elektros balansavimo rinkoje – tai leistų mažinti šilumos kainas vartotojams.
609. Skirsime valstybės dotacijas nedidelių savivaldybių katilinių atnaujinimui, taip pat remsime šilumos siurblių įrengimą individualių namų valdose ir daugiabučiuose namuose, neprijungtuose prie centrinio šildymo sistemų, ypač tais atvejais, kai šilumos siurbliai pakeičia iškastinio kuro vartojimą.
610. Skatinsime dalinę (mažąją) daugiabučių namų renovaciją modernizuojant šilumos mazgus, subalansuojant šilumos sistemas (stovus), įrengiant individualų kiekvieno radiatoriaus šilumos reguliavimą ir suvartotos šilumos apskaitą kiekviename bute. Įgyvendinsime daugiabučių namų renovacijos proveržio strategiją, remsime atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo diegimą daugiabučių namų renovacijos programose.
611. Nustatysime racionalius ir įgyvendinamus daugiabučių renovacijos reikalavimus ir suintensyvinsime valstybės finansinę paramą.
612. Tęsime ir skatinsime savivaldybių viešųjų pastatų modernizavimo plėtrą užtikrinant nuoseklų valstybės paramos mechanizmą.
613. Remsime ūkininkų ir smulkiojo verslo investicijas į miško pramonės atliekų sutvarkymą ir miško kirtimo atliekų surinkimą iš miško biokurui gaminti, garantuojant tvarumą.
614. Optimizuosime Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos teikiamos finansinės paramos priemonių administravimą – spartinsime ir supaprastinsime finansinės paramos atsinaujinančių išteklių energijos plėtrai ir energetiniam efektyvumui didinti teikimo fiziniams ir juridiniams asmenims sąlygas.
XII SKYRIUS
TAUSOSIME APLINKĄ, KURSIME GYVYBINGĄ KAIMĄ, KONKURENCINGĄ IR TVARŲ ŽEMĖS ŪKĮ
PIRMASIS SKIRSNIS
TAUSOSIME APLINKĄ
616. Nors 2021 m. birželio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2021/1119, kuriuo nustatoma poveikio klimatui neutralumo pasiekimo sistema ir iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 401/2009 ir (ES) 2018/1999, (Europos klimato teisės akte) nustatytas terminas yra 2050 metai, Lietuva siekia paspartinti šį procesą ir šį terminą pasiekti anksčiau. Klimato neutralumas ne tik prisidės prie pasaulinių aplinkosaugos tikslų, bet ir sustiprins Lietuvos energetinį savarankiškumą, inovacijų diegimą bei ekonominį konkurencingumą. Siekdami šių tikslų, eisime klimatui žalingų iškastinio kuro subsidijų mažinimo ir atsisakymo keliu.
617. Skatinsime gamtos pagrindu kuriamus sprendimus miestuose ir kaimo vietovėse, tokius kaip žaliųjų zonų plėtra, esamų želdinių saugojimas ir klimato adaptacijai pritaikytos infrastruktūros kūrimas.
618. Transformuosime pramonę, nustatydami griežtesnius anglies dioksido mažinimo reikalavimus ir remdami žiedinės ekonomikos modelius.
619. Skatinsime aktyvesnį klimato kaitos temų įtraukimą į mokymo programas ir tyrimus šioje srityje.
620. Sukursime efektyvią klimato politikos stebėsenos sistemą, į kurią būtų įtraukti pagrindiniai rodikliai – šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos, energijos efektyvumas, anglies kaupimas ekosistemose.
621. Užtikrinsime, kad ministerijos taptų klimatui neutralios 2030 metais, o kiekviena savivaldybė turėtų aiškius klimato tikslus ir jų įgyvendinimo planus.
622. Imsimės ambicingų ir kompleksinių veiksmų, siekdami ne tik sustabdyti biologinės įvairovės nykimą, bet ir ją atkurti.
623. Sieksime, kad iki 2030 metų būtų sumažintas spartus biologinės įvairovės nykimas ir būtų pasiektas biologinės įvairovės atsigavimas, o iki 2050 metų ekosistemų būklė Lietuvoje būtų atkurta tiek, kad jos tvariai funkcionuotų.
625. Užtikrindami 2024 m. birželio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2024/1991 dėl gamtos atkūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2022/869, numatytų priemonių įgyvendinimą sausumoje, vidaus vandenyse ir Baltijos jūroje, parengsime ir pradėsime įgyvendinti Nacionalinį gamtos atkūrimo planą, kuriame į žemės ūkį, miškininkystę, urbanistiką ir energetiką būtų integruoti kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės apsaugos tikslai.
626. Išsaugosime miško ekosistemas, atviras buveines, vandenų buveines ir padėsime joms atsikurti. Užtikrinsime tvarų miškų naudojimą, paliekant pakankamai negyvos medienos biologinei įvairovei palaikyti.
627. Didinsime visuomenės įtrauktį į pačių vertingiausių teritorijų apsaugą. Sieksime išsaugoti ir atkurti nykstančių ar grėsmę patiriančių rūšių populiacijas. Stambiuose dirbamos žemės masyvuose skatinsime įvesti augalų apsaugos zonas, kurios prisidėtų prie biologinės įvairovės išsaugojimo šiose teritorijose. Sukursime ir įdiegsime biologinės įvairovės rodiklių matavimo ir priežiūros sistemą. Skatinsime medžiotojų, žemės ir miško savininkų bei vietos bendruomenių bendradarbiavimą.
629. Imsimės realios gyvūnų gerovės kontrolės, įtraukdami nevyriausybines organizacijas ir ekspertus. Užtikrinsime naminių gyvūnų apsaugą, taip pat neišvengiamą atsakomybę už žiaurų elgesį su gyvūnais.
630. Formuosime nacionalinę kraštovaizdžio politiką, integruodami gamtinio karkaso sistemos ir biologinės įvairovės, atsinaujinančių išteklių energetikos ir darnios miestų plėtros tikslus.
631. Skirsime dėmesį Baltijos jūros biologinės įvairovės atkūrimui, mažindami eutrofikaciją ir neigiamą invazinių rūšių poveikį.
632. Bendradarbiausime su Baltijos jūros regiono šalimis, stiprinant jūros apsaugos politiką ir siekiant sumažinti negyvųjų zonų plotą.
633. Sukursime ilgalaikes finansines priemones, kurios skatintų ir užtikrintų buveinių atkūrimą ir nuolatinę priežiūrą.
634. Sukursime biologinės įvairovės genetinių išteklių saugyklas ir užtikrinsime jų ilgalaikį finansavimą ir duomenų prieinamumą. Stiprinsime nacionalinių duomenų bazių, skirtų biologinės įvairovės ir ekosistemų būklei stebėti, palaikymą ir plėtrą, užtikrinant duomenų prieinamumą visoms suinteresuotoms šalims.
635. Sukursime ir įteisinsime Lietuvos miškų strategiją, įgyvendinsime Nacionaliniame susitarime dėl miškų sutartus įsipareigojimus. Formuosime miškų politiką, grindžiamą Ministrų konferencijoje dėl Europos miškų apsaugos (angl. „Forest Europe“) patvirtintais darnaus miškų tvarkymo principais ir jais paremtu daugiatiksliu, gamtai artimu miškininkavimo modeliu formuojant daugiafunkcius miškus. Diegsime inovatyvias ir adaptyvias tausojančios miškininkystės, įskaitant artimas gamtai, praktikas bei skatinsime miško tvarkymo technologijų paiešką ir jų diegimą, moksliškai pagrįstą laukinės gyvūnijos populiacijų miškuose apsaugą ir sureguliavimą.
636. Diegsime priemones, skatinančias didinti Lietuvos miškingumą iki 2030 metų bent iki 35 proc. Padidinsime naujai įveisiamų miškų plotus, tobulinsime savaime apželiančių ir naujai įveistų miškų plotų pripažinimo miškais tvarką. Sukursime fondą, skirtą valstybės valdomų miškų plotams plėsti įsigyjant parduodamus miškus. Įvedant naujus suvaržymus privačiuose miškuose, prieš tai būtina numatyti sąžiningą kompensavimą.
637. Mūsų tikslas – siekti, kad per 20 metų bent 50 proc. šalies miškų būtų tvarkomi pagal gamtai artimos miškininkystės principus, vengiant plynųjų kirtimų ir prioritetą teikiant ekosistemų apsaugai. Bus siekiama sukurti socialinių, ekologinių ir ekonominių miškų funkcijų balansą, užtikrinant miškų tvarumą ir biologinės įvairovės išsaugojimą.
638. Persvarstysime dabartinį miškų grupių paskirstymą, siekdami padidinti rekreacinio, apsauginio ir ekologinio prioriteto miškų dalį.
639. Griežtai apribosime plynuosius kirtimus saugomose teritorijose ir priemiestiniuose bei miesto teritorijoje esančiuose miškuose, privačių miškų savininkams numatysime tinkamą kompensavimo ar miškų išpirkimo mechanizmą.
640. Sukursime miškų naudojimo modelius, kurie skatintų rekreaciją, ekoturizmą ir kitus ekosistemos produktus bei paslaugas. Sieksime sudaryti sąlygas miškų savininkams gauti pajamas iš šių paslaugų teikimo.
641. Sukursime finansines ir teisines paskatas miškų savininkams, kurie savo miškuose taiko gamtai draugiškus valdymo principus.
642. Plėtosime miškininkystės metodus, kurie didintų miškų atsparumą klimato kaitos poveikiui, dėl jo kylančioms sausroms ir miškų gaisrams, plintantiems kenkėjams.
644. Atkursime šlapynes miškuose ir sumažinsime melioracijos poveikį miškų ekosistemoms, siekdami didesnio vandens kaupimo ir anglies absorbcijos.
645. Peržiūrėsime Valstybinių miškų urėdijos veiklą ir jos veiklos efektyvumo vertinimo kriterijus, prioritetą teikdami ekologinėms ir socialinėms miškų funkcijoms.
646. Užtikrinsime visų valstybinių miškų, rezervuotų, bet nepanaudotų nuosavybės teisėms atkurti, įveiklinimą racionaliausiu, didžiausią socialinę, ekologinę ir ekonominę vertę visuomenei kuriančiu būdu (perduodami juos valdyti Valstybinių miškų urėdijai).
647. Didinsime girininkijų skaičių, siekdami efektyvaus Valstybinių miškų urėdijai patikėto valstybės turto naudojimo, kad šis turtas būtų ne tik pelningas, bet ir užtikrintų socialinę, rekreacinę bei aplinkosauginę naudą.
648. Nuosekliai stiprinsime miškuose esančių vertybių apsaugą, ypač atsižvelgdami į mokslinius tyrimus, pasiteisinusią tarptautinę patirtį, išsaugodami saugomas rūšis ir buveines.
649. Užtikrinsime, kad miško tvarkymo planai būtų parengti atsižvelgiant į mokslinius bei valstybinio aplinkos monitoringo programos duomenis ir klimato tikslus.
650. Žiedinė ekonomika yra esminė darnaus vystymosi dalis, užtikrinanti išteklių naudojimo efektyvumą, atliekų mažinimą ir perdirbimą. Lietuvoje šis perėjimas vyksta lėtai: perdirbama mažiau nei 5 proc. naudojamų išteklių, o atliekų kiekis vis dar auga, ypač statybų ir buitinės produkcijos srityse. Būtina spartinti transformaciją, kad ekonomikos veikla būtų grindžiama tvarumu, o vartojimo grandinė prisidėtų prie išteklių tausojimo ir atliekų prevencijos.
651. Griežtinsime atliekų tvarkymo reglamentavimą, užtikrindami, kad biologiškai skaidžios atliekos būtų tvarkomos valdant į aplinką patenkančius kvapus ir taršą.
652. Nustatysime privalomus gamintojų tikslus, susijusius su produktų ilgaamžiškumu, taisymo galimybėmis ir pakartotiniu naudojimu.
653. Skatinsime vartotojiškumo mažinimą, pasitelkdami informavimo kampanijas ir tvarių produktų propagavimą.
654. Įpareigosime didžiuosius gamintojus ir importuotojus remti atliekų mažinimą, įtraukiant į savo veiklą žiedinės ekonomikos principus.
657. Skatinsime finansinėmis paskatomis atliekų tvarkymo srityje geriausius rezultatus vykdant įsipareigojimus dėl ES komunalinių atliekų išrūšiavimo ir šalinimo tikslų pasiekusias savivaldybes.
658. Išplėsime gamintojų atsakomybės už baldų, tekstilės gaminių ir statybines atliekas principą. Sieksime nustatyti griežtesnius perdirbimo ir pakartotinio naudojimo tikslus.
659. Sukursime teisės aktus, reglamentuojančius produktų ilgaamžiškumo rodiklius ir gamybos ekologinius standartus.
661. Plėtosime daiktų dalijimosi, nuomos ir taisymo sistemas, kurios sudaro sąlygas žmonėms naudoti mažiau naujų produktų. Plėtosime žiedinės ekonomikos centrus, kurie remtų vietos bendruomenių iniciatyvas.
663. Pradėsime taikyti statinio gyvavimo ciklo metodiką projektavimo, statybinių medžiagų atrankos, eksploatavimo ir griovimo etapais, taip užsitikrindami, kad ateities statiniai bus gerokai tvaresni.
664. Tobulinsime bendrą atliekų stebėsenos sistemą, kuri leistų efektyviai valdyti atliekų srautus ir jų perdirbimą.
665. Įdiegsime išmaniąsias atliekų rūšiavimo sistemas ir atliekų surinkimo technologijas, kurios padėtų sumažinti sąnaudas ir didinti efektyvumą.
666. Plėtosime žiedinės ekonomikos produktų ir technologijų eksportą, skatinsime tarptautinį bendradarbiavimą žiedinės ekonomikos srityje. Stiprinsime tarpvalstybinių atliekų vežimo kontrolę.
667. Plėsime centralizuotų vandens tiekimo ir nuotekų tinklų aprėptį kaimo ir priemiesčių vietovėse, kuriose gyventojai dar neturi prieigos prie šių paslaugų.
668. Skatinsime mažų gyvenviečių ir pavienių ūkių geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų valymo sistemų diegimą.
669. Renovuosime pasenusias vandens tiekimo sistemas, siekdami mažinti vandens nuostolius ir gerinti tiekimo patikimumą.
670. Atnaujinsime vandens valymo įrenginius, užtikrindami, kad jie atitiktų naujausius ES kokybės standartus, numatysime paramą savivaldybėms nuotekų tinklų ir valymo įrenginių modernizacijai.
671. Imsimės moderniomis agrotechnologijomis paremtų priemonių, skirtų žemės ūkyje naudojamų nitratų ir pesticidų, kurie tiesiogiai susiję su geriamojo vandens tarša, kiekiui mažinti. Sukursime tikslingą kontrolės sistemą, skirtą taršos šaltiniams nustatyti ir sprendimams dėl jų priimti.
672. Informuosime gyventojus apie geriamojo vandens kokybę ir taršos prevencijos būdus, skatinsime atsakingą vandens vartojimą.
673. Sieksime, kad vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra būtų pritaikyta ekstremalioms klimato sąlygoms, tokioms kaip sausros ar liūtys.
674. Plėtosime nuotekų ir lietaus vandens atskyrimo sistemas, mažinančias potvynių riziką urbanizuotose teritorijose.
675. Vykdysime ilgalaikius vandens išteklių stebėsenos ir valdymo projektus, siekdami išlaikyti šių išteklių kokybę ir kiekį klimato kaitos kontekste.
676. Sukursime upių potvynių valdymo strategiją, kuri leistų savivaldoms išplėtoti pylimų, polderių ir siurblinių tinklą rizikingiausiose šalies teritorijose.
677. Skatinsime aktyvesnę daugiabučių ir vienbučių namų bei visuomeninių pastatų renovaciją, įtraukiant atsinaujinančių išteklių energijos sprendimus ir energijos taupymo technologijas.
678. Teiksime valstybės garantijas gyventojams ir verslui, investuojantiems į energijos naudojimo efektyvumo didinimą.
679. Skatinsime pramonės įmonių dekarbonizaciją, taikydami finansines paskatas naudojantiems energijos taupymo technologijas ir pereinantiems prie atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo.
680. Sukursime mokestines lengvatas įmonėms, kurios aktyviai investuoja į žaliosios energijos sprendimus.
682. Toliau skatinsime saulės elektrinių įrengimą namų ūkiuose, prioritetą skirdami socialiai pažeidžiamiems asmenims, daugiavaikėms šeimoms, šilumos siurblius ar elektromobilius įsigijusiems namų ūkiams.
683. Plėtosime tarpsistemines jungtis su kitomis Europos šalimis, siekdami užtikrinti stabilų energijos tiekimą.
684. Investuosime į žaliosios energetikos technologijų kūrimą ir eksportą, taip skatinsime Lietuvą tapti atsinaujinančių išteklių energetikos ir žaliosios ekonomikos lydere regione.
685. Atsakingai planuosime atsinaujinančių išteklių energetikos plėtrą, užtikrindami racionalų santykį, nedarantį esminio poveikio ekosistemų stabilumui.
686. Drastiškai nykstant viso pasaulio rūšims ir joms išgyventi reikalingoms buveinėms stiprinsime jų apsaugą, ypač daug dėmesio teikdami saugomoms teritorijoms ir jų plėtrai.
687. Steigdami saugomas teritorijas ir užtikrindami efektyvų jų valdymą, sieksime, kad būtų sustabdytas biologinės įvairovės, įskaitant rūšis ir buveines, nykimas bei pasiekti 2024 m. birželio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2024/1991 dėl gamtos atkūrimo numatyti tikslai.
688. Parengsime nacionalinį gamtos atkūrimo planą, ypač daug dėmesio skirdami rūšių ir buveinių atkūrimui saugomose teritorijose.
689. Sudarysime sąlygas saugomų teritorijų plėtrai, parengsime veikiančius kompensavimo už veiklos apribojimus skaičiavimo ir mokėjimo mechanizmus.
691. Stiprinsime Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos pajėgumus, kad ypač daug dėmesio būtų skirta nuolatinei saugomų teritorijų kontrolei.
692. Skirsime ilgalaikį finansavimą natūralių buveinių palaikymui ir priežiūrai, šių buveinių atkūrimo projektams, įtraukiant valstybines institucijas, mokslininkus ir nevyriausybines organizacijas.
693. Sudarysime sąlygas Europos Bendrijos svarbos buveinių apsaugai, ypač daug dėmesio skiriant sengirių formavimuisi.
694. Skatinsime naminių galvijų ganymą siekiant užtikrinti ekonomiškai gyvybingą atvirų buveinių išsaugojimą.
695. Įdiegsime efektyvias gamtos apsaugos priemones, kurios skatintų biologinės įvairovės išsaugojimą, tradicinių ūkininkavimo praktikų palaikymą ir tvarų išteklių valdymą.
696. Užtikrinsime tarpinstitucinį bendradarbiavimą tobulinant nacionalinių saugomų teritorijų ir Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijų valdymą, užtikrinant natūralių buveinių ir nykstančių rūšių apsaugą ir atkūrimą.
697. Parengsime ilgalaikę saugomų teritorijų strategiją, kurioje būtų numatyti ilgalaikiai saugomų teritorijų tyrimai, vystymosi tikslai, stabilus šios strategijos įgyvendinimui reikalingas finansavimas.
698. Rūpinsimės saugomų teritorijų ekonomika, leisime ir remsime jose gamtą tausojančią žmogaus ūkinę veiklą ir gyvenimą.
699. Atnaujinsime dirvožemių ir durpynų duomenų bazes, užtikrindami tikslią ir standartizuotą informaciją apie durpynų būklę ir plotą.
700. Sukursime teisinį reguliavimą, kuris numatytų ilgalaikes paskatas gamtinių ekosistemų apsaugai ir jų atkūrimui.
701. Užtikrinsime tarpinstitucinį bendradarbiavimą gamtosauginio švietimo ir kultūros paveldo srityse saugomose teritorijose, į bendrojo ugdymo programas integruosime pamokas gamtoje.
702. Organizuosime informavimo kampanijas, skirtas visuomenei ir žemės savininkams informuoti apie saugomų teritorijų, natūralių ekosistemų svarbą bei jų apsaugos būtinybę, taip pat būtinybę prisidėti prie gamtosaugos priemonių finansavimo.
703. Įtrauksime vietos bendruomenes į gamtos atkūrimo projektų įgyvendinimą, skatinsime aktyvų šių bendruomenių dalyvavimą ir pasitikėjimą vykdomais sprendimais.
704. Sukursime paramos mechanizmus, kurie užtikrintų ilgalaikę naudą bendruomenėms dalyvaujant gamtos apsaugos ir atkūrimo veiklose.
705. Siekdami apsaugoti vertingas ekosistemas, imsimės griežtų priemonių joms išsaugoti, atkurti ir tvariai naudoti.
706. Iki 2030 metų sustabdysime nusausintų durpynų degradaciją, skirdami prioritetą jų natūralaus hidrologinio režimo ir visos ekosistemos atkūrimui.
707. Pasieksime, kad iki 2050 metų būtų atkurti visi svarbiausi ekosistemines paslaugas teikiantys durpynai ir pelkės.
708. Stiprinsime reguliavimą, kontrolę ir inovacijas, siekdami sumažinti pramonės ir transporto taršą bei užtikrinti švarią aplinką visiems šalies gyventojams.
709. Teiksime prioritetą smulkiųjų kietųjų dalelių, azoto dioksido, metano ir kitų pagrindinių oro teršalų mažinimui.
710. Įrengsime papildomas oro kokybės stebėjimo stotis gyvenamosiose vietovėse, ypač šalia didžiausių taršos šaltinių, tokių kaip pramonės objektai, stambūs gyvulininkystės ir paukštininkystės ūkiai ir intensyvaus eismo gatvės bei atliekų deginimo įmonės.
713. Sukursime kvapų taršos monitoringo ir valdymo sistemą, padedančią greičiau identifikuoti ir spręsti problemas.
714. Skatinsime pramonės įmones pereiti prie mažiau pavojingų cheminių medžiagų, kurios mažiau kenkia žmonių sveikatai ir aplinkai.
715. Peržiūrėsime valstybinio, savivaldybių ir ūkio subjektų monitoringo tvarką, siekdami panaikinti dubliavimąsi ir realius duomenis panaudoti aplinkosauginei kontrolei bei papildomai taršos prevencijai.
717. Kartu su Sveikatos apsaugos ministerija vykdysime visuomenės sveikatos stebėseną intensyvaus eismo ruožuose ir šalia stacionariųjų taršos šaltinių.
718. Sukursime prevencines programas, skirtas pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms – vaikams, pensinio amžiaus žmonėms ir sergantiesiems lėtinėmis ligomis – apsaugoti nuo oro taršos poveikio.
719. Sukursime išmaniąją taršos stebėsenos sistemą, kuri realiuoju laiku teiktų duomenis apie taršos lygius ir jų šaltinius.
720. Užtikrinsime, kad visuomenė ir nevyriausybinės organizacijos turėtų realią galimybę dalyvauti nacionalinių ir vietos politikos sprendimų priėmimo procese.
721. Skatinsime vietos bendruomenių įsitraukimą į teritorijų planavimo, statybos, miškų valdymo ir gamtos atkūrimo projektus, sudarydami galimybę dalyvauti priimant sprendimus.
722. Žymiai didinsime aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų skaičių, nuosekliai kelsime jų kvalifikaciją, gerinsime jų darbo sąlygas, skirdami didesnį finansavimą.
723. Stiprinsime regionines aplinkos apsaugos valdybas, suteikdami joms daugiau finansinių ir techninių išteklių.
724. Mėgėjų žūklės reglamentavimą Baltijos jūroje perduosime Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos kompetencijai.
725. Stiprinsime savivaldą, perduodami savivaldybėms patikėjimo teise valdyti jų administracinėse ribose esančią valstybinę žemę kaimiškose teritorijose, tokiu būdu įgalindami veikti savarankiškai ir priimti tarpusavyje suderintus, savalaikius žemės valdymo, teritorijų planavimo ir kitus sprendimus, užtikrinančius darnų regionų vystymąsi.
726. Sukursime skaidrias sąlygas viešojo ir privataus sektoriaus partnerystei, statybos pramonės plėtrai, pilietinei įtraukčiai kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija sprendžiant kokybiško būsto prieinamumo iššūkius.
727. Didinsime statybos procesų skaidrumą ir atsparumą korupcijai. Užtikrinsime aukštą statybos dalyvių kvalifikaciją ir atsakomybę, efektyvią jų veiklos priežiūrą.
728. Kokybiškai peržiūrėsime ir susisteminsime statybą reguliuojančius teisės aktus, atsisakysime perteklinių reikalavimų, sudėtingą statybos teisyną padarysime aiškų ir patogiai naudojamą visiems statybos dalyviams ir visuomenei.
730. Įgyvendinsime šalies daugiabučių renovacijos proveržio strategiją, sustiprinsime vietos savivaldos institucijų vaidmenį renovacijos procese, užtikrinsime nepriklausomą renovacijos procesų priežiūrą, sukursime efektyvų ginčų sprendimų mechanizmą, užtikrindami, kad savalaikis ir deramas renovacijos procesų valdymas lems minimalias išlaidas gyventojams.
731. Tobulinsime daugiabučių administravimo teisės aktus siekdami gyventojų interesų apsaugos, efektyvaus ginčų sprendimo, skaidrumo ir pasitikėjimo.
732. Teiksime valstybės garantijas komerciniams bankams, finansuojantiems būsto renovaciją ar skolinantiems į būstų renovaciją investuojantiems gyventojams, padengdami dalį palūkanų ir suteikdami perskolinimo garantiją 100 metų laikotarpiui.
733. Prioritetą teiksime kvartalinei renovacijai kompleksiškai kuriant kokybiškas gyvenimo sąlygas, tvarkant kvartalo inžinerinę infrastruktūrą, želdynus, diegiant susisiekimo ir parkavimo sprendinius.
734. Sudarysime sąlygas racionaliai įvertinti ypač nusidėvėjusių, avarinės būklės statinių renovacijos tikslingumą, jų gyventojams pasiūlyti aprūpinimo būstu sprendinius.
735. Mažinsime renovacijos procesų sudėtingumą, administracinę naštą, užtikrindami renovacijos darbų techninę ir architektūrinę kokybę.
ANTRASIS SKIRSNIS
KURSIME GYVYBINGĄ KAIMĄ, KONKURENCINGĄ IR TVARŲ ŽEMĖS ŪKĮ
737. Teisės aktais pripažinsime žemės ūkį strategiškai svarbiu šalies sektoriumi, būtinu nacionaliniam saugumui užtikrinti.
738. Parengsime ir patvirtinsime horizontalią tarpinstitucinę darnios bioekonomikos plėtros strategiją, transformuodami mūsų pirminės gamybos bei perdirbimo sektorius į aukščiausią pridėtinę vertę kuriančią bei žymiai prie BVP augimo prisidedančią ekonomikos dalį.
739. Numatysime realius finansinius išteklius šiai strategijai įgyvendinti, įskaitant ES fondų, nacionalinio biudžeto bei Lietuvos Respublikos nacionalinio plėtros banko lengvatinių paskolų programas.
740. Finansavimo prioritetu laikysime projektus, kurie bus subalansuoti ekonominiu, socialiniu ir aplinkosauginiu aspektais. Tokiu būdu parodysime lyderystę, kad aplinkai draugiškos investicijos gali kurti didelę ekonominę naudą ir spręsti įsisenėjusias socialines problemas – darbo vietų regionuose, sveikos visuomenės ir kitas.
741. Užtikrinsime tvarią žemės ūkio, žuvininkystės ir maisto produkcijos gamybą ir gerinsime jos konkurencingumą bei eksportą.
742. Bendradarbiaudami su investuotojais, mokslininkais, nevyriausybinėmis organizacijomis ir žemdirbių savivalda, siūlysime inovatyvias žemės ūkio produktų perdirbimo į aukštesnės pridėtinės vertės produktus priemones.
743. Papildomomis finansinėmis priemonėmis skatinsime žemdirbių įsteigtus žemės ūkio kooperatyvus investuoti į perdirbimą, rinkodarą, inovatyvių produktų gamybą.
744. Taikysime ilgalaikes ir kompleksines priemones, užtikrinančias ūkininkams planavimo tikrumą ir garantijas, siekdami išlaikyti ir prireikus padidinti maisto gamybą.
745. Vietos maisto gamybos pajėgumų plėtojimas ir stiprinimas taps kertine darnios bioekonomikos plėtros strategijos dalimi.
746. Teiksime paramą taikomiesiems moksliniams tyrimams, kurie aktualūs žemės ūkio ir maisto pramonei, platesnei jų rezultatų sklaidai ir inovacijų diegimo spartinimui. Paramos prioritetas bus mokslo institucijų teikiami projektai.
747. Parengsime ambicingą Lietuvos gyvulininkystės plėtros strategiją, ypač daug dėmesio skirsime ūkinių gyvūnų genetinės vertės didinimui, pašarų ir produkcijos kokybės, auginimo efektyvumo didinimui.
748. Skatinsime aplinką labiau tausojančias veiklas, kuriomis siekiama su mažiau užauginti daugiau. Plėtosime nacionalinę ūkinių gyvūnų veislininkystę. Mūsų tikslas yra didinti ir skatinti gyvulininkystės plėtrą Lietuvoje, efektyvinant veiklos procesus bei išnaudojant visą organinių trąšų, biodujų gamybos ir humusingo dirvožemio atkūrimo pridėtinę vertę.
749. Išplėsime esamą žemdirbių konsultavimo sistemą, skatinsime konsultavimo paslaugas teikiančių institucijų ir universitetų, tyrimų centrų bendradarbiavimą užtikrinant konsultavimo paslaugų prieinamumą ūkininkams, ypač smulkiesiems, vidutiniams ir jauniesiems ūkininkams.
750. Remsime technologijas ir sprendinius, didinančius konkurencingumą ir tvarumą žemės ir maisto ūkio bei žuvininkystės pramonėje.
751. Inicijuosime ir finansuosime bioekonomikos klasterių ir pramonės parkų regionuose atsiradimą, taip sukurdami papildomų gerai apmokamų darbo vietų.
752. Trumpinsime maisto tiekimo grandines. Taip sudarysime kuo palankesnes sąlygas Lietuvos ūkininkams parduoti dalį žemės ūkio ir maisto produktų tiesiogiai galutiniams vartotojams.
753. Didinsime investicijas į infrastruktūrą (turgavietes, logistikos centrus, kooperatines parduotuves, sandėlius ar saugyklas), į trumpąsias maisto tiekimo grandines įtrauksime kuo daugiau suinteresuotųjų dalyvių.
754. Fiskalinėmis priemonėmis, pavyzdžiui, PVM lengvata tam tikriems maisto produktams, skatinsime sveikesnių, šviežesnių, natūralesnių produktų prieinamumą visiems Lietuvos gyventojams.
755. Siekdami pažaboti nevaldomai ir dažnai neproporcingai kylančias maisto produktų kainas, inicijuosime maisto tarybos steigimą, kurioje gamintojai, perdirbėjai, prekybininkai ir valstybė galės nevaržomai, vertinant Lietuvos Respublikos konkurencijos tarnybos priežiūros ir galimų pažeidimų prasme, dialogo būdu skaidriai užtikrinti, kad nė viena iš grandžių nedominuotų savo nepagrįstu pelnu.
757. ES valstybių narių pavyzdžiu sieksime reglamentuoti, kad pirminės grandies maisto produktų augintojams už užaugintą, pagamintą produkciją būtų sumokama ne mažesnė nei savikaina kaina.
758. Stiprinsime smulkiųjų ir vidutinių ūkių bei jaunųjų ūkininkų vaidmenį įgyvendinant žemės ūkio ir kaimo politiką.
759. Aktyviai sieksime tiesioginių išmokų žemdirbiams suvienodinimo ES lygmeniu. Visų lygių susitikimuose su ES institucijų ir ES valstybių narių atstovais nuolat kelsime klausimą dėl tiesioginių išmokų dydžio suvienodinimo ES, parengsime visą reikiamą argumentaciją, aktyviais diplomatiniais veiksmais per dvišalius susitikimus sieksime užsitikrinti Lietuvai palankius ES politinius sprendimus.
760. Užtikrinsime teisingesnę išmokų sklaidą ir investicinės paramos prieinamumą bei teisingą paskirstymą mažiems ir vidutinio dydžio ūkiams, taip pat jauniesiems ūkininkams.
761. Peržiūrėsime grūdų supirkimo reikalavimus, siekdami sukurti aiškią ir objektyvią sistemą, užtikrinančią sąžiningą kainodarą, neleisiančią dėl produkcijos skirstymo į klases ir perteklinio šių klasių skaičiaus nepagrįstai mažinti supirkimo kainų.
762. Inicijuosime diskusiją ir sieksime susitarimo dėl maksimalios tiesioginių išmokų ribos, kuri būtų priimtina ūkininkų ir žemės ūkio bendrovių asociacijoms.
763. Skatinsime jaunųjų ūkininkų įsikūrimą, jiems teikdami prioritetą ir pagal įvairias ES ir nacionalinės paramos priemones sukurdami atskiras paramos schemas, kurios skatintų kartų kaitą kaime, derinsime finansinę paramą, mokesčių lengvatas ir paskatas, užtikrindami žemės ūkio paskirties žemės rinkos skaidrumą ir šios žemės ir kreditų prieinamumą.
764. Sudarysime kaimo vietovėse tinkamas gyvenimo sąlygas jauniesiems ir naujiems ūkininkams bei jų šeimoms, priimdami horizontalias regionų plėtros strategijas, užtikrindami geresnį susisiekimą, kokybiškas ir artimas švietimo, sveikatos priežiūros, laisvalaikio ir kultūros paslaugas, taip pat skaitmeninę plėtrą.
765. Stiprinsime smulkiųjų ir vidutinių ūkių bei jaunųjų ūkininkų savivaldos atstovų administracinius gebėjimus, kad būtų didinamas jų vaidmuo įgyvendinant žemės ūkio ir kaimo politiką.
766. Stiprinsime ir remsime žemdirbių savivaldą, regionines, sektorines bei nacionalines organizacijas. Stiprinsime socialinį dialogą ir visų jo dalyvių įtrauktį į galutinių sprendimų priėmimą.
768. Sieksime kiek įmanoma labiau supaprastinti administracinius reikalavimus ūkininkams, panaikindami jų dubliavimąsi, skatindami preventyvų švietimą, savikontrolės sistemas ir labiau į esmines problemas orientuotas patikras.
769. Išnaudosime skaitmenines duomenų bazes. Sieksime sukurti vieną bendrą duomenų kaupimo ir jų panaudojimo sistemą, sieksime panaudoti turimus duomenis planavimui, rizikų vertinimui, paramos priemonių modeliavimui ar paramos skyrimui, ateities sprendimų modeliavimui.
770. Investuosime į didelės apimties kasmetinius valstybės užsakomus žemės tyrimus. Skaitmenizuosime sukauptų tyrimų rezultatus ir sukursime prieigą jais naudotis tik žemės valdytojams, kad pasėliai būtų tręšiami tik ten, kur reikia, ir tik tiek, kiek reikia. Tokiu būdu sieksime mažinti mineralinių (cheminių) trąšų naudojimą ir didinti organinių trąšų naudojimą.
771. Padėsime ūkiams spręsti ekstremaliųjų reiškinių ir kitų žemės ūkio rizikų valdymo problemas, skatinsime investicijas į prevencines biologinės saugos priemones.
772. Skatinsime žemės ūkio veikla užsiimančius subjektus naudotis pasėlių, augalų ir ūkinių gyvūnų draudimu, kuris sumažintų riziką dėl neprognozuojamų meteorologinių sąlygų ar ligų protrūkio.
773. Pertvarkysime valstybinio maisto rezervo kaupimo sistemą, kad ir mažesnieji augintojai bei gamintojai galėtų tapti potencialiais tiekėjais. Praplėsime saugotinų produktų sąrašą.
774. Sieksime valstybės mastu išspręsti rūgščių dirvų kalkinimo problemą. Tam inicijuosime tvaraus dirvožemio valdymo programos, kurios tikslas būtų visų žemės ūkio dirvožemių tvarus tvarkymas, parengimą ir įgyvendinimą.
775. Taip pat būtina rasti valstybės ir ES lėšų kompleksinės visuotinės melioracijos sistemų atnaujinimo, remonto, rekonstravimo programai parengti ir įgyvendinti.
776. Saugodami apdulkintojus, ypač bites, skatinsime mažinti pesticidų naudojimą, siekti naudoti tik efektyvias ir rezistentiškumą mažinančias veikliąsias medžiagas. Atsiradus galimybei biologiniais preparatais, kurių veiksmingumas bus mokslo patvirtintas ir įrodytas, palaipsniui keisime atitinkamus pesticidus. Aktyvinsime kovą su nelegalių pesticidų platintojais.
777. Skatinsime plėtoti bitininkystę, ekologinių ūkių plotus, taikyti pažangią sėjomainą, diegti pažangias agrotechnologijas. Ypač skatinsime ekologinių ūkių užaugintos produkcijos vartojimą, mažinsime biurokratinę naštą ekologiniams ūkiams. Sustabdysime ekologinių ūkių plotų nykimą ir skatinsime juos vėl augti.
778. Skatinsime tvaraus ūkininkavimo sistemas ir kursime naujas rėmimo priemones tvariai daugiau produkcijos auginantiems ir gaminantiems žemės ūkio veiklos subjektams.
779. Palaikome klestinčių kaimų idėją. Remsime vietos iniciatyvas, kurios skatins verslumą ir užimtumą kaime, ir užtikrinsime šių iniciatyvų tęstinumą.