VALSTYBINĖS MOKESČIŲ INSPEKCIJOS
PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTERIJOS
VIRŠININKAS
ĮSAKYMAS
DĖL MOKESČIŲ MOKĖTOJO TURTO AREŠTO TAIKYMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
2021 m. gruodžio 23 d. Nr. VA-93
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 33 straipsnio 15 punktu, 95 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 101 straipsniu ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 1997 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 110 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuostatų patvirtinimo“, 18.11 punktu, siekdama padidinti turto arešto taikymo efektyvumą,
PATVIRTINTA
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie
Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
viršininko
2021 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. VA-93
MOKESČIŲ MOKĖTOJO TURTO AREŠTO TAIKYMO TAISYKLĖS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Mokesčių mokėtojo turto arešto taikymo taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato bendruosius pagrindinius kriterijus, kuriais vadovaujamasi, taikant mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdą – turto areštą, ir turto arešto taikymo tvarką.
2. Taisyklės parengtos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 95 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 101 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksu (toliau – CPK) bei kitais teisės aktais.
II SKYRIUS
APLINKYBĖS, KADA TAIKOMAS TURTO AREŠTAS
4. Turto arešto procedūra taikoma, jei:
4.1. mokesčių mokėtojas atitinkamo mokesčio įstatymo nustatyta tvarka nesumokėjo mokesčio ir su juo susijusių sumų daugiau kaip 2 mėnesius arba gaunama informacijos, kad turto areštas būtinas, siekiant užtikrinti efektyvų mokestinės nepriemokos išieškojimą;
4.2. mokesčių administratoriui priėmus sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo, yra pavojus, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti, todėl gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų. Mokestinio ginčo metu priėmus sprendimą panaikinti mokesčių administratoriaus sprendimą ir pavesti mokesčių administratoriui atlikti pakartotinį patikrinimą bei priimti naują sprendimą, turto areštas lieka galioti;
4.3. patikrinimo, ar teisingai apskaičiuotas ir sumokėtas mokestis, metu nustatoma atitinkamo mokesčio įstatymų pažeidimų ir yra pagrįsta rizika, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti, todėl gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų. Šiuo atveju gali būti areštuojamas tik toks mokesčių mokėtojo turtas, kuris registruojamas atitinkamo turto registre, taip pat mokesčių mokėtojui grąžintina mokesčio permoka (skirtumas).
III SKYRIUS
TURTO AREŠTO TAIKYMO KRITERIJAI
5. Reikšmingomis aplinkybėmis (kriterijais), kurioms esant konstatuojama, kad yra pavojus (rizika), kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti, todėl gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų ir todėl inicijuojamas mokesčių mokėtojo turto areštas, laikomi tokie nustatyti faktai:
5.1. turintis daugiau kaip 1/2 visų balsų tarp juridinio asmens dalininkų (akcininkų, savininkų, pajininkų ir pan.) arba nuosavybės teisę į daugiau kaip 1/2 juridinio asmens turto dalį juridinio asmens dalininkas (toliau – pagrindinis dalininkas) yra bent vieno kito juridinio asmens, kuris turi išieškomų mokestinių nepriemokų, pagrindinis dalininkas;
5.2. iš Lietuvos Respublikos prokuratūros, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ar / ir kitų valstybės institucijų, bankų ar / ir kitų organizacijų gauta informacijos, kad mokesčių mokėtojo atžvilgiu atliekamas tyrimas už nusikaltimus ar / ir baudžiamuosius nusižengimus ekonomikai ir verslo tvarkai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) XXXI skyrius), finansų sistemai (BK XXXII skyrius), nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (BK XXVIII skyrius) arba mokesčių mokėtojas (jo vadovas) per paskutinius 2 metus yra baustas už paminėtus nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus;
5.3. mokestinio patikrinimo metu identifikuojami mokesčių slėpimo požymiai, kai yra pagrindas mokesčius apskaičiuoti pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, kai identifikuojami mokesčių vengimo požymiai, kai mokesčių mokėtojo sandoris, ūkinė operacija ar bet kokia jų grupė sudaryti, siekiant mokestinės naudos;
5.4. mokesčių administratoriui mokesčių mokėtojas nepateikia mokesčiams apskaičiuoti ir / ar kontrolės veiksmams atlikti būtinų dokumentų ir / ar nesudaro sąlygų atlikti turto apžiūrą mokesčių mokėtojo patalpose ar veiklos vykdymo teritorijoje;
5.5. didelės vertės (daugiau kaip 50 procentų balansinio turto vertės) mokesčių mokėtojo turto (jeigu likusio mokesčių mokėtojo turto nepakanka mokesčiams ir su jais susijusioms sumoms padengti) paskutiniu tikrinamuoju laikotarpiu yra perleista ar parduota tretiesiems asmenims, kurie už jiems pateiktą turtą nėra atsiskaitę, išskyrus atvejus, kai tai yra susiję su būdinga mokesčių mokėtojui veikla, taikant atidėto mokėjimo terminą;
5.6. mokesčių mokėtojui – juridiniam asmeniui, papildomai apskaičiavus mokėtinas mokesčių sumas, šias sumas pridėjus prie jo pagal paskutinio turimo balanso duomenis pradelstų įsipareigojimų, apskaičiuota suma viršytų pusės turto vertę;
5.7. mokesčių mokėtojas vykdo veiklą, susijusią su turto, į kurį būtų nukreiptas areštas, pardavimu;
5.8. mokesčių mokėtojas mokestinio ginčo ar mokestinio patikrinimo metu yra perleidęs registruotiną turtą (jo dalį) ar vykdo su tokio turtu perleidimu susijusius veiksmus;
5.10. per paskutinius 2 metus mokesčių mokėtojas (jo vadovas) yra baustas už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnyje nustatytą administracinį nusižengimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais);
5.11. mokesčių mokėtojas nevykdo Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 58 straipsnio 3 dalyje nustatytos pareigos ir laiku neteikia Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų, todėl nėra galimybės įvertinti mokesčių mokėtojo – juridinio asmens, mokumo, balansinio turto ir įsipareigojimų;
5.12. mokesčių mokėtojas neturi sąskaitų Lietuvos kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigose arba per turimas sąskaitas per paskutinius 6 mėnesius nevyko pinigų judėjimas;
6. Turto areštas taikomas, kai yra nustatyta bent viena iš 5 punkto papunkčiuose nurodytų aplinkybių, išskyrus atvejus, jei yra bent vienas iš atvejų, kai:
6.1. mokesčių mokėtojo – juridinio asmens, ilgalaikių ir trumpalaikių įsipareigojimų vertė pagal balanso duomenis yra mažesnė negu 30 procentų balansinės turto vertės (šis punktas netaikomas, jei Juridinių asmenų registro tvarkytojui pateiktas senesnis nei mokestinių metų, einančių prieš vertinimą, balansas);
6.2. mokesčių mokėtojo – juridinio asmens, mokestinio patikrinimo metu numatoma apskaičiuota papildoma mokėtina suma sudaro mažiau kaip 20 procentų mokesčių mokėtojo balansinio turto, iš jo atėmus įsipareigojimus, vertės (šis punktas netaikomas, jei nėra balanso ar pateiktas senesnis nei dviejų mokestinių metų, einančių prieš vertinimą, balansas);
6.3. nustatytos kitos aplinkybės, kurių pagrindu galima daryti išvadą (atsižvelgiant į mokesčių mokėtojo finansinės atskaitomybės dokumentų, oficialių registrų duomenis (turto vertę ir jo rūšį, pajamas ar pelną (nuostolį), taip pat jų pokyčius, draudimo polisus, ūkinės-komercinės, finansinės veiklos rodiklius, jų pokyčius ir kitus duomenis) ar turima kitos informacijos, kad mokesčių mokėtojo turto pakaks mokesčiams ir su jais susijusioms sumoms padengti.
IV SKYRIUS
AREŠTUOJAMAS TURTAS
7. Prieš taikant turto areštą, atsižvelgiama į šiuos faktus:
7.1. gali būti areštuojamas tik toks turtas, į kurį pagal CPK gali būti nukreiptas išieškojimas. Mokesčių mokėtojo turto areštuojama tiek, kad būtų galima realiai ir visiškai užtikrinti mokestinių nepriemokų arba galinčių atsirasti mokestinių nepriemokų išieškojimą;
7.2. prioritetinis turto arešto objektas turi būti įvertintas, atsižvelgiant į numatytą CPK pagal asmens rūšį išieškojimo iš skolininko turto eilę, taip pat būtina išanalizuoti areštuojamo turto vertę, likvidumą, nusidėvėjimą, jo būklę, kitų institucijų turtui taikytas laikinąsias apsaugos priemones;
7.3. fizinio asmens turtas areštuojamas, jei prieš tai buvo pritaikytos geranorišką mokestinių nepriemokų sumokėjimą skatinančios priemonės, pvz.: išsiųstas pranešimas apie neįvykdytas prievoles ir pan.;
7.4. jei individuali (personalinė) įmonė neturi pakankamai turto išieškomoms sumoms padengti, areštuojamas ir tokios įmonės savininko turtas;
7.5. jei areštuoto komanditinės (pasitikėjimo) ūkinės bendrijos turto nepakanka šios bendrijos mokestinės nepriemokos išieškojimui užtikrinti, areštuojamas tikrųjų komanditinės (pasitikėjimo) ūkinės bendrijos narių turtas solidariai, o narių komanditorių – turto dalis, kurią jie perdavė arba turėjo perduoti komanditinei (pasitikėjimo) ūkinei bendrijai, bet per sutartyje numatytus terminus neperdavė;
8. Mokesčių mokėtojo areštuojamo turto vertė turi atitikti mokestinės nepriemokos bei su turto areštu bei išieškojimu susijusių išlaidų sumą ir turi būti nurodyta turto arešto akte. Nekilnojamojo turto vertė nustatoma pagal valstybės įmonės Registrų centro apskaičiuotą masinio vertinimo / vidutinės rinkos vertę arba kvalifikuotų turto vertintojų parengtą turto vertinimo ataskaitą, kurioje nekilnojamasis turtas turi būti įvertintas lyginamosios vertės (pardavimo kainų analogų) metodu įkeitimo tikslu. Atskirais atvejais, kai nustatyta vertė skiriasi daugiau kaip 2 kartus nuo rinkos vertės, dėl turto vertintojų vertinimo ataskaitose nurodytų duomenų teisingumo ar taikytų turto vertės nustatymo metodų tinkamumo mokesčių administratorius gali kreiptis į Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotą atlikti turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių priežiūros įstaigą su prašymu atlikti vertintojo ar vertinimo įmonės patikrinimą, siekdamas įvertinti sudarytų ne ilgesnio kaip trejų metų laikotarpio turto arba verslo vertinimo ataskaitų atitiktį Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytiems reikalavimams. Transporto priemonės vertė nustatoma, vadovaujantis viešosios įstaigos „Emprekis“ skelbiama informacija apie transporto priemonių rinkos kainas arba kvalifikuotų turto vertintojų parengta transporto priemonių vertinimo ataskaita. Kito turto vertė nustatoma pagal vidutinę rinkos kainą. Turto areštui taikyti pirmiausia pasirenkamas turtas, į kurį nėra apribotos daiktinės teisės (pvz., įkeitimu (hipoteka), areštu, notaro patvirtintais susitarimais) ir kuris neturi bendraturčių. Areštuotino turto vertė turi labiausiai atitikti užtikrinamos prievolės dydį.
9. Areštuojant turtą, mokesčių mokėtojas turi teisę prašyti mokesčių administratoriaus areštuoti mokesčių mokėtojo siūlomą turtą, tačiau mokesčių administratorius neprivalo tenkinti tokio prašymo, jei tai gali kliudyti tinkamai užtikrinti mokestinės nepriemokos išieškojimą.
10. Turto arešto objektai skirstomi į:
12. Turto arešto aktas perduodamas Turto arešto aktų registrui (toliau – TAAR). Turto arešto aktų registro tvarkytojas įregistruoja turto arešto aktą Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais.
Mokesčių mokėtojui dalyvaujant turto arešto akto surašyme, turto arešto aktas jam įteikiamas pasirašytinai, o jam nedalyvaujant – įteikiamas MAĮ 164 straipsnyje nustatyta tvarka.
13. Areštuojant mokesčių mokėtojo permoką (skirtumą), turto saugotoju tampa mokesčių administratorius, visais kitais atvejais turto saugotoju skiriamas areštuoto turto valdytojas (mokesčių mokėtojas ar kitas asmuo).
14. Mokesčių mokėtojo nuosavybės teisės į turtą gali būti visiškai apribotos, uždraudžiant mokesčių mokėtojui šiuo turtu disponuoti, naudotis ir jį valdyti, arba gali būti apribotos iš dalies, t. y. apribojamos tik kai kurios nuosavybės teisių sudedamosios dalys (valdymas, disponavimas ar naudojimas). Konkretus mokesčių mokėtojo turto arešto būdas (nuosavybės teisių ar atskirų šios teisės sudedamųjų dalių apribojimas) nurodomas turto arešto akte.
15. Turto arešto aktas panaikinamas per 5 darbo dienas po to, kai paaiškėja, kad:
15.2. mokesčių mokėtojo mokestinė prievolė panaikinta, pasibaigus mokestiniam ginčui. Mokestinio ginčo metu priėmus sprendimą panaikinti mokesčių administratoriaus sprendimą ir pavesti mokesčių administratoriui atlikti pakartotinį patikrinimą bei priimti naują sprendimą, turto areštas lieka galioti;
15.3. mokesčių mokėtojas įstatymų nustatytais atvejais atleidžiamas nuo mokestinės prievolės vykdymo;
15.5. įsiteisėjo teismo nutartis dėl nemokumo (restruktūrizavimo) bylos mokesčių mokėtojui iškėlimo arba buvo priimtas kreditorių susirinkimo nutarimas nemokumo procedūras vykdyti ne teismo tvarka;
15.6. priimtas sprendimas pripažinti mokestinę prievolę pasibaigusia pagal MAĮ 93 straipsnio 1 dalies 3 ir 5–8 punktus;
15.7. kitais atvejais, kai mokesčių mokėtojas pateikė prašymą ir mokesčių administratorius įvertino, kad nebus pažeisti mokesčių administratoriaus, kaip kreditoriaus, interesai;
16. Priimtas sprendimas panaikinti turto areštą perduodamas į TAAR, kurio tvarkytojas įregistruoja sprendimą panaikinti turto arešto aktą Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais. Mokesčių mokėtojui sprendimas panaikinti turto areštą įteikiamas MAĮ 164 straipsnyje nustatyta tvarka.
17. Tais atvejais, kai turtas areštuojamas, apribojant visas nuosavybės teises į turtą ar turtą perduodant tretiesiems asmenims saugoti ar administruoti arba paimant dokumentus, patvirtinančius skolininko turtines teises, taip pat tais atvejais, kai apribojamos teisės į neregistruojamą kilnojamąjį turtą, turtas turi būti aprašytas turto apyraše. Mokesčių mokėtojo turtas aprašomas, dalyvaujant pačiam mokesčių mokėtojui, o tuo atveju, kai mokesčių mokėtojas yra ne fizinis asmuo – dalyvaujant mokesčių mokėtojo vadovui arba asmeniui, įgaliotam atlikti vadovo funkcijas. Mokesčių mokėtojui atsisakius dalyvauti, aprašant turtą (ar neradus mokesčių mokėtojo), apie tai pažymima turto apyraše, o turtas turi būti aprašomas, mokesčių mokėtojui nedalyvaujant.
18. Aprašant turtą, gali būti atlikti papildomi veiksmai: turto antspaudavimas, plombavimas, kontrolinis svėrimas, matavimas, skaičiavimas, žymų įrašymas ir pan. Jei buvo atliktas vienas ar keli iš šių veiksmų, apie tai bei apie atitinkamus šių veiksmų rezultatus turi būti pažymima turto apyraše. Turto apyrašą pasirašo jį surašęs valstybės tarnautojas ir asmenys, dalyvavę aprašant turtą. Areštuotas aprašytas mokesčių mokėtojo turtas įvertinamas, atsižvelgiant į tos rūšies turto rinkos kainas toje vietovėje ir į turto nusidėvėjimą. Turto vertinimą turi atlikti ne mažiau kaip du mokesčių administratoriaus darbuotojai. Prie turto apyrašo pridedami išrašai ar kiti dokumentai, pagrindžiantys nustatytą turto vertę. Mokesčių mokėtojas, nesutikdamas su mokesčių administratoriaus įkainojimu, turi teisę jį ginčyti įstatymų nustatyta tvarka.
19. Kai mokesčių mokėtojas dalyvauja, surašant turto arešto aktą ir turto apyrašą, šie dokumentai mokesčių mokėtojui įteikiami pasirašytinai. Mokesčių mokėtojui atsisakius pasirašyti ir / ar priimti turto arešto aktą ir turto apyrašą, valstybės tarnautojas pažymi apie tai turto arešto akte ir įteikia mokesčių mokėtojui MAĮ 164 straipsnyje nustatyta tvarka. Jeigu turtas perduodamas saugoti ar administruoti ne mokesčių mokėtojui, turto arešto aktas ir turto apyrašas turto saugotojui (administratoriui) įteikiami MAĮ 164 straipsnyje nustatyta tvarka.
V SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS