DĖL INDIVIDUALINĖS STATYBOS
LIETUVOS TSR MINISTRŲ TARYBOS NUTARIMAS
2. Nustatyti, kad individualinio gyvenamojo namo, ūkinių ir buitinių pastatų ar įrenginių tyrinėjimo bei projektavimo ir statybos darbai atliekami pagal pridedamas tipines sutartis.
3. Valstybinis statybos komitetas per mėnesį turi parengti ir patvirtinti individualinių gyvenamųjų namų, ūkinių ir buitinių pastatų projektavimo normas.
4. Komunalinio ūkio ministerija per mėnesį turi parengti ir, suderinusi su atitinkamomis ministerijomis ir žinybomis, patvirtinti sutarties dėl sklypo suteikimo neterminuotam naudojimui mieste ir kaime formą.
5. Nustatyti, kad parduoti nebaigtus statyti namus miestuose, miesto tipo gyvenvietėse statytojai gali gavę miesto, miesto tipo gyvenvietės Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto, o kaime – žemės naudotojo ir apylinkės Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto leidimą ir tik tiems asmenims, kurie pateikia visus Individualinės statybos nuostatuose nurodytus dokumentus, suteikiančius teisę gauti sklypą.
Paveldėjus nebaigtą statyti individualinį gyvenamąjį namą, įpėdiniams pereina teisė naudotis žemės sklypu. Jeigu gyvenamojo namo statybos darbų atlikta mažiau kaip 50 procentų, žemės sklypo suteikimas įpėdiniams turi būti įformintas iš naujo Individualinės statybos nuostatų nustatyta tvarka.
6. Pripažinti netekusiais galios Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1983 m. rugpjūčio 5 d. nutarimą Nr. 213 „Dėl individualinės statybos“ (Žin., 1983, Nr. 24-251) ir 1987 m. birželio 19 d. nutarimą Nr. 175 „Dėl Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1983 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo Nr. 213 „Dėl individualinės statybos“ dalinio pakeitimo“ (Žin., 1987, Nr. 19-241).
|
|
|
Lietuvos TSR Ministrų Tarybos Pirmininkas V. SAKALAUSKAS Lietuvos TSR Ministrų Tarybos Reikalų valdytojas A. MIKULIS |
|
|
||
| Vilnius, 1988 m. gruodžio 14 d. Nr. 364 |
||
|
|
PATVIRTINTA Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1988 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 364 |
I. Bendroji dalis
1. Kiekvienas pilietis (arba keli piliečiai) turi teisę statyti individualinį gyvenamąjį namą, remdamasis atitinkamais įstatymais ir šiais nuostatais.
Kartu gyvenantys sutuoktiniai ir nepilnamečiai jų vaikai asmeninės nuosavybės teise gali turėti tiktai vieną gyvenamąjį namą (jo dalį);
2. Statomo arba rekonstruojamo individualinio gyvenamojo namo (jo dalies), priklausančio vienam piliečiui, maksimalus dydis neturi viršyti 130 kv. metrų bendrojo ploto.
Gyvenamojo namo, ūkinių ir buitinių pastatų ar įrenginių rekonstravimas, priestatų bei antstatų statyba, pastogės patalpų įrengimas laikomas individualine statyba ir įforminamas bei vykdomas šių nuostatų nustatyta tvarka.
Be individualinio gyvenamojo namo pilietis jam suteiktame sklype gali statyti ūkinius ir buitinius pastatus ar įrenginius, numatytus Respublikinėse individualinės statybos gyvenamųjų namų ir ūkio pastatų projektavimo normose.
3. Individualinis gyvenamasis namas, ūkiniai ir buitiniai pastatai ar įrenginiai gali būti statomi tik tam reikalui suteiktame sklype, turint nustatytąja tvarka patvirtintą statybos techninę dokumentaciją, atitinkamai notariškai patvirtintą sutartį dėl sklypo suteikimo neterminuotam naudojimui arba namo perleidimo sutartį ar paveldėjimo teisės liudijimą ir leidimą statyti. Statant gyvenamąjį namą turimame arba anksčiau suteiktame sklype, be šių dokumentų, reikalingas atitinkamos Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimas.
Gaisrui, audrai, potvyniui ar kitoms stichinėms nelaimėms sunaikinus ar sugriovus pastatus, jų savininkui paliekama teisė naudotis žemės sklypu, jeigu jis per 2 metus, gavęs tam leidimą, pradės atstatyti senus pastatus arba, nustatytąja tvarka patvirtinus projektą ir gavus leidimą statybai, pradės statyti naujus pastatus.
4. Pilietis, kuris pasistatė, stato arba perstato individualinį gyvenamąjį namą (jo dalį), ūkinį, buitinį pastatą ar įrenginį, neturėdamas nustatytąja tvarka išduoto leidimo ar atitinkamai patvirtinto projekto, iš esmės nukrypdamas nuo projekto arba pažeisdamas pagrindines statybos normas ir taisykles, traukiamas atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka.
Laikoma, jog iš esmės nukrypstama nuo patvirtintojo projekto, kada keičiami namo gabaritai (ilgis, plotis, aukštis) ir dėl šios priežasties viršijamas 2 punkte nurodytas plotas, kada keičiamas architektūrinis sprendimas ir pastatų vieta, statomi projekte nenumatyti priestatai bei antstatai.
5. Pilietis, pasistatęs individualinį gyvenamąjį namą ir turintis gyvenamąją patalpą valstybinio ar visuomeninio butų fondo name, gyvenamųjų namų ar gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo name arba gyvenantis kitam piliečiui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame name, nepriklausomai nuo to, kurioje vietovėje jis tą patalpą užima, taip pat jo šeimos nariai, davę raštišką pasižadėjimą patuštinti turimą gyvenamąją patalpą, ir papildomai įregistruoti statybos laikotarpiu toje gyvenamojoje patalpoje asmenys privalo iš jos nedelsdami išsikelti, kai tik bus patvirtintas valstybinės komisijos aktas apie namo priėmimą naudoti.
Patuštinama gyvenamoji patalpa perduodama atitinkamai vietinės Liaudies deputatų tarybos vykdomajam komitetui, įmonei, įstaigai, organizacijai, gyvenamųjų namų ar gyvenamųjų namų statybos kooperatyvui arba piliečiui, o asmeninės nuosavybės teise priklausantis avarinis arba griautinas namas – nugriaunamas.
II. Žemės sklypų individualinei statybai suteikimas miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse
6. Piliečių, norinčių gauti sklypus individualinei statybai, įskaiton gali būti įtraukiami asmenys, nuolat gyvenantys ir įregistruoti toje pačioje gyvenamojoje vietovėje ne mažiau kaip pastaruosius 3 metus (respublikos pavaldumo miestuose – ne mažiau kaip 5 metus) arba nepertraukiamai išdirbę tos gyvenamosios vietovės įmonėse, įstaigose, organizacijose ne mažiau kaip pastaruosius 3 metus (respublikos pavaldumo miestuose – ne mažiau kaip 5 metus).
Įmonės, įstaigos, organizacijos gali įtraukti įskaiton ir tuos norinčius gauti sklypus individualinei statybai darbuotojus, kurie yra išgyvenę arba išdirbę toje gyvenamojoje vietovėje mažiau kaip 3 metus (respublikos pavaldumo miestuose – mažiau kaip 5 metus), kai patenkinti pareiškimai gauti sklypus asmenų, išgyvenusių arba išdirbusių toje gyvenamojoje vietovėje ne mažiau laiko, kaip nurodyta.
Sklypas individualinei statybai nesuteikiamas, jeigu pilietis, kartu gyvenantis jo sutuoktinis arija nepilnamečiai jų vaikai turi pakankamo ploto tinkamą gyventi asmeninės nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą (jo dalį) arba per pastaruosius 10 metų buvo pasistatę gyvenamąjį namą ir jį perleido (pardavė, dovanojo), išskyrus perleidimą ryšium su išvykimu į kitą vietovę dėl perkėlimo į kitą darbą arba perėjimo į renkamas pareigas.
Sklypas taip pat nesuteikiamas sezoniniams ir laikiniems darbuotojams, taip pat piliečiams, apsigyvenusiems ryšium su mokymusi.
7. Žemės sklypai pirmąja eile suteikiami asmenims, esantiems įskaitoje buto sąlygoms gerinti, ir visų pirma gamybos pirmūnams, Didžiojo Tėvynės karo invalidams ir dalyviams, žuvusių karių šeimoms bei jiems prilygintiems asmeninis ir darbo veteranams, taip pat piliečiams, kurie perduoda vietinių Liaudies deputatų tarybų vykdomiesiems komitetams savo gyvenamąsias patalpas valstybiniame ar visuomeniniame butų fonde.
Žemės sklypai pirmąja eile taip pat suteikiami jaunoms šeimoms, kai susituokiama iki 30 metų, ir šeimoms, turinčioms tris ir daugiau kartu gyvenančių vaikų.
Piliečiai, įtraukti į eilę asmenų, turinčių teisę gauti sklypą pirmąja eile, ir iki sklypo suteikimo netekę teisės į šią lengvatą, bet tebeturintys teisę statyti individualinį namą, iš šios eilės neišbraukiami.
8. Be eilės sklypai individualinių gyvenamųjų namų statybai suteikiami:
a) piliečiams, kurių gyvenamasis plotas dėl stichinės nelaimės tapo netinkamas gyventi, gyvenantiems avariniuose valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose, taip pat pusrūsiuose, jeigu juose nėra komunalinių patogumų, ir kitose gyvenamosiose patalpose, pripažintose netinkamomis gyventi, anksčiau suteiktose jiems nustatytąja tvarka;
b) baigusiems aspirantūrą, klinikinę ordinatūrą, aukštąsias, specialiąsias vidurines, profesines technikos ir kitokias mokyklas ir pagal paskyrimą nusiųstiems dirbti, jeigu tai susiję su vykimu į kitą gyvenamąją vietovę;
c) neteisėtai nuteistiems ir reabilituotiems, taip pat iškeldintiems ir vėliau reabilituotiems piliečiams ir jų vaikams, gimusiems tėvams esant iškeldinimo vietose.
Reabilituotiems piliečiams sklypai individualinei statybai paprastai suteikiami toje teritorijoje, kurioje gyveno iki nuteisimo ar iškeldinimo. Iškeldintųjų asmenų vaikams, gimusiems tėvams esant iškeldinimo vietose, sklypai paprastai suteikiami taip pat toje vietovėje, iš kurios buvo iškeldinti jų tėvai;
d) piliečiams, kurių namai turi būti nugriauti dėl sklypo paėmimo valstybės ar visuomenės reikalams, toje vietovėje, kur griaunami gyvenamieji namai, jeigu šie piliečiai nepageidauja gauti gyvenamąsias patalpas valstybinio ar visuomeninio butų fondo arba gyvenamųjų namų ar gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų namuose;
e) specialistams, atvykusiems dirbti iš kitų vietovių perkėlimo tvarka, taip pat asmenims, išrinktiems į renkamas pareigas, jeigu tai susiję su išvykimu į kitą vietovę;
f) motinoms, kurioms suteiktas Motinos didvyrės vardas, šeimoms, turinčioms keturis ir daugiau kartu gyvenančių vaikų;
g) piliečiams, norintiems statyti namus savo giminaičių sklypuose, kurie didesni už nustatytus šiuose nuostatuose;
h) našlaičiams ir likusiems be tėvų globos vaikams (taip pat vaikams, kurie buvo paimti į globą ir rūpybą), pasibaigus jų buvimo vaikų įstaigoje ar mokymosi vidurinėje profesinėje technikos mokykloje, aukštojoje ir specialiojoje vidurinėje mokykloje laikui arba pasibaigus jų tarnybos TSRS Ginkluotosiose Pajėgose laikui.
Šiame punkte išvardytiems piliečiams, išskyrus nurodytuosius „g papunktyje, netaikomas šių nuostatų 6 punkto pirmojoje pastraipoje numatytas reikalavimas išgyventi arba išdirbti toje vietovėje nustatytąjį laiką.
9. Pilietis, norėdamas gauti sklypą individualinio gyvenamojo namo statybai, paduoda įmonės, įstaigos, organizacijos, kurioje jis dirba, administracijai pareiškimą pagal Valstybinio statybos komiteto patvirtintą formą.
Nedirbantys pensininkai, piliečiai, kurių gyvenamasis plotas dėl stichinės nelaimės tapo netinkamas gyventi, gyvenantys avariniuose valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose, taip pat pusrūsiuose, jeigu juose nėra komunalinių patogumų, ir kitose gyvenamosiose patalpose, pripažintose netinkamomis gyventi, arba kurių namai turi būti nugriauti dėl sklypo paėmimo valstybės ar visuomenės reikalams, piliečiai, norintys statyti namus savo giminaičių sklypuose, kurie didesni už nustatytus šiuose nuostatuose, taip pat piliečiai, nuolat gyvenantys šioje gyvenamojoje vietovėje ir dirbantys kitoje gyvenamojoje vietovėje, norintys gauti sklypą pagal savo gyvenamąją vietą, pareiškimus sklypams gauti paduoda savo gyvenamosios vietovės Liaudies deputatų tarybos vykdomajam komitetui.
Prie pareiškimo pridedami:
pažymėjimas apie tai, kad pilietis ir jo šeimos nariai per pastaruosius 10 metų nebuvo pasistatę ir šiuo metu neturi kitaip įgyto asmeninės nuosavybės teise gyvenamojo namo (jo dalies), o jeigu turi, tai kur ir kokį;
piliečio ir visų pilnamečių jo šeimos narių, kurie kelsis į naujai pastatytą namą, raštiškas pasižadėjimas, kad jie, pastačius namą, patuštins turimą gyvenamąją patalpą arba nugriaus turimą avarinį individualinį gyvenamąjį namą.
Prireikus prie pareiškimo pridedami ir kiti dokumentai.
10. Paduoti darbovietėje piliečių pareiškimai dėl sklypo individualinei statybai suteikimo kartu su kitais dokumentais įstatymų nustatytu laiku išnagrinėjami bendrame įmonės, įstaigos, organizacijos administracijos ir profsąjungos komiteto posėdyje, o paduoti pagal gyvenamąją vietą – atitinkamos Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto posėdyje.
Asmenys, kurių pareiškimai dėl sklypo suteikimo tenkintini, įtraukiami piliečių, norinčių gauti sklypus individualinei statybai, įskaiton ir įrašomi į įskaitos knygą, kuri vedama pagal Valstybinio statybos komiteto patvirtintą formą.
Sudarant norinčių gauti sklypus individualinei statybai eilę, visų pirma atsižvelgiama į piliečių įtraukimo įskaiton datą, o esant vienodoms sąlygoms, – į jų apsirūpinimą gyvenamosiomis patalpomis, darbo stažą toje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, dalyvavimą visuomenei naudingoje veikloje ir t. t.
11. Eilę nustato:
piliečiams, įtrauktiems įskaiton pagal darbo vietą, – įmonės, įstaigos, organizacijos administracija kartu su profsąjungos komitetu, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus;
piliečiams, įtrauktiems įskaiton pagal gyvenamąją vietą, – atitinkamos Liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas.
Piliečių, norinčių gauti sklypus individualinei statybai, eilės nuorašus įmonė, įstaiga, organizacija pateikia atitinkamos Liaudies deputatų tarybos vykdomajam komitetui.
Miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse, kur nėra piliečių, norinčių gauti sklypus individualinei statybai, eilės, sklypo suteikimo tvarką nustato atitinkamos Liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas.
12. Miesto, miesto tipo gyvenvietės Liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas, gavęs metinius individualinės statybos planus, skiria individualinės statybos limitus einamiesiems metams įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ir piliečiams, įtrauktiems įskaiton pagal gyvenamąją vietą.
Įmonės, įstaigos, organizacijos administracija ir profsąjungos komitetas bendru nutarimu pagal nustatytąją piliečių, norinčių gauti sklypus individualinei statybai, eilę paskirsto gautą sklypų limitą ir pateikia nutarimą kartu su piliečių pareiškimais ir kitais dokumentais atitinkamos Liaudies deputatų tarybos vykdomajam komitetui, kuris ne vėliau kaip per mėnesį juos išnagrinėja ir sprendžia sklypų suteikimo klausimą.
13. Sklypai suteikiami individualinės statybos kvartaluose, kurių išplanavimo ir statymo projektai yra suderinti su atitinkamo miesto (rajono) vyriausiuoju architektu ir kuriuose yra suprofiliuotos bei nužvyruotos gatvės ir nutiestos elektros tiekimo linijos.
Respublikos pavaldumo miestuose vienam statytojui paprastai suteikiamas sklypas iki 0,06 ha, o atskirais atvejais vykdomieji komitetai, atsižvelgdami į konkrečią vietos situaciją, statytojo šeimos dydį, sklypą gali padidinti iki 0,09 ha. Rajono pavaldumo miestuose, miesto tipo gyvenvietėse ir miesto gyventojų individualinės statybos kvartaluose respublikos pavaldumo miestų priemiestinėse zonose vienam statytojui suteikiamas sklypas nuo 0,06 iki 0,15 ha.
III. Žemės sklypų individualinei statybai suteikimas kaime
14. Gyvenamieji namai, ūkiniai ir buitiniai pastatai ar įrenginiai kaime paprastai statomi kolūkių, tarybinių arba kitų valstybinių ūkių, įmonių, organizacijų centrinėse ir pagalbinėse gyvenvietėse, tačiau, rajonų vykdomiesiems komitetams leidus, gali būti statomi neplėstinose gyvenvietėse, kaimuose ir vienkiemiuose, kurių nenumatoma nukelti. Nurodytose teritorijose rajonų vykdomieji komitetai taip pat gali leisti kapitališkai remontuoti, rekonstruoti ir plėsti esamus ir statyti naujus individualinius vienbučius gyvenamuosius namus, ūkinius ir buitinius pastatus ar įrenginius.
Sklypai individualinei statybai suteikiami kaime gyvenantiems arba dirbantiems asmenims nuolatinėje jų darbo arba gyvenamojoje vietoje, taip pat kitiems asmenims, kuriems si teisė suteikta TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymais.
Lietuvos TSR Ministrų Tarybos patvirtintose respublikos pavaldumo miestų priemiestinėse zonose sklypai kaimo gyventojams individualinių gyvenamųjų namų statybai suteikiami tik piliečiams, nuolat gyvenantiems ir įregistruotiems šiose zonose ne mažiau kaip pastaruosius 5 metus arba nepertraukiamai išdirbusiems tos gyvenamosios vietovės ūkiuose, įmonėse, įstaigose, organizacijose ne mažiau kaip pastaruosius 5 metus. Šis reikalavimas netaikomas asmenims, baigusiems aspirantūrą, klinikine, ordinatūrą, aukštąsias, specialiąsias vidurines, profesines technikos bei kitokias mokyklas ir atvykusiems dirbti pagal paskyrimą, našlaičiams ir likusiems be tėvų globos vaikams, asmenims, išrinktiems į renkamas pareigas bei perkeltiems specialistams. Respublikos pavaldumo miestų gyventojams n sklypai individualinių gyvenamųjų namų statybai priemiestinėse zonose suteikiami ta pačia tvarka kaip miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse, prieš tai paėmus žemę miesto žinion.
15. Pilietis, norėdamas gauti sklypą individualinio gyvenamojo namo statybai kaime, paduoda kolūkio valdybai, tarybinio arba kito valstybinio ūkio, įmonės, organizacijos, kurios teritorijoje nori statyti namą, vadovui pareiškimą, kuriame pareiškėjas ir visi pilnamečiai jo šeimos nariai, numatantys keltis į pastatytą individualinį gyvenamąjį namą, pasižada patuštinti turimą gyvenamąją patalpą valstybinio ar visuomeninio butų fondo name, gyvenamųjų namų ar gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo name arba asmeninės nuosavybės teise priklausančiame name, o avarinį arba griautiną namą – nugriauti.
16. Sklypas individualinei statybai kaime suteikiamas: kolūkio teritorijoje – kolūkio narių visuotinio (įgaliotinių) susirinkimo nutarimu, tarybinio arba kito valstybinio ūkio, įmonės, organizacijos teritorijoje – atitinkamo tarybinio arba kito valstybinio ūkio, įmonės ar organizacijos vadovo įsakymu.
Nutarimas ar įsakymas įsigalioja, kai jį savo sprendimu patvirtina apylinkės Liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas, o jeigu kolūkio, tarybinio arba kito valstybinio ūkio, įmonės ar organizacijos gyvenvietė įsteigta rajono pavaldumo mieste ar miesto tipo gyvenvietėje-to miesto ar gyvenvietės Liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas.
17. Sklypai kaime paprastai suteikiami, remiantis kaimo gyvenviečių generaliniais planais bei gyvenamųjų namų kvartalų projektais, pagal kompaktiško gyvenviečių statymo principą; naujuose kvartaluose (gyvenviečių dalyse) sklypai pradedami skirstyti tada, kai kolūkiai, tarybiniai arba kiti valstybiniai ūkiai, įmonės ar organizacijos, kurioms priklauso gyvenvietės, savo lėšomis suprofiliuoja bei nužvyruoja šių kvartalų gatves ir nutiesia elektros tiekimo linijas.
Kaimo gyvenvietėse (įskaitant kolūkių, tarybinių arba kitų valstybinių ūkių gyvenvietes rajono pavaldumo miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse) kolūkiečiams, tarybinių arba kitų valstybinių ūkių, įmonių ir organizacijų darbininkams ir tarnautojams, turintiems teisę gauti sklypą vienbučio individualinio gyvenamojo namo ir ūkinių bei buitinių pastatų ar įrenginių statybai, paprastai suteikiamas iki 0,25 ha sklypas nepriklausomai nuo turimo sodybinio sklypo dydžio. Konkrečius sklypų individualinei statybai dydžius nustato juos suteikiantys naudojimui organai.
IV. Projekto rengimas, sutarties dėl sklypo suteikimo sudarymas ir leidimo statybai įforminimas
18. Individualinis gyvenamasis namas, ūkiniai ir buitiniai pastatai ar įrenginiai statomi pagal Valstybinio statybos komiteto nustatyta tvarka parengtus, suderintus ir miesto, rajono vyriausiojo architekto patvirtintus projektus.
19. Techninę dokumentaciją naujo individualinio gyvenamojo namo, ūkinių ir buitinių pastatų ar įrenginių statybai arba jų perstatymui, rekonstrukcijai, kapitaliniam remontui, priestatų bei antstatų statybai, panaudojant tipinius, kartotinius ar paruošiant individualinius projektus, rengia miesto, rajono vykdomojo komiteto vyriausiojo architekto tarnyba. Statytojui pageidaujant, techninę dokumentaciją gali rengti projektavimo organizacija arba tam tikslui sudaryti kooperatyvai, taip pat asmenys, turintys teisę verstis šios rūšies individualia darbine veikla, architektai, statybininko specialybės inžinieriai ir technikai, po to projektą įforminant miesto, rajono vyriausiojo architekto tarnyboje.
20. Techninė dokumentacija individualinio gyvenamojo namo, ūkinių ir buitinių pastatų, ar įrenginių statybai rengiama, derinama bei tvirtinama Valstybinio statybos komiteto nustatyta tvarka ir turi atitikti jo patvirtintą etaloną. Dokumentacija statytojui paprastai įteikiama 3 egzemplioriais.
21. Statytojas, gavęs patvirtintą gyvenamojo namo statybos techninę dokumentaciją, privalo sudaryti su Liaudies deputatų tarybos vykdomuoju komitetu, kolūkiu, tarybiniu arba kitu valstybiniu ūkiu, įmone ar organizacija sutartį dėl sklypo suteikimo neterminuotam naudojimui pagal Komunalinio ūkio ministerijos patvirtintą formą. Ši sutartis tvirtinama valstybinėje notarinėje kontoroje. Dėl sklypo pakeitimo ar patikslinimo keičiant notariškai patvirtintą sutartį, reikalingas atitinkamos Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimas.
Jei notaras patvirtino sutartį dėl kaimo gyvenvietėje esančio sklypo suteikimo neterminuotam naudojimui, o vėliau ši gyvenvietė priskiriama prie miesto, statytojas ir toliau naudojasi sutartyje nurodyto dydžio sklypu.
22. Kolūkis, tarybinis arba kitas valstybinis ūkis, kaime esanti įmonė bei organizacija, suteikusi sklypą individualinio gyvenamojo namo statybai, paprastai organizuoja techninės dokumentacijos užsakymą; atskirais atvejais dėl techninės dokumentacijos parengimo pats statytojas kreipiasi į 19 punkte nurodytas instancijas, kurios parengia techninę dokumentaciją, vadovaudamosi Valstybinio statybos komiteto patvirtinta individualinių gyvenamųjų namų statybos projektų rengimo tvarka.
23. Miesto, rajono vykdomojo komiteto vyriausiojo architekto tarnyba, gavusi užsakymą, ne vėliau kaip per du mėnesius parengia šią techninę dokumentaciją: sklypo generalinį planą, statytojo pasirinkto gyvenamojo namo, ūkinių ir buitinių pastatų ar įrenginių tipinį arba kartotinai naudojamą individualinį projektą, kuriame turi būti nurodytas reikalingų statybinių medžiagų bei dirbinių kiekis, pažymą apie apytikrę individualinio gyvenamojo namo statybos kainą arba objekto sąmatą ir pateikia šią dokumentaciją tvirtinti rajono vyriausiajam architektui.
Rangos būdu statomo individualinio gyvenamojo namo technine dokumentaciją miesto, rajono vykdomojo komiteto vyriausiojo architekto tarnyba arba projektavimo institutas turi suderinti su rangos organizacija.
Miesto, rajono vyriausiasis architektas, tvirtindamas techninę dokumentaciją statybai, tikrina priešgaisrinius ir sanitarinius atstumus tarp pastatų bei įrenginių ir yra atsakingas už tai, kad būtų laikomasi normatyvinių atstumų.
24. Miesto, rajono vykdomojo komiteto vyriausiojo architekto tarnyba, parengusi techninę dokumentaciją, užpildo sutarties tarp piliečio ir sklypą neterminuotam naudojimui suteikusio Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto, kolūkio, tarybinio arba kito valstybinio ūkio, įmonės ar organizacijos blankus. Individualinio gyvenamojo namo statytojas šią sutarti patvirtina valstybinėje notarinėje kontoroje, o miesto, rajono vykdomojo komiteto vyriausiojo architekto tarnyba išduoda leidimą statybai vykdyti.
25. Leidimą statyti arba rekonstruoti individualinį gyvenamąjį namą, statyti priestatą, antstatą, įrengti rūsį, mansardą bei statyti ūkinius ir buitinius pastatus ar įrenginius įformina miesto arba rajono vykdomojo komiteto vyriausiojo architekto tarnyba.
Leidimas įforminamas, statytojui pateikus patvirtintą statybos techninę dokumentaciją ir valstybinės notarinės kontoros patvirtintą sutartį dėl sklypo suteikimo neterminuotam naudojimui arba namo perleidimo sutartį ar paveldėjimo teisės liudijimą.
Jeigu gyvenamojo namo bendrasavininkis nori statyti arba rekonstruoti individualinį gyvenamąjį namą, statyti priestatą, antstatą, įrengti rūsį, mansardą bei statyti ūkinius ir buitinius pastatus ar įrenginius, leidimas šiems darbams duodamas tiktai turint kitų bendrasavininkių raštišką sutikimą ar liaudies teismo sprendimą.
Gyvenamojo namo, ūkinių ir buitinių pastatų kapitaliniam remontui leidimą išduoda miesto, rajono vyriausiasis architektas.
26. Statytojas privalo pradėti individualinio gyvenamojo namo statybą ne vėliau kaip per metus nuo leidimo statybai išdavimo dienos ir ją užbaigti bei pateikti valstybinei komisijai priimti laiku, numatytu sutartyje dėl sklypo suteikimo neterminuotam naudojimui. Statyba laikoma pradėta, kai pradedami betonuoti (montuoti, mūryti) gyvenamojo namo pamatai.
Statybai užsitęsus dėl svarbių priežasčių, leidimo galiojimo laiką leidžia pratęsti sklypą suteikusi organizacija. Leidimo galiojimo laiko pratęsimą įformina miesto, rajono vykdomojo komiteto vyriausiojo architekto tarnyba.
V. Statybinių medžiagų įsigijimo tvarka
27. Individualiniai statytojai pagrindines statybines medžiagas (plytas, cementą, metalą, šiferį, čerpes, miško medžiagą, centrinio šildymo katilus, radiatorius, vamzdžius, surenkamuosius betono ir gelžbetonio dirbinius) paprastai įsigyja tiekimo organizacijų, valstybinės prekybos ar vartotojų kooperatyvų sąjungos parduotuvėse bei kitose įmonėse ir organizacijose nustatytąja tvarka. Statybinių medžiagų įsigijimą ir jų transportavimą kaime paprastai organizuoja kolūkiai, tarybiniai arba kiti valstybiniai ūkiai, kaime esančios įmonės ir organizacijos.
Individualiniai statytojai gali naudoti griaunamų pastatų statybines medžiagas, nustatytąja tvarka realizuojamus pramonės įmonių nekondicinius gaminius bei gamybos atliekas, taip pat kolūkių, tarybinių arba kitų valstybinių ūkių, įmonių, įstaigų ir organizacijų parduodamas savo darbuotojams individualinių gyvenamųjų namų statybai reikalingas statybines ir apdailos medžiagas, įrankius, stalių dirbinius ir apkaustus, atskiras standartinių medinių namų detales ir komplektus nustatytąja tvarka.
VI. Individualinės statybos kontrolė ir pastatų priėmimas naudoti
28. Individualinės statybos techninę priežiūrą miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse vykdo miesto, rajono vykdomojo komiteto vyriausiojo architekto tarnyba, remdamasi Valstybinio statybos komiteto patvirtintais Individualinių gyvenamųjų namų ir ūkinių pastatų statybos miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse techninės priežiūros nuostatais.
29. Individualinės statybos techninę priežiūrą kaimo gyvenamosiose vietose, tarp jų ūkių gyvenvietėse, įsteigtose rajono pavaldumo miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse, vykdo ūkių statybos inžinieriai, remdamiesi Valstybinio statybos komiteto patvirtintais Individualinių gyvenamųjų namų statybos kaimo vietovėje techninės priežiūros nuostatais.
30. Liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas kontroliuoja, kaip laikomasi sąlygų, numatytų sutartyje dėl sklypo suteikimo neterminuotam naudojimui, tikrindamas tai ne mažiau kaip du kartus per sutartyje nustatytą statybos laikotarpį (praėjus metams nuo sutarties sudarymo ir pasibaigus sutartyje numatytam statybos laikui).
31. Valstybinę statomų ir rekonstruojamų individualinių gyvenamųjų namų, ūkinių ir buitinių pastatų ar įrenginių statybos kontrolę vykdo atitinkamo vykdomojo komiteto vyriausiojo architekto tarnyba.
32. Kiekvienas pastatytas ar perstatytas individualinis gyvenamasis namas turi būti valstybinės komisijos priimtas naudoti.
Rangos organizacija, ūkio statybos brigada arba statytojas privalo iki namo priėmimo naudoti nugriauti sklype esančius statinius, nenumatytus patvirtintoje techninėje dokumentacijoje ir sutvarkyti, kaip numatyta projekte, statybos metu naudotas kitiems reikalams patalpas gyvenamajame name, ūkiniame ar buitiniame pastate.
Paties statytojo jėgomis pastatytas individualinis gyvenamasis namas gali būti priimtas naudoti, kai įrengtas nors vienas kambarys bei virtuvė, baigti fasadų apdailos darbai ir sutvarkytas sklypas nuo gatvės pusės.
Vienbučiai gyvenamieji namai, kuriuos ūkiai stato savo darbuotojams, gavę tam tikslui visos namo su ūkiniu pastatu sąmatinės vertės dydžio banko kreditus, priimami naudoti laikantis baigtų statyti valstybinių namų priėmimo naudoti tvarkos.
33. Individualiniai gyvenamieji namai, ūkiniai ir buitiniai pasta tai ar įrenginiai priimami naudoti Valstybinio statybos komiteto patvirtintoje Baigtų statyti individualinių gyvenamųjų namų priėmimo naudoti instrukcijoje nustatyta tvarka.
34. Statytojas apie tai, kad užbaigė individualinio gyvenamojo namo, ūkinio ir buitinio pastato ar įrenginio statybą, nedelsdamas praneša atitinkamo miesto, rajono vyriausiajam architektui. Techninės priežiūros inžinierius tikrina vietoje statybos baigtumą ir informuoja apie tai valstybinės komisijos pirmininką, kuris nustato konkrečią valstybinės komisijos atvykimo datą. Valstybinė komisija turi individualini gyvenamąjį namą apžiūrėti ir padaryti išvadas dėl jo priėmimo naudoti per mėnesį nuo statytojo pareiškimo gavimo dienos.
35. Individualinė statyba laikoma baigta ir įtraukiama į statybos užduočių įvykdymo ataskaitas tik tada, kai ją priima valstybinė komisija ir atitinkamas miesto, rajono vykdomasis komitetas patvirtina valstybinės komisijos pateiktą objekto priėmimo naudoti aktą. Vienas patvirtintojo akto egzempliorius įteikiamas statytojui.
Mansardų, baigtų įrengti anksčiau priimtuose naudoti namuose, priestatų, antstatų bei prie tokių namų pastatytų ūkinių ir buitinių pastatų ar įrenginių valstybinės komisijos naudoti nepriima. Vykdomojo komiteto vyriausiojo architekto tarnybos atstovas patikrina, ar darbai padaryti pagal patvirtintą techninę dokumentaciją bei leidimą, ir duoda statytojui pažymėjimą apie statybos užbaigimą, kuris pateikiamas techninės inventorizacijos biurui.
VII. Teisinis individualinių gyvenamųjų namų registravimas
36. Kiekvienas piliečiui asmeninės nuosavybės teise priklausantis namas, ūkinis ir buitinis pastatas ar įrenginys, taip pat nebaigtas statyti namas, ūkinis ir buitinis pastatas ar įrenginys, turintis sienas bei stogą, pastatytas arba statomas atitinkamos Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto nustatytoje vietoje, techninės inventorizacijos biuro įkainojamas ir inventorizuojamas valstybinio draudimo reikalams.
Baigtas statyti individualinis gyvenamasis namas inventorizuojamas prieš jį priimant naudoti, o teisiškai registruojamas per 3 mėnesius po valstybinės komisijos akto apie namo priėmimą naudoti patvirtinimo.
Savavališkai pastatytas arba statomas individualinis gyvenamasis namas, ūkinis ir buitinis pastatas ar įrenginys inventorizuojamas ir apmokestinamas nustatytąja tvarka nepriklausomai nuo to, ar jo statytojui buvo taikytos įstatymu numatytos priemonės už savavališką statybą, tačiau teisinė jų registracija nevykdoma. Apie inventorizuotą savavališką statybą techninės inventorizacijos biuras praneša miesto, rajono vykdomojo komiteto vyriausiojo architekto tarnybai.
37. Techninės inventorizacijos biuras teisiškai registruoja valstybinės komisijos priimtus naudoti pastatus.
|
|
PATVIRTINTA Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1988 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 364 |
INDIVIDUALINIO GYVENAMOJO NAMO, ŪKINIŲ IR BUITINIŲ PASTATŲ AR ĮRENGINIŲ TYRINĖJIMO IR PROJEKTAVIMO DARBŲ TIPINĖ SUTARTIS
19 .... m. ............................. mėn. ...... d.
Individualinis statytojas ........................................................, toliau vadinamas „Užsakovu“ ir
(pavardė, vardas, tėvo vardas)
.............................................................................................................., toliau vadinamas „Rangovu“,
(projektavimo organizacijos pavadinimas)
kuriam atstovauja ......................................................................................., veikiantis pagal tarnybinę
(pareigos, pavardė, vardas, tėvo vardas)
padėtį, sudarė šią sutartį projektuoti ......................................................................................................
(objekto pavadinimas ir apibūdinimas)
1. Užsakovas pateikia visus pradinius duomenis, o rangovas įsipareigoja atlikti prie šios sutarties pridedamoje sąmatoje išvardytus tyrinėjimo ir projektavimo darbus ..................................... ................................................................................................................................................................
(objekto adresas)
per ......... mėnesius nuo sutarties sudarymo dienos ir perduoti užsakovui šioje sutartyje nustatytu terminu parengtą tinkamos kokybės projektinę-sąmatine dokumentaciją individualinio gyvenamojo namo, ūkinių ir buitinių pastatų ar įrenginių statybai, taikant projektus, leistus naudoti nustatytąja tvarka.
2. Bendra reikalingų atlikti darbų vertė pagal šią sutartį ir pridedamas sąmatas sudaro ..................................................................................................................................................... rublių.
(suma žodžiais)
3. Užsakovas įsipareigoja ne vėliau kaip 19 .... m. ............................. mėn. ...... d. sumokėti į rangovo atsiskaitomąją sąskaitą šioje sutartyje nurodytą darbų vertę atitinkančią sumą.
4. Užsakovas ir rangovas, vykdydami šią sutartį, vadovaujasi Tyrinėjimo ir projektavimo darbų vykdymo sutarčių taisyklėmis ir šia sutartimi nustatytomis sąlygomis.
5. Rangovo atsiskaitomoji sąskaita ...........................................................................................
(finansuojančio banko pavadinimas ir atsiskaitomosios sąskaitos Nr.)
6. Šalių adresai ir rekvizitai:
Užsakovo ...................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
(gyvenamosios vietos adresas, paso serija ir Nr., kieno ir kada išduotas)
Rangovo .....................................................................................................................................
(adresas)
Ši sutartis sudaryta dviem egzemplioriais, po vieną kiekvienai šaliai.
Priedai: .......................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
Užsakovas ....................................... ..........................................
(parašas) (vardo raidė ir pavardė)
Rangovas ......................................... ..........................................
(parašas) (vardo raidė ir pavardė)
(antspaudas)
|
|
PATVIRTINTA Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1988 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 364 |
INDIVIDUALINIO GYVENAMOJO NAMO, ŪKINIŲ IR BUITINIŲ PASTATŲ AR ĮRENGINIŲ STATYBOS TIPINĖ SUTARTIS
19 .... m. ............................. mėn. ...... d.
Individualinis statytojas ........................................................, toliau vadinamas „Užsakovu“ ir
(pavardė, vardas, tėvo vardas)
.............................................................................................................., toliau vadinamas „Rangovu“,
(statybos organizacijos pavadinimas)
kuriam atstovauja ......................................................................................., veikiantis pagal tarnybinę
(pareigos, pavardė, vardas, tėvo vardas)
padėtį, sudarė šią sutartį statyti ......................................................................................................
(objekto pavadinimas ir apibūdinimas)
1. Užsakovas užsako, o rangovas įsipareigoja savo jėgomis pastatyti gyvenamąjį namą, ūkinius ir buitinius pastatus ar įrenginius ..................................... ................................................................................................................................................................
(objekto adresas)
per ......... mėnesius nuo sutarties sudarymo dienos, atliekant statybos ir montavimo darbu pagal projektą, suderintą ir patvirtintą nustatytąja tvarka, ir atiduoti tinkamos kokybės ir parengtą eksploatuoti objektą nustatytu terminu.
2. Statybines medžiagas objekto statybai pateikia ..............................................................
(užsakovas, rangovas)
3. Bendra reikalingų atlikti statybos darbų vertė pagal šią sutartį ir pridedamas sąmatas sudaro ..........................................................................................................................................rublių.
(suma žodžiais)
4. Užsakovas įsipareigoja ne vėliau kaip 19 .... m. ............................. mėn. ...... d. įmokėti į rangovo atsiskaitomąją sąskaitą šioje sutartyje nurodytą darbų vertę atitinkančią sumą, išskyrus medžiagų, pateiktų rangovui, vertę.
5. Jeigu valstybinė priėmimo komisija ras blogai padarytų darbų, rangovas privalo per 10 dienų savo lėšomis pašalinti trūkumus ir defektus.
6. Užsakovas ir rangovas, vykdydami šią sutartį, vadovaujasi individualinės statybos tvarką reglamentuojančiais aktais ir šia sutartimi nustatytomis sąlygomis.
7. Rangovo atsiskaitomoji sąskaita ..........................................................................................
(finansuojančio banko pavadinimas ir atsiskaitomosios sąskaitos Nr.)
8. Šalių adresai ir rekvizitai:
Užsakovo ...................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
(gyvenamosios vietos adresas, paso serija ir Nr., kieno ir kada išduotas)
Rangovo .....................................................................................................................................
(adresas)
Ši sutartis sudaryta dviem egzemplioriais, po vieną kiekvienai šaliai.
Priedai: .......................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
Užsakovas ....................................... ..........................................
(parašas) (vardo raidė ir pavardė)
Rangovas ......................................... ..........................................
(parašas) (vardo raidė ir pavardė)
(antspaudas)