LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO 2010 M. GRUODŽIO 30 D. ĮSAKYMO NR. D1-1055 „DĖL LEIDIMŲ KIRSTI MIŠKĄ IŠDAVIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2021 m. gegužės 24 d. Nr. D1-309
Vilnius
1. P a k e i č i u Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-1055 „Dėl Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir jį išdėstau nauja redakcija (pridedama).
2. N u s t a t a u, kad Leidimai kirsti mišką, dėl kurių išdavimo kreiptasi iki šio įsakymo įsigaliojimo, išduodami pagal iki šio įsakymo įsigaliojimo galiojusį teisinį reguliavimą. Leidimai kirsti mišką, išduoti iki šio įsakymo įsigaliojimo, tikslinami, pratęsiami ar panaikinami pagal iki šio įsakymo įsigaliojimo galiojusį teisinį reguliavimą.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2010 m. gruodžio 30 d.
įsakymu Nr. D1-1055
(Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2021 m. gegužės 24 d.
įsakymo Nr. D1-309 redakcija)
LEIDIMŲ KIRSTI MIŠKĄ IŠDAVIMO TVARKOS APRAŠAS
I skyrius
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) reglamentuoja leidimų kirsti mišką (toliau – leidimai) išdavimo miško valdytojams ir naudotojams, įskaitant servituto turėtojus tais atvejais, kai miško kirtimas būtinas įgyvendinant servituto suteikiamas teises pagal teritorijų planavimo dokumentų sprendinius (toliau – servituto turėtojai), tvarką, jų panaikinimo atvejus ir tvarką, nustato, kaip leidimai turi būti pildomi, apskaitomi ir saugomi.
2. Apraše vartojamos sąvokos:
2.2. pavojų keliantis medis – nudžiūvęs, nulūžęs, skilęs, pakrypęs su išvirtusiomis ar pakilusiomis šaknimis, apdegęs ar kitaip pažeistas medis, kuris virsdamas ar lūždamas gali sutrikdyti inžinerinės infrastruktūros veiklą ar padaryti kitokios žalos;
2.3. pranešimas apie ketinimą kirsti mišką (toliau – pranešimas) – leidimui kirsti mišką prilyginamas dokumentas, kuriuo informuojama apie ketinimą kirsti mišką ir kurį privataus miško savininkas pateikia Valstybinei miškų tarnybai (toliau – VMT);
2.4. privataus miško savininkas – įstatymų nustatyta tvarka įgijęs nuosavybės teisę į mišką fizinis ar juridinis asmuo arba užsienio valstybėje įsteigta organizacija, neturinti juridinio asmens statuso, tačiau turinti civilinį teisnumą pagal tos valstybės įstatymus;
2.5. technologinis proskiebis – siaura miško žemės juosta be medžių ir krūmų, skirta teritorijos organizavimo ir miško technologinėms reikmėms;
2.6. valstybinio miško valdytojas – miškų urėdija, valstybinio rezervato direkcija, nacionalinio parko direkcija, savivaldybė, valstybės įmonė ar kitas juridinis asmuo, valdantys patikėjimo teise įstatymų nustatyta tvarka jiems Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais perduotą valstybinėms funkcijoms įgyvendinti valstybinę miško žemę.
Kitos sąvokos Apraše suprantamos kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos miškų įstatyme, Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės įstatyme, Ekstremaliųjų įvykių kriterijų sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 241 „Dėl Ekstremaliųjų įvykių kriterijų sąrašo patvirtinimo“, Miško kirtimų taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. D1-79 „Dėl Miško kirtimų taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Miško kirtimų taisyklės).
3. Teisė kirsti mišką įgyjama:
3.2. Aprašo 34 ir 38.2 punktuose nurodytais atvejais, per 14 kalendorinių dienų negavus neigiamo VMT atsakymo į pranešimą apie ketinimą kirsti mišką, arba gavus VMT suderinimą;
4. Leidimai neprivalomi:
4.1. privačių miškų savininkams Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 799 „Dėl Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Privačių miškų Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatai), numatytais atvejais;
4.2. valstybinių miškų valdytojams, norintiems kirsti medynuose pavienes drebules ir blindes žiemą papildomam žvėrių šėrimui;
4.3. elektros perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatoriams, inžinerinius tinklus, komunikacijas ir kelius prižiūrintiems asmenims, kai avariniais atvejais kertami pavojų keliantys medžiai. Darbus atlikęs asmuo per 5 darbo dienas privalo informuoti valstybinio miško valdytoją ar privataus miško savininką apie jų valdose atliktą kirtimą;
4.4. elektros perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatoriams, inžinerinius tinklus, komunikacijas ir kelius prižiūrintiems asmenims inžinerinės infrastruktūros teritorijų technologiniuose proskiebiuose naujai užaugantiems žėliniams kirsti (šiuo atveju technologinio proskiebio plotis atitinka elektros tinklų proskynos plotį);
4.5. elektros oro linijų apsaugos zonoje pavojų keliantiems medžiams ar kitiems medžiams, kurie virsdami gali sutrikdyti inžinerinės infrastruktūros veiklą, kirsti, suderinus su privataus miško savininku ar valstybinio miško valdytoju Elektros tinklų apsaugos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1-93 „Dėl Elektros tinklų apsaugos taisyklių patvirtinimo“, nustatyta tvarka;
II skyrius
LEIDIMŲ IŠDAVIMAS ir tikslinimas
5. Leidimus išduoda, tikslina ir panaikina VMT elektroniniu būdu per Aplinkosaugos leidimų informacinę sistemą (toliau – ALIS). Miško savininko pageidavimu, išduoto leidimo kopiją galima gauti VMT.
6. Leidimas išduodamas privataus miško savininkui ar savininko įgaliotam asmeniui pagal pateiktą notaro patvirtintą ar notaro patvirtinimui prilygintą įgaliojimą, valstybinio miško ar žemės valdytojui arba jo įgaliotam asmeniui, miško naudotojui ar jo įgaliotam asmeniui, pateikusiam miško ir miško išteklių naudojimo teisę įrodančius dokumentus. Servituto turėtojui ar jo įgaliotam asmeniui leidimas išduodamas pateikus teritorijų planavimo dokumentą, kurio sprendiniams įgyvendinti būtinas leidimas, ir servituto teisę patvirtinančius dokumentus. Kai miško savininkas yra juridinis asmuo, įgaliojimą pasirašo juridinio asmens vadovas ir įgaliojimas patvirtinamas juridinio asmens antspaudu, jeigu jis antspaudą privalo turėti. Jei žemės sklypas, kuriame numatyta kirsti mišką, valdomas, naudojamas ir juo disponuojama bendrosios nuosavybės teise, išduodamas vienas leidimas visiems bendraturčiams arba vienam ar keliems bendraturčiams tik turint visų bendraturčių raštišką sutikimą.
7. Leidimas išduodamas arba tikslinamas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo paraiškos leidimui gauti ir kitų leidimui gauti reikalingų dokumentų pateikimo elektroniniu būdu per ALIS arba ne vėliau kaip per 20 darbo dienų, kai:
7.2. pagrindinį miško kirtimą planuojama vykdyti privačiame žemės sklype, kuriame miško žemė užima iki 3 ha plotą ir kuriam nepatvirtintas vidinės miškotvarkos projektas;
7.3. plynąjį ir (ar) atvejinį pagrindinį miško kirtimą numatoma vykdyti gamtiniame ar kompleksiniame draustinyje;
7.5. Aprašo 19 ir 41 punktuose nustatytais atvejais būtina įvertinti, ar papildomas tūris iškirstas laikantis Miško kirtimų taisyklėse nustatytų reikalavimų;
8. Leidimai išduodami vadovaujantis:
8.4. Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme numatytos procedūros dokumentais, kuriais eksploatuojamuose naudingųjų iškasenų karjeruose, kitos pagrindinės paskirties žemės sklypuose, nepatenkančiuose į valstybinės reikšmės miškų plotus, leistina naudingųjų iškasenų gavyba;
8.5. kultūros paveldo objektuose – teisės aktų nustatyta tvarka parengtais ir suderintais kultūros paveldo tvarkybos darbų projektais arba techniniais projektais, kurių sudėtinė dalis yra kultūros paveldo tvarkybos darbų projektas;
8.6. kai miško žemė verčiama kitomis naudmenomis ir už miško žemės pavertimą kompensuota, – Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. 1131 „Dėl Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis tvarkos aprašo patvirtinimo ir kai kurių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų pripažinimo netekusiais galios“ 16 punkte nurodytais dokumentais ir duomenimis;
9. Leidimas valstybinio miško valdytojui išduodamas vadovaujantis aplinkos ministro patvirtinta pagrindinių ir tarpinių miško kirtimų norma valstybinių miškų valdytojams, pateikus numatomų iškirsti biržių sąrašą pagal VMT nustatytus reikalavimus, privataus miško savininkui ir servituto turėtojui – Biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. D1-577 „Dėl Biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklės), nustatytais biržių atrėžimo ir įvertinimo dokumentais.
10. Leidimas kirsti mišką trumpo kirtimo amžiaus plantaciniuose (IV B grupės) miškuose išduodamas pateikus teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą Miško želdinimo ir žėlimo projektą, kuriame nurodyta, kad įveisiamas miškas yra plantacinis, ir numatyta kirtimų rotacijos trukmė.
11. Kai privačioje žemėje mišką planuojama kirsti pagrindiniu plynuoju ar atvejiniu miško kirtimu arba plynuoju sanitariniu miško kirtimu be vidinės miškotvarkos projekto, su biržės atrėžimo ir įvertinimo dokumentais turi būti pateikiamas Miško želdinimo ir žėlimo projektas, parengtas pagal Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 metų balandžio 14 d. įsakymu Nr. D1-199 „Dėl Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų“, 6 priedo reikalavimus.
12. Kai miško kirtimą planuojama vykdyti miške, kuris įstatymų nustatyta tvarka numatytas nuosavybės teisių atkūrimui (grąžinant miškus natūra, perduodant neatlygintinai lygiavertį miško plotą), leidimai išduodami pretendentams arba VĮ Valstybinių miškų urėdijai pagal Privatizuojamų miškų kirtimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 219 „Dėl Privatizuojamų miškų kirtimo tvarkos patvirtinimo“.
13. Privataus miško savininkui ar valstybinio miško valdytojui pageidaujant ir pateikus neplynų pagrindinio miško kirtimo biržių atrėžimo dokumentus, leidimas kirsti mišką neplynuoju pagrindiniu miško kirtimu vietoj suprojektuoto plynojo išduodamas netikslinant vidinės miškotvarkos projekto, jei toks pagrindinio miško kirtimo būdo pakeitimas neprieštarauja teisės aktams.
14. Kai žemės sklypui įregistruota hipoteka, privaloma pateikti hipotekos kreditoriaus raštišką sutikimą, išskyrus atvejus, kai hipotekos sutartyje numatyta kitaip.
15. Prieš priimant sprendimą dėl teisės kirsti mišką suteikimo, būtina gauti motyvuotą išvadą šiais atvejais:
15.1. kai miško kirtimas planuojamas teritorijoje, kurioje yra nekilnojamoji kultūros vertybė ar jos apsaugos nuo fizinio poveikio pozonis – iš Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos teritorinio padalinio (kai nekilnojamoji kultūros vertybė saugoma valstybės arba registruota Kultūros vertybių registre ir nepaskelbta saugoma nei valstybės, nei savivaldybės) arba savivaldybės paveldosaugos padalinio (kai nekilnojamoji kultūros vertybė paskelbta saugoma savivaldybės ar inicijuota skelbti savivaldybės saugoma);
15.2. Aprašo 7.3–7.4 papunkčiuose nustatytais atvejais arba kai miško kirtimas planuojamas Buveinių apsaugai svarbioje teritorijoje Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių ir rūšių buveinių plotuose, nurodytuose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. D1-317 „Dėl Buveinių apsaugai svarbių teritorijų nustatymo“ patvirtinto Buveinių apsaugai svarbių teritorijų sąrašo prieduose, vietovėje, atitinkančioje gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus ir įrašytoje į sąrašą, skirtą pateikti Europos Komisijai, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. D1-210 „Dėl Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašą, skirtą pateikti Europos Komisijai, patvirtinimo“, – iš saugomos teritorijos direkcijos, kuri pagal direkcijos nuostatus arba pagal Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus priskyrimą atsakinga už valstybinius valstybinio draustinio, biosferos poligono ar Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijos apsaugą.
Per 10 darbo dienų negavus išvados arba gavus teigiamą išvadą, laikoma, kad miško kirtimai yra suderinti, gavus neigiamą išvadą – teisė kirsti mišką nesuteikiama.
16. Prieš priimant sprendimą dėl teisės kirsti mišką suteikimo, privaloma patikrinti Saugomų rūšių informacinėje sistemoje duomenis ir įvertinti, ar nebus pažeisti Miško kirtimų taisyklių reikalavimai.
17. Leidimo galiojimo terminas nustatomas ne ilgesnis kaip iki einamųjų metų gruodžio 31 d. Jeigu miško kirtimai iki nurodytos datos nebaigti, leidimo galiojimas gali būti pratęstas iki 6 mėnesių pagal leidimą gavusio juridinio ar fizinio asmens raštišką prašymą, pateikiamą per ALIS arba tiesiogiai ne anksčiau kaip likus 30 kalendorinių dienų iki nustatyto leidime galiojimo termino pabaigos ir ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo nustatyto leidime galiojimo termino pabaigos.
18. Kai miško kirtimus numatoma vykdyti ateinančiais metais, leidimai išduodami nuo gruodžio 1 dienos įrašant jų įsigaliojimo pradžią – kitų metų sausio 1 dieną, galiojimo terminą – ne ilgesnį kaip iki kitų metų gruodžio 31 d.
19. Jei privataus miško savininkas, valstybinio miško valdytojas ar servituto turėtojas, įvykdęs pagrindinį miško kirtimą pagal galiojantį leidimą, nustato, kad gautas likvidinės medienos tūris viršijo leidime numatytą apytikrį medienos tūrį daugiau kaip 15 proc., privataus miško savininkas, valstybinio miško valdytojas ar servituto turėtojas per 5 darbo dienas privalo teikti paraišką patikslinti leidimą, nurodydamas gautą likvidinį medienos tūrį. VMT privalo įvertinti, ar papildomas tūris iškirstas laikantis Miško kirtimų taisyklėse nustatytų reikalavimų ir priimti sprendimą dėl leidimo išdavimo per Aprašo 7 punkte nustatytą terminą.
III skyrius
LEIDIMO TURINYS
20. Leidime kirsti mišką valstybinio miško valdytojui ar naudotojui įrašoma: leidimo numeris; leidimo įsigaliojimo data ir galiojimo terminas; miško valdytojo pavadinimas; struktūrinio padalinio pavadinimas; leidimo išdavimo pagrindas; miško kirtimo rūšis, miškų grupė, kvartalo ir sklypo numeriai, biržės plotas (ha), kirstina vyraujanti medžių rūšis, planuojamas iškirsti apytikris bendras ir likvidinis medienos tūris (ktm); leidimo išdavimo data; Aprašo 24 punkte nurodyta informacija.
21. Leidime kirsti mišką privataus miško savininkui įrašoma: leidimo numeris; leidimo įsigaliojimo data ir galiojimo terminas; miško savininko ar pretendento fizinio asmens vardas, pavardė ir gimimo metai (asmens identifikavimo tikslais) arba juridinio asmens pavadinimas, įmonės kodas ir adresas; leidimo išdavimo pagrindas; žemės sklypo kadastrinis numeris; miško kirtimo rūšis, miškų grupė, kvartalo ir sklypo numeriai, biržės plotas (ha), kirstinų medžių rūšys, planuojamas iškirsti apytikris likvidinis medienos tūris (ktm) kiekvienai medžių rūšiai; leidimo išdavimo data; leidimą gavusio asmens vardas, pavardė; Aprašo 24 punkte nurodyta informacija.
22. Leidimas servituto valstybiniame miške turėtojui pildomas pagal Aprašo 20 punkto reikalavimus, leidimas servituto privačiame miške turėtojui – pagal Aprašo 21 punkto reikalavimus papildomai įrašant servituto turėtojo fizinio asmens vardą, pavardę, adresą arba juridinio asmens pavadinimą, įmonės kodą ir adresą.
IV skyrius
LEIDIMŲ IR PRANEŠIMŲ, Biržių atrėžimo ir įvertinimo dokumentŲ registracija, APSKAITA IR SAUGOJIMAS
25. Iš valstybinių miškų valdytojų gauti biržių atrėžimo ir įvertinimo dokumentai ar numatomų iškirsti biržių sąrašai VMT registruojami naudojantis Miškų valstybės kadastro integruotos informacinės sistemos leidimų kirsti mišką registravimo ir spausdinimo programine įranga (toliau – MKIIS programinė įranga).
26. Leidimai turi būti apskaitomi ir su biržių atrėžimo ir įvertinimo dokumentais ar numatomų iškirsti biržių sąrašu (valstybinių miškų valdytojams) 5 metus saugomi VMT.
27. Pakeitus miškų grupę ar įvykus kitų pasikeitimų, dėl kurių miškas vidinės miškotvarkos projekte arba leidime nurodytomis sąlygomis negali būti kertamas, privačių miškų savininkams, kurių miškuose įvyko pasikeitimai, kompensuojama vadovaujantis Kompensacijų privataus miško savininkams už saugomose teritorijose nustatytus veiklos apribojimus apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. 1578 „Dėl Kompensacijų privataus miško savininkams už saugomose teritorijose nustatytus veiklos apribojimus apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos aprašu.
28. Duomenis apie išduotus, patikslintus ir panaikintus leidimus VMT teikia mokesčių administratoriui, administruojančiam atskaitymus nuo pajamų pagal Miškų įstatymą, kad būtų užtikrinamas miško valdytojų teikiamose privalomųjų atskaitymų deklaracijos duomenų apie parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką teisingumas, užtikrinama kontrolė, kad privačių miškų savininkai deklaruotų gautas pajamas, jei vykdė miško kirtimus ir pardavė žaliavinę medieną ir (ar) nenukirstą mišką.
29. Kai medieną planuojama pateikti į rinką pagal 2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 995/2010, kuriuo nustatomos veiklos vykdytojų, pateikiančių rinkai medieną ir medienos produktus, pareigos, miško savininkas, valdytojas ar naudotojas privalo 5 metus saugoti miško iškirtimą įrodančius dokumentus (leidimą kirsti mišką arba pranešimą ar jų kopijas).
V skyrius
LEIDIMŲ PANAIKINIMAS
31. Leidimai panaikinami šiais atvejais:
31.1. išaiškėjus, kad miško kirtimas suprojektuotas nesilaikant Miško kirtimų taisyklių arba Miško sanitarinės apsaugos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. D1-204 „Dėl Miško sanitarinės apsaugos taisyklių patvirtinimo“, reikalavimų;
31.2. pakeitus miškų grupę ar įvykus kitiems pasikeitimams, dėl kurių keičiasi miško apsaugos ir naudojimo reikalavimai ir miškas leidime nurodytomis sąlygomis negali būti kertamas;
VI skyrius
PRANEŠIMŲ APIE KETINIMĄ KIRSTI MIŠKĄ PATEIKIMAS IR DERINIMAS
33. Valstybinių miškų valdytojas, per ALIS arba naudodamasis MKIIS programine įranga, pateikęs VMT planuojamų iškirsti biržių sąrašą ir per 5 darbo dienas negavęs neigiamo VMT atsakymo arba gavęs suderinimą raštu, gali vykdyti minėtame sąraše nurodytu mastu ir sąlygomis miško kirtimus, pagal Miško kirtimų taisyklių reikalavimus priskirtinus tarpinių miško kirtimų kiekiui.
34. Privataus miško savininkas, apie ketinimą kirsti mišką informavęs VMT, ir per 14 kalendorinių dienų nuo pranešimo išsiuntimo, įteikimo ar pateikimo per ALIS negavęs neigiamo VMT atsakymo arba gavęs suderinimą raštu, gali vykdyti miško kirtimus, nustatytus Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatuose, pranešime nurodytu mastu ir sąlygomis.
35. Privataus miškų savininkas, norėdamas vykdyti miško kirtimą pagal pranešimą, privalo pateikti per ALIS arba raštu (pagal VMT nustatytą formą) pranešimą apie ketinimą kirsti mišką arba prieš 14 kalendorinių dienų iki planuojamo miško kirtimo išsiųsti jį registruotu laišku VMT.
36. Pranešimą pateikti gali privataus miško savininkas arba jo įgaliotas asmuo, pateikęs notaro patvirtinto įgaliojimo kopiją. Kai miško savininkas – juridinis asmuo, įgaliojimą pasirašo juridinio asmens vadovas ir įgaliojimas patvirtinamas to juridinio asmens antspaudu, jeigu jis privalo antspaudą turėti. Jei žemės sklypas, kuriame numatyta vykdyti pranešime nurodytus kirtimus, valdomas, naudojamas ir juo disponuojama bendrosios nuosavybės teise, pateikiamas vienas pranešimas, pasirašytas visų bendraturčių, arba vienas pranešimas, pasirašytas vieno bendraturčio, kuris su pranešimu pateikia visų bendraturčių raštiškus sutikimus dėl pranešime nurodytų miško kirtimų.
37. Gavusi pranešimą, VMT priima sprendimą dėl teisės kirsti mišką suteikimo per Aprašo 7 punkte nustatytą terminą:
37.1. apie ilgesnį sprendimo priėmimo terminą valstybinio miško valdytojas informuojamas per ALIS arba MKIIS programinę įrangą; privataus miško savininkas – būdu, kokiu pateiktas pranešimas;
37.2. apie neigiamą sprendimą arba jei planuojamam miško kirtimui taikomi miško kirtimo laiko apribojimai, valstybinio miško valdytojas informuojamas per ALIS arba MKIIS programinę įrangą, privataus miško savininkas – būdu, kokiu pateiktas pranešimas;
37.3. jei dėl planuojamo miško kirtimo priimamas teigiamas sprendimas, apie tai valstybinio miško valdytojas informuojamas per ALIS arba MKIIS programinę įrangą, privataus miško savininkas neinformuojamas, išskyrus atvejus, kai savininkas pageidauja gauti suderinimą raštu arba pranešimas pateiktas per ALIS.
38. Dėl vėjo ar sniego pažeidimų susidariusių stichinių nelaimių miškuose arba paskelbtų ekstremaliųjų situacijų atvejais valstybinių miškų valdytojas, privataus miško savininkas gali vykdyti plynuosius sanitarinius miško kirtimus numatomų iškirsti biržių sąraše ar pranešime nurodytu mastu ir sąlygomis apie tai informavęs VMT:
38.1. privataus miško savininkas pateikia raštu (pagal VMT nustatytą formą) arba per ALIS pranešimą apie ketinimą kirsti mišką plynuoju sanitariniu miško kirtimu (toliau – pranešimas apie plynuosius sanitarinius miško kirtimus) ir Biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklėse nustatytus biržių atrėžimo ir įvertinimo dokumentus, valstybinių miškų valdytojas – valdytojo pasirašytą numatomų iškirsti biržių sąrašą naudodamasis MKIIS programine įranga. VMT pranešimą išnagrinėja ne vėliau kaip per 5 darbo dienas (esant Aprašo 15 punkte nurodytoms aplinkybėms, – per 20 darbo dienų);
38.2. privataus miško savininkas savo valdoje gali vykdyti pranešime apie plynuosius sanitarinius miško kirtimus nurodytus miško kirtimus, raštu arba per ALIS suderinęs juos su VMT arba negavęs neigiamo atsakymo per 14 kalendorinių dienų nuo pranešimo apie plynuosius sanitarinius miško kirtimus išsiuntimo, įteikimo ar pateikimo per ALIS;
39. Pagal pranešimą ar pranešimą apie plynuosius sanitarinius miško kirtimus vykdomo miško kirtimo terminas – ne ilgesnis kaip iki gruodžio 31 d.
40. Kai miško kirtimas planuojamas ateinančiais metais, pranešimai ir numatomų iškirsti biržių sąrašai gali būti teikiami ir derinami nuo gruodžio 1 dienos nurodant jų įsigaliojimo pradžią – kitų metų sausio 1 dieną, galiojimo terminą – ne ilgesnį kaip iki kitų metų gruodžio 31 d.
41. Jei privataus miško savininkas ar valstybinio miško valdytojas arba naudotojas, įvykdę ugdomąjį miško kirtimą, nustato, kad gautas likvidinės medienos tūris viršijo daugiau kaip 15 procentų pranešime ar numatomų iškirsti biržių sąraše nurodytame plote apytikrį likvidinį medienos tūrį, privataus miško savininkas ar valstybinio miško valdytojas arba naudotojas privalo per 5 darbo dienas pateikti naują pranešimą ar numatomų iškirsti biržių sąrašą nurodydamas gautą likvidinį tūrį. VMT privalo įvertinti, ar papildomas tūris iškirstas laikantis Miško kirtimų taisyklėse nustatytų reikalavimų ir priimti sprendimą dėl pranešimo ar numatomų iškirsti biržių sąrašo suderinimo per Aprašo 7 punkte nustatytą terminą.