Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2018 M. SPALIO 3 D. NUTARIMO NR. 996 „dĖL VALSTYBINĖS APLINKOS MONITORINGO 2018–2023 METŲ PROGRAMOS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2020 m. gruodžio 9 d. Nr. 1411
Vilnius
1. Pakeisti Valstybinę aplinkos monitoringo 2018–2023 metų programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 3 d. nutarimu Nr. 996 „Dėl Valstybinės aplinkos monitoringo 2018–2023 metų programos patvirtinimo“:
1.1. Pakeisti 9 punktą ir jį išdėstyti taip:
„9. Dėl atominės energetikos plėtojimo regione, eksploatuojamų ir planuojamų statyti atominių elektrinių kaimyninėse šalyse (ypač Baltarusijoje ir Rusijoje) ir darbų, susijusių su Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimu, galimos radionuklidų pernašos ir gyventojų apšvitos Lietuvoje ypač svarbus vaidmuo tenka oro radiologinio monitoringo tinklui. Jo matavimo duomenys reikalingi siekiant operatyviai vertinti radiologinę situaciją Lietuvoje ir poveikį aplinkai, užtikrinant radioaktyviųjų aerozolinių priemaišų sudėties nustatymą Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo metu ir sekant į Lietuvą patenkančius ir išnešamus radionuklidų srautus.“
1.2. Pakeisti 12.4 papunktį ir jį išdėstyti taip:
„12.4. tikslas – nustatyti radioaktyviųjų medžiagų ore šaltinius, vertinti dėl Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo į aplinką išmetamų radionuklidų sklaidą aplinkoje, jų poveikį aplinkai, nustatyti radionuklidų pernašą iš kitų valstybių. Uždaviniai tikslui pasiekti:
12.4.2. atlikti oro radiologinį monitoringą Lietuvos Respublikos teritorijoje 100 km spinduliu aplink Ignalinos atominę elektrinę;
1.3. Pakeisti 12.5 papunktį ir jį išdėstyti taip:
1.4. Pakeisti 13 punktą ir jį išdėstyti taip:
„13. Požeminis vanduo yra pagrindinis Lietuvos geriamojo vandens šaltinis. Geriamojo vandens gavybai naudojami gilūs vandens telkinių sluoksniai apsaugoti geriau, tačiau gruntinis vanduo menkai apsaugotas nuo antropogeninio poveikio. Šiuo metu didžiausi galimi požeminių vandens telkinių teršėjai – pasklidosios taršos šaltiniai (intensyvus žemės ūkis, urbanizuotos teritorijos), tačiau ir dėl intensyvaus telkinių naudojimo kai kurių cheminių medžiagų koncentracija gali padidėti tiek, kad vanduo taps netinkamas naudoti.
Naudojantis duomenimis, surinktais 195 stebimuosiuose gręžiniuose, įgyvendinant Valstybinę aplinkos monitoringo 2011–2017 metų programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. kovo 2 d. nutarimu Nr. 315 „Dėl Valstybinės aplinkos monitoringo 2011–2017 metų programos patvirtinimo“ (toliau – Valstybinė aplinkos monitoringo 2011–2017 m. programa), buvo įvertinta, kad požeminio vandens baseinų kiekybinė ir cheminė būklė išlieka gera. Nustatyta, kad baseinuose, kuriuose yra mineralizuoto vandens prietakos rizika – chlorido ir sulfato koncentracija viršija geriamajam vandeniui leistinas ribines reikšmes, dabartinis požeminio vandens eksploatacijos intensyvumas nekeičia požeminio vandens kokybės regioniniu mastu, tačiau reikia tęsti stebėjimus. Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. D1-546 „Dėl Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatų patvirtinimo“, ūkio subjektai, eksploatuojantys geriamojo vandens tiekimo vandenvietes, esančias rizikos grupei priskirtuose Suvalkijos (kodas LT004031100), Kėdainių–Dotnuvos (kodas LT001031100), Viršutinio devono Stipinų (kodai LT002001100, LT002003400), Joniškio (kodas LT001023400), įpareigoti vykdyti – chlorido ir sulfato koncentracijų monitoringą požeminio vandens baseinuose, kai paimamo ar planuojamo paimti vandens kiekis (vidutinis metinis paėmimas) siekia nuo 10 iki 100 m3 per parą. Tokiu būdu duomenys yra gaunami iš visų požeminio vandens naudotojų.
Programoje parametrų sąrašas ir stebėjimų dažnumas parinktas atsižvelgiant į Direktyvos 2000/60/EB, Direktyvos 98/83/EB, Direktyvos 91/676/EEB, Direktyvos 2006/118/EB reikalavimus, Minamatos konvenciją dėl gyvsidabrio, Stokholmo konvenciją dėl patvariųjų organinių teršalų, Reglamentą (EB) Nr. 850/2004 ir atliktų stebėjimų rezultatus.
Dėl eksploatuojamos Baltarusijos atominės elektrinės atsiranda požeminio vandens radioaktyviojo užterštumo tikimybė. Siekiant užtikrinti gyventojams tiekiamo geriamojo vandens atitiktį Direktyvos 98/83/EB reikalavimams, būtina atlikti požeminio geriamojo vandens radiologinį monitoringą.“
1.5. Pakeisti 14 punktą ir jį išdėstyti taip:
„14. Paviršinius vandens telkinius antropogeninė tarša veikia labiausiai. Atlikus taršos šaltinių analizę ir jų poveikio paviršinių vandens telkinių būklei vertinimą, buvo nustatyti šie pagrindiniai Lietuvos paviršinių vandens telkinių būklei įtakos turintys veiksniai: pasklidoji tarša, kurios didžiąją dalį sudaro dėl žemės ūkio veiklos susidarančios taršos apkrovos ir kuri yra vienas pagrindinių nitratų azoto taršos šaltinių, ir sutelktoji tarša, kurios aktualiausia keliama problema – tarša bendruoju fosforu ir amonio azotu. Pastaraisiais metais nuolat gerėjant nuotekų valymui, labai sumažėjo vandens telkinių būklės problemų dėl sutelktosios taršos. Dažniausiai upių atkarpos, kuriose šiuo metu vandens kokybės elementų rodiklių vertės viršija geros ekologinės būklės vertes dėl nuotekų išleidimo, yra nedidelės, o sutelktosios taršos šaltiniai nitratų koncentracijai upėse turi labai mažai įtakos. Trečiasis pagrindinis paviršinių vandens telkinių būklei įtakos turintis veiksnys – tarptautinė tarša, kurią sudaro iš kaimyninių šalių patenkančios taršos apkrovos. Plėtojant atominę energetiką, regione atsiranda nauji potencialūs Lietuvos paviršinio vandens telkinių radioaktyviojo užterštumo šaltiniai – eksploatuojamos ir planuojamos statyti atominės elektrinės kaimyninėse šalyse (Baltarusijoje, Rusijoje), todėl atsiranda poreikis dažninti matavimus vandens telkiniuose, kurie bus naudojami šioms atominėms elektrinėms aušinti.“
1.6. Pakeisti 19.1 papunktį ir jį išdėstyti taip:
„19.1. tikslas – vertinti požeminio vandens telkinių atsinaujinimo šaltinius, požeminio vandens cheminę ir radiologinę būklę, kokybės kitimo tendencijas ir jas lemiančius veiksnius. Uždavinys tikslui pasiekti – atlikti požeminio vandens priežiūros monitoringą ir požeminio geriamojo vandens radiologinį monitoringą;“.
1.7. Papildyti 201 punktu:
„201. Lietuvos teritorijoje dirbtiniai radionuklidai pasklido po aplinką po Černobylio atominės elektrinės avarijos, taip pat radionuklidai į aplinką patenka dėl pernašos iš kitų valstybių, gali patekti dėl atominės energetikos plėtojimo regione ir darbų, susijusių su Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimu. Radionuklidai, patekę į aplinką, nusėda ant žemės paviršiaus ir patenka į dirvožemį. Radionuklidai, esantys dirvožemyje, mitybos grandine patenka į žmogaus organizmą ir sukelia papildomą apšvitą. Todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies nuostatomis Lietuvos Respublikos teritorijoje 100 km spinduliu aplink branduolinės energetikos objektus turi būti atliekamas valstybinis radiologinis aplinkos monitoringas, nustatant dirvožemio, maisto produktų ir jų žaliavų, pašarų ir jų žaliavų radioaktyvųjį užterštumą sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.“
1.8. Pakeisti 23 punktą ir išdėstyti jį taip:
„23. Programos tikslai ir uždaviniai dirvožemio būklės stebėjimo srityje:
23.1. tikslas – vertinti miškų ir laukų svarbiausių dirvožemio kokybės rodiklių – bendrųjų savybių, organinės medžiagos būklės ir rūgštingumo parametrų – pokyčius. Uždavinys tikslui pasiekti – atlikti dirvožemio būklės monitoringą;
23.2. tikslas – vertinti dirvožemio pasklidosios taršos iš žemės ūkio veiklos mastą, atsižvelgiant į grėsmę, kad suintensyvėjus žemės ūkio veiklai gali padidėti užterštumas pesticidų likučiais ir azoto junginiais, taip pat į vietinę ir regioninę taršą iš stambių ūkio subjektų ypač pavojingomis medžiagomis. Uždavinys tikslui pasiekti – atlikti pasklidosios dirvožemio taršos monitoringą;
23.3. tikslas – vertinti dirvožemio radioaktyvųjį užterštumą Lietuvos Respublikos teritorijoje 100 km spinduliu aplink Baltarusijos atominę elektrinę, šio užterštumo kaitos tendencijas ir dėl jo galimą gyventojų apšvitą. Uždavinys tikslui pasiekti – atlikti dirvožemio monitoringą Lietuvos Respublikos teritorijoje 100 km spinduliu aplink Baltarusijos atominę elektrinę;
23.4. tikslas – vertinti maisto produktų ir jų žaliavų, pašarų ir jų žaliavų radioaktyvųjį užterštumą Lietuvos Respublikos teritorijoje 100 km spinduliu aplink branduolinės energetikos objektus, šio užterštumo kaitos tendencijas ir dėl jo galimą gyventojų apšvitą. Uždavinys tikslui pasiekti – vykdyti maisto produktų ir jų žaliavų, pašarų ir jų žaliavų monitoringą Lietuvos Respublikos teritorijoje 100 km spinduliu aplink branduolinės energetikos objektus.“
1.9. Pakeisti 42 punktą ir išdėstyti jį taip:
„42. Iki kiekvienų kalendorinių metų gruodžio 1 dienos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Žemės ūkio ministerija parengia ir patvirtina kiekvienų kitų metų metinių Programos uždavinių, kuriuos vykdo joms pavaldžios ir jų reguliavimo sričiai priskirtos institucijos bei įstaigos, įgyvendinimo planus.“
1.10. Pakeisti 43 punktą ir išdėstyti jį taip:
„43. Sveikatos apsaugos ministerija, Žemės ūkio ministerija užtikrina, kad informacija apie atitinkamų metų Programos uždavinių, kuriuos vykdo joms pavaldžios ir jų reguliavimo sričiai priskirtos institucijos bei įstaigos, įgyvendinimo planų vykdymą būtų pateikta Aplinkos ministerijai iki kitų metų kovo 1 dienos.“
1.11. Pakeisti 45 punktą ir išdėstyti jį taip:
1.12. Pakeisti priedo 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
| „7. |
Tikslas – nustatyti radioaktyviųjų medžiagų ore šaltinius, vertinti dėl Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo į aplinką išmetamų radionuklidų sklaidą aplinkoje, jų poveikį aplinkai, nustatyti radionuklidų pernašą iš kitų valstybių (Programos 12.4 p.) |
||
| 7.1. |
surenkama patikimų metinių radionuklidų ore sklaidos duomenų, numatytų Programos uždavinių įgyvendinimo planuose |
ne mažiau kaip 90 proc. |
Sveikatos apsaugos ministerija“. |
1.13. Pakeisti priedo 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
| „8. |
Uždaviniai |
||
| 8.1. |
atlikti oro radiologinį monitoringą Vilniaus mieste ir Alytaus apskrityje (Programos 12.4.1 p.) |
||
| 8.1.1. |
nustatyta dirbtinių ir gamtinių radionuklidų aktyvumo koncentracija (alfa, beta ir gama spinduolių) |
ne mažiau kaip 2 stotyse, nuolat |
Sveikatos apsaugos ministerija |
| 8.2. |
atlikti oro radiologinį monitoringą Lietuvos Respublikos teritorijoje 100 km spinduliu aplink Ignalinos atominę elektrinę (Programos 12.4.2 p.) |
||
| 8.2.1. |
paimti mėginiai radionuklidų aktyvumo koncentracijai oro aerozoliuose nustatyti, nustatyta dirbtinių ir gamtinių radionuklidų aktyvumo koncentracija |
ne mažiau kaip 1 stotyje, nuolat |
Sveikatos apsaugos ministerija |
| 8.3. |
atlikti iškritų radiologinį monitoringą (Programos 12.4.3 p.) |
||
| 8.3.1. |
paimti mėginiai radionuklidų aktyvumo koncentracijai iškritose nustatyti, nustatyta radionuklidų aktyvumo koncentracija iškritose |
ne mažiau kaip 1 stotyje, kas mėnesį |
Sveikatos apsaugos ministerija |
| 8.4. |
atlikti aplinkos dozės ekvivalento monitoringą (Programos 12.4.4 p.) |
||
| 8.4.1. |
atlikti aplinkos dozės ekvivalento matavimai |
ne mažiau kaip 7 savivaldybėse, atliekant matavimus 7 savivaldybėse ne mažiau kaip po 10 matavimo taškų kiekvienoje savivaldybėje 2 kartus per metus |
Sveikatos apsaugos ministerija“. |
1.14. Pakeisti priedo 9 punktą ir jį išdėstyti taip:
| „9. |
Tikslas – fiksuoti radiologinę būklę Lietuvoje tiesioginiu režimu, vertinti aplinkos gama dozės galios pokyčius (Programos 12.5 p.) |
||
| 9.1. |
surenkama patikimų metinių radiologinės būklės duomenų, numatytų Programos uždavinių įgyvendinimo planuose |
ne mažiau kaip 90 proc. |
Sveikatos apsaugos ministerija“. |
1.15. pakeisti priedo 10 punktą ir jį išdėstyti taip:
| „10. |
Uždavinys |
||
| 10.1. |
vykdyti radioaktyviojo užterštumo pavojaus ankstyvojo susekimo ir aplinkos gama dozės galios lygio kitimo išplėstinio stebėjimo monitoringą (Programos 12.5 p.) |
||
| 10.1.1. |
nustatyta aplinkos gama dozės galia, gama spektras |
ne mažiau kaip 40 stočių, nepertraukiamai |
Sveikatos apsaugos ministerija“. |
1.16. Pakeisti priedo 13 punktą ir jį išdėstyti taip:
| „13. |
Tikslas – vertinti požeminio vandens telkinių atsinaujinimo šaltinius, požeminio vandens cheminę ir radiologinę būklę, kokybės kitimo tendencijas ir jas lemiančius veiksnius (Programos 19.1 p.) |
||
| 13.1. |
surenkama patikimų metinių požeminio vandens kokybės duomenų, numatytų Programos uždavinių įgyvendinimo planuose, leidžiančių nustatyti kiekvieno požeminio vandens baseino vandens kokybę, kiekį ir jų pokyčius |
ne mažiau kaip 80 proc. |
Aplinkos ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija“. |
1.17. Pakeisti priedo 14.1 papunktį ir jį išdėstyti taip:
| „14.1. |
atlikti požeminio vandens priežiūros monitoringą ir požeminio geriamojo vandens radiologinį monitoringą (Programos 19.1 p.)“. |
1.18. Papildyti priedą 14.1.9 papunkčiu:
| „14.1.9. |
nustatyta radionuklidų aktyvumo koncentracija požeminiame geriamajame vandenyje |
ne mažiau kaip 1 vietoje, 1 kartą per mėnesį, ne mažiau kaip 14 vietų, 4 kartus per metus |
Sveikatos apsaugos ministerija“. |
1.19. Pakeisti priedo 15 punktą ir jį išdėstyti taip:
| „15. |
Tikslas – įvertinti Baltijos jūros priekrantės ir tarpinių vandens telkinių ekologinę, cheminę ir radiologinę būklę, vandens lygio pokyčius, išskirtinės ekonominės zonos ir teritorinės jūros aplinkos būklę ir antropogeninės taršos poveikį (Programos 19.2 p.) |
||
| 15.1. |
surenkami stebėsenos duomenys, leidžiantys patikimai įvertinti Baltijos jūros priekrantės ir Kuršių marių ekologinę, cheminę ir radiologinę būklę, vandens lygio pokyčius, išskirtinės ekonominės zonos ir teritorinės jūros aplinkos būklę ir antropogeninės taršos poveikį |
ne mažiau kaip 85 proc. |
Aplinkos ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija“. |
1.20. Pakeisti priedo 16.1.12 papunktį ir jį išdėstyti taip:
| „16.1.12. |
nustatyta radionuklidų aktyvumo koncentracija vandenyje ir dugno nuosėdose |
ne mažiau kaip 1 vietoje, 1 kartą per metus, kasmet |
Sveikatos apsaugos ministerija“. |
1.21. Pakeisti priedo 16.2.20 papunktį ir jį išdėstyti taip:
| „16.2.20. |
nustatyta radionuklidų aktyvumo koncentracija biotoje |
ne mažiau kaip 1 vietoje, 1 kartą per metus |
Sveikatos apsaugos ministerija“. |
1.22. Pakeisti priedo 16.2.21 papunktį ir jį išdėstyti taip:
| „16.2.21. |
nustatyta radionuklidų aktyvumo koncentracija vandenyje ir dugno nuosėdose |
ne mažiau kaip 2 vietose, 3–4 kartus per metus |
Sveikatos apsaugos ministerija“. |
1.23. Pakeisti priedo 16.3.22 papunktį ir jį išdėstyti taip:
| „16.3.22. |
nustatyta radionuklidų aktyvumo koncentracija vandenyje ir dugno nuosėdose |
ne mažiau kaip 1 vietoje, 3–4 kartus per metus |
Sveikatos apsaugos ministerija“. |
1.24. Pakeisti priedo 17 punktą ir jį išdėstyti taip:
| „17. |
Tikslas – įvertinti ežerų ir tvenkinių ekologinę, cheminę ir radiologinę būklę, vandens lygio pokyčius (Programos 19.3 p.) |
||
| 17.1. |
surenkami ežerų ir tvenkinių stebėsenos duomenys, leidžiantys patikimai įvertinti vandens telkinių ekologinę, cheminę ir radiologinę būklę, vandens lygio pokyčius |
ne mažiau kaip 90 proc. |
Aplinkos ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija“. |
1.25. Pakeisti priedo 18.1.13 papunktį ir jį išdėstyti taip:
| „18.1.13. |
nustatyta radionuklidų aktyvumo koncentracija vandenyje |
ne mažiau kaip 1 vandens telkinyje, 6 kartus per metus, kasmet, ne mažiau kaip 1 vandens telkinyje, 2 kartus per metus, kasmet |
Sveikatos apsaugos ministerija“. |
1.26. Pakeisti priedo 18.1.14 papunktį ir jį išdėstyti taip:
| „18.1.14. |
nustatyta radionuklidų aktyvumo koncentracija dugno nuosėdose |
ne mažiau kaip 1 vandens telkinyje, 2 kartus per metus, kasmet, ne mažiau kaip 1 vandens telkinyje, 1 kartą per metus, kasmet |
Sveikatos apsaugos ministerija“. |
1.27. Pakeisti priedo 18.2.8 papunktį ir jį išdėstyti taip:
| „18.2.8. |
nustatyta radionuklidų aktyvumo koncentracija vandenyje ir dugno nuosėdose |
ne mažiau kaip 1 vandens telkinyje, 4 kartus per metus, kasmet |
Sveikatos apsaugos ministerija“. |
1.28. Pakeisti priedo 18.2.9 papunktį ir jį išdėstyti taip:
| „18.2.9. |
nustatyta radionuklidų aktyvumo koncentracija biotoje (augmenijoje) |
ne mažiau kaip 1 vandens telkinyje, 1 kartą per metus, kasmet |
Sveikatos apsaugos ministerija“. |
1.29. Pakeisti priedo 19 punktą ir jį išdėstyti taip:
| „19. |
Tikslas – įvertinti upių ekologinę, cheminę ir radiologinę būklę, vandens lygio ir kiekio pokyčius, teršiančių medžiagų apkrovą (Programos 19.4 p.) |
||
| 19.1. |
surenkami upių stebėsenos duomenys, leidžiantys patikimai įvertinti vandens telkinių ekologinę, cheminę ir radiologinę būklę, vandens lygio ir kiekio pokyčius, teršalų apkrovą pagrindinėms upėms ir teršalų, patenkančių per vandens telkinius, apkrovą Lietuvai iš kaimyninių šalių |
ne mažiau kaip 90 proc. |
Aplinkos ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija“. |
1.30. Pakeisti priedo 20.1.15 papunktį ir jį išdėstyti taip:
| „20.1.15. |
nustatyta radionuklidų aktyvumo koncentracija vandenyje |
ne mažiau kaip 5 vietose, 4 kartus per metus, kasmet, 1 vietoje Baltarusijos pasienyje, ne mažiau kaip 12 kartų per metus, kasmet |
Sveikatos apsaugos ministerija“. |
1.31. Pakeisti priedo 20.1.16 papunktį ir jį išdėstyti taip:
| „20.1.16. |
nustatyta radionuklidų aktyvumo koncentracija dugno nuosėdose |
ne mažiau kaip 5 vietose, 2 kartus per metus, kasmet, 1 vietoje Baltarusijos pasienyje, ne mažiau kaip 4 kartus per metus, kasmet |
Sveikatos apsaugos ministerija“. |
1.32. Pakeisti priedo 20.1.17 papunktį ir jį išdėstyti taip:
| „20.1.17. |
nustatyta radionuklidų aktyvumo koncentracija biotoje (žuvyse) |
1 vietoje Baltarusijos pasienyje, ne mažiau kaip 1 kartą per metus, kasmet |
Sveikatos apsaugos ministerija“. |
1.33. Papildyti priedą 241 punktu:
| „241. |
Tikslas – vertinti dirvožemio radioaktyvųjį užterštumą Lietuvos Respublikos teritorijoje 100 km spinduliu aplink Baltarusijos atominę elektrinę, šio užterštumo kaitos tendencijas ir dėl jo galimą gyventojų apšvitą (Programos 23.3 p.) |
||
| 241.1. |
Programos įgyvendinimo laikotarpiu surinkta patikimų duomenų apie dirvožemio radioaktyvųjį užterštumą |
ne mažiau kaip 90 proc. |
Sveikatos apsaugos ministerija“. |
1.34. Papildyti priedą 242 punktu:
| „242. |
Uždavinys |
||
| 242.1. |
atlikti dirvožemio monitoringą Lietuvos Respublikos teritorijoje 100 km spinduliu aplink Baltarusijos atominę elektrinę (Programos 23.3 p.) |
||
| 242.1.1. |
nustatyta radionuklidų aktyvumo koncentracija dirvožemyje Lietuvos Respublikos teritorijoje 100 km spinduliu aplink Baltarusijos atominę elektrinę |
ne mažiau kaip 10 vietų, vieną kartą per metus |
Sveikatos apsaugos ministerija“. |
1.35. Papildyti priedą 243 punktu:
| „243. |
Tikslas – vertinti maisto produktų ir jų žaliavų, pašarų ir jų žaliavų radioaktyvųjį užterštumą Lietuvos Respublikos teritorijoje 100 km spinduliu aplink branduolinės energetikos objektus, šio užterštumo kaitos tendencijas ir dėl jo galimą gyventojų apšvitą (Programos 23.4 p.) |
||
| 243.1 |
Programos įgyvendinimo laikotarpiu surinkta patikimų metinių duomenų apie radionuklidų aktyvumo koncentraciją maisto produktuose ir jų žaliavose, pašaruose ir jų žaliavose |
ne mažiau kaip 90 proc. |
Sveikatos apsaugos ministerija“. |
1.36. Papildyti priedą 244 punktu:
| „244. |
Uždavinys |
||
| 244.1. |
vykdyti maisto produktų ir jų žaliavų, pašarų ir jų žaliavų monitoringą Lietuvos Respublikos teritorijoje 100 km spinduliu aplink branduolinės energetikos objektus (Programos 23.4 p.) |
||
| 244.1.1. |
nustatyta radionuklidų aktyvumo koncentracija maisto produktuose ir jų žaliavose, pašaruose ir jų žaliavose |
ne mažiau kaip 1 vietoje, 1 kartas per mėnesį, ne mažiau kaip 14 vietų, 4 kartus per metus |
Sveikatos apsaugos ministerija“. |