LIETUVOS RESPUBLIKOS

SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL ŠEIMŲ, AUGINANČIŲ VAIKUS SU SUNKIA NEGALIA, SOCIALINIO SAUGUMO STIPRINIMO PRITAIKANT BŪSTĄ IR GYVENAMĄJĄ APLINKĄ

2018 METAIS TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO  

 

2018 m. liepos 11 d. Nr. A1-360

Vilnius

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 11 straipsnio 3 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo“, 1.1.4 papunkčiu:

1. T v i r t i n u Šeimų, auginančių vaikus su sunkia negalia, socialinio saugumo stiprinimo pritaikant būstą ir gyvenamąją aplinką 2018 metais tvarkos aprašą (pridedama).

2. P a v e d u šio įsakymo vykdymo kontrolę viceministrui pagal veiklos sritį.

 

 

 

 

Socialinės apsaugos ir darbo ministras                                               Linas Kukuraitis

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos socialinės

apsaugos ir darbo ministro

2018 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. A1-360

 

ŠEIMŲ, AUGINANČIŲ VAIKUS SU SUNKIA NEGALIA, SOCIALINIO SAUGUMO STIPRINIMO PRITAIKANT BŪSTĄ IR GYVENAMĄJĄ APLINKĄ 2018 metais tvarkos Aprašas

 

I SKYRIUS

Bendrosios nuostatos

 

1. Šeimų, auginančių vaikus su sunkia negalia, socialinio saugumo stiprinimo pritaikant būstą ir gyvenamąją aplinką 2018 metais tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato:

1.1. reikalavimus pritaikomam būstui, būsto ir gyvenamosios aplinkos pritaikymo darbams, būsto pritaikymo išlaidoms, būsto pritaikymo eilei sudaryti;

1.2. prašymų pritaikyti būstą vaikams su sunkia negalia nagrinėjimo, būsto pritaikymo vaikams su sunkia negalia poreikio vertinimo tvarką;

1.3. būsto pritaikymo vaikams su sunkia negalia finansavimo dydį, išlaidų planavimo ir paraiškų skirti lėšų būstui pritaikyti vaikams su sunkia negalia (toliau – paraiška) teikimo ir nagrinėjimo tvarką, finansavimo skyrimo ir atsiskaitymo už lėšų panaudojimą tvarką, viešųjų pirkimų organizavimo tvarką;

1.4. būsto pritaikymo vaikams su sunkia negalia darbų priežiūros ir priėmimo tvarką.

2. Aprašu vadovaujasi Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Neįgaliųjų reikalų departamentas), savivaldybių administracijos ir jose veikiančios būsto pritaikymo neįgaliesiems komisijos (toliau – komisija).

3. Apraše vartojamos sąvokos:

3.1. Būstas – vienbutis gyvenamasis namas, butas ar kitos gyvenamosios patalpos arba jų dalys, tinkami gyventi vienam asmeniui ar šeimai bei daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektai.

3.2. Būsto pritaikymas – būsto ir gyvenamosios aplinkos pertvarkymas panaudojant specialius elementus, keičiant vaikams su sunkia negalia, turintiems judėjimo ir (arba) apsitarnavimo funkcijų sutrikimų, neprieinamas erdves, ir einamasis remontas įgyvendinant tiesiogiai su būsto pritaikymu susijusius statybos sprendimus.

3.3. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektai:

3.3.1. bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai), tarpaukštinių laiptų konstrukcijos, nuožulnos); 

3.3.2. bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus);

3.3.3. pastato bendrojo naudojimo patalpos ir kitos pastato dalys – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, bendrojo naudojimo balkonai, lodžijos, terasos, jeigu jie nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams;

3.3.4. vietiniai inžineriniai tinklai – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme;

3.3.5. bendrojo naudojimo žemės sklypas – bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų naudojamas ir (ar) valdomas žemės sklypas.

3.4. Gyvenamoji aplinka – nuolydžiai, takeliai privažiuoti neįgaliojo vežimėliu prie būsto ar automobilio stovėjimo bei saugojimo vietos individualiam ar daugiabučiam namui priskirto sklypo ribose.

3.5. Pareiškėjas – vaikui su sunkia negalia atstovaujantis asmuo – vienas iš tėvų, globėjas (rūpintojas), atstovas pagal įstatymą ar gyvenamosios vietos savivaldybės socialinis darbuotojas;

3.6. Sensorinės pagalbos priemonės – stacionarūs ir mobilūs įrenginiai arba priemonės, naudojami vaiko su sunkia negalia gyvenamojoje aplinkoje, kuriais naudojantis tenkinami vaiko su sunkia negalia, turinčio sensorinių sutrikimų, fiziniai ir (ar) emociniai poreikiai ar pojūčiai.

3.7. Vaikas su sunkia negalia – vaikas, kuriam Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka nustatytas sunkus neįgalumo lygis.

3.8. Būstas, daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektas ir gyvenamoji aplinka Apraše toliau kartu vadinami „būstas“. Jei Apraše vartojama sąvoka „būstas“, ta norma yra bendroji, taikoma ir būstui, ir daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams, ir gyvenamajai aplinkai. Jei norma yra specialioji, taikoma tik daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams arba tik gyvenamajai aplinkai, atitinkamai vartojama sąvoka „daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektai“ arba „gyvenamoji aplinka“.

3.9. Kitos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme vartojamas sąvokas.

 

II SKYRIUS

reikalavimai vaikams su sunkia negalia, kuriems gali būti pritaikomas būstas

 

4. Būstas pritaikomas vaikui su sunkia negalia.

5. Vaikui su sunkia negalia būstas gali būti pakartotinai pritaikomas ne anksčiau kaip po 5 metų nuo paskutinio sprendimo pritaikyti būstą pagal Būsto pritaikymo neįgaliesiems finansavimo 2013−2015 metais tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2013 kovo 27 d. įsakymu Nr. A1-137 „Dėl Būsto pritaikymo neįgaliesiems finansavimo 2013−2015 metais tvarkos aprašo patvirtinimo“, arba Šeimų, auginančių vaikus su sunkia negalia, socialinio saugumo stiprinimo pritaikant būstą ir gyvenamąją aplinką 2017 metais tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. A1-363 „Dėl Šeimų, auginančių vaikus su sunkia negalia, socialinio saugumo stiprinimo pritaikant būstą ir gyvenamąją aplinką 2017 metais tvarkos aprašo patvirtinimo“, priėmimo dienos, išskyrus atvejus, kai dėl pasikeitusių vaiko su sunkia negalia ugdymosi poreikių ar sveikatos būklės reikalingas papildomas būsto pritaikymas. Tokiu atveju sprendimą dėl pakartotinio būsto pritaikymo, nepraėjus 5 metams nuo paskutinio sprendimo pritaikyti būstą priėmimo dienos, tikslingumo priima komisija savivaldybės administracijos nustatyta tvarka. Nepraėjus 5 metams nuo paskutinio sprendimo pritaikyti būstą priėmimo dienos dar kartą gali būti pritaikomas tik tas būstas, kuris vaikui su sunkia negalia jau buvo pritaikytas.

 

III SKYRIUS

Reikalavimai pritaikomam būstui

 

6. Reikalavimai pritaikomam būstui:

6.1. būstas yra vaiko su sunkia negalia, kuriam prašoma pritaikyti būstą, deklaruota ir faktinė nuolatinė gyvenamoji vieta;

6.2. būstas turi priklausyti nuosavybės teise vaikui su sunkia negalia ar jo artimiesiems giminaičiams, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, arba savivaldybei (socialinis būstas);

6.3. būsto savininkui nėra apribotos daiktinės teisės į būstą, išskyrus hipoteką. Ši nuostata nėra taikoma, jei vaikui su sunkia negalia perkamos sensorinės pagalbos priemonės arba mobilūs keltuvai (įskaitant kopiklius laiptais);

6.4. būsto savininkas arba butų ir kitų patalpų savininkai sutinka, kad jam (jiems) priklausantis būstas arba atitinkamai daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektai būtų pritaikyti, arba savivaldybės administracijos nustatyta tvarka savivaldybės administracijos direktorius ar savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas (pavaduotojai) (savivaldybės vykdomoji institucija) yra priėmę sprendimą dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų pritaikymo neįgaliojo specialiesiems poreikiams ir įtraukimo į būsto pritaikymo eilę, jei toks pritaikymas finansuojamas ne iš bendrojo naudojimo objektų savininkų lėšų, jei butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime priimamas sprendimas daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų neįgaliojo specialiesiems poreikiams nepritaikyti;

6.5. dėl būsto teisinio statuso nėra iškelta civilinė byla (dėl arešto, nuosavybės nustatymo ir t. t.);

6.6. naujos statybos būstas baigtas statyti ir pripažintas tinkamu naudoti;

6.7. būstas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre;

6.8. būstas nėra nuomojamas (išskyrus socialinį ar savivaldybei nuosavybės teise priklausantį būstą).

7. Jei būste vaikas su sunkia negalia faktiškai negyvena dėl to, kad būstas nėra pritaikytas jo poreikiams, sprendimą dėl būsto pritaikymo (arba nepritaikymo) priima komisija savivaldybės administracijos nustatyta tvarka.

 

IV SKYRIUS

REIKALAVIMAI Būsto pritaikymo DARBAMS

 

8. Visi būsto pritaikymo projektai ir atliekami statybos darbai turi atitikti Statybos techninio reglamento STR 2.03.01:2001 „Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai žmonių su negalia reikmėms“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 317 „Dėl STR 2.03.01:2001 „Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai žmonių su negalia reikmėms“ patvirtinimo“ (toliau – STR 2.03.01:2001), ir kitų statybos bei remonto rangos darbus reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.

9. Pagal Aprašą pritaikant būstą vaikui su sunkia negalia gali būti perkama ši įranga ir (ar) atliekami šie būsto pritaikymo darbai jo viduje:

9.1. perkėlimo įranga (mobilūs keltuvai, perkėlimo sistemos) asmeniui pakelti (pavyzdžiui, perkelti iš lovos ir perkelti būste iš vienos vietos į kitą) ir jos montavimas;

9.2. sanitariniai įrenginiai (unitazas, praustuvas, vonia, dušas (trapas (jei nėra techninių galimybių – dušo padėklas), dušo užuolaida arba viena sienelė ir užuolaida), svirtiniai vandens maišytuvai ir jų įrengimas, perstatymas, pritaikymas, sienos tarp tualeto ir vonios patalpų išardymas, patalpų didinimas (nekeičiant atraminių sienų išdėstymo), pertvarų jungimas, dėl būsto pritaikymo atsiradę būtini, tiesiogiai su atliekamu būsto pritaikymu susiję smulkūs apdailos ir einamojo remonto darbai (įskaitant senų langų keitimą, ventiliacijos įrengimą, rankšluosčių džiovintuvo pastatymą);

9.3. atlenkiamo dušo stalo ar kėdutės, suolelio vonios kambaryje (persėsti į vonią) pirkimas ir pastatymas;

9.4. elektrinio vandens šildytuvo (ne daugiau kaip 50 litrų), jeigu centralizuotai nėra tiekiamas šiltas vanduo, pirkimas ir pastatymas;

9.5. buities įrenginių (skalbimo mašinos, džiovyklės, viryklės) pastatymas, montavimas ir prijungimas (išskyrus pirkimą);

9.6. kabinamųjų bei montuojamųjų baldų pritaikymas, kabinimas, pastatymas ir montavimas (išskyrus pirkimą);

9.7. slenksčių pažeminimas, išardymas, slenksčio nuolydžio įrengimas;

9.8. balkono durų paplatinimas ir grindų pakėlimas iki slenksčio lygio;

9.9. balkono apsauginių grotų (arba įstiklinimo) įrengimas;

9.10. durų paplatinimas ir įrengimas, papildomos durų angos įrengimas, nuotolinio valdymo durų atidarymo mechanizmų įrengimas;

9.11. koridoriaus paplatinimas (nekeičiant viso buto išplanavimo, pvz., išmontuojant sienines spintas);

9.12. turėklų, atramų, laikiklių pirkimas, pritvirtinimas ar pastatymas;

9.13. elektros, telefono jungiklių ir šakutės lizdų, vandentiekio čiaupų nuleidimas iki pasiekiamo lygio, papildomo šakutės lizdo įrengimas pasiekiamame lygyje;

9.14. signalizatorių (dujų, gaisro) įrengimas;

9.15. saugos priemonių įrengimas (sienų dangos minkštinimas arba jos keitimas dėl vaiko sensorinių sutrikimų, apsauginių plėvelių langams klijavimas, durų užraktų ar apsaugų įrengimas ir pan.);

9.16. nesant techninių galimybių įrengti būste sanitarinius įrenginius arba pritaikyti būste esančius, komisijos sprendimu gali būti perkami mobilūs techninės pagalbos įrenginiai (mobilios vonios ir mobilūs tualetai). Tada jokie stacionarūs sanitariniai įrenginiai neįrengiami ir esamos sanitarinės patalpos nepritaikomos;

9.17. individualių namų viduje gali būti įrengiami keltuvai (liftai) tarp aukštų. Sprendimą dėl tokių keltuvų (liftų) įrengimo tikslingumo priima komisija;

9.18. esant vaiko sensorinės sistemos sutrikimų, gali būti perkamos sensorinės pagalbos priemonės (spaudimo, supimo ir panašūs įrenginiai, pasunkintos antklodės, liemenės, garso slopinimo įranga, vizualinių stimuliacijų įranga ir pan.), jei jos nenurodytos Neįgaliųjų aprūpinimo techninės pagalbos priemonėmis ir šių priemonių įsigijimo išlaidų kompensavimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. A1-338 „Dėl Neįgaliųjų aprūpinimo techninės pagalbos priemonėmis ir šių priemonių įsigijimo išlaidų kompensavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ arba šių priemonių neteikia Techninės pagalbos neįgaliesiems centras prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – TPNC).

10. Pagal Aprašą vaikui su sunkia negalia gali būti perkama ši įranga ir (ar) atliekami šie būsto pritaikymo darbai būsto išorėje:

10.1. buitiniai biologiniai valymo įrenginiai ir jų montavimas, nuotekų įvado prijungimas prie buitinių nuotekų tinklo, esančio ne toliau kaip 25 metrai (arba toliau nei 25 metrai, jeigu tokio prijungimo prie buitinių nuotekų tinklo išlaidas apmoka pareiškėjas) iki individualaus gyvenamojo namo;

10.2. vandentiekio įrenginiai ir jo įvado iki gyvenamojo namo iš vandens šulinio, gręžinio ar centrinio vandentiekio tinklo, esančio ne toliau kaip 25 metrai (arba toliau nei 25 metrai, jeigu tokio prijungimo prie centralizuoto vandentiekio tinklų išlaidas apmoka pareiškėjas) iki individualaus gyvenamojo namo, įrengimas;

10.3. būsto durų platinimas, slenksčių nuėmimas, nuolydžių įrengimas, papildomos durų angos ir durų įrengimas;

10.4. įėjimas į būstą:

10.4.1. išorės laiptų pritaikymas, turėklų pirkimas, jų pritvirtinimas, įvairių atramų, laikiklių pastatymas;

10.4.2. papildomo apšvietimo įrengimas (taip pat ir automatinio, su judesio jutikliais, arba įjungiamo nuotolinio valdymo įrenginiais) įrengimas prie būsto durų ir laiptinėje iki būsto;

10.4.3. įvairaus ženklinimo laiptinėje įrengimas (laiptų pakopų žymėjimas ir pan.);

10.4.4. įvairaus tipo prievažų, nuovažų, rampų, vežimėlio traukimo mechanizmų įrengimas ir pritaikymas;

10.4.5. įvairaus tipo keltuvai (liftai) (vertikalūs, nuožulnūs, laiptų kopikliai) ir jų įrengimas (keltuvo (lifto) kėlimo aukštis – ne aukščiau kaip iki pastato antžeminės dalies pirmojo aukšto). Laiptų kopikliai gali būti perkami tik tokiu atveju, jei nėra techninių galimybių įrengti keltuvą (liftą);

10.5. individualių įėjimų įrengimas pirmajame pastato aukšte esantiems būstams vietoj balkono durų arba, jei jų nėra, vietoj (arba šalia) lango;

10.6. laiptų kopiklio, vežimėlio apsisukimo ir (arba) saugojimo aikštelės įrengimas;

10.7 privažiavimo iki automobilio saugojimo vietos (stovėjimo aikštelės ar garažo), prievažų, nuovažų, rampų, keltuvų (liftų) vietų įrengimas pagal STR 2.03.01:2001 reikalavimus.

 

V SKYRIUS

būsto pritaikymo poreikį nustatantys ir vertinantys subjektai

 

11. Būsto pritaikymo poreikį nustato komisija, kuri yra sudaroma Būsto pritaikymo neįgaliesiems 2016–2018 metais tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. A1-460 „Dėl Būsto pritaikymo neįgaliesiems 2016–2018 metais tvarkos aprašo patvirtinimo“, 2 punkte nustatyta tvarka.

12. Nustatant būsto pritaikymo poreikį, savivaldybės administracijos nustatyta tvarka dalyvauja statybos darbų specialistas (architektas, inžinierius ar pan.). Statybos darbų specialistas rengia statybos darbų projektus, preliminarius darbų aprašus ir išlaidų sąmatas.

13. Komisijos funkcijos:

13.1. įvertina būsto pritaikymo vaikui su sunkia negalia poreikį;

13.2. priima sprendimą dėl būsto pritaikymo poreikio tenkinimo arba netenkinimo;

13.3. svarsto ir tvirtina savivaldybės administracijos sudarytą būsto pritaikymo eilę;

13.4. sudaro ir tvirtina siūlomų pritaikyti būstų sąrašą;

13.5. priima sprendimą dėl vaiko su sunkia negalia eilės pritaikyti būstą praleidimo, jei būstui pritaikyti reikalingų lėšų suma viršija skirtas valstybės biudžeto lėšas ir savivaldybės administracija neturi galimybių padengti trūkstamos sumos iš savivaldybės biudžeto. Tokiu atveju savivaldybės administracija siūlo pareiškėjui trūkstamą sumą dengti savo lėšomis. Jei pareiškėjas negali (ar nepageidauja) savo lėšomis dengti trūkstamos sumos, komisija priima sprendimą dėl vaiko su sunkia negalia eilės pritaikyti būstą praleidimo;

13.6. priima sprendimą dėl būsto pritaikymo preliminaraus darbų aprašo ir išlaidų sąmatos patvirtinimo arba netvirtinimo;

13.7. priima sprendimą dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų pritaikymo vaiko su sunkia negalia specialiesiems poreikiams, jei pareiškėjas pateikia daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų sprendimą nesutikti, kad bendrojo naudojimo objektai būtų pritaikyti vaiko su sunkia negalia specialiesiems poreikiams, ir jį teikia tvirtinti savivaldybės vykdomajai institucijai;

13.8. vertina atliktus būsto pritaikymo darbus.

 

VI SKYRIUS

BŪSTO PRITAIKYMO EILĖS SUDARYMAS, prašymų pritaikyti būstą pateikimas ir nagrinėjimas

 

14. Pareiškėjas laisvos formos prašymą pritaikyti būstą pateikia savivaldybės administracijai pagal gyvenamąją vietą (toliau – prašymas). Prašyme pareiškėjas nurodo savo vardą, pavardę, vaiko su sunkia negalia, kuriam prašoma pritaikyti būstą, vardą ir pavardę, gyvenamąjį adresą ir prašomo pritaikyti būsto adresą. Pareiškėjas taip pat turi patvirtinti, kad nėra pateikęs kito prašymo tam pačiam vaikui su negalia.

15. Kartu su prašymu pareiškėjas pateikia šiuos dokumentus ar jų patvirtintas kopijas:

15.1. vaiko su sunkia negalia neįgaliojo pažymėjimo kopiją, jeigu Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – NDNT) duomenų bazėje nėra informacijos apie nustatytą neįgalumo lygį;

15.2. vaiko su sunkia negalia ir pareiškėjo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją;

15.3. laisvos formos rašytinį būsto savininko sutikimą, kuriame nurodomas būsto savininko vardas ir pavardė bei būsto, kurį leidžiama pritaikyti, adresas, leisti pritaikyti būstą, jei prašoma pritaikyti būstą asmeniui, kuris nėra būsto savininkas, arba daugumos daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų sutikimą (sutikime nurodomi minėtų patalpų savininkų vardai ir pavardės), jei prašoma vaiko su sunkia negalia specialiesiems poreikiams pritaikyti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus. Jeigu butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime priimamas sprendimas daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų vaiko su sunkia negalia specialiesiems poreikiams nepritaikyti, pareiškėjas pateikia šį sprendimą arba patvirtintą jo kopiją;

15.4. išrašą iš asmens medicinos dokumentų (forma Nr. 027/a „Medicinos dokumentų išrašas / siuntimas“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. V-120 „Dėl privalomų sveikatos statistikos apskaitos ir kitų tipinių formų bei privalomų sveikatos statistikos ataskaitų formų patvirtinimo“ (toliau – Forma Nr. 027/a), kad vaikui su sunkia negalia reikalingos sensorinės pagalbos priemonės (jei planuojama įsigyti Aprašo 9.18 papunktyje nurodytas priemones).

16. Jeigu dokumentai ir (ar) duomenys, kurių reikia nustatant vaiko su sunkia negalia teisę į būsto pritaikymą, yra valstybės registruose (kadastruose), žinybiniuose registruose, valstybės informacinėse sistemose ar juos savivaldybės administracija pagal prašymą ir (ar) duomenų teikimo sutartis gauna iš valstybės ir (ar) savivaldybės institucijų, įstaigų, įmonių ir organizacijų, pareiškėjas šių dokumentų ir (ar) duomenų pateikti neprivalo. Valstybės registrų (kadastrų), žinybinių registrų, valstybės informacinių sistemų tvarkytojai, valstybės ir (ar) savivaldybių institucijos, įstaigos, įmonės ir organizacijos savivaldybės administracijos prašymu privalo nemokamai teikti savivaldybės administracijai dokumentus ir (ar) duomenis, kurių reikia nustatant būsto pritaikymo vaikui su sunkia negalia poreikį.

17. Prašymas pritaikyti būstą gali būti teikiamas asmeniškai, raštu ir elektroniniu būdu. Elektroninėmis priemonėmis teikiamas prašymas turi būti pasirašytas saugiu pareiškėjo elektroniniu parašu arba pareiškėjo asmens tapatybė turi būti patvirtinta kitais saugiais būdais (pvz., per elektroninį banką).

18. Įstaigos, teikiančios Aprašo 15 ir 22 punktuose nurodytus dokumentus savivaldybės administracijai, gali pateikti elektroninius dokumentus, pasirašytus saugiu elektroniniu parašu, sukurtu saugia parašo formavimo įranga ir patvirtintu galiojančiu kvalifikuotu sertifikatu.

19. Savivaldybės administracijoje gautas prašymas užregistruojamas suteikiant registracijos numerį. Pagal prašymo gavimo savivaldybės administracijoje datą ir registracijos numerį sudaroma pareiškėjų eilė. Sudarant eilę, prioritetas teikiamas vaikams su sunkia negalia, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Jei prašymą pritaikyti būstą pateikia keli pareiškėjai, turintys prioritetą, jų prašymai išrikiuojami pagal prašymo gavimo savivaldybės administracijoje datą ir registracijos numerį.

20. Savivaldybės administracija, Aprašo 38 punkte nustatyta tvarka preliminariai nustato pareiškėjus, kuriems būstai galėtų būti pritaikyti vaikams su sunkia negalia 2018 metais. Jei savivaldybės administracija nustato, kad pareiškėjas, kurio būstas galėtų būti pritaikomas einamaisiais metais, nepateikė visų reikalingų dokumentų, nurodytų Aprašo 15 punkte, arba dokumentuose pateikta informacija yra nepakankama, savivaldybės administracija raštu kreipiasi į pareiškėją nurodydama, kokius trūkstamus dokumentus ar informaciją ir iki kada pareiškėjas privalo pateikti. Jei pareiškėjas prašomų dokumentų ir informacijos be svarbios priežasties nepateikia iki kreipimesi nurodyto termino, pareiškėjui raštu per 5 darbo dienas nuo nustatytos datos pateikti dokumentus pranešama, kad prašymas atmetamas.

21. Svarbios priežastys, dėl kurių pareiškėjas laiku nepateikia trūkstamų dokumentų ar informacijos:

21.1. stichinė nelaimė arba nelaimingas atsitikimas;

21.2. artimųjų giminaičių (tėvų ir vaikų, senelių ir vaikaičių, brolių ir seserų), sutuoktinio, sugyventinio, įtėvių, įvaikių mirtis;

21.3. pranešimas ar šaukimas pareiškėjui vykti į teismą arba teisėsaugos ar kontrolės (priežiūros) funkcijas atliekančias institucijas ar įstaigas, laisvės atėmimas dėl administracinio arešto, sulaikymo, suėmimo;

21.4. pareiškėjo liga, sužalojimas ar mirtis;

21.5. Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo nustatytų pareigų vykdymas;

21.6. kitos priežastys, kurias savivaldybės administracija pripažįsta svarbiomis.

22. Savivaldybės administracija, preliminariai nustačiusi pareiškėjus, kuriems galėtų būti pritaikomi būstai einamaisiais metais, ir gavusi iš jų visą reikiamą informaciją, papildomai prie pareiškėjo prašymo prideda iš valstybės registrų (kadastrų), žinybinių registrų ar kitų valstybės ar savivaldybių informacinių sistemų gautus šiuos dokumentus ar jų patvirtintas kopijas:

22.1. išrašą iš NDNT duomenų bazės apie nustatytą neįgalumo lygį ir specialųjį nuolatinės slaugos poreikį;

22.2. išrašą iš Lietuvos Respublikos gyventojų registro apie deklaruotą vaiko su sunkia negalia gyvenamąją vietą;

22.3. Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašą, kuriame turi būti pateikti šie duomenys:

22.3.1. būsto adresas;

22.3.2. būsto savininkas (bendraturčiai, jei yra);

22.3.3. jei yra, daiktinių teisių apribojimai (būsto areštas, įkeitimas ir pan.);

22.3.4. jei yra, civilinės bylos dėl būsto teisinio statuso (arešto, nuosavybės nustatymo ir t. t.) iškėlimo faktas;

22.3.5. būsto mokestinė vertė, nustatyta masiniu nekilnojamojo turto vertinimo būdu;

22.3.6. būsto statybos pabaigos metai arba naujo būsto statybos baigtumas (proc.);

22.3.7. statinio paskirtis;

22.4. valstybės žemę patikėjimo teise valdančio subjekto rašytinį sutikimą, jei numatomi būsto pritaikymo darbai valstybinėje žemėje, ant kurios pastatytas būstas.

23. Jeigu pagal pareiškėjo pateiktus dokumentus savivaldybės administracija Aprašo nustatyta tvarka nustato, kad prašomas pritaikyti būstas neatitinka Aprašo nustatytų reikalavimų, prašymas toliau nenagrinėjamas. Savivaldybės administracijos darbuotojas pareiškėjui, kurio prašymo nuspręsta toliau nenagrinėti, per 5 darbo dienas nuo tokio sprendimo priėmimo dienos išsiunčia informaciją apie savivaldybės administracijos priimtą sprendimą nenagrinėti prašymo pritaikyti būstą ir nurodo tokio sprendimo priėmimo motyvus bei sprendimo apskundimo tvarką.

 

VII SKYRIUS

Būsto pritaikymo poreikio vertinimas ir nustatymas

 

24. Komisija, vertindama būsto pritaikymo poreikį:

24.1. apžiūri prašomą pritaikyti būstą;

24.2. priima sprendimą dėl būsto pritaikymo poreikio tenkinimo ir sudaro siūlomų pritaikyti būstų sąrašą.

25. Komisija, su pareiškėju suderintu laiku atvykusi į prašomą pritaikyti būstą, šį būstą apžiūri, įvertina jo pritaikymo poreikį. Apžiūrint ir įvertinant būsto pritaikymo poreikį, privalo dalyvauti ne mažiau kaip vienas trečdalis komisijos narių (neįgaliųjų organizacijos atstovo dalyvavimas privalomas) ir statybos darbų specialistas (jei jis nėra komisijos narys).

26. Vertindami būsto pritaikymo poreikį, apžiūroje dalyvaujantys komisijos nariai ir statybos darbų specialistas (jeigu jis nėra komisijos narys), atsižvelgdami į vaiko su sunkia negalia sveikatos būklę, paprašo vaiko ar jį prižiūrinčio asmens parodyti savo fizines galimybes ir įvertina jas pagal šiuos kriterijus:

26.1. ar gali laisvai, saugiai ir nenaudodamas didesnės fizinės jėgos (prižiūrinčio asmens galimybės vertinamos, jei vaikas su sunkia negalia yra gulintis ir pats negali apsitarnauti):

26.1.1. prieiti ar privažiuoti vežimėliu prie būsto;

26.1.2. patekti į būstą, būsto balkoną;

26.1.3. gauti ir (ar) suteikti asmens higienai reikalingų paslaugų (nuprausti vonioje, duše), ir (ar) pakeisti patalynės;

26.1.4. patekti į bent vieną būste esančią patalpą, skirtą kiekvienam iš šių poreikių tenkinti:

26.1.4.1. maistui gaminti ir maitintis;

26.1.4.2. asmens higienai (tualeto, vonios arba dušo kambarys);

26.1.4.3. ilsėtis, miegoti;

26.1.5. saugiai naudotis būste esančiais įrenginiais ir (ar) prietaisais, skirtais:

26.1.5.1. būstui apšviesti ir šildyti (valdymo ir kontrolės prietaisai, mygtukai, jungikliai);

26.1.5.2. maistui gaminti ir maitintis (viryklė, virtuvės baldai);

26.1.5.3. asmens higienai (unitazas, praustuvas, vonia arba dušas);

26.1.5.4. ilsėtis, miegoti (lova, sofa ar pan.);

26.1.6. laisvai judėti (savarankiškai arba vežimėliu) Aprašo 26.1.4 papunktyje nurodytose patalpose;

26.1.7. saugiai ir nesukeldamas žalos sau patekti į būstą ir (arba) būti visose būsto patalpose;

26.2. turi sensorinės sistemos sutrikimų (vertinami tik vaiko su sunkia negalia sutrikimai); sprendžiant dėl vaiko su sunkia negalia sensorinės sistemos sutrikimo pateikiama Forma Nr. 027/a.

27. Įvertinus vaiko su sunkia negalia ir jį prižiūrinčio asmens fizinės galimybės pagal Aprašo 26 punktą, užpildomas Būsto pritaikymo vaikui su sunkia negalia poreikio vertinimo aktas (Aprašo 1 priedas) (toliau – aktas).

28. Jeigu į bent vieną akto 12 punkto lentelėje pateiktą klausimą atsakoma „Negali“, akte pažymima, kokių yra kliūčių ir koks pritaikymas reikalingas. Jeigu akto 12 punkto lentelėje į visus pateiktus klausimus atsakoma „Gali“, akte nurodoma, kad būsto pritaikymo vaikui su sunkia negalia poreikio nėra, prašymą pritaikyti būstą Komisija atmeta.

29. Užpildytą aktą pasirašo visi dalyvavę būsto apžiūroje komisijos nariai, būsto apžiūroje dalyvavęs statybos darbų specialistas, pareiškėjas ir per 2 dienas nuo užpildymo aktas perduodamas savivaldybės administracijai.

30. Savivaldybės administracija pagal akte nurodytus vaiko su sunkia negalia poreikius atitinkančių pritaikymo darbų aprašymus per 15 dienų nuo akto gavimo dienos parengia preliminarų būsto pritaikymo vaikui su sunkia negalia darbų aprašą ir išlaidų sąmatą, sudarytą pagal vidutines darbų, paslaugų ir (ar) prekių rinkos kainas. Būsto pritaikymo darbų projektas rengiamas tik tokiu atveju, jei to reikalauja Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatos.

31. Būsto pritaikymo darbų projektus, preliminarius darbų aprašus, išlaidų sąmatas, aktą bei Aprašo 15 ir 22 punktuose nurodytus dokumentus savivaldybės administracija pateikia svarstyti komisijai artimiausiame komisijos posėdyje ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo jų parengimo.

32. Komisija, įvertinusi būsto pritaikymo poreikį, ne vėliau kaip per du mėnesius nuo prašymo (su visais privalomais pateikti dokumentais) pateikimo dienos priima sprendimą dėl būsto pritaikymo (arba jo nepritaikymo), dėl būsto pritaikymo preliminaraus darbų aprašo ir išlaidų sąmatos patvirtinimo arba netvirtinimo. Jei vaiko su sunkia negalia eilė praleidžiama, apie tai pareiškėjas informuojamas raštu, nurodant eilės praleidimo motyvus.

33. Komisija apie priimtą sprendimą pritaikyti (arba nepritaikyti) būstą ir komisijos posėdžio protokolą su priedais ir išnagrinėtus dokumentus ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo komisijos posėdžio dienos perduoda savivaldybės administracijai.

34. Savivaldybės administracija raštu informuoja pareiškėją apie komisijos priimtą sprendimą per 10 darbo dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Jei priimamas sprendimas finansuoti būsto pritaikymą, pareiškėjas su komisijos sprendimu ir patvirtintu preliminariu būsto pritaikymo darbų aprašu supažindinamas pasirašytinai. Jeigu pareiškėjas nepasirašo, būsto pritaikymo darbai neatliekami. Pareiškėjas, kurio prašymas pritaikyti būstą yra atmestas, apie sprendimą informuojamas raštu, nurodant prašymo atmetimo motyvus ir sprendimo apskundimo tvarką.

35. Pareiškėjui akte nurodžius, kad būsto pritaikymo darbus organizuos savarankiškai, su pareiškėju pasirašoma Sutartis dėl savarankiško būsto pritaikymo neįgaliajam darbų organizavimo ir išlaidų apmokėjimo (Aprašo 4 priedas). Jei pareiškėjas pateikia prašymą tik dėl Aprašo 9.18 papunktyje nurodytų priemonių įsigijimo, Sutartis dėl savarankiško būsto pritaikymo neįgaliajam darbų organizavimo ir išlaidų apmokėjimo (Aprašo 4 priedas) gali būti nepasirašoma.

36. Savivaldybės administracija, atsižvelgdama į komisijos priimtus sprendimus, būsto pritaikymo darbus organizuoja tiems pareiškėjams, kurie nepasirašė Sutarties dėl savarankiško būsto pritaikymo neįgaliajam darbų organizavimo ir išlaidų apmokėjimo.

37. Komisijai nusprendus, kad vaikui su sunkia negalia yra būtinos Aprašo 9.18 papunktyje nurodytos priemonės, jų specifikacija ir tinkamumas vaikui su sunkia negalia turi būti raštu suderinti su pareiškėju ir įsigyjamos tik suderintos priemonės.

 

VIII SKYRIUS

būsto pritaikymo IŠLAIDŲ PLANAVIMAS IR finansavimas

 

38. Valstybės biudžeto lėšos būstui vaikams su sunkia negalia pritaikyti yra paskirstomos kiekvienai savivaldybei proporcingai pagal savivaldybėje gyvenančių vaikų su sunkia negalia skaičių. Neįgaliųjų reikalų departamentas, gavęs Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informaciją apie būstui vaikams su sunkia negalia pritaikyti skirtų valstybės biudžeto lėšų dydį, šias lėšas Neįgaliųjų reikalų departamento direktoriaus įsakymu paskirsto savivaldybėms ir raštu informuoja savivaldybių administracijas apie joms skiriamų lėšų dydį. Savivaldybės administracija, gavusi Neįgaliųjų reikalų departamento pranešimą apie skirtas valstybės biudžeto lėšas būstui vaikams su sunkia negalia pritaikyti, komisijos posėdyje preliminariai numato, kuriems pareiškėjams pagal eilę bei gautas valstybės biudžeto lėšas būstas galėtų būti pritaikytas 2018 metais.

39. Išlaidų sąmatoje, rengiamoje pagal Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. sausio 14 d. įsakymą Nr. 1K-006 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto programų sąmatų formų patvirtinimo“, nurodomos visos tinkamos finansuoti išlaidos, susijusios su būsto pritaikymu (įskaitant projektų rengimo išlaidas).

40. Tinkamos finansuoti išlaidos turi atitikti gero finansų valdymo principus:

40.1. būti efektyvios ir tikslingos;

40.2. būtinos būsto pritaikymo darbams atlikti;

40.3. patirtos po savivaldybės administracijos sudarytų projektavimo, statybos darbų sutarčių pasirašymo arba savivaldybės administracijos ir pareiškėjo Sutarties dėl savarankiško būsto pritaikymo neįgaliajam darbų organizavimo ir išlaidų apmokėjimo (Aprašo 4 priedas) pasirašymo dienos;

40.4. numatytos būsto pritaikymo vaikui su sunkia negalia išlaidų sąmatoje, pridėtoje prie savivaldybės administracijos ir statybos darbų rangovo sutarties, arba skirtos darbams, nurodytiems darbų apraše, pridėtame prie Sutarties dėl savarankiško būsto pritaikymo neįgaliajam darbų organizavimo ir išlaidų apmokėjimo, sudarytos tarp savivaldybės administracijos ir pareiškėjo.

41. Keltuvų (liftų) pirkimo, gamybos ir jų įrengimo (išmontavimo, kad juos būtų galima panaudoti kitų neįgaliųjų poreikiams tenkinti) kaina į būsto pritaikymo išlaidų sąmatas neįtraukiama. Keltuvų (liftų) pirkimo, gamybos ir jų įrengimo (išmontavimo, kad juos būtų galima panaudoti kitų neįgaliųjų poreikiams tenkinti) išlaidų sąmatos rengiamos atskirai. Apskaičiuojant būsto pritaikymo darbų išlaidas, į jas neįtraukiamos keltuvų (liftų) pirkimo, gamybos ir jų įrengimo išlaidos. Keltuvo (lifto) kėlimo aukštis neribojamas, jei keltuvo (lifto) pirkimą (gamybą) ir jo įrengimą vaikui su sunkia negalia organizuoja pareiškėjas.

42. Netinkamos finansuoti būsto pritaikymo išlaidos:

42.1. atliktų darbų, medžiagų defektų šalinimo išlaidos;

42.2. baudos, finansinės nuobaudos ir bylinėjimosi išlaidos;

42.3. pirkimo ir (arba) importo pridėtinės vertės mokestis, kurį prekių tiekėjai ar paslaugų teikėjai gali susigrąžinti pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymą;

42.4. būsto, žemės ir pastatų pirkimo išlaidos;

42.5. iš valstybės ar savivaldybių biudžetų ar kitų viešai prieinamų finansavimo šaltinių kompensuojamos ar kompensuotos tos pačios būsto pritaikymo išlaidos.

43. Netinkamos ir Apraše nenumatytos papildomos būsto pritaikymo išlaidos iš valstybės biudžeto lėšų pagal Aprašą nekompensuojamos, tačiau gali būti dengiamos iš kitų šaltinių (išskyrus kompensuojamas per Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgyvendinamas priemones).

44. Būsto pritaikymo darbai atliekami iš tam skirtų valstybės biudžeto lėšų. Esant keliems galimiems būsto pritaikymo darbų vykdymo variantams (pvz., jei gali būti pritaikomi keli sanitariniai mazgai arba yra keli patekimo į būstą būdai), atliekami mažiausiai kainuojantys būsto pritaikymo darbai. Dėl konkrečių sensorinių priemonių pasirinkimo ir įsigijimo sprendžia pareiškėjas.

45. Savivaldybės administracija vykdo valstybės biudžeto lėšomis įsigyto ilgalaikio turto apskaitą ir užtikrina tinkamą šio turto būklę. Jei keltuvo (lifto) pirkimą ir įrengimą organizavo pareiškėjas, keltuvas (liftas) atitenka jo nuosavybėn ir už jo eksploataciją, priežiūrą bei susijusias išlaidas pareiškėjas ir atsako.

46. Vieno būsto pritaikymo išlaidoms (išskyrus keltuvų (liftų) pirkimo (arba gamybos) ir įrengimo išlaidas) dengti iš valstybės biudžeto gali būti skiriama ne didesnė kaip 140 bazinių socialinių išmokų dydžio, galiojančio komisijai priimant sprendimą dėl būsto pritaikymo, suma. Išlaidos, viršijančios šią sumą, gali būti dengiamos savivaldybės biudžeto arba kitomis lėšomis savivaldybės administracijos nustatyta tvarka.

47. Vieno keltuvo (lifto) pirkimo (arba gamybos) ir įrengimo išlaidoms dengti papildomai iš valstybės biudžeto gali būti skiriama ne didesnė kaip 140 bazinių socialinių išmokų dydžio, galiojančio priimant sprendimą dėl būsto pritaikymo, suma. Išlaidos, viršijančios šią sumą, gali būti dengiamos savivaldybės biudžeto arba kitomis lėšomis savivaldybės administracijos nustatyta tvarka.

48. Priemonėms, nurodytoms Aprašo 9.18 papunktyje, įsigyti iš valstybės biudžeto gali būti skiriama ne didesnė kaip 50 bazinių socialinių išmokų dydžio, galiojančio komisijai priimant sprendimą dėl būsto pritaikymo, suma. Jei Aprašo 9.18 papunktyje nurodytų priemonių pirkimą organizuoja pareiškėjas, jam kompensuojama iki 50 bazinių socialinių išmokų dydžio suma, bet ne daugiau už faktines priemonės įsigijimo išlaidas. Aprašo 9.18 papunktyje nurodytas priemones pareiškėjas gali pirkti užsienio valstybėje ir pateikti oficialius jų įsigijimo dokumentus. Tokių dokumentų vertimo į lietuvių kalbą išlaidas (jeigu vertimo poreikis nustatomas komisijos posėdyje) apmoka priemonės pirkėjas. Jei priemonė perkama užsienyje, apmokamos ir jos siuntimo išlaidos, sumokami Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatyti mokesčiai, jei bendra priemonės įsigijimo ir jos siuntimo išlaidų bei Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytų mokesčių suma ne didesnė kaip 50 bazinių socialinių išmokų.

 

IX skyrius

PARAIŠKOS NAGRINĖJIMAS, FINANSAVIMO SKYRIMAS, ATSISKAITYMAS UŽ LĖŠŲ PANAUDOJIMĄ

 

49. Neįgaliųjų reikalų departamentas su savivaldybės administracija iki savivaldybės administracijos paraiškų pateikimo sudaro Būsto pritaikymo vaikams su sunkia negalia finansavimo sutartį Būsto pritaikymo vaikams su sunkia negalia finansavimo sutarties sudarymo tvarkos aprašo, tvirtinamo Neįgaliųjų reikalų departamento direktoriaus, nustatyta tvarka.

50. Savivaldybės administracija Neįgaliųjų reikalų departamentui teikia paraiškas (Aprašo 2 priedas) iki einamųjų metų rugsėjo 15 d.

51. Savivaldybės administracija prireikus (pavyzdžiui, esant papildomam lėšų poreikiui ar atsiradus papildomų pareiškėjų prašymų), Neįgaliųjų reikalų departamentui gali teikti papildomas paraiškas. Papildomos paraiškos gali būti teikiamos iki einamųjų metų spalio 15 d.

52. Neįgaliųjų reikalų departamentas, gavęs iš savivaldybės administracijos paraišką (Aprašo 2 priedas), ją įvertina per 15 darbo dienų nuo jos gavimo dienos.

53. Neįgaliųjų reikalų departamentas, vertindamas paraišką:

53.1. per 5 darbo dienas nuo jos gavimo patikrina užpildytą jos formą. Nustatęs netikslumų paraiškoje, per 2 darbo dienas nuo nurodytų aplinkybių paaiškėjimo kreipiasi į savivaldybės administraciją dėl nurodytų dokumentų ir (ar) informacijos patikslinimo;

53.2. prireikus prašo savivaldybės administracijos pateikti komisijos sprendimų ir būsto pritaikymo darbų bei išlaidų aprašų kopijas. Šiuos dokumentus savivaldybės administracija privalo pateikti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos;

53.3. gali pateikti pastabas, siūlyti patikslinti Aprašo 53.2 papunktyje nurodytus dokumentus.

 

X skyrius

Viešųjų pirkimų organizavimas

 

54. Savivaldybės administracija būsto pritaikymo darbus, medžiagas ir reikalingą įrangą ar įrenginius perka vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu.

55. Viešieji pirkimai vykdomi gavus Neįgaliųjų reikalų departamento informaciją apie skiriamas valstybės biudžeto lėšas po komisijos posėdžio, kuriame priimamas sprendimas pritaikyti būstą pagal projektą arba preliminarius (arba pakoreguotus pagal komisijos rekomendaciją) darbų aprašus.

56. Keltuvų (liftų) pirkimo, gamybos bei jų įrengimo kaina į preliminarias ir galutines būsto pritaikymo išlaidų sąmatas neįtraukiama. Keltuvų (liftų) pirkimo, gamybos bei jų įrengimo išlaidų sąmatos rengiamos ir pridedamos atskirai prie kitų būsto darbų pritaikymo sąmatų. Keltuvų (liftų) pirkimo, gamybos bei jų įrengimo išlaidų sąmatas parengia savivaldybės administracijos paskirtas statybos darbų specialistas. Apskaičiuojant būsto pritaikymo darbų išlaidas, neįtraukiamos keltuvų (liftų) pirkimo, gamybos ir jų įrengimo išlaidos. Nupirkusi ir (ar) sumontavusi keltuvą (liftą), savivaldybės administracija pasirašo su pareiškėju Asmens aprūpinimo keltuvu (liftu) sutartį (Aprašo 3 priedas).

57. Savivaldybės administracija, rengdama viešųjų pirkimų dokumentus ir vertindama viešųjų pirkimų dalyvių pasiūlymus, vadovaujasi Aprašo IV ir VIII skyriuose nustatytais reikalavimais būsto pritaikymo darbams ir išlaidoms.

 

XI SKYRIUS

savarankiškai atlikto būsto pritaikymo išlaidų kompensavimas

 

58. Būsto pritaikymo darbus, įskaitant keltuvų (liftų) pirkimą ir įrengimą, pareiškėjas gali organizuoti savarankiškai, pasirašydamas su savivaldybės administracija Sutartį dėl savarankiško būsto pritaikymo neįgaliajam darbų organizavimo ir išlaidų apmokėjimo (Aprašo 4 priedas). Sutartis dėl savarankiško būsto pritaikymo neįgaliajam darbų organizavimo ir išlaidų apmokėjimo (Aprašo 4 priedas) gali būti nepasirašoma, jei pareiškėjas pateikia prašymą tik dėl Aprašo 9.18 papunktyje nurodytų priemonių įsigijimo. Savivaldybės administracija Sutarties dėl savarankiško būsto pritaikymo neįgaliajam darbų organizavimo ir išlaidų apmokėjimo projektą bei pritaikymo darbų aprašą ir sąmatą pareiškėjui pateikia ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo komisijos sprendimo dėl būsto pritaikymo poreikio priėmimo dienos.

59. Jei būsto pritaikymo darbus atlieka fizinis asmuo, nedirbantis statybos ir (ar) remonto darbus atliekančiame juridiniame asmenyje, arba nurodytus darbus atlieka fizinis asmuo, neįsigijęs verslo liudijimo arba veiklos nevykdantis pagal individualios veiklos pažymą, dengiamos tik būstui pritaikyti reikalingų prekių ir medžiagų išlaidos.

60. Savarankiškai atliekami būsto pritaikymo darbai turi būti atliekami pagal komisijos patvirtintą statybos darbų specialisto parengtą preliminarų būsto pritaikymo darbų aprašą ir išlaidų sąmatą. Savivaldybės administracija padengia būsto pritaikymo išlaidas, neviršijančias Aprašo 46 ir 47 punktuose nurodytos sumos ir numatytas Sutartyje dėl savarankiško būsto pritaikymo neįgaliajam darbų organizavimo ir išlaidų apmokėjimo, bei padengia būsto pritaikymo išlaidas, neviršijančias Aprašo 48 punkte nurodytos sumos, jei tokių priemonių įsigijimą organizuoja pats pareiškėjas. Pareiškėjas privalo pateikti savivaldybės administracijai visus būstui pritaikyti įsigytų prekių ir medžiagų įsigijimo bei apmokėjimo dokumentus, taip pat atliktų darbų aktą, jeigu būsto pritaikymo darbus atliko įmonė ar verslo liudijimą arba individualios veiklos pažymą turintis asmuo.

61. Savarankiškai organizuojamo būsto pritaikymo išlaidas savivaldybės administracija nurodo Neįgaliųjų reikalų departamentui teikiamoje paraiškoje skirti lėšų būsto pritaikymui neįgaliems vaikams finansuoti 2018 metais (Aprašo 2 priedas).

62. Pareiškėjas, baigęs būsto pritaikymo darbus, per 10 dienų nuo būsto pritaikymo darbų pabaigos informuoja savivaldybės administraciją apie darbų pabaigą ir sudaro sąlygas komisijai atvykti bei įvertinti atliktus būsto pritaikymo darbus.

63. Savivaldybės administracija, gavusi komisijos pasirašytą Būsto pritaikymo neįgaliajam darbų užbaigimo aktą (Aprašo 5 priedas), padengia būsto pritaikymo išlaidas, pervesdama lėšas į pareiškėjo nurodytą sąskaitą.

 

XII SKYRIUS

būsto pritaikymo darbų VYKDYMAS, priežiūra ir priėmimas

 

64. Perkant mobilius techninės pagalbos įrenginius, savivaldybės administracija privalo raštu informuoti savivaldybę aptarnaujantį TPNC teritorinį padalinį apie asmeniui perduotus techninės pagalbos įrenginius. Gavęs informaciją apie neįgaliam asmeniui skirtą techninės pagalbos priemonę, TPNC išbraukia asmenį iš šios priemonės laukiančiųjų eilės.

65. Apie priimtą savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimą dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų neįgaliojo specialiesiems poreikiams pritaikymo poreikio savivaldybės administracija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimo priėmimo dienos raštu informuoja daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorių, pagal jungtinės veiklos sutartį įgaliotą asmenį arba pastato statytoją, arba daugiabučio namo bendrijos pirmininką.

66. Savivaldybės administracija ir komisija, kontroliuodamos būsto pritaikymo darbus, apžiūri pritaikytą būstą, teikia rangovui ar pačiam darbus organizavusiam pareiškėjui pastabas bei pasiūlymus dėl darbų atlikimo kokybės, būsto pritaikymo tinkamumo. Komisija, nustačiusi, kad būstas pritaikytas ir pritaikymo darbai atlikti tinkamai, pasirašo Būsto pritaikymo neįgaliajam darbų užbaigimo aktą (Aprašo 5 priedas).

67. Duomenis apie vaikus su sunkia negalia ir jiems pritaikytą būstą privaloma registruoti Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje (SPIS).

 

XIII SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

68. Savivaldybės administracijai Aprašo vykdymui administruoti (darbo užmokestis būsto pritaikymą administruojantiems darbuotojams ir specialistams, transporto ir ūkio išlaidos, statybos techninės priežiūros išlaidos, mokestis už registrų duomenų pateikimą, pašto, kanceliarinės išlaidos ir kt.) skiriamos valstybės biudžeto lėšos – 4 procentai visų savivaldybei būstams pritaikyti skiriamų valstybės biudžeto lėšų. Darbo užmokesčiui būsto pritaikymą administruojantiems darbuotojams ir specialistams rekomenduojama skirti ne mažiau kaip 80 procentų administravimui skirtų lėšų.

69. Neįgaliųjų asociacijų atstovams dalyvauti komisijos darbe (darbo užmokestis, transporto išlaidos ir pan.) ir būsto pritaikymo priežiūrai vykdyti skiriamos valstybės biudžeto lėšos – 2 procentai visų savivaldybės administracijai kalendoriniams metams būstams pritaikyti skiriamų valstybės biudžeto lėšų.

70. Ginčai, kilę dėl savivaldybės administracijos, komisijos ir Neįgaliųjų reikalų departamento sprendimų bei veiksmų, sprendžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

71. Asmens duomenys tvarkomi vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL 2016 L 119, p. 1) (toliau – Reglamentas 2016/679) nuostatomis.

72. Duomenų subjekto (pareiškėjo) teisės įgyvendinamos remiantis Reglamento 2016/679 nuostatomis.

73. Pareiškėjo ir vaiko su sunkia negalia asmens duomenys saugomi savivaldybės administracijos bylose laikantis savivaldybės administracijos dokumentacijos plane nurodyto termino. Pasibaigus dokumentų saugojimo terminui, priimamas sprendimas dėl jų sunaikinimo arba saugojimo termino pratęsimo. Priėmus sprendimą dokumentus sunaikinti, jie sunaikinami Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka.

_____________________