I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Kokybės krepšelio skyrimo bendrojo ugdymo mokykloms tvarkos aprašas (toliau – aprašas) nustato kokybės krepšelio skyrimo bendrojo ugdymo mokykloms, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina savivaldybė (toliau – mokykla), tikslą, uždavinius, kokybės krepšelio skaičiavimą, kokybės krepšelio skyrimo savivaldybėms ir mokykloms sąlygas.
2. Aprašas parengtas vadovaujantis Valstybine švietimo 2013–2022 m. strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. XII-745 „Dėl Valstybinės švietimo 2013–2022 metų strategijos patvirtinimo“, Geros mokyklos koncepcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1308 „Dėl Geros mokyklos koncepcijos patvirtinimo“, ir įgyvendinant Kokybės kultūros veiksmų plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. V-1196 „Dėl Kokybės kultūros plėtros veiksmų plano patvirtinimo“, 1 priedo 1.1.3.6 papunktyje nurodytą veiksmą (toliau – Projektas).
3. Projekto įgyvendinimo kontekste mokyklos pagal šiame apraše nustatytus kriterijus ir rodiklius skirstomos į dvi grupes: stiprią geros mokyklos požymių raišką turinčios mokyklos ir silpną geros mokyklos požymių raišką turinčios mokyklos.
II SKYRIUS
KOKYBĖS KREPŠELIO SKYRIMO TIKSLAS, UŽDAVINIAI IR LĖŠŲ SKAIČIAVIMAS
4. Kokybės krepšelio (specialių tikslinių lėšų mokykloms) skyrimo tikslas – mokinių ugdymosi pasiekimų gerinimas.
5. Kokybės krepšelio skyrimo uždaviniai:
5.1. padėti savivaldybėms sudaryti prielaidas ugdymo kokybei gerėti;
5.2. gerinti stiprią geros mokyklos požymių raišką turinčių bendrojo ugdymo mokyklų atsakomybę ir atskaitomybę už ugdymo kokybę, skiriant finansavimą veiklai tobulinti ir gerosios patirties sklaidai;
5.3. sumažinti bendrojo ugdymo kokybės skirtumus tarp savivaldybių, bendrojo ugdymo mokyklų, suteikiant konsultacinę ir finansinę pagalbą silpną geros mokyklos požymių raišką turinčioms mokykloms.
6. Kokybės krepšelio dydžius stiprią geros mokyklos požymių raišką ir silpną geros mokyklos požymių raišką turinčioms mokykloms nustato Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras.
7. Mokykloms skiriamos kokybės krepšelio lėšos skaičiuojamos pagal mokykloje besimokančių mokinių skaičių remiantis Švietimo valdymo informacinės sistemos (toliau – ŠVIS) kiekvienų einamųjų mokslo metų rugsėjo 1 d. duomenimis:
7.1. stiprią geros mokyklos požymių raišką turinčioms mokykloms kokybės krepšelio lėšų suma skaičiuojama dauginant kokybės krepšelio dydį iš mokinių, besimokančių pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, skaičiaus;
7.2. mokykloms, kurių geros mokyklos požymių raiška yra silpna, kokybės krepšelio lėšų suma skaičiuojama kokybės krepšelio dydį dauginant iš mokinių, besimokančių pagal pagrindinio ugdymo programos pirmą dalį (5–8 klasės), skaičiaus.
8. Mokykloms, turinčioms patvirtintą mokyklos veiklos tobulinimo planą (remiantis mokyklos veiklos kokybės įsivertinimo ir (ar) išorinio vertinimo išvadomis mokyklos parengtą, su savivaldybe bei projekto vykdytoju suderintą ir mokyklos vadovo patvirtintą dviejų mokslo metų trukmės planą), kokybės krepšelio lėšos skaičiuojamos ir skiriamos einamiesiems mokslo metams, bet ne vėliau kaip iki einamųjų mokslo metų gruodžio 31 d. Mokyklos veiklos tobulinimo plano pagrindu pasirašomas partnerystės sutarties papildymas ir savivaldybėms pervedamos kokybės krepšelio lėšos, skirtos Projekte dalyvaujančioms mokykloms. Po vienerių mokslo metų mokyklos veiklos tobulinimo planas gali būti koreguojamas. Projekto vykdytojas (institucija, kuriai Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras paveda įgyvendinti Projektą) mokyklos veiklos tobulinimo planavimui ir įgyvendinimo stebėsenai priskiria mokyklos veiklos tobulinimo konsultantą.
III SKYRIUS
KOKYBĖS KREPŠELIO SKYRIMO SĄLYGOS SAVIVALDYBĖMS
9. Projekto vykdytojas, vadovaudamasis partnerystės sutartyje (projekto vykdytojo ir savivaldybės sudarytoje sutartyje dėl projekto įgyvendinimo, kurios tipines sąlygas nustato projekto vykdytojas, remdamasis šiuo aprašu) nustatytomis sąlygomis, kokybės krepšelio lėšas perveda savivaldybėms. Savivaldybė per 5 darbo dienas, vadovaudamasi savivaldybės ir mokyklos sutartyje (rekomenduojamos projekto vykdytojo patvirtintos formos sutartis, kurioje nustatomi Projekte dalyvaujančios mokyklos ir savivaldybės įsipareigojimai įgyvendinant mokyklos veiklos tobulinimo planą) nustatytomis sąlygomis, kokybės krepšelio lėšas perveda Projekte dalyvaujančioms mokykloms.
10. Kokybės krepšelio lėšų suma savivaldybei skaičiuojama pagal aprašo 7 punkte nustatytas sąlygas.
11. Kokybės krepšelio lėšos turi būti naudojamos tik mokyklos veiklos tobulinimo plane numatytoms veikloms įgyvendinti.
12. Projekto vykdytojas savivaldybėms vieneriems mokslo metams perveda 85 proc. kokybės krepšelio lėšų, skirtų dalyvaujančioms Projekte mokykloms, t. y. (partnerystės sutartyje įvardytoms mokykloms iš Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro patvirtintų mokyklų, turinčių teisę dalyvauti projekte, sąrašo). Savivaldybės mokykloms iš savo biudžeto skiria likusius 15 proc. kokybės krepšelio lėšų.
13. Jei savivaldybė po vienerių mokslo metų (iki einamųjų metų spalio 31 d.) nuo partnerystės sutarties pasirašymo įvykdo visas aprašo 14 ir 15 punktuose numatytas sąlygas, tai savivaldybei projekto vykdytojas kompensuoja iš savivaldybės biudžeto lėšomis padengtą kokybės krepšelio lėšų dalį, nurodytą aprašo 12 punkte.
14. Sąlygos, kurias įvykdžius savivaldybei kompensuojama 15 proc. kokybės krepšelio lėšų už pirmuosius mokslo metus nuo partnerystės sutarties pasirašymo:
14.1. savivaldybės mokyklose 5–8 klasėse sumažėjo jungtinių klasių komplektų (remiantis Švietimo informacinių technologijų centro (toliau – ITC) pateiktais ŠVIS duomenimis, kurie fiksuojami partnerystės sutarties papildyme);
14.2. savivaldybėje sumažėjo mokyklų, juridinių vienetų, kuriose mokosi iki 120 mokinių (remiantis ITC pateiktais ŠVIS duomenimis, kurie fiksuojami partnerystės sutarties papildyme);
14.3. savivaldybės mokyklose sumažėjo ne visu etatu (mažiau 36 kontaktinių ir nekontaktinių valandų per savaitę) dirbančių mokytojų (remiantis ITC pateiktais ŠVIS duomenimis, kurie fiksuojami partnerystės sutarties papildyme).
15. Sąlygos, kurias įvykdžius už antruosius mokslo metus, lyginant su pirmaisiais mokslo metais, savivaldybei kompensuojama 15 proc. kokybės krepšelio lėšų:
15.1. savivaldybės mokyklose 5–8 klasėse sumažėjo jungtinių klasių komplektų (remiantis ITC pateiktais ŠVIS duomenimis):
15.1.1. savivaldybėje, kurioje kokybės krepšelius gauna iki 100 mokinių, mokyklose jungtinių klasių komplektų sumažėjo ne mažiau kaip 10 proc.;
15.1.2. savivaldybėje, kurioje kokybės krepšelius gauna nuo 101 iki 200 mokinių, mokyklose jungtinių klasių komplektų sumažėjo ne mažiau kaip 15 proc.;
15.1.3. savivaldybėje, kurioje kokybės krepšelius gauna nuo 201 iki 400 mokinių, mokyklose jungtinių klasių komplektų sumažėjo ne mažiau kaip 20 proc.;
15.1.4. savivaldybėje, kurioje kokybės krepšelius gauna nuo 401 iki 700 mokinių, mokyklose jungtinių klasių komplektų sumažėjo ne mažiau kaip 30 proc.;
15.1.5. savivaldybėje, kurioje kokybės krepšelius gauna daugiau nei 700 mokinių, mokyklose jungtinių klasių komplektų sumažėjo ne mažiau kaip 50 proc.;
15.2. savivaldybėje sumažėjo mokyklų juridinių vienetų, kuriose mokosi iki 120 mokinių;
15.3. savivaldybės mokyklose sumažėjo ne visu etatu (mažiau 36 savaitinių valandų) dirbančių mokytojų (remiantis ITC pateiktais ŠVIS duomenimis).
IV SKYRIUS
KOKYBĖS KREPŠELIO SKYRIMO MOKYKLOMS SĄLYGOS
16. Mokyklos, turinčios teisę dalyvauti Projekte (įtrauktos į Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro patvirtintą mokyklų, turinčių teisę pretenduoti gauti Kokybės krepšelį, sąrašą), turi atitikti šias sąlygas:
16.1. mokykloje ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programose einamųjų mokslo metų rugsėjo 1 d. mokosi ne mažiau kaip 120 mokinių;
16.2. mokykloje einamųjų mokslo metų rugsėjo 1 d. nėra jungtinių 5–8 klasių;
16.3. mokykla, vykdydama mokinių priėmimą, neorganizuoja mokinių atrankos pagal pasiekimus.
17. Mokyklos šio aprašo 16 punkte nurodytas sąlygas turi atitikti visą partnerystės sutarties galiojimo laikotarpį.
18. Mokyklos, atitinkančios 16 punkte nurodytas sąlygas, įtraukiamos į mokyklų, turinčių stiprią geros mokyklos požymių raišką, arba mokyklų, turinčių silpną geros mokyklos požymių raišką, sąrašus. Mokyklos eilės numeris sąraše nustatomas atsižvelgiant į mokyklų atrankos kriterijus.
19. Stiprią geros mokyklos požymių raišką turinčių mokyklų ir silpną geros mokyklos požymių raišką turinčių mokyklų sąrašus sudaro ir mokyklų eiliškumą sąrašuose pagal apraše nustatytus kriterijus nustato Mokyklų atrankos kokybės krepšeliui gauti komisija (toliau – komisija).
20. Mokyklos, turinčios teisę dalyvauti projekte ir gauti kokybės krepšelį, atrenkamos pagal apraše nustatytus kriterijus, kurie formuluojami naudojant atitinkamus rodiklius:
20.1. mokyklos jungtinis pradinio ugdymo pasiekimų rodiklis, kurį sudaro:
20.1.1. standartizuotas 4 klasės mokyklos sukuriamos kontekstinės pridėtinės vertės rodiklis;
20.1.2. standartizuotas 4 klasės mokinių savijautos mokykloje rodiklis;
20.2. mokyklos jungtinis pradinio ir pagrindinio ugdymo pirmosios dalies pasiekimų rodiklis, kurį sudaro:
20.2.1. standartizuotas 4 klasės mokyklos sukuriamos kontekstinės pridėtinės vertės rodiklis;
20.2.2. standartizuotas 4 klasės mokinių savijautos mokykloje rodiklis;
20.2.3. standartizuotas 8 klasės mokinių apibendrintas pasiekimų rodiklis;
20.2.4. standartizuotas 8 klasės mokyklos sukuriamos kontekstinės pridėtinės vertės rodiklis;
20.2.5. standartizuotas 8 klasės mokyklos kultūros rodiklis;
20.2.6. standartizuotas 8 klasės mokinių savijautos mokykloje rodiklis;
20.3. apibendrintas mokinių valstybinių brandos egzaminų rezultatų rodiklis;
20.4. mokinių, mokykloje gaunančių nemokamą maitinimą, dalis.
21. Mokyklų jungtiniai pradinio ugdymo, pradinio ir pagrindinio ugdymo pirmosios dalies pasiekimų rodikliai ir apibendrintas valstybinių brandos egzaminų rezultatų rodiklis skaičiuojami vadovaujantis Nacionalinio egzaminų centro direktoriaus patvirtintu rodiklių skaičiavimo aprašu, remiantis 2017 metų nacionalinių mokinių ugdymo pasiekimų patikrinimo ir valstybinių brandos egzaminų statistiniais duomenimis.
22. Stiprią geros mokyklos požymių raišką turinčios mokyklos pagal įgyvendinamas bendrojo ugdymo programas atrenkamos pagal šiuos kriterijus:
22.1. mokyklos, įgyvendinančios pradinio ugdymo programą:
22.1.1. mokyklos jungtinį pradinio ugdymo pasiekimų rodiklį (aprašo 20.1 papunktis);
22.1.2. mokykloje buvo atliktas mokyklos veiklos kokybės išorinis vertinimas;
22.2. mokyklos, įgyvendinančios pradinio ir pagrindinio ugdymo pirmąją ir (ar) antrąją programų dalis:
22.2.1. mokyklos jungtinį pradinio ir pagrindinio ugdymo pirmosios dalies pasiekimų rodiklį (aprašo 20.2 papunktis);
22.2.2. mokykloje buvo atliktas mokyklos veiklos kokybės išorinis vertinimas;
22.3. mokyklos, įgyvendinančios pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas:
22.3.1. mokyklos jungtinį pradinio ir pagrindinio ugdymo pirmosios dalies pasiekimų rodiklį (aprašo 20.2 papunktis) ir apibendrintą mokinių valstybinių brandos egzaminų rezultatų rodiklį (aprašo 20.3 papunktis);
22.3.2. mokykloje buvo atliktas mokyklos veiklos kokybės išorinis vertinimas;
22.4. mokyklos, įgyvendinančios pagrindinio ugdymo antrąją dalį ir vidurinio ugdymo programas:
22.4.1. apibendrintą mokinių valstybinių brandos egzaminų rezultatų rodiklį (aprašo 20.3 papunktis);
22.4.2. mokykloje buvo atliktas mokyklos veiklos kokybės išorinis vertinimas.
23. Į stiprią geros mokyklos požymių raišką turinčių ir dalyvauti projekte turinčių teisę mokyklų sąrašą patenka mokyklos:
23.1. kurių jungtinio mokyklos ugdymo pasiekimų rodiklio reikšmė ir / arba valstybinių brandos egzaminų rezultatai yra tarp aukščiausią mokinių ugdymo pasiekimų rodiklį turinčių mokyklų pagal įgyvendinamas bendrojo ugdymo programas;
23.2. kuriose ne vėliau kaip 2012 metais buvo atliktas mokyklos veiklos kokybės išorinis vertinimas ir mokyklos veiklos sritys „Rezultatai“, „Ugdymas(is) ir mokinių patirtys“, „Lyderystė ir vadyba“ yra įvertintos ne žemesniu kaip trečiu lygiu.
24. Atrenkant mokyklas, turinčias stiprią geros mokyklos požymių raišką pagal įgyvendinamas programas, pirmumą mokyklų sąrašo eilėje turi ta mokykla, kurioje, 2017 m. gruodžio 1–31 d. duomenimis, yra daugiau procentų vaikų nuo besimokančiųjų skaičiaus, gaunančių nemokamą maitinimą.
25. Stiprią geros mokyklos požymių raišką turinčių mokyklų sąrašas, sudaromas laikantis tokių proporcijų: iki 10 proc. sąraše esančių mokyklų gali sudaryti mokyklos, įgyvendinančios pradinio ugdymo programą, iki 50 proc. – mokyklos, įgyvendinančios pradinio ir pagrindinio ugdymo pirmąją ir / arba antrąją programų dalis, iki 20 proc. – mokyklos, įgyvendinančios pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, ir iki 20 proc. – mokyklos, įgyvendinančios pagrindinio ugdymo antrąją dalį ir vidurinio ugdymo programas. Jeigu stiprią geros mokyklos požymių raišką turinčių mokyklų skaičius pagal įgyvendinamas bendrojo ugdymo programas yra mažesnis nei numatytos proporcijos, komisija gali didinti arba mažinti numatytas proporcijas.
26. Silpną geros mokyklos požymių raišką turinčios ir dalyvauti projekte turinčios teisę mokyklos atrenkamos pagal šiuos kriterijus:
26.1. mokyklos jungtinį pradinio ir pagrindinio ugdymo pirmosios dalies pasiekimų rodiklį (aprašo 20.2 papunktis);
26.2. mokinių, gaunančių nemokamą maitinimą, 2017 m. gruodžio 1–31 d. duomenimis, dalis proc.
27. Į silpną geros mokyklos požymių raišką turinčių ir dalyvauti projekte turinčių teisę mokyklų sąrašą patenka mokyklos, kurių mokyklos jungtinio pradinio ir pagrindinio ugdymo pirmosios dalies pasiekimų rodiklio reikšmė yra tarp žemiausių mokinių ugdymo pasiekimų rodiklį turinčių mokyklų.
28. Atrenkant silpną geros mokyklos požymių raišką turinčias mokyklas pirmumą mokyklų sąrašo eilėje turi ta mokykla, kurioje yra daugiau procentų vaikų nuo besimokančiųjų skaičiaus, gaunančių nemokamą maitinimą 2017 m. gruodžio 1–31 d.
V SKYRIUS
KOKYBĖS KREPŠELĮ GAVUSIŲ MOKYKLŲ VEIKLOS IŠORINIS VERTINIMAS
29. Kokybės krepšelį gavusių mokyklų veiklos išorinis vertinimas vykdomas vadovaujantis Mokyklų, vykdančių bendrojo ugdymo programas, veiklos išorinio vertinimo organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. ISAK-587 „Dėl Mokyklų, vykdančių bendrojo ugdymo programas, veiklos išorinio vertinimo organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
30. Projekte dalyvaujančiose silpną geros mokyklos požymių raišką turinčiose mokyklose vykdomas mokyklos veiklos rizikos vertinimas, išskyrus tuos atvejus, jei mokykla yra jau vertinta ne anksčiau nei 2012 metais.
31. Po dvejų mokslo metų nuo mokyklos veiklos tobulinimo plano įgyvendinimo matuojama mokyklos padaryta pažanga:
31.1. silpną geros mokyklos požymių raišką turinčiose mokyklose padaryta pažanga matuojama atliekant mokyklos veiklos išorinį vertinimą. Pažanga laikoma padaryta, jei iš kiekvienos vertintos srities ne mažiau kaip 1 rodiklio įvertinimas pagerėjo ir iš 10 vertintų rodiklių ne mažiau kaip 6 rodiklių įvertinimas pagerėjo;
31.2. stiprią geros mokyklos požymių raišką turinčiose mokyklose padaryta pažanga matuojama atliekant įsivertinimą. Pažanga laikoma padaryta, jei mokyklos veiklos įsivertinimo metu bus nustatoma, kad tvarumas užtikrintas ir pateiktų mokyklos veiklos sričių vertinimai išlieka ne žemesnio negu 3 lygio ir jei ne mažiau kaip 2 rodiklių, iš pateiktų vertinimui mokyklos veiklos sričių, pagerėjo įvertinimas.
VI SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
32. Duomenis, reikalingus mokyklų atrankai vykdyti, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento Mokyklų veiklos skyriui (toliau – skyrius) teikia Švietimo informacinių technologijų centras, Nacionalinis egzaminų centras ir Nacionalinė mokyklų vertinimo agentūra.
33. Mokyklų atrankai vykdyti gautus reikalingus duomenis skyrius perduoda komisijai.
34. Komisiją sudaro Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos, Lietuvos savivaldybių asociacijos, savivaldybių administracijų švietimo padalinių, Ugdymo plėtotės centro, Nacionalinio egzaminų centro, Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros, Švietimo informacinių technologijų centro atstovai.
35. Komisijos sudėtį ir darbo reglamentą tvirtina Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras.
36. Komisija teikia tvirtinti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministrui mokyklų, turinčių teisę dalyvauti projekte, sąrašą.
