LIETUVOS RESPUBLIKOS
ARCHITEKTŪROS ĮSTATYMO NR. XIII-425 8, 9, 10 IR 18 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
2021 m. birželio 30 d. Nr. XIV-498
Vilnius
1 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 8 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme nustatytais atvejais vykdyti su nekilnojamojo kultūros paveldo apsauga susijusią veiklą: rengti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentus, vadovauti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimui;“.
2 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„9 straipsnis. Architekto kvalifikacijos atestatas
1. Architektai, siekiantys įgyti architekto kvalifikacijos atestatą, turi atitikti šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytuose įstatymuose nustatytus kvalifikacinius ir profesinės patirties reikalavimus, kurie reikalingi šiuose įstatymuose nustatytai veiklai vykdyti ir siekiant gauti kvalifikacijos atestatą.
2. Lietuvos Respublikos architektų rūmai šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytuose įstatymuose nustatytais atvejais, tvarka ir terminais neterminuotam laikui išduoda architekto kvalifikacijos atestatus, taip pat keičia, sustabdo ar panaikina architekto kvalifikacijos atestatų galiojimą, panaikina architekto kvalifikacijos atestatų galiojimo sustabdymą, pareiškia įspėjimą.
3. Architekto kvalifikacijos atestate nurodoma konkreti atestuoto architekto veikla, kurią gali vykdyti atestuotas architektas. Visi atestuoti architektai gali verstis atestuoto architekto veikla, kurią vykdyti suteikia teisę architekto kvalifikacijos atestatas, tik būdami Lietuvos Respublikos architektų rūmų nariai.
4. Architekto kvalifikacijos atestatą privaloma įgyti iki atestuoto architekto veiklos vykdymo pradžios.
5. Atestuotas architektas, prieš pradėdamas vykdyti architekto kvalifikacijos atestate nurodytą atestuoto architekto veiklą, informuoja apie vertimosi atestuoto architekto veikla pradžią Lietuvos Respublikos architektų rūmus Lietuvos Respublikos architektų rūmų nustatyta tvarka, bet ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki vertimosi atestuoto architekto veikla pradžios.
6. Architekto kvalifikacijos atestatą įgijęs asmuo, vadovaudamasis šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytais įstatymais, privalo kelti architekto kvalifikaciją šiuose įstatymuose nustatytomis sąlygomis.
7. Atestuotas architektas, priėmęs sprendimą nesiversti architekto kvalifikacijos atestate nurodyta atestuoto architekto veikla, privalo:
1) pranešti apie tai Lietuvos Respublikos architektų rūmams Lietuvos Respublikos architektų rūmų nustatyta tvarka;
8. Atestuotas architektas, priėmęs sprendimą atnaujinti vertimąsi atestuoto architekto veikla, privalo Lietuvos Respublikos architektų rūmų nustatyta tvarka pranešti apie tai Lietuvos Respublikos architektų rūmams, bet ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki atestuoto architekto veiklos atnaujinimo.
9. Tais atvejais, kai atestuotas architektas, neinformavęs apie vertimosi atestuoto architekto veikla pradžią ar pranešęs, kad nesivers architekto kvalifikacijos atestate nurodyta atestuoto architekto veikla, verčiasi šia veikla, Lietuvos Respublikos architektų rūmai:
1) sustabdo architekto kvalifikacijos atestato galiojimą 6 mėnesiams ir nustato terminą pažeidimams, dėl kurių sustabdomas kvalifikacijos atestato galiojimas, pašalinti;
10. Lietuvos Respublikos architektų rūmai architekto kvalifikacijos atestato (atestatų) galiojimą sustabdo ar panaikina visoms kvalifikacijos atestate (atestatuose) nurodytoms atestuoto architekto veikloms.
11. Lietuvos Respublikos architektų rūmai duomenis apie architekto kvalifikacijos atestatų išdavimą, keitimą, galiojimo sustabdymą, galiojimo sustabdymo panaikinimą ir galiojimo panaikinimą, įspėjimo pareiškimą, vadovaudamiesi šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytais įstatymais, taip pat apie atestuotus architektus, nesiverčiančius atestuoto architekto veikla, ir atestuotus architektus, atnaujinusius atestuoto architekto veiklą, pateikia Lietuvos Respublikos architektų rūmų interneto svetainėje ir Licencijų informacinėje sistemoje. Šią informaciją Lietuvos Respublikos architektų rūmai pateikia Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje (TPDRIS) ir Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje (ŽPDRIS).
3 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas
4 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 18 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Regioninę architektūros tarybą sudaro ne mažiau kaip 13 narių, skiriamų trejiems metams. Iš jų:
1) ne mažiau kaip 7 nariai išrenkami visuotiniame Lietuvos Respublikos architektų rūmų susirinkime iš Lietuvos Respublikos architektų rūmų narių;
2) ne mažiau kaip 2 nariai išrenkami visuotiniame Lietuvos architektų sąjungos suvažiavime iš Lietuvos architektų sąjungos narių;
3) ne mažiau kaip vienas narys išrenkamas visuotiniame Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos suvažiavime iš Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos narių, turinčių aukštojo mokslo kvalifikaciją, įgytą baigus universitetines architektūros krypties studijas arba kraštovaizdžio architektūros krypties studijas, arba jai lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją;
4) ne mažiau kaip 2 narius, baigusius universitetines architektūros krypties studijas ir vykdančius nuolatinę mokslinę pedagoginę architektūros srities veiklą, skiria Lietuvos Respublikos universitetinės aukštosios mokyklos, vykdančios architektūros krypties studijų programas;
5) ne mažiau kaip vienas narys išrenkamas visuotiniame Lietuvos Respublikos restauratorių sąjungos suvažiavime iš Lietuvos Respublikos restauratorių sąjungos narių, turinčių aukštojo mokslo kvalifikaciją, įgytą baigus universitetines architektūros krypties studijas, arba jai lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją.“
2. Pakeisti 18 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Regioninių architektūros tarybų nuostatus ir sudėtį, suderinusi su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, tvirtina Lietuvos Respublikos architektų rūmų taryba. Regioninių architektūros tarybų nariais asmenys gali būti renkami ar skiriami ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Regioninės architektūros tarybos nariai išsirenka tarybos pirmininką. Regioninių architektūros tarybų nuostatuose nustatoma tarybų darbo tvarka, tarybų narių rotacijos tarybos viduje ir tarp skirtingų regioninių architektūros tarybų tvarka, tarybų narių teisės ir pareigos, nusišalinimo ir atšaukimo tvarka. Regioninių architektūros tarybų nuostatuose nustatoma nusišalinimo nuo sprendimų priėmimo ir asmenų teisės kreiptis į Lietuvos Respublikos architektų rūmus, jeigu regioninių architektūros tarybų nariai nevykdė šioje dalyje įtvirtintos prievolės nusišalinti nuo sprendimų priėmimo, įgyvendinimo tvarka. Regioninių architektūros tarybų nariai privalo nusišalinti, kai gali kilti interesų konfliktas dėl šiose tarybose nagrinėjamų klausimų, jeigu:
2) sprendžiami klausimai, susiję su asmeniu, su kuriuo narys susijęs šeimos, artimos giminystės ir (ar) verslo ryšiais, susijusiais su jo privačiais interesais – jo (ar jam artimo asmens, kuris suprantamas taip, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme) suinteresuotumu asmenine turtine nauda;
3. Papildyti 18 straipsnį 9 dalimi:
„9. Regioninių architektūros tarybų posėdžiuose stebėtojų teisėmis turi teisę dalyvauti asmenys, kuriuos skiria Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Stebėtojai nagrinėjamais šio straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais klausimais dalyvauja patariamojo balso teise pagal teisės aktuose apibrėžtą ministerijų kompetenciją architektūros srityje.“
4. Papildyti 18 straipsnį 10 dalimi:
„10. Regioninių architektūros tarybų posėdžiuose stebėtojų teisėmis turi teisę dalyvauti savivaldybių, kurių teritorijai priskiriami svarstomi objektai, vyriausieji architektai. Stebėtojai nagrinėjamais šio straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais klausimais dalyvauja patariamojo balso teise pagal šiame įstatyme apibrėžtą savivaldybių vyriausiųjų architektų kompetenciją architektūros srityje.“
5. Papildyti 18 straipsnį 11 dalimi:
„11. Regioninių architektūros tarybų posėdžiuose nagrinėjamais šio straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais klausimais stebėtojų teisėmis gali dalyvauti nevyriausybinių organizacijų atstovai, kurie yra suinteresuoti dėl savivaldybės teritorijoje vystomų objektų ir kurie Lietuvos Respublikos architektų rūmams raštu nurodo motyvus, kodėl pageidauja dalyvauti regioninių architektūros tarybų posėdžiuose.“
6. Papildyti 18 straipsnį 12 dalimi:
„12. Stebėtojai, dalyvausiantys regioninių architektūros tarybų posėdžiuose, privalo pasirašyti konfidencialumo pasižadėjimą ir nešališkumo deklaraciją. Stebėtojai balsavimo teisės neturi. Stebėtojų dalyvavimo regioninių architektūros tarybų posėdžiuose tvarka nustatoma Regioninių architektūros tarybų nuostatuose.“
5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
2. Lietuvos Respublikos aplinkos ministras, Lietuvos Respublikos kultūros ministras ir Lietuvos Respublikos architektų rūmai iki 2021 m. spalio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.