LIETUVOS RESPUBLIKOS

VYRIAUSIASIS VALSTYBINIS DARBO INSPEKTORIUS

ĮSAKYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSIOJO VALSTYBINIO DARBO INSPEKTORIAUS 2013 M. RUGSĖJO 11 D. ĮSAKYMO NR. V-356 „DĖL INFORMACIJOS APIE DARBUOTOJŲ SAUGOS BŪKLĘ IR DARBO VIETŲ ATITIKTĮ DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS NORMINIŲ TEISĖS AKTŲ REIKALAVIMAMS TEIKIMO (DEKLARAVIMO) VALSTYBINEI DARBO INSPEKCIJAI“ PAKEITIMO

2024 m. gruodžio 10 d. Nr. EV-212

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 1 ir 6 punktais, įgyvendindamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 14, 30, 35, 36, 41, 42, 56, 57, 59, 62, 72-1, 112, 119, 134, 140, 141, 144, 171, 179, 181, 182, 185, 193, 194, 222, 223, 225, 226, 228, 237, 240, 241 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymą Nr. XIV-3034 bei Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2024 m. gruodžio 5 d. įsakymą Nr. EV-210 „Dėl Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2017 m. liepos 4 d. įsakymo Nr. EV-96 „Dėl ūkio subjektų patikrinimų kontrolinių klausimynų ir teminių ataskaitų patvirtinimo” pakeitimo“:

1. P a k e i č i u Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2013 m. rugsėjo 11 d. įsakymą Nr. V-356 „Dėl Informacijos apie darbuotojų saugos būklę ir darbo vietų atitiktį darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimams teikimo (deklaravimo) Valstybinei darbo inspekcijai“:

1.1. Pakeičiu nurodytą įsakymą ir jį išdėstau nauja redakcija (Informacijos apie darbuotojų saugos būklę ir darbo vietų atitiktį darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimams teikimo (deklaravimo) Valstybinei darbo inspekcijai tvarkos aprašas ir Elektroninių paslaugų darbdaviams sistemos naudojimo taisyklės nauja redakcija nedėstomi):

„LIETUVOS RESPUBLIKOS

VYRIAUSIASIS VALSTYBINIS DARBO INSPEKTORIUS

ĮSAKYMAS

DĖL INFORMACIJOS APIE DARBUOTOJŲ SAUGOS BŪKLĘ IR DARBO VIETŲ ATITIKTĮ DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS NORMINIŲ TEISĖS AKTŲ REIKALAVIMAMS TEIKIMO (DEKLARAVIMO) VALSTYBINEI DARBO INSPEKCIJAI

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 1 ir 6 punktais bei įgyvendindamas Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 39 straipsnio 5 dalies nuostatas:

1. T v i r t i n u pridedamus:

1.1. Informacijos apie darbuotojų saugos būklę ir darbo vietų atitiktį darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimams teikimo (deklaravimo) Valstybinei darbo inspekcijai tvarkos aprašą;

1.2. Elektroninių paslaugų darbdaviams sistemos naudojimo taisykles.

2. P a v e d u įsakymo vykdymo kontrolę Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojui ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kancleriui pagal jų administravimo sritį.“

1.2. Pakeičiu nurodytu įsakymu patvirtinto Informacijos apie darbuotojų saugos būklę ir darbo vietų atitiktį darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimams teikimo (deklaravimo) Valstybinei darbo inspekcijai tvarkos aprašo priedą „DSS ir darbo teisės būklė. Bendrinis klausimynas“ ir jį išdėstau nauja redakcija (pridedama).

2. N u s t a t a u, kad šio įsakymo 1 punktas įsigalioja 2025 m. sausio 1 d.

3. N u r o d a u  Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VDI) Informacinių technologijų ir dokumentų valdymo skyriaus vedėjui organizuoti:

3.1. šio įsakymo paskelbimą Teisės aktų registre;

3.2. klausimyno „DSS ir darbo teisės būklė. Bendrinis klausimynas“ pakeitimą VDI Elektroninių paslaugų darbdaviams sistemoje.

4. P a v e d u įsakymo vykdymo kontrolę VDI kancleriui.

Lietuvos Respublikos vyriausiasis

valstybinis darbo inspektorius Jonas Gricius

Informacijos apie darbuotojų saugos būklę ir darbo

vietų atitiktį darbuotojų saugos ir sveikatos norminių

teisės aktų reikalavimams teikimo (deklaravimo)

Valstybinei darbo inspekcijai tvarkos aprašo

priedas

DSS¹ IR DARBO TEISĖS BŪKLĖ

BENDRINIS KLAUSIMYNAS

Darbdavio kodas juridinių asmenų ar ūkininkų registre:____________________________

Pateikimo data: /____________/ Pateikė (vardas, pavardė):

Pasirašymo data: /____________/ Pasirašė (vardas, pavardė):

BENDROJI INFORMACIJA

1. Darbdavio pavadinimas:

2. Vadovas:

2.1. Vadovo vardas:

2.2. Vadovo pavardė:

2.3. Vadovo pareigos:

3. Buveinės adresas registre (struktūrinis):

Savivaldybė:

Seniūnija:

Vietovė:

Gatvė:

Namo Nr.: ____, buto Nr.: _____

3.1. Patikslintas (faktinis) buveinės adresas (struktūrinis):

Savivaldybė:

Seniūnija:

Vietovė:

Gatvė:

Namo Nr.: ____, buto Nr.: _____

4. Patikslinti kontaktai:

4.1. Telefonas:

4.2. Faksas:

4.3. El. paštas:

4.4. Tinklapis:

5. Pagrindinės ekonominės veiklos rūšies kodas (EVRK 2 red.): 

5.1. Pagrindinės ekonominės veiklos rūšies pavadinimas:

6. Atskirai esančių padalinių skaičius:

7. Darbuotojų skaičius įmonėje (iš viso):

7.1. iš jų: moterų:

7.2. paauglių nuo 16 iki 18 metų:

7.3. vaikų iki 16 metų:

7.4. darbuotojų su negalia:

7.5. užsieniečių:

7.6. darbuotojų, kurie darbo ir šeimos įsipareigojimus derina naudodamiesi lanksčiomis darbo formomis (ne visas darbo laikas, nuotolinis darbas, lankstus darbo grafikas, darbo vietos dalijimosi darbo sutartis, darbo keliems darbdaviams sutartis):

7.6.1. iš jų: darbuotojų, kuriems nustatytas ne visas darbo laikas:

7.6.2. darbuotojų, kurie dirba nuotoliniu būdu:

7.6.3. darbuotojų, kuriems nustatytas lankstus darbo grafikas:

7.6.4. darbuotojų, su kuriais sudaryta darbo vietos dalijimosi darbo sutartis:

7.6.5. darbuotojų, su kuriais sudaryta darbo keliems darbdaviams sutartis:

8. Taikomas darbo režimas: ---

8.1. nekintanti darbo dienos (pamainos) trukmė ir darbo dienų per savaitę skaičius (žymima „Taip“ arba „Ne“):

8.2. suminė darbo laiko apskaita, kai viso apskaitinio laikotarpio darbo laiko norma įvykdoma per apskaitinį laikotarpį (žymima „Taip“ arba „Ne“):

8.3. lankstūs darbo grafikai, kai darbuotojai privalo darbovietėje būti fiksuotomis darbo dienos (pamainos) valandomis, o kitas tos dienos (pamainos) valandas gali dirbti prieš ar po šių valandų (žymima „Taip“ arba „Ne“):

8.4. suskaidytos darbo dienos laiko režimas, kai tą pačią dieną (pamainą) dirbama su pertrauka pailsėti ir pavalgyti, kurios trukmė ilgesnė negu nustatyta maksimali pertraukos pailsėti ir pavalgyti trukmė (žymima „Taip“ arba „Ne“):

8.5. individualus darbo laiko režimas: (žymima „Taip“ arba „Ne“)“:

Pastaba:

DSS¹ – darbuotojų saugos ir sveikatos

VIDINĖS KONTROLĖS ORGANIZAVIMAS IR SOCIALINIO DIALOGO PLĖTRA

Eil. Nr.	Rodiklio pavadinimas	Taip	Ne	N/N*	Skaičius
1.	Darbuotojus atstovauja:	X	X	X
1.1.	darbdavio lygmeniu veikianti profesinė sąjunga	□	□	X
1.2.	šakos lygmeniu veikianti profesinė sąjunga	□	□	X
1.3.	teritoriniu lygmeniu veikianti profesinė sąjunga	□	□	X
1.4.	išrinkta darbo taryba (dirba 20 ir daugiau darbuotojų)	□	□	X
1.5.	darbuotojų patikėtinis (dirba mažiau nei 20 darbuotojų)	□	□	X
2.	Galiojanti kolektyvinė sutartis:	X	X	X
2.1.	įmonės	□	□	X
2.2.	įmonėje taikomos šakos kolektyvinės sutarties nuostatos	□	□	X
3.	Darbuotojų atstovai saugai ir sveikatai	□	□	X
4.	Darbuotojų saugos ir sveikatos komitetas	□	□	X
5.	Darbuotojų saugos ir sveikatos prevencinių priemonių organizavimas įmonėje:	X	X	X
5.1.	darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas vykdo pats įmonės vadovas	□	□	X
5.2.	darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas atlieka darbdavio įgaliotas asmuo	□	□	X
5.3.	paskirtas (-i) darbuotojų saugos ir sveikatos specialistas (-ai)	□	□	X
5.4.	paskirtas (-i) profesinės sveikatos specialistas (-ai)	□	□	X
5.5.	įsteigta įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnyba	□	□	X
5.6.	sudaryta sutartis su juridiniu asmeniu	□	□	X
5.7.	sudaryta sutartis su fiziniu asmeniu	□	□	X
6.	Įdiegta darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistema	□	□	X	X
7.	Darbdavys priklauso asocijuotai darbdavių organizacijai:	X	X	X	X
7.1.	pramoninkų konfederacijai	□	□	X	X
7.2.	verslo darbdavių konfederacijai	□	□	X	X
7.3.	regioninei darbdavių konfederacijai	□	□	X	X
7.4.	kita	□	□	X	X
8.	Taikomas Lietuvos Respublikos Europos darbo tarybų įstatymas	□	□	X	X
	* N/N –Neaktualu

KLAUSIMYNAS

Eil. Nr.	KLAUSIMAI		Taip		Ne		N/N
1. DARBO TEISĖS KLAUSIMAI
DARBO SUTARTIS
1.1.	Ar tinkamai sudaromos darbo sutartys?						X
1.1.1.	Ar apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui teisės aktų nustatyta tvarka? ([1.1.] 42 str. 2 d.)						X
1.1.2.	Ar iki darbo pradžios darbdavys pateikė darbuotojui visą teisės aktų reikalaujamą informaciją apie darbo sąlygas - darbo funkcijos atlikimo vieta, darbo sutarties rūšis, išbandymo termino taikymas, darbo funkcijos apibūdinimas ar aprašymas arba darbo pavadinimas ir, jeigu nustatyta, - jos hierarchinis ir (arba) kvalifikacijos ar sudėtingumo lygis (laipsnis), darbo pradžia, sutarties terminas, jei sutartis terminuota, darbo užmokestis ir jo sudedamosios dalys, mokėjimo terminai bei tvarka? ([1.1.] 44 str. 1 d.)						X
1.1.3.	Ar iki darbo pradžios darbdavys pasirašytinai supažindino darbuotoją su darbo sąlygomis, tvarką darbovietėje nustatančiomis darbo teisės normomis, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais? ([1.1.] 42 str. 4 d.)						
1.1.4.	Ar darbovietėje sudaromose darbo sutartyse yra sulygstama dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų? ([1.1.] 33 str. 2 d.)						
1.1.5.	Ar darbovietėje sudaromose darbo sutartyse yra sulygstama dėl konkrečios darbo laiko normos? ([1.1.] 112 str. 1-4 d.)						
1.2.	Jei yra įdarbintas asmuo iki 18 metų, ar darbdavys laikosi teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių asmenų iki aštuoniolikos metų įdarbinimą?						
1.2.1.	Ar laikomasi reikalavimo asmenis iki 18 metų apsaugoti nuo rizikos jų saugai, sveikatai ar vystymuisi, galinčios atsirasti dėl asmenų iki 18 metų patirties stokos, nežinojimo, kokia yra arba kokia gali kilti rizika, arba dėl asmenų iki 18 metų nesubrendimo? ([2.1.] 36 str.)						
1.2.2.	Ar darbdavys sudaro darbo sutartį su vaiku nuo 14 iki 16 metų dirbti leidžiamus lengvus darbus, gavęs vieno iš tėvų ar kito vaiko atstovo pagal įstatymą raštišką sutikimą, vaiko sveikatą prižiūrinčio gydytojo išduotą pažymą su išvada, kad vaikas tinkamas dirbti tokį darbą, ir mokslo metų laikotarpiu duotą mokyklos, kurioje vaikas mokosi, raštišką sutikimą? ([2.1.] 36 str.)						
1.3.	Jei su darbuotoju sudaryta terminuota, laikinojo darbo, pameistrystės, projektinio darbo ar sezoninių darbų sutartis, ar laikomasi darbo įstatymų, reglamentuojančių šių sutarčių ypatumus?						
1.3.1.	Ar darbdavys laikosi nuostatos, jog terminuotų darbo sutarčių nuolatinio pobūdžio darbams nėra daugiau kaip 20 procentų visų darbdavio sudarytų darbo sutarčių skaičiaus? ([1.1.] 67 str. 4 d.)						
1.3.2.	Ar laikomasi maksimalaus 2 metų terminuotos darbo sutarties sudarymo termino, kai terminuota darbo sutartis arba paeiliui einančios terminuotos darbo sutartys sudaromos su tuo pačiu darbuotoju tai pačiai funkcijai atlikti, išskyrus atvejus, jeigu darbuotojas priimamas laikinai dirbti į laikinai nesančio darbuotojo darbo vietą? ([1.1.] 68 str. 1 d.)						
1.3.3.	Ar laikomasi maksimalaus 5 metų terminuotos darbo sutarties sudarymo termino, kai terminuota darbo sutartis arba paeiliui einančios terminuotos darbo sutartys sudaromos su tuo pačiu darbuotoju skirtingoms funkcijoms atlikti? ([1.1.] 68 str. 3 d.).						
1.3.4.	Ar darbdavys laikosi nuostatos, jog pagal terminuotas darbo sutartis dirbantiems darbuotojams nėra sudaromos mažiau palankios darbo sąlygos, įskaitant darbo apmokėjimą, negu darbuotojams, dirbantiems pagal neterminuotą darbo sutartį ir atliekantiems tą pačią ar panašią pagal kvalifikaciją ar gebėjimus darbo funkciją? ([1.1.] 70 str.)						
1.3.5.	Ar sudarydamas pameistrystės darbo sutartį, nesudarius mokymo sutarties, darbdavys parengė neformaliojo mokymo programą visam pameistrystės darbo sutarties galiojimo laikotarpiui? ([1.1.] 83 str.1 d.)						
1.3.6.	Ar sudarydamas pameistrystės darbo sutartį, nesudarius mokymo sutarties, darbdavys paskyrė mokymo programos vadovu kompetentingą savo darbuotoją, kuris vadovauja mokymo procesui, prižiūri, kaip atliekama darbo funkcija, pataria pameistriui ir jį konsultuoja? ([1.1.] 83 str. 6 d.)						
1.3.7.	Ar darbdavys, kai pameistrystės sutartis sudaryta su mokymosi sutartimi dėl formaliojo ar neformaliojo mokymo, paskyrė atsakingą (atsakingus) darbuotoją (darbuotojus) už pameistrio darbinės veiklos ir praktinio mokymo organizavimą ir atsakingą darbuotoją už darbinės veiklos ir praktinio mokymo koordinavimą (profesijos meistrą)? ([1.1.] 84 str. 7 d.)						
1.3.8.	Ar darbdavys laikosi nuostatos, jog pameistrystės darbo sutarčių, nesudarius mokymo sutarties, skaičius nėra daugiau kaip 10 procentų visų darbdavio sudarytų darbo sutarčių skaičiaus (jeigu darbdavys turi iki dešimt darbuotojų, jis gali sudaryti vieną pameistrystės darbo sutartį)? ([1.1.] 83 str. 3 d.)						
1.3.9.	Ar projektinio darbo sutartyje yra nustatyta darbo laiko norma (vidutinis darbo valandų per savaitę skaičius, kurį dirbs darbuotojas)? ([1.1.] 90 str. 1 d.)						
1.3.10.	Ar darbo sutartis sudaryta sezoniniams darbams, įtrauktiems į sezoninių darbų sąrašą, atlikti? ([1.1.] 100 str. 1 d.)						
1.3.11.	Ar darbdavys laikosi nuostatos, jog išbandymo terminas negali būti ilgesnis negu trys mėnesiai, neskaitant laiko, kurį darbuotojas nebuvo darbe dėl laikinojo nedarbingumo, atostogų ar kitų svarbių priežasčių, o jeigu terminuota darbo sutartis sudaroma trumpesniam negu šešių mėnesių laikotarpiui, išbandymo terminas proporcingas šios sutarties terminui (atitinkamai trumpesnis negu trys mėnesiai)? ([1.1.] 36 straipsnio 2 dalis)						
DARBO LAIKAS
1.4.	Ar darbuotojai, kuriems privaloma sudaryti darbo grafikus, dirba darbo grafike numatytu laiku?						X
1.4.1.	Ar darbo grafikai pranešami darbuotojams Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatytais terminais? ([1.1.] 97 str. 1 d., 110 str. 1 d. 4 p., 115 str. 2 d., 116 str. 2 d.)						X
1.4.2.	Ar darbuotojai dirba darbo grafike nustatytu laiku? ([1.1.] 115 str.)						X
1.4.3.	Ar darbdavys laikosi draudimo skirti darbuotoją dirbti dvi pamainas iš eilės? ([1.1.] 115 str. 4 d.)						
1.5.	Ar laikomasi tinkamo darbo laiko režimo?						X
1.5.1.	Ar laikomasi reikalavimo, kad darbuotojų vidutinis darbo laikas per kiekvieną 7 dienų laikotarpį neviršytų 48 val., įskaitant viršvalandžius, tačiau neįskaitant darbo pagal susitarimą dėl papildomo darbo? ([1.1.] 114 str. 1 d. 1 p.)						X
1.5.2.	Ar laikomasi reikalavimo, kad darbo laikas, įskaitant viršvalandžius ir darbą pagal susitarimą dėl papildomo darbo, neviršytų 60 valandų per 7 dienų laikotarpį? ([1.1.] 114 str. 1 d. 2 p.)						X
1.5.3.	Ar laikomasi reikalavimo, kad darbo laikas, įskaitant viršvalandžius ir darbą pagal susitarimą dėl papildomo darbo, bet neįskaitant pietų pertraukos, per darbo dieną (pamainą) neviršytų 12 valandų? ([1.1.] 114 str. 1 d. 2 p.)						X
1.5.4.	Ar darbo (pamainų) grafikai sudaromi taip, kad nepažeistų maksimaliojo 52 valandų per kiekvieną 7 dienų laikotarpį laiko, netaikant šios taisyklės darbui pagal susitarimą dėl papildomo darbo ir budėjimo darbams? ([1.1.] 115 str. 3 d.)						X
1.5.5.	Ar laikomasi reikalavimo, kad dirbančio naktį darbuotojo darbo laikas neviršytų vidutiniškai 8 val. per darbo dieną (pamainą) per apskaitinį trijų mėnesių laikotarpį? ([1.1.] 117 str. 3 d.)						
1.5.6.	Ar laikomasi reikalavimo, kad dirbančių naktį darbuotojų (išskyrus budėjimą), kurių darbas susijęs su ypatingais pavojais arba kurio fizinis ar protinis darbo krūvis yra didelis, darbo laikas per dieną (pamainą) bet kuriuo 24 valandų trukmės laikotarpiu, kai jis dirba naktį, neviršytų 8 darbo valandų? ([1.1.] 117 str. 4 d.)						
1.5.7.	Ar laikomasi reikalavimo, kad per 7 paeiliui einančių kalendorinių dienų laikotarpį negali būti dirbama ilgiau kaip 8 valandas viršvalandžių? ([1.1.] 119 str. 3 d.)						X
1.5.8.	Ar laikomasi reikalavimo, kad per septynių paeiliui einančių kalendorinių dienų laikotarpį darbuotojas gali dirbti ilgiau nei 8 valandas viršvalandžių (iki 12 val.) tik darbuotojui išreiškus sutikimą raštu? ([1.1.] 119 str. 3 d.)						X
1.5.9.	Ar laikomasi reikalavimo, kad darbuotojo dirbtų viršvalandžių trukmė neviršytų 180 valandų per metus ar kolektyvinėje sutartyje sutartos viršvalandinio darbo trukmės? ([1.1.] 119 str. 3 d.)						X
1.5.10.	Ar darbuotojams (išskyrus dirbantiems sutrumpintą darbo laiką ir kai dėl darbo organizavimo ypatumų ar nepertraukiamos darbdavio veiklos sutrumpinti darbo dienos darbuotojui nėra galimybės) švenčių dienų išvakarėse darbo dienos trukmė sutrumpinama viena valanda? ([1.1.] 112 str. 6 d.)						X
1.5.11.	Ar laikomasi Vyriausybės nustatytų specialių darbo ir poilsio laiko režimų ekonominės veiklos srityse? ([1.1.] 121 str.)						
1.6.	Ar viršvalandinis darbas, darbas naktį, švenčių ir poilsio dienomis yra tinkamai apskaitomas bei kompensuojamas nustatyta tvarka?						X
1.6.1.	Ar darbdavys įtraukė į darbo laiko apskaitą darbuotojo faktiškai dirbtus viršvalandžius, darbą naktį, darbo laiką švenčių ir poilsio dienomis? ([1.1.] 120 str. 2 d.)						X
1.6.2.	Ar už darbą poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal darbo (pamainos) grafiką, mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis arba darbuotojo prašymu kompensuojama suteikiant atitinkamos trukmės kasmetines atostogas? ([1.1.] 144 str. 1 ir 5 d.)						
1.6.3.	Ar už darbą švenčių dieną mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis arba darbuotojo prašymu kompensuojama suteikiant atitinkamos trukmės kasmetines atostogas? ([1.1.] 144 str. 2 ir 5 d.)						
1.6.4.	Ar už viršvalandinį darbą mokamas ne mažesnis kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis arba darbuotojo prašymu kompensuojama suteikiant atitinkamos trukmės kasmetines atostogas? ([1.1.]144 str. 3, 4, 5 d.)						X
1.6.5.	Ar už darbą naktį mokamas ne mažesnis kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis? ([1.1.]144 str. 3 ir 4 d.)						
1.6.6.	Ar už viršvalandinį darbą poilsio dieną ar už viršvalandinį darbą naktį mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis arba darbuotojo prašymu kompensuojama suteikiant atitinkamos trukmės kasmetines atostogas? ([1.1.] 144 str. 4 ir 5 d.)						
1.6.7.	Ar už viršvalandinį darbą švenčių dieną ir (arba) viršvalandinį darbą švenčių naktį mokamas ne mažesnis kaip du su puse darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis arba darbuotojo prašymu kompensuojama suteikiant atitinkamos trukmės kasmetines atostogas? ([1.1.] 144 str. 4 ir 5 d.)						
1.6.8.	Ar darbuotojams, kuriems dėl darbo organizavimo ypatumų ar nepertraukiamos darbdavio veiklos švenčių dienų išvakarėse sutrumpinti darbo dienos nėra galimybės, už šią valandą yra apmokama kaip už viršvalandinį darbą? ([1.1.] 112 str. 6 d.).						
1.6.9.	Ar viršvalandiniai darbai yra dirbami tik su raštišku darbuotojo sutikimu, išskyrus išimtinius atvejus? ([1.1.] 119 str. 2 d.)						
POILSIO LAIKAS
1.7.	Ar laikomasi minimaliojo poilsio laiko reikalavimų?						X
1.7.1.	Ar per darbo dieną (pamainą) darbuotojui suteikiamos fiziologinės pertraukos pagal darbuotojo poreikį ir specialios pertraukos, dirbant lauko sąlygomis (lauke arba nešildomose patalpose), profesinės rizikos sąlygomis, taip pat dirbant sunkų fizinį ar didelės protinės įtampos reikalaujantį darbą? ([1.1.] 122 str. 2 d. 1 p.)						
1.7.2.	Ar darbuotojams suteikiama ne trumpesnė kaip pusė valandos ir ne ilgesnė nei 2 valandos pietų pertrauka, skirta pailsėti ir pavalgyti? ([1.1.] 122 str. 2 d. 2 p.)						X
1.7.3.	Ar pertrauka pailsėti ir pavalgyti suteikiama ne vėliau kaip po 5 darbo valandų? ([1.1.] 122 str. 2 d. 2 p.)						X
1.7.4.	Ar laikomasi reikalavimo, kad kasdieninio nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų (pamainų) trukmė būtų netrumpesnė kaip 11 valandų iš eilės? ([1.1.] 122 str. 2 d. 3 p.)						X
1.7.5.	Ar darbuotojui per 7 paeiliui einančių dienų laikotarpį suteikiamas bent 35 valandų nepertraukiamojo poilsio laikas? ([1.1.] 122 str. 2 d. 3 p.)						X
1.7.6.	Jeigu budėjimas trunka 24 valandas, ar darbuotojo poilsio laikas trunka ne mažiau kaip 24 valandas? ([1.1.] 122 str. 2 d. 4 p.)						
1.8.	Ar darbuotojams yra suteikiamos ir tinkamai apmokamos per jų darbo metus visos jiems priklausančios kasmetinės atostogos?						X
1.8.1.	Ar darbuotojams suteikiamos kasmetinės atostogos bent kartą per darbo metus? ([1.1.] 128 str. 1 d.)						X
1.8.2.	Jei atostogos suteikiamos dalimis, ar viena iš dalių ne trumpesnė nei 10 darbo dienų (12 darbo dienų, jei dirbama 6 darbo dienas per savaitę; 2 savaičių, jeigu darbo dienų skaičius per savaitę yra mažesnis ar skirtingas)? ([1.1.] 128 str. 1 d.)						
1.8.3.	Ar kasmetinių atostogų laiku darbuotojui paliekamas jo vidutinis darbo užmokestis (atostoginiai)? ([1.1.] 130 str. 1 d.)						X
1.8.4.	Ar atostoginiai išmokami ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną prieš kasmetinių atostogų pradžią, o esant darbuotojo prašymui – įprasta darbo užmokesčio mokėjimo tvarka?   [1.1.] 130 str. 2 d.)						
1.8.5.	Ar 1.8.5.1 – 1.8.5.3 papunkčiuose nurodytiems darbuotojams suteikiamos 25 darbo dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama penkias dienas per savaitę) arba 30 darbo dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama 6 darbo dienas per savaitę), arba 5 savaičių trukmės (jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas) atostogos? ([1.1.] 138 str. 1 d.), iš jų:						
1.8.5.1.	darbuotojams iki 18 metų?						
1.8.5.2.	darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki 14 metų arba asmenį su negalia iki 18 metų?						
1.8.5.3.	darbuotojams su negalia?						
1.8.6.	Ar darbuotojams, kurių darbas susijęs su didesne nervine, emocine, protine įtampa ir profesine rizika, taip pat kurių darbo sąlygos yra specifinės, suteikiamos iki 41 darbo dienos (jeigu dirbama 5 dienas per savaitę) arba iki 50 darbo dienų (jeigu dirbama 6 dienas per savaitę), arba iki 8 savaičių (jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas) pailgintos atostogos? ([1.1.] 138 str. 1 d.).						
1.8.7.	Ar darbuotojams už ilgalaikį nepertraukiamąjį darbą toje pačioje darbovietėje, už darbą kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų ir tokių nukrypimų negalima pašalinti, ir už ypatingą darbų pobūdį suteikiamos papildomos atostogos? ([1.1.] 138 str. 2 d., 144 str. 7 d.).						
DARBO UŽMOKESTIS
1.9.	Ar laikomasi darbuotojų darbo užmokesčio nustatymo ir mokėjimo tvarkos?						X
1.9.1.	Ar yra darbuotojo raštiškas prašymas, jei darbo užmokestis mokamas kartą per mėnesį? ([1.1.] 146 str. 1 d.)						X
1.9.2.	Ar darbo užmokestis mokamas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo kalendorinio mėnesio pabaigos, išskyrus, kai darbo sutartyje ar darbo teisės normose nustatyta kitaip? ([1.1.] 146 str. 1 d.)						X
1.9.3.	Ar darbdavys laikosi reikalavimo mokėti minimalųjį valandinį atlygį arba minimaliąją mėnesinę algą tik už nekvalifikuotą darbą? ([1.1.] 141 str. 2 d.)						
1.9.4.	Ar darbdavys laikosi reikalavimo nustatyti ir mokėti valandinį atlygį arba mėnesinę algą, ne mažesnius už Vyriausybės nustatytus minimaliuosius dydžius? ([1.1.] 141 str. 1 d.)						
1.9.5.	Ar darbuotojai ne rečiau kaip kartą per mėnesį raštu ar elektroniniu būdu yra informuojami apie jiems apskaičiuotas, išmokėtas ir išskaičiuotas sumas ir apie dirbto darbo laiko trukmę, atskirai nurodant viršvalandinių darbų trukmę? ([1.1.] 148 str. 1 d.)						X
1.9.6.	Ar komandiruotės metu darbuotojams kompensuojamos papildomos patirtos sąnaudos ir mokami dienpinigiai? ([1.1.] 107 str. 2, 3 d.)						
1.9.7.	Ar darbovietėje, kurioje vidutinis darbuotojų skaičius yra 20 ir daugiau, yra nustatyta darbo apmokėjimo sistema? ([1.1.] 140 str. 3 d.)						
1.9.8.	Ar darbo apmokėjimo sistemoje nurodytos darbuotojų kategorijos pagal pareigybes ir kvalifikaciją bei kiekvienos jų apmokėjimo formos ir darbo užmokesčio dydžiai (minimalus ir maksimalus), papildomo apmokėjimo (priedų ir priemokų) skyrimo pagrindai ir tvarka, darbo užmokesčio indeksavimo tvarka? ([1.1.] 140 str. 3 d.)						
1.9.9.	Ar prieš tvirtinant darbo apmokėjimo sistemą darbdavys įvykdė informavimo ir konsultavimo procedūras Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka? ([1.1.] 206 str. 1 d. 3 p.)						
1.9.10.	Ar nustatant/keičiant darbuotojo darbo užmokestį yra laikomasi reikalavimo už tokį patį ir vienodos vertės darbą mokėti vienodą darbo užmokestį? ([1.1.] 26 str. 2 d. 4 p.)						
1.9.11.	Ar darbuotojams yra nustatytos darbo normos bei užtikrinamos sąlygos šioms normoms įvykdyti? ([1.1.] 143 str. 1 d.)						X
1.9.12.	Ar dėl pasyviojo budėjimo susitarta darbo sutartyje ir darbuotojui už tokį budėjimą namie apmokama ne mažesne kaip 20 procentų dydžio vidutinio darbo užmokesčio per mėnesį priemoka už kiekvieną budėjimo ne darbovietėje savaitę? ([1.1.] 118 str. 4 d.)						
1.9.13.	Ar darbdavys, kurio vidutinis darbuotojų skaičius yra daugiau kaip 20, bent kartą per metus, pareikalavus darbo tarybai, o kai jos nėra - profesinei sąjungai, teikia atnaujinamą informaciją apie darbuotojų, išskyrus vadovaujančias pareigas einančius darbuotojus, nuasmenintus duomenis apie vidutinį darbo užmokestį pagal profesijų grupes ir lytį? ([1.1.] 23 str. 2 d. 1 p.)						
1.9.14.	Ar darbo apmokėjimo sąlygos keičiamos tik esant rašytiniam darbuotojo sutikimui? ([1.1.] 45 str. 1 d.)						
1.9.15.	Ar darbdavys darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas, taip pat dienpinigius ir komandiruotės išlaidų kompensacijas moka pavedimu į darbuotojo nurodytą darbuotojo mokėjimo sąskaitą, išskyrus jūrininkus, kuriems taikoma Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymo nustatyta darbo užmokesčio mokėjimo tvarka ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 71 ir 140^8 straipsniuose nurodytus prieglobsčio prašytojus ir užsieniečius, kurie turi teisę dirbti? ([1.1.] 139 str. 3 d.)						
1.10.	Ar darbdavys imasi priemonių padėti darbuotojui vykdyti jo šeiminius įsipareigojimus?						
1.10.1	Ar laikomasi reikalavimų, dėl poilsio laiko suteikimo bei darbo organizavimo tvarkos (taikomas ne visas darbo laikas, nuotolinis darbas, lankstus darbo grafikas, individualus darbo grafikas), kai tai susiję su darbuotojo šeiminių įsipareigojimų vykdymu? ([1.1.] 40 str. 5 d., 52 str. 2 d., 113 str. 2 d. 3 p. ir 5 p.,115 str. 3 d., 128 str. 2 d. 1-2 p., 128 str. 4 d. 1-3 p., 128 str. 5 d. 1-2 ir 3 p., 137 str. 1d. 1-4 p., 132 str., 133 str., 134 str., 138 str. 1 ir 3-4 d., 138 str. 3-4 d.)						
LYČIŲ LYGYBĖS IR NEDISKRIMINAVIMO KITAIS PAGRINDAIS PRINCIPŲ ĮGYVENDINIMAS
1.11.	Ar darbdavys įgyvendina lyčių lygybės ir nediskriminavimo kitais pagrindais principus?						
1.11.1.	Ar laikomasi reikalavimų nediskriminuoti darbuotojų dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, sveikatos būklės, santuokinės ir šeiminės padėties, etninės priklausomybės, priklausymo politinėms partijoms, profesinėms sąjungoms ar asociacijoms, religijos (išskyrus atvejus, kai darbuotojas dirba religinėse bendruomenėse, bendrijose ar centruose, jeigu reikalavimas darbuotojui dėl išpažįstamos religijos, tikėjimo ar įsitikinimų, atsižvelgiant į religinės bendruomenės, bendrijos ar centro etosą, yra įprastas, teisėtas ir pateisinamas), ketinimo turėti vaiką, taip pat į tai, kad darbuotojas naudojasi ar naudojosi Lietuvos Respublikos darbo kodekse numatytomis teisėmis, ar kitų įstatymuose numatytų pagrindų? ([1.1.] 26 str.)						
1.11.2.	Ar darbdavys, kurio vidutinis darbuotojų skaičius yra daugiau kaip penkiasdešimt, priėmė ir įprastais darbovietėje būdais paskelbė lygių galimybių politikos įgyvendinimo ir vykdymo priežiūros principų įgyvendinimo priemones? ([1.1.] 26 str. 6 d.)						
2. DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS KLAUSIMAI
PROFESINĖS RIZIKOS VERTINIMAS
2.1.	Ar yra vykdomas (atliekamas) profesinės rizikos vertinimas?						X
2.1.1.	Ar profesinės rizikos vertinimas atliekamas visose darbo vietose? ([2.1.] 39 str. 1 d.)						X
2.1.2.	Ar profesinės rizikos vertinimas yra nuolatinis procesas (kai pasikeičia darbo sąlygos, aplinka ir/ar darbo pobūdis ar įvyksta nelaimingas atsitikimas, priėmus naujus ar pasikeitus darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktuose nustatytiems saugos reikalavimams, kai jie yra sugriežtinami)? ([2.3.] 5 p.)						X
2.1.3.	Ar sudaryta galimybė darbuotojams ir jų atstovams dalyvauti atliekant rizikos vertinimą ir susipažinti su vertinimo rezultatais ir prevencinių priemonių planais? ([2.3.] 10 p., 17.6 p.)						X
2.1.4.	Ar vertinami fiziniai rizikos veiksniai? ( [2.3.] 3 p.)						
2.1.5.	Ar vertinami cheminiai rizikos veiksniai? ([2.3.] 3 p.; [2.7.] 11 p., 12 p.)						
2.1.6.	Ar vertinama sprogimo rizika? ([2.8.] 6 p., 8 p.)						
2.1.7.	Ar vertinami fizikiniai rizikos veiksniai? ([2.3.] 3 p.), iš jų:						
2.1.7.1	triukšmas? ([2.10.] 10 p.);						
2.1.7.2	visą kūną ar rankas veikiančios vibracijos? ([2.12.] 12 p.);						
2.1.7.3	optinė spinduliuotė? ([2.13.] 9 p.);						
2.1.7.4	šiluminė aplinka? ([2.3.] 3 p.);						
2.1.7.5	apšvietimas? ([2.3.] 3 p.)						
2.1.8.	Ar vertinami biologiniai rizikos veiksniai? ([2.1.] 18 str.; [2.3.] 3 p; [2.19.] 3, 5-12 p., 1 priedas)						
2.1.9.	Ar vertinami ergonominiai rizikos veiksniai? ([2.3.] 3 p.)						
2.1.10.	Ar vertinami psichosocialiniai rizikos veiksniai? ([2.3.] 3 p.; [2.15] 1 p., 3 p.)						
2.1.11.	Ar atliekamas rizikos vertinimo proceso dokumentavimas? ([2.3.] 19-22 p.)						X
2.1.12.	Ar sudaromi rizikos šalinimo/mažinimo priemonių planai? ([2.3.] 17.3 p.)						X
2.1.13.	Ar prevencinių priemonių įgyvendinimui paskirti atsakingi asmenys? ([2.3.] 17.3 p.)						X
2.1.14.	Ar vykdoma rizikos šalinimo/mažinimo priemonių planų įgyvendinimo kontrolė? ([2.3.] 17.3 p.)						X
DVIEJŲ AR DAUGIAU DARBDAVIŲ PAREIGOS ORGANIZUOJANT DARBUS TOJE PAČIOJE ĮMONĖJE
2.2.	Ar vykdomas darbuotojų saugos ir sveikatos priemonių koordinavimas, kai įmonėje dirba kitų įmonių darbuotojai?						
2.2.1.	Ar darbas organizuojamas taip, kad būtų garantuota visų darbuotojų sauga ir sveikata, neatsižvelgiant į tai, kurio darbdavio žinioje darbuotojas dirba? ([2.1.] 30 str.)						
2.2.2.	Ar darbdaviams atstovaujantys asmenys praneša vienas kitam bei darbuotojams apie galimus pavojus ir riziką? ([2.1.] 30 str.)						
2.2.3.	Ar darbuotojai, darbdavių susitarimu pasiųsti laikinam darbui į įmonę iš kitos įmonės, instruktuojami Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus nustatyta tvarka? ([2.1.] 27 str. 2 ir 3 d.)						
DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS PREVENCIJOS ORGANIZAVIMAS ĮMONĖSE
2.3.		Ar įmonėje nustatyta ir vykdoma nuosekli darbuotojų saugos ir sveikatos prevencijos politika?						X
2.3.1.		Ar įmonėje nustatyta nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencijos priemonių įgyvendinimo ir kontrolės tvarka? ([2.1.] 11 str. 2 d.)						X
2.3.2.		Ar įmonėje nustatyta darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų laikymosi kontrolės tvarka? ([2.1.] 19 str. 2 d. 3 p.)						X
2.3.3.		Ar darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų skaičius nustatytas, atsižvelgiant į įmonės ekonominės veiklos rūšį, darbuotojų skaičių ir profesinę riziką? ([2.1.] 12 str. 2 d.; [2.6.] 5 p.; 1, 2, 3 priedai)						X
2.3.4.		Ar profesinės sveikatos specialistų skaičius nustatytas, atsižvelgiant į įmonės ekonominės veiklos rūšį, darbuotojų skaičių ir profesinę riziką? ([2.6.] 5 p.; 1, 2, 3 priedai)						
2.3.5.		Ar įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas vykdo asmuo (-enys), atitinkantis (-ys) teisės aktuose nustatytus reikalavimus (atitinka darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų kvalifikacijai keliamus reikalavimus arba apmokyti ir jų žinios patikrintos Mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo bendrųjų nuostatų nustatyta tvarka)? ([2.1.] 12 str. 2, 3 d.; [2.25.] 1.1.1, 1.1.2. p.; [2.26.])		□		□		□
2.3.6.		Ar darbuotojų saugos ir sveikatos specialisto kompetencija patvirtinama aukštojo mokslo studijų programos diplomo priedėliu arba aukštojo mokslo studijų pažymėjimu, patvirtinančiu darbuotojų saugos ir sveikatos specialisto kompetenciją? ([2.25.] 1.1.2.1, 1.1.2.2,  1.1.2.3 p.)		□		□		□
2.4.		Ar darbuotojai pasirašytinai supažindinami su darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais? ([1.1.] 42 str. 4 d.)						X
2.5.		Ar darbdavys organizavo darbuotojų atstovų saugai ir sveikatai rinkimus įmonės darbuotojų kolektyvo susirinkime, kai įmonėje nėra darbuotojų atstovų? ([2.1.] 13 str. 4 d.)						X
2.5.1.		Ar darbdavio tvarkomuoju dokumentu įsteigtas darbuotojų saugos ir sveikatos komitetas, kai įmonės vidutinis darbuotojų skaičius yra 50 ir daugiau darbuotojų? ([2.1.] 13 str. 2 d.)						
ĮVYKIAI DARBE IR PROFESINĖS LIGOS
2.6.	Ar įvykiai darbe ir profesinės ligos tiriami bei registruojami nustatyta tvarka?						
2.6.1.	Ar įvykiai darbe tiriami ir registruojami nustatyta tvarka? ([2.1.] 44 str. 1 d. [2.4.] 66 p.)						
2.6.2.	Ar nustatyta incidentų tyrimo bei jų registravimo tvarka? ([2.1.] 44 str. 1 d.)						X
2.6.3.	Ar nustačius incidentų, nelaimingų atsitikimų darbe priežastis numatomos prevencinės priemonės? ([2.1.] 44 str. 1 d.; [2.4.] 29.3 p., 87 p.)						
2.6.4.	Ar numatytos prevencinės priemonės įgyvendinamos? ([2.1.] 32 str. 2 d.2 p.; [2.4.] 87 p.; [2.16.] 41 p.)						
SVEIKATOS PATIKRINIMAI
2.7.	Ar vykdomi privalomi sveikatos patikrinimai?						X
2.7.1.	Ar sveikatos patikrinimai atliekami prieš įsidarbinant? ([2.1.] 21 str.1 d.)						X
2.7.2.	Ar atsižvelgta į visus sveikatai kenksmingus veiksnius ir naudojamas medžiagas bei darbo pobūdį? ([2.17] 7.2 – 7.3 p.)						X
2.7.3.	Ar sveikatos patikrinimai atliekami periodiškai nustatytais terminais?						X
ĮGŪDŽIAI IR MOKYMAS
2.8.	Ar organizuotas darbuotojų mokymas ir žinių saugos ir sveikatos klausimais tikrinimas?						X
2.8.1.	Ar įmonėje nustatyta darbuotojų mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo tvarka? ([2.1.] 25 str. 1 d. 6 p. ir 27 str.1 d.)						X
2.8.2.	Ar darbuotojai, naudojantys potencialiai pavojingus įrenginius, apmokyti ir jų žinios patikrintos darbdavio nustatyta tvarka? ([2.1.] 27 str. 4 d.)						
2.8.3.	Ar darbuotojai, kuriems pavesta atlikti potencialiai pavojingų įrenginių priežiūrą ar juos pertvarkyti, darbų su potencialiai pavojingais įrenginiais vadovai turi atitinkamą kvalifikaciją arba yra įgiję specialių žinių ir įgūdžių pagal valstybės institucijų, atsakingų už atskirų kategorijų įrenginių priežiūros organizavimą, nustatytus reikalavimus? ([2.1.] 27 str. 4 d.)						
2.8.4.	Ar įmonės vadovo žinios darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais yra privalomai patikrintos? ([2.1.] 26 str. 1 d.)						X
2.9.	Ar organizuotas instruktavimas darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais?						X
2.9.1.	Ar darbuotojai instruktuojami priimant į darbą? ([2.1.] 25 str. 1 d. 6 p.)						X
2.9.2.	Ar darbuotojai instruktuojami perkeliant į kitą darbą? ([2.1.] 25 str. 1 d. 6 p.)						X
2.9.3.	Ar darbuotojai instruktuojami pradėjus naudoti naujas ar modernizuotas darbo priemones, medžiagas, technologijas? ([2.1.] 25 str. 1 d. 6 p.)						
2.9.4.	Ar darbuotojai instruktuojami pakeitus ar priėmus naujus DSS teisės aktus? ([2.1.] 25 str. 1 d. 6 p.)						X
2.9.5.	Ar darbuotojai instruktuojami pasiunčiant laikinam darbui į kitą įmonę? ([2.1.] 27 str. 2 d.)						
2.9.6.	Ar nustatyta darbuotojų instruktavimo tvarka? ([2.1.] 27 str. 1 d.)						
DARBUOTOJŲ APRŪPINIMAS SAUGOS IR SVEIKATOS PRIEMONĖMIS
2.10.	Ar darbuotojai aprūpinami tinkamomis asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis, jei kolektyvinės apsaugos priemonės neužtikrina darbuotojų apsaugos nuo rizikos veiksnių?						
2.10.1.	Ar asmeninės apsauginės priemonės (toliau – AAP) išduodamos tik įvertinus darbuotoją veikiančius rizikos veiksnius? ([2.1.] 28 str. 2 d.; [2.20.] 7.13 p.)						
2.10.2.	Ar AAP apsaugo nuo esančios/galimos rizikos? ([2.20.] 7.3 p.)						
2.10.3.	Ar AAP turi CE ženklą? ([2.23.] 10 str. 2 d.)						
2.10.4.	Ar darbdavys organizuoja tinkamą AAP laikymą, džiovinimą, skalbimą, valymą, taisymą, tikrinimą, konkrečios AAP gamintojo nustatyta tvarka? ([2.20.] 7.10 p., 9.2. p.)						
2.10.5.	Ar darbuotojai moka (apmokyti) naudotis AAP? ([2.20.] 7.7 p.)						
DARBOVIETĖS IR JŲ ĮRENGIMAS
2.11.	Ar tinkamai įrengtos darbo vietos patalpose?						
2.11.1.	Ar įrengta vėdinimo sistema (bendroji, natūrali, vietinė ištraukiamoji ventiliacija), atitinkanti reikalavimus tokiai veiklai? ([2.5.]11.1 -11.2 p.)						
2.11.2.	Ar grindys yra tvirtos, stabilios ir neslidžios, be pavojingų išgaubų, angų ir nuožulnumų? ([2.5.] 25.1 p.)						
2.11.3.	Ar darbo patalpų temperatūra yra tinkama? ([2.5.] 12.1 p.)						
2.11.4.	Ar tinkamas darbo vietų apšvietimas (natūralus, dirbtinis, avarinis)? ([2.5.] 24 p.)						
2.11.5.	Ar durys ir vartai yra saugiai įrengti (pažymėtos permatomos durys, saugūs pakeliami vartai)? ([2.5.] 27.1-27.4 p.)						
2.11.6.	Ar yra saugos sistemos, ženklai, atitvarai, ribojantys pašalinių asmenų patekimą į pavojingas zonas? ([2.5.] 15.1 p.; [2.21.] 6 p.)						
2.11.7.	Ar darbuotojai yra apsaugoti nuo tiesioginio ar netiesioginio kontakto su elektros instaliacija? ([2.5.] 38 p.)						
2.11.8.	Ar darbuotojai gali saugiai patekti į visas su darbu susijusias vietas? ([2.5.] 43.1 p.)						
2.11.9.	Ar užtikrinamas tinkamas patalpų valymas? ([2.5.] 4.3 p.)						
2.11.10.	Ar tenkinamos darbuotojų su negalia reikmės? ([2.5.] 18 p.)						
2.12.	Ar tinkamai įrengtos darbo vietos lauke?						
2.12.1.	Ar darbuotojai apsaugoti nuo atšiauraus klimato? ([2.5.] 19.1 p.)						
2.12.2.	Ar darbuotojai apsaugoti nuo kenksmingų aplinkos veiksnių (triukšmo, dujų, garų ar dulkių)? ([2.5.] 19.2 p.)						
2.12.3.	Ar darbuotojai apsaugoti nuo galimo paslydimo ar nukritimo? ([2.5.] 19.4 p.)						
2.12.4.	Ar darbuotojai apsaugoti nuo krentančių, virstančių daiktų? ([2.5.] 19.1 p.)						
PERSIRENGIMO IR POILSIO PATALPOS
2.13.	Ar tinkamai įrengtos persirengimo ir poilsio patalpos?						
2.13.1.	Ar patalpų dydis pakankamas darbuotojų skaičiui, besinaudojančiam persirengimo ir poilsio patalpomis? ([2.5.] 17.1 p.)						
2.13.2.	Ar yra atskiri persirengimo kambariai moterims ir vyrams arba galimybė naudotis jais skirtingu metu? ([2.5.] 17.3 p.)						
2.13.3.	Ar tenkinamos darbuotojų su negalia reikmės? ([2.5.] 18 p.)						
ĮMONĖS VIDAUS EISMAS IR KROVINIŲ TRANSPORTAVIMAS
2.14.	Ar tinkamai organizuojamas eismas, krovinių krovimas ir gabenimas įmonės teritorijoje?						
2.14.1.	Ar nustatyta transporto priemonių saugaus eismo tvarka įmonės teritorijoje? ([2.1.] 17 str.)						
2.14.2.	Ar užtikrinamas saugus atstumas tarp dirbančių darbuotojų ir transporto priemonių? ([2.5.] 28.2 - 28.3 p.)						
2.14.3.	Ar tvarkingos krovimo aikštelės ir platformos? ([2.5.] 30 p.)						
EVAKAVIMAS
2.15.	Ar sudaryta galimybė darbuotojams greitai ir saugiai evakuotis iš visų darbo vietų?						X
2.15.1.	Ar yra parengti evakavimo planai? ([2.1.] 22 str. 2d.)						X
2.15.2.	Ar darbuotojai žino, kur yra evakavimo planai? ([2.1.] 22 str. 2d.)						X
2.15.3.	Ar įrengtas evakavimo kelių tinkamas apšvietimas, ženklinimas? ([2.5.] 9.1-9.6 p., 27.5 p.)						X
2.15.4.	Ar yra numatytos techninės ir/ar organizacinės priemonės darbuotojų perspėjimui apie susidariusią pavojingą situaciją ir evakavimo būdus? ([2.1.] 22 str. 4 d. 1 p.)						X
CHEMINĖS MEDŽIAGOS
2.16.	Ar cheminės medžiagos saugiai naudojamos, saugomos?						
2.16.1.	Ar kiekvienoje darbo vietoje nustatytos visos naudojamos, ar galinčios susidaryti, pavojingos cheminės medžiagos? ([2.7.] 11 p.)						
2.16.2.	Ar tinkamai paženklintos naudojamos pavojingos cheminės medžiagos (pakuotės, talpos, vamzdynai)? ( [2.21.] 14.1.2 p.)						
2.16.3.	Ar įrengtos (veikia) kolektyvinės apsaugos priemonės? ([2.1.] 18 str. 5 d.)						
2.16.4.	Ar dirbama pagal cheminių medžiagų naudojimo poveikio scenarijus, pateiktus saugos duomenų lapuose (SDL)? ([2.22.] 37str. 4 d. c), d) p.)						
2.16.5.	Ar SDL pateikta informacija prieinama darbuotojams, ar jie su ja supažindinti? ([2.1.]  18 str. 4 d.; [2.7.] 33.4 p.)						
2.16.6.	Ar sudaromi prevencinių priemonių ir gelbėjimo darbų planai, kai įmonės veikla susijusi su pavojingų cheminių medžiagų (preparatų) ir biologinių medžiagų naudojimu? ([2.1.] 18 str. 1 d. 5 p.)						
2.16.7.	Ar įrengtos specialiosios sistemos, skirtos pavojingų cheminių medžiagų kiekiui darbo aplinkoje registruoti, darbuotojams apie kilusį pavojų saugai ir sveikatai įspėti? ([2.1.] 18 str. 5 d.)						
2.16.8.	Ar vykdoma pavojingų cheminių medžiagų ribinių verčių stebėsena darbo aplinkos ore? ([2.1.] 18 str. 2 d.; [2.11])						
2.16.9.	Ar darbo vietose laikomi tik minimalūs (reikalingi užtikrinant nepertraukiamą darbo procesą) medžiagų kiekiai? ([2.7.] 18.6 p.)						
2.16.10.	Ar yra naudojamų cheminių medžiagų saugos duomenų lapai (SDL)? ([2.1.] 18 str. 4 d.)						
2.16.11.	Ar naudojami tik autorizuoti biocidai? ([2.1.]18 str. 4 d.)						
2.16.12.	Ar biocidai naudojami pagal autorizacijos liudijimuose ar leidimuose nustatytas specialiąsias darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos sąlygas? ([2.24.] 3.8 p.)						
2.17.	Ar saugiai naudojamos degiosios, lengvai užsiliepsnojančios, sprogiosios medžiagos?						
2.17.1.	Ar vertinama sprogimo rizika visose darbo vietose, kur naudojamos ar technologinio proceso metu bei, esant avarinei situacijai, susidaro lengvai užsiliepsnojančios ir (arba) degiosios medžiagos (dujų, garų arba rūko pavidalu), degiosios dujos, degiosios dulkės (t. y. sprogimą galinčios sukelti medžiagos)? ([2.8.] 7 p., 8 p.)						
2.17.2.	Ar vietos, kuriose gali susidaryti sprogi aplinka, yra nustatytos ir paženklintos? ([2.8.] 11 p., 1 priedas)						
2.17.3.	Ar numatytos (įgyvendintos) priemonės sprogimo prevencijai? ([2.8.] 6 p.)						
2.17.4.	Ar tinkamai parinkta įranga ir apsaugos sistemos darbui potencialiai sprogioje aplinkoje? ([2.8.] 13 p., 2 priedas II skyrius)						
2.17.5.	Ar yra parengtas ir nuolat atnaujinamas Įmonės apsaugos nuo sprogimo dokumentas? ([2.8.] 12 p.)						
DARBO PRIEMONĖS (ĮRENGINIAI)
2.18.	Ar naudojami darbo įrenginiai (priemonės) saugūs?						
2.18.1.	Jei yra rizika, kad dėl mechaninio sąlyčio su darbo įrenginio judančiomis dalimis darbuotojas gali būti traumuotas, ar tokios dalys uždengtos apsaugais arba įrengti apsauginiai įtaisai, neleidžiantys patekti į pavojingą zoną arba sustabdantys pavojingų dalių judėjimą, kol darbuotojas yra pavojingoje zonoje? ([2.9.] 1 priedas 2.8 p.)						
2.18.2.	Ar ant darbo įrenginių yra įspėjimai ir ženklai, skirti darbuotojų saugai užtikrinti, kurie lengvai pastebimi ir suvokiami? ([2.9.] 1 priedo 2.11, 2.15 p.)						
2.18.3	Ar darbo įrenginys naudojamas tik tiems darbams ir tokiomis sąlygomis, kuriems jis yra skirtas ir pritaikytas? ([2.9.] 1 priedas 2.12 p.)						
2.18.4.	Ar darbo įrenginiai turi tokią valdymo sistemą, kuri leistų juos visiškai ir saugiai sustabdyti? ([2.9.] 1 priedas 2.3 p.)						
2.18.5.	Ar darbo įrenginyje, kuris kelia pavojų dėl krintančių daiktų arba išsikišusių dalių, sumontuoti atitinkami saugos įtaisai, apsaugantys darbuotojus nuo tokio pavojaus? ([2.9.] 1 priedas 2.5 p.)						
2.18.6.	Ar nesąmoningas ar atsitiktinis (netyčinis) darbo įrenginio įjungimas nekelia pavojaus darbus atliekantiems ar kitiems darbuotojams? ([2.9.] 1 priedas 2.14 p.)						
2.18.7.	Ar darbo įrenginiai įrengti taip, kad nebūtų tiesioginio arba netiesioginio darbuotojų kontakto su elektros srove pavojaus? ([2.9.] 1 priedas 2.19 p.)						
2.18.8.	Ar darbuotojai gali saugiai prieiti prie visų vietų, skirtų gamybai, reguliavimo ir įrenginio priežiūros darbams atlikti? ([2.9.] 1 priedas 2.16 p.)						
2.18.9.	Ar darbo įrenginiai įrengti taip, kad darbuotojai būtų apsaugoti nuo pavojaus, kuris kiltų užsiliepsnojus ar perkaitus darbo įrenginiui? ([2.9.] 1 priedas 2.17 p.)						
2.18.10.	Ar darbo įrenginio dalys, kurių temperatūra yra aukšta arba labai žema, yra apsaugotos, kad būtų išvengta pavojaus darbuotojams prisilietus ar per daug priartėjus prie jų? ([2.9.]  1 priedas 2.10 p.)						
2.18.11.	Ar yra naudojimo dokumentai lietuvių ir (ar) kita darbuotojams suprantama kalba (įrengimo, paleidimo, naudojimo, priežiūros ir kitos instrukcijos)? ([2.9.] 8 p.)						
2.18.12.	Ar savo reikmėms pagaminti darbo įrenginiai (mašinos) atitinka aukščiau išvardintus reikalavimus? ([2.9.] 9.1 p.)						
2.18.13.	Ar įsigyti po 2004-01-01 įrenginiai turi atitikties dokumentus (atitikties deklaracija, atitikties sertifikatus)? ([2.9.] 9.1 p.)						
2.18.14.	Ar įsigyti po 2004-01-01 įrenginiai yra paženklinti CE ženklu? ([2.9.] 9.1 p.)						
2.19.	Ar saugiai naudojami darbo įrenginiai krovinių kėlimui?						
2.19.1.	Ar krovinių kėlimo įrenginiai yra stabilūs ir tinkamai parinkti? ([2.9.] 2 priedas 3.1.1 p., 3.2.2 p.)						
2.19.2.	Ar naudojami tinkami krovinių kėlimo reikmenys? ([2.9.] 2 priedas 3.1.4 p.)						
2.19.3.	Ar užtikrinta, kad kroviniai nebūtų keliami virš neapsaugotų darbo vietų, kuriose paprastai būna darbuotojai? ([2.9.] 2 priedas 3.1.3 p.)						
2.19.4.	Ar kėlimo operacijos planuojamos ir prižiūrimos? ([2.9.] 2 priedas 3.2.5 p.)						
2.20.	Ar saugiai naudojamos laikinam darbui aukštyje ir patekimo į aukštyje esančias laikinas darbo vietas priemonės?						
2.20.1.	Ar parinktos tinkamiausios laikinam darbui aukštyje ar patekimui į aukštyje esančias laikinas darbo vietas priemonės, atsižvelgiant į jų naudojimo dažnumą, trukmę, nustatytą (planuojamą) kėlimo aukštį bei atliekamo darbo pobūdį? ([2.9.] 2 priedas 4.1.1, 4.1.2, 4.1.3, 4.1.4. p.)						
2.20.2.	Ar kopėčios, pastoliai, darbinės aikštelės, kopėčios pastoliai, perstumiami pastoliai ir kt. paaukštinimo priemonės statomos ant stabilaus, nejudamo, tvirto ir tinkamo dydžio pagrindo? ([2.9.] 2 priedas 4.2.1, 4.2.2, 4.3.3 p.)						
2.20.3.	Ar įrenginių aptarnavimo aikštelėse, stacionarių kopėčių aikštelėse, perėjimo takuose (perėjimuose) aukštyje, ant pastolių ir kitur įrengti tinkami apsauginiai turėklai (aptvarai), apsaugantys nuo darbuotojų/daiktų kritimo iš aukščio? ([2.9.] 2 priedas 4.1.1, 4.1.4, 4.1.5, 4.2.3, 4.3.3, 4.3.4 p.)						
2.20.4.	Ar pastolius montuoja pagal parengtą projektą darbuotojai, kurie yra specialiai apmokyti atlikti šiuos darbus (pastolius montuoja ne atsitiktiniai asmenys)? ([2.9.] 2 priedas 4.3.6 p.)						
2.20.5.	Ar naudojamos kopėčios pakankamo ilgio (kyšo 1 m. virš paviršiaus, ant kurio lipama, jeigu daugiau nėra už ko tvirtai laikytis), su stabilizuojančiais elementais, neslidžiomis atramomis, fiksuotos padėties? ([2.9.] 2 priedas 4.2.2 p.)						
2.20.6.	Ar stacionariose kopėčiose įrengti saugos lankai ir/ar vedlinės ir, kai stacionarių kopėčių lipimo aukštis yra didesnis kaip 6 m., kopėčiose įrengta viena ar daugiau poilsio aikštelių? ([2.9.] 2 priedas 4.1.1, 4.1.4, 4.2.3 p.)						
2.21.	Ar darbo įrenginiai techniškai prižiūrimi ir užtikrinama gera jų techninė būklė?						
2.21.1.	Ar vykdoma nuolatinė priežiūra gamintojo naudojimo dokumentuose nustatyta tvarka? ([2.9.] 11 p.)						
2.21.2.	Ar laiku (gamintojo nustatytu periodiškumu) atliekami techninės būklės patikrinimai? ([2.9.] 11 p.)						
2.21.3.	Ar įrenginiai yra techniškai tvarkingi, be aiškių pažeidimų? ([2.1.] 16 str. 1 d.; [2.9.] 11 p.)						
2.22.	Ar vykdoma kontrolės matavimo priemonių privaloma metrologinė patikra? ([2.1.] 16 str. 3 d.)						
2.23.	Ar užtikrinimas saugus potencialiai pavojingų įrenginių (PPĮ) naudojimas?						
2.23.1.	Ar PPĮ techninės būklės tikrinimas atliktas nepažeidžiant atitinkamuose įrenginio priežiūros teisės aktuose nustatytų terminų? ([2.2.] 12 str. 2 d. 2 p.)						
2.23.2.	Ar PPĮ yra užregistruoti Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registre? ([2.2.] 12 str. 2 d. 3 p.)						
2.23.3.	Ar atliekama PPĮ nuolatinė priežiūra? ([2.2.] 12 str. 2 d. 5 p.)						
2.23.4.	Ar PPĮ savininkas, pats atliekantis nuolatinę priežiūrą, yra apsidraudęs civilinės atsakomybės draudimu? ([2.2.] 11 str. 3 d.)				
KROVINIŲ TVARKYMAS RANKOMIS
2.24.	Ar kroviniai tvarkomi rankomis saugiai ir nekenkiant darbuotojų sveikatai?						
2.24.1.	Ar tvarkant krovinius rankomis naudojami krovinių kėlimo, transportavimo įrenginiai? ([2.14.]7 p.)						
2.24.2.	Ar darbuotojai apmokyti saugiai atlikti krovinių tvarkymą rankomis? ([2.14.]14 p.)						
PSICHOSOCIALINIAI RIZIKOS VEIKSNIAI
2.25.	Ar organizuojant darbą įmonėje atsižvelgiama į psichosocialinių rizikos veiksnių keliamą riziką darbuotojui?						
2.25.1.	Ar tiriant psichosocialinius rizikos veiksnius, vertinamos darbo sąlygos (pavyzdžiui, darbas nakties laiku ar pamainomis, darbas veikiant cheminiams, biologiniams, ergonominiams, fizikiniams ar fiziniams veiksniams)? ([2.15] 3.1. p.)						
2.25.2.	Ar tiriant psichosocialinius rizikos veiksnius, vertinami darbo reikalavimai (pavyzdžiui, darbo krūvis, darbo tempas, darbui atlikti skiriamas laikas, darbo terminai, atsakomybė, emociniai reikalavimai, darbuotojų sugebėjimų ar galimybių ir reikalavimų atlikti darbą atitikimas)? ([2.15] 3.2. p.)						
2.25.3.	Ar tiriant psichosocialinius rizikos veiksnius, vertinamas darbo organizavimas (pavyzdžiui, darbo laiko trukmė, darbo vaidmens, darbo atlygio ypatumai, saugumas dėl darbo, teisingumas darbe, mokymų užtikrinimas, karjeros galimybės, izoliacija, pokyčių valdymo ypatumai, darbo ir asmeninio gyvenimo derinimo galimybės)? ([2.15] 3.3. p.)						
2.25.4.	Ar tiriant psichosocialinius rizikos veiksnius, vertinamas darbo turinys (pavyzdžiui, įtaka darbo procesui ir rezultatui, darbo monotonija, darbo prasmingumas)? ([2.15] 3.4. p.)						
2.25.5.	Ar tiriant psichosocialinius rizikos veiksnius, vertinami  darbuotojų tarpusavio santykiai ir (ar) santykiai su darbdaviu ir (ar) trečiaisiais asmenimis (pavyzdžiui, kolegų ir vadovų palaikymas, konfliktai, fizinis ir psichologinis smurtas darbe)? ([2.15] 3.5. p.)						
2.26.	Ar darbdavys sukūrė darbo aplinką, kurioje darbuotojas ar jų grupė nepatiria priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, kuriais kėsinamasi į darbuotojo ar jų grupės garbę ir orumą, fizinį ar psichologinį neliečiamumą arba kuriais siekiama darbuotoją ar darbuotojų grupę įbauginti, sumenkinti ar įstumti į beginklę ir bejėgę padėtį? [1.1.] 30 str. 1 d.)						
2.27.	Ar darbdavys ėmėsi visų būtinų priemonių smurto ir priekabiavimo prevencijai užtikrinti ir aktyvių veiksmų pagalbai asmenims, patyrusiems smurtą ir(ar) priekabiavimą suteikti? [1.1.] 30 str. 3 d.)						
2.28.	Ar darbdavys, kurio vidutinis darbuotojų skaičius yra daugiau kaip penkiasdešimt, patvirtino smurto ir priekabiavimo prevencijos politiką, nustatant joje smurto ir priekabiavimo atpažinimo būdus, galimas smurto ir priekabiavimo formas, supažindinimo su smurto ir priekabiavimo prevencijos priemonėmis tvarką, pranešimų apie smurtą ir priekabiavimą teikimo ir nagrinėjimo tvarką, apie smurtą ir priekabiavimą pranešusių asmenų ir nukentėjusių asmenų apsaugos priemones ir jiems teikiamą pagalbą, darbuotojų elgesio (darbo etikos) taisykles ?[1.1.] 30 str.  5 d.)						
DARBUOTOJŲ INFORMAVIMAS
2.29.	Ar darbuotojai gauna informaciją apie saugos ir sveikatos organizavimą įmonėje?						X
2.29.1.	Ar darbuotojai įsidarbindami ir darbo metu įmonėje gauna informaciją apie saugos ir sveikatos organizavimą įmonėje? ([2.1.] 25 str. 1 d. 4 p.)						X
2.29.2.	Ar įmonėje darbuotojai informuojami apie esančią ar galimą profesinę riziką, parengtas priemones rizikai šalinti ar išvengti? ([2.1.] 25 str. 1 d. 4 p.)						X
2.29.3.	Ar darbuotojai informuojami apie Valstybinės darbo inspekcijos atliktų patikrinimų rezultatus? ([2.1.] 25 str. 1 d. 4 p.)						X
2.29.4.	Ar duomenys apie darbuotojų atstovus saugai ir sveikatai bei darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto narius paskelbti viešai visiems įmonės darbuotojams? ([2.1.] 13 str. 4 d.)						X
2.30.	Ar vykdoma neblaivumo darbe prevencija?						X
2.30.1.	Ar darbdavys žino, kad neblaivaus arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų darbuotojo nenušalinimas nuo darbo užtraukia darbdaviui baudą nuo 550 iki 1500 eurų? ([2.18.] 98 str. 2 d.)						
2.30.2.	Ar darbuotojai žino, kad neblaivaus arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų darbuotojo buvimas darbo vietoje, juridinių asmenų patalpose ar teritorijoje darbo metu arba pasibaigus darbo laikui, taip pat darbuotojo vengimas pasitikrinti dėl neblaivumo ar apsvaigimo užtraukia baudą darbuotojui nuo 60 iki 290 eurų? ([2.18.] 98 str. 1 d.)						
DSS TEISĖS AKTŲ PAŽEIDIMAI, PAGAL KURIUOS ĮMONĖS PRISKIRIAMOS KONKREČIAI NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE SOCIALINIO DRAUDIMO ĮMOKOS TARIFŲ GRUPEI
2.31.	Ar darbo vietose įvertinta darbuotojų kritimo iš aukščio rizika? [2.1.] 19 str. 2 d. 1 p., 25 str. 1 d. 2 p., 39 str. 3 d.; [2.3.] 9 p.; [2.5.] 25.4 p., 30.3 p.; [2.9.] 1 priedas 3.2.2 p., 3.2.4 p., 2 priedas 3.1.2 p., 4.1 p.						
2.32.	Ar numatytos prevencinės priemonės darbuotojų kritimui iš aukščio rizikai šalinti (mažinti)? [2.1.] 19 str. 2 d. 5 p., 25 str. 1 d. 3 p.; [2.5.] 15.1 p., 25.4 p., 30.3 p.; [2.9.] 2 priedas 3.1.2 p., 4.1.2 p., 4.1.5 p., 4.2 - 4.4 p.; [2.20.] 7.1 p., 7.16 p.						
2.33.	Ar darbo vietose įvertinta galimo daiktų ir (ar) krovinių kritimo rizika? [2.1.] 19 str. 2 d. 1 p., 25 str. 1 d. 2 p., 39 str. 3 d.; [2.3.] 9 p.; [2.5.] 15.1 p.; [2.9.] 1 priedas 2.5 p., 3.2.1 p., 3.2.3 p., 2 priedas 3.1.1 p., 3.1.3 p., 3.1.4 p., 3.2 p.						
2.34.	Ar numatytos prevencinės priemonės galimo daiktų ir ( ar) krovinių kritimo rizikai šalinti (mažinti)? [2.1.] 19 str. 2 d. 5 p., 25 str. 1 d. 3 p.; [2.9.] 1 priedas 3.2.2 p., 2 priedas 2.1 p., 3.1.1 p., 3.1.3-3.1.4 p., 3.2 p.; [2.5.] 15.1 p.						
2.35.	Ar darbo vietose įvertinta galimo įrenginių virtimo rizika? [2.1.] 19 str. 2 d. 1 p., 25 str. 1 d. 2 p. 39 str. 3 d.; [2.3.] 9 p.; [2.9.] 6 p., 7 p., 1 priedas 3.1.4 p., 3.1.5 p., 2 priedas 2.1 p., 3.2.2 p.; 3.2.7 p.						
2.36.	Ar numatytos prevencinės priemonės galimo įrenginių virtimo rizikai šalinti (mažinti)? [2.1.] 19 str. 2 d. 5 p., 25 str. 1 d. 3 p.; [2.9.] 23.1 p., 2 priedas 2.1 p., 3.2.2 p.						
2.37.	Ar darbo vietose įvertinta galimos birių medžiagų ar grunto griūties rizika? [2.1.] 19 str. 2 d. 1 p., 25 str. 1 d. 2 p., 39 str. 3 d.; [2.3.] 9 p.; [2.9.] 6 -7 p.						
2.38.	Ar numatytos prevencinės priemonės galimos birių medžiagų ar grunto griūties rizikai šalinti (mažinti)? [2.1.] 11 str. 1 d., 19 str. 2 d. 5 p., 25 str. 1 d. 3 p., 40 str. 1 d.						
2.39.	Ar darbo vietose įvertinta apsinuodijimo pavojingomis cheminėmis medžiagomis rizika? [2.1.] 18 str. 2 d., 4 d., 19 str. 2 d. 1 p., 25 str. 1 d. 2 p., 39 str. 3 d.; [2.3.] 9 p.; [2.7.] 11 p., 14 -16 p., 23 p.; [2.7.] KM* 10 - 12 p., 19 p., 24 p. KM* - Darbuotojų apsaugos nuo kancerogenų ir mutagenų poveikio darbe nuostatai						
2.40.	Ar numatytos prevencinės priemonės apsinuodijimo pavojingomis cheminėmis medžiagomis rizikai šalinti (mažinti)? [2.1.] 18 str. 2-6 d.; [2.7.] 17-27 p.,  30 p., 41-42 p., 47 p.; [2.7.] KM 16 p., 19-20 p., 24-28 p., 30 p., 33.2-33.3 p., 36 p.; [2.20.] 7.1 p., 7.16 p.						

Teisės aktų žymėjimas klausimyne:

1.1. Lietuvos Respublikos darbo kodeksas;

2.1. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas;

2.2. Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymas;

2.3. Profesinės rizikos vertinimo bendrieji nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. A1-457/V-9;

2.4. Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 913;

2.5. Darboviečių įrengimo bendrieji nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1998 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 85/233;

2.6. Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų pavyzdiniai nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. A1-266/V-575;

2.7. Darbuotojų apsaugos nuo cheminių veiksnių darbe nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 97/406;

2.8. Darbuotojų, dirbančiųjų potencialiai sprogioje aplinkoje, saugos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. A1-262;

2.9. Darbo įrenginių naudojimo bendrieji nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 102;

2.10. Darbuotojų apsaugos nuo triukšmo keliamos rizikos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. A1-103/V-265;

2.11. Higienos norma HN 23:2011 „Cheminių medžiagų profesinio poveikio ribiniai dydžiai. Matavimo ir poveikio vertinimo bendrieji reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2011 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. V-824/A1-389;

2.12. Darbuotojų apsaugos nuo vibracijos keliamos rizikos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. kovo 2 d. įsakymu  Nr. A1-55/V-91;

2.13. Darbuotojų apsaugos nuo dirbtinės optinės spinduliuotės keliamos rizikos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. A1-366/V-1025;

2.14. Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai tvarkant krovinius rankomis, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. spalio 23 d. įsakymu  Nr. A1-293/V-869;

2.15. Psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimo metodiniai nurodymai, patvirtinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu  Nr. V-699/A1-241;

2.16. Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 03 d. nutarimu Nr. 881;

2.17. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr.301 „Dėl Profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ (Žin., 2000, Nr.47-1365; 2010, Nr.4-163) 13 priedas „Asmenų, dirbančių darbo aplinkoje, kurioje galima profesinė rizika (kenksmingų veiksnių poveikis ir (ar) pavojingas darbas), privalomo sveikatos tikrinimo tvarkos aprašas“;

2.18. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas;

2.19. Darbuotojų apsaugos nuo biologinių medžiagų poveikio darbo vietose nuostatai, patvirtinti  Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. 80/353;

2.20. Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsaugos priemonėmis nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. A1-331;

2.21. Saugos ir sveikatos apsaugos ženklų naudojimo darbovietėse nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 1999 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. 95;

2.22. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1907/2006, 2006 m gruodžio 18 d „Dėl Cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiantis Europos cheminių medžiagų agentūrą ir iš dalies keičiantis Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr.793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EBB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB;

2.23. 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/425 dėl asmeninių apsaugos priemonių, kuriuo panaikinama Tarybos direktyva 89/686/EEB.

2.24. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m.  liepos 24 d. nutarimas Nr. 686 „Dėl 2012 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 528/2012 dėl biocidinių produktų tiekimo rinkai ir jų naudojimo įgyvendinimo

2.25. Kvalifikaciniai reikalavimai darbuotojų saugos ir sveikatos specialistams, darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos darbuotojų saugos ir sveikatos specialistams, juridinio asmens darbuotojų saugos ir sveikatos specialistams ar fiziniams asmenims, atliekantiems darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas ar jų dalį, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2016 m. vasario 1 d. įsakymu A1-60;

2.26. Mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo bendrieji nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. A1-276.

__________________________