LIETUVOS RESPUBLIKOS KRAŠTO APSAUGOS MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL KRAŠTO APSAUGOS MINISTRO 2008 M. VASARIO 29 D. ĮSAKYMO NR. V-163 „DĖL KARO TARNYBOS STATUTO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

 

2018 m. kovo 23 d. Nr. V-303

Vilnius

 

 

P a k e i č i u Karo tarnybos statutą, patvirtintą Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2008 m. vasario 29 d. įsakymu Nr. V-163 „Dėl Karo tarnybos statuto patvirtinimo“:

1. Pakeičiu 5 punktą ir jį išdėstau taip:

5. Kitos sąvokos šiame Statute vartojamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme ir kituose teisės aktuose.“

2. Pakeičiu 10.4 papunktį ir jį išdėstau taip:

10.4. saugoti valstybės ir tarnybos paslaptis, gavęs informaciją apie grėsmę KAS ar jos padalinio saugumui, nedelsdamas apie tai pranešti tiesioginiam vadui (viršininkui), o jo nesant – aukštesniajam vadui (viršininkui). Vadas (viršininkas), gavęs informaciją apie grėsmę KAS ar jos padalinio saugumui, privalo užtikrinti neatidėliotiną šios informacijos pateikimą Antrajam operatyvinių tarnybų departamentui prie Krašto apsaugos ministerijos;“.

3. Pakeičiu 10.12 papunktį ir jį išdėstau taip:

10.12. artimiausią tarnybos dieną pranešti tiesioginiam vadui (viršininkui) apie baudžiamojo proceso nustatyta tvarka pareikštus jam įtarimus, surašytus protokolus ar įsiteisėjusius nutarimus bylose dėl administracinių nusižengimų, kuriuos jis padarė.“

4. Pakeičiu 11 punktą ir jį išdėstau taip:

11. Kreiptis į aukštesnįjį vadą (viršininką) tarnybos ir asmeniniais klausimais karys gali tik prieš tai informavęs tiesioginį vadą (viršininką) ir tik tuo atveju, jeigu šių klausimų negali išspręsti tiesioginis vadas (viršininkas), išskyrus, kai kreipiamasi Statuto 10.4 ir 22.5 papunkčiuose nurodytais atvejais.“

5. Pakeičiu 21 punktą ir jį išdėstau taip:

21. Kariai, dėvėdami lauko uniformas, privalo nešioti asmens ženklą (jei jiems jis išduotas).“

6. Pakeičiu 22.5 papunktį ir jį išdėstau taip:

22.5. skųstis Lietuvos Respublikos kariuomenės drausmės statute nustatyta tvarka, kai yra pažeistos įstatymo bei kitų teisės aktų jam garantuotos teisės arba kai jam duodamas neteisėtas įsakymas.“

7. Pakeičiu 24.1 papunktį ir jį išdėstau taip:

24.1. užtikrinti tinkamą vadovaujamai KAS institucijai, jos padaliniui skirtų užduočių vykdymą ir priskirtų ginklų, karinės įrangos ir technikos bei kitų materialinių vertybių naudojimą, saugojimą, priežiūrą bei parengtį;“.

8. Pakeičiu 24.7 papunktį ir jį išdėstau taip:

24.7. laiku vertinti pavaldinius;“.

9. Pakeičiu 36.4 papunktį ir jį išdėstau taip:

36.4. į patalpą, kurioje vyksta renginys (pasitarimas, susirinkimas, mokymo užsiėmimas ir pan.), įėjus asmeniui, kuriam privalu atiduoti pagarbą, renginiui vadovaujantis karys (jei jo tuo metu nėra patalpoje arba renginiui vadovauja civilis asmuo, aukščiausią karinį laipsnį turintis karys) duoda komandą „Dėmesio“, po kurios visi kariai atsistoja stovėsena „Ramiai“, pasukdami galvas link įėjusio asmens.“

10. Papildau 43.7 papunkčiu:

43.7. tarnybą, atliekamą įvedus aukštesnį nei įprastinis budrumo lygį.“

11. Pakeičiu 44 punktą ir jį išdėstau taip:

44. Detalią karo tarnybos organizavimo tvarką ir sąlygas, kiek jos nereglamentuotos šio Statuto ir kitų teisės aktų, kiekviename pagrindiniame kariniame vienete ar tarptautinių operacijų kariniame vienete nustato tų karinių vienetų vadai (viršininkai) karinio vieneto SVP, o KAS institucijose – tų institucijų vadai (viršininkai) vidaus tvarkos taisyklėse (darbo reglamentuose). Karinio vieneto SVP rengiamos laikantis šio Statuto ir kitų teisės aktų reikalavimų. Detalius pagrindinių karinių vienetų SVP rengimo reikalavimus nustato kariuomenės vadas, o tarptautinių operacijų karinių vienetų – Gynybos štabo viršininkas.“

12. Papildau 452 punktu:

452. Privalomosios pradinės karo tarnybos karys ar kariūnas atleidžiamas nuo užduočių vykdymo, kai:

452.1. jam buvo nustatytas laikinas nedarbingumas ir išduota medicininė pažyma (forma Nr. 094/a) ar elektroninis nedarbingumo pažymėjimas (nelaimingo atsitikimo atveju) – šių dokumentų galiojimo laikotarpiu;

452.2. karo medicinos gydytojas nustatė sveikatos sutrikimą, dėl kurio jis negali atlikti tam tikrų užduočių, ir rekomendavo atleisti jį nuo tų užduočių vykdymo šioje rekomendacijoje nurodytam laikotarpiui.“

13. Papildau 453 punktu:

453. Privalomosios pradinės karo tarnybos karys ar kariūnas, gavęs Statuto 452.1 papunktyje nurodytą dokumentą per įmanomai trumpiausią laiką, apie tai turi pranešti tiesioginiam vadui (viršininkui), pateikdamas Statuto 452.1 papunktyje nurodytą dokumentą ir medicinos dokumentų išrašą (forma 027/a) arba atsiųsdamas jų kopijas tiesioginio vado (viršininko) nurodytu elektroninio pašto adresu. Kai privalomosios pradinės karo tarnybos kariui ar kariūnui skiriamas ambulatorinis gydymas, jis taip pat turi nurodyti, ar pageidauja gydytis karinėje teritorijoje, ar nori būti išleistas iš karinės teritorijos gydymo laikotarpiui. Sprendimą dėl gydymo vietos priima tiesioginis kario vadas (viršininkas), vadovaudamasis karo medicinos gydytojo rekomendacija.“

14. Papildau 454 punktu:

454. Privalomosios pradinės karo tarnybos karys ar kariūnas, kuriam skirtas ambulatorinis gydymas ir išduotas Statuto 452.1 papunktyje nurodytas dokumentas, taip pat priimtas sprendimas gydytis karinėje teritorijoje, gydomas pagrindinio karinio vieneto vado (kariūnams – LKA viršininko) nustatytoje patalpoje atskirai nuo sveikų karių / kariūnų, netaikant nustatytos įprastos dienotvarkės režimo arba taikant atskirą sergantiems privalomosios pradinės karo tarnybos kariams/ kariūnams skirtą dienotvarkę.“

15. Papildau 455 punktu:

455. Statuto 452.2 papunktyje nustatytu atveju privalomosios pradinės karo tarnybos karys ar kariūnas tęsia tarnybą pagal nustatytą įprastą dienotvarkę, išskyrus tas užduotis, nuo kurių karo medicinos gydytojas rekomendavo atleisti (šių užduočių metu privalomosios pradinės karo tarnybos karys ar kariūnas ilsisi pagrindinio karinio vieneto vado (kariūnas – LKA viršininko) nustatytoje vietoje).“

16. Papildau 456 punktu:

456. Pašauktas į pratybas ar mokymus aktyviojo rezervo ar parengtojo rezervo karys, kurio sveikata tarnybos metu sutriko ir karys gavo medicininę pažymą (forma Nr. 094/a) arba elektroninį nedarbingumo pažymėjimą, paleidžiamas iš pratybų ar mokymų pagrindinio karinio vieneto vado (viršininko), kuriam pavaldūs minėti kariai, sprendimu.“

17. Pakeičiu 52 punktą ir jį išdėstau taip:

52. Esant tarnybiniam būtinumui, kai neatidėliotinai reikia užtikrinti KAS institucijos ar jos padalinio užduočių įgyvendinimą, vado (viršininko) įsakymu karys gali būti paskirtas vykdyti pavestų užduočių po nustatyto kasdienės tarnybos laiko, o rašytiniu įsakymu – ir švenčių ar poilsio dienomis. Pagal vado (viršininko) įsakymu patvirtintą KAS institucijos ar jos padalinio karių iškvietimo schemą joje nustatyta tvarka kariai užduotims vykdyti gali būti iškviesti pasibaigus nustatytam kasdienės tarnybos laikui. Nėščias moteris, neseniai pagimdžiusias moteris (motina, pateikusi sveikatos priežiūros įstaigos pažymą apie gimdymą ir auginanti vaiką, kol jam sukaks vieni metai, toliau Statute – neseniai pagimdžiusi moteris) ir krūtimi maitinančias moteris (motina, pateikusi darbdaviui sveikatos priežiūros įstaigos pažymą, kad augina ir maitina krūtimi savo vaiką, toliau Statute – krūtimi maitinanti moteris), karius, vienus auginančius vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, vieną iš karių sutuoktinių ar sugyventinių, taip pat vieną iš karių, vedančių bendrą namų ūkį, pripažinusių vaiko tėvystę ir auginančių vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, slaugančius asmenį, kuriam nustatytas nuolatinės slaugos poreikis, galima skirti vykdyti pavestų užduočių po nustatyto kasdienės tarnybos laiko, švenčių ar poilsio dienomis tik jų sutikimu.“

18. Pakeičiu 56 punktą ir jį išdėstau taip:

56. Statuto 52–55 punktai netaikomi profesinės karo tarnybos kariams, einantiems pareigas, susijusias su didesne vadų atsakomybe, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. lapkričio 20 d. nutarimu Nr. 1353 „Dėl profesinės karo tarnybos karių, karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių, taip pat parengtojo rezervo karių tarnybos apmokėjimo sąlygų“.“

19. Pakeičiu 59 punktą ir jį išdėstau taip:

59. Kariai ir budinčios grupės budi pagal KAS institucijos ar pagrindinio karinio vieneto vado (viršininko) arba jo įgalioto vado (viršininko) patvirtintus budėjimo grafikus. Budėjimo grafikai sudaromi laikantis Statute nustatytų budėjimo reikalavimų, o jų sudarymo, keitimo ir paskelbimo tvarka ir už tai atsakingi asmenys nustatomi karinių vienetų SVP ar KAS institucijos vidaus tvarkos taisyklėse (darbo reglamentuose).“

20. Pakeičiu 62.4 papunktį ir jį išdėstau taip:

62.4. asmenį, kuriam nustatytas nuolatinės slaugos poreikis, slaugantys kariai.“

21. Pakeičiu 64 punktą ir jį išdėstau taip:

64. Kariai budėti skiriami KAS institucijos arba pagrindinio karinio vieneto vado (viršininko) arba jo įgalioto vado (viršininko) įsakymu, jame nurodomos karių kariniai laipsniai, vardai ir pavardės, taip pat karinio vieneto ar KAS institucijos, ar jos padalinio, iš kurios jie skiriami, pavadinimas. Detali skyrimo budėti ir instruktavimo tvarka nustatoma karinio vieneto SVP arba KAS institucijos vidaus tvarkos taisyklėse (darbo reglamentuose).“

22. Pakeičiu 71.1 papunktį ir jį išdėstau taip:

71.1. už 24 valandų budėjimą suteikiama viena laisva nuo tarnybos diena, o už 24 valandų budėjimą poilsio ir švenčių dienomis – dvi laisvos nuo tarnybos dienos;“.

23. Pakeičiu 72 punktą ir jį išdėstau taip:

72. Statuto 71.1 papunktyje nurodyta (-os) poilsio diena (-os) profesinės karo tarnybos kariams KAS institucijos ar pagrindinio karinio vieneto vado (viršininko) arba jo įgalioto vado (viršininko) rašytiniu įsakymu paprastai suteikiama (-os) kitą (-as) darbo dieną iš karto po budėjimo. Jei dėl priežasčių, susijusių su tarnybos užduočių atlikimo specifika (tarnybos tarptautinėje operacijoje, pratybose, mokymuose, neatidėliotinų ar skubių užduočių vykdymo ir pan.), iš karto po budėjimo laisvos (-ų) nuo tarnybos dienos (-ų) suteikti nėra galimybės, ji (-os) suteikiama (-os) atsižvelgiant į rašytinį kario prašymą šioms priežastims išnykus, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo dienos tarnybos budėjimo pabaigos. Kariui suteikus laisvą nuo tarnybos dieną, jam turi būti užtikrinamas nepertraukiamasis 24 val. poilsis, išskyrus atvejus, kada kariui teisės aktų nustatyta tvarka yra pavesta atlikti netikėtai iškilusias ir neatidėliotinas karines užduotis.“

24. Pakeičiu 86 punktą ir jį išdėstau taip:

86. Kareivinių režimo tarnyba nustatoma kai reikalingas nuolatinis (nepertraukiamas) kario buvimas karinėje teritorijoje ar kariniame vienete, ji atliekama karinėje ar kitoje nustatytoje teritorijoje, kur taikomas kareivinių režimas (toliau – kareivinių režimo teritorija), paprastai pagal patvirtintą dienotvarkę, neturint teisės išvykti iš tos kareivinių režimo teritorijos be atskiro vado (viršininko) leidimo, jei tokia tarnyba trunka ne trumpiau nei vieną parą.“

25. Pakeičiu 88 punktą ir jį išdėstau taip:

88. Kareivinių režimo tarnybą atlieka privalomosios karo tarnybos kariai ir kariūnai. Kareivinių režimo tarnyba taip pat gali būti nustatoma kariams pratybų (mokymų) laikotarpiui Lietuvos Respublikos teritorijoje ar už jos ribų, paskelbus aukštesnį nei ĮPRASTINIS budrumo lygį arba vykdant karines operacijas KAS institucijos ar pagrindinio karinio vieneto vado (viršininko) ar jo įgalioto asmens sprendimu.“

26. Papildau 89.4 papunkčiu:

89.4. už tarnybą kareivinių režimu valstybinių švenčių ar poilsio dienomis suteikiama 1 laisva nuo tarnybos diena už kiekvieną valstybinių švenčių ar poilsio dieną neįskaitant šio skaičiaus į Statuto 89.1–89.3 papunkčiuose nustatytą dienų skaičių ir neatsižvelgiant į tarnybos kareivinių režimu trukmę.“

27. Pakeičiu 90 punktą ir jį išdėstau taip:

90. Profesinės karo tarnybos kariams poilsio laiką KAS institucijos ar pagrindinio karinio vieneto vadas (viršininkas) arba jo įgaliotas vadas (viršininkas) suteikia (rašytiniu įsakymu) darbo dienomis iš karto po kareivinių režimo tarnybos. Kai kareivinių režimo tarnyba buvo vykdoma už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų, išskyrus tarptautines operacijas, laisvos nuo tarnybos dienos suteikiamos grįžus į Lietuvos Respubliką. Jei dėl priežasčių, susijusių su tarnybos užduočių atlikimo specifika (tarnybos tarptautinėje operacijoje, pratybose, mokymuose, neatidėliotinų ar skubių užduočių vykdymo ir pan.), iš karto po tarnybos kareivinių režimu pabaigos (ar grįžimo į Lietuvos Respubliką) laisvos (-ų) nuo tarnybos dienos (-ų) suteikti nėra galimybės, ji (-os) suteikiama (-os) atsižvelgiant į rašytinį kario prašymą šioms priežastims išnykus, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybos kareivinių režimu pabaigos (ar grįžimo į Lietuvos Respubliką). Kariui suteikus laisvą nuo tarnybos dieną, jam turi būti užtikrinamas nepertraukiamasis 24 val. poilsis, išskyrus atvejus, kada kariui teisės aktų nustatyta tvarka yra pavesta atlikti netikėtai iškilusias ir neatidėliotinas karines užduotis.“

28. Pakeičiu 94 punktą ir jį išdėstau taip:

94. Kareivinių režimu tarnaujantiems privalomosios pradinės karo tarnybos kariams ir kariūnams, išskyrus kai jie dalyvauja Statuto 108 punkte nurodytose pratybose (mokymuose), pagal dienotvarkę paprastai turi būti užtikrinamas 10 valandų poilsis per parą, iš jų nepertraukiamai 8 valandas skiriant miegui.“

29. Papildau 951 punktu:

951. Pratybų, tarnybos užduočių vykdymo metu privalomosios karo tarnybos kariams ir kariūnams draudžiama naudotis mobiliosiomis ryšio, garso ir vaizdo įrašymo priemonėmis, išskyrus naudojimąsi jomis tarnybos užduočių tikslais. Detali naudojimosi šiomis priemonėmis tvarka turi būti nustatyta pagrindinio karinio vieneto, kuriame tarnauja privalomosios karo tarnybos kariai, SVP, kariūnams – Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos vidaus tvarkos taisyklėse.“

30. Pakeičiu 101 punktą ir jį išdėstau taip:

101. Privalomosios karo tarnybos kariai, atliekantys kareivinių režimo tarnybą, iš kareivinių režimo teritorijos išleidžiami:

101.1. atlikti tarnybos užduočių;

101.2. šio Statuto 145 punkte nustatyta tvarka suteikus laisvą nuo tarnybos laiką;

101.3. KAS institucijos ir pagrindinio karinio vieneto vado (viršininko) nustatyta tvarka ir jo sprendimu dėl pripažintų svarbių priežasčių kariui suteikus laisvą nuo tarnybos laiką ne daugiau kaip iki 1 paros.“

31. Papildau 1011 punktu:

1011. Privalomosios pradinės karo tarnybos kariai, atliekantys kareivinių režimo tarnybą, iš kareivinių režimo teritorijos išleidžiami:

1011.1. suteikus atostogas;

1011.2. jei jiems išduotas Statuto 452.1 papunktyje nurodytas dokumentas ir priimtas sprendimas dėl išleidimo iš karinės teritorijos gydymo laikotarpiui.“

32. Pakeičiu 102 punktą ir jį išdėstau taip:

102. Statuto 101 punkte ir 1011.1 papunktyje nustatytais atvejais iš kareivinių režimo teritorijos išleidžiamiems privalomosios karo tarnybos kariams Lietuvos kariuomenės vado ar jo įgalioto vado (viršininko) nustatyta tvarka išduodami leidimai.“

33. Pripažįstu netekusiu galios 103 punktą.

34. Pakeičiu 104 punktą ir jį išdėstau taip:

104. Išleidžiant privalomosios karo tarnybos karius iš kareivinių režimo teritorijos ir jiems sugrįžus, kuopos budėtojas ar kitas KAS institucijos ar pagrindinio karinio vieneto vado (viršininko) paskirtas karys tai pažymi Išleistų karių registre.“

35. Pakeičiu 105 punktą ir jį išdėstau taip:

105. Privalomosios karo tarnybos kariai, sugrįžę į kareivinių režimo teritoriją prisistato pagrindinio karinio vieneto budėtojui ar kitam KAS institucijos vado (viršininko) paskirtam kariui. Kilus įtarimų dėl sveikatos sutrikdymo, neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų pagrindinio karinio vieneto budėtojas ar kitas KAS institucijos ar pagrindinio karinio vieneto vado (viršininko) paskirtas karys siunčia sugrįžusius karius medicininės apžiūros į KSPĮ.“

36. Pakeičiu 107 punktą ir jį išdėstau taip:

107. Profesinės karo tarnybos kariai, tarnaujantys kareivinių režimo tarnyboje, iš kareivinių režimo teritorijos išleidžiami atlikti tarnybos užduočių ir KAS institucijos ar pagrindinio karinio vieneto vado (viršininko) sprendimu dėl pripažintų svarbių priežasčių, jei vadas (viršininkas) nusprendžia, kad kario išleidimas netrukdys įvykdyti jam pavestų užduočių.“

37. Pakeičiu 108 punktą ir jį išdėstau taip:

108. Karinės pratybos (mokymai) – kariniai veiksmai, atliekami ugdant karių individualiojo ir kolektyvinio veikimo įgūdžius vykdyti karines operacijas, apimantys planavimą, pasiruošimą ir vykdymą.“

38. Papildau 1081 punktu:

1081. Karinių pratybų (mokymų) formą ir atlikimo būdą, atsižvelgiant į pratybų (mokymų) siekinius pasirenka karines pratybas (mokymus) organizuojantis asmuo.

39. Papildau 1082 punktu:

1082. Karinės pratybos (mokymai) gali būti vykdomos karinėse teritorijose lauko sąlygomis (lauko pratybos) arba mokymams skirtose patalpose – auditorijose, specializuotuose treniruokliuose ar pan.

40. Papildau 1083 punktu:

1083. Organizuojant ir vykdant karines pratybas (mokymus) joms gali būti nustatoma kareivinių režimo tarnyba, jei atitinka Statuto 86 punkto sąlygas. Tai nurodoma įsakyme dėl karinių pratybų (mokymų) organizavimo.“

41. Papildau 1091 punktu:

1091. Kariai karines pratybas (mokymus) vykdo KAS institucijos ar pagrindinio karinio vieneto vado (viršininko) arba jo įgalioto vado (viršininko) įsakymu.“

42. Papildau 1092 punktu:

1092. Rengiant KAS institucijas atlikti veiksmus įvedus aukštesnį budrumo lygį aukštesnio budrumo lygio įvedimo imitavimą gali skelbti KAS institucijų, pagrindinių karinių vienetų ir karinių įgulų vadai (viršininkai) arba jų įgalioti asmenys – jų vadovaujamai KAS institucijai, kariniam vienetui (ar jo struktūriniam vienetui) ar įgulai priskirtoje karinėje teritorijoje karinių vienetų mokymo tikslais.“

43. Papildau 1093 punktu:

1093. Tikrindamas karinio vieneto pasirengimą atlikti veiksmus įvedus aukštesnį nei įprastinis budrumo lygį, aukštesnio nei įprastinis budrumo lygio įvedimo imitavimą gali skelbti krašto apsaugos generalinis inspektorius – tik tikrinamam kariniam vienetui arba jo struktūriniam vienetui.“

44. Pakeičiu 110 punktą ir jį išdėstau taip:

110. Karinių pratybų (mokymų) metu kariai privalo laikytis teisės aktų nustatytų karinio mokymo teritorijų ir karinių poligonų naudojimo taisyklių, mokymo centrų vidaus tvarkos taisyklių bei saugumo ir aplinkosaugos taisyklių.“

45. Pakeičiu 117 punktą ir jį išdėstau taip:

117. Į tarptautines operacijas, pratybas ir kitus bendradarbiavimo renginius kariai ir kariniai vienetai siunčiami Lietuvos Respublikos tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatymo nustatyta tvarka. Į tarptautinių operacijų vietovę kariai taip pat gali būti komandiruojami Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 17 d. nutarimu Nr. 287 „Dėl Lietuvos karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų tarnybos tarptautinių operacijų kariniuose vienetuose, tarptautinėse operacijose ir rengimosi joms sąlygų patvirtinimo“ nustatyta tvarka.“

46. Pakeičiu 118 punktą ir jį išdėstau taip:

118. Gynybos štabo viršininkas ir tarptautinių operacijų karinių vienetų vadai privalo užtikrinti karių drausmę šiuose vienetuose, o nustačius karių drausmės pažeidimus – pradėti tarnybinį patikrinimą ir skirti drausmines nuobaudas Lietuvos kariuomenės drausmės statuto nustatyta tvarka.“

47. Pakeičiu 121 punktą ir jį išdėstau taip:

121. Siunčiamų į tarptautinę operaciją arba komandiruojamų į tarptautinių operacijų vietovę karių nuo išvykimo į tarptautinių operacijų vietovę iki grįžimo iš jos operacinis pavaldumas priskiriamas Gynybos štabo viršininkui.“

48. Pakeičiu 122 punktą ir jį išdėstau taip:

122. Prieš išvykdami į tarptautinės operacijos vietovę, visi kariai turi būti instruktuojami apie tarnybos konkrečioje tarptautinėje operacijoje tvarką ir ypatumus. Už tinkamą karių instruktavimo organizavimą atsako Gynybos štabas.“

49. Papildau devintu skirsniu:

devintas SKIRSNIS

tarnybA įvedus aukštesnį nei įprastinis budrumo lygį

1241. KAS institucijose ir jų padaliniuose tarnyba organizuojama atsižvelgiant į šiuos budrumo lygius, išvardytus eilės tvarka:

1241.1. ĮPRASTINIS;

1241.2. ALFA;

1241.3. BRAVO;

1241.4. CHARLIE;

1241.5. DELTA.“

1242. Budrumo lygį įveda:

1242.1. KAS institucijoje ir / ar jai priskirtoje karinėje teritorijoje – jos vadas (viršininkas) ar jo įgaliotas asmuo;

1242.2. Lietuvos kontingento tarptautinėje operacijoje – vadas, kuriam yra suteikta operacinio vadovavimo (valdymo) ar kontrolės teisė, arba Lietuvos kontingento vyresnysis, kuris taip pat gali įvesti aukštesnį budrumo lygį, nei yra nustatęs operacinio vadovavimo (valdymo) ar kontrolės teisę turintis vadas.

1243. Aukštesnysis vadas (viršininkas) gali įsakyti įvesti kitą (aukštesnį arba žemesnį) budrumo lygį.

1244. Budrumo lygiai įvedami atsižvelgiant į turimą žvalgybinę ar kitą informaciją apie užsienio valstybės kinetinę ir/ ar nekinetinę arba teroro akto grėsmę, užsienio valstybės ginkluotos jėgos panaudojimą ar grasinimą panaudoti ją prieš Lietuvos Respublikos suverenitetą, teritorijos vientisumą ar politinę nepriklausomybę, įvykus vietinio pobūdžio ginkluotam incidentui ar valstybės sienos pažeidimui, pagal savo pobūdį neprilygstančiam agresijos aktui, ar kitais atvejais, kai būtina užtikrinti aukštesnio lygio kariuomenės gebėjimą ginti valstybės ar karines teritorijas ir kai kėsinamasi į Lietuvos kontingento karius, tarnaujančius tarptautinėje operacijoje.

1245. Įvedus aukštesnį nei ĮPRASTINIS budrumo lygį kariai turi būti pasiekiami nustatyta ryšio priemone ir privalo būti pasirengę per nustatytą laiką atvykti į nustatytą vietą arba joje nuolat būti ir vykdyti budrumo lygiui taikomas priemones.

1246. Budrumo lygių įvedimo tvarka, kriterijai ir taikomos priemonės įvedus atitinkamus budrumo lygius nustatomi atskiru krašto apsaugos ministro įsakymu.“

50. Pakeičiu IV skyriaus pavadinimą ir jį išdėstau taip:

IV SKYRIUS

KARINĖS TERITORIJOS VIDAUS SAUGUMO UŽTIKRINIMAS“

51. Pakeičiu 125 punktą ir jį išdėstau taip:

125. Už karinės teritorijos vidaus saugumo organizavimą atsakingas joje dislokuotos KAS institucijos ar pagrindinio karinio vieneto vadas (viršininkas). Jeigu vienoje karinėje teritorijoje yra dislokuoti keli KAS institucijų padaliniai, šios teritorijos vidaus saugumo organizavimo tvarką įsakymu nustato įgulos vadas ar jo įgaliotas vadas (viršininkas).“

52. Papildau 140.8 papunkčiu:

140.8. laisvu nuo tarnybos laiku (tik privalomosios karo tarnybos kariai).“

53. Pakeičiu 141 punktą ir jį išdėstau taip:

141. Statuto 140.1–140.5 papunkčiuose nurodytais paskatinimais ir apdovanojimais kariai skatinami ir apdovanojami vadovaujantis Skatinimų ir apdovanojimų krašto apsaugos sistemoje tvarkos aprašu, patvirtintu krašto apsaugos ministro 2010 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. V-963 „Dėl Skatinimo ir apdovanojimo krašto apsaugos sistemoje tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Skatinimų ir apdovanojimų krašto apsaugos sistemoje tvarkos aprašas), ir Premijų ir vienkartinių piniginių išmokų skyrimo ir mokėjimo tvarkos aprašu, patvirtintu krašto apsaugos ministro 2008 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. V-627 „Dėl Premijų ir vienkartinių piniginių išmokų skyrimo ir mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Premijų ir vienkartinių piniginių išmokų skyrimo ir mokėjimo tvarkos aprašas).“

54. Pakeičiu 142 punktą ir jį išdėstau taip:

142. Kariai ginklais apdovanojami vadovaujantis Apdovanojimo ginklais taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 18 d. nutarimu Nr. 431 „Dėl Apdovanojimo ginklais taisyklių patvirtinimo“, ir Skatinimo ir apdovanojimo krašto apsaugos sistemoje tvarkos aprašu.“

55. Pakeičiu 143 punktą ir jį išdėstau taip:

143. Valstybės apdovanojimų ženklais kariai gali būti apdovanojami vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės apdovanojimų įstatymu ir Skatinimo ir apdovanojimo krašto apsaugos sistemoje tvarkos aprašu.“

56. Pakeičiu 144 punktą ir jį išdėstau taip:

144. Profesinės karo tarnybos kariams, kariams savanoriams ir kitiems aktyviojo rezervo kariams Premijų ir vienkartinių piniginių išmokų skyrimo ir mokėjimo tvarkos apraše nustatyta tvarka gali būti skiriamos vienkartinės piniginės išmokos.“

57. Pakeičiu 145 punkto pirmąją pastraipą ir ją išdėstau taip:

145. Pavaldiems pavyzdingai tarnybą atliekantiems privalomosios karo tarnybos kariams gali suteikti laisvą nuo tarnybos laiką, išleisdami juos iš karinės teritorijos:“

58. Pakeičiu 147 punktą ir jį išdėstau taip:

147. Kariai už tarnybos drausmės pažeidimus traukiami drausminėn atsakomybėn Lietuvos Respublikos kariuomenės drausmės statuto nustatyta tvarka, už KAS padarytą materialinę žalą – materialinėn atsakomybėn Lietuvos Respublikos karių materialinės atsakomybės įstatymo nustatyta tvarka, o pažeidę karių etikos normas atsako Karių etikos kodekso nustatyta tvarka.“

 

 

 

Krašto apsaugos ministras                                                                                      Raimundas Karoblis