LIETUVOS RESPUBLIKOS
RIBOJAMŲJŲ PRIEMONIŲ DĖL KARINĖS AGRESIJOS PRIEŠ UKRAINĄ NUSTATYMO
ĮSTATYMAS
2023 m. balandžio 20 d. Nr. XIV-1888
Vilnius
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
Šis įstatymas skirtas Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo ir užsienio politikos interesams užtikrinti, taip pat Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nurodytiems tikslams pasiekti, nustatant Lietuvos Respublikoje taikomas ribojamąsias priemones dėl užsienio valstybių vykdomos karinės agresijos prieš Ukrainą (toliau – ribojamosios priemonės).
2 straipsnis. Ribojamųjų priemonių nustatymas ir įgyvendinimas
3 straipsnis. Ribojamosios priemonės
1. Sustabdomas Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečių prašymų išduoti vizą priėmimas Lietuvos Respublikos vizų tarnybose užsienyje, išskyrus atvejus, kai dėl prašymo išduoti vizą pateikimo tarpininkauja Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija.
2. Sustabdomas Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečių prašymų išduoti nacionalines vizas priėmimas per išorės paslaugų teikėją užsienyje.
3. Sustabdomas Rusijos Federacijos piliečių prašymų išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje priėmimas per išorės paslaugų teikėją užsienyje, išskyrus Rusijos Federacijos piliečius, dėl kurių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais tarpininkauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija, ir Lietuvos Respublikoje, išskyrus Rusijos Federacijos piliečius, kurie turi galiojančią Lietuvos Respublikos vizų tarnybos užsienyje ar Lietuvos Respublikoje išduotą Šengeno ar nacionalinę vizą arba leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės išduotą leidimą gyventi.
4. Rusijos Federacijos piliečių vykimui per Europos Sąjungos išorės sieną į Lietuvos Respublikos teritoriją taikomas individualus papildomas išsamus patikrinimas dėl jų atvykimo keliamos grėsmės Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai, viešajai politikai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams, išskyrus atvejus, kai jie atitinka 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso su visais pakeitimais (toliau – Šengeno sienų kodeksas) nustatytas atvykimo sąlygas ir bent vieną iš šių sąlygų:
1) turi vienos iš Šengeno valstybių, Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių ar Šveicarijos Konfederacijos išduotą leidimą gyventi;
2) turi vienos iš visą Šengeno acquis taikančių Šengeno valstybių išduotą ilgalaikę nacionalinę vizą;
3) naudojasi supaprastintu asmenų tranzitu iš Rusijos Federacijos teritorijos į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį ir atgal laikantis Užsienio reikalų ministerijos nustatytų ir su Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos suderintų sąlygų tvarkos ir turi išduotą supaprastinto tranzito dokumentą arba supaprastinto tranzito geležinkeliu dokumentą;
4) turi pagal Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamentą (EB) Nr. 810/2009, nustatantį Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodeksas), su visais pakeitimais išduotą vizą ir:
a) yra Lietuvos Respublikos piliečių šeimos nariai (kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 2 straipsnio 26 dalyje);
b) yra Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės, ar Šveicarijos Konfederacijos piliečio šeimos nariai (kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 2 straipsnio 4 dalyje);
c) yra ekipažų ir įgulų nariai, dirbantys tarptautinius krovinių ir keleivių vežimus vykdančiose įmonėse ar vykdantys tarptautinius krovinių ir keleivių vežimus į Europos Sąjungos valstybes nares ar iš jų arba tranzitu per Lietuvos Respubliką, taip pat jūrininkai ir jūrų prekybos laivų įgulos nariai, vykstantys į savo darbo vietą laive arba grįžtantys iš jos;
d) atvyksta į Lietuvos Respubliką dėl humanitarinių priežasčių ir tokių asmenų šeimos nariai (kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 2 straipsnio 26 dalyje);
e) naudojasi imunitetais ir privilegijomis pagal 1961 m. Vienos konvenciją dėl diplomatinių santykių arba 1963 m. Vienos konvenciją dėl konsulinių santykių;
f) yra Rusijos Federacijos diplomatiniai kurjeriai ar ad hoc kurjeriai, pateikę oficialų dokumentą, patvirtinantį jų statusą ir diplomatinio pašto siuntos gabenimą;
g) yra kiti, negu nurodyti šio straipsnio 4 dalies 4 punkto e ir f papunkčiuose, Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministerijos, diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų personalo darbuotojai, vykstantys trumpalaikiam buvimui dėl profesinės ar techninės pagalbos teikimo į Lietuvos Respublikoje esančią Rusijos Federacijos diplomatinę atstovybę arba tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją į Europos Sąjungos valstybėje narėje, Šengeno valstybėje, Europos ekonominės erdvės valstybėje ar Šveicarijos Konfederacijoje akredituotą Rusijos Federacijos diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą;
5. Sustabdomas Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečių prašymų dėl Lietuvos Respublikos elektroninio rezidento statuso suteikimo priėmimas ir Lietuvos Respublikos elektroninio rezidento elektroninės atpažinties ir elektroninio parašo priemonėse, išduotose Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečiams, įrašytų galiojančių elektroninės atpažinties sertifikatų ir kvalifikuotų elektroninio parašo sertifikatų galiojimas, išskyrus Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečius, turinčius leidimą laikinai arba nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.
6. Sustabdoma Rusijos Federacijos piliečių ir jų įsteigtų ar kontroliuojamų juridinių asmenų, kaip tai apibrėžiama Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme, teisė įsigyti nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą, esantį Lietuvos Respublikos teritorijoje, išskyrus atvejus, kai Rusijos Federacijos piliečiui yra išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ar leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje arba kai Rusijos Federacijos pilietis nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą įgyja paveldėjimo būdu.
4 straipsnis. Ribojamųjų priemonių trukmė ir peržiūra
1. Šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytos ribojamosios priemonės, išskyrus 3 straipsnio 2 dalyje nurodytą ribojamąją priemonę, taikomos vienus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos.
2. Šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta ribojamoji priemonė taikoma nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2024 m. gegužės 2 d.
5 straipsnis. Įstatymo galiojimas