LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL MENO DOKTORANTŪROS NUOSTATŲ PATVIRTINIMO

 

2017 m. vasario 8 d. Nr. V-69

Vilnius

 

 

Įgyvendindama Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalį,

t v i r t i n u  Meno doktorantūros nuostatus (pridedama).

 

 

 

Švietimo ir mokslo ministrė                                                                                   Jurgita Petrauskienė


 

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos švietimo

ir mokslo ministro 2017 m. vasario 8 d.

įsakymu Nr. V-69

 

 

MENO DOKTORANTŪROS NUOSTATAI

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Meno doktorantūros nuostatai (toliau – Nuostatai) reglamentuoja meno doktorantūros – trečiosios studijų pakopos menų srityje – studijų, meno projekto rengimą, gynimą ir meno daktaro laipsnio suteikimą.

2. Meno doktorantūros paskirtis – rengti tyrėjus menininkus, sudaryti jiems sąlygas kūrybinę veiklą jungti su savarankiškais tyrimais, siekti meninės brandos, praturtinti meno sritį vertingomis įžvalgomis ir naujomis žiniomis. Meno daktaro laipsnį įgijęs asmuo yra pasirengęs menininko karjerai, turi tiriamojo darbo ir visuminių kompetencijų.

3. Meno daktaro laipsnis gali būti suteikiamas asmeniui, kuris sėkmingai baigė (paprastai 4 metų trukmės) meno doktorantūros studijas, parengė ir apgynė meno projektą, arba asmeniui, kuris Nuostatų nustatyta tvarka eksternu išlaikė meno doktorantūroje numatytus egzaminus ir apgynė parengtą meno projektą.

4. Nuostatuose vartojamos sąvokos:

4.1. Meno doktorantas – trečiosios studijų pakopos studentas ir tyrėjas.

4.2. Meno doktorantūros reglamentas – menų studijas vykdančio universiteto arba universitetų parengtas ir patvirtintas meno doktorantūros vykdymo tvarkos aprašas.

4.3. Meno doktorantūros komitetas – pripažintų tarptautinio lygio menininkų, aukšto lygio mokslinius tyrimus vykdančių mokslininkų ir meno daktarų grupė, atsakinga už doktorantūros turinį, kokybę, organizavimą ir vykdymą.

4.4. Meno doktoranto vadovas pripažintas menininkas, mokslininkas arba meno daktaras, atitinkantis doktorantūros reglamento nustatytus reikalavimus ir vadovaujantis kūrybinei ir (ar) tiriamajai meno projekto daliai ir doktoranto studijoms.

4.5. Meno doktoranto darbo planas – individualus doktoranto darbo planas, kuriame numatyti doktorantūros studijų ir meno projekto (kūrybinio ir tiriamojo darbo) rengimo etapai ir terminai, dalyvavimas tarptautinio judumo ir (ar) meno (mokslo) renginių programose.

4.6. Meno projektas – doktorantūros metu parengtų ir ginti teikiamų darbų visuma, susidedanti iš dviejų lygiaverčių dalių: meninės-kūrybinės (toliau – kūrybinė) ir tiriamosios.

5. Kitos Nuostatuose vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme. 

 

 

II SKYRIUS

 

DOKTORANTŪROS TEISĖ

 

6. Meno doktorantūros (toliau – doktorantūra) teisė – teisė organizuoti trečiosios pakopos studijas menų srityje, meno projekto rengimą ir gynimą ir teikti meno daktaro laipsnius. Meno doktorantūros teisė (toliau – teisė) suteikiama menų studijų kryptyje (kryptyse). Doktorantūros teisę universitetui (universitetams) suteikia švietimo ir mokslo ministras. Teisė suteikiama remiantis į doktorantūrą pretenduojančių universitetų meno ir mokslinės veiklos lygio, pateiktų doktorantūros, studijų infrastruktūros dokumentų, numatomų bendradarbiavimo susitarimų dėl doktorantūros su Lietuvos ir (ar) užsienio mokslo ir studijų institucijomis įvertinimu.

7. Pretenduoti į doktorantūros teisę gali atitinkamos meno studijų krypties antrosios pakopos arba  vientisąsias studijas vykdantis universitetas (universitetai), galintis (galintys) užtikrinti Nuostatų reikalavimus atitinkančios doktorantūros organizavimą ir vykdymą.

8. Siekti įgyti meno doktorantūros teisę vienoje ar keliose menų studijų kryptyse gali vienas universitetas arba keli Lietuvos  universitetai (toliau – institucijos). Institucija (institucijos) Švietimo ir mokslo ministerijai (toliau – Ministerija) ir Lietuvos mokslo tarybai pateikia prašymą doktorantūros teisei įgyti. Kartu su prašymu institucija (institucijos) pateikia šiuos dokumentus Lietuvos mokslo tarybos administruojamoje duomenų bazėje:

8.1. pagrindimą, kodėl institucijai (institucijoms) tikslinga suteikti doktorantūros teisę menų studijų kryptyje; doktorantūros organizavimo institucijoje galimybių pristatymą; doktorantūrai įgyvendinti turimos infrastruktūros, kitų išteklių sąrašą ir socialinės kultūrinės partnerystės aprašymą. Pateikiamas atitinkamos menų studijų krypties specialistų – tyrėjų menininkų poreikis Lietuvoje, Lietuvoje dirbančių atitinkamos menų studijų krypties, taip pat kitų doktorantūros projekte numatomų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir meno darbų bendrą tematiką atitinkančių krypčių akademinio potencialo apžvalga, menininkų tyrėjų paklausa darbo rinkoje, aptariama situacija kultūrinėje meninėje aplinkoje, santykis su menotyros krypties doktorantūra, jei institucija ją vykdo ar vykdė;

8.2. doktorantūros aprašymo projektą, pristatantį steigiamos meno doktorantūros studijų turinį ir meno projekto rengimo bendruosius reikalavimus;

8.3. pretendentų į meno doktorantūros komiteto (komitetų) (toliau – doktorantūros komitetas (komitetai) narius, atitinkančių Nuostatų 26 punkto reikalavimus bei kitų pripažintų menininkų, meno daktarų, mokslininkų, dirbančių institucijoje (institucijose), siekiančioje įgyti doktorantūros teisę, kurie galėtų dalyvauti vykdant doktorantūrą, sąrašus (pateikiami kiekvieno mokslininko (menininko) gyvenimo aprašymas ir paskutinių penkerių metų meno ir mokslo darbai). Jei doktorantūros teisę siekia įgyti kelios institucijos, teikiamame pretendentų į doktorantūros komiteto narius sąraše turi būti atstovų iš visų siekiančių įgyti doktorantūros teisę institucijų;

8.4. meno doktorantūros reglamento (toliau – doktorantūros reglamentas) projektą, parengtą vadovaujantis Nuostatų 25 punkto reikalavimais. Jei doktorantūros teisę siekia įgyti kelios institucijos, teikiamas bendras visų institucijų suderintas doktorantūros reglamento projektas, kuriame detalizuojama, kokiomis kartu suderintomis sąlygomis institucijos vykdys bendrą doktorantūrą;

8.5. informaciją apie numatomus bendradarbiavimo susitarimus dėl doktorantūros su Lietuvos ir (ar) užsienio mokslo ir studijų institucijomis, menininkais;

8.6. informaciją apie menų studijų krypties doktorantūros (meno aspirantūros) vykdymą studijų kryptyje, kurioje siekiama įgyti doktorantūros teisę (jeigu buvo vykdoma):

8.6.1. atitinkamais metais į doktorantūrą (meno aspirantūrą) priimtų meno doktorantų (toliau – doktorantai) skaičius;

8.6.2. nustatytu laiku baigusių studijas doktorantų (meno aspirantų) skaičius, iš jų:

8.6.2.1. apgynusių meno projektus asmenų skaičius;

8.6.2.2. neapgynusių meno projektų asmenų skaičius;

8.6.3. doktorantų (meno aspirantų) paskelbti mokslo darbai bei reikšmingi nacionaliniai bei tarptautiniai viešai pristatyti meno kūriniai per studijų laikotarpį;

8.6.4. doktorantų (meno aspirantų) dalyvavimas užsienio stažuotėse, konferencijose ir kituose užsienio menų renginiuose;

8.6.5. doktorantų (meno aspirantų) dalyvavimas jų meno projekto tematiką atitinkančiuose mokslinių tyrimų ir meno projektuose;

8.6.6. doktorantų (meno aspirantų) tyrimams ir meno projektams gauta parama (subsidijos);

8.6.7. institucijoje meno projektus apgynusių asmenų dalyvavimas tarptautiniuose meno projektuose;

8.6.8. duomenys apie meno projektus apgynusių doktorantų (meno aspirantų) įsidarbinimą ir tolesnę karjerą (kiek dirba institucijoje, kurioje apgynė meno projektą, kitose Lietuvos ar užsienio mokslo ir studijų institucijose, valstybės institucijose, privačiame sektoriuje);

8.7. kitą, institucijos (institucijų) nuomone, svarbią informaciją.

9. Lietuvos mokslo taryba institucijos meninės ir mokslinės veiklos lygiui ir pateiktiems Nuostatų 8.1–8.7 papunkčiuose nurodytiems dokumentams vertinti sudaro ekspertų komisiją (toliau – Komisija), į kurią gali būti kviečiami ir užsienio ekspertai. Skirtumas tarp Komisijos ekspertų menininkų ir (ar) meno daktarų ir Komisijos ekspertų mokslininkų skaičiaus negali būti didesnis nei vienas asmuo. Komisijos pirmininku skiriamas menininkas arba meno daktaras.

10. Komisija vertina Nuostatų 8.1–8.7 papunkčiuose nurodytus dokumentus pagal Lietuvos mokslo tarybos patvirtintą Meno doktorantūros vertinimo kriterijų ir tvarkos aprašą, kuriame turi būti numatyti atskirų meno studijų krypčių vertinimo kriterijai ir reikalavimai doktorantūros komiteto (komitetų) nariams. Doktorantūros teisę siekiančių įgyti institucijų meno ir mokslinės veiklos lygis vertinamas pagal Mokslo ir studijų institucijų mokslo (meno) darbų vertinimo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2010 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-1128 „Dėl Mokslo ir studijų institucijų mokslo (meno) darbų vertinimo metodikos“.  

11. Siekiančios įgyti doktorantūros teisę institucijos (institucijų) prašymo ir  Nuostatų 8.1–8.7 papunkčiuose nurodytų dokumentų (toliau – prašymas) nagrinėjimo metu vertinamas institucijos (institucijų) meninės ir mokslinės veiklos lygis, pateiktų pretendentų į doktorantūros komitetą (komitetus) atitinkamos studijų krypties (arba giminingos krypties), kurioje prašoma doktorantūros teisės, taip pat kitų doktorantūros projekte numatomų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir meno darbų bendrą tematiką atitinkančių krypčių meninės ir mokslinės veiklos lygis, doktorantūros reglamento kokybė, turimi ištekliai doktorantūrai organizuoti. Atskirai vertinamas doktorantūros aprašymo projektas: siūlomų meno dalykų kursų kokybė, inovatyvumas, metodologinis aktualumas, įvairovė, taip pat meno projekto rengimo bendrieji reikalavimai. Prašymas vertinamas atsižvelgiant į doktorantūros nacionalinį aktualumą ir tarptautiškumą, anksčiau vykdytos doktorantūros (meno aspirantūros) rezultatyvumą ir efektyvumą, doktorantūroje dalyvausiančių aukšto lygio mokslinius tyrimus vykdančių mokslininkų, pripažintų tarptautinio lygio menininkų, meno daktarų skaičių ir kvalifikaciją, turimą studijų infrastruktūrą, institucijos (institucijų) per paskutinius penkerius metus vykdytos meninės ir mokslinės veiklos produktyvumą ir kokybę. Prašymo nagrinėjimo metu Lietuvos mokslo taryba turi teisę kreiptis į instituciją (institucijas), taip pat į Studijų kokybės vertinimo centrą dėl papildomos su nagrinėjamu prašymu susijusios informacijos teikimo ar prašyme nurodytos informacijos tikslinimo.

12. Lietuvos mokslo taryba per 3 mėnesius (į šį laikotarpį neįskaitomi liepos ir rugpjūčio mėnesiai) nuo prašymo gavimo dienos įvertina prašymą, prireikus aptaria juos su doktorantūros teisę įgyti siekiančia institucija (institucijomis), parengia ir Ministerijai teikia vertinamąsias išvadas ir rekomendaciją dėl doktorantūros teisės suteikimo ar nesuteikimo ir patalpina šiuos duomenis Lietuvos mokslo tarybos administruojamoje duomenų bazėje. Ministerijai teikiamose vertinamosiose išvadose Lietuvos mokslo taryba pateikia informaciją apie institucijos (institucijų) atitinkamos menų studijų krypties, kurioje prašoma doktorantūros teisės, taip pat kitų doktorantūros projekte numatomų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir meno darbų bendrą tematiką atitinkančių krypčių meninės ir mokslinės veiklos lygio vertinimą, pretendentų į doktorantūros komitetą meninės ir mokslinės veiklos lygio vertinimą, doktorantūros studijų turinio inovatyvumo bei kokybės, taip pat meno projekto rengimo bendrųjų reikalavimų vertinimą, doktorantūros reglamento kokybės vertinimą ir kitus vertinimus pagal Nuostatų 11 punkte nurodytus kriterijus. Jei Lietuvos mokslo taryba nerekomenduoja suteikti doktorantūros teisės, vertinimo išvadose pateikiami motyvuoti argumentai dėl doktorantūros teisės nesuteikimo priežasčių.  Švietimo ir mokslo ministras, įvertinęs Lietuvos mokslo tarybos vertinamąsias išvadas bei rekomendaciją,  per  20 darbo dienų nuo Lietuvos mokslo tarybos rekomendacijos ir vertinamųjų išvadų  pateikimo dienos priima sprendimą suteikti arba nesuteikti doktorantūros teisę.  Apie priimtą sprendimą Ministerija informuoja prašymą pateikusią instituciją (institucijas) raštu. Institucijai (institucijoms), kuriai Ministerija nesuteikia doktorantūros teisės, pateikiami argumentai dėl teisės nesuteikimo priežasčių. Doktorantūros teisę įgijusi institucija (institucijos) doktorantūros komiteto sudėtį ir doktorantūros reglamentą viešai paskelbia savo interneto  svetainėje. Institucijos, kurioms po prašymo įvertinimo doktorantūros teisė nesuteikiama, su nauju patikslintu prašymu dėl doktorantūros teisės suteikimo toje meno studijų kryptyje pakartotinai gali kreiptis ne anksčiau kaip po vienerių metų. Institucija (institucijos), kuriai po prašymo įvertinimo doktorantūros teisė nesuteikiama, per 10 darbo dienų nuo priimto sprendimo gavimo dienos gali teikti  švietimo ir mokslo ministro sudarytai apeliacinei komisijai arba Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka administraciniam teismui motyvuotą apeliaciją, kurioje aiškiai ir argumentuotai išdėsto motyvus – kurie sprendime išdėstyti argumentai ir (ar) teiginiai yra nepagrįsti. Apeliacinė komisija veikia pagal  švietimo ir mokslo ministro patvirtintus nuostatus. 

13. Institucijos (institucijų) doktorantūros komiteto (komitetų) sudėtis, doktorantūros reglamentas ir jų pakeitimai turi būti suderinti su Lietuvos mokslo taryba.

14. Ne rečiau kaip kas 4 metai Lietuvos mokslo taryba (pirmą kartą įsteigtos doktorantūros atveju – po 6 metų) organizuoja doktorantūros kokybės ir efektyvumo vertinimą. Vertinama doktorantūros tikslų dermė su institucijos (institucijų) misija ir strategija, doktorantūros studijų ir doktorantūros rezultatų kokybė, doktorantūros vadybos efektyvumas, žmogiškųjų išteklių  pakankamumas, materialiųjų išteklių pakankamumas, doktorantūros rezultatyvumas. Doktorantūros kokybės ir efektyvumo vertinimą atlieka Lietuvos mokslo taryba,  vadovaudamasi savo patvirtintu Meno doktorantūros kokybės ir efektyvumo vertinimo tvarkos aprašu, ir teikia pasiūlymus Ministerijai.

15. Jeigu vertinant nustatoma neesminių doktorantūros trūkumų, Lietuvos mokslo taryba įgalioja juos pašalinti. Kaip jie pašalinti, institucija (institucijos) atsiskaito Lietuvos mokslo tarybai ne vėliau kaip per metus po Lietuvos mokslo tarybos vertinimo išvados gavimo institucijoje (institucijose) dienos. Jeigu vertinant nustatoma, kad doktorantūros kokybė ir efektyvumas nepakankami doktorantūrai vykdyti, Lietuvos mokslo taryba Ministerijai siūlo dvejiems metams sustabdyti doktorantūros teisę arba doktorantūros teisę panaikinti. Institucija, kurio doktorantūros teisė sustabdoma arba panaikinama, negali vykdyti priėmimo į doktorantūrą.

16. Jeigu Ministerija priima sprendimą dėl doktorantūros teisės sustabdymo, institucija ne anksčiau kaip po vienerių metų nuo švietimo ir mokslo ministro įsakymo dėl doktorantūros teisės sustabdymo įsigaliojimo gali kreiptis į Ministeriją ir Lietuvos mokslo tarybą prašydama atnaujinti sustabdytą doktorantūros teisę ir pateikti Nuostatų 8.1–8.7 papunkčiuose nurodytus dokumentus Lietuvos mokslo tarybos administruojamai duomenų bazei. Ministerija gavusi Lietuvos mokslo tarybos vertinamąsias išvadas ir rekomendaciją, priima atitinkamą sprendimą. Institucija, kuriai doktorantūros teisė panaikinta, Nuostatų nustatyta tvarka gali kreiptis su prašymu suteikti doktorantūros teisę ne anksčiau kaip po 3 metų nuo švietimo ir mokslo ministro įsakymo dėl doktorantūros teisės panaikinimo įsigaliojimo.

 

 

III SKYRIUS

PRIĖMIMAS Į DOKTORANTŪRĄ

 

17. Doktorantūroje gali studijuoti asmenys, turintys magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją, pasiekę gerų meninių rezultatų, pasižymintys originalia kūrybine pozicija, kritiniu mąstymu, atitinkamos meno srities išmanymu, plačiu akiračiu ir gebantys argumentuotai dėstyti idėjas žodžiu ir raštu. Į doktorantūrą priimama atviro konkurso būdu.

18. Konkursą į doktorantūrą vykdo priėmimo komisija, kurią iš savo, o prireikus – kviestinių narių sudaro doktorantūros komitetas. Jeigu doktorantūrą vykdo keli universitetai, į priėmimo komisiją turi įeiti visų šių institucijų atstovai.

19. Stojantysis į doktorantūrą turi pateikti doktorantūros reglamente nurodytus dokumentus ir publikacijas kultūros ir meno leidiniuose (jeigu jų turi).

20. Stojantysis į doktorantūrą dalyvauja konkurse, kuris susideda iš:

20.1. kūrybinės veiklos  pristatymo, atskleidžiančio stojančiojo profesinį pasirengimą; jeigu priėmimo komisija nusprendžia, kad stojančiojo kūrybos meninis lygis nepakankamas, tolesniame konkurse jis nedalyvauja;

20.2. planuojamo rengti meno projekto pristatymo aprašo pateikimo (nuo 3 000 iki 5 000 žodžių) (meno licenciatams – ir meno aspirantūros studijų metu apginto meno projekto pristatymo) ir pokalbio.

21. Doktorantūros komitetas, gavęs priėmimo komisijos išvadą, aptaria konkurso rezultatus ir teikia universiteto (universitetų) vadovui (vadovams) pasiūlymą dėl asmenų priėmimo į doktorantūrą. Konkurso vykdymo ir priėmimo tvarka nustatoma doktorantūros reglamente.

 

IV SKYRIUS

DOKTORANTŪROS VYKDYMAS

 

22. Doktorantūra  apima tam tikros meno krypties studijas (dalykų studijų apimtis – ne mažesnė kaip 40 studijų kreditų), meninę-kūrybinę praktiką (apimtis – ne mažesnė kaip 80 studijų kreditų) ir mokslinius tyrimus (apimtis – ne mažesnė kaip 80 studijų kreditų), visa doktorantūros apimtis turi sudaryti 240 kreditų.

23. Studijuodamas doktorantūroje doktorantas tobulina profesinę praktiką ir įgyja numatytas visumines kompetencijas. Doktorantui, atsižvelgiant į meno projekto specifiką, vadovauja vadovas arba vadovai. Doktorantas, sėkmingai baigęs doktorantūrą ir apgynęs meno projektą, įgyja meno daktaro laipsnį.

24. Doktorantūra vykdoma doktorantūros teisę turinčios institucijos patvirtintame doktorantūros reglamente nustatyta tvarka. Jeigu doktorantūros teisė suteikiama kelioms institucijoms, parengiamas bendras tarpusavyje suderintas doktorantūros reglamentas.

25. Doktorantūros reglamente turi būti nustatyta:

25.1. reikalavimai doktorantų vadovams, recenzentams, priėmimo komisijos nariams, jų skyrimo tvarka;

25.2. doktorantūros komiteto, doktoranto vadovų (vadovo), gynimo tarybos funkcijos ir darbo tvarka, doktorantūros komiteto nutarimų tvirtinimo ir įgyvendinimo tvarka;

25.3. pretendentų į doktorantus konkurso ir priėmimo į doktorantūrą vykdymo tvarka;

25.4. doktorantūros studijų ir meno projekto bendrųjų reikalavimų aprašai, reikalavimai kūrybinei ir tiriamajai meno projekto dalims;

25.5. doktoranto darbo plano rengimo ir tvirtinimo tvarka;

25.6. doktorantūros studijų, doktoranto kūrybinės ir tiriamosios veiklos, žinių, gebėjimų ir įgūdžių vertinimo ir atestavimo tvarka;

25.7. meno projekto pateikimo recenzentams, gynimo tarybos nariams, doktoranto supažindinimo su recenzentų pastabomis ir doktorantūros komiteto sprendimais tvarka;

25.8. doktoranto meno projekto įforminimo, pristatymo, vertinimo, gynimo ir meno daktaro diplomo išdavimo tvarka;

25.9. eksterno prašymo leisti ginti meno projektą nagrinėjimo tvarka;

25.10. doktorantūros finansavimo šaltiniai ir lėšų naudojimo principai;

25.11. interesų konflikto aiškinimas ir jo sprendimo tvarka, apeliacijų ir skundų (dėl nesuteikto meno daktaro laipsnio, eksterno ar doktoranto prašymo ginti meno projektą atmetimo ir kitais su doktorantūros vykdymu susijusiais klausimais) nagrinėjimo doktorantūrą vykdančiame universitete tvarka;

25.12. doktorantūros dokumentų saugojimo tvarka;

25.13. meno licenciatų priėmimo į doktorantūrą tvarka, jų doktorantūros vykdymo tvarka, taip pat reikalavimai meno licenciatų tiriamajai ir (ar) kūrybinei veiklai ir publikacijoms, kuriuos atitinkantis meno licenciatas laikomas turinčiu tiriamojo ir (ar) kūrybinio praktinio darbo patirties;

25.14. kita su doktorantūros organizavimu susijusi informacija.

26. Doktorantūros komitetas sudaromas iš 9 tarptautiniu lygiu pripažintų menininkų, aukšto lygio mokslinius tyrimus vykdančių mokslininkų ar (ir) meno daktarų, dirbančių doktorantūros teisę įgijusioje institucijoje (institucijose). Doktorantūros komitete turi būti ne mažiau kaip 3 tarptautiniu lygiu pripažinti menininkai ir 2 pripažinti menininkai ir (ar) meno daktarai ir 4 mokslininkai. Tarptautiniu lygiu pripažintas menininkas – pripažintas menininkas, kurio ypač reikšmingi kūriniai yra įgyvendinti Lietuvoje ir užsienyje, prestižinėse meno erdvėse ir (ar) kartu su tarptautinį pripažinimą pelniusiais menininkais arba (ir) kuris yra išugdęs tarptautiniu mastu pasižymėjusių menininkų. Doktorantūros komiteto pirmininku skiriamas menininkas arba meno daktaras. Doktorantūros komitetas koordinuoja doktorantūros studijas, vertina meno projektą, atsako už doktorantūros kokybę ir efektyvumą. Tas pats asmuo gali būti ne daugiau kaip 2 doktorantūros komitetų nariu.

27. Jeigu doktorantūros teisę institucija įgyja kartu su kita institucija, į doktorantūros komitetą turi įeiti visų doktorantūros teisę įgijusių institucijų atstovai.

28. Meno doktoranto vadovai (vadovas) (toliau – doktoranto vadovas (vadovai) turi atitikti doktorantūros reglamente nustatytus reikalavimus ir vienu metu gali vadovauti ne daugiau kaip 4 doktorantams.

29. Doktoranto darbo planas turi atitikti Nuostatų 22 punkto reikalavimus. Darbo planą įvertina ir tvirtina doktorantūros komitetas. Darbo plane numatomi studijuojami dalykai, atsiskaitymo už juos formos ir terminai, meno projekto sudėtinės dalys – kūrybinis ir tiriamasis darbai, jų rengimo etapai, atsiskaitymo terminai ir meno projekto gynimo būdas (kūrybinė ir tiriamoji dalys gali būti ginamos atskirai arba kartu).

30. Doktorantūros reglamente nustatyta tvarka doktorantas kas pusę metų atestuojamas. Po dviejų doktorantūros metų doktorantas privalo atsiskaityti už darbo plane numatytus studijų dalykus egzamino ar kita forma. Neatestuoto arba neatsiskaičiusio doktoranto studijų skoloms panaikinti skiriamas pusmetis. Jeigu skolos nepanaikinamos, doktorantas šalinamas iš doktorantūros. Jeigu doktorantas iki doktorantūros pabaigos nepateikia ginti meno projekto, jis pašalinamas iš doktorantūros.

 

V SKYRIUS

MENO PROJEKTAS IR JO GYNIMAS

 

31. Per doktorantūros studijas doktorantas turi parengti ir apginti meno projektą. Konkretūs reikalavimai meno projektui, jo pristatymo ir gynimo būdai, priklausantys nuo meno krypties ar šakos, nustatomi reglamente ir numatomi individualiame doktoranto darbo plane. Doktorantas meno projektą gali teikti ginti po to, kai pagrindines tiriamosios dalies idėjas paskelbia kultūros ir meno ir (ar) mokslo leidiniuose.

32. Kūrybinę meno projekto dalį sudaro studijuojant doktorantūroje sukurti, atlikti ir viešai pristatyti meno kūriniai. Jų visuma turi atskleisti doktoranto profesinį tobulėjimą, meninę individualybę ir kūrybinę brandą. Meno projekto kūrybinė dalis ginti pateikiama kartu su kūrinį ar atlikimą (interpretaciją) pristatančia ir (ar) liudijančia medžiaga (partitūromis, vaizdo ir garso kompiuterinių laikmenų įrašais, parodų katalogais, nuotraukomis, kritikų atsiliepimais, kita pateikiama medžiaga).

33. Tiriamoji meno projekto dalis apibendrina studijuojant doktorantūroje doktoranto atliktus tyrimus. Jie turi atskleisti metodiško tiriamojo darbo įgūdžius, gebėjimą savarankiškai interpretuoti ir argumentuotai gvildenti aktualias meno ir kultūros procesų problemas. Galimas įvairus tiriamojo darbo pobūdis: išsamus įvairialypis savo kūrybos ir (ar) interpretacijos metodo tyrimas ir pagrindimas; aktualių meno praktikos problemų gvildenimas; teorinis-metodologinis tyrimas ir panašiai.

34. Ginti teikiamą doktoranto tiriamąjį darbą sudaro tekstas (su pavyzdžiais, iliustruojančia medžiaga, bibliografija, nuorodomis, priedais ir panašiai), kurio apimtis – 30 000–40 000 žodžių, ir maždaug 5 000 žodžių santrauka. Tiriamajame darbe turi būti nurodytas tiriamasis objektas, tyrimo tikslas, atskleista tyrimo koncepcija, jos tobulinimo raida, aptarti tyrimo rezultatai, išvados ir paaiškinimai. Tiriamojo darbo tekstas rašomas lietuvių, o jeigu pritaria doktorantūros komitetas, kita kalba. Tiriamojo darbo santrauka rašoma kita kalba. Jeigu tiriamojo darbo tekstas parašytas ne lietuvių kalba, privalu pateikti santrauką lietuvių kalba. Tekstai turi būti parašyti taisyklinga kalba.

35. Doktorantas su vadovais(-u) suderintą meno projektą kartu su prašymu leisti jį ginti pateikia doktorantūros skyriui (institucijos administracinei struktūrai, organizuojančiai doktorantūros procesą ir doktorantūros komiteto nutarimų įgyvendinimą). Doktorantūros skyrius  patikrinęs, ar doktorantas yra įvykdęs doktoranto darbo planą ir kitus reglamente nustatytus reikalavimus, teikia meno projektą doktorantūros komitetui.

36. Doktorantūros komitetas kūrybinei meno projekto daliai įvertinti skiria recenzentą per doktorantūros studijas. Jeigu recenzentas kūrybinei meno projekto daliai įvertinti nepaskiriamas per doktorantūros studijas, jis skiriamas ne vėliau kaip prieš 2 savaites iki gynimo. Tiriamajai meno projekto daliai įvertinti skiriamas bent vienas recenzentas, kuris per mėnesį turi įvertinti doktoranto tyrimą ir pateikti rašytines išvadas ir pasiūlymus. Meno projektą recenzentams ir gynimo tarybos nariams pateikia doktorantūros skyrius reglamento nustatyta tvarka.

37. Gavęs recenzentų išvadas, doktorantūros komitetas priima sprendimą, ar meno projektas teiktinas ginti, ar jį reikia taisyti ir per kiek laiko projektas turi būti pataisytas pagal recenzentų pastabas.

38. Jeigu doktorantūros komitetas nusprendžia, kad parengtas meno projektas teiktinas ginti, jis gali būti ginamas kaip visuma (kartu ginamos ir kūrybinė, ir tiriamoji dalys) arba dalimis (kūrybinė ir tiriamoji dalys ginamos atskiruose gynimo tarybos posėdžiuose). Kai kūrybinė ir tiriamoji dalys ginamos atskiruose gynimo tarybos posėdžiuose, laikoma, kad vyksta vienas gynimo tarybos posėdis. Meno projektui ginti doktorantūros komitetas sudaro 5 narių gynimo tarybą ir vieną iš jos narių (menininką ar meno daktarą) skiria pirmininku, kuris gynimo tarybos posėdyje dalyvauti privalo. Gynimo taryba tai  doktorantūros komiteto sudaryta menininkų, mokslininkų ir (ar) meno daktarų grupė, kuri vertina ginamą meno projektą ir sprendžia, ar doktorantui suteiktinas meno daktaro laipsnis. Tarp gynimo tarybos narių turi būti 3 menininkai ir (ar) meno daktarai ir 2 mokslininkai. Ne mažiau kaip vienas gynimo tarybos narys turi būti iš giminingą doktorantūrą vykdančios užsienio institucijos. Vienas iš kūrybinio projekto gynimo tarybos narių gali būti tarptautinį pripažinimą  pelnęs menininkas ne iš doktorantūrą vykdančios institucijos (institucijų). Gynimo tarybos nariai turi atitikti kvalifikacinius reikalavimus, keliamus asmenims, siekiantiems eiti profesoriaus pareigas. Tarp gynimo tarybos narių ir doktoranto, jo vadovo(-ų) ir recenzentų neturi kilti interesų konflikto.

39. Doktorantūros reglamento nustatyta tvarka doktorantūros skyrius ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų iki meno projekto gynimo:

39.1. teikia meno projektą gynimo tarybos nariams;

39.2. išsiunčia pranešimą apie numatomą ginti meno projektą Lietuvos mokslo tarybai.

40. Meno projektas ginamas viešame gynimo tarybos posėdyje. Posėdis vyksta lietuvių kalba. Jeigu posėdyje vartojama kita kalba, turi būti užtikrintas vertimas į lietuvių kalbą (už tai atsako institucija, kurioje meno projektas ginamas). Jeigu meno projektas ginamas užsienio institucijoje, posėdis vyksta gynimo tarybai priimtina užsienio kalba. Posėdžiui vadovauja gynimo tarybos pirmininkas. Posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip 4 gynimo tarybos nariai. Posėdyje perskaitomi nedalyvaujančio gynimo tarybos nario ir kiti gauti atsiliepimai apie meno projektą.

41. Ginant meno projektą kaip visumą gynimo tarybos posėdyje, turi būti akivaizdžiai parodytas kūrybinės ir tiriamosios dalių vientisumas, atskleisti meno daktaro kvalifikacijai derantys profesiniai gebėjimai, meninės pozicijos individualumas, naujas požiūris ir turimos tyrimų srities žinios.

42. Per viešą meno projekto gynimą pristatydamas kūrybinę projekto dalį, doktorantas kaip atlikėjas dalyvauja kūrybinio proceso gynimo metu arba komentuoja kūrybines idėjas ir (ar) technologinius sprendimus, argumentuotai pagrindžia savo meninę poziciją, kūrinio aktualumą, atskleidžia jo vietą meno raidoje, atsako į klausimus ir komentuoja pareikštas pastabas. Gynimo taryba įvertina pateikto kūrybinio projekto originalumą, profesionalumą, meninę doktoranto brandą, žinias, visuminę kompetenciją ir(ar) gebėjimą diskutuoti kultūros ir meno klausimais.

43. Pristatydamas tiriamąjį darbą, doktorantas pateikia svarbiausius savo darbo rezultatus ir išvadas, nurodo savo indėlį į tiriamą problematiką. Doktorantas atsako į klausimus ir komentuoja pareikštas pastabas. Gynimo tarybos nariai įvertina tiriamojo darbo kokybę, rezultatų naujumą ir originalumą, išvadų pagrįstumą, nurodo darbo trūkumus ir netikslumus. Gynimo tarybos nariai gynimo metu įvertina doktoranto bendruosius gebėjimus, visuminę kompetenciją, pasirengimą dirbti savarankišką tiriamąjį darbą.

44. Po diskusijų su doktorantu gynimo tarybos nariai balsuodami sprendžia, ar jam suteikti meno daktaro laipsnį. Sprendimas suteikti meno daktaro laipsnį priimamas, jeigu posėdyje ar kiekvienoje jo dalyje (kai meno projekto dalys ginamos atskirai) už jį balsuoja ne mažiau kaip 4 gynimo tarybos nariai. Jeigu viena iš meno projekto dalių (kūrybinė ar tiriamoji) neapginama, meno daktaro laipsnis nesuteikiamas. Balsavimo protokolą pasirašo visi posėdyje dalyvavę gynimo tarybos nariai.

45. Ne vėliau kaip per 10 darbo dienų po meno projekto gynimo tarybos posėdžio apie gynimo rezultatus doktorantūros reglamento nustatyta institucija informuoja Lietuvos mokslo tarybą. Per 2 savaites nuo gynimo tarybos sprendimo suteikti meno daktaro laipsnį priėmimo vienas apginto meno projekto tiriamojo darbo egzempliorius doktorantūros reglamento nustatyta tvarka pateikiamas Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai ir paskelbiamas Lietuvos elektroninių tezių ir disertacijų duomenų bazėje.

46. Jeigu meno daktaro laipsnis nesuteikiamas, asmuo turi teisę pataisytą ir (ar) papildytą meno projektą vieną kartą pakartotinai pateikti ginti ne anksčiau kaip po vienerių ir ne vėliau kaip po dvejų metų. Šiuo atveju pakartotinio meno projekto gynimo organizavimo išlaidas padengia pats pretendentas. Nustačius mokslinio nesąžiningumo faktą (plagiatą ir panašiai), meno projektas negali būti ginamas, o jau suteiktas meno daktaro laipsnis jį suteikusio universiteto doktorantūros komiteto sprendimu panaikinamas.

47. Jeigu doktorantas iki doktorantūros pabaigos pateikia ginti meno projektą, bet nespėja jo apginti, per 12 mėnesių po doktorantūros pabaigos meno projektas gali būti ginamas įprasta tvarka. Per šį laiką neapgintas meno projektas gali būti ginamas eksternu Nuostatų VI skyriuje nustatyta tvarka.

 

 

VI SKYRIUS

MENO DAKTARO LAIPSNIO ĮGIJIMAS EKSTERNU

 

48. Siekti eksternu įgyti meno daktaro laipsnį gali ryškių kūrybinių rezultatų pasiekęs menininkas (toliau – eksternas), turintis kvalifikacinį magistro laipsnį arba jam  lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją. Eksternas turi pateikti išsamią paskutinių 5 metų meninės veiklos ataskaitą, pristatančią jo kūrybinius laimėjimus šalies ir tarptautinėje erdvėje.

49. Eksternas turi būti savarankiškai parengęs meno daktaro kvalifikacijai gauti derantį, Nuostatų 33 ir 34 punktų ir doktorantūros reglamento reikalavimus atitinkantį tiriamąjį darbą.

50. Meninės-kūrybinės veiklos ataskaita, savarankiškai parengtas tiriamasis darbas (gali būti išleista monografija) ir jo santrauka kartu su prašymu leisti meno projektą ginti eksternu teikiami doktorantūros teisę turinčios institucijos vadovui ar jo įgaliotam asmeniui. Prie prašymo pridedama:

50.1. profesionalių meno vertintojų atsiliepimai ir kita informacija oficialiuose šaltiniuose;

50.2. publikacijų kultūros ir meno ir (ar) mokslo leidiniuose (jeigu jų yra) sąrašas ir kopijos;

50.3. magistro kvalifikacinio laipsnio (ar jam prilyginto aukštojo išsilavinimo) diplomo ir jo priedų kopijos;

50.4. patvirtintos doktorantūros studijų egzaminų (jeigu jų buvo) protokolų kopijos ar jų išrašai;

50.5. gyvenimo ir kūrybinės veiklos aprašymas.

51. Doktorantūros komitetas ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo gavimo išnagrinėja pateiktą medžiagą, kūrybinei ir tiriamajai meno projekto dalims įvertinti skiria po vieną recenzentą, kurie pateikia rašytines išvadas ir pasiūlymus. Gavęs recenzentų išvadas, doktorantūros komitetas nusprendžia, ar meno projektas atitinka doktorantūros reikalavimus ir teiktinas ginti, ar jį reikia taisyti, per kiek laiko jis turi būti pataisytas pagal recenzentų pastabas. Jeigu priimamas teigiamas sprendimas, doktorantūros komitetas doktorantūros reglamente nustatyta tvarka:

51.1. nustato studijuotinus doktorantūros dalykus (bendra studijuotų dalykų apimtis, įskaitant išlaikytus doktorantūros studijų dalykų egzaminus, turi būti ne mažesnė kaip 40 studijų kreditų) ir jų egzaminų laikymo terminus;

51.2. sudaro egzaminų komisijas;

51.3. skiria meno projekto gynimo datą (datas) – ne vėliau kaip 18 mėnesių nuo sprendimo priėmimo.

52. Eksternas meno projektą gali teikti ginti po to, kai pagrindines tiriamosios dalies idėjas paskelbia kultūros ir meno leidiniuose. Doktorantūros komitetui leidus ginti meno projektą, eksternas jį gina pagal Nuostatų 3845 punktų ir doktorantūros reglamento reikalavimus. Eksternas universitetui padengia tik tiesiogiai su meno daktaro laipsnio įgijimu susijusias išlaidas. Jeigu doktorantūros komitetas nusprendžia atmesti eksterno prašymą leisti ginti meno projektą arba gynimo taryba nusprendžia, kad meno daktaro laipsnis eksternui nesuteiktinas, pakartotinai teikti prašymą leisti ginti meno projektą jis gali ne anksčiau kaip po 2 metų nuo doktorantūros komiteto sprendimo atmesti eksterno prašymą arba gynimo tarybos sprendimo nesuteikti meno daktaro laipsnio priėmimo.

 

 

 

VII SKYRIUS

MENO DAKTARO LAIPSNIO SUTEIKIMAS

 

53. Meno projektą apgynusiam asmeniui meno daktaro laipsnį suteikia ir diplomą išduoda doktorantūros teisę turinti institucija (institucijos).

54. Apeliacija dėl nesuteikto meno daktaro laipsnio nagrinėjama doktorantūros teisę turinčioje institucijoje(-jose) doktorantūros reglamento nustatyta tvarka. Skundas dėl nesuteikto meno daktaro laipsnio gali būti teikiamas Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriui.

55. Meno daktaro laipsnį suteikusi institucija gali atšaukti sprendimą suteikti šį laipsnį, jeigu:

55.1. nustatomas meninio ir mokslinio nesąžiningumo faktas;

55.2. meno daktaro laipsnis suteiktas šiurkščiai pažeidus Nuostatus.

56. Meno daktaro laipsnį suteikusi institucija atšaukia sprendimą suteikti šį laipsnį, jeigu akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius priima tai padaryti įpareigojantį sprendimą.

57. Meno daktaro laipsnio diplomo formą ir diplomo blankų gamybos, apskaitos ir registravimo tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras.

 

 

VIII SKYRIUS

 

DOKTORANTŪRA MENO LICENCIATAMS

 

58. Meno licenciatas turi teisę įgyti meno daktaro laipsnį Nuostatų nustatyta tvarka studijuodamas valstybės finansuojamoje ar nefinansuojamoje doktorantūros vietoje ir parengęs ir apgynęs Nuostatų reikalavimus atitinkantį meno projektą. Į meno licenciato doktorantūros apimtį įskaitomos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos apimties doktorantūros studijoms prilygintos meno aspirantūros studijos ir Nuostatų 59 punkto nustatyta tvarka ir atvejais tiriamojo ir (ar) kūrybinio praktinio darbo patirtis.

59. Turinčiu tiriamojo ir (ar) kūrybinio praktinio darbo patirties laikomas meno licenciatas, po meno aspirantūros studijų baigimo ne mažiau kaip 2 metus vykdęs doktorantūros teisę turinčios institucijos (institucijų) patvirtintame doktorantūros reglamente nustatytus reikalavimus atitinkančią tiriamąją ir (ar) kūrybinę veiklą ir paskelbęs doktorantūros reglamento reikalavimus atitinkančių publikacijų. Tokiu atveju meno licenciato tiriamojo ir (ar) kūrybinio praktinio darbo patirtis prilyginama 60 meno doktorantūros studijų kreditų.

60. Valstybės finansuojamas ištęstinės formos doktorantūros vietas, į kurias kasmet priimami Nuostatų 59 punkto reikalavimus atitinkantys meno licenciatai, doktorantūros teisę turinčioms institucijoms paskirsto švietimo ir mokslo ministras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintu valstybės finansuojamų menų studijų srities doktorantūros vietų skaičiumi.

 

_____________________