SPRENDIMAS
DĖL KAZLŲ RŪDOS SAVIVALDYBEI NUOSAVYBĖS TEISE PRIKLAUSANČIO TURTO valdymo, NAUDOJIMO IR DISPONAVIMO JUO TVARKOS APRAŠO TVIRTINIMO
2014 m. gruodžio 18 d. Nr. TS IV(42)-2278
Kazlų Rūda
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 26 punktu ir 18 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymu Kazlų Rūdos savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a:
1.Patvirtinti Kazlų Rūdos savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkos aprašą (pridedama).
2.Pripažinti netekusiais galios:
2.1. Kazlų Rūdos savivaldybės tarybos 2010-10-28 sprendimo Nr. 37-1050 „Dėl Savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkos aprašo tvirtinimo“ 1 punktą;
Šis sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
PATVIRTINTA
Kazlų Rūdos savivaldybės tarybos
2014 m. gruodžio 18 d.
sprendimu Nr. TS IV(42)-2278
KAZLŲ RŪDOS SAVIVALDYBEI NUOSAVYBĖS TEISE PRIKLAUSANČIO TURTO VALDYMO, NAUDOJIMO IR DISPONAVIMO JUO TVARKOS APRAŠAS
I. BENDROJI DALIS
1. Kazlų Rūdos savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkos aprašas (toliau tekste – Aprašas) reglamentuoja Kazlų Rūdos savivaldybei (toliau tekste – Savivaldybei) nuosavybės teise priklausančio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką bei sąlygas, Savivaldybės institucijų įgaliojimus šioje srityje.
2. Šiame Apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžia Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas.
3.Savivaldybės turtas gali būti:
4.Ilgalaikis materialusis turtas yra:
4.1. statiniai, patalpos ar jų dalys, žemė, kiti nekilnojamieji daiktai, nuosavybės teise priklausantys savivaldybei;
4.2.vietinės reikšmės kilnojamosios ir nekilnojamosios kultūros vertybės ir paminklai, nuosavybės teise priklausantys savivaldybei;
5.Nematerialusis turtas yra:
5.2.patentai ir licencijos, taip pat teisės, atsirandančios iš patentų ir licencijų, sertifikavimo ženklai, techniniai projektiniai dokumentai, informacijos apdorojimo programos ir intelektinės veiklos rezultatai;
6.Finansinis turtas yra:
6.1.pagal įstatymus ir kitus teisės aktus iš mokesčių, rinkliavų ir kitų įmokų gaunamos Savivaldybės biudžeto piniginiai ištekliai;
6.2.savivaldybei nuosavybės teise priklausantys vertybiniai popieriai ir turtinės teisės, atsirandančios iš šių vertybinių popierių;
7.Savivaldybė turtą įgyja:
7.2.Savivaldybės tarybos sutikimu perimdama valstybės turtą Savivaldybės savarankiškosioms funkcijoms įgyvendinti, kai šis turtas perduodamas Savivaldybės nuosavybėn pagal Vyriausybės nutarimus;
II. SAVIVALDYBĖS TURTO VALDYMO, NAUDOJIMO IR DISPONAVIMO JUO SUBJEKTAI IR PRINCIPAI
9.Savivaldybė turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja:
9.1.Savivaldybės taryba pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą – įgyvendindama turto savininko funkcijas;
10.Subjektų, valdančių, naudojančių Savivaldybės turtą ir disponuojančių juo, teises ir pareigas nustato įstatymai, Savivaldybės tarybos sprendimai, šių subjektų įstatai (nuostatai) ir turto patikėjimo sutartis šio Aprašo 14 punkte nustatytais atvejais.
11.Savivaldybės turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis šiais principais:
11.1.visuomeninės naudos – Savivaldybės turtas turi būti valdomas, naudojamas ir disponuojama juo rūpestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą;
11.2.efektyvumo – sprendimais, susijusiais su Savivaldybės turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei;
11.3.racionalumo – Savivaldybės turtas turi būti tausojamas, nešvaistomas, racionaliai valdomas ir naudojamas;
III. SAVIVALDYBĖS TURTO VALDYMAS, NAUDOJIMAS IR DISPONAVIMAS JUO
PATIKĖJIMO TEISE
12.Savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, vadovaudamasi įstatymais, įgyvendina Savivaldybės taryba.
13.Kitos Savivaldybės institucijos, Savivaldybės įmonės, įstaigos ir organizacijos joms patikėjimo teise perduotą Savivaldybės turtą valdo, naudoja ir disponuoja juo pagal įstatymus Savivaldybės tarybos sprendimuose nustatyta tvarka.
14.Kitiems juridiniams asmenims savivaldybės turtas patikėjimo teise gali būti perduodamas pagal turto patikėjimo sutartį Savivaldybės funkcijoms įgyvendinti ir tik tais atvejais, kai šie juridiniai asmenys pagal įstatymus gali atlikti savivaldybės funkcijas. Sprendimą dėl turto perdavimo patikėjimo teise kitiems juridiniams asmenims priima Savivaldybės taryba. Sprendime turi būti nurodyta Savivaldybės institucija ar įstaiga, įgaliota sudaryti turto patikėjimo sutartį, ir juridinis asmuo, pagal įstatymus galintis atlikti Savivaldybės funkcijas. Kiti juridiniai asmenys, kuriems savivaldybės turtas perduotas pagal turto patikėjimo sutartį, negali šio turto perduoti nuosavybės teise kitiems asmenims, jo įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktines teises į jį, juo garantuoti, laiduoti ar kitu būdu juo užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymą, jo išnuomoti, suteikti panaudos pagrindais ar perduoti jį kitiems asmenims naudotis kitu būdu. Šis turtas gali būti naudojamas tik Savivaldybės funkcijoms įgyvendinti. Turto patikėjimo sutartyje gali būti nustatyta ir kitų apribojimų. Savivaldybės institucija ar įstaiga, sudariusi turto patikėjimo sutartį, privalo prižiūrėti, kad turto patikėjimo sutartis būtų tinkamai vykdoma. Turto patikėjimo sutartis pasibaigia Civilinio kodekso nustatytais atvejais. Sutartį sudariusi Savivaldybės institucija ar įstaiga privalo atsisakyti patikėjimo sutarties vadovaudamasi Civilinio kodekso 6.967 straipsnio 1 dalies 5 punktu, jei juridinis asmuo (patikėtinis) nebegali (ar atsisako) įgyvendinti Savivaldybės funkcijų, kurioms įgyvendinti pagal turto patikėjimo sutartį buvo perduotas Savivaldybės turtas. Pasibaigus turto patikėjimo sutarčiai, turtą patikėjimo teise valdo, naudoja ir disponuoja juo sutartį pasirašiusi Savivaldybės institucija ar įstaiga, jei Savivaldybės taryba nenustato kitaip.
IV. SAVIVALDYBEI PERDUOTO VALSTYBĖS TURTO VALDYMAS, NAUDOJIMAS IR DISPONAVIMAS JUO PATIKĖJIMO TEISE
16. Savivaldybė patikėjimo teise valdo, naudoja ir disponuoja:
16.1.valstybės turtu, kuris pagal Lietuvos Respublikos valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymą priskirtas Savivaldybės nuosavybei, bet dar neperduotas jos nuosavybėn;
V. TURTO PANAUDA IR NUOMA
17.Savivaldybės turtas gali būti perduodamas panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis šiems subjektams:
17.2.viešosioms įstaigoms, kai bent vienas iš jų dalininkų yra Savivaldybė, kurioms atstovauja Savivaldybės institucija, taip pat viešosioms įstaigoms – mokykloms ir viešosioms įstaigoms, tenkinančioms visuomenės interesą muziejų sistemoje;
18.Savivaldybės turtas 17.2, 17.3, 17.4, 17.5 punktuose nurodytiems subjektams gali būti perduodamas panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis, jeigu subjektai atitinka šiuos kriterijus:
18.1.asociacija, profesinių sąjungų susivienijimas ir jį sudarančios profesinės sąjungos ar politinė partija neturi nuosavybės teise priklausančio ar panaudos pagrindais perduoto laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis valstybės ar savivaldybės nekilnojamojo turto savivaldybėje, kurioje prašoma panauda suteikti nekilnojamąjį turtą;
18.2.subjektas pagrindžia, kad panaudos pagrindais prašomas suteikti turtas reikalingas jo vykdomai veiklai, dėl kurios turtas galėtų būti perduotas, ir jo naudojimo paskirtis atitinka subjekto veiklos sritis ir tikslus, nustatytus jo steigimo dokumentuose;
19.Sprendimą dėl Savivaldybės turto perdavimo pagal panaudos sutartį šio Aprašo 17 punkte nurodytiems subjektams priima Savivaldybės taryba. Savivaldybės ilgalaikis materialusis turtas 17.4, 17.5, 17.6 punktuose nurodytiems subjektams gali būti perduodamas panaudos teise ne ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui, jei įstatymai nenustato kitaip. Sprendime turi būti nurodytas panaudos sutarties terminas ir turto panaudos paskirtis, taip pat gali būti nurodytos kitos panaudos sąlygos. Šios sąlygos privalo būti įrašytos į panaudos sutartį. Prieš sudarydamas panaudos sutartį panaudos gavėjas turi pateikti rašytinį įsipareigojimą panaudos sutartyje numatytomis sąlygomis panaudoti savo lėšas perduoto nekilnojamojo daikto einamajam ir statinio kapitaliniam remontui, kito ilgalaikio materialiojo turto remontui atlikti. Savivaldybės turto panaudos sutartį ir perdavimo – priėmimo aktą pasirašo savivaldybės tarybos įgaliota institucija.
20.Savivaldybės turto panaudos sutartyje turi būti nustatyta pagal panaudos sutartį perduodamo turto naudojimo paskirtis, panaudos gavėjo pareiga savo lėšomis atlikti nekilnojamojo daikto einamąjį ir statinio kapitalinį remontą, kito ilgalaikio materialiojo turto remontą, apmokėti visas turto išlaikymo išlaidas, apdrausti gaunamą ilgalaikį materialųjį turtą ir kitos Civiliniame kodekse nustatytos panaudos sąlygos. Panaudos davėjas privalo nutraukti panaudos sutartį, jeigu panaudos gavėjas nevykdo veiklos, dėl kurios buvo perduotas Savivaldybės turtas, arba šį turtą naudoja ne pagal paskirtį. Panaudos davėjas gali nutraukti panaudos sutartį, jeigu panaudos gavėjas nevykdo įsipareigojimų savo lėšomis atlikti nekilnojamojo daikto einamąjį ar statinio kapitalinį remontą arba kito ilgalaikio materialiojo turto remontą. Panaudos gavėjui, pagerinusiam pagal panaudos sutartį perduotą turtą, už pagerinimą neatlyginama.
21.Asmenys, kuriems Savivaldybės turtas perduotas neatlygintinai naudotis, negali jo išnuomoti ar kitaip perduoti naudotis tretiesiems asmenims.
VI. TURTO APSKAITA, APSKAITOS, VALDYMO, NAUDOJIMO IR DISPONAVIMO JUO KONTROLĖ
24.Savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo ataskaitą rengia Savivaldybės administracija Savivaldybės tarybos nustatyta tvarka.
25.Savivaldybei nuosavybės teise priklausantis registruotinas turtas turi būti teisės aktų nustatyta tvarka registruojamas viešuosiuose registruose.
26.Biudžetinės įstaigos, kurios valdo patikėjimo teise valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą, apskaitą tvarko atskirai nuo Savivaldybės nuosavybės teise priklausančio turto.
27. Savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto ir patikėjimo teise valdomo valstybės turto ataskaitą rengia Savivaldybės administracija Vyriausybės nustatyta tvarka ir teikia ją Vietos savivaldos įstatyme numatytoms savivaldybės institucijoms.
VII. SAVIVALDYBĖS TURTO PERDAVIMAS KITŲ SUBJEKTŲ NUOSAVYBĖN
29.Savivaldybei nuosavybės teise priklausantis turtas kitų subjektų nuosavybėn perduodamas:
29.2.parduodant Savivaldybės nekilnojamąjį turtą ir jam priskirtą žemės sklypą, taip pat kitus nekilnojamuosius daiktus šio Aprašo VIII skyriuje nustatyta tvarka.
29.4.Savivaldybei nuosavybės teise priklausančias viešųjų įstaigų dalininko teises parduodant kitiems asmenims Vyriausybės nustatyta viešosios įstaigos dalininko teisių pardavimo viešo aukciono būdu tvarka;
30.Savivaldybės turtas Savivaldybės tarybos sprendimu gali būti perduotas valstybės arba kitos savivaldybės nuosavybėn, kai yra atitinkamai arba Vyriausybės, arba jos įgaliotos institucijos, arba kitos savivaldybės tarybos sutikimas. Užsienio valstybėje esantis Savivaldybės nekilnojamasis turtas už vertę, nustatytą pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, parduodamas Savivaldybės tarybos sprendimu.
31.Savivaldybės turtas negali būti perduodamas kitiems juridiniams ar fiziniams asmenims ar kitaip susiejamas su turtu jungtinės veiklos sutarties pagrindu.
32.Savivaldybės kilnojamasis ir nekilnojamasis materialusis turtas, skirtas vystomojo bendradarbiavimo veiklai vykdyti arba humanitarinei pagalbai teikti, gali būti neatlygintinai perduodamas tarptautinių organizacijų, kitų valstybių valstybinių ar savivaldybių institucijų, kitų valstybių viešųjų juridinių asmenų nuosavybėn Savivaldybės tarybos sprendimu.
33.Savivaldybei nuosavybės teise priklausančios viešosios įstaigos dalininko teisės gali būti parduodamos, jeigu šiai viešajai įstaigai teisės aktų nustatyta tvarka nepavesta atlikti viešojo administravimo funkcijų ir tenkinamos abi šios sąlygos:
33.1.steigiant viešąją įstaigą ar didinant viešosios įstaigos dalininkų kapitalą nebuvo investuotas valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas;
34.Sprendimą dėl Savivaldybei nuosavybės teise priklausančių viešosios įstaigos dalininko teisių pardavimo priima Savivaldybės taryba. Sprendimo projektą rengianti savivaldybės institucija turi pagrįsti jo atitikimą šio Aprašo 11 punkte nurodytiems principams. Sprendime turi būti nurodyta:
34.1.viešosios įstaigos, kurios savivaldybės turimos dalininko teisės gali būti parduodamos, pavadinimas, kodas, buveinė;
34.2.parduodamų dalininko teisių pradinė kaina, kuri turi būti ne mažesnė kaip savivaldybės įnašų į viešosios įstaigos dalininkų kapitalą vertė;
VIII. SAVIVALDYBĖS NEKILNOJAMŲJŲ DAIKTŲ PARDAVIMAS VIEŠO AUKCIONO BŪDU
35.Viešas aukcionas – Savivaldybei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto ir jam priskirto žemės sklypo (jei žemės sklypas yra parduodamas kartu su nekilnojamuoju turtu), taip pat kitų nekilnojamųjų daiktų, išskyrus šio Aprašo 32 punkte nurodytus atvejus, pardavimo būdas, kai neribojamas viešo aukciono dalyvių skaičius, o nekilnojamojo turto ir jam priskirto žemės sklypo ar kitų nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartys sudaromos su didžiausią kainą pasiūliusiu viešo aukciono dalyviu. Savivaldybės nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešo aukciono būdu tvarką nustato Vyriausybė. Viešas aukcionas gali būti organizuojamas informacinių technologijų priemonėmis.
36.Savivaldybei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų viešo aukciono organizatorius yra Savivaldybės administracija, išskyrus atvejus, kai Savivaldybė sutartį dėl jai nuosavybės teise priklausančio turto pardavimo sudaro su centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoju.
37.Viešame aukcione parduodamo savivaldybės nekilnojamojo turto ir jam priskirto žemės sklypo (jeigu žemės sklypas yra parduodamas kartu su nekilnojamuoju turtu), taip pat kitų nekilnojamųjų daiktų pradinė kaina viešame aukcione turi būti nustatoma pagal vertę, nustatytą Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka. Parduodamo žemės sklypo pradinė kaina arba Savivaldybės nekilnojamojo turto pradinė kaina, jeigu žemė gali būti tik išnuomojama, didinama viešo aukciono organizatoriaus patirtų su žemės sklypo detaliojo plano ar žemės valdos projekto, ar žemės sklypo plano, prilyginamo žemės reformos žemėtvarkos projektams, ar žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, ir žemės sklypo plano parengimo išlaidų verte.
38.Viešame aukcione parduodami į Savivaldybės tarybos patvirtintą Viešame aukcione parduodamo savivaldybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą. Viešame aukcione parduodamo Savivaldybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašo sudarymo tvarką nustato Vyriausybė.
39.Viešo aukciono dalyviu gali būti Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių piliečiai ir nuolatiniai gyventojai, taip pat Lietuvos Respublikos nuolatiniai gyventojai, neturintys Lietuvos Respublikos pilietybės, Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse įsteigti juridiniai asmenys, taip pat juridinio asmens statuso neturintys subjektai, jų filialai ar atstovybės ir keli asmenys, sudarę rašytinį susitarimą.
40.Įstatymų reikalaujamos formos Savivaldybės nekilnojamojo turto, taip pat kitų nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartis ir žemės sklypo pirkimo-pardavimo arba nuomos (jeigu žemė neparduodama) sutartis su didžiausią kainą viešame aukcione pasiūliusiu aukciono dalyviu, pripažintu viešo aukciono laimėtoju, turi būti sudaryta (sudarytos) per trisdešimt kalendorinių dienų nuo pardavimo viešame aukcione dienos. Valstybinės žemės, priskirtos Savivaldybei nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui, pirkimo-pardavimo arba valstybinės žemės nuomos sutartis su viešojo aukciono laimėtoju (pirkėju) sudaro centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas.
41.Savivaldybės nekilnojamojo turto ir jam priskirto žemės sklypo ir kitų nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartyje (sutartyse) turi būti nustatyta mokėjimų už įsigytą turtą tvarka ir terminai, viešo aukciono laimėtojo (pirkėjo) įsipareigojimai vykdyti viešo aukciono sąlygas, teisinės pasekmės už sutarties (sutarčių) sąlygų nevykdymą, sutarties (sutarčių) nutraukimo tvarka, pirkėjo įsipareigojimas sudaryti žemės sklypo nuomos sutartį ir kiti viešo aukciono laimėtojo (pirkėjo) įsipareigojimai.
42.Už viešame aukcione parduotą nekilnojamąjį turtą ir jam priskirtą žemės sklypą bei kitus nekilnojamuosius daiktus gali būti sumokama iš karto (per 10 kalendorinių dienų po pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo) arba dalimis. Jeigu atsiskaitoma dalimis, atsiskaitymo terminas negali būti ilgesnis kaip 3 metai. Vėliausią galimą atsiskaitymo terminą nustato viešo aukciono organizatorius viešo aukciono sąlygose. Jeigu parduodamo nekilnojamojo turto ir jam priskirto žemės sklypo patikėtiniai nesutampa, sprendimą dėl atsiskaitymo termino priima žemės sklypo patikėtinis.
43.Jeigu viešo aukciono laimėtojo (pirkėjo) skolinio įsipareigojimo įvykdymą garantuoja kredito įstaiga, kuri tuo tikslu iki pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo pateikia viešo aukciono organizatoriui mokėjimo garantiją, šis turi teisę pirkėjo skoliniam įsipareigojimui kredito įstaigai užtikrinti jai įkeisti viešame aukcione parduotą turtą, numatant, kad hipoteka įsigalios po to, kai bus visiškai atsiskaityta su viešo aukciono organizatoriumi už perkamą turtą, tai yra sumokėta nekilnojamojo daikto, įskaitant žemės sklypą, kainą, netesybos ir kitos prievolės. Viešame aukcione parduotas turtas gali būti įkeistas, jeigu viešojo aukciono laimėtojas (pirkėjas) yra sumokėjęs šio turto kainos ir kredito įstaigos pateiktoje mokėjimo garantijoje nurodytos sumos skirtumą, jeigu toks yra.
44.Atsiskaitant dalimis, pradinė įmoka turi būti ne mažesnė kaip 30 procentų viešame aukcione nustatytos nekilnojamojo turto ir žemės sklypo ar kito nekilnojamojo daikto kainos ir turi būti sumokėta per 5 kalendorines dienas nuo pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo. Atsiskaitant dalimis, viešo aukciono laimėtojas (pirkėjas) moka Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuojamas palūkanas, o savo įsipareigojimų įvykdymui užtikrinti privalo pateikti viešo aukciono organizatoriui viešo aukciono sąlygose nurodytas įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo priemones.
45.Nuosavybės teisė į turtą viešo aukciono laimėtojui (pirkėjui) perduodama visiškai atsiskaičius už parduotą nekilnojamąjį daiktą ar nekilnojamąjį turtą ir jam priskirtą valstybinės žemės sklypą (jeigu žemės sklypas yra parduodamas kartu su nekilnojamuoju turtu).
46. Už laiku neįvykdyta piniginę prievolę viešo aukciono laimėtojas (pirkėjas) privalo viešo aukciono organizatoriui sumokėti pirkimo-pardavimo sutartyje nustatytus, bet ne mažesnius kaip 0,1 procento dydžio nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną, delspinigius. Viešo aukciono organizatorius gali nustatyti papildomą terminą, bet ne ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų, sutarties sąlygoms įvykdyti. Jeigu viešo aukciono laimėtojas (pirkėjas) per viešo aukciono organizatoriaus nustatytą terminą arba per papildomai nustatytą laiką neįvykdo sutarties, nesumoka pirkimo kainos ir pradinės įmokos skirtumo sumos ir (ar) delspinigių, viešo aukciono organizatorius gali nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį. Viešo aukciono organizatoriui nutraukus pirkimo-pardavimo sutartį dėl viešo aukciono laimėtojo (pirkėjo) kaltės, viešo aukciono organizatoriui grąžinamas viešame aukcione parduotas turtas, o pirkėjui grąžinama jo sumokėta pirkimo kainos dalis kartu su pradine įmoka, atskaičius viešo aukciono organizatoriaus patirtus nuostolius, įskaitant netesybas. Viešo aukciono organizatorius turi teisę reikalauti iš viešo aukciono laimėtojo (pirkėjo) padengti viešo aukciono rengimo išlaidas ir kainų skirtumą, jeigu naujame viešame aukcione nekilnojamasis turtas ir jam priskirtas žemės sklypas (jeigu žemės sklypas yra parduodamas kartu su nekilnojamuoju turtu) ar kiti nekilnojamieji daiktai buvo parduoti už mažesnę kainą negu ta, kurią turėjo sumokėti viešo aukciono laimėtojas (pirkėjas).
47.Viešo aukciono organizatoriaus lėšos gautos pardavus:
47.1.Savivaldybės nekilnojamąjį turtą ir kitus nekilnojamuosius daiktus, taip pat palūkanos, netesybos ir kiti su pirkimo-pardavimo sutarties vykdymu susiję mokėjimai, atskaičius sutartyse (jeigu tokios sudaromos) dėl Savivaldybės turto pardavimo nustatytą atlygį centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui, pervedamos į Savivaldybės specialiąją sąskaitą;
47.2.Savivaldybės nekilnojamajam turtui priskirtą valstybinės žemės sklypą, atskaičius viešo aukciono organizatoriaus patirtas parduodamo žemės sklypo detaliojo plano ar žemės valdos projekto, ar žemės sklypo plano, prilyginamo žemės reformos žemėtvarkos projektams, ar žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentams. Ir žemės sklypo plano parengimo išlaidas, paskirstomos taip: 50 procentų – į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, 50 procentų – į Savivaldybės biudžeto specialiąją sąskaitą lėšoms už parduotus valstybės žemės sklypus kaupti.
IX. TURTO INVESTAVIMAS IR ĮKEITIMAS
49.Savivaldybės turto investavimas – Savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto kaip įnašo perdavimas:
49.1.viešajai įstaigai, akcinei bendrovei ar uždarajai akcinei bendrovei, vykdant steigimo akte ar steigimo sutartyje prisiimtus steigėjo turtinius įsipareigojimus;
49.2.didinant viešosios įstaigos dalininkų kapitalą arba akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės įstatinį kapitalą, jeigu Savivaldybė yra jų dalyvė;
49.3.viešajai įstaigai nustatant (formuojant) dalininkų kapitalą, jeigu įstatymų nustatytais atvejais biudžetinė įstaiga pertvarkoma į viešąją įstaigą;
49.4.akcinei bendrovei ar uždarajai akcinei bendrovei nustatant (formuojant) įstatinį kapitalą, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka Savivaldybės įmonė pertvarkoma į akcinę bendrovę ar uždarąją akcinę bendrovę;
50.Sprendimą dėl Savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto investavimo priima Savivaldybės taryba. Prieš priimant atitinkamą sprendimą, subjektas, teikiantis siūlymą dėl investavimo, privalo tą siūlymą ekonomiškai ir socialiai pagrįsti.
51.Sprendimai dėl Savivaldybės turto investavimo priimami Vyriausybės nustatyta tvarka, jeigu tenkinami ne mažiau kaip trys investavimo kriterijai:
51.1.investavus bus įvykdyti iš tarptautinių sutarčių atsirandantys Lietuvos Respublikos įsipareigojimai;
51.2.investuojama į nacionaliniam saugumui užtikrinti strateginę ir svarbią reikšmę turinčias įmones ir (ar) įrenginius, vadovaujantis Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymu ir kitais nacionalinio saugumo tikslus įgyvendinančiais teisės aktais, kuriais inter alia užtikrinama reikiama sprendžiamoji valstybės galia;
51.3.investuojant skatinamas Lietuvos ekonomikos augimas, stiprinamas ekonominis savarankiškumas ir (ar) tarptautinis konkurencingumas;
51.4.investuojant bus siekiama savivaldybės ar visos šalies ekonominės ir socialinės sanglaudos Europos Sąjungos erdvėje, taip pat regionų ar pasaulio mastu;
51.5.investavus bus kuriama ar plėtojama infrastruktūra, naudinga visuomenei (skatinama veiksminga konkurencija šalies rinkoje, gerinama viešųjų paslaugų kokybė, pasirinkimo galimybės ir prieinamumas);
51.6.Savivaldybės turto investavimu (savivaldybės įnašu) bus sukuriama pridėtinė vertė ir užtikrinamas šią vertę kuriančios veiklos ilgalaikis ekonominis tvarumas;
51.7.iš investavimo objekto bus gauta ne tik pelno (pajamų), bet ir gautas socialinis rezultatas (švietimo, kultūros, mokslo, aplinkos, sveikatos ir socialinės apsaugos, kitų panašių sričių) arba užtikrintas veiksmingesnis Lietuvos Respublikos įstatymuose ir Vyriausybės nutarimuose nustatytų valstybės ir savivaldybės funkcijų atlikimas;
51.8.bus investuojama į ūkio ir socialines inovacijas, žinių ekonomikos plėtrą, aukštųjų technologijų kūrimą, jeigu tai yra vienas iš pagrindinių investicijų objekto veiklos tikslų;
52.Savivaldybės turtas negali būti investuojamas įmonei ar nuosavybės vertybiniams popieriams įsigyti iš fizinių ir privačių juridinių asmenų, taip pat privačiam juridiniam asmeniui steigti, išskyrus šio Aprašo, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo ir kitų įstatymų nustatytus atvejus.
53.Savivaldybė gali turtą investuoti įsigydama steigiamos arba įstatinį kapitalą didinančios akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcijų, kurios visuotiniame akcininkų susirinkime Savivaldybei suteikia daugiau negu 50 procentų balsų.
54.Asmuo, įsigyjantis steigiamos akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės, kurią steigiant dalyvauja savivaldybė, akcijų, atrenkamas viešo konkurso būdu Vyriausybės nustatyta tvarka.
55.Šio Aprašo 54 punktas netaikomas, kai steigiama akcinė bendrovė ar uždaroji akcinė bendrovė institucinei viešojo ir privataus sektorių partnerystei įgyvendinti. Tokiu atveju informacija apie akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės steigimą institucinei viešojo ir privataus sektorių partnerystei įgyvendinti turi būti nurodyta konkurso koncesijai suteikti ar viešojo pirkimo, organizuojamo valdžios ir privataus subjekto partnerystei įgyvendinti, sąlygų apraše. Šiame sąlygų apraše ir akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės steigimo institucinei viešojo ir privataus sektorių partnerystei įgyvendinti sutartyje, be kituose įstatymuose nustatytų reikalavimų, turi būti nurodytas akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės veiklos laikotarpis, kuris negali būti ilgesnis negu koncesijos arba valdžios ir privataus subjekto partnerystės sutarties laikotarpis, ir akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės veiklos tęstinumo sąlygos, tarp kurių turi būti nustatytos Savivaldybės, kaip akcininkės, dalyvavimo bendrovės veikloje sąlygos.
56.Savivaldybės turtinės ir neturtinės teisės viešosiose įstaigose, akcinėse bendrovėse, uždarosiose akcinėse bendrovėse ir kitos teisinės formos juridiniuose asmenyse įgyvendinamos Vyriausybės nustatyta tvarka.
57.Savivaldybės įmonė teise įkeisti ilgalaikį materialųjį turtą naudojasi pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą.
X. Nereikalingo arba netinkamo (negalimo) naudoti savivaldybės turto pERLEIDIMAS ir nurašymas
59.Nematerialusis, ilgalaikis materialusis ir trumpalaikis materialusis turtas pripažįstamas nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti, kai:
59.5.jis stichinių nelaimių, avarijų metu sunaikinamas (sugadinamas) ir šis faktas atitinkamai įforminamas;
59.6.jo negalima naudoti dėl trečiųjų asmenų veikos ir šis faktas atitinkamai įforminamas. Pripažinto negalimu naudoti dėl trečiųjų asmenų veikos materialiojo turto vertė perkeliama į finansinį turtą (gautinas lėšas);
60.Nematerialusis, ilgalaikis materialusis ir trumpalaikis materialusis turtas gali būti pripažintas nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti, kai jį atnaujinti ekonomiškai netikslinga, išskyrus šio Aprašo 59.7 punkte nustatytą atvejį. Laikoma, kad turtą atnaujinti ekonomiškai netikslinga, kai jo remonto (rekonstravimo) išlaidos lygios naujo tokios pat paskirties ir to paties pajėgumo turto įsigijimo kainai ar ją viršija.
61.Nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti turtu negali būti pripažįstama žemė, miškai, vidaus vandenys ir finansinis turtas.
62.Sprendimą dėl Savivaldybės turto pripažinto nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti priima Savivaldybės taryba, išskyrus šio Aprašo 14 punkte nurodytus asmenis. Sprendimas dėl turto, kurį valdo šio Aprašo 14 punkte nurodyti asmenys, pripažinimo nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti priimamas jį gražinus Savivaldybės institucijai ar įstaigai, sudariusiai sutartį.
63.Panaudoti nereikalingą ar netinkamą (negalimą) naudoti Savivaldybės nematerialųjį, ilgalaikį materialųjį ir trumpalaikį materialųjį turtą, išskyrus šio Aprašo 59.6 punkte nurodytą atvejį, galima šiais būdais:
63.4.parduodant viešuose prekių aukcionuose (išskyrus nekilnojamuosius daiktus) Vyriausybės nustatyta tvarka;
63.6.perduodant valstybės ar savivaldybių nuosavybėn šio Aprašo VII skyriuje nustatytais atvejais ir tvarka arba perduodant kitų šio Aprašo 32 punkte nurodytų subjektų nuosavybėn;
64.Jeigu nereikalingo arba netinkamo (negalimo) naudoti Savivaldybės ilgalaikio ar trumpalaikio materialiojo turto negalima panaudoti nė vienu iš šio aprašo 63.1-63.6 punktuose nurodytų būdų, jis turi būti nurašomas ir išardomas, o liekamosios medžiagos įtraukiamos į apskaitą. Likusį turtą, taip pat turtą, kurio išardymo išlaidos viršija laukiamą liekamųjų medžiagų vertę, galima likviduoti pašalinus kenksmingumą, jei reikia. Likviduojamas ir nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti pripažintas nematerialusis turtas. Jeigu nereikalingų arba netinkamų (negalimų) naudoti Savivaldybei nuosavybės teise priklausančių gyvūnų negalima panaudoti šio Aprašo 63.7 punkte nurodytu būdu, jie turi būti nurašomi šio Aprašo 68 punkte nustatyta tvarka.
65.Su valstybės paslaptis sudarančia informacija susijusio turto, kuris laikantis nustatytos valstybės paslaptis sudarančios informacijos apsaugos reikalavimų privalomai turi būti sunaikintas, kai tampa nereikalingas arba netinkamas (negalimas) naudoti, sąrašą sudaro naikintino turto valdytojas, t. y. paslapčių subjektais esančios Savivaldybės institucijos bei jų steigiamos įmonės ir įstaigos, kurių veikla yra susijusi su įslaptintos informacijos naudojimu ar jos apsauga ir kurioms Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka suteikiama teisė įslaptinti bei išslaptinti informaciją, suderinus jį su Lietuvos Respublikos paslapčių apsaugos koordinavimo komisija.
66.Savivaldybės institucija, įmonė, įstaiga ar organizacija, panaudojusi turtą šio Aprašo 63 punkte, išskyrus 63.1. ir 63.2 punktus, nurodytais būdais, turi jį nurašyti.
67.Šio Aprašo 59.6 punkte nurodytu atveju nepadengta finansinio turto (gautinų lėšų) dalis nurašoma įsiteisėjus prokuroro nutarimui ar ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimui dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo arba teismo ar teisėjo nutarimui nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą.
68.Savivaldybės turtas, pripažinus jį nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti, nurašomas, išardomas ir likviduojamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Savivaldybei priklausantys gyvūnai, pripažinti nereikalingais arba netinkamais (negalimais) naudoti, numarinami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
69.Lėšos, gautos pardavus nereikalingą arba netinkamą (negalimą) naudoti Savivaldybės turtą, išskyrus Savivaldybės nekilnojamąjį turtą, atskaičius jo saugojimo ir pardavimo išlaidas:
70.Nereikalingas arba netinkamas (negalimas) naudoti Savivaldybės turtas iš vienos savivaldybės institucijos, įstaigos, organizacijos kitai, taip pat valstybės institucijai, įstaigai, organizacijai bei šio Aprašo 14 punkte nurodytiems asmenims perduodamas Savivaldybės tarybos sprendimu.
71.Kai turtas perduodamas patikėjimo teise kitam naudotojui, turto perėmėjas jį įtraukia į apskaitą, o turto perdavėjas nurašo.
72.Savivaldybės turtas pripažįstamas nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti savivaldybės įstaigoje ar įmonėje sudarytos komisijos pasiūlymu. Komisija nurodo priežastis, dėl kurių turtas tapo nereikalingas arba netinkamas (negalimas) naudoti, įvertina turto būklę ir tolesnio panaudojimo galimybes.