II SKYRIUS
REIKALAVIMAI ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGAI, PATALPOMS IR MEDICINOS PRIEMONĖMS
3. Anestezijos paslaugos teikiamos ASPĮ, turinčioje galiojančią įstaigos asmens sveikatos priežiūros licenciją teikti anestezijos paslaugas ir:
3.1. vaikų anestezijos – ASPĮ, turinčioje asmens sveikatos priežiūros licenciją teikti ne žemesnio nei reanimacijos ir intensyviosios terapijos antrinio lygio paslaugas (reanimacijos ir intensyviosios terapijos II (vaikų) arba turinčioje sutartį dėl šių paslaugų teikimo su jas teikiančia ASPĮ, esančia tinkamu atstumu, kad paciento transportavimo iki jos laikas nuo sprendimo priėmimo būtų ne ilgesnis kaip 60 minučių;
3.2. suaugusiųjų anestezijos:
3.2.1. ASPĮ, turinčioje asmens sveikatos priežiūros licenciją teikti ne žemesnio nei reanimacijos ir intensyviosios terapijos antrinio lygio paslaugas (reanimacijos ir intensyviosios terapijos II (suaugusiųjų) arba turinčioje sutartį dėl šių paslaugų teikimo su jas teikiančia ASPĮ, esančia tinkamu atstumu, kad paciento transportavimo iki jos laikas nuo sprendimo priėmimo būtų ne ilgesnis kaip 60 minučių;
3.2.2. ASPĮ, turinčioje asmens sveikatos priežiūros licenciją teikti intensyviosios terapijos paslaugas arba sutartį dėl intensyviosios terapijos paslaugų teikimo su jas teikiančia ASPĮ, esančia tinkamu atstumu, kad paciento transportavimo iki jos laikas nuo sprendimo priėmimo būtų ne ilgesnis kaip 60 minučių.
4. Anestezijos paslauga turi būti teikiama ASPĮ, kurioje teikiama bent viena iš šių asmens sveikatos priežiūros paslaugų:
4.1. Bendrųjų vaikų ir suaugusiųjų chirurgijos stacionarinių antrinio lygio paslaugų teikimo reikalavimų apraše ir (ar) Bendrųjų vaikų ir suaugusiųjų chirurgijos stacionarinių antrinio lygio paslaugų teikimo reikalavimų apraše, patvirtintuose Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. V-1229 „Dėl Bendrųjų vaikų ir suaugusiųjų chirurgijos stacionarinių antrinio lygio paslaugų teikimo reikalavimų bei Bendrųjų vaikų ir suaugusiųjų specializuotų chirurgijos stacionarinių tretinio lygio paslaugų teikimo reikalavimų aprašų patvirtinimo“, nurodytos paslaugos;
4.2. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų įtariant ar diagnozavus ūminį miokardo infarktą, kai ST segmentas pakilęs, teikimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. V-244 „Dėl Asmens sveikatos priežiūros paslaugų įtariant ar diagnozavus ūminį miokardo infarktą, kai ST segmentas pakilęs, teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nurodytos paslaugos;
4.3. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų įtariant ar diagnozavus ūminį miokardo infarktą, kai ST segmentas nepakilęs, teikimo organizavimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-940 „Dėl Asmens sveikatos priežiūros paslaugų įtariant ar diagnozavus ūminį miokardo infarktą, kai ST segmentas nepakilęs, teikimo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nurodytos paslaugos;
4.4. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų įtariant ar diagnozavus ūminį galvos smegenų insultą teikimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. V-40 „Dėl Asmens sveikatos priežiūros paslaugų įtariant ar diagnozavus ūminį galvos smegenų insultą teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nurodytos paslaugos;
4.5. Nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. V-900 „Dėl Nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“, nurodytos antrinio arba tretinio lygio stacionarinės paslaugos;
4.6. Sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sunkių traumų atvejais tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. V-824 „Dėl Sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sunkių traumų atvejais tvarkos aprašo patvirtinimo“, nurodytos paslaugos;
4.7. Dienos chirurgijos paslaugų sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr. V-668 „Dėl Dienos chirurgijos paslaugų teikimo reikalavimų ir dienos chirurgijos paslaugų sąrašo patvirtinimo“, nurodytos paslaugos.
5. Anestezijos paslaugas teikianti ASPĮ:
5.1. prie paciento lovos arba laboratorinės diagnostikos paslaugas tuo pačiu veiklos adresu esančioje laboratorijoje ne vėliau kaip per 30 min. nuo ėminio paėmimo atlieka ir pateikia šių tyrimų rezultatus:
5.1.1. kraujo dujų, rūgščių ir šarmų pusiausvyros;
5.1.2. hemoglobino koncentracijos kraujyje;
5.1.3. gliukozės koncentracijos kraujyje;
5.1.4. elektrolitų (K, Na) koncentracijos kraujyje;
5.1.5. laktato koncentracijos kraujyje;
5.2. tuo pačiu veiklos adresu veikiančioje laboratorijoje arba pagal sutartį su kita įstaiga, teikiančia laboratorinės diagnostikos paslaugas, ir ne vėliau kaip per 1 val. 30 min. nuo ėminio paėmimo atlieka ir pateikia šių tyrimų rezultatus:
5.2.1. kraujo krešėjimo (protrombino laiko, aktyvinto dalinio tromboplastino laiko (ADTL);
5.2.2. ABO kraujo grupės ir RhD (tipo) nustatymo, kraujo suderinamumo tyrimų;
5.3. teikia radiologijos asmens sveikatos priežiūros paslaugas Radiologijos asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. V-881 „Dėl Radiologijos asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo reikalavimų aprašo patvirtinimo“, nustatyta tvarka.
6. Anestezijos paslaugos asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, teikiančioje Aprašo 4.1–4.6 papunkčiuose nurodytas paslaugas, teikiamos visomis dienomis nepertraukiamai ištisą parą.
7. Anestezijos paslaugos asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, teikiančioje Dienos chirurgijos paslaugų sąraše I–IV apmokėjimo grupei priskirtas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, teikiamos visą ASPĮ darbo laiką, o teikiančioje V apmokėjimo grupei priskirtas asmens sveikatos priežiūros paslaugas – ne mažiau kaip 24 val. ASPĮ paslaugų teikimo darbo dienomis.
8. Anestezijos paslaugos, kai gydytojas, atlikdamas intervencijas ar procedūras, pagal medicinos normoje nustatytą kompetenciją taiko sąmonės neslopinančią sedaciją arba atlieka vietinę nejautrą arba sritinę galvos ir kaklo, viršutinės bei apatinės galūnių nejautrą, kuri atliekama netaikant specializuotų nervų ir jų rezginių paieškos priemonių, teikiamos ASPĮ, turinčioje įstaigos asmens sveikatos priežiūros licenciją teikti atitinkamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas.
III SKYRIUS
PRIEŠANESTEZINĖS KONSULTACIJOS, PACIENTO PARUOŠIMO IR INFORMAVIMO REIKALAVIMAI
9. Gydytojas, konstatavęs, kad pacientui reikalinga operacija ar kita intervencija, atliekamos taikant anesteziją (toliau – operacija ar kita intervencija), pacientą siunčia priešanestezinės konsultacijos.
10. Priešanestezinę konsultaciją teikia gydytojas anesteziologas reanimatologas ASPĮ, kurioje numatoma pacientui atlikti operaciją ar intervenciją.
11. Priešanestezinė konsultacija gali būti:
11.1. ankstyvoji, kuri atliekama didelės perioperacinių chirurginių ir nechirurginių komplikacijų rizikos, kurios kriterijai nustatyti Aprašo 1 priede, pacientams arba pacientams prieš didelės apimties operacijas ar intervencijas, kurių kriterijai nustatyti Aprašo 2 priede. Konsultacijos metu įvertinama paciento būklė, gretutinė patologija, papildomo ištyrimo bei gydymo poreikis, pacientui suteikiama informacija apie numatomą anestezijos paslaugą. Ankstyvoji konsultacija yra ambulatorinė paslauga, kuri suteikiama ne vėliau kaip 1 mėn. prieš operaciją ar kitą intervenciją. Paciento gydymo taktikos svarstymas, jei jį atlieka daugiadalykė gydytojų komanda dalyvaujant gydytojui anesteziologui reanimatologui, prilyginamas ankstyvajai anesteziologo reanimatologo konsultacijai;
11.2. planinė, kuri atliekama vieną dieną prieš operaciją ar intervenciją arba operacijos ar intervencijos dieną. Konsultacijos metu įvertinama paciento būklė, gretutinė patologija, papildomo ištyrimo bei gydymo poreikis, pacientui suteikiama informacija apie numatomą anestezijos paslaugą;
11.3. skubioji, kuri atliekama kelios valandos arba prieš pat skubią operaciją ar intervenciją. Konsultacijos metu įvertinama paciento būklė, klinikiniai ir tyrimų duomenys, medicininė dokumentacija ir suteikiama informacija apie numatomą anestezijos paslaugą. Jei reikia, gydytojas anesteziologas reanimatologas iki skubios intervencijos skiria papildomą ištyrimą ar gydymą. Kai intervencija yra gelbstinti gyvybę, paciento būklė įvertinama pagalbos teikimo vietoje;
11.4. pakartotinė, kuri atliekama, jei po suteiktos ankstyvosios konsultacijos praėjo ilgesnis nei 2 mėn. laikotarpis ar jos metu pacientui buvo atidėta intervencija ir paskirtas papildomas ištyrimas ar gydymas. Pakartotinė konsultacija taip pat atliekama prieš planinę intervenciją po buvusios ankstyvosios ambulatorinės konsultacijos. Jos metu įvertinami paskirtų tyrimų ar gydymo rezultatai, paciento būklės pokyčiai.
12. Gydytojas, siunčiantis pacientą Aprašo 11.1 papunktyje nurodytos ankstyvosios priešanestezinės konsultacijos, siuntime nurodo paciento trumpą anamnezę, objektyvius sveikatos būklės duomenis, diagnozę, dėl kurios pacientui bus atliekama operacija ar kita intervencija, perioperacinių chirurginių ir nechirurginių komplikacijų rizikos dydį, taikytą gydymą, kitų gydytojų specialistų pagal medicinines indikacijas padarytas išvadas ir atliktų tyrimų rezultatus. Siuntime pacientui, kuriam yra didelė perioperacinių chirurginių ir nechirurginių komplikacijų rizika, ir (arba) pacientui, kuriam numatyta didelės apimties operacija ar intervencija, įrašomi ne vėliau kaip prieš dvi savaites atliktų šių tyrimų rezultatai:
12.3. gliukozės kiekio kraujyje, esant poreikiui;
12.4. elektrokardiogramos, esant poreikiui;
12.5. kitų pagal poreikį atliktų tyrimų rezultatai.
13. Priešanestezinės konsultacijos metu gydytojas anesteziologas reanimatologas, įvertinęs paciento būklę, informaciją paciento medicinos dokumentuose ir atliktų tyrimų rezultatus:
13.1. sprendžia, ar paciento sveikatos būklė yra tinkama operacijai ar intervencijai atlikti;
13.2. teikia išvadą dėl paciento sveikatos būklės tinkamumo operacijai ar intervencijai;
13.3. prireikus teikia rekomendacijas dėl pacientui reikalingo gydymo;
13.4. jei dėl sveikatos būklės planuojama operacija ar intervencija negali būti atlikta, gydytojas anesteziologas reanimatologas:
13.4.1. skiria paciento paruošimą prieš operaciją ar intervenciją arba
13.4.2. rekomenduoja papildomą ištyrimą arba operacijos ar kitos intervencijos atidėjimą, arba
13.4.3. rekomenduoja operacinį gydymą pakeisti kitu gydymo metodu. Prireikus sprendimas dėl pacientui reikalingo gydymo priimamas daugiadalykės komandos konsiliume, kuriame dalyvauja pacientą operuosiantis gydytojas, gydytojas anesteziologas reanimatologas, gydytojas specialistas pagal paciento vyraujančią gretutinę ligą, prireikus ir kiti specialistai.
14. Ankstyvoji priešanestezinė konsultacija atliekama ASPĮ gydytojo kabinete, kuriame yra priemonės, reikalingos paciento klinikiniam ištyrimui, ir dalijamoji medžiaga apie anesteziją ir pooperacinę priežiūrą, arba nuotoliniu būdu, vadovaujantis Nuotolinių gydytojo ir šeimos gydytojo komandos nario konsultacijų pacientui ir gydytojo konsultacijų gydytojui teikimo ir jų išlaidų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. V-2569 „Dėl Nuotolinių gydytojo ir šeimos gydytojo komandos nario konsultacijų pacientui ir gydytojo konsultacijų gydytojui teikimo ir jų išlaidų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis tvarkos aprašo patvirtinimo“.
15. Planinė priešanestezinė konsultacija atliekama bet kuriame ASPĮ padalinyje apžiūros patalpoje, kurioje sudarytos sąlygos užtikrinti paciento teisę į asmens privatumą ir asmens duomenų apsaugą ir yra priemonės, reikalingos klinikiniam ištyrimui, ir dalijamoji medžiaga apie anesteziją ir pooperacinę priežiūrą. Jei paciento sveikatos būklė riboja jo galimybes patekti į atskirą apžiūros patalpą, pacientas gali būti konsultuojamas bet kurioje ASPĮ padalinio palatoje, nepažeidžiant jo privatumo ir orumo.
16. Pacientas prieš skubią operaciją ar intervenciją konsultuojamas atskirame apžiūros kabinete arba bet kurioje ASPĮ padalinio palatoje. Jei intervencija ypač skubi ar gelbstinti gyvybę, pacientas konsultuojamas pagalbos teikimo vietoje, stengiantis išlaikyti bendrus saugios anestezijos, paciento orumo ir privatumo principus.
17. Gydytojas anesteziologas reanimatologas priešanestezinę konsultaciją aprašo atitinkamoje medicininėje dokumentacijoje (ankstyvą gydytojo anesteziologo reanimatologo konsultaciją – elektroniniame dokumente E025 „Ambulatorinio apsilankymo aprašymas“), planinę ir skubią gydytojo anesteziologo reanimatologo konsultaciją – elektroniniame dokumente E003 „Stacionaro epikrizė“, nurodytuose Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos naudojimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. V-657 „Dėl Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
IV SKYRIUS
ANESTEZIJOS PASLAUGOS TEIKIMO REIKALAVIMAI
18. Anesteziją atlieka sveikatos priežiūros specialistų komanda, susidedanti iš gydytojo anesteziologo reanimatologo ir (arba) anesteziologo prižiūrimo anesteziologijos reanimatologijos gydytojo rezidento (rezidentūros bazėse), turinčio reikiamas pakopines kompetencijas teikti anestezijos paslaugą, ir anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojo arba anestezijos ir intensyviosios terapijos specializacijos išplėstinės praktikos slaugytojo (toliau – anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojas).
19. Gydytojas anesteziologas reanimatologas vienu metu anesteziją atlieka1 (vienam) pacientui. Anestezijos atlikimo metu jam neskiriamos kitos užduotys.
20. Patalpoje, kurioje atliekama anestezija, turi būti:
20.1. keičiamų padėčių operacinis stalas ar panaši tinkama anestezijai atlikti vieta;
20.2. deguonies ir suspausto medicininio oro sistema;
20.3. būtinų vaistinių preparatų rinkinys ūmiems gyvybinių funkcijų sutrikimams gydyti;
20.4. anestezijos aparatas;
20.5. rankinis dirbtinio kvėpavimo prietaisas (savaime išsipučiantis kvėpavimo maišas);
20.6. programuojami automatiniai švirkštai ir tūrinės pompos;
20.7. elektrinis vakuuminis siurblys skysčiams siurbti;
20.8. pacientų šildymo ir šaldymo priemonės;
20.9. infuzinių tirpalų šildymo priemonės;
20.10. paciento gyvybinių funkcijų stebėjimo monitorius, kuriuo galima stebėti privalomus ir rekomenduojamus stebėti gyvybinius rodiklius;
20.11. priemonės kvėpavimo takų praeinamumui užtikrinti:
20.11.2. burnos ryklės vamzdeliai;
20.11.4. trachėjos vamzdeliai;
20.11.5. lankstūs trachėjos vamzdelio vedliai (bužai);
20.11.6. priemonės krikotirotomijai atlikti (vienkartinis sterilus krikotirotomijos rinkinys arba įstaigoje sukomplektuotas priemonių rinkinys (sterilus skalpelis, trachėjos vamzdeliai su mova, kieti lankstūs trachėjos vamzdelio stiletai, tinkantys įvairaus dydžio vamzdeliams);
20.12. priemonės venoms kateterizuoti;
20.13. priemonės šlapimo pūslei kateterizuoti;
20.14. priemonės sritinei anestezijai atlikti;
20.15. priemonės laboratorinių tyrimų ėminiams.
21. Atliekant anesteziją, per 1 min. turi būti pasiekiamas:
21.2. kvėpavimo takų užtikrinimo vaizdinė įranga (videolaringoskopas) (ne mažiau kaip viena aštuonioms anesteziologinio darbo vietoms);
21.3. ultragarsinė medicinos priemonė (ne mažiau kaip viena aštuonioms anesteziologinio darbo vietoms);
21.4. vežimėlis su sunkių kvėpavimo takų valdymo priemonėmis.
22. Patalpoje, kurioje atliekama anestezija, rekomenduojama turėti:
22.2. greitos infuzijos sistemą;
22.3. kraujo surinkimo ir grąžinimo įrangą.
23. Paciento būsenai vertinti naudojami klinikiniai tyrimai (apžiūra, auskultacija, perkusija, apčiuopa ir pan.), anestezijos teikimo metu nepertraukiamai paciento būklei stebėti – stebėsenos sistema.
24. Anestezijos atlikimo metu stebimi šie paciento sveikatos būklės rodikliai:
24.1. privalomi stebėti:
24.1.1. pulso oksimetrija;
24.1.2. elektrokardiograma;
24.1.3. kvėpavimo dažnis;
24.1.4. anglies dvideginio koncentracija kvėpuojamajame mišinyje (kapnograma) anestezijos metu;
24.1.5. arterinis kraujo spaudimas;
24.1.6. kvėpuojamųjų dujų mišinio sudėtis;
24.2. rekomenduojami stebėti:
24.2.1. neuroraumeninės jungties funkcija;
24.2.2. anestezijos gylio rodmenys;
24.2.3. invaziniai fiziologiniai slėgiai (arterijoje, venose ir pan.);
24.2.5. kraujo krešėjimo rodikliai;
24.2.6. kiti rodikliai (gydytojo anesteziologo reanimatologo sprendimu pagal anestezijos rūšį).
25. Atlikus anesteziją, ASPĮ informacinėje sistemoje užpildomas ASPĮ vadovo patvirtintos formos Anestezijos protokolas.
V SKYRIUS
POANESTEZINĖS PRIEŽIŪROS REIKALAVIMAI
26. Pacientui po operacijos ar intervencijos nedelsiant pradedama teikti poanestezinė priežiūra.
27. Į poanestezinę palatą perkeliamas spontaniškai alsuojantis pacientas, kuriam netaikomos kvėpavimo takų palaikymo priemonės. Jei į poanestezinę palatą, vadovaujantis ASPĮ vadovo nustatytomis procedūromis, perkeliami spontaniškai alsuojantys pacientai, kurių kvėpavimo takų praeinamumas palaikomas gerklų kauke, viršgerkliniu ar endotrachėjiniu vamzdeliu, šiems pacientams stebėti papildomai skiriamas vienas anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojas, kuriam tuo metu neskiriamos kitos užduotys.
28. Poanestezinės priežiūros metu atliekama kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių, centrinės nervų sistemų stebėsena ir būtinoji korekcija, sąmonės stebėsena, pykinimo ir vėmimo profilaktika ir gydymas, ūminio pooperacinio skausmo stebėsena ir gydymas, kitų sistemų funkcijų vertinimas ir būtinoji korekcija ir vertinami iškėlimo iš poanestezinės palatos į kitą ASPĮ padalinį ar namus kriterijai, vadovaujantis paciento iškėlimo iš poanestezinės palatos tvarka, nustatyta Aprašo 3 priede.
29. Poanestezinė priežiūra vykdoma poanestezinėje palatoje, kurioje pacientas yra stacionarizuojamas po bet kokios anestezijos, laikinai paveikiančios centrinės nervų sistemos funkcijas ir (arba) ar sutrikdančios organizmo apsauginius refleksus.
30. Paciento poanestezinę priežiūrą atlieka sveikatos priežiūros specialistų komanda, kurią sudaro:
30.1. gydytojas anesteziologas reanimatologas (ar jo prižiūrimas gydytojas rezidentas (rezidentūros bazėse), kuris koordinuoja poanestezinės priežiūros atlikimą;
30.2. anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojas. Vienas slaugytojas prižiūri ne daugiau kaip 3 pacientus. Esant bent vienam pacientui, palatoje ir (arba) padalinyje turi būti užtikrinama nepertraukiama paciento stebėsena;
30.3. slaugytojo padėjėjas. Vienas slaugytojo padėjėjas prižiūri ne daugiau kaip 4 pacientus.
31. ASPĮ turi būti numatytos poanestezinės priežiūros vietos pacientams po intervencijos ar procedūros, kurias atliekant buvo taikoma anestezija: vienai paslaugas teikiančiai operacinei ne mažiau kaip 2 poanestezinės priežiūros vietos, esant daugiau kaip vienai operacinei – ne mažiau kaip 1,5 poanestezinės priežiūros vietos, kitoms anesteziologinio darbo vietoms – pagal poreikį.
32. Gydytojas anesteziologas reanimatologas į poanestezinės priežiūros vietą turi atvykti per tris minutes nuo pakvietimo. Jei poanestezinę priežiūrą gydytojas anesteziologas reanimatologas atlieka anesteziologo darbo vietoje (pvz., operacinėje), tuo metu jis negali teikti jokių kitų anestezijos paslaugų. Poanestezinė priežiūra nutraukiama, kai paciento sveikatos būklė įvertinama kaip atitinkanti paciento iškėlimo iš poanestezinės palatos kriterijus, nustatytus Aprašo 3 priede.
33. Poanestezinėje palatoje turi būti:
33.1. kiekvienai poanestezinės priežiūros vietai po vieną paciento gyvybinių funkcijų stebėjimo monitorių, kuriuo galima stebėti pulso oksimetriją, elektrokardiogramą, kvėpavimo dažnį, neinvazinį arterinį kraujo spaudimą, temperatūrą;
33.2. deguonies tiekimo sistema;
33.3. būtinų vaistinių preparatų rinkinys ūmiems gyvybinių funkcijų sutrikimams gydyti;
33.4. dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatas;
33.5. rankinis dirbtinio kvėpavimo prietaisas (savaime išsipučiantis kvėpavimo maišas);
33.7. elektrokardiografas;
33.8. elektrinis (vakuuminis) siurblys;
33.9. programuojami automatiniai švirkštai;
33.10. pacientų šildymo priemonės;
33.11. infuzinių tirpalų šildymo priemonės;
33.12. kvėpavimo takų praeinamumo palaikymo priemonės;
33.13. papildoma įranga, kuri gali būti paimama iš anesteziologinio darbo vietos (nervų stimuliatorius, kapnografijos įrenginys, kt.);
33.14. vežimėlis su sunkių kvėpavimo takų valdymo priemonėmis, pasiekiamas per 1 min.
34. Poanestezinėje palatoje stebima ir vertinama paciento:
34.2. kvėpavimo takų praeinamumas;
34.4. širdies susitraukimų dažnis;
34.5. arterinis kraujo spaudimas;
34.8. skausmo intensyvumas;
34.9. pykinimas ir vėmimas.
35. Poanestezinėje palatoje gydytojo anesteziologo reanimatologo arba operaciją ar intervenciją atlikusio gydytojo sprendimu stebima, vertinama ar tiriama paciento:
35.1. elektrokardiograma;
35.2. fizinė neurologinė būklė;
35.3. neuroraumeninė blokada;
35.5. šlapimo išskyrimas;
35.6. drenų būklė ir kraujavimas.
36. Poanestezinėje palatoje pacientas stebimas ir gydomas iki visiško sąmonės, apsauginių refleksų ir stabilių organizmo gyvybinių funkcijų grįžimo. Esant lėtiniams organizmo funkcijų sutrikimams, pacientas stebimas ir gydomas, kol sugrįš į priešanestezinę būklę.
37. Poanestezinėje palatoje Aprašo 6 punkte nurodytose ASPĮ pacientas gydomas ne ilgiau kaip 24 val., Aprašo 7 punkte nurodytose ASPĮ – visą ASPĮ darbo laiką. Išliekant intensyviosios priežiūros ar intensyviosios terapijos poreikiui, pacientas perkeliamas atitinkamai į intensyviosios priežiūros arba intensyviosios terapijos paslaugas teikiantį padalinį.
38. Pacientas, atitinkantis pacientų iškėlimo ar išrašymo iš poanestezinės priežiūros palatos kriterijus, nustatytus Aprašo 3 priede, iškeliamas ar išrašomas iš poanestezinės priežiūros palatos ir užpildomi ASPĮ vadovo patvirtintos formas išvykimo iš poanestezinės palatos protokolas ir paciento perkėlimo protokolas.
39. Poanestezinės priežiūros kokybei užtikrinti gali būti naudojami ir ASPĮ informacinėje sistemoje pildomi ASPĮ vadovo patvirtinti protokolai (pykinimo ir vėmimo, skausmo vertinimo ir valdymo, glikemijos kontrolės, slaugos proceso užtikrinimo ir kt.).
VI SKYRIUS
ŪMINIO PRIEŠOPERACINIO AR POOPERACINIO SKAUSMO GYDYMO REIKALAVIMAI
40. Ūminio priešoperacinio ar pooperacinio (esant reikalui, taip pat ir priešprocedūrinio ir poprocedūrinio) skausmo (toliau – ūminis skausmas) diagnozavimas ir gydymas atliekamas intensyviosios terapijos padaliniuose, intensyviosios priežiūros paslaugų teikimo vietose, poanestezinėse palatose bei kituose ASPĮ padaliniuose, kuriose gydomi pacientai po operacijų, procedūrų arba traumų.
41. Ūminio skausmo gydymas atliekamas šia tvarka:
41.1. ūminio skausmo gydymą pagal savo kompetenciją skiria arba, esant poreikiui, organizuoja pacientą gydantis gydytojas. Ūminio skausmo gydymo paskyrimus vykdo padalinio, kuriame tuo metu yra pacientas, slaugytojas, atsakingas už paciento slaugą;
41.2. tęstinius ūminio skausmo gydymo metodus skiria ir jų kontrolę vykdo:
41.2.1. gydytojas anesteziologas reanimatologas arba vaikų intensyviosios terapijos gydytojas – kai pacientas gydomas intensyviosios terapijos ar intensyviosios priežiūros paslaugas teikiančiame padalinyje arba poanestezinėje palatoje;
41.2.2. padalinio, kuriame buvo atlikta anestezija, gydytojas anesteziologas reanimatologas, budintis anesteziologas reanimatologas arba specializuoto skausmo diagnozavimo ir gydymo paslaugas teikiančio padalinio gydytojas – kituose nei Aprašo 41.2.1 papunktyje nurodytuose padaliniuose gydomam pacientui;
41.3. paciento, kuriam taikomas tęstinis ūminio skausmo gydymo metodas, gyvybinių funkcijų stebėseną vykdo ASPĮ padalinio, kuriame tuo metu yra pacientas, už paciento priežiūrą atsakingas gydytojas bei už jo slaugą atsakingas slaugytojas.
42. Slaugytojas nustatytu periodiškumu vertina paciento ūminio skausmo intensyvumą ir informuoja gydytoją apie vertinimo rezultatus, vykdo ūminio skausmo gydymo paskyrimus ir pagal kompetenciją stebi paciento gyvybines funkcijas.
43. Pacientui po atliktos operacijos ar kitos intervencijos atvykus į poanestezinę palatą ar kitą ASPĮ padalinį, iš karto pradedamas vertinti ūminio skausmo stiprumas. Vertinimas periodiškai atliekamas visą paciento gydymo poanestezinėje palatoje laiką arba kol baigiamas taikyti tęstinis ūminio skausmo gydymo metodas.
44. Ūminio skausmo stiprumas vertinamas nustatytu periodiškumu: nepakeliamas skausmas – kas 5–10 min., stiprus skausmas – kas 30 min., vidutinis ir silpnas skausmas – kas 1–6 val.
45. Ūminio skausmo stiprumo pakartotinis vertinimas atliekamas po kiekvieno vaistinio preparato nuo skausmo paskyrimo: po injekcijos ar infuzijos į veną – po 2–10 min.; po injekcijos į raumenis ar po oda – po 15–20 min.; po geriamųjų vaistinių preparatų – po 30–60 min.
46. Ūminiam skausmui vertinti naudojamos skausmo vertinimo skalės. Įvertintas ūminio skausmo stiprumas pažymimas paciento medicinos dokumentuose.
47. Ūminį skausmą rekomenduojama gydyti, kai skausmo stiprumas yra didesnis kaip 3 balų esant ramybės būklės arba didesnis kaip 4 balų judant, vertinant skaitmeninėje skalėje nuo 0 iki 10 balų, arba atitinkamo stiprumo skausmas, vertinant kitomis skausmo vertinimo skalėmis, ir tai kelia diskomfortą pacientui.
48. Jei numatoma, kad pacientui ūminis skausmas neišvengiamai pasireikš (pvz., po chirurginės operacijos ar kitos intervencijos), skausmo gydymas pradedamas dar prieš prasidedant ūminiam skausmui.
49. Pooperacinio ūminio skausmo gydymo būdai:
49.1. operacinės žaizdos infiltravimas vietiniais anestetikais operacijos metu (atlieka operaciją ar procedūrą atliekantis personalas);
49.2. medikamentinis gydymas nenarkotiniais analgetikais, nesteroidiniais vaistiniais preparatais nuo uždegimo (toliau – NVNU), narkotiniais (opioidiniais) analgetikais, adjuvantiniais analgetikais ar vaistinių preparatų deriniais. Kaip pirmaeiliai skiriami geriamosios formos, o negalint vartoti geriamųjų, rektaliniai arba injekcinės formos vaistiniai preparatai; vidutinio ir didelio skausmingumo operacijų ar traumų skausmui malšinti rekomenduojama skirti NVNU (su paracetamoliu arba be paracetamolio) vienodais intervalais 2–4 paras po operacijos ar traumos, nepriklausomai nuo skausmo intensyvumo;
49.3. periferinių nervų, nervų rezginių, epidurinė ar spinalinė analgezija su kateterizacija ar be kateterizacijos iki operacijos, operacijos metu ir po jos;
49.4. tęstiniai ūminio skausmo gydymo metodai: intraveninė pastovaus greičio analgezija, intraveninė paciento kontroliuojama analgezija, epidurinė pastovaus greičio analgezija, epidurinė paciento kontroliuojama analgezija, periferinių nervų, nervų rezginių analgezija boliusais ar pastovia infuzija, ar jų modifikacijos bei deriniai. Šiuos metodus taiko tik gydytojai anesteziologai reanimatologai arba vaikų intensyviosios terapijos gydytojai;
49.5. tęstinį ūminio skausmo gydymo metodą rekomenduojama taikyti, kai:
49.5.1. nepavyksta užtikrinti stabilios stipraus ar nepakeliamo skausmo kontrolės iki toleruojamo lygio skiriant vaistinius preparatus nustatytais intervalais;
49.5.2. numatomas stiprus ir ilgalaikis skausmas po didelės apimties operacijų, traumų.
50. Nesant kontraindikacijų galima derinti kelis pooperacinio ūminio skausmo gydymo būdus.
51. Kitos (pagalbinės) skausmo mažinimo priemonės (kitų grupių vaistiniai preparatai, fizinės medicinos ir reabilitacijos priemonės) gali būti taikomos pagrindiniam ūminio skausmo gydymui papildyti arba pakeisti, jei ūminio skausmo gydymas vaistiniais preparatais yra nepakankamai efektyvus, netoleruojamas ar kontraindikuotinas.
52. Jei taikant Aprašo 48–50 punktuose nurodytą ūminio skausmo gydymą nepavyksta užtikrinti skausmo kontrolės, rekomenduojama pacientui konsultuoti kviesti specializuoto skausmo diagnozavimo ir gydymo paslaugas teikiančio padalinio gydytoją.
53. Ūminio skausmo gydymo priežiūros metu atliekama:
53.1. kvėpavimo takų apsauga;
53.2. kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių, centrinės nervų sistemų stebėsena ir būtinoji korekcija;
53.4. pykinimo ir vėmimo profilaktika ir gydymas;
53.5. ūminio skausmo stebėsena ir gydymas bei kitų sistemų funkcijos vertinimas ir būtinoji korekcija (inkstų funkcijos ir kt.).
54. Taikant ūminio skausmo gydymą stebima:
54.4. arterinis kraujo spaudimas;
54.6. pykinimas ir (ar) vėmimas;
55. Gydant ūminį skausmą, pildomas ASPĮ vadovo patvirtintos formos ūminio skausmo gydymo protokolas.
56. Išrašant pacientą iš stacionarines asmens sveikatos paslaugas teikiančios ASPĮ ambulatoriniam gydymui, išraše nurodomos tolesnio skausmo gydymo rekomendacijos, išrašomi ambulatoriniam skausmo gydymui skiriamų vaistinių preparatų receptai.
VIII SKYRIUS
ANESTEZIJOS PASLAUGŲ KOKYBĖS REIKALAVIMAI
58. Anestezijos paslaugų kokybė vertinama pagal Aprašo 4 priede nurodytus Anestezijos asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės rodiklius.
59. ASPĮ vadovas nustato anestezijos paslaugų kokybės stebėsenos ASPĮ tvarką, stebi ir analizuoja anestezijos asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę.
60. ASPĮ informaciją apie pasiektas rodiklių reikšmes ir jų vertinimą vieną kartą per metus teikia Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai (ne vėliau kaip iki kitų metų kovo 1 d.).
61. Šalies ASPĮ pasiektų anestezijos paslaugų kokybės rodiklių reikšmių vertinimą ne rečiau kaip vieną kartą per metus atlieka sveikatos apsaugos ministro įsakymu sudarytas Anestezijos, intensyviosios terapijos ir intensyviosios priežiūros integruotos sveikatos priežiūros valdymo komitetas (toliau – Komitetas).
62. Komitetas turi teisę tikrinti ASPĮ pateiktą informaciją.
IX SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
63. Anestezijos paslaugos teikimo ASPĮ tvarką ir anestezijos protokolo, išvykimo iš poanestezinės palatos protokolo, paciento perkėlimo protokolo ir ūminio skausmo gydymo protokolo formas tvirtina ASPĮ vadovas.
64. Informacija apie pacientui suteiktas anestezijos paslaugas nurodoma elektroniniame dokumente E025 „Ambulatorinio apsilankymo aprašymas“, apie planinę ir skubią gydytojo anesteziologo reanimatologo konsultaciją – klinikiniame elektroniniame dokumente E003 „Stacionaro epikrizė“.
65. Jei pacientui anestezijos paslaugų teikimo metu įvyko komplikacijos, kurios ateityje gali būti reikšmingos pacientui taikant anesteziją kito gydymo metu, apie tai pažymima elektroniniame dokumente E003 „Stacionaro epikrizė“, o pacientams rekomenduojama išduoti Anestezijos kortelę, kurios forma pateikta Aprašo 5 priede.
66. Visi paciento asmens duomenys ir medicinos dokumentai, susiję su Apraše nurodytų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimu, tvarkomi Elektroninėje sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinėje sistemoje (toliau – ESPBI IS), kaip nustatyta Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos naudojimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. V-657 „Dėl Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
________________________
