LIETUVOS RESPUBLIKOS
SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL VAIKO GEROVĖS 2019–2021 METŲ VEIKSMŲ PLANO PATVIRTINIMO
2018 m. lapkričio 5 d. Nr. A1-612
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo 24 d. nutarimo Nr. 330 „Dėl ministrams pavedamų valdymo sričių“ 1.6.4 papunkčiu ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 892 „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų patvirtinimo“, 8.4 papunkčiu:
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos socialinės
apsaugos ir darbo ministro
2018 m. lapkričio 5 d. įsakymu
Nr. A1-612
VAIKO GEROVĖS 2019–2021 METŲ VEIKSMŲ PLANAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Vaiko gerovės 2019–2021 metų veiksmų plano (toliau – Veiksmų planas) paskirtis – kurti vaiko gerovę užtikrinančių paslaugų ir priemonių sistemą, kuri sudarytų palankias sąlygas vaikui augti saugioje šeimos aplinkoje ir gauti reikiamas kompleksines (socialines, teisines, medicinines ar kitas) paslaugas bei pagalbą.
2. Veiksmų plane vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme ir Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme apibrėžtas sąvokas.
3. Veiksmų planu siekiama įgyvendinti šių dokumentų numatytus uždavinius:
3.1. Jungtinių Tautų Vaiko teisių komiteto 2013 m. spalio 4 d. pateiktų rekomendacijų Nr. CRC/C/LTU/3-4 „Lietuvos trečiojo ir ketvirtojo periodinių pranešimų baigiamosios išvados Lietuvai, kurias Komitetas priėmė šešiasdešimt ketvirtojoje sesijoje (2013 m. rugsėjo 16 d.–spalio 4 d.)“;
3.2. Europos Tarybos vaiko teisių 2016–2021 metų strategijos, patvirtintos Europos Tarybos ministrų komiteto 2016 m. kovo 2 d. sprendimu Nr. (CM(2015)175);
3.3. Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82;
4. Rengiant Veiksmų planą, įvertinti Vaiko gerovės 2016–2018 metų veiksmų plano įgyvendinimo rezultatai. Pažymėtina, kad 2016–2018 metais įgyvendinant Vaiko gerovės veiksmų planą buvo vykdomos priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti vaiko gerovę, didinti tėvų atsakomybę už vaikus, aktyvinti būtinų paslaugų šeimai ir vaikui infrastruktūros kūrimą bei plėtrą, spartinti institucinės vaiko globos sistemos pertvarkos ir tobulinimo procesus, mažinti įvairių formų smurto prieš vaikus apraiškas. Vaiko gerovės 2016–2018 metų veiksmų plano įgyvendinimo laikotarpiu pradėtos teikti kompleksinės paslaugos šeimai ir vaikams, išplėsta vaikų dienos centrų savivaldybėse veikla, organizuoti įvairių sričių specialistų, dirbančių vaiko gerovės srityje, mokymai, remtos nevyriausybinės organizacijos, vienijančios kitas nevyriausybines organizacijas, dirbančias vaiko teisių apsaugos srityje, ir kt. Vaiko gerovės 2016–2018 metų veiksmų plano įgyvendinimo priemonės prisidėjo prie pokyčių vaiko teisių apsaugos sistemoje, tačiau ir toliau reikia plėtoti būtinų paslaugų šeimai ir vaikui infrastruktūrą, tobulinti vaiko teisių apsaugos srityje dirbančių specialistų kvalifikaciją, remti nevyriausybines organizacijas ir bendruomenes, teikiančias paslaugas šeimoms, mažinti įvairių formų smurto prieš vaikus apraiškas šeimoje bei visuomenėje, skatinti vaiko globą šeimoje arba šeimai artimoje aplinkoje.
5. Įgyvendinant Vaiko gerovės 2016–2018 metų veiksmų planą, siekta užtikrinti vaiko teisę augti šeimoje, todėl buvo plėtojama vaikų dienos centrų veikla savivaldybėse, teikiant nestacionarias dienos socialinės priežiūros paslaugas vaikams, augantiems socialinę riziką patiriančiose šeimose. Nuo 2017 m. vaikų dienos centruose nestacionarios dienos socialinės priežiūros paslaugos imtos teikti visiems vaikams, neišskiriant socialinę riziką patiriančių vaikų. 2017 m. Lietuvoje veikė 377 vaikų dienos centrai, kuriuos per metus lankė
7 539 vaikai. Vaikų dienos centrus lankančių vaikų skaičius parodo, kad vaikų dienos centrų paslaugos yra paklausios, tačiau dabartinė vaikų dienos centrų infrastruktūra dar nepatenkina esamo paslaugų poreikio. Pažymėtina, kad, pagal Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – Įstatymas) 18 straipsnio 3 dalį, „valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos steigia ir remia <...> vaikų dienos centrų, stovyklų veiklą. Pagal valstybės ir savivaldybių finansines galimybes yra remiami nevyriausybinių organizacijų įsteigti vaikų dienos bei kiti centrai, skirti vaikų saviraiškai, jų gebėjimams ir įgūdžiams ugdyti“. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, galima daryti išvadą, kad ir toliau reikia remti vaikų dienos centrų veiklą bei jų plėtrą.
6. Siekdama mažinti vaikų globos įstaigose globojamų (rūpinamų) vaikų skaičių ir plėtoti alternatyvias vaiko globos formas šeimoje, nuo 2008 metų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija (toliau – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija) organizuoja globėjų (rūpintojų) ir įtėvių paieškos, rengimo, atrankos, konsultavimo ir pagalbos jiems teikimo paslaugas, iš dalies finansuodama savivaldybių biudžetinių socialinių paslaugų įstaigų, viešųjų socialinių paslaugų įstaigų, nevyriausybinių organizacijų projektus. 2017 m. būsimus globėjus (rūpintojus) bei įtėvius rengė 185 Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) atestuoti asmenys. Pažymėtina, kad 2018 m. viduryje Tarnybos atestuotų asmenų sumažėjo iki 174. Tačiau apskritai pastebėtina, kad 2017 m. Tarnybos atestuotų asmenų, teikiančių globėjų (rūpintojų) ir įtėvių paieškos, rengimo, atrankos, konsultavimo ir pagalbos jiems teikimo paslaugas (toliau – GIMK paslaugos), skaičius, lyginant su 2016 m. ir 2015 m., išaugo beveik 3 kartus: 2017 m. GIMK paslaugas teikė 185, 2016 m. – 170, o 2015 m. – 79 Tarnybos atestuoti asmenys.
Pagal Globėjų (rūpintojų) ir įtėvių mokymo ir konsultavimo programą (toliau – GIMK programa) vykdytuose mokymuose nuo 2016 m. iki 2018 m. birželio1 d. iš viso dalyvavo 2 837 asmenys, siekiantys tapti vaiko globėjais (rūpintojais) ar įtėviais. Pažymėtina, kad 2018 m. birželio 1 d. pasikeitė GIMK programos pavadinimas. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorius 2018 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. BV-66 „Dėl Globėjų (rūpintojų), budinčių globotojų, įtėvių, bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojų mokymo ir konsultavimo programos patvirtinimo“ patvirtino naują Globėjų (rūpintojų), budinčių globotojų, įtėvių, bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojų mokymo ir konsultavimo programą. Atkreiptinas dėmesys, kad 2017 m. pagal GIMK programą vykdytuose mokymuose dalyvavo daugiau asmenų nei 2016 m.: 2017 m. dalyvavo 1 269 asmenys (904 šeimos), siekiantys tapti vaiko globėjais (rūpintojais) ar įtėviais, 2016 m. – 900 asmenų (490 šeimų).
Tarnybos atestuoti asmenys taip pat teikia tęstines paslaugas globėjams (rūpintojams) ar įtėviams, t. y. sudaro savitarpio paramos grupes, organizuoja tęstinius mokymus pagal GIMK programą, seminarus, paskaitas, meno terapijos užsiėmimus ir kt. Nuo 2016 m. iki 2018 m. birželio mėn. sudarytos 1 925 tęstinių mokymų pagal GIMK programą grupės, savitarpio paramos grupės, suorganizuoti seminarai, paskaitos, meno terapijos užsiėmimai ir kt., kuriuose iš viso dalyvavo 5 050 asmenų. Atkreiptinas dėmesys, kad 2017 m. tęstinių mokymų pagal GIMK programą grupių, savitarpio paramos grupių sudaryta ir seminarų, paskaitų, meno terapijos užsiėmimų ir kt. suorganizuota daugiau nei 2016 m.: 2017 m. sudarytos 1 087 grupės, kuriose dalyvavo 2 267 asmenys, o 2016 m. – 504 grupės, kuriose dalyvavo 1 662 asmenys.
Tarnybos atestuoti asmenys taip pat teikia konsultavimo, informavimo, tarpininkavimo ir kt. paslaugas asmenims, ketinantiems globoti (rūpintis) ar įvaikinti vaiką, taip pat globėjams (rūpintojams), įtėviams. Nuo 2016 m. iki 2018 m. birželio mėn. iš viso suteikta 58 040 konsultavimo, informavimo, tarpininkavimo ir kt. paslaugų. 2017 m. tokių paslaugų suteikta daugiau nei 2016 m.: 2017 m. suteiktos 27 967 konsultavimo, informavimo, tarpininkavimo ir kt. paslaugos, 2016 m. – 13 791 paslauga.
7. Siekiant skatinti šeimos narių tarpusavio pagalbą ir socialinę atsakomybę, plėtoti pozityvios tėvystės metodus, remiami nevyriausybinių organizacijų, dirbančių šeimos gerovės srityje, veiklos projektai. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2017 m. apie 11 500 asmenų dalyvavo nevyriausybinių organizacijų veiklose, susijusiose su pasirengimu šeimai ir tėvystei, šeimos narių tarpusavio pagalbos ir atsakomybės skatinimu, tėvystės įgūdžių formavimu, pozityvaus auklėjimo metodikos plėtojimu, ankstyvosios šeimos krizių prevencijos vykdymu. Siekiant didinti šeimos ir vaiko gerovę, formuoti teigiamą šeimos įvaizdį visuomenėje, tikslinga ir toliau remti nevyriausybines organizacijas, dirbančias šeimos gerovės srityje, organizuoti visuomenės švietimo priemones, renginius šeimos vertės visuomenės gyvenime, pozityvių santykių šeimoje svarbos bei kartų solidarumo temomis.
8. Kasmet Motinos dienos proga motinoms, pagimdžiusioms, išauginusioms ir gerai išauklėjusioms 7 ir daugiau vaikų, o nuo 2018 m. – 5 ir daugiau vaikų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės apdovanojimų įstatymo 37 straipsnio 1 dalimi, įteikiamas valstybės apdovanojimas − ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalis. Nuo 2004 m. kartu su šiuo apdovanojimu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija šioms motinoms skiria vienkartines pinigines premijas – po 290 eurų kiekvienai minėto valstybės apdovanojimo gavėjai. 2018 m. apdovanotos 46 motinos, jų premijoms skirta daugiau nei 13 000 eurų. Siekiant didinti valstybės ir visuomenės pagarbą motinystei bei stiprinti pareigą auklėti vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, tikslinga ir toliau skirti vienkartines premijas motinoms, gavusioms valstybės apdovanojimą − ordino „Už nuopelnus Lietuvai “ medalį.
9. Įstatymo 3 straipsnis apibrėžia smurto prieš vaiką formas ir nustato visų formų smurto prieš vaiką, įskaitant fizines bausmes, draudimą. Siekiant užtikrinti sklandų minėtų Įstatymo nuostatų įgyvendinimą, būtina užtikrinti pagalbą tėvams ir kitiems teisėtiems vaiko atstovams vaikų auklėjimo klausimais, padėti jiems renkantis vaikų auklėjimo priemones, alternatyvias smurtiniam vaikų auklėjimui. Todėl tikslinga finansuoti bendravimo su vaiku kursus nepasiturintiems vaikų tėvams, globėjams, rūpintojams, plėtoti kompleksiškai teikiamas paslaugas šeimai, tokias kaip pozityviosios tėvystės mokymai, šeimos įgūdžių ugdymo ir sociokultūrinės paslaugos, taip pat organizuoti renginius (seminarus, konferencijas, akcijas), skirtus gerajai vaiko gerovės patirčiai skleisti, formuojant visuomenės nepakantumą smurtui prieš vaikus.
10. Savivaldybių administracijų vaiko teisių apsaugos teritorinių skyrių (toliau – VTAS) duomenimis, 2017 m. užfiksuota 5 911 atvejų, kuriais iš viso nuo įvairių formų smurto nukentėjo 5 260 vaikų. Skirtingas smurtą patyrusių vaikų (5 260) ir smurto atvejų prieš vaikus (5 911) skaičius rodo, kad vaikai patyrė smurtą pakartotinai. Specialistų pagalba 2017 m. buvo užtikrinta 2 047 vaikams. Skirtingas smurtą patyrusių vaikų ir vaikų, kuriems buvo suteikta specialistų pagalba, skaičius rodo, kad specialistų pagalba užtikrinta ne visiems vaikams, patyrusiems smurtą.
Ne vienus metus atkreipiamas dėmesys į tai, kad prieš vaikus daugiausia smurtauja šeimos nariai – tėvai arba vienas iš tėvų, globėjai (rūpintojai), seneliai, broliai ar seserys. Smurtas prieš vaikus šeimoje gali daryti neigiamą įtaką vaiko psichinei ir fizinei sveikatai, tai gali lemti jo elgesio sutrikimus.
Siekdama mažinti smurto prieš vaikus paplitimą, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nuo 2014 metų organizuoja projektų, skirtų kompleksinėms paslaugoms teikti vaikams, nukentėjusiems nuo smurto, ar netiesioginio smurto šeimoje aukoms (liudininkams) ir jų šeimų nariams, atrankos konkursą nevyriausybinių organizacijų vykdomai veiklai paremti. 2016–2018 metais finansavimą savo veiklai vykdyti gavo 16 nevyriausybinių organizacijų. Šiose organizacijose dirbantys kvalifikuoti specialistai per 2016 metus kompleksinę pagalbą suteikė 844 vaikams ir 683 šeimoms, per 2017 metus – 711 vaikų ir 458 šeimoms. Per 2018 m. I pusmetį įgyvendinant projektus kompleksinę pagalbą gavo 487 vaikai, iš kurių – 17 berniukų, turinčių negalią, ir 9 mergaitės, turinčios negalią. Per 2018 m. I pusmetį nuo tiesioginio smurto nukentėjo 318 vaikų, iš jų 171 berniukas ir 147 mergaitės. Nuo netiesioginio smurto nukentėjo 169 vaikai, iš jų 98 berniukai ir 71 mergaitė. Daugiausia per 2018 m. I pusmetį nukentėjusių vaikų patyrė psichologinį smurtą – 308 vaikai. Nuo fizinio smurto nukentėjo 129 vaikai, o seksualinį smurtą patyrė 50 vaikų. Projekto vykdytojai per 2018 m. I pusmetį nustatė 301 šeimą, kurioje vaikai nukentėjo nuo tiesioginio ar netiesioginio smurto, ir 758 nukentėjusius šių šeimų narius. Šeimų, kuriose vaikai nukentėjo nuo tiesioginio smurto, skaičius – 196, nuo netiesioginio smurto – 105. Atsižvelgiant į smurtą patyrusių vaikų skaičių ir vaikams suteiktų paslaugų skaičių, būtina ir toliau organizuoti nevyriausybinių organizacijų projektų, skirtų kompleksinėms paslaugoms teikti vaikams, nukentėjusiems nuo smurto, ar netiesioginio smurto šeimoje aukoms (liudininkams) ir jų šeimų nariams, atrankos konkursus jų vykdomai veiklai paremti.
Atsižvelgiant į tai, kad smurtą patiria ir ypatinga vaikų grupė – vaikai, turintys negalią arba specialiųjų ugdymosi poreikių, tikslinga organizuoti specialistų, dirbančių vaiko gerovės srityje, mokymus kompetencijoms, reikalingoms darbui su negalią arba specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais vaikais, gerinti.
11. Nuo 2016 m. birželio 3 d. Lietuvoje pradėjo veikti Vaikų, nukentėjusių nuo seksualinės prievartos, pagalbos centras (toliau – Pagalbos centras), priklausantis globos namams „Užuovėja“. Pagalbos centre vaikui palankioje (draugiškoje) aplinkoje teikiama kompleksinė pagalba vaikui ir jo šeimos nariams: psichologinė, socialinė, teisinė, medicininė, atliekamas vaiko psichologinis įvertinimas, apklausos, medicininės apžiūros. Pagalbos centro veikla iki 2017 m. gruodžio 31 d. buvo finansuojama iš Europos ekonominės erdvės finansinių mechanizmų. Baigus įgyvendinti projektą, finansuotą iš Europos ekonominės erdvės finansinių mechanizmų, išliko pareiga užtikrinti Pagalbos centro veiklos finansavimą iš valstybės biudžeto lėšų. Atkreiptinas dėmesys, kad nuo Pagalbos centro atidarymo iki 2018 m. pradžios pagalba buvo suteikta 239 vaikams, o nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 1 d. – 182 vaikams. Be to, iš Europos ekonominės erdvės finansinių mechanizmų buvo finansuojami mokymai įvairių sričių specialistams iš visų Lietuvos regionų, dirbantiems smurto prieš vaikus srityje, taip pat teisininkams, prokurorams, psichologams, psichoterapeutams, medikams, socialiniams darbuotojams. Iš viso apmokyta 340 specialistų. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta anksčiau, būtina ir toliau plėsti Pagalbos centro paslaugas ir tobulinti specialistų kompetencijas.
12. Europos socialinio fondo lėšomis pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą bei valstybės biudžeto lėšomis Lietuvos savivaldybėse įgyvendinami projektai pagal priemonę „Kompleksinės paslaugos šeimai“. Savivaldybės kartu su projektų partneriais (nevyriausybinėmis organizacijomis ir savivaldybių įstaigomis) organizuoja ir teikia kompleksines paslaugas šeimoms. Įgyvendinant šią priemonę, šeimoms organizuojami pozityviosios tėvystės mokymai, teikiama psichosocialinė pagalba, šeimos įgūdžių ugdymo ir sociokultūrinės paslaugos, mediacijos paslaugos, vaikų priežiūros ir pavėžėjimo paslaugos. Iki šiol įvairiapusės paslaugos šeimoms dažnai būdavo neprieinamos ar sunkiai prieinamos dėl didelio atstumo iki paslaugų teikimo vietų ar specialistų bei pačių paslaugų trūkumo. Šiais projektais savivaldybės kartu su partneriais (nevyriausybinėmis organizacijomis ir savivaldybių įstaigomis) įgalinamos sudaryti sąlygas šeimai gauti kompleksiškai teikiamas paslaugas kuo arčiau šeimos gyvenamosios vietos. Be to, paslaugos teikiamos bet kuriai šeimai, kuri susiduria su sunkumais ir krizėmis. Siekiama, kad šeima gautų pagalbą, kol problemos dar nėra įsisenėjusios. Nuo 2017 m. iki 2018 m. rugpjūčio mėn. minėtas paslaugas gavo 20 744 asmenys.
13. Nuo 2017 m. spalio mėn. pradžios Lietuvoje pradėjo veikti „Tėvų linija“, kurios finansavimą užtikrina Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, organizuodama nevyriausybinės organizacijos projekto, skirto konsultacinei pagalbai telefonu pozityvios tėvystės klausimais teikti tėvams, įtėviams, globėjams ir rūpintojams, finansavimo konkursą. „Tėvų linija“ – tai konsultacinė pagalba telefonu pozityvios tėvystės klausimais, kylančiais tėvams, įtėviams, globėjams, rūpintojams. Darbo dienomis tėvai, įtėviai, globėjai, rūpintojai gali paskambinti nemokamu numeriu ir su profesionaliu psichologu pasikonsultuoti jiems rūpimais vaikų auklėjimo klausimais. Nuo 2017 m. spalio mėn. pradžios iki 2017 m. gruodžio 31 d. darbo dienomis nuo 17 iki 2l val. telefonu buvo suteikta 360 valandų profesionalių konsultacijų tėvams, įtėviams, globėjams ir rūpintojams bei atsakyta į 426 skambučius. Atsižvelgiant į „Tėvų linijos“ paslaugos poreikį, tikslinga ir toliau užtikrinti profesionalias konsultacijas telefonu tėvams, įtėviams, globėjams ir rūpintojams.
14. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2017 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 510,4 tūkst. vaikų, o 2018 m. pradžioje – 503 tūkst. vaikų. Palyginti su 2017 m., vaikų skaičius sumažėjo šiek tiek daugiau nei 7 tūkst. Bendrą vaikų skaičiaus mažėjimą pastaraisiais metais lemia mažas gimstamumas ir didėjanti emigracija.
Pažymėtina, kad bendras globos įstaigose globojamų (rūpinamų) vaikų skaičius nuo 2016 m. mažėja: 2016 m. – 3 142 vaikai, 2017 m.– 2 813 vaikų, o vaikų, globojamų šeimoje, skaičius didėja: 2016 m. – 5 381 vaikas, 2017 m. – 5 499 vaikai. Šeimynose globojamų (rūpinamų) vaikų skaičius nuo 2016 m. taip pat didėja: 2016 m. – 430 vaikų, 2017 m. – 442 vaikai. 2018 m. III ketvirtį jau beveik pasiekti 2017 m. rodikliai.
2017 m. globėjų (rūpintojų) šeimose auginamų vaikų buvo 62,9 procento nuo bendro globojamų (rūpinamų) vaikų skaičiaus. Nuo 2016 m. iki 2018 m. vaikų globos įstaigose globojamų vaikų skaičius sumažėjo 18 procentų. Atkreiptinas dėmesys, kad vaikų iki 3 metų, patenkančių į vaikų globos įstaigas, skaičius taip pat mažėja: 2016 m. – 369, 2017 m. – 270, o 2018 m. III ketvirtį – 183.
15. Strateginės Veiksmų plano kryptys:
15.1. prevencinė – įgyvendinamos Veiksmų plano priemonės, orientuotos į paslaugų šeimai ir vaikui prieinamumo užtikrinimą, siekiant, kad vaikas augtų biologinėje šeimoje;
15.2. intervencinė – įgyvendinamos Veiksmų plano priemonės, skirtos socialinę riziką patiriantiems ir (ar) tėvų globos netekusiems vaikams, nuo smurto nukentėjusiems vaikams bei jų šeimų nariams, įvertinant vaiko raidos ypatumus ir atsižvelgiant į individualius vaiko poreikius;
15.3. integracinė – įgyvendinamos Veiksmų plano priemonės, skirtos vaikui rengti savarankiškam gyvenimui ir jo dalyvavimui visuomenės gyvenime užtikrinti, vaiko gerovei, atsakingai tėvystei, pozityviam socialiniam ir emociniam vaiko ugdymui šeimoje ir visuomenėje propaguoti, tarpinstituciniam ir tarptautiniam bendradarbiavimui skatinti, siekiant užtikrinti vaiko teises.
II SKYRIUS
VEIKSMŲ PLANO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
16. Veiksmų plano tikslas – atsižvelgiant į vaiko interesus ir poreikius, sudaryti prielaidas vaikui augti biologinėje šeimoje, didinant prevencinių ir kompleksinių paslaugų prieinamumą vaikui bei jo biologinei šeimai krizinėse situacijose ar nukentėjus nuo smurto, o netekusiam tėvų globos vaikui – sudarant tinkamas globos (rūpybos) ar įvaikinimo sąlygas, kurios atitiktų geriausius vaiko interesus bei poreikį augti šeimos aplinkoje arba aplinkoje, artimoje šeimai, tinkamai pasirengti savarankiškam gyvenimui šeimoje ir visuomenėje.
17. Veiksmų plano uždaviniai:
17.1. organizuoti ir teikti prevencines bei kompleksines paslaugas vaikui ir šeimai, kurios sudarytų galimybes vaikui augti biologinėje šeimoje;
17.2. didinti galimybes tėvų globos netekusiam vaikui grįžti į savo tėvų biologinę šeimą arba būti globojamam (rūpinamam), prižiūrimam šeimoje, šeimynoje ar įvaikintam ir pasirengti savarankiškam gyvenimui;
17.4. organizuoti informacijos apie vaiko gerovę ir šeimos vertę visuomenės gyvenime sklaidą ir plėsti tarpinstitucinį bei tarptautinį bendradarbiavimą;
III SKYRIUS
VEIKSMŲ PLANO ĮGYVENDINIMO REZULTATAI
18. Veiksmų plano įgyvendinimo rezultatai:
18.1. bus teikiamos prevencinės ir kompleksinės paslaugos nuo smurto nukentėjusiems vaikams ir jų šeimų nariams, ugdomi pozityvios tėvystės įgūdžiai, tai sudarys prielaidas vaikui augti biologinėje šeimoje;
18.2. bus užtikrintas paslaugų teikimas globėjams (rūpintojams), budintiems globotojams, įtėviams, šeimynų dalyviams, siekiant sudaryti galimybes likusiam be tėvų globos vaikui gyventi globėjų (rūpintojų) šeimoje, šeimynoje ar įtėvių šeimoje;
18.3. bus patobulinta specialistų, dirbančių vaiko gerovės srityje, kvalifikacija, siekiant gerinti teikiamų paslaugų kokybę ir veiksmingumą;
18.4. bus užtikrinta informacijos apie vaiko gerovę ir šeimos vertę visuomenės gyvenime sklaida, siekiant didinti visuomenės informuotumą apie šeimos ir vaiko gerovę, plėtojamas tarpinstitucinis ir tarptautinis bendradarbiavimas, didinant šeimos ir vaiko gerovę;
IV SKYRIUS
VEIKSMŲ PLANO ĮGYVENDINIMAS IR FINANSAVIMAS
20. Veiksmų planas finansuojamas iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, savivaldybių biudžetų lėšų, taip pat iš kitų teisėtų šaltinių. Veiksmų plano įgyvendinimo priemonių planas pateikiamas Veiksmų plano 1 priede.
Vaiko gerovės 2019–2021 metų
veiksmų plano
1 priedas
VAIKO GEROVĖS 2019–2021 METŲ VEIKSMŲ PLANO ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ PLANAS
| Uždavinio pavadinimas |
Priemonės pavadinimas |
Vykdymo terminas |
Numatomos lėšos (tūkst. Eur) |
Numatomų lėšų šaltinis |
Atsakingi vykdytojai |
||
| 2019 metai |
2020 metai |
2021 metai |
|||||
| 1. Organizuoti ir teikti prevencines bei kompleksines paslaugas vaikui ir šeimai, kurios sudarytų galimybes vaikui augti biologinėje šeimoje
|
1.1. Skatinti ir plėsti vaikų dienos centrų savivaldybėse veiklą, teikiant nestacionarias dienos socialinės priežiūros paslaugas vaikams ir šeimoms, organizuojant Vaikų dienos centrų veiklos projektų finansavimo 2019–2021 metais atrankos konkursus |
2019–2021 metai |
4 312 |
4 312 |
4 312 |
Valstybės biudžeto lėšos
|
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija (toliau – Ministerija), Socialinių paslaugų priežiūros departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Departamentas), savivaldybės |
| 1.2. Teikti kompleksines paslaugas šeimoms ir vaikams |
2019–2021 metai |
7 080
|
11 296 |
8 111 |
Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir valstybės biudžeto lėšos |
Ministerija |
|
| 1.3. Plėtoti savivaldybėse kompleksinę pagalbą galimai smurtą ir prievartą |
2019–2021 metai |
120
|
120
|
120
|
Valstybės biudžeto lėšos
|
Ministerija, Departamentas, savivaldybės |
|
|
|
patyrusiems vaikams (liudininkams) bei jų šeimų nariams |
||||||
| 1.4. Plėtoti Vaikų, nukentėjusių nuo seksualinės prievartos, pagalbos centro veiklą |
2019–2021 metai |
20 |
20 |
20 |
Valstybės biudžeto lėšos |
Ministerija, globos namai „Užuovėja“ |
|
| 1.5. Finansuoti nevyriausybinių organizacijų, dirbančių šeimos gerovės srityje ir teikiančių įvairiapuses paslaugas šeimai, skirtas tėvų atsakomybei stiprinti ir pozityviai tėvystei plėtoti, veiklos projektus |
2019–2021 metai |
309
|
309 |
309 |
Valstybės biudžeto lėšos |
Ministerija
|
|
| 1.6. Finansuoti nevyriausybinių organizacijų projektus, skirtus konsultacinei pagalbai pozityvios tėvystės klausimais teikti vaiko tėvams, įtėviams, globėjams, rūpintojams |
2019–2021 metai |
95 |
95 |
95 |
Valstybės biudžeto lėšos
|
Ministerija
|
|
| 1.7. Finansuoti bendravimo su vaiku kursus nepasiturintiems vaikų tėvams (įtėviams), globėjams, rūpintojams |
2019–2021 metai |
9 |
9 |
9 |
Valstybės biudžeto lėšos |
Ministerija |
|
| 2. Gerinti galimybes tėvų globos netekusiam vaikui grįžti į savo biologinę šeimą arba būti globojamam (rūpinamam) šeimoje, šeimynoje ar įvaikintam ir pasirengti savarankiškam gyvenimui |
2.1. Remti nevyriausybines organizacijas, teikiančias paslaugas globėjams (rūpintojams), įtėviams, budintiems globotojams, šeimynų dalyviams, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atestuotiems asmenims, ir viešinančias vaiko globą (rūpybą) šeimoje bei įvaikinimą |
2019–2021 metai |
75 |
75 |
75 |
Valstybės biudžeto lėšos
|
Ministerija, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau –Tarnyba), savivaldybės |
| 3. Tobulinti specialistų, dirbančių vaiko gerovės srityje, kvalifikaciją |
3.1. Organizuoti įvairių sričių specialistų, dirbančių vaiko gerovės srityje, mokymus |
2019–2021 metai |
50
|
50
|
50
|
Valstybės biudžeto lėšos
|
Ministerija, Tarnyba |
| 3.2. Organizuoti specialistų, dirbančių vaiko gerovės srityje, mokymus kompetencijoms, reikalingoms darbui su negalią ir / ar specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais vaikais |
2019–2021 metai |
24 |
24 |
24 |
Valstybės biudžeto lėšos |
Ministerija, Tarnyba |
|
| 3.3. Organizuoti darbuotojų, siekiančių vykdyti asmenų, norinčių tapti vaiko globėjais (rūpintojais), įtėviais, rengimą ir vertinimą, mokymą pagal bendrą globėjų (rūpintojų) ir įtėvių mokymo programą ir organizuoti jų atestavimą |
2019–2021 metai |
50
|
50
|
50
|
Valstybės biudžeto lėšos
|
Ministerija, Tarnyba |
|
| 4. Organizuoti informacijos apie vaiko gerovę ir šeimos vertę visuomenės gyvenime sklaidą ir plėsti tarpinstitucinį bei tarptautinį bendradarbiavimą
|
4.1. Organizuoti renginius (seminarus, konferencijas, akcijas), skirtus gerajai patirčiai vaiko gerovės srityje skleisti, formuojant visuomenės nepakantumą smurtui prieš vaikus, parengti ir išleisti informacinius bei metodinius leidinius, skleisti su vaiko gerove susijusias aktualijas ir problemas per žiniasklaidos priemones, akcijas, šventes, formuojant teigiamą nuomonę apie vaiko globą (rūpybą) šeimoje, šeimynoje ir įvaikinimą |
2019–2021 metai |
58
|
58
|
58
|
Valstybės biudžeto lėšos
|
Ministerija, Tarnyba |
| 4.2. Skirti lėšų nevyriausybinėms organizacijoms, vykdančioms švietėjišką ir atstovaujamąją veiklą vaiko gerovės srityje, kurios vienija kitas nevyriausybines organizacijas, dirbančias vaiko gerovės srityje, atrenkant projektus konkurso būdu |
2019–2021 metai |
50
|
50
|
50 |
Valstybės biudžeto lėšos |
Ministerija |
|
| 4.3. Skirti lėšų nevyriausybinėms organizacijoms, vykdančioms ir siekiančioms vykdyti tarptautinių organizacijų projektus vaiko gerovės ir vaiko teisių apsaugos srityje |
2019–2021 metai |
4 |
4 |
4 |
Valstybės biudžeto lėšos |
Ministerija |
|
| 4.4. Plėtoti bendradarbiavimą su tarptautinėmis organizacijomis vaiko gerovės ir smurto prieš vaikus prevencijos srityje, skleisti informaciją visuomenėje |
2019–2021 metai |
10 |
10
|
10
|
Valstybės biudžeto lėšos
|
Ministerija |
|
| 4.5. Pervesti lėšas premijoms daugiavaikėms motinoms, apdovanotoms ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu |
2019–2021 metai |
17 |
17 |
17 |
Valstybės biudžeto lėšos |
Ministerija |
|
| 5. Vykdyti Vaiko gerovės |
5.1. Išanalizuoti ir įvertinti veiksnius, susijusius su vaiko gerove, ir vaiko teisių apsaugą bei paslaugų vaikui ir šeimai poreikį |
2019–2021 metai |
– |
– |
– |
|
Ministerija |
| Iš viso: |
|
12 283 |
16 499 |
13 314 |
|
|
|
__________________
Vaiko gerovės 2019–2021 metų
veiksmų plano
2 priedas
VAIKO GEROVĖS 2019–2021 METŲ VEIKSMŲ PLANO ĮGYVENDINIMO VERTINIMO KRITERIJŲ IR JŲ REIKŠMIŲ SĄRAŠAS
| Vertinimo kriterijus |
Vertinimo kriterijaus reikšmės |
Vertinimo kriterijaus pasiekimo stebėseną vykdanti institucija |
|||||
| 2019 metai |
2020 metai |
2021 metai |
|||||
| 1 uždavinys – organizuoti ir teikti prevencines bei kompleksines paslaugas vaikui ir šeimai, kurios sudarytų galimybes vaikui augti biologinėje šeimoje |
|||||||
| P-1-1 Vaikų, nuolat lankančių vaikų dienos centrus, dalis nuo bendro vaikų dienos centrų veikloje dalyvaujančių vaikų skaičiaus (proc.) |
92 |
92 |
92 |
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija (toliau – Ministerija), Socialinių paslaugų priežiūros departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Departamentas), savivaldybės |
|||
| P-1-2 Socialines paslaugas gavusių tikslinių grupių asmenų (šeimų) skaičius (vienetai) |
4 500 |
4 500 |
2 000 |
Ministerija |
|||
| P-1-3 Vaikų, nukentėjusių nuo smurto, ir jų šeimų narių, kuriems suteikta kompleksinė pagalba (socialinės, psichologinės, teisinės, laikino apgyvendinimo ir kitos paslaugos), skaičius (asmenys) |
850 |
850 |
850 |
Ministerija, Departamentas, savivaldybės |
|||
| P-1-4 Vaikų, kuriems suteikta pagalba Vaikų, nukentėjusių nuo seksualinės prievartos, pagalbos centre, skaičius (asmenys) |
200 |
200 |
200 |
Ministerija, globos namai „Užuovėja“ |
|||
| P-1-5 Finansuotų nevyriausybinių organizacijų, dirbančių šeimos gerovės srityje ir teikiančių įvairiapuses paslaugas šeimai tėvų atsakomybei stiprinti ir pozityviai tėvystei plėtoti, skaičius (vienetai) |
70 |
70 |
70 |
Ministerija |
|||
| P-1-6 Finansuotų nevyriausybinių organizacijų, skirtų konsultacinei pagalbai pozityvios tėvystės klausimais teikti vaiko tėvams, įtėviams, globėjams, rūpintojams, veiklos projektų skaičius (vienetai) |
1 |
1 |
1 |
Ministerija |
|||
| P-1-7 Nepasiturinčių tėvų / įtėvių / globėjų / rūpintojų, gavusių lėšų bendravimo su vaiku kursų išlaidoms apmokėti, skaičius (vienetai) |
100 |
100 |
100 |
Ministerija |
|||
| 2 uždavinys – gerinti galimybes tėvų globos netekusiam vaikui grįžti į savo biologinę šeimą arba būti globojamam (rūpinamam) šeimoje, šeimynoje ar įvaikintam ir pasirengti savarankiškam gyvenimui |
|||||||
| P-2-1 Paremtų nevyriausybinių organizacijų, teikiančių paslaugas globėjams (rūpintojams), įtėviams, budintiems globotojams, šeimynų dalyviams, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atestuotiems asmenims ir viešinančių vaiko globą (rūpybą) šeimoje bei įvaikinimą, skaičius (vienetai) |
9
|
9
|
9
|
Ministerija, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba), savivaldybės |
|||
| 3 uždavinys – tobulinti specialistų, dirbančių vaiko gerovės srityje, kvalifikaciją |
|||||||
| P-3-1 Darbuotojų, dirbančių vaiko gerovės srityje ir apmokytų spręsti vaiko teisių apsaugos klausimus, skaičius (asmenys) |
600 |
600 |
600 |
Ministerija, Tarnyba |
|||
| P-3-2 Apmokytų darbuotojų, dirbančių su specialiųjų ugdymosi poreikių ir (ar) negalią turinčias vaikais, skaičius (vienetai) |
250 |
250 |
250 |
Ministerija, Tarnyba |
|||
| P-3-3 Darbuotojų, siekiančių vykdyti asmenų, norinčių tapti vaiko globėjais (rūpintojais), įtėviais, rengimą ir vertinimą, mokymą pagal bendrą globėjų (rūpintojų) ir įtėvių mokymo programą, skaičius (asmenys) |
200 |
200
|
200 |
Ministerija, Tarnyba |
|||
| 4 uždavinys – organizuoti informacijos apie vaiko gerovę ir šeimos vertę visuomenės gyvenime sklaidą ir plėsti tarpinstitucinį bei tarptautinį bendradarbiavimą |
|||||||
| P-4-1 Įgyvendintų veiklų ar priemonių (televizijos laidų, socialinių reklamų, seminarų ir kt.) skaičius (vienetai) |
6 |
9 |
9 |
Ministerija, Tarnyba |
|||
| P-4-2 Paremtų nevyriausybinių organizacijų, vykdančių švietėjišką ir atstovaujamąją veiklą vaiko gerovės srityje, kurios vienija kitas nevyriausybines organizacijas, dirbančias vaiko gerovės srityje, skaičius (vienetai) |
4 |
4 |
4 |
Ministerija |
|||
| P-4-3 Paremtų nevyriausybinių organizacijų, kurios vykdo ir siekia vykdyti tarptautinių organizacijų projektus vaiko gerovės ir vaiko teisių apsaugos srityje, skaičius (vienetai) |
1 |
1 |
1 |
Ministerija |
|||
| P-4-4 Tarptautinių organizacijų, kurioms mokama narystės įmoka, skaičius (vienetai) |
1 |
1 |
1 |
Ministerija |
|||
| P-4-5 Daugiavaikių motinų, gavusių premijas, skaičius (vienetai)
|
45 |
45 |
45 |
Ministerija |
|||
| 5 uždavinys – vykdyti vaiko gerovės sistemos stebėseną |
|||||||
| P-5-1 Atliktų mokslinių tyrimų, kurių metu vykdyta vaiko gerovės stebėsena, pokyčių įvertinimas, skaičius (vienetai) |
– |
– |
1 |
Ministerija |
|||
________________________