LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL LIETUVOS MEDICINOS NORMOS MN 162:2018
„MEDICINOS PSICHOLOGAS“ PATVIRTINIMO
2018 m. gegužės 30 d. Nr. V-627
Vilnius
Siekdamas nustatyti medicinos psichologo teises, pareigas bei profesinės kompetencijos reikalavimus:
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro
2018 m. gegužės 30 d.
įsakymu Nr. V-627
LIETUVOS MEDICINOS NORMA MN 162:2018
MEDICINOS PSICHOLOGAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Lietuvos medicinos norma MN 162:2018 „Medicinos psichologas“ (toliau – Lietuvos medicinos norma) nustato medicinos psichologo teises, pareigas ir kompetenciją.
2. Ši Lietuvos medicinos norma privaloma visiems medicinos psichologams, dirbantiems Lietuvos Respublikoje, jų darbdaviams, taip pat institucijoms, rengiančioms šiuos specialistus, tobulinančioms jų kvalifikaciją bei kontroliuojančioms jų veiklą.
3. Šioje Lietuvos medicinos normoje vartojamos sąvokos ir jų apibrėžtys:
3.1. Medicinos psichologas – sveikatos sistemoje dirbantis specialistas, įgijęs medicinos psichologo profesinę kvalifikaciją.
3.2. Medicinos psichologija – klinikinės ir sveikatos psichologijos mokslų praktika gydyti ligas ir sutrikimus, vykdyti jų prevenciją ir stiprinti sveikatą, remiantis sistemine biologinių, psichologinių ir socialinių veiksnių sąveika.
3.3. Medicinos psichologo praktika – medicinos psichologo pagal įgytą profesinę kvalifikaciją ir Lietuvos medicinos normos nustatytą kompetenciją atliekama asmens sveikatos priežiūra, apimanti psichologinį įvertinimą, psichologines intervencijas ligoms ir sutrikimams gydyti, psichologinėms problemoms spręsti ir psichosocialiniam funkcionavimui gerinti, ligų ir sutrikimų prevenciją ir sveikatos stiprinimą, remiantis sistemine biologinių, psichologinių ir socialinių veiksnių sąveika.
3.4. Psichologinė intervencija – gydymo metu medicinos psichologo teikiamos individualios ar grupinės psichologinės konsultacijos, taikomos psichologinio poveikio priemonės ir psichoterapijos technikos ligoms ir sutrikimams gydyti, psichologinėms problemoms spręsti ir psichosocialiniam funkcionavimui gerinti.
3.5. Psichologinio poveikio priemonė – psichologinis būdas paveikti paciento motyvaciją, nuostatas, poreikius, elgesį ar emocinę savijautą, siekiant paciento sveikatos ir gerovės.
3.6. Psichologinis įvertinimas – vadovaujantis įvairių šaltinių ir įvairiais psichologinio įvertinimo metodais gauta informacija, atliekamas paciento psichologinio funkcionavimo ypatumų (asmenybės, emocinių, kognityvinių ir elgesio), psichologinių sunkumų ir galių, psichikos sutrikimų simptomų ir požymių, sveikatos būklę veikiančių veiksnių nustatymas ir psichologinės išvados su rekomendacijomis, kaip spręsti paciento psichologines problemas arba gydyti psichikos sutrikimus, pateikimas.
3.7. Psichologinis konsultavimas – tikslingas psichologijos mokslu grįstas pokalbis tarp medicinos psichologo ir paciento, siekiant padėti pacientui spręsti psichologinius sunkumus.
3.8. Psichologo profesinė etika – Lietuvos psichologų profesinės etikos kodekse nurodytos vertybės ir etikos principai, kuriais psichologas privalo remtis profesinėje veikloje.
3.9. Psichoterapinė technika – trumpalaikio specializuoto psichologinio poveikio būdas, naudojamas atliekant psichologinę-psichoterapinę intervenciją. Psichoterapinę techniką taiko medicinos psichologas, psichoterapinės technikos temas studijavęs universitetinėje programoje, arba baigęs psichoterapinės technikos mokymo kursus ir turintis jų baigimo pažymėjimą.
4. Medicinos psichologo profesinę kvalifikaciją įgijusiais laikomi asmenys:
4.1. baigę universitetinę psichologijos bakalauro studijų programą arba išlyginamąsias psichologijos studijas ir sveikatos psichologijos ar klinikinės psichologijos magistro studijų programą;
4.2. baigę vienpakopę penkerių metų universitetinę psichologijos studijų programą ir turintys medicinos psichologo spaudo numerį, suteiktą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. sausio 6 d. įsakymo Nr. V-1 „Dėl numerio sveikatos specialisto spaudui suteikimo ir panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ nustatyta tvarka.
5. Užsienyje įgyta medicinos psichologo profesinė kvalifikacija pripažįstama Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo ir kitų profesinių kvalifikacijų pripažinimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.
6. Teisę verstis medicinos psichologo praktika turi asmuo Lietuvos medicinos normos nustatyta tvarka įgijęs medicinos psichologo profesinę kvalifikaciją ir turintis medicinos psichologo spaudo numerį.
7. Medicinos psichologas verčiasi medicinos psichologo praktika Lietuvos Respublikoje tik asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, turinčioje galiojančią įstaigos asmens sveikatos priežiūros licenciją teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurias kartu su kitais asmens sveikatos priežiūros specialistais teikia ir medicinos psichologas.
8. Medicinos psichologas dirba savarankiškai ir bendradarbiaudamas su sveikatos priežiūros specialistais.
9. Medicinos psichologas vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais, šia Lietuvos medicinos norma ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais medicinos psichologo veiklą, psichologo profesinę etiką, įstaigos, kurioje dirba, įstatais (nuostatais), vidaus tvarkos taisyklėmis ir savo pareigybės aprašymu.
II SKYRIUS
TEISĖS
10. Medicinos psichologas turi teisę:
10.1. verstis medicinos psichologo praktika šios Lietuvos medicinos normos ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, nustatyta tvarka;
10.2. atsisakyti teikti psichologines paslaugas, jei tai prieštarauja psichologo profesinės etikos principams arba gali sukelti realų pavojų paciento ar psichologo gyvybei ir (ar) sveikatai, išskyrus atvejus, kai teikiama būtinoji medicinos pagalba;
10.5. susipažinti su asmens sveikatos priežiūros įstaigoje esamais medicinos dokumentais apie pacientą tuo atveju, kai tai reikalinga asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimui;
10.6. teikti pasiūlymus asmens sveikatos priežiūros specialistų komandos nariams ir vadovybei dėl paslaugų pacientams ir medicinos psichologo darbo organizavimo;
III SKYRIUS
PAREIGOS
12. Medicinos psichologas privalo:
12.1. pagal savo kompetenciją, nurodytą šioje Lietuvos medicinos normoje, ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje dirba, licenciją, atlikti psichologinį įvertinimą, taikyti psichologines intervencijas, o įtaręs psichikos ar kitą sveikatos sutrikimą, siųsti psichiatro ar vaikų ir paauglių psichiatro konsultacijos;
12.4. turėti spaudą, kurio numeris suteikiamas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. sausio 6 d. įsakymo Nr. V-1 „Dėl Numerio sveikatos specialisto spaudui suteikimo ir panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ nustatyta tvarka;
12.8. tvarkyti medicinos psichologo praktikos dokumentus medicinos psichologo praktikos dokumentų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka;
12.9. paaiškinti medicinos psichologo praktikos aplinkybes Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, teisėsaugos institucijų ir kitų kontroliuojančių institucijų prašymu;
12.10. taikyti tik psichologijos mokslo ir praktikos įrodymais pagrįstus, saugius tyrimo, gydymo ir prevencijos metodus, išskyrus teisės aktuose nustatytas išimtis;
IV SKYRIUS
KOMPETENCIJA
13. Medicinos psichologo profesinę kompetenciją sudaro žinios, gebėjimai ir įgūdžiai, kuriuos jis įgyja baigęs medicinos psichologo profesinę kvalifikaciją suteikiančias studijas bei nuolat tobulindamas įgytą profesinę kvalifikaciją, atsižvelgdamas į nuolatinę psichologijos mokslo, technikos ir praktikos pažangą.
14. Medicinos psichologas turi žinoti medicinos statistikos, sveikatos draudimo ir sveikatos teisės pagrindus, dokumentų rengimo, tvarkymo ir apskaitos pagrindus.
16. Medicinos psichologas turi išmanyti:
16.1. mokslo įrodymais grįstos psichologijos praktikos principus, metodinių rekomendacijų ir gairių taikymą praktikoje;
16.2. teorinį medicinos psichologo profesinės veiklos pagrindimą:
16.2.7. psichoterapijos paradigmas, technikas ir psichologinio poveikio priemones bei jų taikymą gydant psichikos ir somatinius sutrikimus, konsultuojant pacientus, vykdant prevenciją ir reabilitaciją;
16.2.8. psichologinius sveikatos ir ligų ypatumus, sveikatos stiprinimo ir ligų prevencijos principus;
17. Medicinos psichologas turi gebėti:
17.2. organizuoti ir planuoti savo veiklą, veikti savarankiškai, bendrauti ir dirbti komandoje, spręsti problemas ir priimti sprendimus pagal savo kompetenciją;
17.6. atpažinti paciento savižudišką elgesį, įvertinti savižudybės riziką ir suteikti reikiamą pagalbą;
17.7. pasirinkti ir taikyti pacientams, turintiems įvairių psichikos ir elgesio sutrikimų, negalią, priklausantiems skirtingoms sociokultūrinėms grupėms, ir (ar) jų artimiesiems tinkamas psichologines intervencijas: individualias ir grupines psichologines konsultacijas, psichologinio poveikio priemones ir psichoterapijos technikas;
17.9. mokyti pacientus atpažinti ligos paūmėjimą, valdyti ligą, motyvuoti tinkamai vartoti vaistus, laikytis gydymo rekomendacijų ir stiprinti sveikatą;
17.10. savarankiškai ir kartu su kitais sveikatos priežiūros specialistais rengti ir taikyti sveikatos stiprinimo priemones asmeniui, grupei ar bendruomenei;
17.11. savarankiškai ir kartu su kitais sveikatos priežiūros specialistais rengti ir taikyti ligų bei psichologinių problemų prevencijos priemones asmeniui, grupei ar bendruomenei;