DĖL LIETUVOS TSR AUTOMOBILIŲ TRANSPORTO ĮSTATŲ PATVIRTINIMO[1]
LIETUVOS TSR MINISTRŲ TARYBOS
1970 m. balandžio 13 d. nutarimas Nr. 142
(Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1970, Nr. 17-118; 1980, Nr. 36-541)
1. Patvirtinti pridedamus Lietuvos TSR automobilių transporto įstatus.
|
|
PATVIRTINTA Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1970 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 142
|
I. BENDROJI DALIS
1. Automobilių transportas, būdamas viena svarbiausiųjų liaudies ūkio šakų, užtikrina, be kitų transporto rūšių, normalia, pramonės ir žemės ūkio produkcijos gamybą bei cirkuliaciją, tenkina kapitalinės statybos reikmes, gyventojų reikmes transportavimui ir stiprina TSRS gynybinę galią.
2. Lietuvos TSR automobilių transporto įstatai nustato Lietuvos TSR teritorijoje esančių automobilių transporto įmonių ir organizacijų, kitų automobilių turinčių įmonių, organizacijų ir įstaigų nepriklausomai nuo žinybinio jų pavaldumo, taip pat įmonių, organizacijų, įstaigų ir asmenų, besinaudojančių automobilių transportu, pareigas, teises ir atsakomybę.
Įmonės, organizacijos ir įstaigos, turinčios automobilių, transportuodamos krovinius kitoms įmonėms, organizacijoms ir įstaigoms, taip pat veždamos keleivius, bagažą ir paštą, naudojasi teisėmis, vykdo pareigas, yra atsakingos taip, kaip numatyta šiuose įstatuose automobilių transporto įmonėms ir organizacijoms.
Šiais įstatais reglamentuojama transportavimo automobiliais Lietuvos TSR plano sudarymo ir vykdymo tvarka, pagrindinės krovinių, keleivių, bagažo ir pašto vežimo automobiliais sąlygos, taip pat Lietuvos TSR teritorijoje esančių automobilių transporto įmonių ir organizacijų tarpusavio santykiai su kitų transporto rūšių įmonėmis ir organizacijomis, kiek tai liečia transportavimą automobiliais[3].
3. Svarbiausieji Lietuvos TSR teritorijoje esančių automobilių transporto įmonių ir organizacijų uždaviniai yra: visiškai tenkinti liaudies ūkio bei gyventojų reikmes transportavimui automobiliais, užtikrinti, kad automobilių transportas vykdytų krovinių ir keleivių vežimo planus, kad transportuojami kroviniai būtų išsaugojami ir laiku pristatomi į paskirties punktus.
Automobilių transporto įmonės ir organizacijos, taip pat ministerijos, žinybos, įmonės, organizacijos ir įstaigos – krovinių siuntėjos ir gavėjos – privalo, transportuojant krovinius, griežtai laikytis valstybės interesų ir užtikrinti, kad būtų visiškai bei ritmingai vykdomas krovinių transportavimo automobiliais planas, racionaliai naudojami riedmenys, saugiai vyktų automobilių eismas ir būtų maksimaliai mažinamos transporto išlaidos liaudies ūkyje.
4. Šie įstatai taikomi krovinių, keleivių, bagažo ir pašto vežimui Lietuvos TSR automobilių transporto ir plentų ministerijos automobilių transporto įmonių bei organizacijų automobiliais (bendrojo naudojimo automobilių transportas), taip pat vežimui Lietuvos TSR teritorijoje esančių TSRS, Lietuvos TSR, kitų sąjunginių respublikų ministerijų bei žinybų, Liaudies deputatų tarybų vykdomųjų komitetų, kooperatinių ir visuomeninių organizacijų automobilių transporto įmonių bei organizacijų automobiliais (žinybinis automobilių transportas), išskyrus TSRS gynybos ministerijos, Valstybės saugumo komiteto ir TSRS vidaus reikalų ministerijos automobilių transporto įmones bei organizacijas.
5. Transportavimas automobiliais skirstomas į miesto, priemiestinį, tarpmiestinį, tarprespublikinį ir tarptautinį.
Miesto transportavimas – tai tas, kuris vyksta miesto (kitos gyvenamosios vietovės) teritorijoje, priemiestinis – už miesto (kitos gyvenamosios vietovės) ribų iki 50 kilometrų nuotoliu (imtinai), tarpmiestinis – už miesto (kitos gyvenamosios vietovės) ribų daugiau kaip 50 kilometrų nuotoliu, tarprespublikinis – kuris vyksta dviejų ir daugiau sąjunginių respublikų teritorijoje, ir tarptautinis – iš TSRS teritorijos arba į TSRS teritoriją.
6. Remdamasi šiais įstatais, Lietuvos TSR automobilių transporto ir plentų ministerija tvirtina, vėliau paskelbiant Transportavimo automobiliais Lietuvos TSR taisyklių ir tarifų rinkinyje:
a) suderinus su Lietuvos TSR valstybiniu plano komitetu ir Valstybiniu arbitražu prie Lietuvos TSR Ministrų Tarybos,– Krovinių transportavimo automobiliais Lietuvos TSR taisykles, kurios rengiamos, dalyvaujant suinteresuotoms ministerijoms bei žinyboms, ir kuriose yra atskirų krovinių rūšių transportavimo, komercinių operacijų vykdymo, įmonių ir organizacijų krovinių transportavimo bei ekspedijavimo sąlygos.
Įmonių ir organizacijų krovinių transportavimo bei ekspedijavimo sąlygų dalis, kuri liečia Lietuvos TSR teritorijoje esančių automobilių transporto įmonių bei organizacijų tarpusavio santykius su kitų rūšių transporto įmonėmis bei organizacijomis, tvirtinama, suderinus su atitinkamomis transporto žinybomis;
b) kartu su atitinkama ministerija (žinyba) ir suderinusi su Lietuvos TSR valstybiniu plano komitetu bei Valstybiniu arbitražu prie Lietuvos TSR Ministrų Tarybos – atskirų liaudies ūkio šakų įmonių, organizacijų ir įstaigų krovinių vežimo Lietuvos TSR automobiliais ypatingąsias sąlygas;
c) kartu su atitinkama transporto žinyba ir suderinusi su Valstybiniu arbitražu prie Lietuvos TSR Ministrų Tarybos – Centralizuoto krovinių atvežimo (išvežimo) automobiliais į geležinkelio stotis, uostus (prieplaukas) ir aerouostus Lietuvos TSR taisykles;
e) suderinusi su Lietuvos TSR valstybiniu plano komitetu – Gyventojų krovinių transportavimo bei ekspedijavimo Lietuvos TSR taisykles[4].
7. Automobilių transporto įmonės ir organizacijos privalo sistemingai gerinti savo ekonominį darbą, tobulinti transportavimo metodus ir ieškoti papildomų rezervų transportavimo savikainai mažinti bei rentabilumui didinti.
8. Lietuvos TSR automobilių transporto ir plentų ministerijos automobilių transporto įmonėms bei organizacijoms pavedama:
a) transportuoti valstybinių, kooperatinių ir visuomeninių įmonių, organizacijų bei įstaigų krovinius, nepriklausomai nuo žinybinio jų pavaldumo.
Pagrindinis bendrojo naudojimo automobilių transporto įmonių ir organizacijų uždavinys yra centralizuotai vežti krovinius miestuose ir pramonės centruose pramonės įmonėms, statyboms, tiekimo, prekybos ir transporto bei ekspedicijos organizacijoms, statybinių medžiagų pramonės įmonėms, centralizuotai atvežti (išvežti), krovinius į geležinkelio stotis, uostus (prieplaukas) ir aerouostus, vežti krovinius kaime – tokį jų kiekį, koks kasmet nustatomas valstybiniame ekonominio ir socialinio vystymo plane[5];
d) teikti ministerijoms, žinyboms, įmonėms, organizacijoms ir įstaigoms lengvuosius automobilius tarnybiniam važinėjimui;
e) vykdyti įmonių, organizacijų ir įstaigų, taip pat gyventojų krovinių transportavimą bei ekspedijavimą [6];
9. Žinybinis automobilių transportas vykdo Lietuvos TSR teritorijoje:
pramonės įmonių ir statybų krovinių technologinį bei ūkinį visų rūšių krovinių transportavimą, išskyrus centralizuotą transportavimą, taip pat tarpmiestinį transportavimą, kurį vykdo bendrojo naudojimo automobilių transportas. Statybos ministerijų automobilių transportas prireikus gali taip pat vykdyti centralizuotą ir tarpmiestinį krovinių vežimą iš savo sistemos įmonių;
kolūkių vidaus ir tarybinių ūkių vidaus krovinių transportavimą, betarpiškai susijusį su žemės ūkio gamybos technologija.
Kolūkių ir tarybinių ūkių technologinius krovinius centralizuotai transportuoti kaime gali taip pat Valstybinio gamybinio techninio žemės ūkio aprūpinimo komiteto sistemos automobilių transportas.
Technologinio krovinių transportavimo .sąrašą nustato atitinkamos ministerijos ir žinybos, suderinusios su Lietuvos TSR automobilių transporto ir plentų ministerija.
Technologinio krovinių transportavimo žinybiniais automobiliais tvarką nustato atitinkamos ministerijos, žinybos, Liaudies deputatų tarybų vykdomieji komitetai, kooperatinės ir visuomeninės organizacijos, o jeigu šį transportavimą vykdo bendrojo naudojimo automobilių transporto įmonės ir organizacijos – Krovinių transportavimo automobiliais Lietuvos TSR taisyklės.
10. Gyventojų krovinių transportavimo bei ekspedijavimo sąlygas, kiek tai liečia bendrojo naudojimo automobilių transporto įmonių ir organizacijų tarpusavio santykius su kitų rūšių transportu, tvirtina Automobilių transporto ir plentų ministerija, suderinusi su atitinkamomis transporto ministerijomis ir organizacijomis [7]
11. Lietuvos TSR automobilių transporto ir plentų ministerija, suderinusi su Lietuvos TSR valstybiniu plano komitetu, tvirtina ir skelbia Transportavimo automobiliais Lietuvos TSR taisyklių ir tarifų rinkinių sąrašą automobilių kelių, kuriais reguliarus tarpmiestinis krovinių transportavimas vykdomas bendrojo naudojimo automobiliais, transportuojamų tarp miestų krovinių priėmimo ir išdavimo punktus, nurodydama atstumą tarp šių punktų, taip pat informuoja apie tai suinteresuotus krovinių siuntėjus per automobilių transporto įmones arba organizacijas.
Tarpmiestinį krovinių transportavimą automobilių keliais, neįtrauktais į nurodytą sąrašą, vykdo bendrojo naudojimo automobilių transporto įmonės ir organizacijos, susitarusios su krovinių siuntėjais (gavėjais).
Ministerijų ir žinybų, Liaudies deputatų tarybų vykdomųjų komitetų, kooperatinių ir visuomeninių organizacijų įmonės, organizacijos ir įstaigos gali vykdyti tarpmiestinį krovinių transportavimą Lietuvos TSR Ministrų Tarybos tvirtinamų tarpmiestinio krovinių transportavimo automobiliais Lietuvos TSR organizavimo nuostatų numatyta tvarka [8].
12. Tarprespublikinio transportavimo automobiliais tvarka ir sąlygos nustatomos Lietuvos TSR automobilių transporto ir plentų ministerijos bei kitų sąjunginių respublikų automobilių transporto valdymo organų susitarimu.
Nesant nurodyto susitarimo, taikomos šio transportavimo tvarka ir sąlygos, galiojančios sąjunginėje respublikoje, kurios teritorijoje automobilių transporto įmonė (organizacija) priėmė vežti krovinius, keleivius, bagažą arba paštą.
13. Tarptautinis krovinių, keleivių ir bagažo vežimas automobiliais atliekamas TSRS įstatymų nustatyta tvarka.
II. RIEDMENYS, AUTOMOBILIŲ KELIAI, ĮRENGINIAI IR ĮTAISAI KROVINIŲ TRANSPORTAVIMUI BEI KELEIVIŲ APTARNAVIMUI ORGANIZUOTI RIEDMENYS
14. Kroviniams, keleiviams, bagažui ir paštui vežti įmonės bei organizacijos privalo turėti riedmenis: įvairios keliamosios galios sunkvežimius ir automobilių priekabas (bortinius, savivarčius, furgonus, jų tarpe – izoterminius, cisternas ir kt.). padidinto pravažumo automobilius, automobilius-vilkikus su puspriekabėmis, įvairių tipų autobusus, taip pat lengvuosius automobilius, įskaitant taksi automobilius.
Lietuvos TSR automobilių transporto ir plentų ministerija imasi priemonių, įgalinančių aprūpinti bendrojo naudojimo automobilių transporto įmones riedmenimis, atsižvelgiant į transporto įmonių aptarnavimo zonos liaudies ūkio ir gyventojų reikmę transportui.
15. Automobilių transporto riedmenų ir įrenginių priežiūros tvarka, taip pat šių riedmenų techninio eksploatavimo tvarka nustatomos taisyklėse ir instrukcijose, kurios rengiamos, dalyvaujant suinteresuotoms ministerijoms bei žinyboms, ir kurias tvirtina Lietuvos TSR automobilių transporto ir plentų ministerija.
AUTOMOBILIŲ IR PRIVAŽIUOJAMIEJI KELIAI
16. Respublikos automobilių keliai skirstomi į bendrojo naudojimo kelius (valstybinės, respublikinės ir vietinės reikšmės), žinybinius kelius (kolūkių, tarybinių ūkių, įmonių, organizacijų ir įstaigų) ir miestų bei miesto gyvenviečių gatves.
Bendrojo naudojimo automobilių keliai yra Automobilių transporto ir plentų ministerijos žinioje, žinybiniai keliai – atitinkamų kolūkių, tarybinių ūkių, įmonių, organizacijų ir įstaigų žinioje, gatvės miestuose bei miesto gyvenvietėse – atitinkamų Liaudies deputatų tarybų vykdomųjų komitetų žinioje[9].
Automobilių keliai miestų ir gyvenviečių teritorijoje yra atitinkamų Liaudies deputatų tarybų vykdomųjų komitetų žinioje, išskyrus bendra-valstybinės ir respublikinės reikšmės kelių ruožus rajoninio pavaldumo miestų bei miesto tipo gyvenviečių teritorijoje, kurie yra Lietuvos TSR automobilių transporto ir plentų ministerijos žinioje.
17. Lietuvos TSR automobilių transporto ir plentų ministerija, Liaudies deputatų tarybų vykdomieji komitetai, taip pat kolūkiai, tarybiniai ūkiai ir kitos įmonės bei organizacijos turi prižiūrėti jų žinioje esančius automobilių kelius, kelių ženklus, rodykles ir kitas eismo reguliavimo technines priemones taip, kad automobilių eismas vyktų be kliūčių ir saugiai, taip pat imtis reikalingų priemonių eismui šiuose keliuose gerinti.
18. Automobilių transporto įmonės ir organizacijos, taip pat kitos įmonės, organizacijos bei įstaigos, turinčios automobilių, veždamos krovinius, keleivius, bagažą ir paštą automobilių keliais, privalo užtikrinti eismo saugumą ir kelių išsaugojimą.
Automobilių keliais draudžiama:
a) važiuoti transporto priemonėms, kurių bendras aukštis su kroviniu viršija eismo taisyklių nustatytus arba kelių ženklais nurodytus gabaritus;
b) vežti krovinius, kurie į plotį yra išsikišę už transporto priemonių gabaritų, nustatytų valstybinio standarto arba techninių sąlygų, taip pat krovinius, kurie yra išsikišę užpakalyje daugiau kaip 2 metrus nuo borto arba velkasi keliu;
c) važiuoti visų rūšių transporto priemonėms, kurių ašies apkrovimas viršija normas, nustatytas valstybiniu standartu arba nurodytas kelių ženkluose.
Negabaritiniai kroviniai atskirais atvejais gali būti transportuojami, kelių organizacijoms ir Valstybinei automobilių inspekcijai leidus, Krovinių transportavimo automobiliais Lietuvos TSR taisyklėse numatyta tvarka.
19. Lietuvos TSR automobilių transporto ir plentų ministerija teikia automobilių keliuose techninę pagalbą riedmenims, nežiūrint tai, kam jie priklauso, apmokant už suteiktas paslaugas pagal tarifus.
Automobilių kelių, kuriuose organizuojama techninė pagalba, sąrašą tvirtina Lietuvos TSR automobilių transporto ir plentų ministerija, ir jis skelbiamas Transportavimo automobiliais Lietuvos TSR taisyklių ir tarifų rinkinyje.
Techninės pagalbos riedmenims organizavimo automobilių keliuose tvarka nustatoma Techninės pagalbos riedmenims organizavimo Lietuvos TSR automobilių keliuose nuostatuose, kuriuos tvirtina Lietuvos TSR automobilių transporto ir plentų ministerija.
Buitinio gyventojų aptarnavimo ministerijos gamybinis susivienijimas „Autoservisas", Volgos automobilių gamyklos automobilių techninio aptarnavimo gamybinio susivienijimo Kauno respublikinis specializuotasis centras, taip pat Lietuvos TSR automėgėjų draugijos įmonės teikia respublikos automobilių keliuose techninę pagalbą gyventojų nuosavoms autotransporto priemonėms, mokant už suteiktas paslaugas pagal tarifus[10].
20. Laikinai nutraukti arba apriboti krovinių, keleivių, bagažo ir pašto vežimą Lietuvos TSR automobilių keliais galima, tik esant stichinio pobūdžio reiškiniams arba dėl kelių bei klimato sąlygų.
Sprendimus nutraukti arba apriboti krovinių, keleivių, bagažo ir pašto vežimą, nurodant, kiek ilgai bus nutrauktas arba apribotas transportavimas, bendravalstybinės ir respublikinės reikšmės automobilių keliais priima Lietuvos TSR automobilių transporto ir plentų ministerija, o rajoninės reikšmės keliais – rajonų Liaudies deputatų tarybų vykdomieji komitetai.
Apie tai, kad laikinai yra nutrauktas arba apribotas transportavimas bendravalstybinės ir respublikinės reikšmės automobilių keliais, Lietuvos TSR automobilių transporto ir plentų ministerija, o kiek tai liečia rajoninės reikšmės kelius, – rajonų Liaudies deputatų tarybų vykdomieji komitetai privalo pranešti suinteresuotoms įmonėms, organizacijoms, įstaigoms ir gyventojams.
Neatidėliotinais atvejais Valstybinė automobilių inspekcija gali uždrausti arba apriboti transportavimą automobiliais kai kuriais gatvių ir kelių ruožais, jeigu tai kelia grėsmę eismo saugumui.
21. Krovinių siuntėjai ir gavėjai privalo turėti privažiuojamuosius kelius nuo automobilių kelių iki pakrovimo bei iškrovimo punktų ir prižiūrėti šiuos kelius taip, kad automobilių eismas jais vyktų be kliūčių ir saugiai ir kad automobiliai jais galėtų laisvai manevruoti bet kurio transportavimo metu.
ĮRENGINIAI IR ĮTAISAI KROVINIŲ TRANSPORTAVIMUI BEI KELEIVIŲ APTARNAVIMUI ORGANIZUOTI
23. Krovinių siuntėjų ir gavėjų krovimo punktai privalo turėti:
mechanizacijos priemones ir reikalinga, skaičių darbininkų, kad būtų išlaikytas nustatytasis krovinių pakrovimo į automobilius ir iškrovimo iš jų laikas, įtaisus, apšviečiančius darbo vietas ir privažiuojamuosius kelius prie jų, dirbant vakare ir naktį, inventorių, takelažą ir prireikus svarstykles kroviniams bei riedmenims sverti, taip pat, priklausomai nuo atliekamų darbų apimties ir pobūdžio, reikalingą skaičių įrengtų krovinių krovimo vietų ir įvažiavimų, išvažiavimų bei sandėlių išdėstymo rodykles.
24. Tarpmiestiniam įmonių, organizacijų, įstaigų ir gyventojų kroviniams transportuoti (jų tarpe tiesioginiu transportavimu kartu su kitų rūšių transportu), smulkiems kroviniams priimti, kroviniams trumpai laikyti ir jų suskirstymui transportavimo kryptimis Lietuvos TSR automobilių transporto ir plentų ministerija steigia sunkvežimių stotis, transportavimo bei ekspedijavimo įmones, agentūras bei kitas organizacijas.
25. Sunkvežimių stotys privalo turėti privažiuojamuosius automobilių kelius, krovimo aikšteles ir reikalingas patalpas kroviniams trumpai laikyti bei suskirstyti transportavimo kryptimis, taip pat mechanizacijos priemones ir įrengimus, kad būtų galima normaliai ir be sutrikimų atlikti visus krovimo darbus.
26. Keleiviams priemiestinio ir tarpmiestinio susisiekimo linijose aptarnauti bendrojo naudojimo automobilių transporto įmonės bei organizacijos, priklausomai nuo transportavimo apimties ir pobūdžio, privalo turėti automobilių stotis ir automobilių paviljonus. Miestų automobilių stotys turi užtikrinti patogų keleivių aptarnavimą.
Automobilių stočių teritorijoje turi būti peronai keleiviams įlipti į autobusus ir taksi bei iš jų išlipti su rodyklėmis ir aptvėrimu, taip pat aikštelės automobiliams bei maršrutiniams taksi stovėti.
27. Bendrojo naudojimo automobilių transporto įmonės ir organizacijos gali, suderinusios su kitų transporto rūšių valdymo organizacijomis, panaudoti šiems valdymo organams priklausančias stočių patalpas automobilių stotims steigti.
28. Automobilių transporto įmonės ir organizacijos autobusų maršrutuose turi įrengti sustojimo punktus, kuriuose būtų nurodyti eismo intervalai arba paskelbti tvarkaraščiai.
29. Miestų autobusų sustojimo punktuose Liaudies deputatų tarybų vykdomieji komitetai privalo įrengti atitinkamus sustojimo vietų ženklus, aikšteles keleiviams įlipti į autobusus ir iš jų išlipti, taip pat autopaviljonus.
Liaudies deputatų tarybų vykdomieji komitetai turi, Lietuvos TSR automobilių transporto ir plentų ministerijos automobilių transporto įmonėms bei organizacijoms pateikus, skirti miestuose ir kitose gyvenamosiose vietovėse specialias aikšteles taksi automobiliams stovėti, įrengiant jose atitinkamus ženklus.
Miestų autobusų maršrutų sustojimo ženklus, aikšteles, autopaviljonus, taip pat stovėjimo vietas lengviesiems taksi remontuoja ir prižiūri atitinkamų Liaudies deputatų tarybų vykdomieji komitetai.
III. KROVIMŲ TRANSPORTAVIMO PLANAVIMAS IR ORGANIZAVIMAS
KROVINIŲ TRANSPORTAVIMO PLANAVIMAS
30. Kroviniai Lietuvos TSR transportuojami automobiliais sutinkamai su planais, kurie parengiami, remiantis gamybos, kapitalinės statybos, žemės ūkio produktų supirkimo, materialinio techninio tiekimo bei prekių apyvartos planais ir pagrindžiami reikalingais skaičiavimais.
Krovinių transportavimo planų rengimo tvarka ir laikas nustatomi TSRS Ministrų Tarybos numatyta tvarka tvirtinamuose nuostatuose.
Įmonės, organizacijos, įstaigos, ministerijos ir žinybos, rengdamos krovinių transportavimo automobiliais planus, privalo atsižvelgti j tai, jog yra būtina:
b) tenkinti liaudies ūkio reikmes krovinių transportavimui ir gerinti jo aptarnavimą, didinant centralizuotą transportavimą, taip pat diegiant racionalius maršrutus ir krovinių srautų schemas;
31. Lietuvos TSR Ministrų Taryba tvirtina metinį krovinių transportavimo bendrojo naudojimo automobiliais planą, kur krovinių transportavimo apimtis paskirstyta:
32. Metinis krovinių transportavimo Lietuvos TSR ministerijų ir žinybų automobiliais planas tvirtinamas Lietuvos TSR Ministrų Tarybos nustatyta tvarka.
33. Metinis krovinių transportavimo, kurį vykdo Lietuvos TSR teritorijoje esančios TSRS ministerijų ir žinybų automobilių transporto įmonės bei organizacijos, planas tvirtinamas šių ministerijų ir žinybų nustatyta tvarka.
34. Remdamasi Lietuvos TSR Ministrų Tarybos patvirtintu metiniu krovinių transportavimo bendrojo naudojimo automobiliais planu, Lietuvos TSR automobilių transporto ir plentų ministerija tvirtina, suderinusi su atitinkamomis ministerijomis bei žinybomis, metinius (suskirsčius ketvirčiais) krovinių transportavimo pavaldžioms automobilių transporto įmonėms ir kitiems atitinkamiems padaliniams planus (suskirsčius krovinių siuntėjais ir gavėjais).
KROVINIŲ TRANSPORTAVIMO ORGANIZAVIMAS
35. Lietuvos TSR bendrojo naudojimo automobilių transporto įmonės ir organizacijos priima vežti:
b) be plano –vienkartinius smulkius krovinius, gyventojų teikiamus krovinius, taip pat krovinius Lietuvos TSR automobilių transporto ir plentų ministerijos nurodymu.
Daržovės, vaisiai ir kiti greitai gendantys žemės ūkio produktai supirkimo organizacijoms ir vartotojų kooperacijos organizacijoms transportuojami sutinkamai su planu, taip pat kai pateikiami (neapribojant) pagal paraiškas, kurios teikiamos prieš penkias dienas iki transportavimo.
Ministerijų„ žinybų ir Liaudies deputatų tarybų vykdomųjų komitetų automobilių transporto įmonės bei organizacijos priima krovinius transportuoti atitinkamoms ministerijoms, žinyboms arba vykdomojo komiteto nustatyta tvarka.
Kroviniai, kuriuos reikia transportuoti dėl stichinės nelaimės arba avarijos, priimami transportuoti be plano ir be eilės.
26. Remdamosi krovinių transportavimo planu, automobilių transporto įmonės ir organizacijos sudaro su krovinių siuntėjais arba krovinių gavėjais metines krovinių transportavimo automobiliais sutartis.
Sudarant su krovinių gavėju krovinių transportavimo sutartį, taip pat priimant iš jo vienkartinį užsakymą, jis naudojasi teisėmis, atlieka pareigas ir yra atsakingas taip, kaip numatyta krovinių siuntėjui šiuose įstatuose.
Metinę sutartį gali sudaryti automobilių transporto įmonė arba organizacija taip pat su tiekimo-realizavimo arba kita organizacija, kuri nėra krovinių siuntėja arba gavėja. Tokiu atveju sutinkamai su sutartimi organizacijos, kurios nėra krovinių siuntėjos arba gavėjos, naudojasi teisėmis, atlieka pareigas ir yra atsakingos taip, kaip šiuose įstatuose numatyta krovinių siuntėjams ir gavėjams.
Atvejai, kada metines krovinių transportavimo automobiliais sutartis sudaro automobilių transporto įmonės arba organizacijos su krovinių gavėjais arba su tiekimo bei realizavimo ar kitomis organizacijomis, kurios nėra krovinių siuntėjos arba gavėjos, nustatomi Krovinių transportavimo automobiliais Lietuvos TSR taisyklėse.
Pagal metinę krovinių transportavimo automobiliais sutartį automobilių transporto įmonė arba organizacija įsipareigoja nustatytu laiku priimti, o krovinių siuntėjas – teikti transportavimui sutartą kiekį krovinių. Metinėje sutartyje nustatoma transportavimo apimtis ir sąlygos, atsiskaitymo tvarka, racionalūs maršrutai bei krovinių srauto schemos.
Sutinkamai su metine sutartimi ir laikantis ketvirčio plano automobilių transporto įmonė arba organizacija prieš 10 dienų iki prasidedant ketvirčiui tvirtina, suderinusi su kroviniu siuntėju, mėnesinius planus ir nustato dešimtdienes planines krovinių transportavimo užduotis pirmajam ketvirčio mėnesiui. Dešimtdienes planinės užduotys antrajam ir trečiajam ketvirčio mėnesiui nustatomos tokia pat tvarka prieš 10 dienų iki prasidedant atitinkamam mėnesiui.
Tipinė metinė krovinių transportavimo automobiliais sutartis parengiama, dalyvaujant suinteresuotoms ministerijoms ir žinyboms, ir ją tvirtina Lietuvos TSR automobilių transporto ir plentų ministerija, suderinusi su Lietuvos TSR valstybinio plano komitetu bei Valstybiniu arbitražu prie Lietuvos TSR Ministrų Tarybos.
Metinių krovinių transportavimo automobiliais sutarčių sudarymo tvarka ir laikas numatomi Krovinių transportavimo automobiliais Lietuvos TSR taisyklėse.
Esant nuolatiniams ūkiniams ryšiams ir stabilioms transportavimo sąlygoms bei apimčiai, automobilių transporto įmonės arba organizacijos ir krovinių siuntėjai (gavėjai) gali sudaryti krovinių transportavimo automobiliais sutartis ilgesniam laikui (2–3 metams)[11].
37. Transportuoti krovinius, kai reikia pergabenti bendrojo naudojimo automobilių transporto riedmenis už Lietuvos TSR ribų dirbti ne nuolatinio jų buvimo vietoje, galima tik Lietuvos TSR Ministrų. Tarybai leidus. Transportuoti krovinius, kai reikia pergabenti riedmenis dirbti ne nuolatinėje jų buvimo vietoje respublikos teritorijoje, galima tik Lietuvos TSR automobilių transporto ir plentų ministerijos nustatoma tvarka.
Papildomas automobilių transporto įmonių ir organizacijų išlaidas, susijusias su riedmenų pergabenimu dirbti ne nuolatinėje jų buvimo vietoje, apmoka krovinių siuntėjas (gavėjas) pagal tarifus.
38. Vykdant centralizuotą transportavimą, automobilių transporto įmonės ir organizacijos, derindamos transportavimą ir transportavimą bei ekspedijavimą, atlieka pagal krovinių transportavimo automobiliais sutartį ir pagal suderintus grafikus, sudarytus, atsižvelgiant į krovinių siuntėjų ir krovinių gavėjų pagrindinės gamybos procesus, krovinių išvežimą (atvežimą) iš pramonės įmonių, bazių, sandėlių, geležinkelio stočių, uostų (prieplaukų) ir aerouostų.
Centralizuoto krovinių transportavimo organizavimo tvarka, taip pat automobilių transporto įmonių bei organizacijų, krovinių siuntėjų ir gavėjų teisės ir pareigos, vykdant šį transportavimą, nustatomos Krovinių transportavimo automobiliais Lietuvos TSR taisyklėse.
Centralizuoto krovinių atvežimo (išvežimo) į geležinkelio stotis, uostus (prieplaukas) ir aerouostus organizavimo tvarka, automobilių transporto įmonių bei organizacijų, geležinkelio stočių, uostų (prieplaukų) ir aerouostų teisės bei pareigos nustatomos Centralizuoto krovinių atvežimo (išvežimo) automobiliais į geležinkelio stotis, uostus (prieplaukas) ir aerouostus Lietuvos TSR taisyklėse.
39. Automobilių transporto įmonės ir organizacijos privalo transportuoti krovinius, o siuntėjai (gavėjai) – laiku pateikti tiek krovinių transportavimui, kaip yra numatyta krovinių transportavimo automobiliais sutartyje arba priimtame vykdyti vienkartiniame užsakyme,
40. Kroviniams transportuoti siuntėjas pateikia automobilių transporto įmonei arba organizacijai: esant metinei krovinių transportavimo sutarčiai, – atitinkamą paraišką, o nesant metinės sutarties, – vienkartinį užsakymą.
Paraiškų forma ir jų teikimo tvarka nustatomi Tipinėje metinėje krovinių transportavimo automobiliais sutartyje. Vienkartinių užsakymų formą ir jų teikimo bei įforminimo tvarką nustato Lietuvos TSR automobilių transporto ir plentų ministerija.
41. Pareigūnai, kalti tuo, kad, parengiant transportavimo planą, sistemingai teikia padidintas paraiškas kroviniams transportuoti, nepateikia transportuoti krovinių, numatytų metinėje krovinių transportavimo automobiliais sutartyje, paraiškoje arba priimtame vykdyti vienkartiniame užsakyme, taip pat tuo, kad pažeidinėja krovinių pakrovimo terminą, yra atsakingi nustatytąja tvarka.
42. Krovinių transportavimui reikalingų automobilių tipus ir skaičių nustato automobilių transporto įmonės bei organizacijos, priklausomai nuo transportavimo apimties ir pobūdžio. Be to, riedmenys turi atitikti transportuojamo krovinio pobūdį ir turimus krovimo mechanizmus.
Automobilių transporto įmonė turi transportavimo dienos išvakarėse pranešti krovinių siuntėjui (gavėjui), kiek ir kokių tipų automobilių bei priekabų skiriama.
43. Greit užsidegančias, sprogstamąsias, nuodingąsias, gailiąsias medžiagas, taip pat kitus pavojingus krovinius automobilių transporto įmonės arba organizacijos priima transportuoti tokia tvarka ir tokiais atvejais, kaip yra numatyta Krovinių transportavimo automobiliais Lietuvos TSR taisyklėse.
44. Automobilių transporto įmonės ir organizacijos turi užtikrinti, kad riedmenys būtų laiku teikiami visiems pakrovimo bei iškrovimo punktams sutinkamai su krovinių transportavimo automobiliais sutartimis, taip pat teikti krovinių siuntėjams pakrovimui riedmenis sutvarkytus taip, kad jie tiktų transportuoti šios rūšies krovinius ir atitiktų sanitarinius reikalavimus.
Pateikus riedmenis, netinkamus transportuoti sutartyje numatytus krovinius, laikoma, kad transporto priemonės nepateiktos.
Automobilių transporto įmonės ir organizacijos, jeigu dėl jų kaltės nebuvo pateikti su jais suderintose mėnesinėse krovinių transportavimo užduotyse numatyti riedmenys, privalo, krovinių siuntėjams (gavėjams) pareikalavus, skirti riedmenis, kad per sekantį to ketvirčio mėnesį būtų pakrautas trūkstamas krovinių kiekis. Riedmenys, nepateikti per paskutinįjį ketvirčio mėnesį, turi būti skirti pirmąjį sekančio ketvirčio mėnesį.
Riedmenų skyrimo nepervežtam laiku krovinių kiekiui transportuoti tvarka nustatoma automobilių transporto įmonei arba organizacijai, suderinus šį klausimą su krovinių siuntėju (gavėju). Pažeidusi suderintą tvarką, automobilių transporto įmonė arba organizacija už riedmenų nepateikimą, o krovinių siuntėjas (gavėjas) – už krovinių nepateikimą transportuoti atsako tokia tvarka, kaip už transportavimo plano neįvykdymą.
45. Pagal krovinio transportavimo sutartį automobilių transporto įmonė (organizacija) įsipareigoja pristatyti krovinių siuntėjo jam patikėtą krovinį į paskyrimo punktą ir jį atiduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (krovinių gavėjui), o krovinių siuntėjas įsipareigoja sumokėti už krovinio transportavimą nustatytą mokestį.
Transportuojant gruntą į sąvartynus, sniegą ir kitus krovinius, kurie nėra sandėliuojami (neprekinio pobūdžio kroviniai), automobilių transporto įmonės ir organizacijos pagal transportavimo sutarties sąlygas gali būti atleistos nuo pareigos atiduoti krovinį gavėjui.
46. Automobilių transporto įmonės ir organizacijos priima transportuoti kai kuriuos krovinius, siuntėjui (gavėjui) nustatant jų vertę. Ši vertė neturi viršyti tikrosios krovinio vertės. Esant nesutarimams tarp automobilių transporto įmonės arba organizacijos ir krovinių siuntėjo (gavėjo) šiuo klausimu, krovinio vertę nustato ekspertizė, ir apie tai surašomas aktas.
Krovinių, kurių vertę nustatyti yra būtina, taip pat krovinių, kurių vertę nustatyti neleidžiama, sąrašas nustatomas Krovinių transportavimo automobiliais Lietuvos TSR taisyklėse.
47. Prekinio pobūdžio kroviniai gali būti transportuojami miesto, priemiestiniu, įskaitant ir transportavimą kaimo vietovėse, ir tarpmiestiniu automobilių transportu (be kita ko, dalyvaujant ir sąjunginių respublikų bendrojo naudojimo automobilių transporto valdymo organų krovinių stotims) tik tada, jeigu yra prekių transportavimo važtaraštis, surašytas pagal formą nustatytąja tvarka.
Neprekinio pobūdžio kroviniams, kuriems nevedama transportuojamų prekinių vertybių sandėlinė apskaita, bet apskaita vedama matuojant, sveriant, atliekant geodezinį matavimą, turi būti surašomas nustatytos formos matavimo (svėrimo) aklas, kuris laikomas bendruoju važtos transportavimo dokumentu.
Naudojimasis automobilių transportu, kurio darbas apmokamas pagal laikinį tarifą, įforminamas kelialapyje, pridedant prie jo prekių transportavimo važtaraščius (transportuojant prekinio pobūdžio krovinius) arba matavimo ir svėrimo aktus (transportuojant neprekinio pobūdžio krovinius), TSRS finansų ministerijos, TSRS valstybinio banko ir TSRS centrinės statistikos valdybos patvirtintoje Atsiskaitymo už kroviniu transportavimą automobilių transportu instrukcijoje nustatyta tvarka.
Krovinių siuntėjams (gavėjams) draudžiama teikti, o automobilių transporto įmonėms ir organizacijoms priimti transportuoti prekinio bei neprekinio pobūdžio krovinius, kuriems neįforminti prekių transportavimo važtaraščiai (prekinio pobūdžio kroviniams) arba prekių matavimo (svėrimo) aktai (neprekinio pobūdžio kroviniams).
Nurodytieji reikalavimai taikomi visų rūšių kroviniams, vežamiems krovininiu automobilių transportu, nepriklausomai nuo to, kaip už transporto darbą apmokama, išskyrus Krovinių transportavimo automobiliais Lietuvos TSR taisyklėse numatytus atvejus, kada autotransporto užsakovas įformina kelialapius.
Papildomų dokumentų, reikalingų tarpmiestiniam ir tarprespublikiniam krovinių transportavimui bei centralizuotam jų išvežimui iš geležinkelio stočių, uostų (prieplaukų) ir aerouostų, formas ir jų užpildymo tvarką nustato automobilių transporto įmonės ir organizacijos, kurioms pavedama organizuoti šį transportavimą [12].
48. Transportuojant vienarūšius krovinius iš vieno siuntėjo vienam gavėjui, gali būti įforminamas vienas prekių transportavimo važtaraštis, vienas matavimo arba vienas svėrimo aktas visam kiekiui Krovinių transportavimo automobiliais Lietuvos TSR taisyklėse nustatyta tvarka.
49. Automobilių transporto įmonė arba organizacija transportuoja krovinius daugiausia be siuntėjo (gavėjo) ekspeditoriaus.
Sąrašas krovinių, transportuojamų, lydint siuntėjo (gavėjo) ekspeditoriui, ir šių krovinių transportavimo tvarka nustatoma Krovinių transportavimo automobiliais Lietuvos TSR taisyklėse.
50. Priimant krovinius transportuoti, automobilių transporto įmonės arba organizacijos šoferis ekspeditorius pateikia krovinių siuntėjui savo tarnybinį pažymėjimą ir kelionės lapą, patvirtintą automobilių transporto įmonės arba organizacijos antspaudu.
51. Tai, kad kroviniai iš siuntėjo priimti transportuoti, patvirtina šoferio ekspeditoriaus parašas ant visų prekių transportavimo važtaraščio egzempliorių, kurių vienas įteikiamas siuntėjui.
52. Krovinių siuntėjas turi iki automobilio atvykimo paruošti krovinį transportavimui (supakuoti, sugrupuoti atskirais gavėjais, parengti prekių transportavimo dokumentus, leidimus, suteikiančius teisę atvažiuoti į krovinių krovimo vietą ir t.t.), kad riedmenis būtų galima racionaliai panaudoti ir išsaugoti krovinį vežimo metu.
Pateikus krovinius su tara arba įpakuotus ir smulkias vienetinių krovinių siuntas, krovinių siuntėjas turi iš anksto paženklinti kiekvieną krovinio vietą sutinkamai su Krovinių transportavimo automobiliais Lietuvos TSR taisyklėmis.
Kroviniai, kuriuos būtina įpakuoti, kad būtų išvengta jų dingimo, trūkumo, gedimo ir sugadinimo, turi būti pateikiami transportavimui su tvarkinga tara, atitinkančia valstybinius standartus ar technines sąlygas, arba nustatytais atvejais su kita tvarkinga tara, užtikrinančia visišką jų saugumą.
Žemės ūkio produktai, kuriuos siunčia kolūkiai ir vartotojų kooperacijos paruošų organizacijos, gali būti priimami transportuoti su nestandartine tara, apsaugančia krovinį transportavimo metu.
Krovinių siuntėjui pateikus krovinį, neatitinkantį transportavimo taisyklių ir nesutvarkytą per laiką, įgalinantį jį išsiųsti nepavėluotai, šis krovinys laikomas nepateiktu.
53. Automobilio atvykimo į pakrovimo punktą laikas skaičiuojamas nuo to momento, kai šoferis pateikia kelialapį, o jo atvykimo į iškrovimo punktą laikas,– nuo to momento, kai šoferis pateikia prekių transportavimo važtaraštį.
Jeigu pakrovimo ir iškrovimo punktuose (išskyrus geležinkelio stotis) yra įvažiavimo vartai arba kontroliniai leidimų punktai, automobilio atvykimo į šiuos punktus laikas skaičiuojamas nuo to momento, kai šoferis pateikia krovinių siuntėjui arba gavėjui kelialapį arba prekių transportavimo važtaraštį prie įvažiavimo vartų arba kontroliniame leidimų punkte.
Laikoma, jog pakrovimas ir iškrovimas baigtas, kai šoferiui įteikiami reikiamai įforminti prekių transportavimo dokumentai pakrautiems arba iškrautiems kroviniams.
Automobilio važiavimo nuo vartų arba kontrolinio leidimo punkto į pakrovimo arba iškrovimo vietą ir atgal laikas atskaitomas, skaičiuojant laiką, per kurį automobilis buvo pakrautas bei iškrautas.
Automobiliui atvažiavus į pakrovimo vietą anksčiau, negu sutarta, laikoma, kad jis atvažiavo į pakrovimo vietą sutartu laiku, jeigu krovinių siuntėjas nepaima jo pakrauti nuo to momento, kai jis faktiškai atvažiavo.
Krovinių siuntėjai, gavėjai, geležinkelio stotys, uostai (prieplaukos) ir aeroportai, gaunantieji arba siunčiantieji krovinius, turi pažymėti prekių transportavimo važtaraščiuose automobilių atvykimo į pakrovimo bei iškrovimo punktus laiką ir jų išvykimo iš šių punktų laiką.
Atžymų apie automobilių atvykimo į pakrovimo ir iškrovimo punktus bei jų išvykimo iš šių punktų laiką, transportuojant krovinius, įforminimo tvarką nustato Krovinių transportavimo automobiliais Lietuvos TSR taisyklės, o centralizuotu būdu atvežant (išvežant) krovinius į geležinkelio stotis, uostus (prieplaukas) ir aeroportus,– Centralizuoto krovinių atvežimo (išvežimo) automobiliais į geležinkelio stotis, uostus (prieplaukas) ir aeroportus Lietuvos TSR taisyklės.
54. Krovinių siuntėjai, gavėjai, geležinkelio stotys, uostai (prieplaukos) ir aeroportai turi pakrauti bei iškrauti automobilius nustatytu laiku.
Krovinių pakrovimo į automobilius ir jų iškrovimo laiką, taip pat papildomų operacijų, susijusių su jų pakrovimu bei iškrovimu, atlikimo laiką nustato tarifų taikymo taisyklės, numatytos šių įstatų 91 straipsnyje.
Krovinių siuntėjai, gavėjai, geležinkelio stotys, uostai (prieplaukos) ir aeroportai turi maksimaliai mažinti automobilių pakrovimo bei iškrovimo laiką.
55. Transportuojant automobiliais statybinius ir kitus krovinius masiškai, krovinių siuntėjai bei gavėjai turi priimti ir išduoti krovinius kiekvieną dieną ne mažiau kaip dviem pamainomis, taip pat poilsio ir švenčių dienomis, nemažinant per šias dienas pakrovimo bei iškrovimo darbų.
Centralizuotu būdu išvežant krovinius iš geležinkelio stočių, uostų (prieplaukų) ir aeroportų, krovinių gavėjai turi priimti jų adresu gautus krovinius iš automobilių transporto įmonės arba organizacijos laiku, kuris yra nustatytas atitinkamų rūšių transporto įstatuose (kodeksuose) arba išleistose jų pagrindu taisyklėse.
Automobilių transporto įmonės ir organizacijos, atliekančios technologinį krovinių transportavimą, privalo užtikrinti nesutrinkamą jų aptarnaujamų įmonių bei organizacijų darbą sutinkamai su planu ir metinė krovinių transportavimo automobilių transportu sutartimi.
Automobilių šoferiai, atitekantieji technologinį krovinių transportavimą, turi būti painstruktuoti ir apmokyti sutinkamai su galiojančiomis aptarnaujamojoje įmonėje taisyklėmis bei instrukcijomis.
56. Reikalingus pakrovimui ir transportavimui prietaisus bei pagalbines medžiagas (ožius, stovus, tarpiklius, prekydėžes, padėklus, vielą, skydinius aptvarus ir pan.) turi tiekti, paruošti ir įrengti krovinių siuntėjas, o nuimti gavėjas.
Brezentą ir virves kroviniams uždengti bei surišti teikia automobilių transporto įmonė arba organizacija, atsiskaitant už juos pagal tarifus.
Visus prietaisus, priklausančius krovinių siuntėjui, automobilių transporto įmonė arba organizacija išduoda krovinių gavėjui kartu su kroviniu arba grąžina juos krovinių siuntėjui, esant jo nurodymui prekių transportavimo važtaraštyje, jo sąskaita.
57. Krovinius į automobilį pakrauna, juos pritvirtina, uždengia ir suriša krovinių siuntėjas, o krovinius iš automobilio iškrauna, nuima pritvirtinimus ir apdangalus –krovinių gavėjas.
Siuntėjas turi išdėstyti ir pritvirtinti krovinius automobilyje taip, kad būtų garantuotas visiškas krovinio saugumas transportavimo metu.
Šoferis turi patikrinti, ar kroviniai sudėti ir pritvirtinti pagal eismo ir riedmenų saugumo reikalavimus, taip pat pranešti krovinių siuntėjui apie pastebėtus krovinio krovimo ir pritvirtinimo trūkumus, dėl kurių kyla grėsmė jo saugumui. Siuntėjas, šoferiui pareikalavus, turi pašalinti pastebėtus krovinių krovimo ir pritvirtinimo trūkumus.
58. Automobilių transporto įmonė (organizacija) gali, susitarusi su krovinių siuntėju arba gavėju, pakrauti ir iškrauti:
a) krovinius su tara, vienetinius krovinius, ridenamus bei statinėse esančius krovinius, kurie tiekiami prekybos bei viešojo maitinimo įmonėms su nedidele prekių apyvarta;
b) kitus krovinius, jeigu automobilių transporto įmonė (organizacija) turi pakrovimo iškrovimo darbų mechanizavimo priemones. Tokiu atveju metinėje krovinių transportavimo automobilių transportu sutartyje turi būti numatytos sąlygos, įgalinančios maksimaliai panaudoti pakrovimo bei iškrovimo mechanizmus, taip pat turi būti numatyta, jog krovinių siuntėjas privalo iš anksto paruošti krovinį (sukrauti ant padėklų, į konteinerius ir pan.) ir suteikti vietą pakrovimo bei iškrovimo mechanizmams pastatyti ir smulkiam jų remontui atlikti, taip pat skirti patalpas darbininkams.
59. Geležinkelio stotyse, uostuose (prieplaukose) ir aeroportuose kroviniai pakraunami į automobilius bei iškraunami iš jų geležinkelio stoties, uosto (prieplaukos), aeroporto jėgomis ir priemonėmis, išskyrus pavojingus ir pilstomus krovinius geležinkelio stotyse bei pavojingus krovinius uostuose (prieplaukose) ir aeroportuose, kuriuos pakrauna bei iškrauna atitinkamai krovinių siuntėjas arba gavėjas.
Automobilių stotyje kroviniai pakraunami į automobilį ir iškraunami iš jo šios stoties jėgomis bei priemonėmis.
60. Transportuojant krovinius masiškai, krovinių siuntėjai ir gavėjai, taip pat automobilių transporto įmonės bei organizacijos turi numatyti metinėse krovinių transportavimo automobiliais sutartyse mechanizuoti krovimo darbus, diegti tobulesnius šių darbų metodus. Punktuose, kur nedidelė krovinių apyvarta, krovimo darbai turi būti atliekami, naudojant įvairias paprasčiausios mechanizacijos priemones.
61. Krovinių siuntėjas ir automobilių transporto įmonė arba organizacija, transportuodami krovinius, turi, neviršijant krovinių kiekio, kurį užsakyme nurodo krovinių siuntėjas (gavėjas), pakrauti riedmenis tiek, kad būtų panaudota visa jų talpa, bet ne daugiau, negu leidžia jų keliamoji galia.
Transportuojant lengvus krovinius (iš jų ir žemės ūkio), automobilių transporto įmonės bei organizacijos turi paaukštinti bortus arba imtis kitų priemonių, įgalinančių geriau panaudoti riedmenų keliamąją galią.
62. Krovinių siuntėjui pateikus ir automobilių transporto įmonei arba organizacijai priėmus krovinius, kurie transportuojami suversti, supilti ir konteineriuose, prekių transportavimo važtaraštyje turi būti nustatytas bei nurodytas šių krovinių svoris.
Įpakuoti taroje ir vienetiniai kroviniai priimami transportuoti, nurodant prekių transportavimo važtaraštyje krovinių svorį ir vietų skaičių. Įpakuotų taroje ir vienetinių krovinių svorį iš anksto nustato krovinių siuntėjas ir užrašo jį ant krovinio vietų. Bendras krovinio svoris nustatomas, sveriant svarstyklėmis arba apskaičiuojant visų krovinių vietų svorį pagal trafaretą arba standartą. Atskirų krovinių svoris gali būti nustatomas skaičiavimo būdu, apmatuojant, pagal tūrį arba sąlyginai.
| 85 |
Tais atvejais, kai automobilių transporto įmonės ir organizacijos centralizuotu būdu išveža krovinius iš geležinkelio stočių, uostų (prieplaukų) ir aeroportų, atitinkamos transporto organizacijos turi teikti krovimus automobilių transporto įmonėms ir organizacijoms, patikrinusios svorį arba vietų skaičių, taip pat krovinio stovį. Įpakuoti taroje ir vienetiniai kroviniai išduodami, patikrinus krovinio svorį bei stovį tiktai pažeistose vietose.
Krovinio svorį į prekių transportavimo važtaraštį įrašo krovinių siuntėjas, nurodydamas svorio nustatymo būdą.
63. Krovinio svorį nustato siuntėjas kartu su automobilių transporto įmone arba organizacija, naudodami siuntėjo technikos priemones, o krovinių automobilių stotyse – siuntėjas kartu su automobilių transporto įmone arba organizacija, naudojant automobilių transporto įmonės (organizacijos) technikos priemones.
Transportuojant krovinius siuntėjo užplombuotuose dengtuose automobiliuose ir priekabose, atskirose automobilių sekcijose, konteineriuose bei cisternose, krovinio svorį nustato siuntėjas.
64. Prikrautus dengtus automobilius ir priekabas, atskiras automobilių sekcijas, konteinerius bei cisternas, siunčiamus vieno gavėjo adresu, siuntėjas turi užplombuoti, o smulkias vienetines prekes dėžėse ir kitoje taroje – užplombuoti arba įpakuoti kaip banderolę.
Automobilių, priekabų, atskirų automobilių sekcijų, konteinerių ir cisternų plombavimo tvarką nustato Krovinių transportavimo automobiliais Lietuvos TSR taisyklės.
Centralizuotu būdu išvežant krovinius iš geležinkelio stočių, uostų (prieplaukų) ir aeroportų, automobilių transporto įmonės arba organizacijos priima krovinius iš stočių, uostų (prieplaukų, bei aeroportų sutinkamai su geležinkelio, vandens ir oro transporto taisyklėmis.
65. Kroviniai pateikiami gavėjui paskyrimo vietoje pagal svorį ir vietų skaičių ta pačia tvarka, kokia kroviniai buvo priimti iš siuntėjo.
Kroviniai, atvežti tvarkingais automobiliais, priekabomis, atskirose automobilio sekcijose, konteineriuose ar cisternose su nepažeistomis krovinių siuntėjo plombomis, atiduodami gavėjui, netikrinant jų svorio, stovio ir vietų skaičiaus.
66. Automobilių transporto įmonė (organizacija), atiduodama krovinį paskyrimo punkte, turi patikrinti jo svorį, vietų skaičių ir stovį, kai:
užsakyme nurodo krovinių siuntėjas (gavėjas), pakrauti riedmenis tiek, kad būti} panaudota visa jų talpa, bet ne daugiau, negu leidžia jų keliamoji galia.
Transportuojant lengvus krovinius (iš jų ir žemės ūkio), automobilių transporto įmonės bei organizacijos turi paaukštinti bortus arba imtis kitų priemonių, įgalinančių geriau panaudoti riedmenų keliamąją galią.
62. Krovinių siuntėjui pateikus ir automobilių transporto įmonei arba organizacijai priėmus krovinius, kurie transportuojami suversti, supilti ir konteineriuose, prekių transportavimo važtaraštyje turi būti nustatytas bei nurodytas šių krovinių svoris.
Įpakuoti taroje ir vienetiniai kroviniai priimami transportuoti, nurodant prekių transportavimo važtaraštyje krovinių svorį ir vietų skaičių. Įpakuotų taroje ir vienetinių krovinių svorį iš anksto nustato krovinių siuntėjas ir užrašo jį ant krovinio vietų. Bendras krovinio svoris nustatomas, sveriant svarstyklėmis arba apskaičiuojant visų krovinių vietų svorį pagal trafaretą arba standartą. Atskirų krovinių svoris gali būti nustatomas skaičiavimo būdu, apmatuojant, pagal tūrį arba sąlyginai.
Tais atvejais, kai automobilių transporto įmonės ir organizacijos centralizuotu būdu išveža krovinius iš geležinkelio stočių, uostų (prieplaukų) ir aeroportų, atitinkamos transporto organizacijos turi teikti krovimus automobilių transporto įmonėms ir organizacijoms, patikrinusios svorį arba vietų skaičių, taip pat krovinio stovį. Įpakuoti taroje ir vienetiniai kroviniai išduodami, patikrinus krovinio svorį bei stovį tiktai pažeistose vietose.
Krovinio svorį į prekių transportavimo važtaraštį įrašo krovinių siuntėjas, nurodydamas svorio nustatymo būdą.
63. Krovinio svorį nustato siuntėjas kartu su automobilių transporto įmone arba organizacija, naudodami siuntėjo technikos priemones, o krovinių automobilių stotyse – siuntėjas kartu su automobilių transporto įmone arba organizacija, naudojant automobilių transporto įmonės (organizacijos) technikos priemones.
Transportuojant krovinius siuntėjo užplombuotuose dengtuose automobiliuose ir priekabose, atskirose automobilių sekcijose, konteineriuose bei cisternose, krovinio svorį nustato siuntėjas.
64. Prikrautus dengtus automobilius ir priekabas, atskiras automobilių sekcijas, konteinerius bei cisternas, siunčiamus vieno gavėjo adresu, siuntėjas turi užplombuoti, o smulkias vienetines prekes dėžėse ir kitoje taroje – užplombuoti arba įpakuoti kaip banderolę.
Automobilių, priekabų, atskirų automobilių sekcijų, konteinerių ir cisternų plombavimo tvarką nustato Krovinių transportavimo automobiliais Lietuvos TSR taisyklės.
Centralizuotu būdu išvežant krovinius iš geležinkelio stočių, uostų (prieplaukų) ir aeroportų, automobilių transporto įmonės arba organizacijos priima krovinius iš stočių, uostų (prieplaukų, bei aeroportų sutinkamai su geležinkelio, vandens ir oro transporto taisyklėmis.
65. Kroviniai pateikiami gavėjui paskyrimo vietoje pagal svorį ir vietų skaičių ta pačia tvarka, kokia kroviniai buvo priimti iš siuntėjo.
Kroviniai, atvežti tvarkingais automobiliais, priekabomis, atskirose automobilio sekcijose, konteineriuose ar cisternose su nepažeistomis krovinių siuntėjo plombomis, atiduodami gavėjui, netikrinant jų svorio, stovio ir vietų skaičiaus.
66. Automobilių transporto įmonė (organizacija), atiduodama krovinį paskyrimo punkte, turi patikrinti jo svorį, vietų skaičių ir stovį, kai:
Automobilių transporto įmonė (organizacija) turi, priimdama užsakymą, pranešti krovinių siuntėjui, kad padidėjo transportavimo nuotolis. Tokiu atveju transportavimo mokestis imamas už faktišką vežimo nuotolį.
71. Automobilių transporto įmonės ir organizacijos, transportuodamos krovinius tarpmiestiniais maršrutais, turi juos pristatyti į krovinių gavėjo sandėlį (butą). Krovinių pristatymo į krovinių gavėjo sandėlį (butą) ir apmokėjimo už tai tvarka nustatoma Krovinių transportavimo automobiliais Lietuvos TSR taisyklėse. Kroviniai automobilių transporto įmonių ir organizacijų sandėliuose laikomi nemokamai vieną parą nuo to laiko, kai gavėjui pranešama, kad krovinys atgabentas, jeigu tai numatyta Krovinių transportavimo automobiliais Lietuvos TSR taisyklėse. Maksimalus krovinių laikymo automobilių transporto įmonių ir organizacijų sandėliuose laikas – 30 dienų.
Už krovinio laikymą daugiau kaip vieną parą automobilių transporto įmonė arba organizacija ima iš krovinių gavėjo (siuntėjo) nustatyto tarifo mokestį.
Pasibaigus maksimaliam laikymo laikui, krovinių gavėjo neatsiimti kroviniai turi būti realizuoti Krovinių transportavimo automobiliais Lietuvos TSR taisyklėse nustatyta tvarka.
72. Automobilių transporto įmonė arba organizacija atiduoda krovinį paskyrimo punkte gavėjui, nurodytam prekių transportavimo važtaraštyje.
Kai transportavimas miesto arba priemiestinis, o krovinių gavėjas atsisako priimti krovinį dėl nepriklausančių nuo automobilių transporto įmonės (organizacijos) priežasčių, siuntėjas adresuoja krovinį kitam gavėjui Krovinių transportavimo automobiliais Lietuvos TSR taisyklėse nustatyta tvarka arba šis krovinys grąžinamas siuntėjui. Tokiais atvejais krovinių transportavimo į abu galus kainą, taip pat baudą už automobilio prastovą moka siuntėjas. Gavėjas turi pažymėti prekių transportavimo važtaraštyje, kad atsisakė priimti krovinį, ir patvirtinti tai parašu bei antspaudu (spaudu).
Kai transportavimas tarpmiestinis, taip pat kai kroviniai centralizuotu būdu išvežami iš geležinkelio stočių, uostų (prieplaukų) ir aeroportų, jų gavėjas turi priimti iš automobilių transporto įmonės arba organizacijos jam atvežtą krovinį. Jeigu atvežamas krovinys, kurį tiekti nenumatyta krovinių transportavimo automobilių transportu sutartyje arba kartiniame užsakyme, krovinių gavėjas priima tokį krovinį atsakingam laikymui ir tai pažymi prekių transportavimo važtaraštyje.
Krovinio gavėjas gali atsisakyti priimti krovinį tik tokiu atveju, kai krovinio kokybė dėl gedimo arba pažeidimo, kai už tai atsakinga automobilių transporto įmonė (organizacija), tiek pasikeitė, jog nėra galimybės visiškai arba iš dalies panaudoti krovinį tiesioginei paskirčiai.
Jeigu, tarpmiestinio transportavimo metu atvežus krovinį, nėra galimybės jį atiduoti gavėjui dėl priežasčių, nepriklausančių nuo automobilių transporto įmonės arba organizacijos, siuntėjas turi nurodyti automobilių transporto įmonei (organizacijai) naują krovinio paskyrimo punktą Krovinių transportavimo automobiliais Lietuvos TSR taisyklėse nustatyta tvarka.
Jeigu automobilių transporto įmonė (organizacija) negali atvežti krovinio į naujo paskyrimo vietą, ji gali atsisakyti jį transportuoti, apie tai pranešdama siuntėjui. Tokiu atveju automobilių transporto įmonė arba organizacija grąžina krovinį siuntėjui. Susijusias su tuo papildomas išlaidas (automobilių rida bei prastovos, krovinio saugojimas ir pan.) apmoka siuntėjas.
Jeigu greitai gendantys kroviniai, transportuojami tarpmiestiniais maršrutais, negali būti atiduoti gavėjui, o krovinių siuntėjas nenurodo naujo krovinių gavėjo, krovinys gali būti patiektas realizuoti kitai organizacijai, suderinus klausimą su vietine prekybos valdymo organizacija.
73. Suma, kurią gavo automobilių transporto įmonė arba organizacija už kitai organizacijai perduotą krovinį, išskyrus sumas, priklausančias automobilių transporto įmonei arba organizacijai, pervedama:
b) krovinių siuntėjui – visais kitais atvejais.
Jeigu nėra galimybės pervesti nurodytąją sumą krovinių gavėjui arba siuntėjui, ši suma, praėjus nustatytam pretenzijų reiškimo dėl nepatiektų į paskyrimo vietą krovinių laikui, įskaitoma į respublikinio biudžeto pajamas.
Kai krovinių siuntėjui arba gavėjui padengiama pretenzijų reiškimo arba išieškojimo būdu perduoto kitai organizacijai krovinio kainos suma, kuri jau būna įskaityta į respublikinio biudžeto pajamas, automobilių transporto įmonė arba organizacija moka šią sumą eilinių pervedimų į respublikinį biudžetą sąskaita.
IV. KELEIVIŲ, BAGAŽO IR PAŠTO SIUNTŲ VEŽIMAS
KELEIVIŲ IR BAGAŽO VEŽIMAS
74. Automobilių transporto įmonės ir organizacijos turi vežti keleivius bei bagažą autobusais ir lengvaisiais automobiliais, užtikrindamos keleivių saugumą, jiems naudojantis automobilių transportu, reikalingus patogumus, kultūringą keleivių aptarnavimą automobilių stotyse, autobusuose ir lengvuosiuose automobiliuose, taip pat privalo laiku nuvežti į vietą ir išsaugoti jų bagažą.
75. Keleivio vežimo sutartyje automobilių transporto įmonė arba organizacija įsipareigoja nuvežti keleivį į paskyrimo punktą, o jeigu keleivis atiduoda bagažą,– taip pat nuvežti ir bagažą į paskyrimo vietą ir atiduoti jį įgaliotam šį bagažą paimti asmeniui; keleivis įsipareigoja sumokėti nustatytą mokestį už kelionę, o, atidavęs bagažą,– taip pat už bagažo nuvežimą.
76. Keleiviams vežti miesto, priemiestiniu, tarpmiestiniu ir tarprespublikiniu transportu steigiami atitinkamai miesto, priemiestiniai, tarpmiestiniai ir tarprespublikiniai autobusų maršrutai.
Naujus maršrutus steigia:
a) miestų, priemiestinius ir rajonų vidaus – automobilių transporto įmonės, suderinusios klausimą su miestų, rajonų Liaudies deputatų tarybų vykdomaisiais komitetais;
c) tarprespublikinius – Lietuvos TSR automobilių transporto ir plentų ministerija, suderinusi klausimą su kitų sąjunginių respublikų automobilių transporto valdymo organizacijomis.
Nauji maršrutai gali būti steigiami, jeigu kelių stovis ir jų sutvarkymas atitinka eismo saugumo reikalavimus.
Autobusų ir maršrutinių taksi eismo tvarkaraščių tvirtinimo tvarką nustato Keleivių ir bagažo vežimo automobilių transportu Lietuvos TSR taisyklės.
77. Automobilių transporto įmonė (organizacija) turi pardavinėti važiavimo bilietus Keleivių ir bagažo vežimo automobilių transportu Lietuvos TSR taisyklių numatyta tvarka. Tarpmiestinio susisiekimo autobusuose automobilių transporto įmonė (organizacija) turi suteikti keleiviams sėdimas vietas.
Bilietų ir kitų važiavimo dokumentų formas, jų pardavimo, naudojimosi jais tvarką bei galiojimo laiką nustato Lietuvos TSR automobilių transporto ir plentų ministerija.
78. Rankinio bagažo saugojimo kameros autobusų stotyse priima iš keleivių rankinį bagažą nepriklausomai nuo to, ar jie turi važiavimo dokumentus.
Draudžiama priimti ir atiduoti į saugojimo kamerą lengvai užsidegančias, sprogstančias, nuodingas, gailiąsias ir dvokiančias medžiagas.
Rankinio bagažo saugojimo kamerų darbo laiką nustato automobilių transporto įmonė arba organizacija, priklausomai nuo autobusų ir maršrutinių taksi važiavimo tvarkaraščio, taip pat nuo vietos sąlygų.
Rankinis bagažas autobusų stočių saugojimo kamerose laikomas 30 dienų. Nepaimtas per tą laiką rankinis bagažas turi būti perduotas vietos prekybos organizacijoms realizuoti nustatytąja tvarka.
79. Keleivis turi teisę:
a) įsigyti bilietą važiavimui bet kuriuo autobusu ar maršrutiniu taksi Keleivių ir bagažo vežimo automobiliais Lietuvos TSR taisyklių numatyta tvarka;
b) vežtis nemokamai miestų ir priemiestinių maršrutų autobusais bei maršrutiniais taksi vieną vaiką, ne vyresnį kaip 7 metų, o tarpmiestinių maršrutų –ne vyresnį kaip 5 metų, jeigu jis neužima atskiros vietos;
c) vežtis nemokamai miestų, priemiestinių bei tarpmiestinių maršrutų autobusais, taip pat maršrutiniais taksi tokio dydžio rankinį bagažą, koks nustatytas Keleivių ir bagažo vežimo automobiliais Lietuvos TSR taisyklėse;
d) vežtis, apmokant pagal nustatytus tarifus, tokio dydžio bagažą, koks numatytas Keleivių ir bagažo vežimo automobiliais Lietuvos TSR taisyklėse;
e) pateikti bagažą vežti tarpmiestinio susisiekimo bagažo automobiliais Lietuvos TSR automobilių transporto ir plentų ministerijos nustatytose linijose;
f) pavėlavus į autobusą (maršrutinį taksi), per 3 valandas, o susirgus arba įvykus nelaimingam atsitikimui,– per 3 dienas, išvykus autobusui (taksi), kuriuo važiuoti buvo įsigytas bilietas, atnaujinti važiavimo dokumentus, primokėjus 25 procentus bilieto kainos, arba gauti atgal Keleivių ir bagažo vežimo automobiliais Lietuvos TSR taisyklėse numatyta tvarka už kelionę sumokėtus pinigus, atskaičius 25 procentus bilieto kainos;
g) grąžinus bilietą į automobilių stoties kasą ne vėliau kaip prieš 2 valandas iki autobuso (maršrutinio taksi) išvykimo, gauti visą už kelionę sumokėtą sumą, atskaičius sumokėtą rinkliavą už išankstinį pardavimą, o grąžinus bilietą vėliau, bet iki autobuso (taksi) išvykimo, gauti už kelionę sumokėtą sumą, atskaičius 15 procentų bilieto kainos, taip pat sumokėtą rinkliavą už išankstinį pardavimą;
791. Bendrojo naudojimo automobilių transporto įmonės ir organizacijos parduoda įmonėms, organizacijoms ir įstaigoms pagal jų išankstines paraiškas bilietus atskirų grupių keleiviams vežti priemiestinio ir tarpmiestinio susisiekimo autobusais reguliariais maršrutais.
Įmonėms, organizacijoms ir įstaigoms grąžinus įsigytus pagal nurodytas paraiškas važiavimo dokumentus į autobusų stočių kasą mažiau kaip prieš 7 paras, bet ne vėliau kaip prieš 3 paras iki autobuso išvykimo, išskaičiuojama 10 procentų važiavimo kainos, o grąžinus važiavimo dokumentus vėliau kaip prieš 3 paras iki autobuso išvykimo, išskaičiuojama 20 procentų važiavimo kainos.
Šios sumos neišskaičiuojamos iš važiavimo kainos nepriklausomai nuo važiavimo dokumentų grąžinimo laiko (bet iki autobuso išvykimo), jeigu biliete nurodytu laiku autobusas išvis neišvyksta arba jei jis vėluoja išvykti iš pirminio punkto daugiau kaip vieną valandą, jeigu keleiviai neišvažiuoja, nes nesutinka užimti autobuse kitų vietų, negu nurodyta jų bilietuose, jeigu keleivis suserga.
Paraiškos parduoti bilietams atskirų grupių keleiviams vežti priimamos iš įmonių, organizacijų ir įstaigų, taip pat už jų grąžintus važiavimo dokumentus mokama Keleivių ir bagažo vežimo priemiestinio ir tarpmiestinio susisiekimo autobusais Lietuvos TSR taisyklių nustatyta tvarka.
80. Keleivis turi teisę grąžinti bilietą į kasą iki autobuso (maršrutinio taksi) išvykimo ir gauti atgal visą už kelionę sumokėtą sumą, įskaitant rinkliavą už išankstinį pardavimą, šiais atvejais:
b) suteikus keleiviui vietą žemesnės klasės autobuse (taksi), negu tas, kuriuo važiuoti jam buvo parduotas bilietas;
c) nesuteikus keleiviui biliete nurodytos vietos.
Jeigu keleivis sutinka važiuoti žemesnės klasės autobusu (maršrutiniu taksi), jam grąžinamas sumokėtos sumos ir apmokėjimo už važiavimą šiuo transportu skirtumas.
Jeigu vietoj tvarkaraštyje numatyto autobuso (maršrutinio taksi) pateikiamas autobusas (taksi), kuriuo važiavimas yra brangesnis, tai keleiviai, įsigijusieji bilietus iki pranešimo apie tai, gali važiuoti su šiais bilietais be priemokos. Pranešus apie autobuso (taksi) tipo pakeitimą, bilietai parduodami pagal nustatytą aukštesnį tarifą, atitinkamai įspėjant keleivius.
81. Šių įstatų 79 ir 80 straipsniuose numatytais atvejais pinigai grąžinami Lietuvos TSR automobilių transporto ir plentų ministerijos nustatyta tvarka.
82. Automobilių stotyse ir kitose automobilių transporto įmonėse bei organizacijose turi būti skundų ir pasiūlymų knyga, kuri pateikiama tuoj pat, keleiviams pareikalavus.
Automobilių transporto įmonės arba organizacijos vadovas turi per tris dienas apsvarstyti keleivio skundą (pasiūlymą) ir raštu pranešti pareiškėjui apie svarstymo rezultatus ir apie tai, kokių priemonių imtasi.
Skundai, nereikalaujantieji papildomo tikrinimo, sprendžiami nedelsiant.
83. Rankinio ir atskiro bagažo vežimo autobusais bei taksi tvarka nustatoma Keleivių ir bagažo vežimo automobiliais Lietuvos TSR taisyklėse.
84. Bagažas, priimtas vežti atskirai, be keleivio, turi būti atvežtas į paskyrimo punktą ne vėliau, kai atvyksta keleivis pagal tvarkaraštį į šį punktą.
85. Keleivio neatsiimtą bagažą automobilių transporto įmonė arba organizacija laiko paskyrimo punkte.
Nepaimtas per 30 dienų bagažas turi būti perduotas vietos prekybos organizacijoms parduoti Keleivių ir bagažo vežimo automobiliais Lietuvos TSR taisyklėse nustatoma tvarka.
Bagažo kvito pateikėjas per šešis mėnesius nuo bagažo realizavimo dienos turi teisę gauti sumą, sumokėtą automobilių transporto įmonei arba organizacijai už perduotą prekybos organizacijoms neatsiimtą bagažą, atskaičius sumą, priklausančią gauti automobilių transporto įmonei arba organizacijai.
86. Bendrojo naudojimo automobilių transporto įmonės ir organizacijos gali teikti ministerijų bei žinybų įmonėms ir organizacijoms pagal sutartis autobusus darbininkams vežti į darbą ir atgal, mokant pagal tarifus.
861. Bendrojo naudojimo automobilių transporto įmonės ir organizacijos steigia pagal sutartis su pramonės įmonėmis bei statybos organizacijomis, kurių gyvenamieji masyvai ir gamybiniai objektai yra toli nuo bendrųjų miesto keleivinio transporto linijų, specialius autobusų maršrutus šių įmonių bei organizacijų darbuotojams, padengiant papildomas išlaidas, jeigu tokių maršrutų eksploatavimas būtų nuostolingas, nurodytųjų pramonės įmonių ir statybos organizacijų sąskaita.
Tipinę sutartį specialiems autobusų maršrutams steigti tvirtina Automobilių transporto ir plentų ministerija, suderinusi su Valstybiniu plano komitetu ir Valstybiniu arbitražu prie Lietuvos TSR Ministrų Tarybos.
PAŠTO SIUNTŲ VEŽIMAS
87. Pašto siuntas veža automobilių transporto įmonės ir organizacijos specializuotais arba specialiai įrengtais automobiliais, taip pat maršrutiniais autobusais arba lengvaisiais automobiliais bei sunkvežimiais pagal automobilių transporto įmonių ir organizacijų sudarytas su ryšių įmonėmis sutartis.
88. Automobilių transportas, riedmenys, skirti specialiai pašto siuntų vežimui, turi būti naudojami griežtai pagal paskirtį sutinkamai su pašto siuntų vežimo planu ir tvarkaraščiu.
Automobiliais, kurie skirti specialiai pašto siuntų vežimui, draudžiama vežti pašalinius asmenis (neturinčius nieko bendro su šiuo transportavimu).
89. Pašto siuntos pakraunamos ir iškraunamos, taip pat lydimos ir saugomos vežimo metu ryšių įmonių jėgomis bei priemonėmis.
Automobilių transporto įmonės ir organizacijos gali, susitarusios su ryšių įmonėmis, savo jėgomis lydėti pašto siuntas bei saugoti jas vežimo metu.
Automobilių transporto įmonių ir organizacijų atsakomybę už vežamų pašto siuntų prapuldymą, sužalojimą arba pavėlavimą pristatyti adresatui nustato Tarybų Sąjungos ryšių įstatai.
V. TRANSPORTAVIMO TARIFAI IR APMOKĖJIMAS UŽ TRANSPORTĄ
91. Krovinių, keleivių, bagažo ir pašto transportavimo, taip pat automobilių transporto įmonių ir organizacijų teikiamų gyventojams, įmonėms, organizacijoms ir įstaigoms transportavimo bei ekspedijavimo paslaugų tarifus tvirtina Valstybinis kainų komitetas.
Tarprespublikinio transportavimo automobiliais tarifai nustatomi suderinus su atitinkamų respublikų Ministrų Tarybomis.
Tarifų taikymo taisykles tvirtina Automobilių transporto ir plentų ministerija, suderinusi su Finansų ministerija ir Valstybiniu kainų komitetu [13].
92. Su automobilių transporto įmonėmis ir organizacijomis už krovinių transportavimą ir kitas operacijas, susijusias su šiuo transportavimu, atsiskaito krovinių siuntėjas (gavėjas) Krovinių transportavimo automobiliais Lietuvos TSR taisyklėse nustatyta tvarka.
93. Transportuojant krovinius centralizuotu būdu, su automobilių transporto įmone arba organizacija už transportavimą, ekspedijavimą ir kitas su tuo susijusias operacijas bei paslaugas atsiskaito krovinių siuntėjas arba gavėjas. Nustatytais atvejais, sumas, išmokėtas automobilių transporto įmonėms bei organizacijoms už nurodytąjį transportavimą, už operacijas ir paslaugas, arba krovinių siuntėjai įrašo į sąskaitą už išduotą produkciją, arba krovinių gavėjai atskaito, apmokėdami krovinių siuntėjų sąskaitas už gautą produkciją.
94. Automobilių transporto įmonėms ir organizacijoms už krovinių transportavimą, taip pat už pakrovimo, iškrovimo bei ekspedijavimo operacijas ir kitas paslaugas apmokama, priimant užsakymą transportavimui, TSRS valstybinio banko čekiais, banko akceptuotais mokamaisiais pavedimais, o atskirais atvejais – grynais pinigais pagal TSRS valstybinio banko taisykles.
Metinėse krovinių transportavimo automobiliais sutartyse, šalims susitarus, gali būti numatomas atsiskaitymas pagal planines įmokas Lietuvos TSR automobilių transporto ir plentų ministerijos (suderinus su TSRS valstybinio banko Lietuvos respublikine kontora) nustatoma tvarka.
Iki nebus apmokėta už transportavimą, automobilių transporto įmonės ir organizacijos krovinių transportuoti nepriima. Išimties būdu dar nesumokėjus už transportavimą, automobilių transporto įmonė (organizacija) gali priimti krovinius transportuoti, esant aukštesniosios organizacijos leidimui. Tokiu atveju iš krovinių siuntėjo (gavėjo) išieškoma be transportavimo mokesčio, papildomai 0,5 procento įmokų sumos už kiekvieną praleistą transportavimo mokesčio mokėjimo dieną.
Jeigu automobilių transporto įmonė (organizacija) per tris dienas nepradėjo vykdyti užsakymo, gautas, įforminant užsakymą, transportavimo mokestis turi būti grąžintas krovinių siuntėjui arba gavėjui Krovinių transportavimo automobiliais Lietuvos TSR taisyklėse nustatytu laiku. Negrąžinus laiku transportavimo mokesčio, neįvykus krovinio transportavimui, automobilių transporto įmonė arba organizacija sumoka krovinių siuntėjui arba gavėjui baudą – 0,5 procento įmokų sumos už kiekvieną praleistą dieną.
Krovinių siuntėjas (arba gavėjas) galutinai už krovinių transportavimą atsiskaito, remdamasis automobilių transporto įmonės arba organizacijos sąskaita. Pagrindas transportavimo sąskaitai už pervežtą krovinį išrašyti yra prekių transportavimo važtaraščiai arba krovinių matavimo bei svėrimo aktai, o sąskaitai už naudojimąsi automobiliais pagal laikinį tarifą – patvirtinti} krovinių siuntėjo arba gavėjo kelionės lapų duomenys.
VI. TIESIOGINIS MIŠRUS SUSISIEKIMAS, NAUDOJANT KITŲ RŪŠIŲ TRANSPORTĄ
96. Bendrojo naudojimo automobilių transportu vežami kroviniai, keleiviai ir bagažas, naudojant ir kitų rūšių transportą – geležinkelio, jūrų, upių ir oro transportą, organizuojant sistemą tiesioginio mišraus susisiekimo: automobilių-geležinkelio, automobilių-vandens, automobilių-vandens-geležinkelio, automobilių-oro ir kitą susisiekimą.
Transportavimas tiesioginio mišraus susisiekimo transportu vykdomas pagal visiems bendrą transportavimo dokumentą, surašytą visam keliui.
97. Kroviniai tiesioginio mišraus susisiekimo transportu vežami, remiantis šiuo įstatų skyriumi ir krovinių transportavimo tiesioginio mišraus susisiekimo transportu taisyklėmis, kurias tvirtina Lietuvos TSRS automobilių transporto ir plentų ministerija kartu su atitinkamomis transporto ministerijomis bei žinybomis.
Transportuojant krovinius tiesioginio mišraus susisiekimo transportu, atvejais, kurie nenumatyti šiame įstatų skyriuje ir nurodytose taisyklėse, taikomos įstatų, kodeksų, taisyklių ir tarifų normos, kurios reguliuoja transportavimą atitinkamos rūšies transportu.
Keleiviai ir bagažas tiesioginio mišraus susisiekimo transportu vežami, remiantis ypatingomis Lietuvos TSRS automobilių transporto ir plentų ministerijos sutartimis su atitinkamomis transporto ministerijomis bei žinybomis.
98. Krovinių transportavimą tiesioginio mišraus susisiekimo transportu vykdo:
a) automobilių transporto įmonės ir organizacijos, esančios Lietuvos TSRS teritorijoje, – pagal Lietuvos TSRS automobilių transporto ir plentų ministerijos nustatomą sąrašą, o esančios kitų sąjunginių respublikų teritorijoje, – pagal šių respublikų automobilių transporto valdymo organizacijų nustatomus sąrašus;
d) upių uostai ir prieplaukos: esantys Lietuvos TSRS teritorijoje – pagal Nemuno laivininkystės valdybos nustatomą sąrašą, o esantys kitų sąjunginių respublikų teritorijoje – pagal šių respublikų upių transporto valdymo organizacijų nustatomus sąrašus;
e) civilinio oro laivyno aeroportai – pagal Civilinės aviacijos ministerijos nustatomą sąrašą.
Automobilių transporto įmonės ir organizacijos, uostai, prieplaukos bei aeroportai laikomi įtrauktais į tiesiogini mišrų susisiekimą nuo to laiko, kai apie tai pranešama telegrafu (vėliau paskelbiant transporto ministerijų ir žinybų transportavimo bei tarifų rinkiniuose).
99. Kroviniai priimami transportuoti tiesioginio mišraus susisiekimo priemonėmis pagal nustatyta tvarka tvirtinamą planą.
Lietuvos TSR automobilių transporto ir plentų ministerija ir kitos transporto ministerijos bei žinybos gali, suderinusios tą klausimą tarpusavy, priiminėti krovinius transportavimui tiesioginio mišraus susisiekimo transportu virš plano.
Kroviniai, kurie vežami smulkiomis siuntomis tiesioginio mišraus susisiekimo transportu, priimami transportavimui ir išsiunčiami iš perkrovimo punktų, kai esti pateikti, papildomai perrūšiavus tuo atveju, kada tai yra numatyta krovinių transportavimo tiesioginio mišraus susisiekimo transportu taisyklėse: perduodant vežti geležinkeliu – krovinių rūšiavimo stotyje, perduodant automobilių, vandens ir oro transportui – atitinkamai automobilių transporto įmonėje bei organizacijoje, uostuose (prieplaukose) ir aeroportuose.
100. Perkrovimo punktuose transporto įmonės bei organizacijos privalo nesutrinkamai ir tolygiai teikti automobilius, vagonus ir laivus perkraunamiems kroviniams, plačiai taikyti krovinių perkrovimo iš vienos rūšies transporto į kitą tiesioginį variantą (neiškraunant jų į sandėlius).
Perkrovimo planai rengiami ir tvirtinami, laikantis tvarkos, nustatytos krovinių transportavimo tiesioginio mišraus susisiekimo transportu taisyklėse.
Lietuvos TSR automobilių transporto ir plentų ministerijos ir kitų transporto ministerijų bei žinybų įmonės ir organizacijos privalo patiekti atskiromis dienomis nepatiektus krovinius arba papildomai patiekti, kiek nebuvo pakrauta kitomis to mėnesio pusės dienomis.
101. Kroviniai, kuriuos reikia transportuoti taroje, kad būtų apsaugoti nuo prapuldymo, trūkumo, gedimo ir sužalojimo, transportuojant tiesioginio mišraus susisiekimo transportu, turi būti patiekti nepažeistoje taroje, kuri juos apsaugotų kraunant ir vežant automobiliais, vagonais, laivais ir kitokiu transportu.
Transportuojamų tiesioginio mišraus susisiekimo transportu krovinių įpakavimo sąlygos numatomos valstybiniuose standartuose.
102. Pilstomieji kroviniai, miškas, plukdomas sieliais, taip pat sprogstamos ir stiprios nuodingosios medžiagos transportavimui tiesioginio mišraus susisiekimo transportu nepriimami.
Priimamų transportavimui tiesioginio mišraus susisiekimo transportu greitai gendančių, pavojingų, greitai užsidegančių krovinių, kuriuos turi lydėti krovinių siuntėjų arba gavėjų palydovai, sąrašą, taip pat miško medžiagos transportavimo suverstinai tiesioginio mišraus susisiekimo transportu sąlygas nustato atitinkamos transporto ministerijos ir žinybos drauge.
103. Transportuojami tiesioginio mišraus susisiekimo transportu kroviniai sveriami perkrovimo punktuose, perduodant juos iš automobilių transporto į geležinkelio, vandens, oro transportą arba, atvirkščiai, geležinkelio, uostų (prieplaukų) arba aeroportų priemonėmis, šaliai, priimančiai krovinį, pareikalavus.
Įpakuoti taroje ir vienetiniai kroviniai, priimti transportavimui pagal standartinį svorį arba krovinių siuntėjo nurodytą svorį ant kiekvienos krovinių vietos ir atvežti į perkrovimo punktą nepažeistoje taroje, perduodami vienos rūšies transporto kitam, nesveriant, pagal krovinių vietų skaičių, ir tokia pat tvarka atiduodami krovinių gavėjui paskyrimo punkte.
104. Krovinių transportavimas konteineriuose Lietuvos TSR automobilių transporto ir plentų ministerijos, TSRS susisiekimo ministerijos; TSRS jūrų laivyno ministerijos, Nemuno laivininkystės valdybos ir kitų sąjunginių respublikų automobilių bei upių transporto valdymo organizacijų tiesioginio mišraus susisiekimo transportu vykdomas tarp punktų, kuriuos nustato atitinkamos transporto ministerijos ir žinybos.
Krovinių transportavimo konteineriuose taisykles ir konteinerių apyvartos laiką nustato atitinkamos transporto ministerijos ir žinybos kartu.
Už konteinerio laikymą ilgiau, negu nustatyta, automobilių transporto įmonės ir organizacijos, geležinkelis ir laivininkystė moka 30 kapeikų pabaudą už kiekvieną konteinerio laikymo parą.
105. Perkrovimą atlieka:
a) perkraunant krovinius iš vagonų ir sandėlių į automobilius, taip pat iš automobilių į vagonus ir sandėlius – geležinkelis;
b) perkraunant krovinius iš laivų ir sandėlių į automobilius, taip pat iš automobilių į laivus ir sandėlius – uostas (prieplauka);
106. Perkrovimo punktų darbo sąlygos nustatomos bendru susitarimu, sudaromu tarp automobilių transporto įmonės arba organizacijos ir geležinkelio, laivininkystės (uosto), aeroporto trejiems metams.
Bendrų susitarimų parengimo ir sudarymo tvarka nustatoma krovinių transportavimo tiesioginio mišraus susisiekimo transporto taisyklėse.
107. Automobilių transporto įmonės arba organizacijos vadovas, stoties viršininkas, uosto (prieplaukos) viršininkas, tarpusavy susitarę, gali sutankinti automobilių bei vagonų teikimą, taip pat krovinių patiekti daugiau, negu leidžia norma.
108. Krovinių atvežimo terminas nustatomas, susumuojant jų transportavimo automobilių bei kitu transportu laiką, kuris apskaičiuojamas, remiantis tų rūšių transportui nustatytomis krovinių transportavimo laiko apskaičiavimo taisyklėmis.
109. Atsiskaitymas tarp automobilių transporto įmonių arba organizacijų ir geležinkelio bei laivininkystės už krovinių transportavimą tiesioginio mišraus susisiekimo transportu atliekamas:
už mokesčius ir rinkliavas, įtrauktus į transportavimo dokumentus,– neakceptine tvarka;
už visas kitas rinkliavas ir baudas – akceptine tvarka pagal sąskaitas bendrais pagrindais.
110. Planinės perkrovimo normos įvykdymas apskaičiuojamas atskirai pagal krovinius, perduodamus iš automobilių transporto kitam transportui, ir pagal krovinius, perduodamus iš kitos rūšies transporto automobilių transportui.
įskaitos kortelių formą ir jų vedimo tvarką nustato kartu atitinkamos transporto ministerijos ir žinybos.
111. Už krovinių perkrovimo plano neįvykdymą automobilių transporto įmonės bei organizacijos, geležinkelis ar kitų rūšių transporto įmonės yra materiališkai atsakingos.
Automobilių transporto įmonės ir organizacijos yra atsakingos už krovinių išvežimo ir jų patiekimo perkrovimui paros normos neįvykdymą.
Automobilių transporto įmonės bei organizacijos, geležinkelis ar kitų rūšių transporto įmonės nėra atsakingos už krovinių perkrovimo vidutinės paros normos neįvykdymą atskiromis dienomis:
a) jeigu atitinkamai viršyta krovinių perkrovimo norma ankstesnėmis mėnesio dienomis, sutankinus perkrovimą;
112. Už krovinių, transportuojamų tiesioginio mišraus susisiekimo transportu, perkrovimo plano neįvykdymą automobilių transporto įmonės bei organizacijos, geležinkelis, uostai (prieplaukos) arba aeroportai moka baudą – po 10 kapeikų už toną.
113. Už krovinio išsaugojimą iki faktiško jo perdavimo yra atsakinga jį atiduodanti šalis, o faktiškai perdavus, – priimanti šalis.
Automobilių transporto įmonių ir organizacijų, geležinkelio ar kitų rūšių transporto įmonių atsakomybė už priimtų transportavimui krovinių tiesioginio mišraus susisiekimo transportu saugumą nustatoma įstatuose (kodeksuose, taisyklėse), patvirtintuose tam transportui.
114. Mokestis už krovinių transportavimą tiesioginio mišraus automobilių-geležinkelio susisiekimo transportu išieškomas, laikantis šios tvarkos:
a) išsiunčiant iš automobilių transporto įmonių bei organizacijų: išsiuntimo punkte-–už visą transportavimo automobiliais nuotolį ir paskyrimo punkte – už visą transportavimo geležinkeliu nuotolį;
b) siunčiant iš geležinkelio stočių: išsiuntimo stotyje – už visą transportavimo geležinkeliu nuotolį, paskyrimo punkte – už visą transportavimo automobiliais nuotolį.
Priklausantis automobilių transporto įmonei arba organizacijai transportavimo mokestis ir kitos rinkliavos į transportavimo dokumentus neįtraukiami ir išieškomi iš krovinių siuntėjo arba gavėjo betarpiškai pagal automobilių įmonių bei organizacijų sąskaitas.
Rinkliavą už perkraunamų krovinių transportavimą automobilių transportu iš uosto (prieplaukos) į stotį arba atgal stotis įskaito į mokėjimo sumą, priklausančią geležinkeliui, o savo ruožtu stotis atsiskaito su automobilių transporto įmone arba organizacija už tą transportavimą.
Mokestis už krovinių transportavimą tiesioginio mišraus automobilių-vandens, automobilių-oro bei automobilių–vandens–oro susisiekimo transportu išieškomas, laikantis tvarkos, nustatytos krovinių transportavimo tiesioginio mišraus susisiekimo transportu taisyklėse, patvirtintose sutinkamai su šių įstatų 97 straipsniu.
VII. BENDROJO NAUDOJIMO AUTOMOBILIŲ TRANSPORTO ĮMONIŲ IR ORGANIZACIJŲ TEIKIAMOS TRANSPORTAVIMO BEI EKSPEDIJAVIMO OPERACIJOS IR PASLAUGOS
115. Bendrojo naudojimo automobilių transporto įmonės ir organizacijos atlieka įmonėms, organizacijoms, įstaigoms susijusias su transportavimu operacijas ir teikia paslaugas (transportavimo bei ekspedijavimo operacijas ir paslaugas) tiek, kai kroviniai vežami vien automobiliais, tiek ir, kai kroviniai vežami mišriu būdu; automobiliais ir geležinkelio transportu, automobiliais ir vandens transportu, automobiliais ir lėktuvais[14].
Tų operacijų bei paslaugų sąrašą, taip pat jų atlikimo tvarką nustato Krovinių transportavimo automobiliais Lietuvos TSR taisyklės.
VIII. AUTOMOBILIŲ TRANSPORTO ĮMONIŲ IR ORGANIZACIJŲ, KROVINIŲ SIUNTĖJŲ, KROVINIŲ GAVĖJŲ IR KELEIVIŲ ATSAKOMYBĖ.
AKTAI, PRETENZIJOS IR IEŠKINIAI
116. Automobilių transporto įmonės ir organizacijos, krovinių siuntėjai bei krovinių gavėjai ir keleiviai yra materiališkai atsakingi už pažeidimą įsipareigojimų, susijusių su krovinių, keleivių ir bagažo vežimu, remiantis šiais įstatais.
Įvairūs automobilių transporto įmonių ir organizacijų susitarimai su krovinių gavėjais, krovinių siuntėjais ir keleiviais, kurių tikslas sumažinti arba panaikinti automobilių transporto įmonių ir organizacijų, krovinių siuntėjų, krovinių gavėjų ir keleivių atsakomybę, yra negaliojantys ir įvairios atžymos apie tai kelialapiuose, prekių transportavimo ir kituose dokumentuose, nenumatytos šiuose įstatuose arba Krovinių transportavimo automobiliais Lietuvos TSR taisyklėse, neturi galios.
ATSAKOMYBĖ UŽ TRANSPORTAVIMO PLANO IR PRIIMTO KARTINIO UŽSAKYMO NEĮVYKDYMĄ, UŽ PAVĖLUOTĄ KROVINIŲ IR BAGAŽO ATVEŽIMĄ IR UŽ JŲ NEIŠSAUGOJIMĄ, TAIP PAT UŽ PRIIMTŲ TRANSPORTAVIMO BEI EKSPEDIJAVIMO ĮSIPAREIGOJIMŲ NEĮVYKDYMĄ[15]
117. Už transportavimo plano ir priimto kartinio užsakymo neįvykdymą automobilių transporto įmonės ir organizacijos, krovinių siuntėjai bei krovinių gavėjai yra abipusiškai materialiai atsakingi.
Automobilių transporto įmonė arba organizacija už neišvežimą tokio kiekio krovinių, koks yra numatytas dešimtadienio transportavimo užduotyje arba priimtame kartiniame užsakyme, moka krovinių siuntėjui (gavėjui) baudą – 20 procentų neišvežto krovinio transportavimo kainos.
Krovinių siuntėjas (gavėjas), nepatiekęs transportavimui tokio kiekio krovinių, koks yra numatytas planinėje dešimtadienio transportavimo užduotyje arba priimtame kartiniame užsakyme, moka automobilių transporto įmonei arba organizacijai baudą – 20 procentų nepatiekto krovinio transportavimo kainos. Jeigu krovinių siuntėjas (gavėjas) įspėja automobilių transporto įmonę (organizaciją), kad transportas nebus panaudotas, ne vėliau kaip prieš dvi paras iki transportavimo dienos, bauda mažinama vienu trečdaliu.
Nepatiekto arba nenuvežto krovinio transportavimo kaina nustatoma, laikantis tarifų ir atsižvelgiant i vidutinį transportavimo nuotolį.
Kad transportavimo planas įvykdytas, nurodoma apskaitos kortelėje, kurią pasirašo automobilių transporto įmonė arba organizacija ir krovinių siuntėjas (gavėjas).
Apskaitos kortelės formą ir jos pildymo taisykles tvirtina Lietuvos TSR automobilių transporto ir plentų ministerija, suderinusi su Lietuvos TSR valstybiniu plano komitetu.
Mėnesiui pasibaigus, bet ne vėliau kaip 10 kito mėnesio dieną, automobilių transporto įmonė arba organizacija praneša krovinių siuntėjui (gavėjui), kokia apskaičiuota automobiliu transporto įmonei arba organizacijai ir krovinių siuntėjui (gavėjui) bauda už transportavimo plano neįvykdymą. Raudą būtina sumokėti per penkias dienas.
1171. Jeigu automobilių transporto įmonė nepateikia konteinerių, numatytų dekados planinėje užduotyje arba priimtame vykdyti kartiniame užsakyme, taip pat jeigu krovinių siuntėjas nepanaudoja pateiktų konteineriu arba atsisako konteinerių, numatytų dekados planinėje užduotyje arba priimtame vykdyti kartiniame užsakyme, kaltoji šalis moka šio dydžio baudą:
30 rublių už 30 bruto tonų konteinerį;
20 rublių už 20 bruto tonų konteinerį;
10 rublių už 10 bruto tonu konteinerį;
5 rubliai už. 5 bruto tonų konteineri;
3 rubliai už 3 bruto tonų konteinerį;
1 rublis 50 kapeikų už mažiau kaip 3 bruto tonų konteinerį.
118. Centralizuotu būdu atveždamos (išveždamos) krovinius į geležinkelio stotis, uostus (prieplaukas) ir aeroportus, automobilių transporto įmonės ir organizacijos, geležinkelis, uostai (prieplaukos) ir aeroportai yra abipusiškai materiališkai atsakingi už suderintos tarpusavy paros transportavimo apimties neįvykdymą. Baudų nustatymo tvarka ir dydis yra numatyti Centralizuoto krovinių atvežimo (nuvežimo) automobilių transportu į geležinkelio stotis, uostus (prieplaukas) ir aeroportus Lietuvos TSR taisyklėse.
1181. Automobilių transporto įmonės ir organizacijos už transportavimo bei ekspedijavimo operacijų neįvykdymą ir paslaugų nesuteikimą pagal sutartį arba kartinį vykdyti priimtą užsakymą moka krovinių siuntėjui (gavėjui), taip pat asmeniui baudą – 20 procentų neatliktų transportavimo bei ekspedijavimo operacijų ir nesuteiktų paslaugų kainos.
119. Už ne laiku (negu kaip buvo suderinta) pateiktus į pirmojo pakrovimo punktą automobilius, kurių darbas apmokamas pagal vienetinius arba išimtinius tarifus, automobilių transporto įmonė arba organizacija moka krovinių siuntėjui (gavėjui) baudą – 8 kapeikas už kiekvieną vėlavimosi minutę, bet ne daugiau kaip 5 rublius už kiekvieną atvejį, kai automobiliai pateikiami pavėluotai, neatsižvelgiant į sankcijas už transportavimo plano neįvykdymą[16].
120. Automobilių transporto įmonė arba organizacija, nepateikusi krovininių automobilių ir autobusų, už kurių darbą mokama pagal laikinį tarifą, kiek jų yra numatyta sutartyje arba priimtame kartiniame užsakyme, arba pavėluotai pateikusi šiuos automobilius ir autobusus, moka krovinių siuntėjui (gavėjui), taip pat įmonei arba organizacijai – autobusų užsakovei 10 procentų naudojimosi krovininiais automobiliais ir autobusais kainos, atsižvelgiant į naudojimo laiką, nurodytą sutartyje arba užsakyme.
Krovinių siuntėjui (pavėjui), taip pat įmonei arba organizacijai – automobilių transporto užsakovei visiškai arba iš dalies atsisakius panaudoti krovininius automobilius ir autobusus, už kurių darbą mokama pagal laikinį tarifą, kiek jų yra nurodyta sutartyje arba priimtame kartiniame užsakyme, krovinių siuntėjas (gavėjas), taip pat įmonė arba organizacija – transporto užsakovė moka automobilių transporto įmonei arba organizacijai 10 procentų naudojimosi krovininiais automobiliais ir autobusais kainos, atsižvelgiant į naudojimo laiką, nurodytą sutartyje arba užsakyme[17].
121. Automobilių transporto įmonė arba organizacija ir krovinių siuntėjas atleidžiami nuo baudos už transportavimo plano arba priimto kartinio užsakymo neįvykdymą šiais atvejais:
122. Automobilių transporto įmonė arba organizacija yra atsakinga už krovinio išsaugojimą nuo jo priėmimo transportavimui laiko iki atidavimo gavėjui arba iki perdavimo kitoms įmonėms, organizacijoms, įstaigoms sutinkamai su Krovinių transportavimo automobiliais Lietuvos TSR taisyklėmis, jeigu nebus įrodyta, kad krovinys dingo, sugedo, yra pažeistas ar susidarė jo trūkumas dėl aplinkybių, kurių automobilių transporto įmonė (organizacija) negalėjo įspėti ir pašalinti, dėl:
c) taros arba įpakavimo defektų, kurių negalima buvo pastebėti iš išorės, priimant krovinius transportavimui, arba dėl neatitinkančios krovinio savybių arba nustatytų standartų taros panaudojimo, jeigu nėra taros pažeidimo transportuojant žymių;
d) krovinio atidavimo transportavimui, nenurodžius prekių transportavimo dokumentuose jo ypatingųjų savybių, reikalaujančių ypatingų sąlygų arba atsargumo priemonių, kad krovinys būtų išsaugotas transportuojant ir laikant;
123. Automobilių transporto įmonės ir organizacijos yra laikomos neatsakingos už krovinio prapuldymą, trūkumą, sugedimą arba sužalojimą, kai:
a) krovinys atvežtas techniškai tvarkingame automobilyje (konteineryje) su nepažeistomis krovinių siuntėjo plombomis, o vienetinis krovinys – su tvarkinga krovinių siuntėjo arba gamintojo apsaugine markiruote, banderolėmis, plombomis;
b) krovinio trūksta (jis sugedęs, sužalotas) dėl natūralių priežasčių, susijusių su krovinio transportavimu atvirais riedmenimis (nupustymas, sušalimas ir t.t.);
d) krovinio trūkumas neviršija natūralaus sumažėjimo (nuostolio) normų, taikomų transportuojant automobiliais.
Nurodytais atvejais automobilių transporto įmonė arba organizacija yra atsakingos, jeigu pretenzijos reiškėjas įrodys, kad krovinys yra prapuldytas (jo trūksta, sugedęs, sužalotas dėl automobilių transporto įmonės (organizacijos) kaltės.
124. Jeigu masiniai vienarūšiai kroviniai, transportuojami suversti, supilti, pagal įvairius prekių transportavimo važtaraščius iš vieno krovinių siuntėjo vienam krovinių gavėjui, transportavimo metu susimaišo, nevedant atskiros apskaitos, tai natūralus jų sumažėjimas apskaičiuojamas, atsižvelgiant į bendrą viso pervežto krovinio svorį.
Jei krovinys transportuojamas suverstas arba supiltas, o kelyje perkraunamas arba perpilamas, kai tą krovinį yra išsiuntęs vienas siuntėjas vienam gavėjui, ir jis atgabentas techniškai tvarkingais riedmenimis, ir pakeliui nebuvo trūkumo požymių, krovinio trūkumas arba perteklius nustatomi, remiantis visos tuo pačiu metu išduotų krovinių partijos tikrinimo rezultatais.
125. Automobilių transporto įmonės arba organizacijos transportuojant krovinius padarytą nuostolį atlygina šitaip:
c) už atiduoto transportavimui su nurodyta verte krovinio prapuldymą – nurodytos vertės sumą, jeigu nebus įrodyta, kad ji mažesnė, negu tikroji jos vertė.
Automobilių transporto įmonės ir organizacijos, atlygindamos nustatytą nuostolį dėl transportuojamo krovinio prapuldymo, trūkumo, sugadinimo arba sužalojimo, grąžina ir transportavimo mokestį, paimtą už prapuldyto, trūkstamo, sugadinto arba sužaloto krovinio transportavimą, jeigu tas mokestis nėra įskaitytas į krovinio kainą.
Jeigu automobilių transporto įmonė arba organizacija panaudoja savo reikalams kokius nors transportavimui priimtus krovinius, tai tuo nusikaltę asmenys traukiami atsakomybėn nustatytąja tvarka, o automobilių transporto įmonė arba organizacija atlygina krovinio vertę dvigubai.
126. Krovinio vertė nustatoma, remiantis bendra krovinių siuntėjų sąskaitos suma.
Automobilių transporto įmonė arba organizacija atlygina krovinių siuntėjui (gavėjui) pagal pretenzijas prapuldytų, trūkstamų, sugadintų arba sužalotų krovinių vertę, remdamosi krovinių siuntėjo sąskaitomis, o tuo atveju, kai atsiskaitoma už krovinį ne per banką, – remiantis kitu pakeičiančiu sąskaitą dokumentu. Jeigu už prapuldytą, trūkstamą, sugadintą arba sužalotą krovinį siuntėjas (gavėjas) privalo sumokėti apyvartos mokestį, o krovinių siuntėjo sąskaita išrašyta kainomis be mokesčio, tai prie pretenzijos reiškėjo sąskaitos sumos pridedama atitinkama apyvartos mokesčio suma, kurią patvirtina finansų įstaigos pažyma.
Transportuojant krovinius sistemos viduje, jeigu už juos krovinių siuntėjai ir gavėjai atsiskaito kainomis be apyvartos mokesčio, o juos realizavus, į biudžetą įmokamas apyvartos mokestis, krovinių gavėjai gali pateikti automobilių transporto įmonei arba organizacijai vietoj finansų įstaigos pažymėjimo išrašą iš pramonės didmeninių kainų kainoraščio su apyvartos mokesčiu.
Asmenims priklausančių krovinių vertė nustatoma, remiantis valstybinėmis mažmeninėmis kainomis, galiojančiomis toje vietoje ir tuo metu, kur ir kada krovinys turėjo būti išduotas.
127. Už pavėluotą krovinių atvežimą tarpmiestiniais automobiliais automobilių transporto įmonės ir organizacijos moka krovinių gavėjams baudą – 12 procentų transportavimo mokesčio už kiekvieną pavėluotą dieną, jeigu jie neįrodys, kad vėlavo ne dėl savo kaltes.
Bendra baudos už pavėluotą atvežimą suma negali būti didesnė kaip 60 procentų transportavimo mokesčio.
128. Automobilių transporto įmonės ir organizacijos yra materialiai atsakingos už priimto transportavimui bagažo prapuldymą, trūkumą, sugadinimą arba sužalojimą, taip pat už pavėluotą jo atvežimą, jeigu neįrodys, jog tai atsitiko ne dėl jų kaltės.
Už bagažo pametimą bei trūkumą automobilių transporto įmonė arba organizacija yra atsakinga šitaip:
a) jei bagažas priimtas transportavimui su nurodyta verte, atlygina nurodytą jo vertę, jeigu nebus įrodyta, kad ji mažesnė, negu tikroji jo vertė;
b) jei bagažas priimtas transportavimui be nurodytos vertės, atlygina pamesto arba trūkstamo bagažo vertę. Jeigu bagažo vertės nustatyti negalima, automobilių transporto įmonė arba organizacija atlygina tiek, kiek numatyta tarifuose.
Sugadinus arba sužalojus bagažą, automobilių transporto įmonė (organizacija) sumoka tokią sumą, kiek sumažėjo jo kaina.
Pavėluotai atvežusi bagažą, automobilių transporto įmonė arba organizacija moka baudą–10 procentų transportavimo mokesčio už kiekvieną dieną, skaitant ne visą dieną už visą, bet ne daugiau kaip 50 procentų transportavimo mokesčio. Bagažo atvežimo vėlavimas skaičiuojamas nuo 24-os valandos dienos, kuomet bagažas turėjo būti atvežtas. Baudą už pavėluotai atvežtą bagažą moka automobilių transporto įmonė arba organizacija, išduodama bagažą, remdamasi aktu, sudarytu keleiviui pareikalavus.
Rankinio bagažo, kurį vežasi keleivis, saugumu rūpinasi pats keleivis.
129. Krovinio siuntėjas ar gavėjas turi teisę laikyti krovinį prapuldytu ir reikalauti atlyginti už jį, jeigu šis krovinys nebuvo atiduotas krovinio gavėjui, jam pareikalavus: vežant miesto ir priemiestiniu transportu – per 10 dienų nuo krovinio priėmimo dienos, vežant tarpmiestiniu transportu – per 30 dienų nuo jo atvežimo termino, vežant tiesioginio mišraus susisiekimo transportu – per keturis mėnesius nuo krovinio priėmimo transportavimui dienos.
Keleivis turi teisę laikyti bagažą prapuldytu ir reikalauti atlyginti jo vertę, jeigu bagažas nebuvo atvežtas į paskyrimo punktą per 10 dienų, praėjus nuo jo atvežimo termino.
130. Jeigu krovinys arba bagažas, už kurio prapuldymą arba trūkumą automobilių transporto įmonė (organizacija) išmokėjo atitinkamą atlyginimą, bus vėliau rastas, tai krovinio gavėjas (siuntėjas) turi teisę reikalauti išduoti jam tą krovinį arba bagažą su sąlyga, jeigu bus grąžintas gautas atlyginimas už jo prapuldymą arba trūkumą.
ATSAKOMYBĖ UŽ RIEDMENŲ PRASTOVĄ IR TRANSPORTAVIMO SĄLYGŲ NEĮVYKDYMĄ
131. Už pateiktų pakrovimui arba iškrovimui automobilių (autotraukinių) gaišatį dėl krovinių siuntėjo arba gavėjo kaltės virš nustatytojo laiko (prastova), krovinių siuntėjas arba gavėjas moka automobilių transporto įmonei arba organizacijai baudą už kiekvieną automobilio (autotraukinio) prastovos minutę, kai jų keliamoji galia:
| iki 4 tonų įskaitytinai |
– |
8 kapeikas, |
| daugiau kaip 4 tonos ir iki 7 tonų įskaitytinai |
– |
9 kapeikas, |
| daugiau kaip 7 tonos ir iki 10 tonų įskaitytinai |
– |
10 kapeikų, |
| daugiau kaip 10 tonų |
– |
15 kapeikų. |
Jeigu prastovi specializuotieji automobiliai (refrižeratoriai, izoterminiai automobiliai, autocisternos bei įvairios paskirties autofurgonai), bauda padidinama du kartus[18].
Nurodytą baudą moka krovinių siuntėjas arba gavėjas taip pat už automobilio prastovą dėl jo kaltės automobilių transporto įmonės ar organizacijos garaže arba kelionės metu.
Bauda už automobilio prastovą yra išieškoma nepriklausomai nuo baudos už transportavimo plano neįvykdymą.
Pagrindas baudai už automobilio prastovą apskaičiuoti yra atžymėjimai prekių transportavimo dokumente ir kelialapyje apie automobilių atvykimo ir išvykimo laiką, o už automobilių prastovą garaže – rašytinis krovinio siuntėjo arba gavėjo atsisakymas.
Praėjus vienai valandai, laukiant pakrovimo, jeigu automobiliai buvo pateikti pagal suderintą grafiką, automobilių transporto įmonė arba organizacija turi teisę grąžinti riedmenis į garažą arba panaudoti juos kitiems kroviniams transportuoti. Tuo atveju transportavimas laikomas neįvykusiu, bauda už prastovą toliau neskaičiuojama, ir automobilių transporto įmonė arba organizacija nėra atsakinga už tai, kad krovinys nebuvo pervežtas.
Automobilių transporto įmonė ir organizacija neturi teisės išieškoti iš krovinių siuntėjo (gavėjo) baudos už prastovą, pakraunant pirmojo reiso metu, jeigu automobilis į pakrovimo punktą atvažiavo pavėlavęs daugiau kaip 30 minučių, palyginus su sutartu laiku.
132. Užlaikiusios konteinerius virš nustatytų normų įmonės, organizacijos ir įstaigos – krovinių siuntėjos bei gavėjos moka šio dydžio baudą:
90 kapeikų per valandą už 30 bruto tonų konteinerį;
60 kapeikų per valandą už 20 bruto tonų konteinerį;
30 kapeikų per valandą už 10 bruto tonų konteinerį;
20 kapeikų per valandą už 5 bruto tonų konteinerį;
10 kapeikų per valandą už 3 bruto tonų konteinerį;
5 kapeikos per valandą už mažiau kaip 3 bruto tonų konteinerį[19].
Bauda už konteinerių išlaikymą virš normos išmokama, nepriklausomai nuo baudos už krovinių transportavimo konteineriuose plano neįvykdymą.
133. Krovinių siuntėjas ir gavėjas atleidžiami nuo baudos už riedmenų prastovą ir konteinerių išlaikymą virš normų mokėjimo, jei tai įvyko dėl gaivalinio pobūdžio kliūties (pusnys, potvynis, gaisras ir t.t.) arba dėl avarijos įmonėje, kai, remiantis nuostatais, draudžiama vykdyti krovimo darbus.
134. Jeigu siuntėjas patiekia transportavimui krovinį, nenumatytą paraiškoje arba priimtame kartiniame užsakyme, arba krovinį, kurį reikia vežti į kitą paskyrimo punktą, automobilių transporto įmonė arba organizacija turi teisę atsisakyti jį transportuoti, išieškodama automobilio ridos kainą į abi puses sutinkamai su tarifais.
1341. Už ne visišką 10, 20 ir 30 bruto tonų konteinerių pakrovimą iki techninės normos arba iki visos keliamosios galios (talpos) krovinių siuntėjas moka tarifuose numatomo dydžio baudą. Bauda už ne visišką pakrovimą neišieškoma, jeigu krovinių siuntėjas papildomai pakrovė konteinerį.
135. Už neteisingą krovinio pavadinimo ir svorio nurodymą prekių transportavimo dokumentuose krovinių siuntėjas arba gavėjas moka 7 rublių baudą už kiekvieną prekių transportavimo dokumentą arba kelialapi.
Už atsisakymą įforminti arba už neteisingai įformintą prekių transportavimo dokumentą, taip pat kelialapį krovinių siuntėjas arba gavėjas moka 7 rublių baudą už kiekvieną prekių transportavimo dokumentą arba kelialapį.
Už pateikimą draudžiamo transportuoti krovinio arba krovinio, reikalaujančio transportuojant ypatingų saugumo priemonių, neteisingai nurodžius krovinio pavadinimą arba savybes, iš krovinių siuntėjo, be padarytų automobilių transporto įmonei arba organizacijai nuostolių, išieškoma bauda – penkis kartus didesnė už važtos mokestį pagal aukščiausią tarifą visam transportavimo nuotoliui[20].
1351. Jeigu krovinys nepagrįstai išduodamas ne tam krovinių gavėjui, automobilių transporto įmonė arba organizacija sumoka krovinių siuntėjui arba gavėjui – jų savininkui be nurodytojo krovinio kainos 25 rublių baudą.
136. Geležinkelio stotys, uostai (prieplaukos) ir aeroportai yra atsakingi už automobilių prastovą ir už atsisakymą įforminti prekių transportavimo dokumentus arba už neteisingą jų įforminimą, kaip tai yra numatyta šių įstatų 131 straipsniu ir 135 straipsnio antrojoje dalyje krovinių siuntėjams ir gavėjams.
Automobiliu transporto įmonės yra atsakingos geležinkelio stotims už pavėlavimą perduoti joms atiduoto gavėjams krovinio dokumentus.
137. Už automobilių ir konteinerių išlaikymą virš normos dėl to, kad prie prekių transportavimo važtaraščio nebuvo dokumentų, kurie reikalingi, vykdant muito, sanitarijos ir kitas administracines taisykles, krovinių siuntėjas arba gavėjas moka šių įstatų 131 ir 132 straipsniuose nurodyto dydžio baudą ir atlygina automobilių transporto įmonei arba organizacijai dėl to susidariusius nuostolius.
138. Šių įstatų 131, 132 straipsniuose, antrojoje 135 straipsnio dalyje ir 137 straipsnyje nurodytos baudos išieškomos per kredito įstaigas neginčo tvarka (be išankstinio akcepto).
139. Radus atiduodamame transportavimui bagaže daiktų, kurių transportavimas bagažu uždraustas, bagažo savininkas moka baudą už kiekvieną bagažo vietą sutinkamai su nurodytais tarifais.
140. Krovinių siuntėjas ir gavėjas privalo atlyginti automobilių transporto įmonei arba organizacijai nuostolius, susidariusius dėl jų kaltės, kai per daug prikraunama krovinių, sugadinami riedmenys bei konteineriai, pakraunant arba iškraunant krovinius, neteisingai kraunant, pakuojant arba sutvirtinant krovinius, taip pat sugadinant konteinerius dėl jų netinkamo laikymo ir eksploatavimo, tokia suma, kiek padaryta žalos.
141. Krovinių gavėjas, nepriėmęs iš automobilių transporto įmonės arba organizacijos krovinių, centralizuotu būdu atvežtų iš geležinkelio stočių, uostų (prieplaukų) ir aerouostų, laiku, numatytu atitinkamų rūšių transporto įstatuose (kodeksuose) arba išleistose, jais remiantis, taisyklėse, atlygina automobilių transporto įmonei arba organizacijai su tuo susijusius nuostolius, taip pat sumokėtą rinkliavą už krovinių saugojimą ir baudas.
AKTAI, PRETENZIJOS, IEŠKINIAI
143. Aplinkybės, kurios gali būti automobilių transporto įmonių ir organizacijų, krovinių siuntėjų ir gavėjų materialinės atsakomybės pagrindas, transportuojant krovinius (bagažą) automobiliais, tvirtinamos įrašais prekių transportavimo dokumentuose, o esant nuomonių skirtumui tarp automobilių transporto įmonės arba organizacijos ir krovinių siuntėjo (gavėjo), – nustatytos formos aktais.
Aplinkybės, kurios gali būti automobilių transporto įmonių, organizacijų ir keleivių materialinės atsakomybės pagrindas transportavimo automobiliais eigoje, turi būti patvirtintos nustatytos formos aktais.
Aplinkybių, kurios turi būti patvirtintos įrašais prekių transportavimo dokumentuose, sąrašas, aktų formos ir jų surašymo tvarka nustatomi Krovinių transportavimo automobiliais Lietuvos TSR taisyklėse.
Aplinkybės, kurios yra automobilių transporto įmonių ir organizacijų, geležinkelio, uostų (prieplaukų) ir aeroportų, centralizuotu būdu atvežant (išvežant) į tas stotis, uosius (prieplaukas) ir aeroportus krovinius, materialinės atsakomybės pagrindas, turi būti patvirtintos, laikantis tvarkos, nustatytos Centralizuoto krovinių atvežimo (išvežimo) automobiliais į geležinkelio stotis, uostus (prieplaukas) ir aeroportus Lietuvos TSR taisyklėse.
144. Iki krovinių siuntėjas arba gavėjas pateiks automobilių transporto įmonei (organizacijai) ieškinį ryšium su šiais įstatais, turi būti pareikštos jai pretenzijos.
Pretenzijos, susijusios su krovinių transportavimu, pareiškiamos automobilių transporto įmonei (organizacijai), išdavusiai krovinį, o visiškai prapuldžius krovinį – automobilių transporto įmonei (organizacijai), priėmusiai krovinį transportuoti.
Pretenzijos ryšium su keleivių arba bagažo vežimu gali būti pareikštos siuntimo arba paskyrimo punkto automobilių transporto įmonei (organizacijai), pretenzijos reiškėjo nuožiūra.
Pretenzijos ryšium su krovinio transportavimo tiesioginio mišraus susisiekimo transportu reiškiamos:
a) automobilių transporto įmonei arba organizacijai, jeigu galutinis punktas yra automobilių stotis;
145. Krovinių siuntėjai (gavėjai) arba automobilių transporto įmonės bei organizacijos negali pareikšti pretenzijų mažesnei kaip 10 rublių sumai atskirai kiekvienam prekių transportavimo dokumentui, išskyrus asmenų pretenzijas.
Esant nuolatiniams tarpusavio santykiams tarp automobilių transporto įmonių ir organizacijų, krovinių siuntėjų ir gavėjų, vienos rūšies pretenzijos automobilių transporto įmonėms ir organizacijoms (už krovinių transportavimo plano neįvykdymą, krovinio prapuldymą, trūkumą arba sugadinimą, nesumokėtos baudos grąžinimą), jų tarpe ir mažesnei kaip 10 rublių sumai atskirai kiekvienam prekių transportavimo dokumentui, gali būti sujungtos ir pateiktos pagal atsiskaitymo per mėnesį tikrinimo rezultatus.
146. Perduoti kitoms organizacijoms arba asmenims teisę reikšti pretenzijas ir ieškinius negalima, išskyrus atvejus, kai tokią teisę krovinių siuntėjas perduoda gavėjui arba krovinių gavėjas – siuntėjui, taip pat krovinių siuntėjas arba gavėjas – aukštesnei organizacijai arba krovinių transportavimo bei eksploatavimo organizacijai.
Pretenzijos ir ieškinio pareiškimo teisės perdavimas patvirtinamas perdavimo užrašu dokumente.
147. Prie pretenzijos pareiškimo turi būti pridėti dokumentai, patvirtinantys pretenzijas.
Prie pretenzijos dėl krovinio prapuldymo, trūkumo, sugadinimo arba sužalojimo, be dokumentų, patvirtinančių teisę reikšti pretenziją, turi būti pridėtas dokumentas, patvirtinantis išsiųsto krovinio kiekį ir vertę.
148. Pretenzijos automobilių transporto įmonei arba organizacijai gali būti pareikštos per 6 mėnesius, o pretenzijos dėl baudų ir premijų mokėjimo – per 45 dienas.
Nurodytas terminas skaičiuojamas:
a) pretenzijoms dėl atlyginimo už krovinio arba bagažo sugadinimą, sužalojimą arba trūkumą – nuo krovinio arba bagažo išdavimo dienos;
b) pretenzijoms dėl atlyginimo už tarpmiestiniam transportavimui priimto krovinio prapuldymą, praėjus 30 dienų, kai pasibaigė krovinio atvežimo terminas, ir 10 dienų, priėmus krovinį miesto ir tarpmiestiniam transportavimui;
d) pretenzijoms dėl pavėluoto krovinio arba bagažo atvežimo – nuo krovinio arba bagažo išdavimo dienos;
e) pretenzijoms dėl atlyginimo už krovinio prapuldymą ryšium su krovinių transportavimu tiesioginio mišraus susisiekimo transportu, praėjus 4 mėnesiams po krovinio priėmimo transportavimui;
f) pretenzijoms dėl baudos išieškojimo už krovinio neišvežimą, numatytą tarpusavy suderintoje transportavimo užduotyje arba kartiniame užsakyme,– pasibaigus terminui, numatytam Krovinių transportavimo automobiliais Lietuvos TSR taisyklėse sutikrinti įrašams plano vykdymo apskaitos dokumente ir įvykdyti priimtam kartiniam užsakymui;
g) pretenzijoms dėl grąžinimo baudos už automobilių prastovą ir konteinerių išlaikymą virš normos, išieškotos neakceptine tvarka, – nuo tos dienos, kai pretenzijos reiškėjas gavo automobilių transporto įmonės arba organizacijos mokėjimo reikalavimo, apskaičiuoti baudą nuorašą;
149. Automobilių transporto įmonė (organizacija) privalo apsvarstyti pareikštą pretenziją ir pranešti pareiškėjui apie jos patenkinimą arba atmetimą per šį laiką nuo pretenzijos gavimo dienos:
b) dėl pretenzijos ryšium su krovinių transportavimu tiesioginio mišraus susisiekimo transportu – per 6 mėnesius;
c) dėl pretenzijos dėl baudų ir premijų sumokėjimo – per 45 dienas.
Atmetusi arba iš dalies patenkinusi pretenzijas, automobilių transporto įmonė (organizacija) privalo nurodyti pranešime priimtojo sprendimo motyvus ir grąžinti pareiškėjui pridėtus prie pretenzijos dokumentus. Patenkinus pretenziją visa suma, prie pareiškimo pridėti dokumentai negrąžinami.
150. Krovinių siuntėjų ir gavėjų ieškiniai ryšium su šiais įstatais automobilių transporto įmonei arba organizacijai gali būti pareikšti tik visiškai arba iš dalies atsisakius automobilių transporto įmonei arba organizacijai patenkinti pretenziją arba negavus atsakymo numatytu šių įstatų 149 straipsnyje laiku.
Nurodyti ieškiniai yra reiškiami sutinkamai su nustatytu pavaldumu arba teismingumu arbitraže ar teisme pagal automobilių transporto įmonės (organizacijos), kuriai buvo pareikšta pretenzija, buvimo vietą per du mėnesius nuo jos atsakymo gavimo dienos arba praėjus nustatytam atsakymo terminui.
Pretenzijas bendrojo naudojimo automobilių transporto įmonėms ir organizacijoms dėl sumos iki 100 rublių sprendžia nustatytąja tvarka aukštesnės atsakovo atžvilgiu organizacijos; tos organizacijos vadovo sprendimas yra galutinis.
151. Automobilių transporto įmonių ir organizacijų ieškiniai krovinių siuntėjams, gavėjams ir keleiviams ryšium su šiais įstatais gali būti pareikšti sutinkamai su nustatytu pavaldumu arba teismingumu arbitraže arba teisme per 6 mėnesius.
Nurodytas terminas skaičiuojamas:
a) išieškant baudą už nepatiekimą krovinio, numatyto tarpusavy suderintoje transportavimo užduotyje arba kartiniame užsakyme,– praėjus terminui, nustatytam Krovinių transportavimo automobiliais Lietuvos TSR taisyklėse sutikrinti įrašams plano vykdymo apskaitos dokumente, ir įvykdyti priimtam kartiniam užsakymui;
152. Apskaičiuojant terminą, skiriamą pretenzijoms ir ieškiniams pareikšti, turi būti atsižvelgiama į laiką, reikalingą ryšių įstaigoms dokumentams (pretenzijoms, atsakymui į pretenziją) prisiųsti.
153. Pripažintai pretenzijos sumai arba sumai, išmokamai arbitražų arba teismo įstaigų sprendimu, automobilių transporto įmonės ir organizacijos moka 3 procentus palūkanų. Procentai apskaičiuojami nuo pretenzijos pareiškimo dienos iki pinigų pervedimo arba sumokėjimo dienos imtinai.
Tokius pat procentus moka krovinių siuntėjai ir gavėjai pagal pateiktus jiems automobilių transporto įmonių arba organizacijų reikalavimus ryšium su krovinių transportavimu. Tuo atveju procentai skaičiuojami nuo tos dienos, kai automobilių transporto įmonė arba organizacija raštu pateikia reikalavimus dėl atitinkamų sumų sumokėjimo iki sumokėjimo dienos imtinai.
Baudas liečiančių pretenzijų ir ieškinių atvejais procentai visai neskaičiuojami.
IX. AUTOMOBILIŲ TRANSPORTO DARBO KONTROLĖ
Lietuvos TSR automobilių transporto ir plentų ministerijos organizacijos Lietuvos TSR teritorijoje kontroliuoja, kaip bendrojo naudojimo automobilių transporto įmonės bei organizacijos,ministerijų ir žinybų automobilių transporto įmonės bei organizacijos, išskyrus TSRS gynybos ministerijos, TSRS valstybės saugumo komiteto ir TSRS vidaus reikalų ministerijos automobilių transporto įmones bei organizacijas, laikosi šiuose įstatuose numatytų reikalavimų.
[1] Nutarimo 2 punktas nepateikiamas, kaip neturintis normų, įtrauktinų į Lietuvos TSR įstatymų sąvadą.
[2] Papildyti Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1982 m. gegužės 31 d. nutarimu Nr. 152 791, 861, 1181 , 1351 straipsniais, Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1974 m. spalio 18 d. nutarimu Nr. 369 1171 ir 1341 straipsniais (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1982, Nr. 16-173; 1974, Nr. 30-317).
[3] 2 straipsnis – su pakeitimais, padarytais Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1982 m. gegužės 31 d. nutarimu Nr. 152 (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1982, Nr. 10-173).
[4] 6 straipsnis papildytas „e“ punktu Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1981 m. gegužės 15 d. nutarimu Nr. 184 (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1981, Nr. 15-179).
[5] 8 straipsnio „a“ punkto antroji dalis – su pakeitimais, padarytais Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1982 m. gegužės 31 d. nutarimu Nr. 152 (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1982, Nr. 16-173).
[6] 8 straipsnio „e“ punktas – su pakeitimais, padarytais Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1981 m. gegužės 15 d. nutarimu Nr. 181 (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1681, Nr. 15-179).
[7] 10 straipsnis – su pakeitimais, padarytais Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1981 m. gegužės 15 d. nutarimu Nr. 184 (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarytos ir Vyriausybes žinios, 1981, Nr. 15-179).
[8] 11 straipsnio trečioji dalis – su pakeitimais, padarytais Lietuvos TSR Ministrų Tarytos 1982 m. gegužės 31 d. nutarimu Nr. 152 (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1982, Nr. 16-173).
[9] 16 straipsnio pirmoji ir antroji dalys –su pakeitimais, padarytais Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1982 m. gegužės 31 d. nutarimu Nr. 152 (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1982, Nr. 10-173).
[10] 19 straipsnis papildytas ketvirtąja dalimi Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1982 m. gegužės 31 d. nutarimu Nr. 152 (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1982, Nr. 16-173).
[11] 36 straipsnio devintoji dalis – su pakeitimais, padarytais Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1982 m. gegužes 31 d. nutarimu Nr. 152 (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1982, Nr. 16-173).
[12] 47 straipsnis – su įkeitimais, padarytais Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1982 m. gegužės 31 d. nutarimu Nr. 152 (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1982, Nr. 16-173).
[13] 91 straipsnis – su pakeitimais, padarytais Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1982 m. gegužės 31 d. nutarimu Nr. 152 (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1982, Nr. 16-173).
[14] 115 straipsnio pirmoji dalis – su pakeitimais, padarytais Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1982 m. gegužės 31 d. nutarimu Nr. 152 (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1982, Nr. 16-173).
[15] VIII skyriaus poskyrio pavadinimas – su pakeitimais, padarytais Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1982 m. gegužės 31 d. nutarimu Nr. 152 (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1982, Nr. 16-173).
[16] 119 ir 120 straipsniai – su pakeitimais, padarytais Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1982 m. gegužės 31 d. nutarimu Nr. 152 (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1982, Nr. 16-173).
[17] 119 ir 120 straipsniai – su pakeitimais, padarytais Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1982 m. gegužės 31 d. nutarimu Nr. 152 (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1982, Nr. 16-173).
[18] 131 straipsnio pirmoji dalis – su pakeitimais, padarytais Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1982 m. gegužės 31 d. nutarimu Nr. 152 (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Ir Vyriausybės žinios, 1982, Nr. 16-173).
[19] 132 straipsnio pirmoji dalis – su pakeitimais, padarytais Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1974 m. spalio 18 d. nutarimu Nr. 369 (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1974, Nr. 30-317).
[20] 135 straipsnis – su pakeitimais, padarytais Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1982 m. gegužės 31 d. nutarimu Nr. 152 (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1982, Nr. 16-173).