ŠILALĖS rajono savivaldybės
TARYBA
SPRENDIMAS
DĖL PRITARIMO ŠILALĖS R. KVĖDARNOS PRANO LIATUKO PRADINĖS MOKYKLOS IKIMOKYKLINIO UGDYMO PROGRAMAI
2017 m. birželio 22 d. Nr. T1-164
Šilalė
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 8 punktu, 18 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Ikimokyklinio ugdymo programų kriterijų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. ISAK-627 „Dėl Ikimokyklinio ugdymo programų kriterijų aprašo“, 3 punktu, atsižvelgdama į Šilalės r. Kvėdarnos Prano Liatuko pradinės mokyklos 2017 m. gegužės 24 d. raštą Nr. P14-63 (1.9.) „Dėl pritarimo ikimokyklinio ugdymo programai“ Šilalės rajono savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a:
1. Pritarti Šilalės r. Kvėdarnos Prano Liatuko pradinės mokyklos ikimokyklinio ugdymo programai (pridedama).
2. Pripažinti netekusiu galios Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2008 m. rugsėjo 25 d. sprendimą Nr. T1-318 „Dėl Šilalės r. Kvėdarnos Prano Liatuko mokyklos ikimokyklinio ugdymo grupių individualiosios ugdymo programos tvirtinimo“.
3. Paskelbti informaciją apie priimtą sprendimą vietinėje spaudoje, o visą sprendimą – Šilalės rajono savivaldybės interneto svetainėje www.silale.lt ir Teisės aktų registre.
Šis sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
PRITARTA
Šilalės rajono savivaldybės tarybos
2017 m. birželio 22 d. sprendimu
Nr. T1-164.
sprendimu
ŠILALĖS R. KVĖDARNOS PRANO LIATUKO PRADINĖS MOKYKLOS
IKIMOKYKLINIO UGDYMO
PROGRAMA
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
Informacija apie švietimo teikėją: Šilalės r. Kvėdarnos Prano Liatuko pradinė mokykla, teisinė forma – biudžetinė įstaiga, priklausomybė – Šilalės rajono savivaldybės mokykla, grupė – bendrojo ugdymo mokykla, tipas – pradinė mokykla su ikimokyklinio ugdymo ir priešmokyklinio ugdymo grupėmis, mokyklos adresas – Žalioji g. 8, 75346 Kvėdarna, Šilalės r. sav.
Vaikai ir jų poreikiai: ikimokyklinio ugdymo grupėse ugdomi 2-5 m. vaikai., pagal amžių suskirstyti į ikimokyklinio ugdymo grupę iki 3 m. ir dvi mišraus amžiaus (3-5 m.) ikimokyklinio ugdymo grupes.
Pedagogų ir kitų specialistų pasirengimas: ikimokyklinio ugdymo grupėse dirba kompetentingi, reikiamą profesinę kvalifikaciją ir išsilavinimą įgiję, patyrę ir rūpestingi pedagogai.
Ikimokyklinio ugdymo grupių pedagogai turi galimybę ugdomosios veiklos tęstinumą organizuoti gamtoje (miškas, pievelė, išvykos prie upelio). Puoselėjamos tradicinės vertybės, siekiant išugdyti būsimą tautos kultūros saugotoją ir kūrėją. Įstaigos pedagogai dalyvauja renginiuose, kelia kvalifikaciją kursuose, seminaruose.
Švietimo teikėjo savitumas: mokykloje organizuojamos įvairios šventės, pramogos, vakaronės, kuriose kartu su pradinių klasių mokiniais pagal savo galimybes dalyvauja ir ikimokyklinio ugdymo grupių vaikai. Įstaigoje susiformavo tam tikra kultūra – renginiai, skirti sveikai gyvensenai, meno, papročių ir tradicijų puoselėjimui:
papročių ir liaudies tradicijų puoselėjimo renginiai – „Kaziuko mugė“, „Užgavėnės“;
aplinkosaugos renginiai – „Žemės dienos minėjimas“, „Rudenėlio dovanos“;
patriotinio ugdymo popietės – Lietuvos valstybės atkūrimo dienos, Nepriklausomybės paskelbimo dienos minėjimai;
šeimos šventės – „Motinos dienos“ šventinis koncertas, „Kalėdinė šventė“, „Velykinė popietė“.
Vaiko, tėvų (globėjų, rūpintojų), vietos bendruomenės poreikiai: ikimokyklinio ugdymo programa orientuota į vaiko poreikių tenkinimą. Vaiko poreikis turėti geras socialines, edukacines vystymosi sąlygas yra vienas pagrindinių. Atsižvelgiant į individualius vaikų gebėjimus, specialiuosius vaikų poreikius, siekiama užtikrinti pagrindinių vaiko poreikių tenkinimą: saugumo, aktyvumo, žaidimo, bendravimo, bendradarbiavimo, pažinimo, saviraiškos.
Poreikis jaustis saugiai: vaikas gali jaustis saugus, pradžioje būdamas suaugusiųjų globoje, palaipsniui ir pats mokosi saugoti save.
Poreikis judėti: vaikas nuolat juda, bėgioja, sportuoja, laipioja judėjimui, aktyviai veiklai skirtose zonose, mankštos kambaryje, lauko aikštelėse.
Poreikis žaisti: kiekvienas vaikas turi galimybę žaisti su jam patinkančiais žaislais, pasirinkti žaidimo vietą, draugus. Žaisdamas jis išreiškia savo socialinę patirtį, bendrauja.
Poreikis bendrauti: vaikas nori būti gerbiamas, kitų pripažintas, kaip turintis savitų gabumų, vertingų savybių, išlikti savitu, skirtingu nuo kitų.
Poreikis patenkinti savo smalsumą: tenkindamas savo smalsumą, vaikas kaupia žinias, tikslina turimus daiktų vaizdinius, sąveikauja su aplinkoje esančiais įvairiais daiktais, kartu plečia savo žodyną. Vaikas nori viską paliesti, pajausti todėl, kad tai vienas iš mokymosi metodų.
Poreikis būti savarankišku: vaikas nori pats savarankiškai valgyti, rengtis, pasirinkti veiklą, priemones, žaislus.
Poreikis produktyviai ir kūrybingai veiklai: šiuolaikinėje žinių ir technologijų visuomenėje augantis vaikas domisi viskuo, nori žaisti kompiuterinius ir kt. žaidimus. Vaikas beveik visada nori ką nors veikti: piešti, lipdyti, konstruoti. Tam, kad vaikas nuolat galėtų įgyvendinti savo sumanymus, jam sudaromos palankios sąlygos tai atlikti, sukuriant lanksčią ir mobilią ugdymosi aplinką.
Tėvų lūkesčiai, susiję su vaiko ugdymu: jiems labai svarbu, kad būtų sudarytos geros sąlygos visapusiškam ugdymui(si), kad būtų tenkinami specialieji ir išskirtinių gebėjimų turinčių vaikų poreikiai, teikiama kvalifikuotų specialistų pagalba. Tėvų lūkesčiai: tinkama vaikų priežiūra ir maitinimas, vaiko saugumo ir sveikatos užtikrinimas, vaiko mokėjimas bendrauti su bendraamžiais ir su suaugusiais, savarankiškumas, pasirengimas mokyklai ir pan.
Šiuo metu įstaigoje veikia 3 ikimokyklinio ugdymo grupės: iš jų 1 ankstyvojo amžiaus grupė (vaikams iki 3 metų), 2 ikimokyklinio amžiaus grupės (3-5 m. vaikams). Vidutinis vaikų skaičius įstaigoje – 60. Puoselėjamos visos vaikų galios, lemiančios asmenybės vystymąsi ir integracijos į visuomenę sėkmę, tikslingai ugdomos vaikų vertybinės nuostatos, tenkinami svarbiausieji jų poreikiai: pažinimo, bendravimo, asmeninio vertingumo, saviraiškos, judėjimo, fizinio ir psichinio saugumo. Siekiant patenkinti įstaigą lankančių vaikų poreikius, taikomas visapusiškas vaikų ugdymas, atsižvelgiant į vaikų amžių, raidos ypatumus, specialiuosius poreikius. Įstaigą lankantiems vaikams teikiama logopedo pagalba.
II SKYRIUS
IKIMOKYKLINIO UGDYMO PRINCIPAI
Vaikų ugdymas grindžiamas šiais principais:
Demokratiškumo
Suteikti galimybę vaikams rinktis, būti veikliais, aktyviais grupės nariais.
Sudaryti sąlygas visiems vienodai gerai pasiruošti mokymuisi mokykloje, padidinti „nestandartinių” vaikų, optimalios integracijos į visuomenę galimybes.
Prieinamumo
Ugdymo turinys atitinka skirtingoje socialinėje ir kultūrinėje aplinkoje (šeimoje ar institucijoje) augusio ir ugdyto 2 – 5 metų vaiko galimybes, pažinimą, bendravimą, elgesį. Ugdymo turinį galima lanksčiai naudoti atsižvelgiant į kiekvieną vaiką, jo poreikius ir interesus.
Tautiškumo
Gaivinamos ir puoselėjamos tradicinės kultūros vertybės, auginamas doras, geras, orus, kūrybingas žmogus, padedama vaikui visa, kas jį supa, įprasminti per vertybines, visų pirma dorovines žmogaus nuostatas į aplinką, siekiama ugdyti būsimąjį tautos kultūros saugotoją ir kūrėją.
Humaniškumo
Pripažįstama teisė būti skirtingu, vaikas gerbiamas kaip asmenybė, ugdymas grindžiamas vaikui asmeniškai reikšmingais, prasmingais faktais, procesais, problemomis, sudaromos sąlygos įvairių vaiko galių plėtojimuisi, harmoningam asmenybės vystymuisi.
Tikslingumo
Turinys orientuotas į vaiko adaptaciją naujoje aplinkoje ir prielaidų sudarymą tolesniam ugdymui priešmokyklinio ugdymo grupėje.
Vertybinių nuostatų ugdymo
Prioritetas teikiamas vaiko vertybinių nuostatų formavimuisi. Ugdomas kūrybingas, tvirtų vertybinių nuostatų, gebantis priimti ir kritiškai vertinti informaciją, apsispręsti ir priimti sprendimus žmogus, atviras, kritiškai vertinantis ir priimantis naujoves, saugantis dorovės normas bei tautiškumą. Ugdymo turinys nuolat atnaujinamas, derinamas su ugdymui keliamais tikslais ir uždaviniais.
III SKYRIUS
TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
Ikimokyklinio ugdymo programos tikslai:
Atsižvelgiant į pažangiausias mokslo ir visuomenės raidos tendencijas, kurti sąlygas, padedančias vaikui tenkinti prigimtinius, kultūros, socialinius, pažintinius poreikius.
Kurti vaikų sveikatai palankią ir saugią aplinką.
Ikimokyklinio ugdymo programos uždaviniai:
Padėti atsiskleisti individualiems vaikų poreikiams ir gebėjimams, pritaikant ir įgyvendinant ugdymo(si) turinį.
Siekti bendravimo ir socialinių įgūdžių formavimosi, kuriant palankią aplinką žaidimų plėtojimui(si) ir vaikų kultūros raiškai.
Ugdyti vaiko kalbą kaip pagrindinę bendravimo ir saviraiškos priemonę, padėti pajusti kalbos grožį, išreikšti mintis, jausmus ir patirtį.
Stiprinti vaiko psichinę ir fizinę sveikatą, tenkinti saugumo, aktyvumo ir judėjimo poreikį.
Padėti vaikui pažinti save ir aplinkinį pasaulį, sukuriant sąlygas įvairiems pažinimo ir tyrinėjimo būdams.
Ugdyti vaikų estetinį suvokimą ir meninę raišką, palaikant vaikų spontaniškas, kūrybines idėjas.
Užtikrinti pozityvų, pasitikėjimu ir pagarba grįstą vaikų, pedagogų ir tėvų (globėjų) bendradarbiavimą.
IV SKYRIUS
TURINYS, METODAI IR PRIEMONĖS
Svarbiausios vaiko veiklos sritys – žaidimas, judėjimas, pažintinė-tiriamoji veikla, meninė veikla, komunikacinė veikla ir darbinė veikla. Jos teikia optimalias sąlygas ikimokyklinio ugdymo tikslų realizavimui, laikantis pagrindinių švietimo reformos principų, keičiant požiūrį į vaikų ugdymą. Vaiko ugdymas grindžiamas auklėjimu, lavinimu, mokymu – per ikimokyklinukams būdingą veiklą, pačių vaikų patyrimą ir išgyvenimus jos metu. Ikimokyklinio ugdymo grupės pedagogai savo nuožiūra gali rinktis įvairius ugdymo metodus aptarę juos su įstaigos bendruomene, tėvais.
Didelis dėmesys skiriamas saugios, patrauklios, vaikų fizinį aktyvumą skatinančios aplinkos kūrimui, grupių ir kitų edukacinių erdvių turtinimui sveikatos stiprinimui skirtomis priemonėmis. Ikimokyklinio ugdymo programa įgyvendinama ugdant socialinę, sveikatos saugojimo, komunikavimo, pažinimo ir meninę kompetencijas. Visos šios kompetencijos glaudžiai siejamos ir integruojamos (priedas).
V SKYRIUS
VAIKO UGDYMO PASIEKIMAI IR JŲ VERTINIMAS
Pedagogas, siekdamas pažinti vaiką, visus metus pagal poreikį jį stebi, nuolat bendrauja su tėvais siekdamas išsiaiškinti vaiko savijautą, individualius poreikius, interesus, įvairių gebėjimų lygį, bendravimo ir veiklos ypatumus, namų kultūrinę aplinką, šeimos lūkesčius ir nuostatas į ugdymą(si).
Vertinimo paskirtis ta, kad analizuojant vaiko pasiekimus, susidaro galimybė pritaikyti ugdymo programą vaiko poreikiams ir užtikrinti, jog kiekvieną vaiką lydėtų sėkmė. Be to, vertinant išryškėja, kuriems vaikams gali prireikti individualios ar papildomos pagalbos. Vertinimas – nuolatinis procesas, kurio metu pedagogas nuolat stebi vaikus. Stebėjimas gali būti neformalus, kai pedagogas nefiksuoja vaiko pasiekimų. Kitais kartais stebima turint aiškų tikslą: pasižymima, ar vaikas įgijo tam tikrų įgūdžių, ar suvokė tai, ką reikėjo.
Duomenų fiksavimas ir kaupimas atliekamas stebint, žymint pastabas ar duomenis „Vaikų pasiekimų ir pažangos stebėjimo sąsiuvinyje“. Du kartus per metus vertinami vaiko gebėjimai diagramoje, pildoma anketa. Vaikų darbai kaupiami aplankuose, fotografijose.
Pirmasis vertinimas atliekamas mokslo metų pradžioje, kurio metu fiksuojamas esamas vaiko gebėjimų ir pasiekimų lygis. Antrasis vertinimas atliekamas mokslo metų pabaigoje, kuris padeda įvertinti vaiko padarytą pažangą nuo pirmojo vertinimo. Mokslo metų pabaigoje pedagogas rašo „Laišką tėvams“.
Vertinamos socialinės, kultūrinės ir gamtinės aplinkos pažinimo, kalbos, dailės, muzikos, vaidybos, kūno kultūros ugdymo sritys. Vertinimas atliekamas pastoviai stebint vaiką kasdieninėje veikloje, analizuojant kūrybos darbus, kalbantis su tėvais ir grupės vaikais.
Vaiko individualūs pasiekimai aptariami su tėvais asmeninių pokalbių metu. Informacija apie vaiko individualius pasiekimus neviešinama. Apibendrinti duomenys aptariami mokytojų tarybos posėdyje. Vaikų su kalbos sutrikimais apibendrinti duomenys aptariami mokyklos Vaiko gerovės komisijos posėdžiuose rugsėjo, sausio ir gegužės mėnesiais. Vertinimo rezultatai panaudojami planuojant ugdymo procesą, sudarant individualias programas vaikams bei siekiant įgyvendinti įstaigos ugdymo tikslus ir uždavinius, tobulinant pedagogo tyrėjo analitiko kompetenciją.
Visuminio vertinimo duomenys neviešinami, kaupiami vaiko asmens bylose.
VI SKYRIUS
PEDAGOGŲ IR ŠEIMOS BENDRADARBIAVIMAS
Šeimos ir ikimokyklinio ugdymo grupės pedagogų bendradarbiavimas – viena pagrindinių sąlygų, nulemiančių vaikų ugdymo sėkmę. Būtina vadovautis pagrindiniu principu, kad viskas, kas daroma, daroma vaikų labui. Mokyklos tikslas įtraukti tėvus į įstaigos gyvenimą, kad jie būtų ne svečiai, o jos gyvenimo dalyviai. Bendradarbiavimo su šeima tikslai:
· įtraukti šeimą į aktyvų bendradarbiavimą su mokykla;
· atskleisti šeimai vaiko gyvenimo įstaigoje, grupėje ypatumus ir supažindinti su sąlygomis;
· susipažinti su šeimos gyvenimo būdu, tradicijomis ir drauge ieškoti bendrų ugdomojo poveikio vaikui priemonių;
· šviesti tėvus pedagogikos ir psichologijos klausimais.
Gerai žinodami pagrindinius ugdymo tikslus, pedagogai numato įvairius formalius ir neformalius bendradarbiavimo ir bendravimo su šeima būdus. Neformalus būdas – pokalbiai atvedant ir pasiimant vaiką, informacija grupės skelbimų lentoje, informaciniai laiškai, žinutės ir kt.
Formalus būdas – susirinkimai, lankymasis šeimoje, šeimos lankymasis grupėje, padėkos tėvams ir kt. Bendravimo su šeima formos:
· individualūs pokalbiai;
· susitikimai prie kavos puodelio;
· susirašinėjimas;
· grupės susirinkimai;
· bendri vaikų tėvų ir bendruomenės susirinkimai;
· bendros šeimos, vaikų ir pedagogų koncertinės programos;
· atvirų durų dienos;
· nuolatinis tėvų informavimas tėvų lentoje;
· šeimos dalyvavimas tyrimuose (žodinės apklausos, anketos);
· tėvų švietimas (kviečiami psichologai, kiti lektoriai);
· padėkos šeimos nariams (padėkos už pagalbą, paramą).
· Tėvų dalyvavimas įstaigos gyvenime turi įtakos vaikų pasiekimams, motyvacijai, savivertei ir elgesiui. Dirbant sutartinai išvengiama požiūrių į vaikus skirtumo, bendravimas padeda sukurti vaikų ugdymuisi palankią aplinką.
Vaikų pažinimui sudaromos sąlygos: organizuojamos vaikų piešinėlių ir darbelių parodėlės grupėse ir stenduose, atliekamas ugdymo motyvacijos tyrimas (anketinės apklausos), interesų tyrimas (tėvų žodinė, anketinė apklausa).
Pedagogų ir šeimos kasdienis, nuoširdus bendradarbiavimas padės kurti vaiko ugdymuisi palankią aplinką. Dirbant sutartinai išvengiama požiūrio į vaiką skirtumų, palaikomas tėvų ir pedagogų autoritetas.
VII SKYRIUS
NAUDOTA LITERATŪRA IR ŠALTINIAI
2. Ikimokyklinio ugdymo metodinės rekomendacijos, Švietimo ir mokslo ministerijos švietimo aprūpinimo centras, 2015;
7. Saugios gyvensenos įgūdžių ugdymo programa, A. Piliuvienė, N. Dailidienė, D. Jakučiūnienė, A. Kulvietienė, D. Plytnikienė, Vilnius, 1997;
Šilalės r. Kvėdarnos Prano Liatuko
pradinės mokyklos ikimokyklinio
ugdymo programos
priedas
KOMPETENCIJOS, UGDYMOSI PASIEKIMŲ SRITYS, VAIKŲ PASIEKIMAI, VEIKSENOS, TEMOS, UGDYMO(SI) PRIEMONĖS
Socialinė kompetencija
Ją sudaro šios susijusios ugdymosi sritys: emocijų suvokimas ir raiška, savireguliacija ir savikontrolė, savivoka ir savigarba, santykiai su suaugusiaisiais, santykiai su bendraamžiais.
Emocijų suvokimas ir raiška
| Pasiekimai |
Vaikų veiksenos |
Rekomenduojamos temos |
|||
| Vertybinė nuostata |
Esminis gebėjimas |
2 - 3 metai |
3–4 metai |
5–6 metai |
|
| Domisi savo ir kitų emocijomis bei jausmais.
|
Atpažįsta bei įvardija savo ir kitų emocijas ar jausmus, jų priežastis, įprastose situacijose emocijas ir jausmus išreiškia tinkamais, kitiems priimtinais būdais, žodžiais, elgesiu atsiliepia į kito jausmus (užjaučia, padeda). |
Bando bendrauti su kitais vaikais, su suaugusiaisiais. Savo emocijas ir jausmus atspindi kūno poza, balsu, mimika. |
Reiškia visus jausmus. Pastebi bendraamžių savijautą. Pasako, kaip jaučiasi pats ir kiti, reaguoja į pasikeitusią situaciją (pasitraukia, glosto.) |
Kalbasi apie savijautą. Įvardija emocijas, jas reiškia įvairioje veikloje. Ginčus ir konfliktus sprendžia taikiai. Geranoriškai bendradarbiauja. |
„Mano nuotaikėlė‘‘, „Esu sveikas – esu linksmas‘‘, „Duok draugui ranką“, „Esu nepaprastas ir įdomus‘‘, „Jaučiu, myliu, dėkoju“, „Šilti jausmai baltais žodeliais sninga“, „Aš stipresnis už nuovargį“, „Puiki nuotaika – gera sveikata“, „Mandagumo šalyje“, „Juokų maišelis“. |
Savireguliacija ir savikontrolė
| Pasiekimai |
Vaikų veiksenos |
Rekomenduojamos temos |
|||
| Vertybinė nuostata |
Esminis gebėjimas |
2 - 3 metai |
3 - 4 metai |
4 - 5 metai |
|
| Nusiteikęs valdyti emocijų raišką ir elgesį. |
Laikosi susitarimų, elgiasi mandagiai, taikiai, bendraudamas su kitais bando kontroliuoti savo žodžius ir veiksmus (suvaldo pyktį, neskaudina kito), įsiaudrinęs geba nusiraminti. |
Norus reiškia veiksmu ir žodžiu. Atpažįsta savo nuotaiką. Pasako, ką nori veikti. |
Įvardija savo ir kitų vidines būsenas. Bando spręsti konfliktus. Susiranda draugų. Geriau valdo savo emocijų raišką ir veiksmus. |
Laikosi tvarkos, taisyklių ir susitarimų, sprendžia įvairias problemas, jausmus reiškia sau ir kitiems priimtinais būdais. Atpažįsta ir įvardija sudėtingus jausmus. |
„Mokausi sutarti“, „Mano nuotaikėlės“, „Nors dar esame maži – bet visi labai linksmi“, „Aš matau, jaučiu, girdžiu“, „Aš noriu draugauti“, „Mandagioji gatvė“. |
Savivoka ir savigarba
| Pasiekimai |
Vaikų veiksenos |
Rekomenduojamos temos |
|||
| Vertybinė nuostata |
Esminis gebėjimas |
2 - 3 metai |
3 - 4 metai |
4 - 5 metai |
|
| Save vertina teigiamai. |
Supranta savo asmens tapatumą (aš esu, buvau, būsiu), pasako, kad yra berniukas/mergaitė, priskiria save savo šeimai, grupei, bendruomenei, pasitiki savimi ir savo gebėjimais, palankiai kalba apie save, tikisi, kad kitiems jis patinka, supranta ir gina savo teises būti ir žaisti kartu su jais. |
Atsiliepia pašauktas vardu. Parodo kūno dalis, jas įvardija. Atpažįsta ir parodo nuotraukose save, mamą tėtį ir kitus žmones. Skiria savo asmeninius daiktus. |
Sako savo, kitų vaikų ir suaugusiųjų vardus, skiria berniukų ir mergaičių vardus; skiria berniuką nuo mergaitės. Supranta, kad asmeninis elgesys gali būti tinkamas ir netinkamas. |
Domisi savo šeimos istorija. Supranta, kad nuo asmeninio elgesio priklauso jo ir kitų saugumas. Pasakoja apie savo pomėgius, interesus. Laikosi susitarimų. Baigia pradėtą darbą. Eksperimentuoja, tyrinėja. |
„Mano kūnas“, „Aš mergytė – aš berniukas“, „Kas aš esu“, „Aš ir mano kaimynai“, „Augu ir keičiuosi“, „Esu nepaprastas ir įdomus“, „Veikiu, judu, tyrinėju“, „Nuo galvos iki kojų pirštelių“, „Paūgėjau - pasunkėjau“. |
Santykiai su suaugusiaisiais
| Pasiekimai |
Vaikų veiksenos |
Rekomenduojamos temos |
|||
| Vertybinė nuostata |
Esminis gebėjimas |
2 - 3 metai |
3 - 4 metai |
4 - 5 metai |
|
| Nusiteikęs geranoriškai bendrauti ir bendradarbiauti su suaugusiais.
|
Pasitiki pedagogais, juos gerbia, ramiai jaučiasi su jais kasdieninėje ir neįprastoje aplinkoje, iš jų mokosi, drąsiai reiškia jiems savo nuomonę, tariasi, derasi; žino, kaip reikia elgtis su nepažįstamais suaugusiaisiais.
|
Stebi, ką daro suaugusysis, veikia kartu su juo. Stengiasi elgtis savarankiškai. Pradeda bendrauti su nepažįstamais žmonėmis. |
Suvokia šeimos, draugų svarbą žmogui. Mokosi susidraugauti, kontroliuoti savo elgesį. Domisi žmonėmis, tarnybomis, kurie rūpinasi mūsų sveikata, saugumu, namų gerove. |
Domisi savo šeimos istorija. Ugdosi pakantumą, jautrumą kitų nuomonei. Suvokia, kad bendruomenėje žmonės susiję vieni su kitais, padeda vieni kitiems. Aiškinasi bendravimo su nepažįstamais suaugusiaisiais taisykles ir galimus pavojus. |
„Aš ir mano šeima“ „Draugai ir draugystė“, „Mano draugai“, „Tu mane sušildai, tu mane glaudi“, „Šviesk ir šildyk savo meile“, „Mamyte, mano mylima“, „Su mama ir tėveliu bėgu miško takeliu“, „Aš ir žmonės aplink mane“.
|
Santykiai su bendraamžiais
| Pasiekimai |
Vaikų veiksenos |
Rekomenduojamos temos |
|||
| Vertybinė nuostata |
Esminis gebėjimas |
2 - 3 metai |
3 - 4 metai |
4 - 5 metai |
|
| Nusiteikęs geranoriškai bendrauti ir bendradarbiauti su bendraamžiais.
|
Supranta, kas yra gerai, kas blogai, draugauja bent su vienu vaiku, palankiai bendrauja su visais (supranta kitų norus, dalijasi žaislais, tariasi, užjaučia, padeda), suaugusiojo padedamas supranta savo žodžių ir veiksmų pasekmes sau ir kitiems. |
Stebi, mėgdžioja. Reiškia emocijas įvairiais būdais. Žaidžia vienas šalia kito. |
Žaidžia kartu su kitais vaikais. Tariasi dėl žaidimo. Žaisdamas mėgdžioja kitus, supranta jų norus. |
Susitaria dėl bendros veiklos, bendradarbiauja. Diskutuoja apie žmonių tarpusavio santykius. Dalinasi žaislais, sumanymais, priemonėmis. Gali padėti kitam draugui. |
„Aš darželyje“, „Mano žaislas“, „Žaidimų dienelės“, „Mano draugai“. |
Socialinei kompetencijai ugdyti reikalingos ugdymo priemonės: albumai, „atmintukai“, segtuvai (su šeimos ar grupės gyvenimo nuotraukomis, piešiniais ir kt.), pratybų knygelės, ūgio matuoklis, kalendoriai, popierinės kortelės, saugaus eismo, elgesio, bendravimo situacijų pratybų lapai, Lietuvos Respublikos vėliava (maža), Lietuvos Respublikos herbas, gaublys, saugaus eismo ir elgesio kortelės, knygelės, paveikslėliai, įvairios dėlionės, stalo žaidimai, žaislai – galvosūkiai, nuotaikų kortelės, siužetiniai žaislai (lėlės, vežimėliai, baldai, indeliai, drabužiai, įvairių profesijų atributai, atsipalaidavimo žaidimai (minkšti žaislai, kamuoliai spaudymui rankomis, priemonės šviesos ir šešėlių žaismui, veidrodžiai, muzikiniai įrašai, švenčių atributai (popierinės girliandos, širdelės, kaukės, žaislai eglutei, konfeti ir kt.), statybinės kaladėlės, detalės su sraigtais ir veržlėmis (medinės, plastmasinės, metalinės ir kt.), įvairių dydžių kaladėlės, teminiai jų rinkiniai, konstruktoriai, mozaikos, dėžės, krepšiai, pagalvėlės, kilimėliai.
Sveikatos saugojimo kompetencija
Ją sudaro šios susijusios ugdymosi sritys: kasdieninio gyvenimo įgūdžiai, fizinis aktyvumas, savireguliacija ir savikontrolė.
Kasdieninio gyvenimo įgūdžiai
| Pasiekimai |
Vaikų veiksenos |
Rekomenduojamos temos |
|||
| Vertybinė nuostata |
Esminis gebėjimas |
2 - 3 metai |
3–4 metai |
5–6 metai |
|
| Noriai ugdosi sveikam gyvenimui reikalingus įgūdžius.
|
Tvarkingai valgo, savarankiškai atlieka savitvarkos veiksmus: apsirengia ir nusirengia, naudojasi tualetu, prausiasi, šukuojasi. Saugo savo sveikatą ir saugiai elgiasi aplinkoje.
|
Pratinasi savarankiškai valgyti, tvarkytis. Valgo košę, sriubą šaukštu, geria iš puoduko, savarankiškai prausiasi. tvarkosi padedami suaugusiojo, žino žaisliukų vietą. |
Savarankiškai valgo. Laikosi asmens higienos įgūdžių ir įpročių. Savarankiškai tvarkosi. Pratinasi saugiai elgtis. Prieš miegą ir po miego savarankiškai rengiasi, pasako ką mėgsta valgyti, ko ne. |
Supranta ir stengiasi laikytis etiketo taisyklių. Žino, kaip elgtis įvairiose situacijose. Supranta sveikos mitybos naudą, pastebi jei yra nešvarus, šukuojasi šukomis (berniukai savarankiškai), žino kad reikia plauti daržoves ir vaisius. |
„Baltieji dantukai“, „Vitaminų šalyje“, „Daržovės“, „Lyk, lyk, lyk lietau‘‘, „Paūgėjau, pasunkėjau...‘‘ „Išsipuošęs išsipustęs lysvėj maivosi...Kas?“, „Švara – sveikata“, „Kur gyvena vitaminai“, „Sveiko maisto karalystė“, „Tvarkingi rūbeliai – gražūs vaikeliai“, „Švarus vaikas auga sveikas“, „Sveiki dantukai – graži šypsena“, „Kur švara, ten gyvens sveikata“, „Muilo burbuliukai“, „Kuo aš apsirengęs?“, „Aš esu saugus gatvėje“, „Ugnis – draugas, ugnis – priešas“, „Pavojingi daiktai“, „Gatvėje slypintys pavojai. Kaip jų išvengti?“. |
Fizinis aktyvumas
| Pasiekimai |
Vaikų veiksenos |
Rekomenduojamos temos |
|||
| Vertybinė nuostata |
Esminis gebėjimas |
2 - 3 metai |
3–4 metai |
5–6 metai |
|
| Noriai, džiaugsmingai juda, mėgsta judrią veiklą ir žaidimus.
|
Eina, bėga, šliaužia, ropoja, lipa, šokinėja koordinuotai, išlaikydamas pusiausvyrą, spontaniškai ir tikslingai atlieka veiksmus, kuriems būtina akių-rankos koordinacija bei išlavėjusi smulkioji motorika.
|
Žaidžia įvairius žaidimus. Savarankiškai atsitupia, pasilenkia, ropoja, šliaužia, spiria kamuolį, meta kamuolį. |
Žaidžia judėjimą lavinančius žaidimus. Peržengia kliūtis, lipa laiptais, peršoka kliūtį, mėto, gaudo kamuolį, pašoka abiem kojom. |
Žaidžia žaidimus, lavinančius smulkiąją ir bendrąją kūno motoriką. Konstruoja iš smulkių ir stambesnių detalių, atlieka sudėtingus judesius, pratimus. |
„Jei judėsi – nepražūsi, visada sveikas būsi“, „Judėjimo savaitė“, „Man kojelės – kad bėgiočiau...“, „Jei judėsi, netingėsi – tai sveikatos daug turėsi“, „Sportuosiu ir būsiu sveikas“, „Greitosios rogutės‘‘, „Žiemos džiaugsmai ir pramogos“, „Maži mano piršteliai – dideli darbeliai“, „Taiklioji rankelė‘‘, „Dviratuk – draugas būk‘‘. |
Sveikatos saugojimo kompetencijai ugdyti reikalingos ugdymo priemonės: servetėlės, rankšluosčiai, indeliai burnai skalauti, dantų šepetėlis, pasta, higienos reikmenys (muilas), kaspinai, skarelės, skraistės šokiui, lankai, gumos, šokdynės, virvutės, kamuoliai, kėgliai, šiurkštūs, gruoblėti kilimėliai ir kt. priemonės plokščiapėdystės profilaktikai, sūpuoklės, sienelės, kopėčios, laipiojimo virvės, gimnastikos suoleliai, čiužiniai, priemonės estafetėms, kliūtims, audeklo atraižos, elastingas popierius, nugludinti akmenėliai, riedučiai, paspirtukai, rogutės, čiuožtukai, pirštų, delnų, pėdų atspaudų darymo medžiagos (dažai, smėlis ir kt.), paveikslėliai, knygelės, dėlionės, loto augimo ir sveikatos temomis, vaikams pritaikyti indai ir stalo įrankiai, priemonės varstymui, segiojimui, raišiojimui, įvairios spynos, užraktai, raktai, kabliukai, užsklandos, gimnastikos kamuoliai, skirti šokuoti, suptis, supamieji žaislai, jėgos ugdymo priemonės (sunkūs kamuoliai, kelmeliai ir kt.), grūdinimosi priemonės (indai vandeniui ir kt.), riedantys žaislai (automobiliai, karučiai, traukiniai ir kt., ratai, triračiai).
Komunikavimo kompetencija
Ją sudaro šios susijusios ugdymosi sritys: savireguliacija ir savikontrolė, sakytinė kalba, rašytinė kalba, meninė raiška.
Sakytinė kalba
| Pasiekimai |
Vaikų veiksenos |
Rekomenduojamos temos |
|||
| Vertybinė nuostata |
Esminis gebėjimas |
2 - 3 metai |
3 - 4 metai |
4 - 5 metai |
|
| Nusiteikęs išklausyti kitą ir išreikšti save bei savo patirtį kalba. |
Klausosi ir supranta kitų kalbėjimą, kalba su suaugusiaisiais ir vaikais, natūraliai, laisvai išreikšdamas savo išgyvenimus, patirtį, mintis, intuityviai junta kalbos grožį. |
Klausosi ir reaguoja į įvairius garsus. Atkartoja garsus, bando tarti žodžius. |
Trumpam sukaupia dėmesį, klausydamas įvairaus žanro kūrinių. Mokosi išklausyti kitus. Kalba sakiniais. Deklamuoja trumpus eilėraščius, atkartoja trumpas pasakas. |
Moka klausytis, išgirsti ir suprasti. Diskutuoja, deklamuoja, improvizuoja. Seka girdėtas ir savo sukurtas pasakas. |
„Klausausi – kalbu“, „Seku seku pasaką“, „Iš kalbos lobyno skrynelės“, „Mus kalbina knygos lapeliai“, „Garsų pasaulyje“, „Mano knygelė“, „Kelionė į taisyklingos kalbos šalį“. |
Rašytinė kalba
| Pasiekimai |
Vaikų veiksenos |
Rekomenduojamos temos |
|||
| Vertybinė nuostata |
Esminis gebėjimas |
2–3 metai |
3–4 metai |
4–5 metai |
|
| Domisi rašytiniais ženklais, simboliais, skaitomu tekstu. |
Atpažįsta ir rašinėja raides, žodžius bei kitokius simbolius, pradeda skaitinėti. |
Varto knygeles. Klausosi trumpų kūrinėlių. Įvairiomis rašymo priemonėmis, spontaniškai brauko popieriaus lape, keverzoja. |
Varto įvairius spaudinius, „skaito“. Kopijuoja simbolius. Įvairiomis rašymo priemonėmis kraiglioja vertikalias ir horizontalias linijas. Domisi raidėmis. |
Atpažįsta simbolius aplinkoje. Girdi, pavadina garsus. Bando skaityti. Keverzonėse ir piešiniuose pasirodo realių raidžių elementai, kopijuoja raides, žodžius. |
„Klausyk, vaikeli, kaip skamba raidelės“, „Linksmųjų raidžių karalystėje“, „Ilgas knygelės kelias“, „Kur gyvena pasakėlės“, „Mano kūrybos knygelė“, „ABC šalyje“, „Skaitau su mamyte ir tėveliu“. |
Meninė raiška
| Pasiekimai |
Vaikų veiksenos |
Rekomenduojamos temos |
|||
| Vertybinė nuostata |
Esminis gebėjimas |
2–3 metai |
3–4 metai |
4–5 metai |
|
| Jaučia vaidybinės raiškos džiaugsmą, rodo norą aktyviai dalyvauti vaidybinėje veikloje. |
Spontaniškai ir savitai reiškia įspūdžius, išgyvenimus, mintis, patirtas emocijas vaidindamas.
|
Žaidinamas, žaisdamas, viską kartoja. |
Žaisdamas reiškia emocijas, imituoja, atlieka matytus judesius, veiksmus, fantazuoja, interpretuoja. Klausosi raiškaus skaitymo, sekimo, deklamuoja |
Vaidina, žaidžia, imituoja, mėgdžioja, kuria dialogą tarp veikėjų, spontaniškai reiškia emocijas. Raiškiai deklamuoja. |
„Žaidžiame teatrą“, „Mes iš pasakų“, „Mano vaizduotės pasaulis“, „Žiema, žiema, bėk iš kiemo“, „Aš kūrėjas“.
|
Komunikavimo kompetencijai ugdyti reikalingos ugdymo priemonės: popierius, įvairaus dydžio kortelės, juostelės, lapeliai, rašikliai, pieštukai, popieriniai lipdukai, atvirukai, vokai, knygos vaikams, žurnalai, vaikiškos enciklopedijos, dailės albumai, raidynai, stalo žaidimai su raidėmis, užrašais, kubeliai, automobiliai ir kt. su užrašais, pasakų, muzikos įrašai (kompaktiniai diskai), žaislinės knygelės vaikams (su iškirptais langeliais, perspektyviniu vaizdu, garso efektais), pasakų veikėjų siluetai, figūrėlės, telefonų knygos, kompiuteris, spausdintuvas, kompiuterinės programos, skatinančios kurti, bandyti rašyti, modeliuoti daiktus, šviesos stalas, interaktyvi lenta.
Pažinimo kompetencija
Ją sudaro šios susijusios ugdymosi sritys: aplinkos pažinimas, skaičiavimas ir matavimas, iniciatyvumas ir atkaklumas, problemų sprendimas, mokėjimas mokytis.
Aplinkos pažinimas
| Pasiekimai |
Vaikų veiksenos |
Rekomenduojamos temos |
|||
| Vertybinė nuostata |
Esminis gebėjimas |
2–3 metai |
3–4 metai |
4–5 metai |
|
| Nori pažinti bei suprasti save ir aplinkinį pasaulį, džiaugiasi sužinojęs ką nors nauja.
|
Įvardija ir bando paaiškinti socialinius bei gamtos reiškinius, apibūdinti save, savo gyvenamąją vietą, šeimą, kaimynus, gyvosios ir negyvosios gamtos objektus, domisi technika ir nori ja naudotis.
|
Stebi ir atpažįsta artimiausią savo aplinką, orientuojasi joje. Atpažįsta ir pavadina kūno dalis. Pažįsta ir pavadina kai kuriuos gyvūnus, jų atvaizdus, žino kai kurių daiktų paskirtį ir jais naudojasi. |
Atpažįsta ir pavadina vis daugiau artimoje aplinkoje esančius daiktus, augalus, gyvūnus. Atpažįsta ir pavadina kūno dalis. Skiria atskirus gamtos reiškinius. Pasako savo ir šeimos narių vardus. |
Jaučia žmogaus ryšį su gamta. Pasako metų laikų pavadinimus, jiems būdingus požymius. Pasako savo vardą, pavardę, miesto, gatvės kurioje gyvena, pavadinimą. Suvokia augalų ir gyvūnų naudą, domisi jais, siekia pažinti ir įvardyti, nusiteikia juos saugoti. Domisi pasaulio gyventojais, gamta, kultūra, technika. |
„Gyvūnų pasaulis“, „Miau – katytė, au – šuniukas“, „Kiekvienam sava pastogė“, „Rudenėlis keliauja per žemę“, „Kas užaugo darže ir sode?“ , „Aš ir mano šeima“, „Dvi rankytes aš turiu“, „Paukšteliai išskrenda“, „Mik, ežiuk po lapu“, „Sveika, balta žiemuže“, „Kalėdos“, „Paukšteliai ir žvėreliai žiemą“, „Mes augame ir keičiamės“, „Mano tėvynė – Lietuva“, „Rieda mažos mašinėlės“, „Žmonės darbus dirba“, „Gamta bunda“, „Kas iš kur atsiranda“, „Sveiki sugrįžę, paukšteliai“, „Velykų belaukiant“, „Taupau, rūšiuoju, gamtą tausoju“, „Mano draugas Vanduo“, „Aš pažįstu medį, krūmą, gėlę“, „Mažieji atradimai“, „Apie boružiukus ir kitus vabzdžius“ |
Skaičiavimas ir matavimas
| Pasiekimai |
Vaikų veiksenos |
Rekomenduojamos temos |
|||
| Vertybinė nuostata |
Esminis gebėjimas |
2–3 metai |
3–4 metai |
4–5 metai |
|
| Nusiteikęs pa-žinti pasaulį skaičiuodamas ir matuodamas.
|
Geba skaičiuoti daiktus, palyginti daiktų grupes pagal kiekį, naudoti skaitmenis, apibūdinti daikto vietą eilėje, sudaryti sekas. Geba grupuoti daiktus pagal spalvą, formą, dydį. Jaučia dydžių skirtumus, daikto vietą ir padėtį erdvėje. Supranta ir vartoja žodžius, kuriais apibūdinamas atstumas, ilgis, masė tūris, laikas. Pradeda suvokti laiko tėkmę ir trukmę. |
Supranta, ką reiškia vienas, du, daug. Ardo, surenka, eksperimentuoja. Žaisdami stengiasi rasti reikiamos formos, dydžio ar spalvos daiktą. |
Pradeda skirti dydžius, formas, lygybę-nelygybę. Skaičiuoja iki 5. Grupuoja daiktus pagal formą, dydį, spalvą. Supranta palyginimui skirtus žodžius: didelis – mažas, ilgas – trumpas, sunkus – lengvas, storas – plonas. Juda nu-rodyta kryptimi. Pradeda orientuotis erdvėje ir laike. |
Atlieka matematinius veiksmus su daiktais. Skaičiuoja iki 10-12. Padalina daiktus po lygiai, pradeda vartoti kelintinius skaitvardžius. Atpažįsta formas. Įvairiais būdais matuoja laiką, ilgį, tūrį, masę, temperatūrą ir kt. Pradeda skirti dešinę ir kairę savo kūno pusę. Paros dalis sieja su savo gyvenimo ritmu. |
„Vienas ir daug“, „Aš galiu skaičiuoti“, „Didelis – mažas“, „Aš augu ir keičiuosi“ „Spalvų ir formų pasaulis“, „Pastebėk ir pavadink“, „Kas rieda ir džiugina“, „Mus supanti erdvė“, „Advento kalendorius“, „Aš noriu viską išmatuoti“, „Susisiekimo priemonės“, „Diena ir naktis“, „Dvi rankytes aš turiu“ „Rūpesčiu ir meile išaugintas“, „Mano žalioji palangė“, „Vaikas ir jo laikas“. |
Iniciatyvumas ir atkaklumas
| Pasiekimai |
Vaikų veiksenos |
Rekomenduojamos temos |
|||
| Vertybinė nuostata |
Esminis gebėjimas |
2–3 metai |
3–4 metai |
4–5 metai |
|
| Didžiuojasi savimi ir didėjančiais savo gebėjimais.
|
Savo iniciatyva pagal pomėgius pasirenka veiklą, ilgam įsitraukia ir ją plėtoja, geba pratęsti veiklą po tam tikro laiko tarpo, kreipiasi į suaugusįjį pagalbos, kai pats nepajėgia susidoroti su kilusiais sunkumais. |
Pratinasi apsitarnauti. Rodo norą bendrauti. Pradeda rinktis veiklą. |
Domisi, smalsauja, renkasi sudėtingesnę veiklą, prašo pagal-bos. Ugdosi savi-tvarkos įgūdžius. Pratintis susitvarkyti žaislus. |
Savarankiškai atlieka įvairius darbus. Reiškia iniciatyvą pasirenkant veiklą. Baigia pradėtus darbus. Ugdyti sveikos gyvensenos nuostatas. |
„Aš saugus, kai žinau“, „Rūpesčiu ir meile išaugintas“, „Būsi atsargus – būsi saugus‘‘, „ Noriu augti sveikas“. |
Tyrinėjimas
| Pasiekimai |
Vaikų veiksenos |
Rekomenduojamos temos |
|||
| Vertybinė nuostata |
Esminis gebėjimas |
2–3 metai |
3–4 metai |
4–5 metai |
|
| Smalsus, domisi viskuo, kas vyksta aplinkui, noriai stebi, bando, samprotauja. |
Aktyviai tyrinėja save, socialinę, kultūrinę ir gamtinę aplinką, įvaldo tyrinėjimo būdus (stebėjimą, bandymą, klausinėjimą), mąsto ir samprotauja apie tai, ką pastebėjo, atrado, pajuto, patyrė. |
Atpažįsta ir pavadina kūno dalis. Pradeda tyrinėti. |
Pradeda veikti savarankiškai. Eksperimentuoja, lygina. Išbando įvairius daiktus ir medžiagas. Mokyti orientuotis aplinkoje. |
Pradeda suvokti daiktų savybes. Savarankiškai ir tikslingai pasirenka veiklą. Ieško informacijos įvairiuose šaltiniuose. Daiktų grupes išreikšti skaičiais. |
„Aš domiuosi technika“, „Atradimai ir eksperimentai“, „Pažinimo ir tyrinėjimų savaitė“, „ Pagalvokim ką tai reiškia...“, „Aš – smalsus“ |
Problemų sprendimas
| Pasiekimai |
Vaikų veiksenos |
Rekomenduojamos temos |
|||
| Vertybinė nuostata |
Esminis gebėjimas |
2–3 metai |
3–4 metai |
4–5 metai |
|
| Nusiteikęs ieškoti išeičių kasdieniams iššūkiams bei sunkumams įveikti. |
Atpažįsta ką nors veikiant kilusius iššūkius bei sunku-mus, dažniausiai supranta, kodėl jie kilo, suvokia savo ir kitų ketinimus, ieško tinkamų sprendimų ką nors išbandydamas, tyrinėdamas, aiškindamasis, bendradarbiaudamas, pradeda numatyti priimtų sprendimų pasekmes. |
Padedant įveikia kliūtis. Domėtis savimi, pažinti save, didžiuotis savimi. Skatinti išgirsti pirmą ir paskutinį žodžio garsą. |
Imasi įvairesnės veiklos, su suaugusiųjų pagalba įveikia sunku-mus. Suvokti ir įvardinti savo jausmus. Domėtis raidėmis, žodžiais. |
Bandyti spręsti problemas, džiaugtis radus teisingą sprendimą. Džiaugtis savo atrastais būdais ir sprendimais dėliojant dėliones. Mokosi klausytis, patarti draugui, rūpintis ir globoti. |
„Aš galiu“, „ Aš orus“ „Aš bendrauju, dalinuosi ir gerbiu“, „Aš sėkmingai lavinuosi“, „Noriu daryti gerus darbus“. |
Mokėjimas mokytis
| Pasiekimai |
Vaikų veiksenos |
Rekomenduojamos temos |
|||
| Vertybinė nuostata |
Esminis gebėjimas |
2–3 metai |
3–4 metai |
4–5 metai |
|
| Noriai mokosi, džiaugiasi tuo, ko išmoko.
|
Mokosi žaisdamas, stebėdamas kitus vaikus ir suaugusiuosius, klausinėdamas, ieškodamas informacijos, išbandydamas. |
Žaidžia, stebi, klausinėja. |
Žaisdamas kuria, mokosi, džiaugiasi sėkme, prašo pagalbos. |
Savarankiškai veikia, tyrinėja, eksperimentuoja. Ieško informacijos įvairiuose šaltiniuose. |
„Žaidžiu ir mokausi“, „Gatvėj būki atsargus, šito mokyk ir draugus“, „Linksmieji skaičiukai“, „Mano dienelė“. |
Pažinimo kompetencijai ugdyti reikalingos ugdymo priemonės: vandenį geriantis popierius, vaškas, parafinas, žvakės; rašomoji lenta, lentynėlės, spintelės, dėžės, krepšiai žaislams, medžiagoms ir priemonėms, informaciniai leidiniai (knygos, plakatai, enciklopedijos, stalo žaidimai ir kt.), gyvūnų, augalų, gamtovaizdžių ir gamtos paminklų nuotraukos, skaičių, formų, įvairių dydžių, spalvų kortelės, priešingybių, priežasties-pasekmės, nuoseklumo, dalies ir visumos paveikslėliai, kortelės, smėlis, akmenukai, vanduo, gamtinė medžiaga, didinamieji stiklai, indai ir priemonės eksperimentavimui (mėgintuvėliai, piltuvėliai, vamzdžiai, matuokliai, pipetės, kempinės, vandenį sugeriančios medžiagos, indai bei priemonės žaidimui su smėliu ir vandeniu, muilo burbulai, žaislinės plunksnos ir kt.), laikrodis, kompasas, termometrai (vandens, oro, kūno, šilumos), stetoskopas, įvairios ilgio matavimo priemonės, svirtinės svarstyklės, skaičiavimo pagaliukai, skaičiuotuvai, specialios didaktinės skaičiavimo priemonės, erdvinės ir plokštuminės geometrinės figūros, pinigų pavyzdžiai, žaislai tapatinimui, grupavimui, rūšiavimui, serijų dėliojimui, išardomieji ir sudedamieji žaislai, daiktų modeliai, aitvarai (popieriniai, plastmasiniai, medžiaginiai ir kt.), smilkalai, medžio lentelės, vaikiškos vinys, švitrinis popierius, flanelinė lenta, magnetinė lenta, akvariumai, narveliai, terariumai, puodeliai, laistytuvai gėlėms, žemė gėlėms, buities įrankai, profesijų atributai, įrankiai, rakandai (sodo įrankiai, namų tvarkymo priemonės, meistravimo įrankiai ir priemonės), buitinė technika: radijo aparatai, fotoaparatai, telefonai, žibintuvėliai, techniniai žaislai (žybsintys, pypsintys, prisukami, inerciniai, elektriniai, t.y. su elementais) vėjo, vandens malūnai, parašiutai, galvosūkiai, labirintai, gamtos garsų įrašai, filmuota medžiaga, magnetai, spyruoklės, spiralės, šviesos stalas.
Meninė kompetencija
Ją sudaro šios susijusios ugdymosi sritys: meninė raiška, estetinis suvokimas, kūrybiškumas.
Meninė raiška
| Pasiekimai |
Vaikų veiksenos |
Rekomenduojamos temos |
|||
| Vertybinė nuostata |
Esminis gebėjimas |
2–3 metai |
3–4 metai |
4–5 metai |
|
| Jaučia meninės raiškos džiaugsmą, rodo norą aktyviai dalyvauti meninėje veikloje. |
Spontaniškai ir savitai reiškia įspūdžius, išgyvenimus, mintis, patirtas emocijas muzikuodamas, šokdamas, vaidindamas, vizualinėje kūryboje. |
Klausosi įvairios muzikos, dainuoja, niūniuoja, leidžiasi žaidinamas. Ploja, trepsi, barškina. Atkartoja dviejų trijų garsų melodijas ir daineles. Mėgdžioja veiksmus ir intonacijas. Išbando dailės priemones. |
Klausosi įvairios muzikos, gamtos garsų. Groja, dainuoja, šoka, improvizuoja. Vienas ir su kitais dainuoja dviejų – keturių garsų daineles. Imituoja augalų, gyvūnų judesius. Ritmiškai groja ritminiais muzikos instrumentais. Reiškia emocijas įvairioje kūrybinėje veikloje. |
Dainuoja sudėtingesnes daineles, palydi ritmiškais judesiais, kuria melodijas. Tyrinėja savo balso galimybes (dainuoja garsiai, tyliai, aukštai, žemai, greičiau, lėčiau). Eina, bėga rateliu, trepsi, ploja, mojuoja, sukasi po vieną, už parankės. Vaidina, piešia. Laisvai išreiškia emocijas įvairioje kūrybinėje veikloje, eksperimentuoja. |
„Garsų pasaulis“, „Močiutės seklyčioje“, „Spalvos ir spalviukai“, „Muzikos ritmu“, „Su Kalėdų seneliu, šoksim suksimės ratu“, „Tau mano mamyte“, „Svečiai“, „Menų savaitė“, „Mėgstu vaidinti“, „Aš girdžiu, matau, jaučiu“. |
Estetinis suvokimas
| Pasiekimai |
Vaikų veiksenos |
Rekomenduojamos temos |
|||
| Vertybinė nuostata |
Esminis gebėjimas |
2–3 metai |
3–4 metai |
4–5 metai |
|
| Domisi, gėrisi, grožisi aplinka, meno kūriniais, menine veikla. |
Pastebi ir žavisi aplinkos grožiu, meno kūriniais, džiaugiasi savo ir kitų kūryba, jaučia, suvokia ir apibūdina kai kuriuos muzikos šokio, vaidybos, vizualaus meno estetikos ypatumus, reiškia savo estetinius potyrius, dalijasi išgyvenimais, įspūdžiais. |
Išbando įvairias dailės medžiagas ir priemones. Varto spalvingas knyge-les, dailės kūrinius. |
Klausosi įvairių nuotaikų muzikos. Žiūri vaidinimus, filmukus. Dalyvauja meninėje veikloje. Grožisi meno kūriniais. Pradeda analizuoti piešinius. |
Džiaugiasi menine raiška, pasakoja apie patirtas emocijas. Ugdosi gerą skonį, estetinę nuovoką, džiaugiasi kūrybos procesu. Įžvelgia grožį aplinkoje, gamtoje, meno kūriniuose. |
„Grožis aplink mane“, „Gelsta medžių lapai“, „Spalvos ir spalviukai“, „Mano vaivorykštė“, „Garsų pasaulyje“. „Seku, seku pasaką“, „Puošiame eglutę“, „Balta balta, kur dairais“, „Marginu margutį “, „Gurgu, gurgu į Kaziuko turgų“, „Žydi sodai man ir tau“.
|
Kūrybiškumas
| Pasiekimai |
Vaikų veiksenos |
Rekomenduojamos temos |
|||
| Vertybinė nuostata |
Esminis gebėjimas |
2–3 metai |
3–4 metai |
4–5 metai |
|
| Jaučia kūrybinės laisvės, spontaniškos improvizacijos bei kūrybos džiaugsmą. |
Savitai reiškia savo įspūdžius įvairioje veikloje, ieško nežinomos informacijos, siūlo naujas, netikėtas idėjas ir jas savitai įgyvendina. |
Patiria naujus įspūdžius. Lavina pojūčius. Džiaugiasi savo kūrybine veikla. |
Domisi aplinka, klausinėja. Išbando įprastų daiktų įvairius panaudojimo būdus. Kuria savo įsivaizduojamą pasaulį. |
Klausia, aiškinasi nežinomus dalykus, fantazuoja, kelia probleminius klausimus, eksperimentuoja. Sukuria pasakojimus, drąsiai reiškia pačias netikėčiausias mintis. |
„Sugalvojau, sumąsčiau...“, „Aš – kūrybingas“, „Išbandyk ir pažinsi“, „Fantazijų šalyje“, „Kaip bitutės triūsiam, plušam...“ „Augalų ir vabzdžių pasaulis“. |
Meninei kompetencijai ugdyti reikalingos ugdymo priemonės: medžiagos tapymui, piešimui, lipdymui, kūrybiniams darbams (molis, plastilinas, modelinas, lipdymo tešla, įvairaus formato, dydžio, spalvotas popierius, krepinis popierius, kartonas, plastikas, medis, akmenėliai, medžio žievė, pjuvenos, vytelės ir kt.), įvairių spalvų kinetinis smėlis, gamtinė medžiaga, antrinės žaliavos (audinio, odos, popieriaus atraižos, įpakavimo dėžės, seni žurnalai, laikraščiai, reklaminiai bukletai ir kt.), priemonės tapymui, grafiniams taikomosios dailės darbams, piešimui, lipdymui, kūrybiniams darbams (įvairūs dažai, guašas, akvarelė, kreidelės, pastelė, klijai, balta ir spalvota kreida, pieštukai, spalvoti pieštukai, įvairaus dydžio, pločio, teptukai, žirklės, kanceliariniai peiliukai, pagaliukai, tušas, kempinės, voleliai, plunksna, adatos, vąšelis, siūlai; štampavimo, antspaudavimo priemonės, formelės, molbertai ir kt.), priemonės darbo vietai uždengti, apranga darbui su dažais, širmelė ir kita įranga teatrui, pirštukų lėlės, lėlės marionetės, lėlės ant lazdelių ir kt., muzikinės dėžutės, muzikiniai žaislai, apranga ir vaidybos atributika vaikams (skraistės, skrybėlės, bižuterija, karūnos ir kt.), muzikos instrumentai (molinės švilpynės, akmenukai, lazdelės, metalofonai, kanklės, akordeonas, pianinas, ritminiai mušamieji instrumentai (perkusija) ar savo gamybos instrumentai, muzikinis centras arba garso grotuvas, muzikos įrašai (populiari, klasikinė, liaudies, vaikų ir kt. muzika), muzikos ženklų rinkiniai muzikos raštui (penklinių, natų, pauzių ženklai), flanelinė lenta, šviesos stalas, relaksacinė muzika.