Administracinė byla Nr. eR-7-815/2023
Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00008-2023-3
Procesinio sprendimo kategorija 5.3.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. sausio 26 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Ernesto Spruogio (pranešėjas),
sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,
dalyvaujant pareiškėjo Lietuvos žaliųjų partijos atstovėms šios partijos pirmininkei I. B. ir advokatei Laurai Matjošaitytei,
atsakovo Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos atstovui Rokui Stabingiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Lietuvos žaliųjų partijos skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims R. A., L. K., U. I., A. M., K. V., A. V., V. N., T. U., R. B., G. B., G. D., A. M., D. M., G. A., G. B., J. B., D. B., Ž. B., Ž. B., K. D., G. J., I. J., T. J., E. K., J. R., I. U., S. Ž., D. B.-Z., J. Č., Ž. R., B. Z., R. K., A. G., V. J. ir A. P. dėl sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas Lietuvos žaliųjų partija su skundu kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir VRK, Komisija) 2023 m. sausio 17 d. sprendimo Nr. Sp-16 „Dėl kandidatų, neatitinkančių Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso reikalavimų, neregistravimo“ (toliau – ir Sprendimas) dalį dėl Lietuvos žaliųjų partijos (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Kandidatai) neregistravimo kandidatais. Pareiškėjas taip pat prašo įpareigoti VRK Kandidatus įregistruoti kandidatais 2023 m. kovo 5 d. savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose.
2. Pareiškėjas nurodo, kad Sprendimas yra neteisėtas, nes nepagrįstai apriboja jo keliamų kandidatų teisę dalyvauti rinkimuose į savivaldybių tarybų narius. Pareiškėjas paaiškino, kad pirmą kartą visi pareiškiniai dokumentai buvo teikiami išimtinai tik elektroniniu būdu, todėl daugybė politinės kampanijos dalyvių, įskaitant ir pareiškėją, susidūrė su Informacinės rinkimų sistemos veiklos trikdžiais. Pareiškėjo teigimu, nuolatinius trikdžius teikiant duomenis per VRK informacinę sistemą be išimties pabrėžė visi 2023 m. sausio 17 d. VRK posėdyje dalyvavę politinių partijų ir politinių komitetų atstovai, tai patvirtino ir patys VRK nariai. Pareiškėjas vadovaujasi Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 76 straipsnio 4 dalimi ir pažymi, kad kandidatai tokius biografijos duomenis kaip, pavyzdžiui, tautybė, išsilavinimas, užsienio kalbų mokėjimas, darbovietė, visuomeninė veikla, šeiminė padėtis, teikia su kandidato anketa. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad duomenys apie tapatybę yra priskiriami ypatingų asmens duomenų kategorijai, todėl toks jautrių duomenų pateikimas gali pažeisti Bendrojo duomenų apsaugos reglamento reikalavimus. Pareiškėjas pažymi, kad iki Rinkimų kodekso galiojusiame teisiniame reglamentavime (Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų 36 str. 4 d.) kandidatai į savivaldybių tarybų narius Komisijai neteikė nei nuotraukų, nei biografijų.
3. Pareiškėjo teigimu, įstatymų leidėjas aiškiai įvardija, jog konkretūs duomenys kandidato anketoje turi būti nurodyti privalomai, tačiau kiti duomenys pareiškiniuose dokumentuose, pavyzdžiui, kandidato biografijoje, nėra privalomai teikiami. Pareiškėjas pažymi, kad tai, jog biografija nėra privalomas užpildyti pareiškinis dokumentas, 2023 m. sausio 17 d. VRK posėdyje patvirtino ir VRK nariai. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Komisija nėra patvirtinusi atskiros elektroninių dokumentų suvedimo tvarkos, jokio tvarkos aprašo ar kito dokumento, kuriame būtų numatytas minimalus kandidato biografijoje, kaip viename pareiškinių dokumentų, pateiktinas duomenų kiekis ar ženklų skaičius. VRK 2022 m. lapkričio 29 d. sprendimu Nr. Sp-113 patvirtintoje Kandidato biografijos formoje nėra nurodoma, kurie kandidato biografijos duomenys yra privalomi ar kurie laukeliai privalo būti užpildyti. VRK 2022 m. lapkričio 29 d. sprendimu Nr. Sp-113 patvirtintame Politinių partijų, politinių komitetų ir kandidatų pareiškinių dokumentų pateikimo tvarkos apraše nenurodoma, kad privaloma užpildyti kandidato biografijoje esančius laukelius. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Sistemos naudotojų vadovo 2.9.2.6 punkte nėra nurodoma, jog yra tokie pareiškiniai dokumentai kaip „Kandidato nuotrauka“ ar „Kandidato biografija“, taip pat nėra ir pavaizduota, kaip pildyti VRK 2022 m. lapkričio 29 d. sprendimu Nr. Sp-113 patvirtintas formas, įskaitant ir formą „Kandidato biografija“. Pareiškėjas pažymi, kad VRK Informacinėje rinkimų sistemoje prie kandidato biografijos nėra duomenų (žymėjimo), kad kandidato biografijos forma, atitinkami jos laukeliai, privalomai turi būti užpildyta. Net ir neužpildžius Kandidato biografijos ir pažymėjus „duomenis baigiau pildyti“, VRK Informacinė rinkimų sistema informuoja, kad kandidato biografijos forma užpildyta tinkamai.
4. Pareiškėjas vadovaujasi Rinkimų kodekso 86 straipsnio 1 dalimi, 80 straipsnio 1, 5 dalimis ir pažymi, kad Rinkimų kodeksas neužkerta kelio ištaisyti netinkamai pateiktus pareiškinius dokumentus, taip pat ir Kandidato biografiją, nuotrauką, laikantis nustatyto termino. Pareiškėjas nurodo, kad nedelsiant nebuvo informuotas, jog jo pateikti pareiškiniai dokumentai, įskaitant, bet neapsiribojant kandidatų biografijomis ir kandidatų nuotraukomis, yra pateikti su trūkumais. Pareiškėjo teigimu, VRK turėjo realią galimybę ir netgi Rinkimų kodekse įtvirtintą pareigą iki pareiškinių dokumentų pateikimo termino pabaigos pareiškėjui pranešti apie nustatytus pareiškinių dokumentų trūkumus. Kadangi VRK žinojo apie pareiškėjo kandidatų pareiškiniuose dokumentuose esančius duomenis ir pareiškėjo ar jos atstovų laiku neįspėjo, kad pateikti pareiškiniai dokumentai turi trūkumų ir nenustatė termino juos pašalinti, pareiškėjo teigimu, laikytina, kad VRK pripažino, jog pareiškėjo pateikti pareiškiniai dokumentai, t. y. Kandidatų biografijos, atitinka Rinkimų kodekso reikalavimus ir yra pateikti tinkamai.
5. Pareiškėjas paaiškina, kad kartu su pareiškiniais dokumentais Komisijai pateikė ir kandidatų sąrašuose įrašytų kandidatų nuotraukas. Klaipėdos kandidatų sąraše iškėlė 18 kandidatų. Klaipėdos miesto sąrašo atstovė prie savivaldybės rinkimų komisijos į Informacinę rinkimų sistemą sukėlė visų kandidatų nuotraukas, tačiau, kaip vėliau paaiškėjo, įvyko žmogiškoji, techninė klaida – prie šešių (iš 18) pareiškėjo Klaipėdos sąrašo kandidatų buvo įkeltos ne jų nuotraukos. Pareiškėjas nurodo, kad (duomenys neskelbtini) kandidatė Ž. R., įkeldama nuotrauką į Informacinę rinkimų sistemą, suklydo dėl jos pavadinimo ir per klaidą prie pareiškinių dokumentų įkėlė ne tą nuotrauką. (duomenys neskelbtini) įrašytas A. P. dėl žmogiškosios klaidos kandidato nuotraukos neįkėlė. Pareiškėjo teigimu, kandidato nuotrauka, pagal savo pobūdį pati savaime nesukuria aplinkybių, kurias būtų galima vertinti kaip neįveikiamą kliūtį, atimančią iš asmens teisę būti renkamu į savivaldybės tarybą. Pareiškėjas vadovaujasi Rinkimų kodekso 81 straipsnio 2 dalimi ir nurodo, kad VRK turėjo priimti sprendimą registruoti pareiškėjo keliamus kandidatus.
6. Pareiškėjas nurodo, kad VRK neatsižvelgė, jog nebuvo nustačiusi jokių formaliųjų reikalavimų kandidato biografijos turiniui (pavyzdžiui, minimalus duomenų kiekis), kandidato biografiją pačios VRK Informacinė rinkimų sistema priėmė net ir neužpildytą, o nepateikus kandidato nuotraukos sistema taip pat leido toliau pildyti pareiškinius dokumentus ir juos pateikti, taip sukeliant pagrįstą lūkestį, kad visi privalomi pareiškiniai dokumentai yra pateikti. Pareiškėjo teigimu, Sprendimas rodo VRK formalizuotą pareigų vykdymą, kuris nėra suderinamas su demokratinės valstybės principu ir atsakingu, geru bei teisingu administravimu. Pareiškėjas daro išvadą, kad Sprendimas yra formalus ir neteisingas, prieštarauja gero administravimo principui. Pareiškėjo teigimu, VRK, siekdama kuo mažesnio neigiamo poveikio savivaldybės bendruomenės teisėtiems interesams, privalo taip įgyvendinti savo įgaliojimus, kad būtų nustatytos visos aplinkybės, turinčios esminę reikšmę priimamam sprendimui aktualiu laiku. Pareiškėjas nurodo, kad šalinimas iš rinkimų šiuo atveju yra neproporcinga, neadekvati ir padaryto pažeidimo neatitinkanti sankcija, prieštaraujanti demokratinėje valstybėje taikomiems teisės principams. Pareiškėjas pažymi, kad buvo pažeistas gero administravimo principas, Sprendimas yra nemotyvuotas, Sprendimo rezoliucinė dalis yra abstrakti, VRK nenurodė jokių konkrečių faktų ar individualių motyvų, kuriais remdamasi neregistravo Kandidatų, Sprendime nenurodyta jo apskundimo tvarka. Pareiškėjas nurodo, kad jam buvo apribota galimybė pasinaudoti Rinkimų kodekse numatyta teise atšaukti pareiškinius dokumentus ir susigrąžinti sumokėtą rinkimų užstatą.
8. Atsakovas vadovaujasi Rinkimų kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, nurodo, kad VRK 2022 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. Sp-113 patvirtino biografijos formą ir Politinių partijų, politinių komitetų ir kandidatų pareiškinių dokumentų pateikimo tvarkos aprašą (toliau – ir Aprašas). Atsakovas vadovaujasi Aprašo 3, 10 punktais ir pažymi, kad nei Rinkimų kodekso, nei Aprašo nuostatose nėra numatyta, jog biografijos galima nepildyti arba kad jos pildymas yra neprivalomas, todėl nesutinka su pareiškėjo pozicija, kad šio pareiškinio dokumento buvo galima nepildyti ar kad iš Rinkimų kodekso ar Aprašo reikalavimų nebuvo aišku, jog jį reikia pildyti. Atsakovas paaiškina, kad portale „Rinkėjo puslapis“ į kiekvieno kandidato biografiją automatiniu būdu buvo perkelti šie duomenys: vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo data, o likusius biografijos laukus kandidatai privalėjo užpildyti patys, tačiau to nepadarė ir biografijos apačioje pažymėjo varnelę „Biografiją pildyti baigiau“. Elektroninėje biografijos formoje nurodyti duomenys atitinka Apraše patvirtintos biografijos duomenų kategorijas, tačiau kandidatai jų nepildė. Atsakovas pažymi, kad VRK informacinėje sistemoje „Rinkėjo puslapis“ nebuvo jokių kliūčių užpildyti biografijos formą elektroniniu būdu, sistema ją pildyti leido, tačiau kandidatai jos nusprendė nepildyti dėl nuo jų pačių priklausančių priežasčių. Atsakovas nurodo, kad pagal Rinkimų kodeksą visi pareiškiniai dokumentai turi būti tinkamai užpildyti. Biografijos laukai neturėjo nustatytųjų reikšmių, todėl kandidatai informaciją turėjo suvesti patys ir jiems jokie apribojimai dėl laukų pildymo nebuvo nustatyti, todėl, kandidatams nusprendus jų nepildyti, jie liko tušti. Atsakovas pažymi, kad VRK informacinėje sistemoje nebuvo nustatyti įspėjimai, neužpildžius biografijos laukų, tačiau tokių funkcionalumų nenustatymas, atsakovo teigimu, nereiškia, kad biografijos pildyti nereikia.
9. Atsakovas pažymi, kad VRK informacinė sistema „Rinkėjo puslapis“ veikė visą pareiškinių dokumentų teikimo laiką ir leido pildyti pareiškinius dokumentus. Elektroniniai valdžios vartai yra Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos administruojamas funkcionalumas, per kurį norėdami naudotis e. paslaugomis, VRK informacinės sistemos naudotojai turi patvirtinti savo tapatybę jungiantis prie „Rinkėjo puslapio“. Trumpalaikis ne nuo VRK priklausantis VRK informacinės sistemos naudotojų identifikavimosi funkcionalumo sutrikimas, atsakovo teigimu, neturi įtakos pareiškinių dokumentų pildymo procesui, kuris vyko nuo 2022 m. gruodžio 12 d. iki 2022 m. gruodžio 30 d. 17 val. (18 dienų). Atsakovas atkreipia dėmesį, kad per 13 500 kandidatų per portalą „Rinkėjo puslapis“ tinkamai užpildė ir pateikė kandidatų biografijas, todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjo kandidatai biografijos užpildyti negalėjo ar jiems buvo neaišku, ką reikia pildyti. Atsakovas pažymi, kad VRK negali būti laikoma atsakinga, jog kandidatas neprisegė savo nuotraukos, kuri yra privalomų pareiškinių dokumentų dalis.
10. Atsakovas nesutinka, kad VRK nesilaikė gero administravimo principo, kadangi sudarė visas sąlygas, jog kandidatai galėtų užpildyti visus pareiškinius dokumentus elektroniniu būdu. Pareiškėjo kandidatai, atsisakydami pildyti biografijas, prisegti nuotraukas, patys prisiėmė riziką ir turėjo suprasti, kad pareiškinių dokumentų neužpildymas gali būti jų neregistravimo kandidatu priežastimi. Atsakovas vadovaujasi Rinkimų kodekso 81 straipsnio 2 dalimi, pažymi, kad biografijos forma buvo patvirtina ir paskelbta viešai, todėl kandidatams turėjo būti žinoma, kad ją užpildyti yra privaloma. Kandidatai, kurie patys neatliko kandidatuojant privalomų veiksmų – neužpildė pareiškinio dokumento biografijos, pažeidė Rinkimų kodekse nustatytą pareiškinių dokumentų pildymo tvarką.
11. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo pozicija, kad VRK yra atsakinga už kandidatų pateiktų pareiškinių dokumentų trūkumus. Atsakovas vadovaujasi Rinkimų kodekso 80 straipsnio 5 dalimi ir pažymi, kad pareiškiniai dokumentai pagal Rinkimų kodekso 78 straipsnio 3 dalį turėjo būti teikiami iki 2022 m. gruodžio 30 d. Iki šios datos visi kandidatai turėjo teisę patys koreguoti savo pateiktus pareiškinius dokumentus. Pagal Rinkimų kodekso 80 straipsnio 5 dalį trūkumai gali būti šalinami tik 65 dienos iki rinkimų, t. y. iki 2022 m. gruodžio 30 d. Pareiškinių dokumentų paskutinė pildymo ir trūkumų šalinimo diena sutampa, todėl VRK pagal Rinkimų kodeksą nebuvo skirtas papildomas laikas nurodyti kandidatams jų pateiktų pareiškinių dokumentų trūkumus. Dėl didelio kandidatų skaičiaus VRK negalėjo įvertinti kiekvieno kandidato pateiktų pareiškinių dokumentų nepasibaigus jų pateikimo terminui, nes už jų pildymą buvo atsakingi patys kandidatai, kurie patys juos galėjo taisyti.
12. Nors pareiškėjas skunde nurodo, kad pagal Rinkimų kodekso 81 straipsnio 1 dalį norėjo pasinaudoti teise atšaukti kandidatų pareiškinius dokumentus, atsakovas atkreipia dėmesį, kad jokių prašymų pasinaudoti šia teise pareiškėjas VRK nepateikė, o ginčydamas VRK Sprendimą, pareiškėjas siekia ne neregistruotų kandidatų atšaukimo, bet jų įregistravimo. Atsakovas pažymi, kad Rinkimų kodeksas nenustato VRK diskrecijos spręsti dėl tų kandidatų registravimo, kurie nepateikė visų pareiškinių dokumentų. Atsakovas daro išvadą, kad VRK, priimdama ir patikrindama politinių partijų ir kandidatų pareiškinius dokumentus, veikė savo kompetencijos ribose, ginčo Sprendime nurodė jo priėmimo teisinius pagrindus ir priežastis, kodėl kandidatai yra neregistruojami, todėl Rinkimų kodekso normų nepažeidė.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
II.
13. Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Vyriausiosios rinkimų komisijos 2023 m. sausio 17 d. sprendimo Nr. Sp-16 „Dėl kandidatų, neatitinkančių Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso reikalavimų, neregistravimo“ dalį dėl Lietuvos žaliųjų partijos (duomenys neskelbtini) neregistravimo kandidatais. VRK Sprendimu neregistravo paminėtų Kandidatų, nes kai kurių jų nuotraukos ir (ar) biografijos, esą, buvo nepateiktos.
14. Pareiškėjas skunde nurodo, kad tiek nuotraukos, tiek biografijos buvo teikiamos informacinėje sistemoje „Rinkėjo puslapis“, tačiau, be kita ko, dėl žmogiškosios klaidos kai kurie dokumentai buvo pateikti su trūkumais. Mano, jog Komisija neįgyvendino savo pareigos, numatytos Rinkimų kodekso 80 straipsnio 5 dalyje, kurioje nustatyta, kad jeigu pateikti ne visi šiame kodekse nurodyti pareiškiniai dokumentai ar juose yra trūkumų, Vyriausioji rinkimų komisija apie tai turi nedelsdama pranešti atstovui rinkimams ir nustatyti ne vėlesnį kaip 65 dienos iki rinkimų dienos terminą trūkumams pašalinti.
15. Nagrinėjamos bylos kontekste teisėjų kolegija pabrėžia, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 119 straipsnio 2 dalį savivaldybių tarybų nariais gali būti renkami Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai. Taigi, pasyvioji rinkimų teisė savivaldybių tarybų rinkimuose yra konstitucinė (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d. nutarimas). Teisę būti išrinktam nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija ir rinkimų įstatymai (Konstitucijos 34 straipsnio 2 dalis). Aiškindamas Konstitucijos 34 straipsnio 2 dalį, Konstitucinis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad Konstitucijos garantuojama asmens teisė įstatyme numatytomis sąlygomis būti renkamam – svarbi asmens konstitucinė teisė (2011 m. gegužės 11 d., 2021 m. gegužės 28 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad iš Konstitucijos 34 straipsnio 2 dalies nuostatos įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuriuo būtų užtikrinami inter alia (be kita ko) rinkimų proceso skaidrumas, rinkėjams reikšmingos informacijos apie pasyviąją rinkimų teisę įgyvendinančius subjektus viešumas (2021 m. gegužės 28 d. nutarimas); rinkimų proceso skaidrumas – būtina prielaida rinkėjams pasitikėti atstovaujamąja institucija (inter alia 2011 m. gegužės 11 d., 2012 m. kovo 29 d. nutarimai). Aiškindamas Konstitucijos 34 straipsnio 2 dalį kartu su 25 straipsnyje įtvirtinta visuomenės teise gauti informaciją, Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs, kad visuomenės interesas būti informuotai ypač svarbus politinių atstovaujamųjų institucijų rinkimų procese (inter alia 2011 m. lapkričio 17 d., 2012 m. kovo 29 d., 2014 m. spalio 13 d. nutarimai); įstatymų leidėjas, reguliuodamas rinkimų santykius, susijusius inter alia su rinkimų procedūromis, pagal Konstituciją gali nustatyti inter alia tokias konstituciškai pateisinamas pasyviosios rinkimų teisės įgyvendinimo procedūras, kuriomis (taikomais procedūriniais reikalavimais) siekiama užtikrinti rinkimų proceso skaidrumą ir rinkėjams reikšmingos informacijos apie pasyviąją rinkimų teisę įgyvendinančius subjektus viešumą (2012 m. kovo 29 d., 2021 m. gegužės 28 d. nutarimai); rinkimų procese turi būti sudarytos realios galimybės aktyviąją rinkimų teisę įgyvendinantiems asmenims, sprendžiantiems dėl kandidato tinkamumo būti Seimo nariu, gauti informaciją apie svarbius tokio asmens gyvenimo faktus, galinčius turėti reikšmės jam atstovaujant rinkėjų interesams ir tvarkant viešuosius reikalus (inter alia 2012 m. kovo 29 d., 2021 m. gegužės 28 d. nutarimai). Šios konstitucinės doktrinos nuostatos mutatis mutandis (su būtinaisiais pakeitimais) taikytinos ir kandidatams į savivaldybių tarybų narius.
16. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog teisė į laisvus rinkimus yra įtvirtinta Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) Pirmojo protokolo 3 straipsnyje. Europos Žmogaus Teisių Teismas, aiškindamas Konvencijos Pirmojo protokolo 3 straipsnio („Teisė į laisvus rinkimus“) nuostatas, yra nurodęs, jog šiame straipsnyje laiduojamos teisės (taip pat ir teisė būti išrinktam) nėra absoliučios teisės, joms gali būti taikomi apribojimai (1987 m. kovo 2 d. sprendimas byloje Mathieu-Mohin ir Clerfayt prieš Belgiją, pareiškimo Nr. 9267/81; 2000 m. balandžio 6 d. sprendimas byloje Labita prieš Italiją, pareiškimo Nr. 26772/95). Valstybės Konvencijos dalyvės savo vidaus teisės sistemose nustato šių teisių įgyvendinimo sąlygas, kurios pagal Konvencijos Pirmojo protokolo 3 straipsnį iš esmės yra galimos. Šioje srityje joms yra suteikta plati diskrecijos laisvė (2006 m. kovo 16 d. sprendimas byloje Ždanoka prieš Latviją, pareiškimo Nr. 58278/00), tačiau tokios sąlygos negali apriboti šių teisių taip, kad pakenktų pačiai jų esmei ir dėl jų tos teisės taptų neveiksmingos, sąlygos turi būti nustatytos siekiant teisėto tikslo bei pritaikytos priemonės turi būti proporcingos (1987 m. kovo 2 d. sprendimas byloje Mathieu-Mohin ir Clerfayt prieš Belgiją, pareiškimo Nr. 9267/81; 2000 m. balandžio 6 d. sprendimas byloje Labita prieš Italiją, pareiškimo Nr. 26772/95; 2005 m. spalio 6 d. sprendimas byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 74025/01).
17. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad Rinkimų kodekse nustatytas teisinis reguliavimas garantuoja, kad rinkimų procese būtų sudarytos realios galimybės aktyviąją rinkimų teisę įgyvendinantiems asmenims, sprendžiantiems dėl kandidato tinkamumo būti savivaldybių tarybų nariu, gauti informaciją apie svarbius tokio asmens gyvenimo faktus, galinčius turėti reikšmės jam atstovaujant rinkėjų interesams ir tvarkant viešuosius reikalus. Antai, Rinkimų kodekso 75 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, jog „Asmens, keliamo kandidatu vienmandatėje rinkimų apygardoje arba daugiamandatėje rinkimų apygardoje, pareiškiniai dokumentai yra šie: 1) kandidato anketa; 2) metinės gyventojo pajamų deklaracijos, pateiktos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) už praėjusius metus, pagrindinių duomenų išrašas; 3) metinės gyventojo turto deklaracijos, pateiktos Valstybinei mokesčių inspekcijai už praėjusius metus, pagrindinių duomenų išrašas; 4) privačių interesų deklaracija; 5) pasižadėjimas laikytis draudimo papirkti rinkėjus; 6) sutikimas būti politinės partijos ar politinio komiteto iškeltu kandidatu konkrečioje rinkimų apygardoje; 7) dokumentas, kuriuo patvirtinama, kad asmuo yra sumokėjęs rinkimų užstatą iš Lietuvos Respublikoje registruotos kredito įstaigos arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje registruotos kredito įstaigos padalinio, veikiančio Lietuvos Respublikoje, sąskaitos, ir prašymas grąžinti rinkimų užstatą pagal šio kodekso reikalavimus į tą pačią sąskaitą, iš kurios sumokėtas rinkimų užstatas; 8) pasirašytas įsipareigojimas, jeigu asmuo bus išrinktas, nutraukti darbą ar kitokią veiklą, nesuderinamą su Respublikos Prezidento, Seimo nario, Europos Parlamento nario, mero pareigomis; 9) kandidato nuotrauka, Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos kandidato biografija; 10) vienmandatėje rinkimų apygardoje keliamo kandidato trumpa rinkimų programa, parengta pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytus reikalavimus,“ šio kodekso 76 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog „Kandidato anketoje kandidatas privalo nurodyti šiuos duomenis: 1) vardą, pavardę; 2) asmens kodą; 3) gimimo datą; 4) deklaruotos gyvenamosios vietos adresą; 5) asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančio dokumento, teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinančio dokumento numerį; 6) einamas pareigas (tarnybą); 7) narystę politinėje partijoje, politiniame komitete ar asociacijose; 8) ar asmuo, siekiantis tapti kandidatu į Seimo narius ar Respublikos Prezidentus nėra priesaika ar pasižadėjimu susijęs su užsienio valstybe, jeigu turėjo kitos (-ų) valstybės (-ių) pilietybę, turi pateikti dokumentą apie tos pilietybės atsisakymą ar netekimą, taip pat tam tikros formos ir turinio rašytinį patvirtinimą, kad yra susipažinęs su savo asmens duomenų tvarkymu ir supranta, kad Vyriausioji rinkimų komisija turi pareigą gauti duomenis iš Lietuvos Respublikos, kitos (-ų) valstybės (-ių) kompetentingų institucijų apie kandidatų į Seimo narius, Respublikos Prezidentus priesaiką ar pasižadėjimą užsienio valstybei, kitos (-ų) valstybės (-ių) pilietybę, jos atsisakymą ar netekimą; 9) ar neturi nebaigtos atlikti teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės; 10) ar eina pareigas, kurios yra nesuderinamos su pareigomis, į kurias asmuo siekia kandidatuoti nustatyta tvarka, taip pat ar jis yra kitos valstybės renkamos valdžios institucijos narys; 11) ar yra sąmoningai bendradarbiavęs su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis – Vyriausioji rinkimų komisija privalo šiuos duomenis, taip pat asmens vardą, pavardę paskelbti savo interneto svetainėje per 24 valandas nuo anketos pateikimo; 12) ar jis po 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu (sprendimu) buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, nepaisant to, ar teistumas išnykęs, ar panaikintas. Pateikdamas šią informaciją asmuo privalo nurodyti apkaltinamojo nuosprendžio (sprendimo) priėmimo valstybę (vietą), šį nuosprendį (sprendimą) priėmusios institucijos pavadinimą, apkaltinamojo nuosprendžio (sprendimo) priėmimo datą ir nusikalstamos veikos, už kurią asmuo buvo nuteistas, rūšį (nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas), kaltės formą (padaryta tyčia ar dėl neatsargumo), sunkumą (nesunkus, apysunkis, sunkus ar labai sunkus nusikaltimas), kėsinimosi objektą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso skyriaus ir straipsnio, kuriame nurodyta ši nusikalstama veika, pavadinimus) arba nusikalstamos veikos pavadinimą pagal užsienio valstybės baudžiamąjį įstatymą, taip pat teistumo išnykimo ar panaikinimo faktą bei datą. Pateikiant šiame punkte nurodytą informaciją, kandidato anketoje taip pat pažymima, kad teismo nuosprendžiu (sprendimu) asmuo buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, kuri vėliau dekriminalizuota, arba kad asmuo užsienio valstybės teismo buvo pripažintas kaltu dėl veikos, kuri pagal Lietuvos Respublikos teisę nelaikoma nusikalstama ar už kurią patraukimas baudžiamojon atsakomybėn laikomas politiniu persekiojimu; 13) ar jis anksčiau buvo pašalintas iš Respublikos Prezidento pareigų arba neteko Seimo nario, savivaldybės tarybos nario, mero ar Europos Parlamento nario mandato (įgaliojimų) už priesaikos sulaužymą, šiurkštų Konstitucijos pažeidimą ar nusikaltimo padarymą arba už šiurkštų šio kodekso pažeidimą, nurodydamas sprendimą priėmusią instituciją ir šio sprendimo datą.“, šio kodekso 76 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kandidato biografijoje pateikiama informacija apie gimimo vietą, tautybę, išsilavinimą, užsienio kalbų mokėjimą, darbovietę, visuomeninę veiklą, pomėgius, šeiminę padėtį, o Rinkimų kodekso 84 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog likus ne mažiau kaip 30 dienų iki rinkimų dienos Vyriausioji rinkimų komisija savo interneto svetainėje paskelbia kandidatus, jų pareiškinius dokumentus. Taigi, pagal Rinkimų kodekso 84 straipsnio 1 dalį VRK užtikrina, jog rinkimų procese būtų sudarytos realios galimybės aktyviąją rinkimų teisę įgyvendinantiems asmenims, sprendžiantiems dėl kandidato tinkamumo būti savivaldybių tarybų nariu, gauti informaciją apie svarbius tokio asmens gyvenimo faktus, galinčius turėti reikšmės jam atstovaujant rinkėjų interesams ir tvarkant viešuosius reikalus. Antra vertus, užtikrindama minėtas galimybes aktyviąją rinkimų teisę įgyvendinantiems asmenims, VRK pagal Rinkimų kodekso 80 straipsnio nuostatas turi patikrinti, ar pareiškiniuose dokumentuose esanti informacija atitinka Rinkimų kodekso reikalavimus, inter alia jų išsamumo aspektu.
18. Bylos duomenimis nustatyta, kad kai kurie pareiškiniai dokumentai (biografijos) pateikti su trūkumais, kai kurie, pasak pareiškėjo, dėl žmogiškosios klaidos nepateikti apskritai (A. P. atvejis). Tačiau taip pat nustatyta, kad Komisija neatliko savo imperatyvios pareigos, nustatytos Rinkimų kodekso 80 straipsnio 5 dalyje, kad jeigu pateikti ne visi šiame kodekse nurodyti pareiškiniai dokumentai ar juose yra trūkumų, Vyriausioji rinkimų komisija apie tai turi nedelsdama pranešti atstovui rinkimams ir nustatyti ne vėlesnį kaip 65 dienos iki rinkimų dienos terminą trūkumams pašalinti. Todėl, įvertinus, kad nuotraukos ir biografijos sudaro nedidelę pareiškinių dokumentų dalį, kurią privaloma teikti pagal Rinkimų kodekso 75 straipsnio 2 dalį ir 76 straipsnio 1 dalį, kad nuotraukas ir biografijas buvo bandoma teikti ar jos pateiktos su trūkumais, kad teisėjų kolegija nenustatė Kandidatų nesąžiningumo, kai jie teikė šiuos dokumentus, likę pareiškiniai dokumentai buvo pateikti, kad VRK neatliko imperatyvios pareigos, nustatytos Rinkimų kodekso 80 straipsnio 5 dalyje, darytina išvada, jog skundžiamu Sprendimu neproporcingai apribota Kandidatų pasyvioji rinkimų teisė, kurią įtvirtina ir Konstitucija, nes Kandidatai pateikė didžiąją dalį Rinkimų kodekse numatytų dokumentų, o konstatuoti, jog, esą, rinkėjų teisė būti informuotais būtų pažeista, nėra teisinio pagrindo.
19. Atsižvelgiant į argumentus, nurodytus šio sprendimo 15–18 punktuose, darytina išvada, kad Sprendimas dalyje dėl Lietuvos žaliųjų partijos (duomenys neskelbtini) neregistravimo kandidatais naikintinas.
20. Pareiškėjas prašo įpareigoti VRK Kandidatus įregistruoti kandidatais 2023 m. kovo 5 d. savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose. Šis prašymas netenkintinas, nes VRK pagal Rinkimų kodekso 80 straipsnio 5 dalį privalo suteikti galimybę pareiškėjui pašalinti trūkumus, o tik tada, jeigu būtų pašalinti trūkumai, Kandidatus įregistruoti kandidatais 2023 m. kovo 5 d. savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1, 2 punktais, 126 straipsniu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo Lietuvos žaliųjų partijos skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2023 m. sausio 17 d. sprendimo Nr. Sp-16 „Dėl kandidatų, neatitinkančių Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso reikalavimų, neregistravimo“ dalį dėl Lietuvos žaliųjų partijos (duomenys neskelbtini) neregistravimo kandidatais ir įpareigoti Lietuvos Respublikos vyriausiąją rinkimų komisiją spręsti klausimą dėl trūkumų šalinimo iš naujo.
Likusią skundo dalį atmesti.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Artūras Drigotas
Ernestas Spruogis