Lietuvos Respublikos Seimas,

būdamas įsitikinęs, kad:

1) Lietuvos depopuliacija, kaip ir autokratinės Rusijos keliama nuolatinė grėsmė, yra ilgalaikė ir esmingiausia šalies nacionalinio saugumo problema ir egzistencinis iššūkis Lietuvos tautos ir valstybės išlikimui;

2) gyventojai ir teritorija yra svarbiausi valstybės būties veiksniai, nuo kurių priklauso visuomenės socialinė gerovė, ekonominio ir nacionalinio gyvavimo kokybė bei ateities galia;

3) demografijos politika yra kompleksinė ir apima šeimos bei gimstamumo skatinimo politiką, pilietinio ir kultūrinio tapatumo ir lojalumo saitų su savo šalimi ugdymo politiką, Lietuvos diasporos grįžimo ir santykių su Lietuva išlaikymo politiką, užsienio šalių studentų, aukštos kvalifikacijos profesionalų, talentų bei kitų darbuotojų pritraukimo į Lietuvą ir jų integracijos politiką, sveikos gyvensenos, visaverčio gyvenimo amžiaus ilginimo ir mirtingumo mažinimo politiką;

atkreipdamas dėmesį į tai, kad:

1) gimstamumo mažėjimas yra globalus reiškinys, būdingas labiausiai išsivysčiusioms pasaulio šalims, todėl būtina imtis ilgalaikių ir sistemiškų priemonių neigiamoms jo pasekmėms mažinti;

2) Lietuvoje nuo 1992 m. (buvo 3,7 mln. gyventojų) iki 2022 m. gyventojų sumažėjo ketvirtadaliu, arba beveik milijonu gyventojų, tai yra daugiau, negu šiuo metu gyvena Vilniuje ir Kaune kartu sudėjus;

3) Lietuvos visuomenė senėja, šiuo metu sveikatos ir socialinės apsaugos išlaidas dalijasi didesnė santykinė darbingo amžiaus gyventojų dalis negu Europos Sąjungos (ES) vidurkis, tačiau Lietuvos populiacijos senėjimo tempas yra beveik du kartus greitesnis negu ES vidurkis;

4) Europos Sąjungos statistikos tarnyba (Eurostatas) prognozuoja, kad, jeigu niekas iš esmės nepasikeis, 2030 m. Lietuvoje gyvens jau tik 2,4 mln., o 2045 m. – 2 mln. gyventojų;

5) pasaulyje auga nekontroliuojamos migracijos srautai, susiję su politiniais neramumais, nelygybe tarp šalių, taip pat numatomos didžiulės klimato migrantų bangos;

reikšdamas susirūpinimą dėl to, kad:

1) Lietuvoje trūksta tiek aukštos kvalifikacijos darbuotojų, tiek mažiau kvalifikuotų darbininkų, o darbo jėgos trūkumas ypač kelia įtampą regionuose, kurie labiausiai nukentėjo dėl emigracijos, urbanizacijos ir gyventojų senėjimo;

2) nepakankamos mokestinės pajamos ateityje trukdys Lietuvos Respublikos Vyriausybei patenkinti didėjantį socialinių ir sveikatos paslaugų bei pensijų poreikį;

3) dabartinė šalies demografijos politika yra nenuosekli, stokojanti ilgalaikės perspektyvos ir globalaus konteksto, o iki šiol tris dešimtmečius taikytos neigiamų demografinių tendencijų valdymo priemonės yra nepakankamos;

4) stokojama pozityvios šalies demografinės raidos vizijos – net ateities demografijos valdymo siūlymuose dominuoja pesimistinė ir realistinė kryptis, kad nieko padaryti nebegalima, neva tenka su tuo susitaikyti ir prisitaikyti prie gyvenimo vis mažėjančioje Lietuvoje;

turėdamas tikslą iki 2050–2060 m. šalyje atkurti buvusią gyventojų populiaciją ir pripažindamas tautos depopuliaciją strategine, ilgalaike, visų valdžios institucijų nuolatinio dėmesio reikalaujančia problema;

reikšdamas tvirtą politinę poziciją dėl esminių Lietuvos demografijos politikos siekių ir visuomenės raidos ateities,

ragina Lietuvos Respublikos Vyriausybę šeimos, gimstamumo ir sveikos gyvensenos politikos srityje:

1) puoselėti teigiamą visuomenės požiūrį į šeimą kaip visuomenės ir valstybės pagrindą;

2) tobulinti socialines paslaugas vaikus auginančioms šeimoms, ypač išskiriant vaikus auginančių moterų karjeros apsaugos ir rėmimo priemones, taip pat pagalbą vaikų negalinčioms susilaukti šeimoms;

3) didinti būsto nuomos ir įsigijimo prieinamumą jaunoms šeimoms;

4) įgyvendinti kompleksines paramos šeimoms ir gimstamumo skatinimo priemones, apimančias:

a) finansinį skatinimą (tokias kaip vienkartinės ir periodinės išmokos, mokesčių lengvatos, nemokamos ar subsidijuojamos paslaugos ir prekės vaikams, būsto subsidijos);

b) valstybės paramą darbo ir šeimos įsipareigojimams derinti (tokią kaip motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros atostogos, vaiko priežiūros paslaugos, lanksčios užimtumo formos, lyčių lygybės užtikrinimas darbo vietoje);

c) socialinius pokyčius, remiančius vaikus, tėvystę ir motinystę užimtumo politikos srityje, kuriančius vaikui palankią aplinką ir užtikrinančius lyčių lygybę;

5) užtikrinti 0–6 metų ikimokyklinio amžiaus vaikų priežiūros, ugdymo paslaugų ir jų įvairovės plėtrą ir pasiekti, kad būtų visiškai patenkintas vaikų lopšelių ir darželių poreikis, užtikrintas patogus jų pasiekiamumas, prieinama kaina, gera paslaugų kokybė;

6) užtikrinti vaikų visos dienos užimtumą ir neformalųjį ugdymą; sukurti viešojo ir privataus sektorių bei tėvų kooperacijos principu organizuotą, patogią vaikų pavėžėjimo paslaugų sistemą, taip pat užtikrinti papildomas paslaugas mokyklinio amžiaus vaikus auginančioms šeimoms (tokias kaip trumpalaikės priežiūros kambariai ikimokyklinio ir jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikams darbovietėse, švietimo, kultūros įstaigose, dideliuose prekybos centruose);

7) užtikrinti sąlygas vaikams nepriklausomai nuo jų socialinio statuso įgyti vienodai kokybišką vidurinį ir aukštąjį išsilavinimą, valstybei įsipareigojant suteikti pakankamą paramą vaikams, dėl skurdo negalintiems siekti išsilavinimo, taip pat ir aukštojo;

8) sukurti visas amžiaus grupes apimančią sveikos gyvensenos politiką, užtikrinančią išsivysčiusių šalių lygį siekiančią sveiko gyvenimo trukmę;

9) plėtoti galimybes vyresnio amžiaus žmonėms savo pačių pasirinkimu likti aktyviems darbo rinkoje ir viešajame gyvenime;

ragina Lietuvos Respublikos Vyriausybę lietuviškosios tapatybės, lojalumo ir pilietiškumo ugdymo srityje:

1) stiprinti pilietinį ir kultūrinį ugdymą visų pakopų švietimo sistemoje, atskleidžiant lietuviškosios tapatybės vertybes ir turtingumą, Lietuvos, kaip šalies, kurioje verta kurti savo gyvenimą, privalumus ir galimybes;

2) plėtoti bendrąsias socialines ir humanitarines studijas aukštosiose mokyklose, skatinant kritinį Lietuvos visuomenės raidos apmąstymą, demokratijos pagrindų tvirtinimą, atviros, tolerantiškos, humanistinės lietuviškosios pilietinės tapatybės augimą;

3) skatinti vaikus ir jaunimą rinktis mokymąsi ir gyvenimą Lietuvoje;

4) orientuojantis į talentų rengimą ir jų išlaikymą Lietuvos mokslo ir studijų institucijose, sukurti paskatų sistemą talentingiems jaunuoliams rinktis tas mokslo ir technologijų sritis, kuriose šaliai trūksta kompetencijos, pritraukiant talentams ugdyti reikalingų užsienio mokslininkų, derinant talentingų jaunuolių studijas Lietuvoje ir užsienyje;

5) skatinant jaunimo užimtumą, skirti ypatingą dėmesį verslumui, inovatyvumui, dalijimuisi sėkmės istorijomis ir regionų socialiniam ir ekonominiam atgimimui;

ragina Lietuvos Respublikos Vyriausybę Lietuvos diasporos grįžimo ir santykių su Lietuva išlaikymo politikos srityje:

1) skatinti, į tai plačiau įtraukiant Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes, reemigraciją didinantį švietimą, diasporos informavimą apie galimybes įsitraukti į Lietuvos darbo rinką, socialinės ir sveikatos apsaugos sistemą, verslo plėtrą ir karjeros galimybes;

2) įgyvendinti diasporos ryšių su Lietuva stiprinimo priemones, skatinant išvykusių Lietuvos piliečių, jų palikuonių ir suinteresuotų kitų šalių asmenų politinį, ekonominį, socialinį ir kultūrinį integravimąsi į Lietuvos visuomenę;

3) suburti užsienio lietuvių ir lietuvių kilmės profesionalų tinklus užsienio šalyse, kuriose jų yra daugiausia, palaikyti nuolatinę komunikaciją su jų nariais, stengiantis įtraukti aukštos kvalifikacijos specialistus ir tyrėjus į projektus ar programas Lietuvoje;

4) sukurti patrauklių finansinių ir mokestinių priemonių bazę, siekiant pritraukti itin kvalifikuotų iš Lietuvos kilusių specialistų ir talentų iš užsienio;

5) reikšmingai pagerinti oro susisiekimo tiesioginiais skrydžiais su Lietuva galimybes;

6) sukurti diasporai atskirą programą, kuria būtų sudaroma galimybė kiekvienam lietuvių kilmės asmeniui aplankyti Lietuvą ir artimiau susipažinti su jos dabartimi, istorija ir kultūra;

7) skatinti Lietuvos mokslininkus, išvykusius dirbti į užsienio valstybes, grįžti į Lietuvą ir dirbti Lietuvoje;

8) įgyvendinant diasporos ryšių su Lietuva puoselėjimo politiką, išspręsti dvigubos pilietybės teisinio reguliavimo klausimus;

ragina Lietuvos Respublikos Vyriausybę užsienio šalių studentų, ypač aukštos kvalifikacijos profesionalų, talentų pritraukimo į Lietuvą ir integravimo politikos srityje:

1) tobulinti teisinį reguliavimą, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas užsienio studentams mokytis ir baigus studijas likti dirbti Lietuvoje;

2) parengti Lietuvos bei Lietuvos mokslo ir studijų institucijų patrauklumo užsienio studentams tobulinimo programą, kurioje būtų numatytos nemokamos bakalauro studijos lietuvių kalba kitų šalių studentams, Lietuvos viešojo valdymo institucijų, aukštųjų mokyklų, diplomatinių atstovybių, verslo, viešojo ir nevyriausybinio sektorių partnerių veiksmai, nukreipti į geresnį užsienio studentų informavimą, studijų ir gyvenimo Lietuvoje sąlygų gerinimą, ypatingą dėmesį skiriant užsienio studentų ir stažuotojų pritraukimui, jų socialinei ir kultūrinei adaptacijai, įsitraukimui į darbo rinką ir kitoms palankiausioms sąlygoms jiems integruotis Lietuvoje;

3) skatinti Lietuvos aukštąsias mokyklas plėtoti aukštos kokybės studijų pasiūlą kitų šalių studentams, tobulinti dėstytojų anglų kalbos žinias, pritraukti kvalifikuotų užsienio dėstytojų dėstyti Lietuvoje;

4) gerinti studijų praktikų ir įsidarbinimo Lietuvos įmonėse, įstaigose ir organizacijose galimybes kitų šalių studentams, taip pat ir studijuojantiems ne Lietuvoje, stiprinti jų kalbinę ir kultūrinę integraciją, tobulinti socialines paslaugas;

5) parengti ir įgyvendinti aukščiausio lygio užsienio mokslininkų pritraukimo poreikio prioritetinėse mokslo ir technologijų srityse, kuriose šaliai trūksta mokslinės ir inovacinės kompetencijos (tokiose kaip robotika, kvantinė kompiuterija, sintetinė biologija, nanotechnologijos, dirbtinis intelektas ir kt.), programą ir siūlyti sukurti šiam tikslui finansinę priemonę, nesuvaržytą biurokratinių apribojimų, leidžiančią skirti dotacijas atitinkamų sričių aukščiausio lygio tarptautiniams mokslo lyderiams, įsipareigojusiems dirbti su Lietuvos mokslo talentais;

ragina Lietuvos Respublikos Vyriausybę aukštos ir vidutinės kvalifikacijos bei trūkstamų darbuotojų pritraukimo (darbo imigracijos) ir integravimo lanksčios politikos srityje, atsižvelgiant į tai, kad valstybė privalo kontroliuoti imigracijos procesą, ir į tai, kad Lietuva iki šiol buvo šalis, į kurią daugiausia atvyksta rusakalbiai darbuotojai iš buvusios SSRS teritorijos, į tai, kad trečiųjų šalių darbuotojų pritraukimas neturi apsiriboti tik Rytų kaimynyste, nes būtina išlaikyti kalbinę ir kultūrinę pusiausvyrą tam, kad šalyje nesikurtų vienos kalbos, religijos arba tautybės getai, taip pat į tai, kad tam būtina praplėsti į Lietuvą atvykstančios darbo jėgos geografiją:

1) parengti ir patvirtinti šalių, kurių piliečiams taikomos lengvesnės darbo migracijos taisyklės, sąrašą, atsižvelgiant į aukštos pridėtinės vertės kūrimo, draugiškumo, humanitarinius, nacionalinio saugumo, vertybinius, kultūrinius, religijos bei kitus kriterijus, ir kurių emigrantai Lietuvoje neteiktų pirmenybės bendravimui rusų kalba;

2) pagal Vyriausybės patvirtintą šalių, kurių piliečiams taikomos lengvesnės darbo migracijos taisyklės, sąrašą nustatyti ilgalaikes imigracijos į Lietuvą ir jos savivaldybes kvotas (jų dydį balansuojant pagal šiuos tikslus: gyventojų skaičiaus nuoseklaus didėjimo, darbo jėgos trūkumo problemos sprendimo, nepaverčiant Lietuvos pigios darbo jėgos šalimi ir mažinant rusų kalbos kaip lingua franca vaidmenį; imigrantų efektyvios integracijos, neleidžiant susikurti izoliuotoms kultūrinėms, religinėms grupėms);

3) Vyriausybės patvirtintame šalių, kurių piliečiams taikomos lengvesnės darbo migracijos taisyklės, sąraše nurodytose šalyse aktyviai vykdyti informacinę kampaniją, siekiant į Lietuvą pritraukti geriausius darbuotojus, pasitelkiant atitinkamas tų šalių įdarbinimo agentūras, Lietuvos Respublikos ambasadas, konsulatus, garbės konsulatus, migracijos tarnybos atstovybes ir kt., ypatingą dėmesį skiriant aukštos kvalifikacijos ir Lietuvoje trūkstamų profesijų asmenų pritraukimui;

4) trumpinti visus imigracijos procesus (nacionalinės vizos, laikino leidimo gyventi išdavimo ir kt. terminus), atsisakyti perteklinio institucinio reguliavimo, atsižvelgiant į ES valstybių narių ir kaimyninių šalių geriausią praktiką, kai kriterijumi būtų ne atsakingų institucijų pačių nustatytos asmenų aptarnavimo galimybės, o geriausia, greitesnė negu kitose ES valstybėse narėse, asmenų aptarnavimo praktika, taip prisidedant prie konkurencingos aplinkos sukūrimo; nustatant griežtą atsakomybę už terminų nesilaikymą, biurokratinį vilkinimą ir nekokybišką klientų aptarnavimą, darbdaviui paliekant atsakomybę nustatyti darbuotojo kvalifikacijos (jos įrodymo) reikalavimus;

5) pagal galimybes sudaryti sąlygas studentams, visų kvalifikacijų mokslo ir darbo imigrantams leisti atvykti į Lietuvą su artimais šeimos nariais;

6) aktyviau įtraukti savivaldybes į imigrantų priėmimo procesą pagal savivaldybių poreikius ir įsipareigojimus dėl integracijos;

7) užtikrinti visišką lietuvių kalbos mokymosi prieinamumą, patrauklias sąlygas susipažinti su šalimi, jos kultūra, karjeros ir savarankiško verslo kūrimo galimybėmis, kartu su verslo atstovais spręsti imigrantų akultūracijos ir integracijos problemas, pasirūpinant tinkamu jų apgyvendinimu ir socialinėmis paslaugomis;

įsipareigoja, skelbdamas šiuos ilgalaikės demografijos politikos tikslus ir atsižvelgdamas į iškeltų problemų sudėtingumą ir reikšmę valstybės gyvenimui, iki 2023 m. spalio 1 d. parengti Lietuvos politinių partijų nacionalinį susitarimą dėl demografijos problemų, kuriame būtų numatytas priemonių planas ir jo įgyvendinimo finansavimas, susitarimo parengimo koordinavimą pavedant Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui;

siūlo Lietuvos Respublikos Vyriausybei:

1) institucionalizuoti demografijos politikos įgyvendinimą, paskiriant įgaliotą specialųjį pareigūną (įkuriant biurą, agentūrą) prie Vyriausybės, kuris turėtų visus būtinus įgaliojimus tarpinstituciniam įgalinimui, koordinavimui, būtinų strategijų ir programų rengimui, derinimui su verslo ir profesinių sąjungų atstovais, kad šios rezoliucijos nuostatos būtų visiškai ir neatidėliojant įgyvendintos;

2) šiam įgaliotam specialiajam pareigūnui kaip atskirą klausimą, reikalaujantį ypatingos skubos sprendimų, priskirti naujai atvykusių užsienio šalių piliečių, ypač ukrainiečių, baltarusių, rusų, integracijos priemonių programos parengimo ir jos įgyvendinimo koordinavimą, pirmiausia suteikiant šiems užsieniečiams galimybę nemokamai išmokti lietuvių kalbos pagrindų;

paveda Seimo komitetams prižiūrėti, kaip įgyvendinama ši rezoliucija.

Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen