Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 1999 M. SAUSIO 22 D. NUTARIMO NR. 78 „DĖL PREKIŲ GABENIMO, LAIKYMO IR TIKRINIMO KLAIPĖDOS VALSTYBINIO JŪRŲ UOSTO PASIENIO KONTROLĖS PUNKTŲ TERITORIJOJE ESANČIOSE MUITINĖS PRIŽIŪRIMOSE UOSTO KOMPLEKSO ZONOSE TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2017 m. liepos 12 d. Nr. 593
Vilnius
Pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. sausio 22 d. nutarimą Nr. 78 „Dėl Prekių gabenimo, laikymo ir tikrinimo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto pasienio kontrolės punktų teritorijoje esančiose muitinės prižiūrimose uosto komplekso zonose taisyklių patvirtinimo“ ir jį išdėstyti nauja redakcija:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
NUTARIMAS
DĖL PREKIŲ VEŽIMO, LAIKYMO IR TIKRINIMO KLAIPĖDOS VALSTYBINIO JŪRŲ UOSTO PASIENIO KONTROLĖS PUNKTŲ TERITORIJOJE ESANČIOSE MUITINĖS PRIŽIŪRIMOSE UOSTO KOMPLEKSO ZONOSE TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 5 straipsniu, 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (nauja redakcija) (OL 2013 L 269, p. 1), 2015 m. liepos 28 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2015/2446, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos kai kurios Sąjungos muitinės kodekso nuostatos (OL 2015 L 343, p. 1), 2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2015/2447, kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatų įgyvendinimo taisyklės (OL 2015 L 343, p. 558), ir Konvencijos dėl tarptautinės jūrų laivybos sąlygų lengvinimo, sudarytos 1965 m. balandžio 9 d. Londone (FAL konvencija), 1 straipsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Patvirtinti Prekių vežimo, laikymo ir tikrinimo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto pasienio kontrolės punktų teritorijoje esančiose muitinės prižiūrimose uosto komplekso zonose taisykles (pridedama).
2. Pavesti Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos iki 2019 m. balandžio 30 d. suteikti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto komplekso naudotojams, laikinai saugantiems prekes muitinės prižiūrimose uosto komplekso zonose, be atskirų šių asmenų prašymų leidimus, kurie įsigalioja 2019 m. gegužės 1 d., turėti laikinojo saugojimo sandėlius, jeigu šie asmenys atitinka 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau – Sąjungos muitinės kodeksas), 148 straipsnyje nustatytus reikalavimus turėti tokius sandėlius.
3. Nustatyti, kad iki šio nutarimo 2 punkte nurodytų leidimų įsigaliojimo laikoma, kad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto pasienio kontrolės punktų teritorijoje esančiose muitinės prižiūrimose uosto komplekso zonose laikinai saugomos prekės yra laikinai saugomos laikinojo saugojimo sandėliuose pagal Sąjungos muitinės kodekso 148 straipsnį, o asmenų įsipareigojimų, susijusių su prekių laikinuoju saugojimu, įvykdymui užtikrinti taikomos uosto komplekso naudotojų garantijos, pateiktos iki 2016 m. balandžio 30 dienos.“
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1999 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 78
(Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2017 m. liepos 12 d. nutarimo Nr. 593
redakcija)
PREKIŲ VEŽIMO, LAIKYMO IR TIKRINIMO KLAIPĖDOS VALSTYBINIO JŪRŲ UOSTO PASIENIO KONTROLĖS PUNKTŲ TERITORIJOJE ESANČIOSE MUITINĖS PRIŽIŪRIMOSE UOSTO KOMPLEKSO ZONOSE TAISYKLĖS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Prekių vežimo, laikymo ir tikrinimo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto pasienio kontrolės punktų teritorijoje esančiose muitinės prižiūrimose uosto komplekso zonose taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato laivų ir jais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto kompleksą (toliau – uosto kompleksas) vežamų prekių krovimo, tvarkymo, laikymo, laivų aprūpinimo atsargomis ir tikrinimo uosto pasienio kontrolės punktų teritorijoje esančiose muitinės prižiūrimose uosto komplekso zonose, nepriklausančiose laisvojo uosto teritorijai, tvarką.
2. Taisyklėse vartojamos sąvokos apibrėžtos 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (OL 2013 L 269, p. 1) (toliau – Sąjungos muitinės kodeksas), 5 straipsnyje, 2015 m. liepos 28 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos kai kurios Sąjungos muitinės kodekso nuostatos (toliau – Deleguotasis reglamentas), 1 straipsnyje, 2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1005/2008, nustatančio Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, iš dalies keičiančio reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1936/2001 ir (EB) Nr. 601/2004 bei panaikinančio reglamentus (EB) Nr. 1093/94 ir (EB) Nr. 1447/1999 (OL 2008 L 286, p. 1) (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 1005/2008), 2 straipsnyje, Tarptautinėse sveikatos priežiūros taisyklėse (2005), priimtose 58-ojoje Pasaulio sveikatos asamblėjoje, vykusioje 2005 m. gegužės 23 d. Ženevoje, ratifikuotose Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl Tarptautinių sveikatos priežiūros taisyklių (2005 m.) ratifikavimo“, Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatyme, Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatyme, Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatyme, Lietuvos Respublikos muitinės įstatyme, Atsargų laivams ir orlaiviams bei degalų, skirtų naudoti orlaivių gamybai, remontui, bandymams, eksploatavimui ir aptarnavimui, tiekimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 792 „Dėl Atsargų laivams ir orlaiviams bei degalų, skirtų naudoti orlaivių gamybai, remontui, bandymams, eksploatavimui ir aptarnavimui, tiekimo taisyklių patvirtinimo“, ir Pasienio kontrolės punktų veiklos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. vasario 2 d. nutarimu Nr. 126 „Dėl Pasienio kontrolės punktų veiklos taisyklių patvirtinimo“.
3. Uosto kompleksą sudaro Lietuvos Respublikos teritorijos dalis, į kurią įeina Klaipėdos valstybinis jūrų uostas (uosto žemė ir akvatorija), „Draugystės“ geležinkelio ir Klaipėdos geležinkelio stočių teritorijos, dujų apskaitos stoties teritorija Klaipėdos rajono savivaldybėje, Dovilų seniūnijoje, Kiškėnų kaime, ir iki jos iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto einantis dujotiekis.
4. Muitinės prižiūrimą uosto komplekso zoną sudaro uosto teritorijoje įsteigto pasienio kontrolės punkto (su jame esančiais statiniais, taip pat plaukiojančiais), kuriame atliekamas pasienio, muitinis, medicininis-karantininis, veterinarinis, fitosanitarinis ir kitoks būtinas tikrinimas ir gali būti laikomos prekės, dalis. Šios zonos ribos nurodomos uosto žemės naudotojo ir (ar) uosto komplekse esančios viešosios geležinkelių ar dujotiekio infrastruktūros valdytojo (toliau – uosto komplekso naudotojas) parengtoje ir su Klaipėdos teritorine muitine, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktine (toliau – Pakrančių apsaugos rinktinė) ir valstybės įmone Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (toliau – Uosto direkcija) suderintoje tokios pasienio kontrolės punkto teritorijos dalies schemoje.
5. Muitinės prižiūrimos uosto komplekso zonos ribos ženklinamos informacinėmis lentelėmis su užrašu „Muitinės prižiūrima zona“ lietuvių ir anglų kalbomis (rekomenduojami lentelės parametrai: plotis ne mažesnis kaip 700 mm, aukštis ne mažesnis kaip 350 mm, užrašas rašomas didžiosiomis juodos spalvos raidėmis baltame fone). Uosto komplekso naudotojas ženklina atitinkamos muitinės prižiūrimos uosto komplekso zonos ribas ir atsako už ženklų saugumą.
6. Muitinės prižiūrimos uosto komplekso zonos tvarkymo, suplanavimo, taip pat prekių joje laikymo, perkrovimo, muitinės priežiūros, inventorizavimo ir apskaitos sprendimus priima uosto komplekso naudotojas, suderinęs juos su Klaipėdos teritorine muitine ir Pakrančių apsaugos rinktine.
7. Norint pertvarkyti muitinės prižiūrimą uosto komplekso zoną ar pakeisti jos ribas, būtina gauti Klaipėdos teritorinės muitinės, Pakrančių apsaugos rinktinės sutikimą ir, jeigu keičiamos muitinės prižiūrimos uosto komplekso zonos ribos, pakeisti uosto komplekso naudotojo, Klaipėdos teritorinės muitinės ir Pakrančių apsaugos rinktinės sudarytą prekių vežimo, laikymo ir tikrinimo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto pasienio kontrolės punktų teritorijoje esančiose muitinės prižiūrimose uosto komplekso zonose sutartį (toliau – Trišalė sutartis).
Pavyzdinę Trišalės sutarties formą nustato Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Muitinės departamentas) generalinis direktorius, suderinęs su Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Valstybės sienos apsaugos tarnyba) vadu ir susisiekimo ministru.
II SKYRIUS
LAIVŲ IR JAIS VEŽAMŲ PREKIŲ PRIEŽIŪRA. LAIVŲ APRŪPINIMAS ATSARGOMIS
8. Taisyklėse nurodyti dokumentai valstybės institucijoms ir įstaigoms, atliekančioms laivų ir krovinių tikrinimą uoste (toliau – tikrinimą atliekančios valstybės institucijos ir įstaigos), gali būti pateikiami popierine forma arba tokius dokumentus atitinkantys elektroninių duomenų rinkiniai perduodami per Krovinių ir prekių informacinę sistemą (toliau – KIPIS), kuri skirta keistis duomenimis tarp uoste veiklą vykdančių įmonių ir tikrinimą atliekančių valstybės institucijų ir įstaigų, kurios yra KIPIS naudotojos.
9. Tikrinimą atliekančios valstybės institucijos ir įstaigos, kitos valstybės institucijos, vykdančios veiklą Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste, naudojasi KIPIS Uosto direkcijos skelbiama informacija apie laivų atvykimą, išvykimą ir dislokaciją uoste. Peršvartuojant laivą nuo vienos muitinės prižiūrimos krantinės prie kitos krantinės ir Muitinės departamento generalinio direktoriaus nustatytais prekių vežimo uosto komplekse atvejais Sąjungos tranzito procedūra netaikoma, o prekių vežimo priežiūra vykdoma Muitinės departamento generalinio direktoriaus nustatyta tvarka.
10. Uosto komplekso naudotojas gali pradėti vykdyti prekių vežimo, laikymo ir tikrinimo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto pasienio kontrolės punktų teritorijoje esančiose muitinės prižiūrimose uosto komplekso zonose veiklą, kai sudaro Taisyklių 7 punkte nurodytą Trišalę sutartį ir tampa KIPIS naudotoju.
11. Į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą atplaukiančio laivo, kuriuo vežamos prekės, kapitonas arba kitas laivo kapitono ar laivo valdytojo įgaliotas asmuo ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki laivo atplaukimo, o jeigu reisas trunka trumpiau, nedelsiant po išplaukimo iš paskutiniojo uosto, pateikia per KIPIS krovinio sąrašo (angl. Cargo Manifest) arba konosamento (angl. Bill of Lading) duomenis, kuriais remdamiesi Klaipėdos teritorinė muitinė, Pakrančių apsaugos rinktinė, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Valstybinė augalininkystės tarnyba) ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Nacionalinis visuomenės sveikatos centras) nustato teisės aktų, susijusių su prekių vežimu, pažeidimų keliamą riziką. Laiku nepateikus nurodytų duomenų, šiame punkte nurodytos institucijos šią riziką nustato arba baigia nustatyti laivui atplaukus, atidėjusios leidimo iškrauti laivą suteikimo laiką, kol bus nustatyta prekių keliama teisės aktų pažeidimo rizika.
Į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą atplaukiančio trečiosios šalies žvejybos laivo ar bet kurio kito laivo, vežančio žuvininkystės produktus, išskyrus konteinerius vežančius laivus, laivo kapitonas arba kitas laivo kapitono ar laivo valdytojo įgaliotas asmuo ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki laivo atplaukimo pateikia Žuvininkystės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – Žuvininkystės tarnyba) išankstinį pranešimą, atitinkantį Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 6 straipsnyje ir 2009 m. spalio 22 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1010/2009, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1005/2008, nustatančio Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, įgyvendinimo taisyklės (OL 2009 L 280, p. 5), 2 straipsnyje nurodytus reikalavimus.
Jeigu laivo kapitonas arba kitas laivo kapitono ar laivo valdytojo įgaliotas asmuo nepateikia duomenų per KIPIS, laivui atplaukus visais atvejais krovinio sąrašas arba konosamentas pateikiami atitinkamą muitinės prižiūrimą uosto komplekso zoną prižiūrinčiam Klaipėdos teritorinės muitinės postui. Kai laive yra Valstybinės augalininkystės tarnybos kontroliuojamų ne Sąjungos prekių, ši informacija taip pat pateikiama pasienio kontrolės punkto fitosanitarijos postui, o kai laive yra Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos kontroliuojamų ne Sąjungos prekių, krovinio sąrašas arba konosamentas pateikiami ir punkto veterinarijos postui.
Žuvininkystės produktai iš trečiųjų šalių žvejybos laivų iškraunami Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
12. Į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą atplaukiančio arba iš jo išplaukiančio laivo kapitonas arba kitas laivo kapitono įgaliotas asmuo muitinei, Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui ar Valstybės sienos apsaugos tarnybai pareikalavus privalo pateikti laivą apžiūrai, lydėti asmeniškai laive šiame punkte nurodytų institucijų pareigūnus arba paskirti atsakingą asmenį, kuris tikrinimo metu juos lydėtų. Taip pat šiame punkte nurodytų institucijų pareigūnams pareikalavus pateikti šiuos Konvencijoje dėl tarptautinės jūrų laivybos sąlygų lengvinimo, sudarytoje 1965 m. balandžio 9 d. Londone (FAL konvencija), nustatytos formos dokumentus (arba jų nuorašus), užpildytus lietuvių arba anglų kalba:
12.4. FAL formą Nr. 4 „Įgulos daiktų deklaracija“ (angl. Crew's Effects Declaration) (tik laivui atplaukiant);
12.5. FAL formą Nr. 5 „Įgulos sąrašas“ (angl. Crew List) (Valstybės sienos apsaugos tarnybai jį būtina pateikti kuo anksčiau, bet ne vėliau kaip prieš valandą iki laivo atplaukimo arba išplaukimo);
12.6. FAL formą Nr. 6 „Keleivių sąrašas“ (angl. Passengers List) (Valstybės sienos apsaugos tarnybai jį būtina pateikti kuo anksčiau, bet ne vėliau kaip prieš valandą iki laivo atplaukimo arba išplaukimo);
13. Taisyklių 12 punkte išvardyti dokumentai pildomi, pateikiami ir saugomi vadovaujantis Pranešimo formalumų, taikomų į Lietuvos Respublikos jūrų uostus atplaukiantiems ir iš jų išplaukiantiems laivams, vykdymo tvarkos aprašu, tvirtinamu susisiekimo ministro.
14. Kiekvieno atplaukiančio (išplaukiančio) laivo, išskyrus nurodytuosius Taisyklių 21 ir 22 punktuose, byla sudaroma iš Taisyklių 11 ir 12 punktuose nurodytų ir kitų dokumentų, kurių reikia muitinės procedūrai įforminti, kai laivas įplaukia į uostą ar iš jo išplaukia, rinkinio ir (arba) per KIPIS pateiktų jų duomenų. Laivo byla sudaroma vadovaujantis Atplaukiančių (išplaukiančių) laivų bylų registravimo ir tvarkymo taisyklėmis, tvirtinamomis Muitinės departamento generalinio direktoriaus.
15. Laivai gali būti peršvartuojami nuo vienos krantinės prie kitos tik laivo kapitonui arba kitam laivo kapitono ar laivo valdytojo įgaliotam asmeniui informavus atitinkamą Klaipėdos teritorinės muitinės postą ir Pakrančių apsaugos rinktinės uosto užkardą, o prie kito posto prižiūrimų krantinių – gavus muitinės posto, iš kurio prižiūrimos krantinės laivas išplaukia, sutikimą.
16. Laivai, atplaukę į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą ir esantys uosto akvatorijoje, visą buvimo uoste laiką yra muitinės, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prižiūrimi ir bet kuriuo metu gali būti tikrinami. Laivo kapitonas arba jo įgaliotas asmuo privalo atidaryti ir parodyti muitinės, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro pareigūnams visas laive esančias patalpas.
17. Burinių jachtų, pramoginių, sportinių ir mažųjų laivų, išskyrus laivus, neišplaukiančius už Lietuvos Respublikos teritorinių vandenų ribų, muitinis tikrinimas atliekamas šiems laivams tikrinti tinkamai įrengtoje prieplaukoje arba krantinėje, esančioje pasienio kontrolės punkto teritorijoje. Mažųjų laivų savininkai (valdytojai) apie laivo įplaukimą į teritorinius vandenis privalo pranešti Klaipėdos teritorinei muitinei ir Pakrančių apsaugos rinktinei nedelsdami, bet ne vėliau kaip prieš valandą iki atplaukimo, o apie išplaukimą (nurodydami tikslų vietos laiką) turi pranešti kuo anksčiau, bet ne vėliau kaip prieš valandą iki išplaukimo.
18. Kol laivas stovi uoste, jame esančių draudžiamų įvežti į Lietuvos Respubliką ne Sąjungos prekių neleidžiama iš jo išnešti, iškrauti ar kitaip perduoti į krantą ir iš laivo į kitą laivą. Muitinei pareikalavus jas patikrinti, laivo kapitonas arba jo įgaliotas laivo įgulos narys privalo parodyti jų buvimo laive vietas. Šias patalpas muitinės pareigūnai apžiūri ir įsitikinę, kad jas įmanoma patikimai užplombuoti, užplombuoja tam laikui, kol laivas stovės uoste. Jeigu nurodytų patalpų patikimai užplombuoti neįmanoma, muitinės pareigūnams pareikalavus prekės turi būti perkeltos į kitas joms laikyti tinkamas laivo patalpas, kurios užplombuojamos.
19. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras laivų medicininį-karantininį patikrinimą atlieka sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Pasienio, muitinis, veterinarinis, fitosanitarinis ir kitoks būtinas tikrinimas atliekamas tik užbaigus medicininį-karantininį patikrinimą.
20. Išplaukti iš uosto laivams leidžiama tik uosto kapitonui leidus, taip pat kai laivus, įgulą, keleivius, vežamas transporto priemones, prekes ir atitinkamus dokumentus pagal kompetenciją patikrina Klaipėdos teritorinė muitinė, Pakrančių apsaugos rinktinė ir kitos tikrinimą atliekančios valstybės institucijos ir įstaigos.
21. Žvejybos ir kitokių laivų, išplaukiančių iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto į Baltijos jūrą dirbti Lietuvos Respublikos ir (arba) kitų Europos Sąjungos valstybių narių išskirtinėse ekonominėse zonose ir nenumatančių įplaukti į trečiųjų šalių uostus ar turėti kontaktų ne vien su Europos Sąjungos valstybių narių laivais, taip pat grįžtančių į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą, muitinis tikrinimas neatliekamas, išskyrus tuos atvejus, kai kyla įtarimas, kad grįžtantis į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą laivas galėjo būti įplaukęs į trečiosios šalies uostą ar turėjo kontaktų ne vien su Europos Sąjungos valstybių narių išskirtinėse ekonominėse zonose plaukiojančiais laivais, o laivo kapitonas arba kitas laivo kapitono ar laivo valdytojo įgaliotas asmuo apie tai nepranešė muitinei. Laivų savininkas (valdytojas) tokių laivų sąrašus iš anksto, prieš pradėdamas naudoti laivus šiame punkte nurodytai veiklai, pateikia Klaipėdos teritorinei muitinei ir Pakrančių apsaugos rinktinei.
22. Laivybos linijomis tarp Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir kitų Europos Sąjungos uostų plaukiojančius laivus eksploatuojančiai įmonei gavus Deleguotojo reglamento 120 straipsnyje nurodytą muitinės leidimą, šių laivų muitinis tikrinimas neatliekamas, išskyrus tuos atvejus, kai kyla įtarimas, kad atplaukiantis į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą laivas galėjo būti įplaukęs į trečiosios šalies uostą, turėjo kontaktų ne vien su Europos Sąjungos valstybių narių išskirtinėse ekonominėse zonose plaukiojančiais laivais arba veža ne Sąjungos prekes, o laivo kapitonas arba kitas laivo kapitono ar laivo valdytojo įgaliotas asmuo apie tai nepranešė muitinei.
23. Jeigu Taisyklių 21 punkte nurodyti laivai jūroje turėjo kontaktų ne vien su Europos Sąjungos žvejybos ir kitokiais laivais, plaukiojančiais Europos Sąjungos valstybių narių išskirtinėse ekonominėse zonose, arba kitų muitinės priežiūros požiūriu reikšmingų įvykių (pavyzdžiui, laivas buvo įplaukęs į trečiosios šalies uostą, išgelbėtas jūroje rastas krovinys), apie tai laivo kapitonas arba kitas laivo kapitono ar laivo valdytojo įgaliotas asmuo, prieš laivui įplaukiant į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą, praneša Klaipėdos teritorinei muitinei ir Pakrančių apsaugos rinktinei. Tokiais atvejais laivo tikrinimas atliekamas ir dokumentai pateikiami laikantis Pasienio teisinio režimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 30 d. nutarimu Nr. 598 „Dėl Pasienio teisinio režimo taisyklių patvirtinimo“, ir Pranešimo formalumų, taikomų į Lietuvos Respublikos jūrų uostus atplaukiantiems ir iš jų išplaukiantiems laivams, vykdymo tvarkos aprašu, tvirtinamu susisiekimo ministro.
24. Kruizinių laivų, atplaukiančių iš trečiųjų šalių arba plaukiančių į jas, muitinis, pasienio, kitoks būtinas tikrinimas atliekamas ir dokumentai įforminami šio tipo laivams tikrinti tinkamai įrengtoje krantinėje, esančioje pasienio kontrolės punkto teritorijoje.
25. Žuvininkystės produktai, kuriuos Europos Sąjungos žvejybos laivai, plaukiojantys su Europos Sąjungos valstybių narių vėliavomis, sugauna arba išgauna ne Sąjungos muitų teritorijai priklausančiuose vandenyse, o kitų valstybių ar teritorijų vandenyse, taip pat produktai, kuriuos nurodyti laivai perdirba (pagamina) iš minėtų žuvininkystės produktų, įvežami ir išleidžiami į laisvą apyvartą vadovaujantis Deleguotojo reglamento 129–133 straipsnių ir 2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447, kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatų įgyvendinimo taisyklės (OL 2015 L 343, p. 558), 213–215 straipsnių reikalavimais.
26. Lietuvos Respublikos ir užsienio laivų registruose įregistruotų laivų atsargų tiekimui taikomi muitinės formalumai, nurodyti Sąjungos muitinės kodekso 269 straipsnio 3 dalyje, jeigu kaip atsargos tiekiamos Sąjungos prekės, ir Sąjungos muitinės kodekso 270 straipsnio 1 ir 2 dalyse, jeigu kaip atsargos tiekiamos ne Sąjungos prekės.
27. Laivuose susidarančios atliekos ir laivų krovinių liekanos tvarkomos vadovaujantis Laivuose susidarančių atliekų ir laivų krovinių liekanų tvarkymo nuostatais, tvirtinamais susisiekimo ministro ir aplinkos ministro, ir gali būti pakrautos į laivą, iškrautos iš laivo, perduotos iš vieno laivo į kitą tik muitinei leidus. Maisto atliekos ir gyvūnų gaišenos gali būti iškrautos iš laivo tik informavus apie tai Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą.
III SKYRIUS
PREKIŲ LAIKYMAS, TVARKYMAS, KROVA, TIKRINIMAS IR MUITINĖS PRIEŽIŪRA MUITINĖS PRIŽIŪRIMOSE UOSTO KOMPLEKSO ZONOSE
28. Leidimus patekti į uosto komplekso naudotojų teritoriją, kurios ribos yra įtrauktos į pasienio kontrolės punkto teritorijos ribas, asmenims, išskyrus nurodytuosius šio punkto antrojoje pastraipoje, išduoda uosto komplekso naudotojai pagal jų patvirtintus Apsaugos ir leidimų sistemos nuostatus. Uosto komplekso naudotojų teritorijose esančių muitinės prižiūrimų zonų ir jose esančių prekių apsaugą užtikrina uosto komplekso naudotojai.
Uosto direkcijos ir tikrinimus atliekančių valstybės institucijų ir įstaigų darbuotojai, vykstantys tarnybos tikslais, į pasienio kontrolės punkte esančią uosto komplekso naudotojų teritoriją gali patekti be leidimo, pateikę tarnybinius ar darbo pažymėjimus.
29. Prekės į uosto komplekso naudotojo teritoriją kelių transportu įvežamos ir iš jos išvežamos per uosto komplekso automobilių vartus, kurių sąrašą tvirtina Muitinės departamento generalinis direktorius, suderinęs su Uosto direkcijos generaliniu direktoriumi.
30. Muitinės prižiūrimose uosto komplekso zonose gali būti laikomos visos ne Sąjungos prekės, išskyrus tas, kurioms draudimai ar apribojimai taikomi muitinės įgyvendinamų teisės aktų nustatyta tvarka.
Muitinės prižiūrimose uosto komplekso zonose leidžiama laikyti Sąjungos prekes, kurios muitinei leidus bus naudojamos objektams, esantiems muitinės prižiūrimose uosto komplekso zonose, eksploatuoti ir remontuoti, Sąjungos prekes, numatomas vežti jūrų transportu į kitus Europos Sąjungos uostus, iš kitų Europos Sąjungos uostų atvežtas Sąjungos prekes, Taisyklių 26 punkte nurodytas laivų atsargas, taip pat numatomas eksportuoti iš Sąjungos muitų teritorijos Sąjungos prekes, kurių išvežimo muitinės formalumai dar neatlikti ir kurios kaupiamos muitinės prižiūrimose uosto komplekso zonose, kol baigiamas komplektuoti laivo krovinys. Sąjungos prekės, išskyrus skystus naftos ir chemijos produktus, konteineriais atvežtas ir juose laikomas prekes, turi būti laikomos atskirai nuo ne Sąjungos prekių.
31. Į muitinės prižiūrimą uosto komplekso zoną ne Sąjungos prekės gali būti iškrautos iš jas atvežusių transporto priemonių (įskaitant jų perkrovimą į kitas transporto priemones) tik muitinei leidus, o jeigu kraunamos Žuvininkystės tarnybos, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos ir (arba) Valstybinės augalininkystės tarnybos kontroliuojamos ne Sąjungos prekės, – tik gavus muitinės ir atitinkamų prekių tikrinimą atliekančios institucijos ir įstaigos leidimą. Muitinės ir atitinkamų prekių tikrinimą atliekančios institucijos leidimas nebūtinas, jeigu visas prekes (arba jų dalį) reikia iškrauti dėl joms kilusio pavojaus. Tokiu atveju apie prekių iškrovimą būtina nedelsiant pranešti atitinkamą muitinės prižiūrimą uosto komplekso zoną prižiūrinčio muitinės posto pamainos viršininkui (per valandą nuo prekių iškrovimo, jeigu jos iškrautos muitinės posto darbo metu, arba per valandą nuo muitinės posto darbo pradžios, jeigu muitinės postas dirba ne visą parą).
Tikrindama prekes ir jas vežančias transporto priemones, muitinė turi teisę bet kuriuo metu pareikalauti iškrauti ir išpakuoti prekes. Prekės iškraunamos ir išpakuojamos joms krauti, pakuoti ir tikrinti tinkamose muitinės nustatytose vietose.
Uosto komplekso naudotojas, kurio teritorijoje laikomos prekės, turi užtikrinti, kad be muitinės leidimo ne Sąjungos prekės ir eksportuojamos Sąjungos prekės nebūtų išvežamos iš muitinės prižiūrimos uosto komplekso zonos.
32. Iškrovus arba pakrovus laivą ar kitą transporto priemonę, vežančią ne Sąjungos prekes arba eksportuojamas Sąjungos prekes, muitinės prižiūrimoje uosto komplekso zonoje, muitinės postui pateikiamas Taisyklių 7 punkte nurodytoje Trišalėje sutartyje nustatytos formos krovos darbų aktas (perdavimo ir priėmimo aktas). Jeigu šis aktas pateikiamas ne per KIPIS, jis surašomas trimis egzemplioriais ir pasirašomas prekes perdavusių ir priėmusių asmenų ar jų įgaliotų atstovų. Vienas akto egzempliorius pateikiamas muitinės postui, o kiti lieka krovinį priėmusio asmens atstovui. Jeigu kraunant krovinį nustatoma, kad faktinis prekių kiekis neatitinka krovinio dokumentuose nurodyto kiekio, taip pat kilus ginčui tarp prekes perduodančio ir priimančio asmens, muitinė turi teisę reikalauti, kad prekės būtų pakartotinai pasvertos, perskaičiuotos ar išmatuotos. Visas prekių tikrinimo išlaidas padengia prekių turėtojas.
33. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos ar Valstybinės augalininkystės tarnybos kontroliuojamos ne Sąjungos prekės iš muitinės prižiūrimos uosto komplekso zonos gali būti išvežtos tik į jų tikrinimo vietas, kuriose dirba šiame punkte nurodytų tikrinimą atliekančių valstybės institucijų ir įstaigų darbuotojai, vadovaujantis Prekių nukreipimo į tikrinimo vietas Malkų įlankos pasienio kontrolės punkte taisyklėmis, tvirtinamomis Muitinės departamento generalinio direktoriaus. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos ar Valstybinės augalininkystės tarnybos kontroliuojamų ne Sąjungos prekių patikrinimas turi būti atliekamas iki muitinės procedūrų įforminimo. Kitur šios prekės gali būti išvežtos tik po to, kai jas nustatyta tvarka patikrina ir duoda leidimą šiame punkte nurodytos tikrinimą atliekančios valstybės institucijos ir įstaigos.
34. Ne Sąjungos prekių, kurios laikomos muitinės prižiūrimoje uosto komplekso zonoje, turėtojui, gavusiam atitinkamą muitinės prižiūrimą uosto komplekso zoną prižiūrinčio Klaipėdos teritorinės muitinės posto sutikimą, leidžiama:
35. Muitinės prižiūrimoje uosto komplekso zonoje esančios patalpos (aikštelės) turi būti tinkamos prekėms laikyti ir perkrauti. Laikyti ir perkrauti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos kontroliuojamas prekes leidžiama tik Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatyta tvarka patvirtintose vietose. Valstybinės augalininkystės tarnybos kontroliuojamas prekes leidžiama laikyti ir perkrauti tik Valstybinės augalininkystės tarnybos nustatyta tvarka patvirtintose vietose. Uosto komplekso naudotojas privalo užtikrinti, kad nurodytose patalpose (aikštelėse) būtų reikiama techninė įranga ir apsaugos priemonės.
36. Jūrų transportu išvežamos ne Sąjungos prekės arba eksportuojamos Sąjungos prekės muitiniam tikrinimui turi būti pateiktos Klaipėdos teritorinei muitinei ne vėliau kaip prieš 2 valandas iki laivo, kuriuo jas numatoma išvežti, išplaukimo.
37. Asmuo, paimantis ne Sąjungos prekes iš muitinės prižiūrimos uosto komplekso zonos, privalo pateikti muitinei dokumentus, kuriais įrodoma, kad jis turi teisę disponuoti prekėmis arba kad jis atstovauja turinčiam šią teisę asmeniui.
38. Jeigu Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos kontroliuojamų ne Sąjungos prekių galiojimo terminas pasibaigia, jos sugadinamos arba nustatoma, kad prekės neatitinka nustatytų veterinarijos teisės aktų reikalavimų, prekių turėtojas privalo šias ne Sąjungos prekes grąžinti siuntėjui arba sunaikinti vadovaudamasis Iš trečiųjų šalių importuojamų ar vežamų tranzitu gyvūninių produktų grąžinimo ir sunaikinimo taisyklėmis, tvirtinamomis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus.
39. Uosto komplekso naudotojas atsako už tai, kad jo naudojamoje muitinės prižiūrimoje uosto komplekso zonoje laikomos ne Sąjungos prekės nebūtų prarastos, sugadintos ar išvežtos be muitinės leidimo.
40. Sąjungos muitinės kodekso 149 straipsnyje ir Deleguotojo reglamento 115 straipsnyje nustatytą ne Sąjungos prekių laikinojo saugojimo muitinės prižiūrimoje uosto komplekso zonoje terminą Klaipėdos teritorinė muitinė kontroliuoja KIPIS priemonėmis, apie jo pabaigą informuojamas ir atitinkamas uosto komplekso naudotojas.