LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL FINANSŲ MINISTRO 2014 M. GRUODŽIO 30 D. ĮSAKYMO NR. 1k-499 „DĖL 2014–2020 metų EUROPOS SĄJUNGOS FONDŲ INVESTICIJŲ veiksmų programos STEBĖSENOS RODIKLIŲ skaičiavimo aprašO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

 

2015 m. vasario 18 d. Nr. 1K-074

Vilnius

 

 

P a k e i č i u 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1K-499 „Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašo patvirtinimo“, ir jį išdėstau nauja redakcija (pridedama).

 

 

 

Finansų ministras                                                                                            Rimantas Šadžius

 

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos finansų ministro

2014 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1K-499

(Lietuvos Respublikos finansų ministro

2015 m. vasario 18 d. įsakymo Nr. 1K-074

redakcija)

 

 

2014–2020 METŲ EUROPOS SĄJUNGOS FONDŲ INVESTICIJŲ VEIKSMŲ PROGRAMOS

STEBĖSENOS RODIKLIŲ SKAIČIAVIMO APRAŠAS

 

Rodiklio kodas

Rodiklio pavadinimas

Matavimo vienetai

Sąvokų apibrėžtys

Apskaičiavimo tipas

Skaičiavimo būdas

Duomenų šaltinis

Pasiekimo momentas

Institucija

1

2

3

4

5

6

7

8

9

I SKYRIUS. SPECIALIEJI REZULTATO STEBĖSENOS RODIKLIAI

R.S.302

„Verslo sektoriaus išlaidos MTEP, tenkančios vienam gyventojui“

Eur

Verslo sektorius – visų nuosavybės formų ūkio subjektai, kurių pagrindinė veikla yra prekių gamyba arba paslaugų teikimas rinkai, parduodant jas visuomenei ekonomiškai pagrįsta kaina (šaltinis: Lietuvos statistikos departamento leidinyje „Moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra Lietuvoje 2013“: http://osp.stat.gov.lt/services-portlet/pub-edition-file?id=3308).

 

Ūkio subjektai apima visas ekonominės veiklos rūšis pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių (2 redakcija): http://osp.stat.gov.lt/documents/10180/24308/EVRK2red_klasif_leidinys.pdf/3a57fd72-b001-47af-bf98-62731956a8d7.

 

MTEP – moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra, suprantami taip, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme. 

 

Verslo sektoriaus išlaidos MTEP – visos ūkio subjektų išlaidos moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai, neatsižvelgiant į finansavimo šaltinį, t. y. verslo, valdžios, aukštojo mokslo ar privataus ne pelno siekiančio sektorių.

Įvedamasis

Skaičiuojamas pagal Europos Sąjungos statistikos tarnybos (EUROSTAT) metodiką, skelbiamą interneto svetainėje:  http://ec.europa.eu/eurostat/cache/metadata/en/rd_esms.htm

 

Pirminiai šaltiniai: Europos Sąjungos statistikos tarnyba (EUROSTAT) (interneto svetainė).

 

Antriniai šaltiniai:

metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos,

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai einamaisiais kalendoriniais metais Europos Sąjungos statistikos tarnyba (EUROSTAT) savo interneto svetainėje paskelbia informaciją apie stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos.

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos ūkio ministerija.

R.S.303

„Inovatyvių įmonių, bendradarbiaujančių su partneriais, dalis nuo visų su inovacijomis susijusių įmonių“

Procentai

Įmonė – juridinis asmuo, vykdantis ūkinę komercinę veiklą (šaltinis: Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymas).

 

Inovatyvi įmonė – MVĮ, kuri vykdo inovacijų veiklą.

 

MVĮ – labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės, suprantamos taip, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme.

 

Inovacija – naujų arba iš esmės patobulintų produktų (prekių ar paslaugų) arba procesų, naujų rinkodaros arba organizacinių metodų diegimas verslo praktikoje, organizacijoje arba plėtojant išorės ryšius (šaltinis: Lietuvos inovacijų plėtros 2014–2020 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1281 „Dėl Lietuvos inovacijų plėtros 2014–2020 metų programos patvirtinimo“).

 

Inovatyvi įmonė, bendradarbiaujanti su partneriais, – MVĮ, kuri vykdydama inovacijų veiklą aktyviai bendradarbiauja su parneriais.

 

Partneris – bet kuris juridinis asmuo, kuris aktyviai dalyvauja inovatyvios įmonės vykdomoje inovacijų veikloje.

 

Įmonė, susijusi su inovacijomis, – MVĮ, kuri vykdo ekonominę veiklą, susijusią su inovacijomis. Su inovacijomis susijusios ekonominės veiklos rūšys: B, C, D, E, G46, H, J58, J61, J62, J63, K ir M71 (šaltinis: Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius (2 redakcija): http://osp.stat.gov.lt/documents/10180/24308/EVRK2red_klasif_leidinys.pdf/3a57fd72-b001-47af-bf98-62731956a8d7).

Įvedamasis

Skaičiuojamas pagal Europos Sąjungos statistikos tarnybos (EUROSTAT) metodiką, skelbiamą interneto svetainėje:  http://ec.europa.eu/eurostat/cache/metadata/en/inn_cis8_esms.htm

 

Pirminiai šaltiniai: Europos Sąjungos statistikos tarnyba (EUROSTAT) (interneto svetainė).

 

Antriniai šaltiniai:

metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos,

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai einamaisiais kalendoriniais metais Europos Sąjungos statistikos tarnyba (EUROSTAT) savo interneto svetainėje paskelbia informaciją apie stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos.

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos ūkio ministerija.

R.S.311

„Verslumo lygis: įmonių ir fizinių asmenų, tenkančių 1000 gyventojų, skaičius“

Skaičius

Įmonė – juridinis asmuo, vykdantis ūkinę komercinę veiklą (šaltinis: Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymas).

 

Skaičiuojamos įmonės, vykdančios B–N ekonomines veiklas, neskaičiuojant žemės ūkio, kitų veiklų ir kontroliuojančiųjų įmonių veiklų (šaltinis: Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius (2 redakcija): http://osp.stat.gov.lt/documents/10180/24308/EVRK2red_klasif_leidinys.pdf/3a57fd72-b001-47af-bf98-62731956a8d7).

 

Fizinis asmuo – verslininkas, kuris įstatymų nustatyta tvarka verčiasi ūkine komercine veikla (įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą) (šaltinis: Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymas).

Įvedamasis

Skaičiuojamas pagal Europos Sąjungos statistikos tarnybos (EUROSTAT) metodiką, skelbiamą interneto svetainėje: http://ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/index.php/Entrepreneurship_indicators.

 

Stebėsenos rodiklis yra išvestinis: jį sudaro įmonių ir fizinių asmenų skaičiaus ir vidutinio gyventojų skaičiaus santykis, padaugintas iš 1000.

Pirminiai šaltiniai: Europos Sąjungos statistikos tarnyba (EUROSTAT) (interneto svetainė).

 

Antriniai šaltiniai:

metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos,

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai einamaisiais kalendoriniais metais Europos Sąjungos statistikos tarnyba (EUROSTAT) savo interneto svetainėje paskelbia informaciją apie stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos.

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos ūkio ministerija.

R.S.312

„MVĮ lietuviškos kilmės prekių eksporto dalis nuo BVP“

Procentai

MVĮ – labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės, suprantamos taip, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme.

 

Lietuviškos kilmės prekė – prekė, pagaminta Lietuvoje. Prekės kilmės įrodymo dokumentas yra prekės kilmės sertifikatas.

 

Prekės kilmės sertifikatas – tarptautinis prekės kilmės patvirtinimo dokumentas, kurio išdavimas pagrįstas kilmės įrodymo dokumentų ar gamybinių operacijų atlikimo analize ir medžiagų sąnaudomis, darbo ir kt. išlaidų tikrumu.

 

Eksportas – lietuviškos kilmės prekių eksportas, laikinai įvežtų perdirbti prekių ir iš jų pagamintų kompensacinių produktų eksportas, laisvai cirkuliuojančių anksčiau importuotų prekių reeksportas ir prekių eksportas iš muitinės sandėlių (šaltinis: Lietuvos statistikos departamento 2014 m. išleistas leidinys „Mažų, vidutinių ir didelių įmonių rodikliai 2012“ http://osp.stat.gov.lt/services-portlet/pub-edition-file?id=3508).

 

BVP – bendrasis vidaus produktas.

Įvedamasis

Skaičiuojamas pagal Lietuvos statistikos departamento metodiką, skelbiamą Lietuvos statistikos departamento interneto svetainėje: http://osp.stat.gov.lt/statistikos-leidiniu-katalogas?publication=3508.

 

Stebėsenos rodiklis yra išvestinis: skaičiuojamas iš bendro eksporto išskaičiuojant MVĮ ir lietuviškos kilmės prekių eksportą.

 

Pirminiai šaltiniai: Lietuvos statistikos departamentas (interneto svetainė).

 

Antriniai šaltiniai:

metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos,

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai einamaisiais kalendoriniais metais Lietuvos statistikos departamentas savo interneto svetainėje paskelbia informaciją apie stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos.

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos ūkio ministerija.

R.S.313

„Pridėtinė vertė gamybos sąnaudomis, sukurta MVĮ, tenkanti vienam darbuotojui“

Eur per metus

Pridėtinė vertė (gamybos sąnaudomis) – produkcijos vertės ir tarpinio vartojimo skirtumas, pridėjus subsidijas ir atėmus gamybos mokesčius.

 

Produkcijos vertė – faktiškai pagamintos produkcijos kiekis, atsižvelgiant į pardavimą, įskaitant atsargų pokyčius ir prekių bei paslaugų perpardavimą.

 

Tarpinis vartojimas – prekės ir paslaugos, naudojamos gamyboje kaip gamybos priemonės (išskyrus pagrindines priemones).

 

Subsidijos – iš valdžios institucijų arba Europos Sąjungos institucijų gautos ir ataskaitiniu laikotarpiu panaudotos veiklai subsidijos.

 

Gamybos mokestis – pinigų suma, kuri mokama nuo gamybos veiklos rezultatų.

 

MVĮ – labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės, suprantamos taip, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme. Skaičiuojamos visos MVĮ, išskyrus finansų ir draudimo srities įmones.

 

Darbuotojas – fizinis asmuo, pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 13 straipsnį turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą, dirbantis pagal darbo sutartį už atlyginimą (šaltinis: Lietuvos Respublikos darbo kodeksas).

Įvedamasis

Skaičiuojamas pagal Europos Sąjungos statistikos tarnybos (EUROSTAT) metodiką, skelbiamą interneto svetainėje:

http://ec.europa.eu/eurostat/cache/metadata/en/sbs_esms.htm.

 

Analogiška metodika taip pat skelbiama Lietuvos statistikos departamento interneto svetainėje: http://osp.stat.gov.lt/documents/10180/975940/Pridetine_verte_gamybos_sanaudomis_RKA_2011.pdf/7d661db4-6920-461f-8dca-0df5444d1c4e.

 

Pirminiai šaltiniai: Europos Sąjungos statistikos tarnyba (EUROSTAT) (interneto svetainė).

 

Antriniai šaltiniai:

metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos,

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai einamaisiais kalendoriniais metais Europos Sąjungos statistikos tarnyba (EUROSTAT) savo interneto svetainėje paskelbia informaciją apie stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos.

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos ūkio ministerija.

R.S.314

„Investicijų, kurių daugiau kaip 50 proc. sumos investuojama į ekoinovacijas, dalis nuo visų investicijų“

Procentai

Inovacija – naujų arba iš esmės patobulintų produktų (prekių ar paslaugų) arba procesų, naujų rinkodaros arba organizacinių metodų diegimas verslo praktikoje, organizacijoje arba plėtojant išorės ryšius (šaltinis: Lietuvos inovacijų plėtros 2014–2020 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1281 „Dėl Lietuvos inovacijų plėtros 2014–2020 metų programos patvirtinimo“).

 

Ekologinė inovacija – bet kokia inovacijų veikla, dėl kurios pastebimai pagerinama aplinkos apsauga arba kuria to siekiama, įskaitant naujus gamybos procesus, naujus produktus ar paslaugas ir naujus valdymo ar verslo metodus, kuriuos naudojant ir diegiant gali pavykti išvengti pavojaus aplinkai, taršos ir kito neigiamo poveikio, atsirandančio dėl išteklių naudojimo, arba toks pavojus aplinkai, tarša ir kitas neigiamas poveikis gali būti smarkiai sumažinti visą susijusios veiklos vykdymo laikotarpį (šaltinis: Europos Komisijos 2014 m. birželio 28 d. komunikatas Nr. 2014/C 200/01 „2014–2020 m. Valstybės pagalbos aplinkos apsaugai ir energetikai gairės“:

http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:52014XC0628%2801%29&from=EN).

 

Investicijos – piniginės lėšos ir įstatymais bei kitais teisės aktais nustatyta tvarka įvertintas materialusis, nematerialusis ir finansinis turtas, kuris investuojamas siekiant iš investavimo objekto gauti pelno (pajamų), socialinį rezultatą (švietimo, kultūros, mokslo, sveikatos ir socialinės apsaugos bei kitose panašiose srityse) arba užtikrinti valstybės funkcijų įgyvendinimą (šaltinis: Lietuvos Respublikos investicijų įstatymas).

 

Rodiklis skaičiuojamas MVĮ – labai mažose, mažose ir vidutinėse įmonėse, kurios suprantamos taip, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme.

Įvedamasis

Skaičiuojamas pagal ekologinių inovacijų švieslentės (The Eco-Innovation Scoreboard) metodiką, skelbiamą interneto svetainėje: http://database.eco-innovation.eu/indicators/view/264/1.

Pirminiai šaltiniai:

ekologinių inovacijų švieslentė (The Eco-Innovation Scoreboard) (Eco-Innovation Observatory interneto svetainė).

 

Antriniai šaltiniai:

metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai einamaisiais kalendoriniais metais ekologinių inovacijų švieslentės Eco-Innovation Observatory interneto svetainėje paskelbiama informacija apie stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos.

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos ūkio ministerija.

R.S.316

„Energijos suvartojimo intensyvumas pramonės įmonėse“

kg naftos ekvivalento 1000 eurų

Energijos suvartojimo intensyvumas – pirminės energijos sąnaudų kiekis, tenkantis bendrojo vidaus produkto (BVP) vienetui.

 

Galutinės energijos vartojimas – visa pramonės, transporto, namų ūkių, paslaugų ir žemės ūkio sektoriams tiekiama energija. Tai neapima energijos, tiekiamos energijai transformuoti ir pačiam energetikos sektoriui (šaltinis: Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB (OL 2013 L 113, p.24)).

 

Pramonės įmonė – įmonė, kuri vykdo pramonės ekonominę veiklą. Pramonės ekonominės veiklos rūšys: B (išskyrus B06, B08.92, B09.1) ir C (išskyrus C19) (šaltinis: Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius (2 redakcija): http://osp.stat.gov.lt/documents/10180/24308/EVRK2red_klasif_leidinys.pdf/3a57fd72-b001-47af-bf98-62731956a8d7).

 

Skaičiuojant pasiektą šio stebėsenos rodiklio reikšmę, neįskaičiuojamos pramonės įmonės, kurios vykdo B rūšies pramonės ekonominę veiklą.

 

Įmonė – juridinis asmuo, vykdantis ūkinę komercinę veiklą (šaltinis: Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymas).

Įvedamasis

Skaičiuojamas pagal Europos Sąjungos statistikos tarnybos (EUROSTAT) metodiką, skelbiamą interneto svetainėje: http://epp.eurostat.ec.europa.eu/statistics_explained/index.php/Consumption_of_energy.

 

Pirminiai šaltiniai: Europos Sąjungos statistikos tarnyba (EUROSTAT) (interneto svetainė).

 

Antriniai šaltiniai:

metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos,

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai einamaisiais kalendoriniais metais Europos Sąjungos statistikos tarnyba (EUROSTAT) savo interneto svetainėje paskelbia informaciją apie stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos.

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos ūkio ministerija.

R.S.317

„Sunaudotas galutinės energijos kiekis paslaugų ir namų ūkių sektoriuose“

Tūkst. tne

Galutinė energija – energija, patiekta galutiniams vartotojams: pramonės, statybos, žemės ūkio, kitų ekonominės veiklos rūšių įmonėms ir namų ūkiams. Kuras taip pat laikomas energija (šaltinis: Lietuvos Respublikos terminų bankas).

 

Galutinės energijos suvartojimas – visas galutinės energijos, išskyrus tiekiamai energijai transformuoti ir energetikos veiklai skirtą energiją, kiekis (šaltinis: Lietuvos Respublikos terminų bankas).

 

Sunaudota paslaugų sektoriuje – kuras ir energija, sunaudoti švietimo, sveikatos įstaigų, prekybos, komunalinių, komercinių, administracinių ir kitų įmonių patalpoms šildyti ir apšviesti (šaltinis: Metinio kuro ir energijos statistinio tyrimo metodika, patvirtinta Lietuvos statistikos departamento generalinio direktoriaus 2010 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. DĮ-25) „Dėl Metinio kuro ir energijos statistinio tyrimo metodikos patvirtinimo“ (toliau – Metinio kuro ir energijos statistinio tyrimo metodika).

 

Sunaudota namų ūkiuose – kuras ir energija, tiekiami gyventojams šildymo, apšvietimo, maisto gaminimo reikmėms (šaltinis: Metinio kuro ir energijos statistinio tyrimo metodika).

Įvedamasis

Skaičiuojamas sumuojant paslaugų ir namų ūkių sektoriuose sunaudotos galutinės energijos kiekį, tūkst. tne (tūkst. tonų  naftos ekvivalentu), kuris skaičiuojamas pagal Lietuvos statistikos departamento metodiką, skelbiamą Lietuvos statistikos departamento interneto svetainėje:  http://osp.stat.gov.lt/metodai.

 

 

Pirminiai šaltiniai:

Lietuvos statistikos departamento oficialus leidinys „Kuro ir energijos balansas“, kuris skelbiamas interneto svetainėje: http://osp.stat.gov.lt/statistikos-leidiniu-katalogas.

 

Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos,

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai einamaisiais kalendoriniais metais Lietuvos statistikos departamentas savo interneto svetainėje paskelbia oficialų leidinį „Kuro ir energijos balansas“, kuriame pateikiama informacija apie iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos pasiektas stebėsenos rodikliui apskaičiuoti reikalingas sudedamąsias dalis.

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę apskaičiavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose uždavinio lygmeniu yra atsakinga Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija; priemonių lygmeniu – Lietuvos Respublikos aplinkos ir Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos pagal administruojamas priemones.

R.S.318

„Transportavimo bei paskirstymo nuostoliai šilumos tinkluose“

Tūkst. tne

Šilumos tinklas – šilumos tiekimo tinklas, kuris suprantamas kaip įrenginių kompleksas, susidedantis iš vamzdynų, uždaromosios ir reguliuojamosios armatūros, siurblių, kontrolės ir matavimo prietaisų bei kitų įrenginių, skirtas šilumnešiui nuo šilumos šaltinių iki šilumą naudojančių objektų transportuoti (šaltinis: Šilumos tiekimo tinklų ir šilumos punktų įrengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2011 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. 1-160 „Dėl Šilumos tiekimo tinklų ir šilumos punktų įrengimo taisyklių patvirtinimo“).

 

Šilumos tiekimas – centralizuotai pagamintos šilumos pristatymas ir pardavimas šilumos vartotojams (šaltinis: Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymas).

 

Transportavimo ir paskirstymo nuostoliai – šilumos nuostoliai, kurie apibrėžiami kaip šiluma, iš vamzdynais tekančio šilumnešio patekusi į tuos vamzdynus supančią aplinką, kai ji tam specialiai neskirta (šaltinis: Šilumos tiekimo vamzdynų nuostolių nustatymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2001 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr. 262 „Dėl Šilumos tiekimo vamzdynų nuostolių nustatymo metodikos patvirtinimo“).

Įvedamasis

Skaičiuojamas pagal Metinio kuro ir energijos statistinio tyrimo metodiką, patvirtintą Statistikos departamento prie Lietuvos

Respublikos Vyriausybės generalinio

direktoriaus

2010 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. DĮ-25 „Dėl metinio kuro ir energijos statistinio tyrimo metodikos patvirtinimo“ ir skelbiamą Lietuvos statistikos departamento interneto svetainėje: http://osp.stat.gov.lt/documents/10180/129995/metodika_kuras_energija_metine.pdf.

 

Pirminiai šaltiniai: Lietuvos statistikos departamentas (interneto svetainė).

 

Antriniai šaltiniai:

metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos,

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai einamaisiais kalendoriniais metais Lietuvos statistikos departamentas savo interneto svetainėje paskelbia informaciją apie stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos.

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos energetikos ministerija.

R.S.332

„Turistų (užsienio ir vietos) kelionių skaičius prioritetiniuose turizmo plėtros regionuose“

Skaičius

Turistų (užsienio ir vietos) kelionių skaičius – kelionių, kurių metu lankytojas Lietuvoje apsistoja bent vienai nakčiai, savivaldybėse, patenkančiose į prioritetinius turizmo plėtros regionus, skaičius.

 

Prioritetiniai turizmo plėtros regionai – daugiausia turistinių išteklių turinčios Lietuvos teritorijos, palankiausios plėtoti prioritetiniams turizmo produktams, kurie yra nustatyti Lietuvos turizmo plėtros 2014–2020 metų programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 238 „Dėl Lietuvos turizmo plėtros 2014–2020 metų programos patvirtinimo“.

Įvedamasis

Skaičiuojamas pagal Lietuvos statistikos departamento metodiką, skelbiamą Lietuvos statistikos departamento interneto svetainėje: http://osp.stat.gov.lt/metodai51.

 

Stebėsenos rodiklis yra išvestinis: skaičiuojamas iš bendro turistų (užsienio ir vietos) kelionių skaičiaus išskaičiuojant turistų (užsienio ir vietos) kelionių skaičių prioritetiniuose turizmo plėtros regionuose.

Pirminiai šaltiniai: Lietuvos statistikos departamentas (interneto svetainė).

 

Antriniai šaltiniai:

metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos,

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai pasibaigus einamiesiems kalendoriniams metams Lietuvos statistikos departamentas savo interneto svetainėje paskelbia informaciją apie stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos.

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos ūkio ministerija.

R.S.344

„Herfindahl-Hirschman energijos importo indeksas Lietuvos elektros energijos rinkoje“

HHI indeksas

Elektros energija – aktyvioji elektros energija, kuria teisės aktų nustatyta tvarka prekiaujama tarp elektros energijos rinkos dalyvių ir kuri yra skirta galutiniam suvartojimui, patiekiant ją kaip prekę vartotojui (šaltinis: Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas).

 

Lietuvos elektros energijos rinka – asmenų, kurie verčiasi elektros energijos gamybos, perdavimo, skirstymo ir tiekimo veikla, santykių visuma, kuri apima didmeninę ir mažmeninę prekybą elektros energija ir sisteminių paslaugų teikimą ir yra paremta teisėtumo ir lygiateisiškumo principais, taikant reguliuojamojo trečiųjų asmenų dalyvavimo principą elektros energijai persiųsti (šaltinis: Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas).

 

Hiršmano-Herfindalio indeksas (Hirschman-Herfindahl index; HHI) – elektros energijos importo šaltinių koncentracijos laipsnis, lyginant su visu elektros energijos importu. Šis indeksas lygus rinkos dalyvių užimamos elektros rinkoje dalies kvadratų sumai (šaltinis: Elektros energijos rinkos priežiūros tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2010 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. O3-185 „Dėl Elektros energijos rinkos priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“, 2 priedas).

Įvedamasis

Skaičiuojamas pagal metodiką, kuri nustatyta Elektros energijos rinkos priežiūros tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2010 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. O3-185 „Dėl Elektros energijos rinkos priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“, 2 priede.

Pirminiai šaltiniai: Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (interneto svetainė).

 

Antriniai šaltiniai:

metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos,

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai einamaisiais kalendoriniais metais Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija savo interneto svetainėje paskelbia informaciją apie stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos.

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos energetikos ministerija.

R.S.345

„Herfindahl-Hirschman energijos importo indeksas Lietuvos gamtinių dujų rinkoje“

HHI indeksas

Gamtinės dujos – iš žemės gelmių išgaunamų angliavandenilių mišinys, kuris normaliomis sąlygomis yra dujinės būsenos, taip pat suskystintos gamtinės dujos, biodujos, dujos, pagamintos iš biomasės, ir kitos nustatytus reikalavimus atitinkančios dujos, kurios gali būti tiekiamos į gamtinių dujų sistemą arba ja transportuojamos (šaltinis: Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymas).

 

Lietuvos gamtinių dujų rinka – asmenų, vykdančių gamtinių dujų gavybą, perdavimą, skirstymą, tiekimą, skystinimą ir laikymą, santykių visuma, apimanti didmeninę ir mažmeninę prekybą gamtinėmis dujomis, paslaugų teikimą ir pagrįsta teisėtumo ir lygiateisiškumo principais bei reguliuojamojo trečiųjų asmenų dalyvavimo transportuojant gamtines dujas principu (šaltinis: Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymas).

 

Hiršmano-Herfindalio indeksas (Hirschman-Herfindahl index; HHI) – gamtinių dujų rinkos dalyvių konkurencijos intensyvumas gamtinių dujų rinkoje, kuris yra lygus rinkos dalyvių užimamos gamtinių dujų rinkoje dalies kvadratų sumai (šaltinis: Energetikos įmonių informacijos teikimo taisyklių, patvirtintų Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2008 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. O3-80 „Dėl Energetikos įmonių informacijos teikimo taisyklių“, 8 priedas).

Įvedamasis

Skaičiuojamas pagal metodiką, kuri nustatyta Energetikos įmonių informacijos teikimo taisyklių, patvirtintų Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2008 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. O3-80 „Dėl Energetikos įmonių informacijos teikimo taisyklių“, 8 priede.

Pirminiai šaltiniai: Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (interneto svetainė).

 

Antriniai šaltiniai:

metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos,

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai einamaisiais kalendoriniais metais Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija savo interneto svetainėje paskelbia informaciją apie stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos.

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos energetikos ministerija.

R.S.346

„N-1 kriterijaus įvykdymo gamtinių dujų sektoriuje lygis“

Procentai

Gamtinės dujos – iš žemės gelmių išgaunamų angliavandenilių mišinys, kuris normaliomis sąlygomis yra dujinės būsenos, taip pat suskystintos gamtinės dujos, biodujos, dujos, pagamintos iš biomasės, ir kitos nustatytus reikalavimus atitinkančios dujos, kurios gali būti tiekiamos į gamtinių dujų sistemą arba ja transportuojamos (šaltinis: Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymas).

 

N-1 kriterijaus įvykdymo gamtinių dujų sektoriuje lygiui nustatyti taikoma N-1 formulė, kuri apibūdina dujų infrastruktūros techninį pajėgumą patenkinti bendrą dujų poreikį nustatytoje formulės taikymo teritorijoje, kai sutrinka vienos didžiausios dujų infrastruktūros veikimas išskirtinai didelio dujų poreikio dieną, kuri pagal statistinę tikimybę pasitaiko kartą per 20 metų (šaltinis: 2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 994/2010 dėl dujų tiekimo saugumo užtikrinimo priemonių, kuriuo panaikinama Tarybos direktyva 2004/67/EB, I priedas (OL 2010, L 295, p. 1)).

Įvedamasis

Skaičiuojamas Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai atliekant rizikos vertinimą pagal metodiką, kuri nustatyta reglamento (ES) Nr. 994/2010 I priede.

Pirminiai šaltiniai:

Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos atlikto rizikos vertinimo ataskaita (santrauka).

 

Antriniai šaltiniai:

metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos,

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai Lietuvos Respublikos energetikos ministerija kas dvejus metus savo interneto svetainėje paskelbia savo pačios atlikto rizikos vertinimo ataskaitos santrauką, kurioje pateikiama informacija apie stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos.

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos energetikos ministerija.

R.S.393

„Sėkmingai mokymus baigusių asmenų, kurie taiko įgytas žinias darbe, dalis praėjus ne mažiau kaip 6 mėn., bet ne daugiau kaip 24 mėn. po dalyvavimo ESF veiklose“

Procentai

ESF veikla – Europos socialinio fondo lėšomis finansuojami mokymai, kurie vykdomi pagal kvalifikaciją arba kompetencijas suteikiančias programas.

 

Kvalifikacija – formalus vertinimo ir pripažinimo proceso rezultatas, kuris pasiekiamas, kai atsakinga institucija nustato, kad asmens mokymosi rezultatai atitinka nustatytus standartus (šaltinis: Europos Komisija, Europos kvalifikacijų sistema: http://ec.europa.eu/eqf/terms_en.htm).

 

Kompetencija – gebėjimas atlikti tam tikrą veiklą, remiantis įgytų žinių, mokėjimų, įgūdžių, vertybinių nuostatų visuma (šaltinis: Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas).

 

Sėkmingai mokymus baigęs asmuo – asmuo, kuris, baigęs dalyvauti ESF veiklose (mokymuose), taiko įgytas žinias darbe.

 

Žinių taikymo laikotarpis apima nuo 6 mėn. iki 24 mėn. po asmens dalyvavimo ESF veiklose (mokymuose) pabaigos.

Įvedamasis

Skaičiuojamas atliekant tyrimą (apklausą), naudojant reprezentatyvią dalyvių imtį investicinio prioriteto lygiu.

 

 

Pirminiai šaltiniai:

tyrimo (apklausos) ataskaita.

 

Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos,

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai tyrimo (apklausos) metu asmuo deklaruoja, kad jis taiko įgytas žinias darbe praėjus ne mažiau kaip 6 mėn., bet ne daugiau kaip 24 mėn. po dalyvavimo ESF veiklose (mokymuose) pabaigos.

Už tyrimo (apklausos) atlikimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga įgyvendinančioji institucija (VšĮ Europos socialinio fondo agentūra).

R.S.404

„Išlaidų, apmokamų taikant supaprastintus išlaidų apmokėjimo būdus ESF projektuose, dalis nuo visų apmokamų ESF projektų išlaidų“

Procentai

ESF projektas – projektas, kurio įgyvendinimas yra finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.

 

Apmokėtos išlaidos – pripažintos deklaruotinomis Europos Komisijai išlaidos.

 

Supaprastintas išlaidų apmokėjimo būdas – išlaidų apmokėjimas pagal fiksuotuosius įkainius, fiksuotąsias sumas arba taikant fiksuotąją normą.

(šaltinis: 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (OL 2013, L 347, p. 320)).

Įvedamasis

Išlaidų dalis (procentais), kuri buvo apmokėta taikant supaprastintus išlaidų apmokėjimo būdus, kai įgyvendinami ESF projektai, skaičiuojama taip:

įgyvendinant ESF projektus apmokėtų išlaidų, taikant supaprastintus išlaidų apmokėjimo būdus, suma dalijama iš visos ESF projektų lėšų sumos, o gautas skaičius dauginamas iš 100 proc.

 

 

Pirminiai šaltiniai:

Finansų ministerijos atlikto tyrimo ataskaita (suvestinė).

 

Antriniai šaltiniai:

metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos,

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

 

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu pasibaigus ataskaitiniams (kalendoriniams) metams Finansų ministerija atlieka tyrimą, kurio metu nustato išlaidų, apmokėtų taikant supaprastintus išlaidų apmokėjimo būdus, kai įgyvendinami ESF projektai, dalį.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą yra atsakingi  projektų vykdytojai.

 

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę apskaičiavimą ir  registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos finansų ministerija.

 

R.S.405

„Išlaidų, apmokamų taikant supaprastintus išlaidų apmokėjimo būdus ERPF projektuose, dalis nuo visų apmokamų ERPF projektų išlaidų“

Procentai

ERPF projektas – projektas, kurio įgyvendinimas yra finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

 

Apmokėtos išlaidos – pripažintos deklaruotinomis Europos Komisijai išlaidos.

 

Supaprastintas išlaidų apmokėjimo būdas – išlaidų apmokėjimas pagal fiksuotuosius įkainius, fiksuotąsias sumas arba taikant fiksuotąją normą.

(šaltinis: 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (OL 2013, L 347, p. 320)).

Įvedamasis

Išlaidų dalis (procentais), kuri buvo apmokėta taikant supaprastintus išlaidų apmokėjimo būdus, kai įgyvendinami ERPF projektai, skaičiuojama taip:

įgyvendinant ERPF projektus apmokėtų išlaidų, taikant supaprastintus išlaidų apmokėjimo būdus, suma dalijama iš visos ERPF projektų lėšų sumos, o gautas skaičius dauginamas iš 100 proc.

 

Pirminiai šaltiniai:

Finansų ministerijos atlikto tyrimo ataskaita (suvestinė).

 

Antriniai šaltiniai:

metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos,

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

 

 

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu pasibaigus ataskaitiniams (kalendoriniams) metams Finansų ministerija atlieka tyrimą, kurio metu nustato išlaidų, apmokėtų taikant supaprastintus išlaidų apmokėjimo būdus, kai įgyvendinami ERPF projektai, dalį.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą yra atsakingi  projektų vykdytojai.

 

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę apskaičiavimą ir  registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos finansų ministerija.

 

 

R.S.406

„Išlaidų, apmokamų taikant supaprastintus išlaidų apmokėjimo būdus SaF projektuose, dalis nuo visų apmokamų SaF projektų išlaidų“

Procentai

SaF projektas – projektas, kurio įgyvendinimas yra finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.

 

Apmokėtos išlaidos – pripažintos deklaruotinomis Europos Komisijai išlaidos.

 

Supaprastinti išlaidų apmokėjimo būdai – išlaidų apmokėjimas pagal fiksuotuosius įkainius, fiksuotąsias sumas arba taikant fiksuotąją normą (šaltinis: 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos  regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (OL 2013, L 347, p. 320)).

Įvedamasis

Išlaidų dalis (procentais), kuri apmokėta taikant supaprastintus išlaidų apmokėjimo būdus, kai įgyvendinami SaF projektai, skaičiuojama taip:

įgyvendinant SaF projektus apmokėtų išlaidų, taikant supaprastintus išlaidų apmokėjimo būdus, suma dalijama iš visos SaF projektų lėšų sumos, o gautas skaičius dauginamas iš 100 proc.

 

Pirminiai šaltiniai:

Finansų ministerijos atlikto tyrimo ataskaita (suvestinė).

 

Antriniai šaltiniai:

metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos,

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

 

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu pasibaigus ataskaitiniams (kalendoriniams) metams Finansų ministerija atlieka tyrimą, kurio metu nustato išlaidų, apmokėtų taikant supaprastintus išlaidų apmokėjimo būdus, kai įgyvendinami SaF projektai, dalį.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą yra atsakingi  projektų vykdytojai.

 

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę apskaičiavimą ir  registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos finansų ministerija.

 

 

R.S.407

„ES fondus administruojančio personalo kaita“

Procentai

Europos Sąjungos struktūrinius fondus administruojantis personalas – valstybės tarnautojai ir pagal darbo sutartis dirbantys darbuotojai, kuriems nustatytos funkcijų sąsajos su Europos Sąjungos struktūrinių fondų administravimu.

 

Automatiškai apskaičiuojamas

Europos Sąjungos fondus administruojančio personalo kaita skaičiuojama pagal formulę:

F = P / B * 100 proc.

Pirminiai šaltiniai:

projekto vykdytojo pažyma ar raštas, kuriuo patvirtinama pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė.

 

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai.

 

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu pasibaigus ataskaitiniams (kalendoriniams)  metams projekto vykdytojas apskaičiuoja iki ataskaitinių (kalendorinių) metų pabaigos pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę pateikimą yra atsakingas projekto vykdytojas.

 

Projekto vykdytojas duomenis apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę atnaujina vieną kartą per kalendorinius metus, ne vėliau kaip per mėnesį po ataskaitinių (kalendorinių) metų pabaigos, mokėjimo prašyme, kuriame nedeklaruojamos patirtos išlaidos.

 

R.S.407-1

B – bazinis stebėsenos rodiklis (kintamasis): „Faktiškai dirbančių  valstybės tarnautojų ir pagal darbo sutartis dirbančių darbuotojų skaičius“

Skaičius

Valstybės tarnautojas ir pagal darbo sutartį dirbantis darbuotojas – asmuo, kuriam nustatytos funkcijų sąsajos su Europos Sąjungos struktūrinių fondų administravimu.

 

Faktiškai dirbančių valstybės tarnautojų ir pagal darbo sutartis dirbančių darbuotojų skaičius – ataskaitinio laikotarpio (kalendorinių metų) pabaigoje (gruodžio 31 d.) projekto vykdytojo institucijoje faktiškai dirbančių valstybės tarnautojų ir pagal darbo sutartis dirbančių darbuotojų, kuriems nustatytos funkcijų sąsajos su Europos Sąjungos struktūrinių fondų administravimu, skaičius.

 

Sumuojami nuo projekto įgyvendinimo pradžios iki ataskaitinio laikotarpio (kalendorinių metų) pabaigos (gruodžio 31 d.) projekto vykdytojo institucijoje faktiškai dirbantys valstybės tarnautojai ir pagal darbo sutartis dirbantys darbuotojai, kuriems nustatytos funkcijų sąsajos su Europos Sąjungos struktūrinių fondų administravimu (asmenų skaičius).

R.S.407-2

P – pokyčio stebėsenos rodiklis (kintamasis):

„Savo noru išėjusių asmenų skaičius“

Skaičius

Savo noru išėjęs asmuo:

– valstybės tarnautojas, atleistas iš pareigų pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalį;

– pagal darbo sutartį dirbantis darbuotojas, atleistas iš pareigų pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 127 straipsnio 1 dalį.

 

Sumuojami nuo projekto įgyvendinimo pradžios iki ataskaitinio laikotarpio (kalendorinių metų) pabaigos (gruodžio 31 d.) savo noru iš darbo išėję valstybės tarnautojai ir pagal darbo sutartis dirbantys darbuotojai, kuriems nustatytos funkcijų sąsajos su Europos Sąjungos struktūrinių fondų administravimu (asmenų skaičius).

R.S.408

„Dalis potencialių pareiškėjų, kuriuos tenkina turima informacija“

Procentai

Potencialus pareiškėjas – projektą įgyvendinti siekiantis juridinis asmuo, atitinkantis už veiksmų programos priemonės įgyvendinimą atsakingos institucijos nustatytas finansavimo teikimo sąlygas.

 

Informacija – Europos Sąjungos investicinius fondus administruojančių institucijų potencialiems pareiškėjams teikiama informacija apie veiksmų programos teikiamas galimybes ir reikalavimus.

Įvedamasis

Skaičiuojamas atliekant potencialių pareiškėjų nuomonės tyrimą, kurio metu nustatoma potencialių pareiškėjų, kuriuos tenkina turima informacija, dalis (procentais) nuo visų potencialių pareiškėjų skaičiaus.

Pirminiai šaltiniai:

potencialių pareiškėjų nuomonės tyrimo ataskaita.

 

Antriniai šaltiniai:

metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos,

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai kiekvienais einamaisiais kalendoriniais metais Finansų ministerijos užsakymu atliekamas potencialių pareiškėjų nuomonės tyrimas, kurio metu yra apskaičiuojama iki praėjusių kalendorinių metų pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė.

 

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę apskaičiavimą (atliekant tyrimą) ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos finansų ministerija.

 

R.S.409

„Dalis projektų vykdytojų, kuriems pakanka informacijos, kaip tinkamai įgyvendinti projektą“

Procentai

Projekto vykdytojas – viešasis ar privatusis juridinis asmuo, atsakingas už projektų inicijavimą ir įgyvendinimą.

 

Informacija – Europos Sąjungos investicinius fondus administruojančių institucijų projektų vykdytojams teikiama metodinė informacija apie projektų įgyvendinimą.

Įvedamasis

Skaičiuojamas atliekant projektų vykdytojų nuomonės tyrimą, kurio metu nustatoma projektų vykdytojų, kuriems pakanka informacijos, kaip tinkamai įgyvendinti projektą, dalis (procentais) nuo visų projektų vykdytojų skaičiaus.

Pirminiai šaltiniai:

projektų vykdytojų nuomonės tyrimo ataskaita.

 

Antriniai šaltiniai:

metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai kiekvienais einamaisiais kalendoriniais metais Finansų ministerijos užsakymu atliekamas projektų vykdytojų nuomonės tyrimas, kurio metu yra apskaičiuojama iki praėjusių kalendorinių metų pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė.

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę apskaičiavimą (atliekant tyrimą) ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos finansų ministerija.

 

R.S.410

„Įgyvendintos rekomendacijos“

Procentai

Rekomendacijos – atliekant Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų panaudojimo vertinimus, galutinėse vertinimo ataskaitose ekspertų pateikti siūlymai dėl vertinamo objekto tobulinimo.

Įvedamasis

Skaičiuojama įgyvendintų rekomendacijų dalis (procentais) nuo bendro atliekant vertinimus pateiktų rekomendacijų skaičiaus.

Pirminiai šaltiniai:

Finansų ministerijos prašymu ministerijų  teikiama ir (arba) 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemio (SFMIS2014) vertinimo rekomendacijų duomenų bazėje suvedama informacija apie vertinimo rekomendacijų įgyvendinimą.

 

Antriniai šaltiniai:

metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos,

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma pagal ministerijų pateiktą informaciją apie vertinimo rekomendacijų įgyvendinimą.

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos finansų ministerija.

R.S.411

„Dalis gyventojų, teigiančių, kad ES investicijos padeda siekti teigiamų socialinių ir ekonominių pokyčių šalyje ir prisideda prie gyventojų gyvenimo kokybės gerinimo“

Procentai

Gyventojas – nuolatinis Lietuvos gyventojas, kurio sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme.

 

ES investicijos – lėšos, skirtos socialiniams ir ekonominiams skirtumams tarp Europos Sąjungos valstybių narių ar atskirų regionų nuosekliai mažinti.

 

 

Įvedamasis

Skaičiuojamas atliekant visuomenės nuomonės tyrimą, kurio metu nustatoma gyventojų, kurie teigia, kad Europos Sąjungos investicijos padeda siekti teigiamų socialinių ir ekonominių pokyčių šalyje ir prisideda prie gyventojų gyvenimo kokybės gerinimo, dalis (procentais) nuo visų šalies gyventojų.

Pirminiai šaltiniai:

visuomenės nuomonės tyrimo ataskaita.

 

Antriniai šaltiniai:

metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos,

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai kiekvienais einamaisiais kalendoriniais metais Finansų ministerijos užsakymu atliekamas visuomenės nuomonės tyrimas, kurio metu yra apskaičiuojama iki praėjusių kalendorinių metų pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė.

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę apskaičiavimą (atliekant tyrimą) ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos finansų ministerija.

 

II SKYRIUS. BENDRIEJI PRODUKTO STEBĖSENOS RODIKLIAI

P.B.201

„Investicijas gaunančių įmonių skaičius“

Įmonės

Įmonė – juridinis asmuo, vykdantis ūkinę komercinę veiklą (šaltinis: Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymas).

 

Nauja įmonė – įmonė, sukurta ne anksčiau kaip prieš trejus metus (imtinai) iki projekto sutarties tarp įmonės ir įgyvendinančiosios institucijos ar paskolos, finansinės nuomos (lizingo), faktoringo arba investavimo sutarties (kai įgyvendinamos finansinės priemonės) tarp įmonės ir finansinės priemonės valdytojo ir (ar) finansų įstaigos, jei fondų fondas nesteigiamas, pasirašymo dienos. Nauja įmone nelaikoma įmonė, jei pasikeitė tik jos teisinė forma.

 

Investicijos – bet kokios formos parama iš Europos regioninės plėtros fondo (neatsižvelgiant į tai, ar tai yra valstybės pagalba, ar ne).

 

Valstybės pagalba – valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikiama pagalba, dėl kurios, palaikant tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipoma konkurencija arba galima ją iškraipyti ir kuri yra nesuderinama su vidaus rinka, kai daro poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai, išskyrus tuos atvejus, kai Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 str. 1 d. nustato kitaip.

 

Subsidija – negrąžintina tiesioginė finansinė parama projektui vykdyti.

 

Kitos formos nei subsidija finansinė parama –įmonėms teikiamas finansavimas įgyvendinant finansines priemones.

 

Nefinansinė parama – parama, kuri teikiama be tiesioginio finansinio lėšų pervedimo (pavyzdžiui, rekomendacijos, konsultacijos, įmonių inkubatorių paslaugos ir t. t.).

 

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas automatiškai sumuojant pasiektas toliau nurodytų stebėsenos rodiklių reikšmes:

- „Subsidijas gaunančių įmonių skaičius“.

- „Kitos formos nei subsidija finansinę paramą gaunančių įmonių skaičius“.

- „Nefinansinę paramą gaunančių įmonių skaičius“.

- „Naujų įmonių, gavusių investicijų, skaičius“.

 

Konkretaus uždavinio, investicinio prioriteto ir veiksmų programos lygiu pašalinamos besidubliuojančios įmonės.

Pirminiai šaltiniai: projekto sutartis (pasirašyta tarp įmonės ir įgyvendinančiosios institucijos); paskolos, finansinės nuomos (lizingo), faktoringo arba investavimo sutartis (pasirašyta tarp įmonės ir finansinės priemonės valdytojo ir (ar) finansų įstaigos, jei fondų fondas nesteigimas); paslaugų perdavimo–priėmimo aktai, sąskaitos faktūros, konsultacijas gavusių įmonių sąrašai ar kiti dokumentai, kuriais patvirtinama, kad įmonė pasinaudojo nefinansine parama.

 

Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai; kai įgyvendinamos finansinės priemonės, – ketvirtinės ataskaitos, kurios rengiamos Finansinių priemonių įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. 1K-326 „Dėl Finansinių priemonių įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“,  nustatyta tvarka.

Kai įmonė gauna subsidiją, stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai su įmone pasirašoma projekto sutartis.

 

Kai įmonė gauna kitos formos nei subsidija finansinę paramą, stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai su įmone pasirašoma paskolos, finansinės nuomos (lizingo), faktoringo arba investavimo sutartis.

 

Kai įmonė gauna nefinansinę paramą, stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu įmonė gauna nefinansinę paramą ir dokumentą, kuriuo tai patvirtinama.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

P.B.202

„Subsidijas gaunančių įmonių skaičius“

Įmonės

Šis rodiklis yra stebėsenos rodiklio „Investicijas gaunančių įmonių skaičius“ pogrupis.

 

Įmonė – juridinis asmuo, vykdantis ūkinę komercinę veiklą (šaltinis: Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymas).

 

Subsidija – negrąžintina tiesioginė finansinė parama projektui vykdyti.

 

Neįskaičiuojamos palūkanų subsidijos, kurioms taikomos finansinių priemonių įgyvendinimo nuostatos.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant įmones, kurios gavo subsidijų.

 

Konkretaus uždavinio, investicinio prioriteto ir veiksmų programos lygiu pašalinamos besidubliuojančios įmonės.

Pirminiai šaltiniai: projekto sutartis (pasirašyta tarp įmonės ir įgyvendinančiosios institucijos) (kopija).

 

Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.

 

Registruojant pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę mokėjimo prašymuose papildomai yra nurodomas kiekvienos įmonės kodas.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai su įmone pasirašoma projekto sutartis.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

P.B.203

„Kitos formos nei subsidija finansinę paramą gaunančių įmonių skaičius“

Įmonės

Šis rodiklis yra stebėsenos rodiklio „Investicijas gaunančių įmonių skaičius“ pogrupis.

 

Įmonė – juridinis asmuo, vykdantis ūkinę komercinę veiklą (šaltinis: Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymas).

 

Kitos formos nei subsidija finansinė parama –įmonėms teikiamas finansavimas įgyvendinant finansines priemones.

 

Finansinė priemonė – veiksmų programoje nustatytiems tikslams siekti skirta iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojama priemonė, įgyvendinama teikiant paskolas, garantijas, investicijas į nuosavą kapitalą ar kvazinuosavą kapitalą arba kitokias rizikos pasidalijimo priemones. Paskola, garantija, investicija į nuosavą kapitalą ar kvazinuosavą kapitalą, rizikos pasidalijimo priemonė apibrėžtos 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (OL 2012 L 298, p. 1) 2 straipsnyje (šaltinis: Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų veiksmų programą, taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528 „Dėl atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų veiksmų programą“).

 

Taip pat įskaičiuojamos palūkanų subsidijos, kurioms taikomos finansinių priemonių įgyvendinimo nuostatos.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant įmones, kurios gavo kitos formos nei subsidija finansinę paramą.

 

Konkretaus uždavinio, investicinio prioriteto ir veiksmų programos lygiu pašalinamos besidubliuojančios įmonės.

Pirminiai šaltiniai: paskolos, finansinės nuomos (lizingo), faktoringo arba investavimo  sutartis (pasirašyta tarp įmonės ir finansinių priemonės valdytojo ir (ar) finansų įstaigos, jei fondų fondas nesteigiamas) (kopija).

 

Antriniai šaltiniai: ketvirtinės ataskaitos, kurios rengiamos Finansinių priemonių įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. 1K-326 „Dėl Finansinių priemonių įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“, nustatyta tvarka.

 

Registruojant pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę ketvirtinėse ataskaitose papildomai yra nurodomas kiekvienos įmonės kodas.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai su įmone pasirašoma paskolos, finansinės nuomos (lizingo), faktoringo arba investavimo sutartis.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

P.B.204

„Nefinansinę paramą gaunančių įmonių skaičius“

Įmonės

Šis rodiklis yra stebėsenos rodiklio „Investicijas gaunančių įmonių skaičius“ pogrupis.

 

Įmonė – juridinis asmuo, vykdantis ūkinę komercinę veiklą (šaltinis: Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymas).

 

Nefinansinė parama – parama, kuri teikiama be tiesioginio finansinio lėšų pervedimo (pavyzdžiui, rekomendacijos, konsultacijos, įmonių inkubatorių paslaugos ir t. t.). Neįskaičiuojama finansinė parama, teikiama įgyvendinant finansines priemones .

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant įmones, kurios gavo nefinansinę paramą.

 

Konkretaus uždavinio, investicinio prioriteto ir veiksmų programos lygiu pašalinamos besidubliuojančios įmonės.

Pirminiai šaltiniai:
paslaugų perdavimo–priėmimo aktai, sąskaitos faktūros (kopijos), konsultacijas gavusių įmonių sąrašai ar kiti dokumentai, kuriais patvirtinama, kad įmonė pasinaudojo nefinansine parama.

 

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai.

 

Registruojant pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę mokėjimo prašymuose papildomai yra nurodomas kiekvienos įmonės kodas.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu įmonė gauna nefinansinę paramą ir dokumentą, kuriuo tai patvirtinama.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

P.B.205

„Naujų įmonių, gavusių investicijas, skaičius“

Įmonės

Šis rodiklis yra stebėsenos rodiklio „Investicijas gaunančių įmonių skaičius“ pogrupis.

 

Įmonė – juridinis asmuo, vykdantis ūkinę komercinę veiklą (šaltinis: Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymas).

 

Nauja įmonė – įmonė, sukurta ne anksčiau kaip prieš trejus metus (imtinai) iki projekto sutarties tarp įmonės ir įgyvendinančiosios institucijos ar paskolos, finansinės nuomos (lizingo), faktoringo arba investavimo sutarties (kai įgyvendinamos finansinės priemonės) tarp įmonės ir finansinės priemonės valdytojo ir (ar) finansų įstaigos, jei fondų fondas nesteigiamas,  pasirašymo dienos. Nauja įmone nelaikoma įmonė, jei pasikeitė tik jos teisinė forma.

 

Investicijos – bet kokios formos parama iš Europos regioninės plėtros fondo (neatsižvelgiant į tai, ar tai yra valstybės pagalba, ar ne), siekiant palaikyti arba sukurti naujas įmones.

 

Subsidija – negrąžintina tiesioginė finansinė parama projektui vykdyti.

 

Kitos formos nei subsidija finansinė parama –įmonėms teikiamas finansavimas įgyvendinant finansines priemones.

 

Nefinansinė parama – parama, kuri teikiama be tiesioginio finansinio lėšų pervedimo (pavyzdžiui, rekomendacijos, konsultacijos, įmonių inkubatorių paslaugos ir t. t.).

 

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant naujas įmones, kurios gavo investicijas.

 

Konkretaus uždavinio, investicinio prioriteto ir veiksmų programos lygiu pašalinamos besidubliuojančios įmonės.

Pirminiai šaltiniai:

įmonės steigimo dokumentai arba išrašai iš VĮ Registro centro;

projekto sutartis (pasirašyta tarp įmonės ir įgyvendinančiosios institucijos); paskolos, finansinės nuomos (lizingo), faktoringo arba investavimo sutartis (pasirašyta tarp įmonės ir finansinės priemonės valdytojo ir (ar) finansų įstaigos, jei fondų fondas nesteigiamas,); paslaugų perdavimo–priėmimo aktai, sąskaitos faktūros (kopijos), konsultacijas gavusių įmonių sąrašai ar kiti dokumentai, kuriais patvirtinama, kad įmonė pasinaudojo nefinansine parama.

 

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai; kai įgyvendinamos finansinės priemonės, – ketvirtinės ataskaitos, kurios rengiamos Finansinių priemonių įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. 1K-326 „Dėl Finansinių priemonių įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“, nustatyta tvarka.

 

Registruojant pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę mokėjimo prašymuose arba ketvirtinėse ataskaitose papildomai yra nurodomas kiekvienos įmonės kodas ir sukūrimo data.

Kai įmonė gauna subsidiją, stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai su įmone pasirašoma projekto sutartis.

 

Kai įmonė gauna kitos formos nei subsidija finansinę paramą, stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai su įmone pasirašoma paskolos, finansinės nuomos (lizingo), faktoringo arba investavimo sutartis.

 

Kai įmonė gauna nefinansinę paramą, stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu įmonė gauna nefinansinę paramą ir dokumentą, kuriuo tai patvirtinama.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

P.B.206

„Privačios investicijos, atitinkančios viešąją paramą įmonėms (subsidijos)“

Eur

Įmonė – juridinis asmuo, vykdantis ūkinę komercinę veiklą (šaltinis: Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymas).

 

Privačios investicijos – projekto vykdytojo privatus indėlis į remiamą projektą, kuriam suteikiama valstybės pagalba, o paramos forma yra subsidijos, įskaitant netinkamas finansuoti projekto išlaidas.

 

Valstybės pagalba – valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikiama pagalba, dėl kurios, palaikant tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipoma konkurencija arba galima ją iškraipyti ir kuri yra nesuderinama su vidaus rinka, kai daro poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai, išskyrus tuos atvejus, kai Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 str. 1 d. nustato kitaip.

 

Subsidija – negrąžintina tiesioginė finansinė parama projektui vykdyti.

 

Neįskaičiuojamos palūkanų subsidijos, kurioms taikomos finansinių priemonių įgyvendinimo nuostatos.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojama įgyvendinant projekto veiklas pritrauktų privačių investicijų suma.

 

Pirminiai šaltiniai:

sąskaitos faktūros (kopijos), apmokėjimo įrodymo dokumentai, teikiamos išlaidų pagrindimo ataskaitos ir kiti dokumentai, kuriais patvirtinamos projekto vykdytojo privačios investicijos į projektą.

 

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu projekto vykdytojas pateikia dokumentus, kuriais patvirtinamos privačios investicijos į projektą.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

P.B.207

„Privačios investicijos, atitinkančios viešąją paramą įmonėms (ne subsidijos)“

Eur

Įmonė – juridinis asmuo, vykdantis ūkinę komercinę veiklą (šaltinis: Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymas).

 

Kitos formos nei subsidija finansinė parama –įmonėms teikiamas finansavimas įgyvendinant finansines priemones.

 

Finansinė priemonė – veiksmų programoje nustatytiems tikslams siekti skirta iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojama priemonė, įgyvendinama teikiant paskolas, garantijas, investicijas į nuosavą kapitalą ar kvazinuosavą kapitalą arba kitokias rizikos pasidalijimo priemones. Paskola, garantija, investicija į nuosavą kapitalą ar kvazinuosavą kapitalą, rizikos pasidalijimo priemonė apibrėžtos 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (OL 2012 L 298, p. 1) 2 straipsnyje (šaltinis: Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų veiksmų programą, taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528 „Dėl atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų veiksmų programą“).

 

Privačios investicijos – finansinių priemonių valdytojų ir (ar) finansinės priemonės valdytojo, jei fondų fondas nesteigiamas, privačiomis lėšomis galutiniams naudos gavėjams išmokėtos sumos pagal sudarytas paskolų (finansinės nuomos (lizingo) ar pan.) sutartis, investicijų dalis, kurią sudaro finansinių priemonių valdytojų ir (ar) finansinės priemonės valdytojo, jei fondų fondas nesteigiamas, ir privačių investuotojų privačios lėšos, investuotos į įmonių akcinį kapitalą arba iš dalies akcinį kapitalą, arba išmokėtos paskolos, už kurias suteiktos garantijos.

 

Įskaičiuojamos palūkanų subsidijos, kurioms taikomos finansinių priemonių įgyvendinimo nuostatos.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojama įgyvendinant projekto veiklas pritrauktų privačių investicijų suma.

Pirminiai šaltiniai:

finansinės priemonės valdytojo ir (ar) finansų įstaigos, jei fondų fondas nesteigiamas teikiamos ataskaitos.

 

Antriniai šaltiniai: ketvirtinės ataskaitos, kurios rengiamos Finansinių priemonių įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. 1K-326 „Dėl Finansinių priemonių įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“, nustatyta tvarka.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu projekto vykdytojas pateikia dokumentus, kuriais patvirtinamos privačios investicijos į projektą, pagal kurį įmonės gauna kitos formos nei subsidija finansinę paramą.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

P.B.225

„Tyrėjų, dirbančių pagerintoje tyrimų infrastruktūros bazėje, skaičius“

Visos darbo dienos ekvivalen-tai

Tyrėjas – aukštąjį išsilavinimą turintis asmuo, plėtojantis pažinimą, konceptualizuojantis ar kuriantis naujus produktus, procesus, metodus ir sistemas arba vadovaujantis mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros projektams (šaltinis: Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas).

 

Tyrimų infrastruktūra – visuma viešų arba privačių išteklių, kurie reikalingi atliekant MTEP veiklą.

 

MTEP – moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra, suprantami taip, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme.

 

Pagerinta tyrimų infrastruktūra – tyrimų infrastruktūra, kurios kokybė buvo pagerinta įgyvendinant projekto veiklas. Neįskaičiuojama tyrimų infrastruktūra, kuri įgyvendinant projekto veiklas buvo pakeista arba atnaujinta be kokybės pagerėjimo.

 

Pagerinta tyrimų infrastruktūra besinaudojantys tyrėjai –  tyrėjai, kurių darbo vietos yra skirtos tiesioginiam MTEP veiklų vykdymui ir kurioms tiesioginį poveikį daro projekto veiklų įgyvendinimas.

 

Pagalbinis MTEP veiklų personalas (t. y. darbo vietos, kurios nėra skirtos tiesioginiam MTEP veiklų vykdymui) nėra skaičiuojamas.

 

Jei dėl įgyvendintų projekto veiklų yra įdarbinama daugiau tyrėjų, tai tyrimams skirtų darbo vietų skaičius turi būti padidintas, įskaičiuojant naujas darbo vietas.

 

Darbo vietos turi būti užimtos (tuščios darbo vietos nėra skaičiuojamos).

 

Darbo vietos gali būti visos darbo dienos, ne visos darbo dienos arba sezoninės. Ne visos darbo dienos arba sezoninės darbo vietos turi būti konvertuojamos į visos darbo dienos ekvivalentus.

 

Visos darbo dienos ekvivalentas – sąlyginis tyrėjų skaičius (visą darbo dieną dirbančių tyrėjų ekvivalentas), gaunamas perskaičiavus asmenis, dirbančius tiriamąjį darbą ne visą darbo dieną, į asmenų, dirbančių tiriamąjį darbą visą darbo dieną, skaičių (šaltinis: Lietuvos statistikos departamento leidinyje „Moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra Lietuvoje 2013“: http://osp.stat.gov.lt/services-portlet/pub-edition-file?id=3308).

 

Darbo laiko trukmė nustatoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 144 straipsnio nuostatomis. 

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant tyrėjus, besinaudojančius įgyvendinant projekto veiklas pagerinta tyrimų infrastruktūra (visos darbo dienos ekvivalentais).

 

 

Pirminiai šaltiniai:

darbo sutartys, įsakymai dėl darbuotojų paskyrimo MTEP veikloms vykdyti ir (arba) kiti dokumentai, kuriais patvirtinamas pagerinta tyrimų infrastruktūra besinaudojančių tyrėjų skaičius (visos darbo dienos ekvivalentais). 

 

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje nustatomas įgyvendinant projekto veiklas pagerinta tyrimų infrastruktūra besinaudojančių tyrėjų skaičius (naudojant visos darbo dienos ekvivalentus).

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

P.B.226

„Įmonių, bendradarbiaujančių su tyrimų institucijomis, skaičius“

Įmonės

Įmonė – juridinis asmuo, vykdantis ūkinę komercinę veiklą (šaltinis: Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymas).

 

Tyrimų institucija – organizacija, kurios pagrindinė veikla yra MTEP.

 

MTEP – moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra, suprantami taip, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme.

 

Bendradarbiavimas – bent vienos įmonės ir bent vienos tyrimų institucijos esamas arba naujas bendradarbiavimas įgyvendinant MTEP projekto veiklas. Investicijas MTEP projekto veikloms įgyvendinti gali gauti abi bendradarbiaujančios šalys (įmonė ir tyrimų institucija) arba tik viena iš jų (įmonė arba tyrimų institucija), tačiau jos turi būti skirtos bendradarbiavimui.

 

Įmonės kilmė (Europos Sąjungos viduje ar už jos ribų) nėra svarbi. Jei viena įmonė tampa pagrindine įmone, o kitos įmonės – partneriais, rangovais ar subrangovais, bet vis tiek bendradarbiaujančiais su tyrimų institucija įgyvendinant MTEP projekto veiklas, turi būti skaičiuojamos visos įmonės.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant įmones, kurios bendradarbiauja su tyrimų institucijomis įgyvendinant MTEP projekto veiklas.

 

Ta pati įmonė to paties projekto lygiu skaičiuojama vieną kartą.

Pirminiai šaltiniai:

bendradarbiavimo susitarimai, sutartys ir kiti dokumentai, kuriais patvirtinamas įmonės ir tyrimų institucijos bendradarbiavimas įgyvendinant MTEP projekto veiklas.

 

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai.

 

Registruojant pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę mokėjimo prašymuose papildomai yra nurodomas kiekvienos įmonės kodas.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu pasirašomas dokumentas, kuriuo patvirtinamas įmonės ir tyrimų institucijos bendradarbiavimas įgyvendinant MTEP projekto veiklas.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

P.B.227

„Privačios investicijos, atitinkančios viešąją paramą inovacijoms arba MTEP projektams“

Eur

Viešoji parama – subsidija iš Europos regioninės plėtros fondo (neatsižvelgiant į tai, ar tai yra valstybės pagalba, ar ne).

 

Subsidija – negrąžintina tiesioginė finansinė parama projektui vykdyti.

 

Inovacija – naujų arba iš esmės patobulintų produktų (prekių ar paslaugų) arba procesų, naujų rinkodaros arba organizacinių metodų diegimas verslo praktikoje, organizacijoje arba plėtojant išorės ryšius (šaltinis: Lietuvos inovacijų plėtros 2014–2020 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1281 „Dėl Lietuvos inovacijų plėtros 2014–2020 metų programos patvirtinimo“).

 

MTEP – moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra, suprantami taip, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme. 

 

Privačios investicijos – projekto vykdytojo privatus indėlis į remiamą projektą, kuriam suteikiama valstybės pagalba, o paramos forma yra subsidijos, įskaitant netinkamas finansuoti projekto išlaidas.

 

Valstybės pagalba – valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikiama pagalba, dėl kurios, palaikant tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipoma konkurencija arba galima ją iškraipyti ir kuri yra nesuderinama su vidaus rinka, kai daro poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai, išskyrus tuos atvejus, kai Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 str. 1 d. nustato kitaip.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojama įgyvendinant inovacijų skatinimo arba MTEP projektą pritrauktų privačių investicijų suma.

Pirminiai šaltiniai:

sąskaitos faktūros (kopijos), apmokėjimo įrodymo dokumentai, teikiamos išlaidų pagrindimo ataskaitos ir kiti dokumentai, kuriais patvirtinamos projekto vykdytojo privačios investicijos į MTEP arba inovacijų skatinimo projektą.

 

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu projekto vykdytojas pateikia dokumentus, kuriais patvirtinamos privačios investicijos į inovacijų skatinimo arba MTEP projektą.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

P.B.228

„Įmonių, gavusių investicijas siekiant, kad jos pateiktų naujų rinkos produktų, skaičius“

Įmonės

Įmonė – juridinis asmuo, vykdantis ūkinę komercinę veiklą (šaltinis: Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymas).

 

Investicijos – subsidija iš Europos regioninės plėtros fondo (neatsižvelgiant į tai, ar tai yra valstybės pagalba, ar ne), siekiant, kad įmonė pateiktų naujų rinkos produktų bet kurioje iš savo rinkų.

 

Subsidija – negrąžintina tiesioginė finansinė parama projektui vykdyti.

 

Stebėsenos rodiklis apima proceso inovacijas tiek, kiek prisidedama prie produkto sukūrimo ir (arba) tobulinimo: neįskaičiuojamos įmonės, neturinčios tikslo faktiškai plėtoti produkto teikimo rinkai.

 

Įskaičiuojamos tos įmonės, kurios gavo investicijas, kad pateiktų rinkai naujų produktų, tačiau joms nepavyko to padaryti.

 

Produktas yra naujas rinkai, jei rinkoje nėra kito tokio produkto, turinčio tokį patį funkcionalumą, arba jei gaminant (kuriant) naują produktą naudotos technologijos, kurios iš esmės skiriasi nuo jau rinkoje esančių produktų gamybos technologijos. Produktai gali būti materialūs arba nematerialūs (įskaitant paslaugas). Rinkos ribos (geografinės ir kitokios) nustatomos pagal investicijas gaunančios įmonės veiklą.

 

Jei produktas yra naujas tiek rinkai, tiek įmonei, įmonė turi būti įskaičiuojama į du rodiklius (taip pat žr. P.B.229 rodiklį „Įmonių, gavusių investicijas siekiant, kad jos pateiktų naujų įmonės produktų, skaičius“). Nors taikant daugumą tradicinių inovacijų sukuriami produktai, kurie yra nauji tiek rinkai, tiek įmonei, produktas vis tiek gali būti naujas tik rinkai, bet nenaujas įmonei, pavyzdžiui, esamą produktą pritaikius naujoje rinkoje, nekeičiant jo funkcionalumo.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant įmones, kurios gavo investicijas siekiant, kad jos pateiktų naujų rinkos produktų.

 

Konkretaus uždavinio, investicinio prioriteto ir veiksmų programos lygiu pašalinamos besidubliuojančios įmonės.

 

 

Pirminiai šaltiniai:

projekto sutartis (pasirašyta tarp įmonės ir įgyvendinančiosios institucijos) (kopija).

 

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai.

 

Registruojant pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę mokėjimo prašymuose papildomai yra nurodomas kiekvienos įmonės kodas.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai su įmone pasirašoma projekto sutartis.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

P.B.229

„Įmonių, gavusių investicijas siekiant, kad jos pateiktų naujų įmonės produktų, skaičius“

Įmonės

Įmonė – juridinis asmuo, vykdantis ūkinę komercinę veiklą (šaltinis: Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymas).

 

Investicijos – subsidija iš Europos regioninės plėtros fondo (neatsižvelgiant į tai, ar tai yra valstybės pagalba, ar ne), siekiant, kad įmonė pateiktų naujų įmonės produktų.

 

Subsidija – negrąžintina tiesioginė finansinė parama projektui vykdyti.

 

Stebėsenos rodiklis apima proceso inovacijas tiek, kiek prisidedama prie produkto sukūrimo ir (arba) tobulinimo: neįskaičiuojamos įmonės, neturinčios tikslo faktiškai plėtoti produkto teikimo įmonei.

 

Įskaičiuojamos tos įmonės, kurios gavo investicijas, kad pateiktų įmonei naujų produktų, tačiau joms nepavyko to padaryti.

 

Produktas yra naujas įmonei, jei įmonė negamino tokio pat funkcionalumo produkto arba jei gamybos technologija iš esmės skiriasi nuo jau gaminamų produktų technologijos. Produktai gali būti materialūs arba nematerialūs (įskaitant paslaugas).

 

Jei produktas yra naujas tiek įmonei, tiek rinkai, įmonė turi būti įskaičiuojama į du rodiklius (taip pat žr. P.B.228 rodiklį „Įmonių, gavusių investicijas siekiant, kad jos pateiktų naujų rinkos produktų, skaičius“). Nors taikant daugumą tradicinių inovacijų sukuriami produktai, kurie yra nauji tiek rinkai, tiek įmonei, produktas vis tiek gali būti naujas tik įmonei, bet nenaujas rinkai, pavyzdžiui, pritaikius tam tikrą technologiją.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant įmones, kurios gavo investicijas siekiant, kad jos pateiktų naujų įmonės produktų.

 

Konkretaus uždavinio, investicinio prioriteto ir veiksmų programos lygiu pašalinamos besidubliuojančios įmonės.

 

Pirminiai šaltiniai:

projekto sutartis (pasirašyta tarp įmonės ir įgyvendinančiosios institucijos) (kopija).

 

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai.

 

Registruojant pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę mokėjimo prašymuose papildomai yra nurodomas kiekvienos įmonės kodas.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai su įmone pasirašoma projekto sutartis.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

P.B.230

„Papildomi atsinaujinančių išteklių energijos gamybos pajėgumai“

MW

Papildomi atsinaujinančių išteklių energijos gamybos pajėgumai – papildomų atsinaujinančius išteklius naudojančių elektros ir šilumos energijos gamybos pajėgumų sukūrimas investuojant į esamą iškastinį kurą naudojančią infrastruktūrą ir (arba) naujos infrastruktūros kūrimą.

 

Atsinaujinantys energijos ištekliai – bet koks energijos šaltinis, kuris nėra iškastinis ar atominis (branduolinis) (šaltinis: 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, iš dalies keičianti bei vėliau panaikinanti Direktyvas 2001/77/EB ir 2003/30/EB (OL 2009 L 140, p. 16)).

 

Atsinaujinančių išteklių energija – energija iš atsinaujinančių neiškastinių išteklių: vėjo, saulės energija, aeroterminiai, geoterminiai, hidroterminiai ištekliai ir vandenynų energija, hidroenergija, biomasė, biodujos, įskaitant sąvartynų ir nuotekų perdirbimo įrenginių dujas, taip pat kitų atsinaujinančių neiškastinių išteklių, kurių panaudojimas technologiškai yra galimas dabar arba bus galimas ateityje, energija (šaltinis: Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas).

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojami papildomi įgyvendinant projekto veiklas sukurti atsinaujinančių išteklių energijos gamybos pajėgumai megavatais (pagal jų instaliuotos galios rodiklius).

Pirminiai šaltiniai:

įrenginio bandymo protokolai, įrenginio atidavimo eksploatuoti aktai, perdavimo–priėmimo aktai (kopijos) ir kiti dokumentai, kuriais patvirtinami papildomi įgyvendinant projektą sukurti atsinaujinančių išteklių energijos gamybos pajėgumai.

 

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje projekto vykdytojas pateikia dokumentus, kuriais patvirtinama, kad įgyvendinant projekto veiklas buvo sukurti papildomi atsinaujinančių išteklių energijos gamybos pajėgumai.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

P.B.231

„Namų ūkių, priskirtų geresnei energijos vartojimo efektyvumo klasei, skaičius“

Namų ūkiai

Namų ūkis, priskirtas geresnei energijos vartojimo efektyvumo klasei – namų ūkis, įgijęs aukštesnę energijos vartojimo efektyvumo klasę, kaip nustatyta 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2010/31EU dėl pastatų energinio naudingumo (OL 2010 L 153, p.13).

 

Namų ūkis – atskirai gyvenantis vienas asmuo arba grupė viename būste gyvenančių asmenų, kurie dalijasi išlaidas ir bendrai apsirūpina gyventi būtinomis priemonėmis (šaltinis: Lietuvos Respublikos terminų bankas).

 

Būstas – vieno buto namas, butas gyvenamajame name ar negyvenamajame pastate, atskiras (-i) kambarys (-iai) su bendrojo naudojimo patalpomis ar patalpa, kuri neskirta žmogui gyventi, tačiau surašymo momentu buvo nors vieno asmens nuolatinė gyvenamoji vieta. Būstas turi turėti atskirą įėjimą iš lauko arba pastato bendrosios erdvės (laiptinės, koridoriaus) ar kitos bendrojo naudojimo patalpos (šaltinis: Lietuvos Respublikos 2011 m. visuotinio gyventojų ir būstų surašymo metodologija, patvirtinta Lietuvos statistikos departamento generalinio direktoriaus 2011 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. DĮ-11 „Dėl Lietuvos Respublikos 2011 metų visuotinio gyventojų ir būstų surašymo eigos aprašo patvirtinimo“).

 

Energijos vartojimo efektyvumas – darbo, paslaugų, prekių, gautos energijos ir pirminės arba galutinės energijos sąnaudų santykis (šaltinis: Lietuvos Respublikos terminų bankas).

 

Pastato (jo dalies) energinio naudingumo klasė – pagal kvalifikacinio rodiklio vertę ir statybos techninio reglamento  STR 2.01.09:2012 „Pastatų energinis naudingumas. Energinio naudingumo sertifikavimas“ reikalavimus nustatyta pastato (jo dalies) energinio naudingumo klasė (šaltinis: Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. rugpjūčio 21 d. įsakymas Nr. D1-674 „Dėl statybos  techninio reglamento STR 2.01.09:2012 „Pastatų energinis naudingumas. Energinio naudingumo sertifikavimas“ patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – statybos techninis reglamentas STR 2.01.09:2012 „Pastatų energinis naudingumas. Energinio naudingumo sertifikavimas“).

 

Klasių sistema yra reglamentuota statybos techniniame reglamente STR 2.01.09:2012 „Pastatų energinis naudingumas. Energinio naudingumo sertifikavimas“.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant namų ūkius, kurie įgyvendinus projekto veiklas buvo priskirti geresnei energijos vartojimo efektyvumo klasei.

 

Skaičiuojant pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę 1 būstas = 1 butas = 1 namų ūkis.

 

Skaičiuojama suma butų, esančių daugiabučiame name, kuris po projekto užbaigimo dienos priskiriamas geresnei energijos vartojimo klasei, lyginant energijos vartojimo klasę pagal energinio naudingumo sertifikatą, išduotą prieš įgyvendinant daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) priemones ir jas įgyvendinus (pavyzdžiui, nuo E pagerinta iki C klasės). Geresnė energijos vartojimo klasė turi būti tiesioginė įgyvendinto projekto pasekmė.

Pirminiai šaltiniai:

Būsto energijos taupymo agentūros išvadų dėl pastatų (ir butų skaičių), priskirtų geresnei efektyvumo klasei, sąvadas, parengtas pagal pastatų energinio efektyvumo sertifikatus prieš įgyvendinant atnaujinimo (modernizavimo) priemones ir jas įgyvendinus.

 

Antriniai šaltiniai:

ketvirtinės ataskaitos, kurios rengiamos Finansinių priemonių įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. 1K-326 „Dėl Finansinių priemonių įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“, nustatyta tvarka.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu gaunamas pastato energinio efektyvumo sertifikatas, kuriuo įrodoma atnaujinto (modernizuoto) pastato aukštesnė energinio efektyvumo klasė.

 

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

P.B.232

„Metinis pirminės energijos suvartojimo viešuosiuose pastatuose sumažėjimas“

kWh/metai

Pirminė energija –  gamtinių išteklių energija: organiniame kure (naftoje, durpėse, biomasėje ir kt.) sukaupta energija, branduolinė energija, vandens potencinė energija, vėjo, saulės, geoterminė, cheminių procesų energija (šaltinis: Lietuvos Respublikos terminų bankas).

 

Pirminės energijos suvartojimas – bendrosios energijos vidaus sąnaudos, išskyrus suvartojimą ne energetikos reikmėms (šaltinis: Lietuvos Respublikos terminų bankas).

 

Pastatas – apdengtas stogu statinys, kurio didžiausią dalį sudaro patalpos (šaltinis: Lietuvos Respublikos statybos įstatymas).

 

Viešasis pastatas – visuomeninės paskirties pastatas, skirtas visuomenės poreikiams tenkinti ir atsižvelgiant į statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ nuostatas priklausantis viešbučių, administracinės, prekybos, paslaugų, maitinimo, transporto, kultūros, mokslo, gydymo, poilsio, sporto ar religinės paskirties pastatų pogrupiui (šaltinis: Statybos techninis reglamentas STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. D1-91 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ patvirtinimo“).

 

Stebėsenos rodiklis skaičiuojamas tais atvejais, kai viešųjų pastatų bendras naudojamas plotas viršija 250 m2.

 

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas skirtumas tarp per metus suvartojamos pirminės energijos kiekio prieš ir po viešojo pastato atnaujinimo. 

 

Metinis pirminės suvartotos energijos kiekis nustatomas iš pastatų energinio naudingumo sertifikatų, išduotų prieš ir po pastato atnaujinimo, sumuojant neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudas (kWh /(m2 metai)) ir atsinaujinančias pirminės energijos sąnaudas (kWh /(m2 metai)) ir gautą suminį rezultatą padauginus iš pastato (jo dalies) šildomo ploto.

 

Pirminė energija skaičiuojama pagal  statybos techninį reglamentą STR 2.01.09:2012 „Pastatų energinis naudingumas. Energinio naudingumo sertifikavimas“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. D1-624 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.01.09:2012 „Pastatų energinis naudingumas. Energinio naudingumo sertifikavimas“ patvirtinimo“.

Pirminiai šaltiniai:

energinio naudingumo sertifikatai, išduoti prieš ir po pastato atnaujinimo (kopijos).

 

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai.

 

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje remiantis po pastato atnaujinimo licencijuotos įmonės išduotu pastato energinio naudingumo sertifikatu yra apskaičiuojama pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė.

 

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

P.B.234

„Bendras metinis šiltnamio efektą sukeliančių dujų sumažėjimas“

Tonos CO2 ekvivalentu

Šiltnamio efektą sukeliančios dujos (išmetamieji teršalai) – anglies dioksidas (CO2), metanas (CH4), azoto suboksidas (N2O), hidrofluorangliavandeniliai (HFC), perfluorangliavandeniliai (PFC) ir sieros heksafluoridas (SF6) (šaltinis: Lietuvos Respublikos klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymas).

 

Stebėsenos rodiklis turi rodyti bendrą visų projektų metinį šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimą, o ne bendrą sumažėjimą per visą projektų įgyvendinimo laikotarpį.

 

Įgyvendinant atsinaujinančių išteklių energijos gamybos projektus stebėsenos rodiklis turi rodyti per vienus metus po projekto veiklų užbaigimo dienos naudojant pagerintą infrastruktūrą pagamintos pirminės energijos kiekį. Atsinaujinančių išteklių energijos poveikis turėtų būti neutralus šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimui arba pakeisti neatsinaujinančių išteklių energijos gamybą. Neatsinaujinančių išteklių energijos poveikis šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimui yra matuojamas valstybėje narėje, bendrą išmestų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį padalijus vienam neatsinaujinančių išteklių energijos gamybos vienetui.

 

Įgyvendinant energijos taupymo projektus stebėsenos rodiklis turi rodyti per vienus metus po projekto veiklų užbaigimo dienos dėl įgyvendinto projekto sutaupytos pirminės energijos kiekį. Sutaupyta energija turėtų pakeisti neatsinaujinančių išteklių energijos gamybą. Neatsinaujinančių išteklių energijos poveikis šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimui yra matuojamas valstybėje narėje, bendrą išmestų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį padalijus vienam neatsinaujinančių išteklių energijos gamybos vienetui.

Automatiškai apskaičiuojamas

Įgyvendinant atsinaujinančių išteklių energijos gamybos projektus sumuojamas bendras metinis šiltnamio efektą sukeliančių dujų sumažėjimas (CO2 ekvivalentu metiniai išmetimo skaičiavimai turi būti atlikti vadovaujantis 2012 m. birželio 21 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 601/2012 dėl išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio stebėsenos ir ataskaitų teikimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/87/EB , (toliau – 2012 m. birželio 21 d. Komisijos reglamentas Nr. 601/2012) 24 str.).

 

Įgyvendinant energijos efektyvumo projektus skaičiuojamas metinis pastato į aplinką išmetamo CO2 kiekio skirtumas energijos efektyvumo priemonėmis atnaujintuose pastatuose.  Metinis pastato į aplinką išmetamo CO2 kiekis nustatomas pastatų energinio naudingumo sertifikate (išduotame prieš atnaujinant pastatą ir jį atnaujinus) nurodytą CO2 kiekį kg CO2 /(m2 metai) padauginus iš pastato ploto ir paverčiant jį tonomis.

CO2  kiekis skaičiuojamas pagal statybos techninį reglamentą STR 2.01.09:2012 „Pastatų energinis naudingumas. Energinio naudingumo sertifikavimas“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr. D1-674 „Dėl statybos  techninio reglamento STR 2.01.09:2012 „Pastatų energinis naudingumas. Energinio naudingumo sertifikavimas“ patvirtinimo“ pakeitimo“.

CO2 metiniai išmetimo skaičiavimai turi būti atlikti vadovaujantis 2012 m. birželio 21 d. Komisijos reglamento Nr. 601/2012 24 str.

Įgyvendinant atsinaujinančių išteklių energijos gamybos projektus:

 

Pirminiai šaltiniai:

projekto vykdytojo rengiamos CO2 stebėsenos (monitoringo) ataskaitos (kopijos) ir kiti dokumentai, kuriais patvirtinama pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė.

 

Antriniai šaltiniai:

ataskaitos po projekto finansavimo pabaigos.

 

Įgyvendinant energijos efektyvumo projektus:

 

Pirminiai šaltiniai:

energinio efektyvumo sertifikatai (kopijos), kuriuos išduoda pastatų energinio naudingumo sertifikavimo ekspertai prieš įgyvendinant projekto veiklas (atnaujinant pastatą) ir jas įgyvendinus.

 

Antriniai šaltiniai:

ataskaitos po projekto finansavimo pabaigos.

Įgyvendinant atsinaujinančių išteklių energijos gamybos projektus stebėsenos rodiklis yra laikomas pasiektu, kai per vienus metus po projekto veiklų įgyvendinimo pabaigos pateikiamos CO2 stebėsenos (monitoringo) ataskaitos, kuriose būtų nurodyta pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė.

 

Įgyvendinant energijos efektyvumo projektus stebėsenos rodiklis yra laikomas pasiektu, kai per vienus metus po projekto veiklų įgyvendinimo pabaigos išduodamas

energinio efektyvumo sertifikatas.

 

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

IV SKYRIUS. SPECIALIEJI PRODUKTO STEBĖSENOS RODIKLIAI

P.S.303

„Investicijas gavusių viešųjų teritorijų plotas“

Hektarai

Viešoji teritorija – valstybei arba savivaldybei nuosavybės teise ar privatiems subjektams priklausantis žemės sklypas ar teritorija, susidedanti iš keleto tokių žemės sklypų, skirta daugiau kaip vienam investicijų projektui įgyvendinti.

 

Investicijas gavusi viešoji teritorija – pramoniniam parkui sukurti ar jo plėtrai parengtas žemės sklypas ar teritorija, nutiesus inžinerinius tinklus ir komunikacijas žemės sklypo ar teritorijos ribose ar už jų.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant įgyvendinant projekto veiklas investicijas gavusių viešųjų teritorijų plotą (hektarais).

Pirminiai šaltiniai:

darbų perdavimo–priėmimo aktai (kopijos) arba žemės sklypų išrašai iš VĮ Registrų centro.

 

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomas darbų perdavimo–priėmimo aktas arba gaunamas žemės sklypų išrašas iš VĮ Registrų centro, kuriais patvirtinama, kad tam tikras žemės sklypas ar teritorija yra parengti pramoniniam parkui sukurti ar jo plėtrai, nutiesus inžinerinius tinklus ir komunikacijas žemės sklypo ar teritorijos ribose ar už jų.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

P.S.304

„Įgyvendintų inovacijų paklausos skatinimo sprendimų skaičius“

Skaičius

Inovacija – naujų arba iš esmės patobulintų produktų (prekių ar paslaugų) arba procesų, naujų rinkodaros arba organizacinių metodų diegimas verslo praktikoje, organizacijoje arba plėtojant išorės ryšius (šaltinis: Inovatyviųjų viešųjų pirkimų gairės, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2014 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 4-938 „Dėl Inovatyviųjų viešųjų pirkimų gairių patvirtinimo“).

 

Inovacijų paklausos skatinimo sprendimai – veikla, vykdoma panaudojant įvairias priemones, skatinančias kurti ir (arba) teikti į rinką, ir (arba) įsigyti inovatyviuosius produktus visuomenei aktualioms socialinėms ir ekonominėms problemoms spręsti, pavyzdžiui, valstybės užsakymai (pavyzdžiui, konsultacijos, ikiprekybiniai pirkimai, inovatyvieji viešieji pirkimai ir pan.). 

 

Inovatyvusis produktas – naujas arba iš esmės patobulintas darbu ar pastangomis sukurtas objektas (prekės, paslaugos ir darbai), kuris gali būti išleistas į rinką poreikiams tenkinti (šaltinis: Inovatyviųjų viešųjų pirkimų gairės, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2014 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 4-938 „Dėl Inovatyviųjų viešųjų pirkimų gairių patvirtinimo“).

 

Konsultacija – paslauga, kurios metu konsultuojamajam subjektui yra teikiami patarimai, žinios ir (arba) kitokia informacija.

 

Ikiprekybinis pirkimas – mokslinių tyrimų ir (ar) eksperimentinės plėtros veiklos paslaugų, išskyrus tas, iš kurių gauta nauda naudojama tik perkančiosios organizacijos poreikiams tenkinti ir už kurias viską sumoka perkančioji organizacija, ir kurios laikomos valstybės pagalba, įsigijimas, siekiant sukurti inovatyviųjų produktų (šaltinis: Inovatyviųjų viešųjų pirkimų gairės, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2014 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 4-938 „Dėl Inovatyviųjų viešųjų pirkimų gairių patvirtinimo“).

 

Inovatyvusis viešasis pirkimas – viešasis pirkimas, kai perkančioji organizacija pasirenka pirkimo būdą, numato tam tikrus pirkimo vertinimo kriterijus, prašo pateikti alternatyvius pasiūlymus ir (arba) techninėje specifikacijoje įtraukia reikalavimus, kurie užtikrina, kad perkančioji organizacija įsigytų tuos inovatyvius produktus, kurie geriausiai tinka perkančiosios organizacijos funkcijoms efektyviai atlikti ar strateginiams tikslams pasiekti (šaltinis: Inovatyviųjų viešųjų pirkimų gairės, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2014 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 4-938 „Dėl Inovatyviųjų viešųjų pirkimų gairių patvirtinimo“).

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant įgyvendinant projekto veiklas įgyvendintus inovacijų paklausos skatinimo sprendimus.

Pirminiai šaltiniai:

konsultacijų suteikimo sąskaitos faktūros, ikiprekybinio pirkimo dokumentai, inovatyvaus viešojo pirkimo ataskaitos,

sąskaitos faktūros (kopijos) ir kiti dokumentai, kuriais patvirtinama pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė.

 

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu projekto vykdytojas pateikia dokumentus, kuriais patvirtinama, kad įgyvendinant projekto veiklas buvo įgyvendintas inovacijų paklausos skatinimo sprendimas.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

P.S.312

„Investicijas gavusių inkubatorių infrastruktūros plotas“

Kvadrati-niai metrai

Investicijos – subsidija iš Europos regioninės plėtros fondo (neatsižvelgiant į tai, ar tai yra valstybės pagalba, ar ne).

 

Subsidija – negrąžintina tiesioginė finansinė parama projektui vykdyti.

 

Inkubatorius – verslo inkubatorius, menų inkubatorius ir (arba) kūrybinė rezidencija.

 

Verslo inkubatorius – viešoji įstaiga, kurios savininkė arba viena iš dalininkų yra valstybė ir (arba) savivaldybė ir kurios tikslas – teikiant viešąsias paslaugas verslui, sumažinti verslą pradedančių įmonių veiklos riziką ir padėti joms įsitvirtinti rinkoje, taip pat skatinti smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų veiklos plėtrą. Verslo inkubatorius telkia verslą pradedančias įmones jam nuosavybės teise priklausančiose ar kitu teisiniu pagrindu valdomose ir naudojamose patalpose (šaltinis: Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymas).

 

Menų inkubatorius – juridinis asmuo, kurio vienas iš tikslų – naudojantis turima infrastruktūra (patalpos, įranga ir pan.), sutelkti įvairių rūšių meno kūrėjus, jų grupes ir su menu susijusius verslus (priklausančius kultūrinių ir kūrybinių industrijų sričiai) plėtojančius asmenis vienoje erdvėje ir taip sudaryti sąlygas menininkams kurti ir pristatyti publikai savo darbus, pradėti nuosavą verslą, plėtoti su menu susijusius verslus, skatinti bendruomenę aktyviau dalyvauti kultūriniame gyvenime, prisidėti prie kultūros paveldo išsaugojimo (šaltinis: Lietuvos verslumo veiksmų 2014–2020 metų planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2014 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 4-850 „Dėl Lietuvos verslumo veiksmų 2014–2020 metų plano patvirtinimo“).

 

Kūrybinė rezidencija – gyvenamasis ir kūrybinis plotas, kuriame kultūros ir meno kūrėjai toli nuo savo įprastinės aplinkos ir įsipareigojimų, vykdydami verslo įmonių užsakymus (kūrybines užduotis), per tam tikrą laiką užsiima kūryba, susipažįsta su vietos aplinka, bendradarbiauja su kitais kūrėjais ir vietos bendruomene.

 

Investicijų gavimas – inkubatorių infrastruktūros pritaikymas rezidavimo paslaugoms teikti. Rezidavimo paslauga suprantama kaip įrengtų patalpų naudojimas verslui pradėti ir vystyti.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant įgyvendinant projekto veiklas investicijas gavusių inkubatorių infrastruktūros plotą (kvadratiniais metrais).

Pirminiai šaltiniai:

darbų perdavimo–priėmimo aktai, pastatų ir (arba) patalpų išrašai iš VĮ Registrų centro ir kiti dokumentai, kuriais patvirtinama, kad įgyvendinant projekto veiklas tam tikras inkubatoriaus infrastruktūros plotas buvo įrengtas pritaikant rezidavimo paslaugoms teikti.

 

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomas darbų perdavimo–priėmimo aktas ir (arba) kitas dokumentas, kuriuo patvirtinamas investicijas gavusių inkubatorių infrastruktūros ploto įrengimas.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

P.S.314

„Pramonės įmonės, atlikusios energetinį auditą“

Įmonės

Energijos vartojimo auditas – sisteminė procedūra, kurios tikslas yra gauti pakankamai informacijos apie pastato ar pastatų grupės, pramoninių ar komercinių procesų arba įrenginių, paslaugų privačiajame arba viešajame sektoriuose energijos vartojimo charakteristikas, nustatyti ir apskaičiuoti ekonomiškai efektyvaus energijos taupymo galimybes bei pranešti rezultatus (šaltinis: 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB (OL 2012 L 315, p. 1)).

 

Energijos vartojimo auditas turi būti atliktas vadovaujantis Energijos, energijos išteklių ir vandens vartojimo audito atlikimo technologiniuose procesuose ir įrenginiuose metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. 1-141 „Dėl Energijos, energijos išteklių ir vandens vartojimo audito atlikimo technologiniuose procesuose ir įrenginiuose metodikos patvirtinimo“.

 

Pramonės įmonė – įmonė, kuri vykdo pramonės ekonominę veiklą. Pramonės ekonominės veiklos rūšys: B (išskyrus B06, B08.92, B09.1) ir C (išskyrus C19) (šaltinis: Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius (2 redakcija): http://osp.stat.gov.lt/documents/10180/24308/EVRK2red_klasif_leidinys.pdf/3a57fd72-b001-47af-bf98-62731956a8d7).

 

Skaičiuojant pasiektą šio stebėsenos rodiklio reikšmę, neįskaičiuojamos pramonės įmonės, kurios vykdo B rūšies pramonės ekonominę veiklą.

 

Įmonė – juridinis asmuo, vykdantis ūkinę komercinę veiklą (šaltinis: Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymas).

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant pramonės įmones, kurios projekto veiklų įgyvendinimo metu atliko energijos vartojimo auditą.

Pirminiai šaltiniai:

energijos vartojimo audito ataskaita (kopija).

 

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje projekto vykdytojas pateikia atlikto energijos vartojimo audito ataskaitą.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

P.S.315

„Bendras metinis energijos vartojimo sumažėjimas investicijas gavusiose pramonės įmonėse“

kWh/metai

Galutinės energijos vartojimas – visa pramonės, transporto, namų ūkių, paslaugų ir žemės ūkio sektoriams tiekiama energija. Tai neapima energijos, tiekiamos energijai transformuoti ir pačiam energetikos sektoriui (šaltinis: 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB).

 

Pramonės įmonė – įmonė, kuri vykdo pramonės ekonominę veiklą. Pramonės ekonominės veiklos rūšys: B (išskyrus B06, B08.92, B09.1) ir C (išskyrus C19) (šaltinis: Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius (2 redakcija): http://osp.stat.gov.lt/documents/10180/24308/EVRK2red_klasif_leidinys.pdf/3a57fd72-b001-47af-bf98-62731956a8d7).

 

Skaičiuojant pasiektą šio stebėsenos rodiklio reikšmę, neįskaičiuojamos pramonės įmonės, kurios vykdo B rūšies pramonės ekonominę veiklą.

 

Įmonė – juridinis asmuo, vykdantis ūkinę komercinę veiklą (šaltinis: Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymas).

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas bendras metinis energijos vartojimo sumažėjimas investicijų gavusiose pramonės įmonėse pagal formulę: F = (A – B) * (12 mėn. – senojo įrenginio veikimo mėn.), kai:

 

A – energijos vartojimas naudojant senąjį įrenginį (kWh per 1 mėn.);

 

B – energijos vartojimas naudojant naująjį įrenginį (kWh per 1 mėn.).

Pirminiai šaltiniai:

projekto vykdytojo rengiamos energijos vartojimo stebėsenos (monitoringo) ataskaitos (kopijos) ir kiti dokumentai, kuriais patvirtinamas bendras metinis energijos vartojimo sumažėjimas.

 

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis yra laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje projekto vykdytojas parengia energijos vartojimo stebėsenos (monitoringo) ataskaitą, kurioje yra nurodoma  pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

P.S.316

„Miestai, kuriuose sumažintos miestų apšvietimo eksploatavimo ir energijos sąnaudos“

Skaičius

Miestas – kompaktiškai užstatytos gyvenamosios vietovės, turinčios daugiau kaip 3000 gyventojų, kurių daugiau kaip 2/3 dirbančiųjų dirba pramonėje, verslo bei gamybinės ir socialinės infrastruktūros srityse (šaltinis: Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymas).

 

Miesto apšvietimas – miesto gatvių apšvietimas, kuris suprantamas kaip šviesos energijos gavimas ir paskirstymas reikiamoms matymo sąlygoms sudaryti miesto gatvėse.

 

Gatvė – kelias ar atskiras jo ruožas, esantis miesto ar kaimo gyvenamojoje vietovėje, paprastai turintis pavadinimą (šaltinis: Lietuvos Respublikos kelių įstatymas).

 

Miesto apšvietimo eksploatavimo sąnaudos – sąnaudos, reikalingos užtikrinti techninėms ir organizacinėms priemonėms (priežiūra, kontrolė, remontas), reikalingoms miesto gatvių apšvietimui, kurio sąlygos ir reikalavimai nurodyti standartuose ir techniniuose dokumentuose, skirtuose apšvietimo infrastruktūrai (pavyzdžiui, įrenginiams, atramoms, stiebams, kabeliams ir pan.) reglamentuoti.

 

Elektros energijos sąnaudos – visos elektros energijos sąnaudos, kurios patiriamos teikiant elektros energijos persiuntimo paslaugą perdavimo ir skirstomaisiais tinklais ir kurios apskaičiuojamos kaip skirtumas tarp visos perdavimo sistemos arba skirstomųjų tinklų operatoriaus gautos elektros energijos ir vartotojų suvartotos ar kitiems operatoriams persiųstos elektros energijos kiekio (šaltinis: Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas).

 

Miesto apšvietimo eksploatavimo ir elektros energijos sąnaudos laikomos sumažintomis, kai įgyvendinant projekto veiklas yra modernizuojama (atnaujinama) miesto gatvių apšvietimo sistema.

 

Miesto gatvių apšvietimo sistemos modernizavimas (atnaujinimas) – miesto gatvių apšvietimo sistemos dalių (pavyzdžiui, įrenginių, atramų, stiebų, kabelių ir pan.) pakeitimas naujais, didinant energijos vartojimo efektyvumą.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant miestus, kuriuose sumažintos apšvietimo eksploatavimo ir elektros energijos sąnaudos.

Pirminiai šaltiniai:

sąskaitos faktūros, darbų perdavimo–priėmimo aktai ir kiti dokumentai, kuriais patvirtinama, kad miesto apšvietimo sistema buvo modernizuota (atnaujinta).

 

Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai; kai įgyvendinamos finansinės priemonės – ketvirtinės ataskaitos, kurios rengiamos Finansinių priemonių įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. 1K-326 „Dėl Finansinių priemonių įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“, nustatyta tvarka.

Stebėsenos rodiklis yra laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu yra modernizuota (atnaujinta) miesto gatvių apšvietimo sistema.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

P.S.318

„Šilumos vartotojai, kuriems šiluma tiekiama patikimiau ir pagerėjo tiekimo kokybė“

Asmenys

Šilumos vartotojas – juridinis ar fizinis asmuo, kurio naudojami šildymo prietaisai nustatyta tvarka prijungti prie šilumos perdavimo tinklų ar pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų (šaltinis: Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymas).

 

Šilumos vartotojai, kuriems šiluma tiekiama patikimiau ir kokybiškiau, – asmenys, kuriems šiluma tiekiama iš įgyvendinant projekto veiklas modernizuotų centralizuoto šilumos tiekimo tinklų.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant asmenis, kuriems šiluma tiekiama iš įgyvendinant projekto veiklas modernizuotų (atnaujintų) centralizuoto šilumos tiekimo tinklų.

Pirminiai šaltiniai:

sutarčių, sudarytų tarp šilumos tiekėjo ir šilumos vartotojo, suvestinė.

 

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai.

 

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje, remiantis tarp šilumos tiekėjų ir šilumos vartotojų sudarytomis sutartimis, yra apskaičiuojamas asmenų, kuriems šiluma tiekiama iš įgyvendinant projekto veiklas modernizuotų (atnaujintų) centralizuoto šilumos tiekimo tinklų, skaičius.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

P.S.319

„Modernizuoti centralizuoto šilumos tiekimo tinklai“

km

Šilumos tiekimo tinklas – įrenginių kompleksas, susidedantis iš vamzdynų, uždaromosios ir reguliuojamosios armatūros, siurblių, kontrolės ir matavimo prietaisų bei kitų įrenginių, skirtas šilumnešiui nuo šilumos šaltinių iki šilumą naudojančių objektų transportuoti (šaltinis: Šilumos tiekimo tinklų ir šilumos punktų įrengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2011 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. 1-160 „Dėl Šilumos tiekimo tinklų ir šilumos punktų įrengimo taisyklių patvirtinimo“).

 

Modernizuotas (atnaujintas) centralizuoto šilumos tiekimo tinklas – centralizuoto šilumos tiekimo tinklas, kurio seni vamzdžiai pakeisti naujais sutartiniais 100 mm skersmens viengubais vamzdžiais.

 

Sutartinių 100 mm skersmens viengubų vamzdžių ilgis apskaičiuojamas pagal formulę:

L  = (d/100)*l,

kur:

L – modernizuoto (atnaujinto) vamzdyno ilgis sutartiniais vienetais (km);

d – modernizuoto (atnaujinto) vamzdžio skersmuo (mm);

l – modernizuoto (atnaujinto) vamzdžio ilgis (km).

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant įgyvendinant projekto veiklas modernizuoto (atnaujinto) centralizuoto šilumos tiekimo tinklo ilgį (kilometrais).

Pirminiai šaltiniai:

statybos užbaigimo aktai (kopijos).

 

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomas statybos užbaigimo aktas.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

P.S.337

„Įgyvendintos turizmo rinkodaros priemonės“

Skaičius

Turizmo rinkodaros priemonė – iš anksto suplanuota, nustatytos trukmės ir biudžeto, į turizmo įvaizdžio formavimą ir gerinimą, informavimą apie turizmo galimybes ar turizmo produktų pardavimo skatinimą tikslinėse rinkose nukreipta veikla, vykdoma panaudojant įvairias formas ir būdus, kuriais tenkinami tikslinių vartotojų ar jų grupių poreikiai.

 

Rinkodaros priemonės įgyvendinamos, panaudojant vaizdo, garso ir elektronines priemones, spausdintą informaciją ir (arba) medžiagą, dalyvaujant parodose ir (arba) organizuojant pažintinius turus.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant turizmo rinkodaros priemones, kurios buvo įgyvendintos projekto veiklų įgyvendinimo metu.

Pirminiai šaltiniai:

paslaugų perdavimo–priėmimo aktai (kopijos) ir kiti dokumentai, kuriais patvirtinama, kad turizmo rinkodaros priemonė yra įgyvendinta.

 

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu projekto vykdytojas pateikia dokumentus, kuriais patvirtinama, kad turizmo rinkodaros priemonės įgyvendintos, t. y. atliktos visos projekto sutartyje suplanuotos konkrečiai turizmo rinkodaros priemonei priskirtos veiklos.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

P.S.344

„Įrengtos naujos ir (arba) atnaujintos transformatorių pastotės ir (arba) skirstyklos“

Skaičius

Transformatorių pastotė – 35 kV ir aukštesnės įtampos elektros tinklo dalis, užimanti tam tikrą teritoriją arba patalpą, apimanti transformatorius, skirstyklą ir kitus įrenginius ir statinius (šaltinis: Elektros įrenginių įrengimo bendrosios taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 1-22 „Dėl Elektros įrenginių įrengimo bendrųjų taisyklių patvirtinimo“).

 

Skirstykla – elektros įrenginys, skirtas elektrai priimti ir skirstyti, turintis komutavimo aparatus, magistralines ir jungiamąsias šynas, pagalbinius įrenginius (kompresorius, akumuliatorius ir kt.), taip pat apsaugos ir automatikos įtaisus ir matavimo prietaisus (šaltinis: Elektros įrenginių įrengimo bendrosios taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 1-22 „Dėl Elektros įrenginių įrengimo bendrųjų taisyklių patvirtinimo“).

 

Elektros įrenginių ir statinių įrengimas – veikla, kurios tikslas pastatyti, sumontuoti, nutiesti naujus elektros įrenginius ir inžinerinius statinius, įdiegiant pažangias apskaitos, stebėjimo ir valdymo sistemas, kitą technologinę įrangą.

 

Elektros įrenginių ir statinių atnaujinimas – elektros įrenginių ir statinių atstatymas ir modernizavimas, kuriuo siekiama pagerinti kokybines ir (ar) sukurti naujas funkcines atnaujinamo turto savybes, įdiegiant pažangias apskaitos, stebėjimo ir valdymo sistemas, kitą technologinę įrangą.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant įgyvendinant projekto veiklas naujai įrengtas ir (arba) atnaujintas transformatorių pastotes ir (arba) skirstyklas.

Pirminiai šaltiniai:
statybos užbaigimo aktai (kopijos).

 

Antriniai šaltiniai:
mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomas statybos užbaigimo aktas.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

P.S.345

„Nutiestų ir (arba) rekonstruotų elektros perdavimo linijų ilgis“

km

Elektros linija – elektros inžinerinio tinklo arba elektros inžinerinės sistemos dalis, kurią gali sudaryti kabelių, laidų, izoliatorių ir laikančiųjų konstrukcijų įranga elektrai persiųsti (šaltinis: Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2011 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1-309 „Dėl Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklių patvirtinimo“).

 

Perdavimas – elektros energijos persiuntimas perdavimo tinklais, įskaitant teikiamas sistemines paslaugas, išskyrus tiekimą (šaltinis: Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas).

 

Tiesimas – elektros inžinerinio tinklo arba elektros inžinerinės sistemos dalies, kurią gali sudaryti kabelių, laidų, izoliatorių ir laikančiųjų konstrukcijų įranga elektrai persiųsti, įrengimas, įdiegiant pažangias apskaitos, stebėjimo ir valdymo sistemas, kitą technologinę įrangą.

 

Rekonstravimas – elektros linijos atstatymas ir modernizavimas, kuriuo siekiama pagerinti kokybines ir (ar) sukurti naujas funkcines rekonstruojamo turto savybes, įdiegiant pažangias apskaitos, stebėjimo ir valdymo sistemas, kitą technologinę įrangą.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant įgyvendinant projekto veiklas naujai nutiestų ir (arba) rekonstruotų elektros perdavimo linijų ilgį (kilometrais).

Pirminiai šaltiniai:
statybos užbaigimo aktai (kopijos).

 

Antriniai šaltiniai:
mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomas statybos užbaigimo aktas.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

P.S.346

„Panaudojant išmaniąsias technologijas modernizuotos dujų skirstymo stotys“

Skaičius

Dujų skirstymo stotis – dujų apskaitos taškas, kuris suprantamas kaip visuma įrenginių, kurių paskirtis užtikrinti nepertraukiamą nustatyto slėgio, išvalytų, įtrauktų į apskaitą, odoruotų, sutartyse numatytų kiekių gamtinių dujų perdavimą į dujų skirstymo sistemas arba į vartotojų dujų sistemas (šaltinis: Gamtinių dujų perdavimo sistemos eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. 1-128 „Dėl Gamtinių dujų perdavimo sistemos eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“).

 

Modernizavimas – investicija į ilgalaikį turtą, siekiant pailginti jo tarnavimo laiką ir (arba) pagerinanti jo kokybines savybes, pritaikant (įdiegiant) naujas technologijas (šaltinis: Energetikos įmonių investicijų vertinimo ir derinimo Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje tvarkos aprašas, patvirtintas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. liepos 10 d. nutarimu Nr. O3-100 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2003 m. birželio 17 d. nutarimo Nr. O3-35 „Dėl Energetikos įmonių investicijų projektų derinimo Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje tvarkos patvirtinimo“ pakeitimo“).

 

Naudojant išmaniąsias technologijas modernizuotos dujų skirstymo stotys – pažangios dujų infrastruktūros dalis. Pažangi dujų infrastruktūra suprantama taip, kaip apibrėžta Europos Komisijos gairėse dėl ex-ante sąlygų, skirtų Europos struktūrinių ir investicijų fondams (II dalis) (žr. 186 psl.): http://ec.europa.eu/regional_policy/sources/docgener/informat/2014/eac_guidance_esif_part2_en.pdf.

Automatiškai apskaičiuojamas

Sumuojamos įgyvendinant projekto veiklas panaudojant išmaniąsias technologijas modernizuotos dujų skirstymo stotys.

Pirminiai šaltiniai:

statybos užbaigimo aktai (kopijos).

 

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis yra laikomas pasiektu, kai pasirašomas statybos užbaigimo aktas.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

P.S.347

„Nutiestų magistralinių dujotiekių ilgis“

km

Magistralinis dujotiekis – aukšto slėgio vamzdynas, su juo susiję įrenginiai, įskaitant dujų skirstymo stotis, dujoms iš verslovių, suskystintų gamtinių dujų sistemų perduoti į gamtinių dujų saugyklas, skirstomuosius dujotiekius arba į dujas naudojančius įrenginius, taip pat statiniai ir priemonės šiam vamzdynui veikti (šaltinis: Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas).

 

Magistralinio dujotiekio tiesimas – magistralinio dujotiekio statyba ar įrengimas, įdiegiant pažangias nuotolinio valdymo sistemas, elektrocheminės apsaugos sistemas, kontrolinio įtaiso paleidimo ir priėmimo kameras ir kitą technologinę įrangą.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant įgyvendinant projekto veiklas naujai nutiestų magistralinių dujotiekių ilgį (kilometrais).

Pirminiai šaltiniai:
statybos užbaigimo aktai (kopijos).

 

Antriniai šaltiniai:
mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomas statybos užbaigimo aktas.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

P.S.406

„Apmokyti investicijas gavusių labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių darbuotojai“

Skaičius

Šis stebėsenos rodiklis yra stebėsenos rodiklio „Dirbantieji, kurie dalyvavo ESF mokymuose, suteikiančiuose kvalifikaciją arba kompetenciją“ pogrupis (kodas P.S.407).

 

MVĮ –  labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės, suprantamos taip, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme.

 

Darbuotojas – fizinis asmuo, pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 13 straipsnį turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą, dirbantis pagal darbo sutartį už atlyginimą (šaltinis: Lietuvos Respublikos darbo kodeksas).

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant MVĮ darbuotojus, kurie projekto veiklų įgyvendinimo metu pradėjo dalyvauti mokymuose (asmenų skaičius).

 

Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.

Pirminiai šaltiniai:

dalyvių sąrašai.

 

Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu asmuo pirmą kartą pradeda dalyvauti mokymuose, t. y. įtraukiamas į dalyvių sąrašą.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

P.S.407

„Dirbantieji, kurie dalyvavo ESF mokymuose, suteikiančiuose kvalifikaciją arba kompetenciją“

Skaičius

Dirbantis asmuo šiame kontekste suprantamas kaip darbuotojas.

 

Darbuotojas – fizinis asmuo, pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 13 straipsnį turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą, dirbantis pagal darbo sutartį už atlyginimą (šaltinis: Lietuvos Respublikos darbo kodeksas).

 

ESF mokymai – Europos socialinio fondo lėšomis finansuojami mokymai, kurie vykdomi pagal kvalifikaciją arba kompetencijas suteikiančias programas.

 

Kvalifikacija – formalus vertinimo ir pripažinimo proceso rezultatas, kuris pasiekiamas, kai atsakinga institucija nustato, kad asmens mokymosi rezultatai   atitinka nustatytus standartus (šaltinis: Europos Komisija, Europos kvalifikacijų sistema: http://ec.europa.eu/eqf/terms_en.htm).

Kompetencija – gebėjimas atlikti tam tikrą veiklą, remiantis įgytų žinių, mokėjimų, įgūdžių, vertybinių nuostatų visuma (šaltinis: Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas).

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant dirbančius asmenis, kurie projekto veiklų įgyvendinimo metu pradėjo dalyvauti ESF mokymuose, suteikiančiuose kvalifikaciją arba kompetenciją.

 

Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.

Pirminiai šaltiniai:

dalyvių sąrašai.

 

Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu dirbantis asmuo pirmą kartą pradeda dalyvauti ESF mokymuose, suteikiančiuose kvalifikaciją arba kompetenciją, t.y. įtraukiamas į dalyvių sąrašą.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

P.S.408

„Atnaujintos žmogiškųjų išteklių stebėsenos, prognozavimo ir plėtros sistemos dalys“

Skaičius

Žmogiškųjų išteklių stebėsenos, prognozavimo ir plėtros sistema – daugiafunkcė, automatizuota sistema, apimanti žmogiškųjų išteklių paklausos nustatymą, tuo paremtą prognozavimą, taip pat profesijų klasifikatoriaus funkcinių galimybių užtikrinimą ir plėtrą, prognostinius tyrimus bei jų rezultatų sklaidą.

 

Dalis – sistemos elementas, užtikrinantis jos tikslų pasiekimą.

 

Atnaujinimas – pirminės sistemos dalies versijos veiklos galimybių praplėtimas, funkcinių galimybių pagerinimas, naujų funkcijų įdiegimas.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant žmogiškųjų išteklių stebėsenos, prognozavimo ir plėtros sistemos dalis, kurios buvo atnaujintos projekto veiklų įgyvendinimo metu.

Pirminiai šaltiniai:

paslaugų perdavimo–priėmimo aktai, sąskaitos faktūros (kopijos).

 

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu projekto vykdytojas pateikia dokumentus, kuriais patvirtinama, kad žmogiškųjų išteklių stebėsenos prognozavimo ir plėtros sistemos dalys buvo atnaujintos.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

P.S.425

„Apmokyti valstybės tarnautojai ir darbuotojai“

Skaičius

Valstybės tarnautojas ir darbuotojas – valstybės tarnautojas ir pagal darbo sutartį dirbantis darbuotojas, kuriam nustatyta funkcijų sąsaja su Europos Sąjungos struktūrinių fondų administravimu.

 

Apmokytas valstybės tarnautojas ir darbuotojas –asmuo, kuris baigė dalyvauti kvalifikacijos kėlimo renginiuose (mokymuose). Vykdant tęstinius mokymus stebėsenos rodiklis skaičiuojamas tais metais, kuriais mokymai buvo baigti.

 

Kvalifikacijos kėlimo renginys (mokymai) – renginys, kuriame įgyta kvalifikacija prisideda prie geresnio Europos Sąjungos struktūrinių fondų administravimo. Taip pat įskaičiuojamos tarnybinės komandiruotės, į kurias buvo vykstama darbo funkcijų atlikti, o įgytos žinios prisideda prie geresnio Europos Sąjungos struktūrinių fondų administravimo

(šaltinis: Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų veiksmų programą, taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528 „Dėl atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų veiksmų programą“).

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant nuo projekto įgyvendinimo pradžios iki ataskaitinio laikotarpio (kalendorinių metų) pabaigos apmokytus valstybės tarnautojus ir darbuotojus (neunikalių dalyvių skaičius).

 

Neunikalių dalyvių skaičius – darbuotojų ir valstybės tarnautojų dalyvavimo kvalifikacijos kėlimo renginiuose (mokymuose) kartai, neatsižvelgiant į tai, ar dėl dalyvavimo renginyje buvo patirta išlaidų.

 

 

Pirminiai šaltiniai:

projekto vykdytojo pažyma ar raštas, kuriuo patvirtinamas apmokytų valstybės tarnautojų ir darbuotojų skaičius.

 

Antrinis šaltinis:

mokėjimo prašymai.

 

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu valstybės tarnautojas ar darbuotojas gauna dalyvavimo  kvalifikacijos kėlimo renginyje (mokymuose) patvirtinimo dokumentą (pažymėjimą).

 

Projekto vykdytojas duomenis apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę atnaujina vieną kartą  per kalendorinius metus, ne vėliau kaip per mėnesį po ataskaitinių (kalendorinių) metų pabaigos, mokėjimo prašyme, kuriame nedeklaruojamos patirtos išlaidos.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

 

 

P.S.426

„Apmokyti socialiniai ekonominiai partneriai“

Skaičius

Ekonominiai ir socialiniai partneriai – 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų veiksmų programos administravimo proceso kompetentingos regioninės, vietos savivaldos ir kitos institucijos, ekonominiai ir socialiniai partneriai ir atitinkami subjektai, atstovaujantys pilietinei visuomenei, įskaitant aplinkosaugos partnerius, nevyriausybines organizacijas ir asociacijas, subjektai, atsakingi už socialinės įtraukties, lyčių lygybės ir nediskriminavimo skatinimą.

 

Apmokyti ekonominiai ir socialiniai partneriai – partneriai, dalyvavę vadovaujančiosios institucijos organizuojamuose kvalifikacijos kėlimo renginiuose (mokymuose).

 

Kvalifikacijos kėlimo renginys (mokymai) – vadovaujančiosios institucijos renginys, kuriame įgyta kvalifikacija prisideda prie geresnio Europos Sąjungos struktūrinių fondų administravimo

(šaltinis: Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų veiksmų programą, taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528 „Dėl atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų veiksmų programą“).

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant nuo projekto įgyvendinimo pradžios iki ataskaitinio laikotarpio (kalendorinių metų) pabaigos apmokytus ekonominius ir socialinius partnerius (neunikalių dalyvių skaičius).

 

Neunikalių dalyvių skaičius – ekonominių ir socialinių partnerių dalyvavimo kvalifikacijos kėlimo renginiuose (mokymuose) kartai.

 

 

 

Pirminiai šaltiniai:

projekto vykdytojo pažyma ar raštas, kuriuo patvirtinamas apmokytų ekonominių ir socialinių partnerių skaičius.

 

Antrinis šaltinis:

mokėjimo prašymai.

 

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu ekonominis ar socialinis partneris gauna dalyvavimo  kvalifikacijos kėlimo renginyje (mokymuose) patvirtinimo dokumentą (pažymėjimą).

 

Projekto vykdytojas duomenis apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę atnaujina vieną kartą  per kalendorinius metus, ne vėliau kaip per mėnesį po ataskaitinių (kalendorinių) metų pabaigos, mokėjimo prašyme, kuriame nedeklaruojamos patirtos išlaidos.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

 

 

P.S.427

„Įdiegta ES Reglamentų reikalavimus atitinkanti kompiuterinė informacinė valdymo ir priežiūros sistema“

Skaičius

Įdiegta Europos Sąjungos reglamentų reikalavimus atitinkanti kompiuterinė informacinė valdymo ir priežiūros sistema – 2014–2020 metų Europos Sąjungos  struktūrinių fondų posistemis, kuris atitinka 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (OL 2013, L 347, p. 320), nustatytus reikalavimus ir veikia pagal juos.

 

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis – Europos Sąjungos struktūrinės paramos kompiuterinės informacinės valdymo ir priežiūros sistemos dalis, skirta rinkti ir saugoti statistiniams ir finansiniams duomenims, reikalingiems 2014–2020 metų iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamiems projektams įgyvendinti pagal veiksmų programą, Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamų projektų nacionalinių lėšų panaudojimui stebėti ir valdyti

(šaltinis: Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų veiksmų programą, taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528 „Dėl atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų veiksmų programą“).

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojama įdiegta Europos Sąjungos reikalavimus atitinkanti kompiuterinė informacinė valdymo ir priežiūros sistema.

Pirminiai šaltiniai:

valstybės informacinės sistemos perdavimo–priėmimo aktas (kopija).

 

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai.

 

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu pasirašomas Valstybės informacinės sistemos perdavimo–priėmimo aktas, kuriuo patvirtinama, kad 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis yra sukurtas ir atitinka 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1303/2013 nustatytus reikalavimus.

 

Projekto vykdytojas duomenis apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę atnaujina vieną kartą per kalendorinius metus, ne vėliau kaip per mėnesį po ataskaitinių (kalendorinių) metų pabaigos, mokėjimo prašyme, kuriame nedeklaruojamos patirtos išlaidos.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

 

 

P.S.428

„ES fondus administruojantys darbuotojai“

Skaičius

Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas administruojantys darbuotojai – institucijų, kurioms Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų veiksmų programą, taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528 „Dėl atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų veiksmų programą“, nustatyta atsakomybė ir funkcijos, valstybės tarnautojai ir pagal darbo sutartis dirbantys darbuotojai, kuriems nustatytos funkcijų sąsajos su Europos Sąjungos struktūrinių fondų administravimu.

 

Skaičiuojamos Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas administruojančių darbuotojų pareigybės, kurių funkcijų sąsajos su Europos Sąjungos struktūrinių fondų administravimu yra lygios 100 proc. Darbuotojų, kurių pareigybėms nustatytos dalinės funkcijų sąsajos su Europos Sąjungos struktūrinių fondų administravimu, funkcijų sąsajos sumuojamos iki 100 proc. (kaip visos pareigybės). Pavyzdžiui, 2 darbuotojų pareigybės, kurių funkcijų sąsajos su Europos Sąjungos struktūrinių fondų administravimu yra po 50 proc., perskaičiavus kaip visos pareigybės (iki 100 proc. funkcijų sąsajos), atitinka 1 darbuotoją.

 

Pareigybė turi būti užimta – neįskaičiuojamos neužimtos pareigybės, nors ir yra nustatytos jų funkcijų sąsajos su Europos Sąjungos struktūrinių fondų administravimu.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant ataskaitinių (kalendorinių) metų gruodžio 31 d. institucijoje dirbančių Europos Sąjungos struktūrinius fondus administruojančių darbuotojų pareigybes.

 

Pirminiai šaltiniai:

projekto vykdytojo pažyma ar raštas.

 

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai.

 

 

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu, pasibaigus ataskaitiniams (kalendoriniams) metams, projekto vykdytojas nustato ataskaitinių (kalendorinių) metų gruodžio 31 d. institucijoje dirbančių Europos Sąjungos struktūrinius fondus administruojančių darbuotojų pareigybių skaičių.

 

Projekto vykdytojas duomenis apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę atnaujina vieną kartą per kalendorinius metus, ne vėliau kaip per mėnesį po ataskaitinių (kalendorinių) metų pabaigos, mokėjimo prašyme, kuriame nedeklaruojamos patirtos išlaidos.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

 

 

P.S.429

„Įgyvendinta plati informavimo kampanija, informuojanti apie veiksmų programos įgyvendinimo pradžią“

Skaičius

Informavimo apie veiksmų programos įgyvendinimo pradžią kampanija – Finansų ministerijos, kaip vadovaujančiosios institucijos, įgyvendinama informavimo kampanija, kuria siekiama informuoti visuomenę, galimus pareiškėjus ir projektų vykdytojus apie 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojama įgyvendinta plati informavimo kompanija.

Pirminiai šaltiniai:

paslaugų perdavimo–priėmimo aktai, sąskaitos faktūros, ataskaitos (kopijos) ir kiti dokumentai, kuriais pagrindžiama pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė.

 

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto vykdytojas iki galo įgyvendina metiniame komunikacijos plane numatytą informavimo kampaniją, t. y. visas jos veiklas, ir projekto veiklų įgyvendinimo metu įgyvendinančiajai institucijai pateikia komunikacijos kampanijos įvykdymo pagrindimo dokumentus.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

P.S.430

„Įgyvendintos informavimo ir komunikacijos kampanijos“

Skaičius

Informavimo ir komunikacijos kampanija – Europos Sąjungos investicijas administruojančių institucijų įgyvendinamų informavimo veiklų visuma, kuria siekiama komunikacijos strategijoje numatytų tikslų.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant įgyvendintas informavimo ir komunikacijos kampanijas.

Pirminiai šaltiniai:

paslaugų perdavimo– priėmimo aktai, sąskaitos faktūros, ataskaitos (kopijos) ir kiti dokumentai, kuriais pagrindžiama pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė.

 

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto vykdytojas iki galo įgyvendina metiniame komunikacijos plane numatytą informavimo kampaniją, t. y. visas jos veiklas, ir projekto veiklų įgyvendinimo metu įgyvendinančiajai institucijai pateikia komunikacijos kampanijos įvykdymo pagrindimo dokumentus.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

P.S.431

„ES struktūrinių fondų svetainėje apsilankiusių unikalių lankytojų vidutinis skaičius per metus“

Skaičius

Europos Sąjungos struktūrinių fondų svetainė – interneto svetainė www.esinvesticijos.lt, kurioje skelbiama informacija apie Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijas Lietuvoje 2014–2020 metų finansavimo laikotarpiu.

 

Apsilankiusių unikalių dalyvių skaičius – unikalių lankytojų, kurie lankėsi Europos Sąjungos struktūrinių fondų svetainėje per kalendorinius metus, skaičius.

 

 

Įvedamasis

Skaičiuojamas sumuojant Europos Sąjungos struktūrinių fondų svetainėje per metus apsilankiusius unikalius lankytojus.

Pirminiai šaltiniai:

Google analytics ar analogiškos sistemos duomenys.

 

Antriniai šaltiniai:

metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos,

2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).

Stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai  kiekvienais einamaisiais kalendoriniais metais Finansų ministerija suformuoja google analytics ataskaitą, kurioje yra nurodoma  praėjusiais kalendoriniais metais pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė.

Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę apskaičiavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos finansų ministerija.

P.S.432

„Atlikti vertinimai“

Skaičius

Vertinimas – Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų panaudojimo vertinimas, kuriuo siekiama pagerinti 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos kokybę ir įgyvendinimą, taip pat nustatyti Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų panaudojimo efektyvumą, rezultatyvumą ir poveikį.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant atliktus vertinimus.

Pirminiai šaltiniai:

galutinės vertinimo ataskaitos perdavimo– priėmimo aktas (kopija).

 

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu atliekamas vertinimas ir pasirašomas galutinės vertinimo ataskaitos perdavimo–priėmimo aktas.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

 

________________________