PAKRUOJO RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA
SPRENDIMAS
DĖL VIEŠOSIOS ĮSTAIGOS PAKRUOJO LIGONINĖS 2023 METŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINIO PATVIRTINIMO
2024 m. kovo 21 d. Nr. T-61
Pakruojis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 15 straipsnio 3 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 11 straipsniu, Pakruojo rajono savivaldybės tarybos 2023 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu Nr. T-261 „Dėl Pakruojo rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento patvirtinimo“ patvirtinto Pakruojo rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento 367 punktu ir atsižvelgdama į Viešosios įstaigos Pakruojo ligoninės 2024 m. kovo 5 d. raštą Nr. S-70 „Dėl Viešosios įstaigos Pakruojo ligoninės 2023 metų finansinių ataskaitų patvirtinimo“, Pakruojo rajono savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a:
Patvirtinti Viešosios įstaigos Pakruojo ligoninės 2023 metų finansinių ataskaitų rinkinį (pridedama).
Šis sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
PATVIRTINTA
Pakruojo rajono savivaldybės tarybos 2024 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. T-61
VIEŠOSIOS ĮSTAIGOS PAKRUOJO LIGONINĖS 2023 METŲ
FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINYS
Viešoji įstaiga Pakruojo ligoninė, kodas 168061612, savivaldybės viešoji įstaiga, adresas: L. Giros g. 3, 83150 Pakruojis. Tel. (8 421) 69 010, faks.(8 421) 69 012, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.
Viešosios įstaigos Pakruojo ligoninės 2023 metų finansinių ataskaitų rinkinį sudaro:
VIEŠOSIOS ĮSTAIGOS PAKRUOJO LIGONINĖS 2023 METŲ FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS AIŠKINAMASIS RAŠTAS
2024 m. vasario 29 d.
Pakruojis
I. BENDROJI DALIS
Viešoji įstaiga Pakruojo ligoninė pagal Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme nustatytą nomenklatūrą yra Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos iš Pakruojo rajono savivaldybės turto ir lėšų įsteigta viešoji asmens sveikatos priežiūros ne pelno siekianti įstaiga, teikianti asmens sveikatos priežiūros paslaugas pagal sutartis su užsakovais.
Įstaiga savo veikloje vadovaujasi LR Konstitucija, Sveikatos priežiūros įstaigų, Viešųjų įstaigų, Sveikatos draudimo ir kt. įstatymais bei teisės norminiais aktais, o taip pat įstatais.
Įstaiga yra juridinis asmuo, ne pelno siekianti viešoji įstaiga, turinti ūkinį, finansinį, organizacinį ir teisinį savarankiškumą, savo antspaudą, firminį ženklą, sąskaitas banke. Įstaigos buveinė yra L. Giros g. 3, Pakruojis. Įstaiga yra ribotos turtinės atsakomybės. Pagal savo prievoles atsako savo turtu. Ūkiniai metai sutampa su kalendoriniais metais. Įstaigos kodas 168061612. Įstaiga įregistruota 1997 m. spalio 8 dieną.
A. s. LT09 4010 0456 0007 0083 Luminor Bank AB.
Vidutinis sąrašinis dirbančiųjų skaičius – 156 dirbantieji. Vidutinis metinis darbo užmokestis vienam etatui – 1 475,00 Eur.
Patvirtinti etatai:
| Eil. Nr. |
Darbuotojų pareigybės (sugrupuota pagal Forma Nr. DU-ASPĮ patvirtinta VLK direktoriaus prie SAM 2020-03-19 d. Nr.1K-87 redakcija) |
Etatų skaičius 2023-01-01 |
Etatų skaičius 2023-12-31 |
Pokytis +/- |
| 1. |
Administracija |
15,00 |
14,25 |
-0,75 |
| 2. |
Gydytojai |
40,25 |
41,00 |
0,75 |
| 3. |
Slaugytojai |
44,85 |
44,60 |
-0,25 |
| 4. |
Kitas personalas teikiantis asmens sveikatos priežiūros paslaugas |
28,50 |
26,75 |
-1,75 |
| 5. |
Kitas personalas |
44,75 |
46,50 |
1,75 |
| 6. |
Iš viso patvirtinti |
173,35 |
173,10 |
-0,25 |
2023 m. gruodžio 31 d. laisvi etatai:
1,00 – direktoriaus pavaduotojo medicinos reikalams;
15,925 – gydytojų;
3,00 – medicinos biologo;
0,25 – logoterapeuto;
0,5 – radiologijos technologas;
0,5 – budintis radiologijos technologas;
0,25 – klinikinis logopedas;
0,50–bendrosios praktikos slaugytoja.
Iš viso –21,925 etato.
Pagrindinis įstaigos tikslas (veikla) – gerinti Lietuvos gyventojų sveikatą, mažinti jų sergamumą, kokybiškai bei kvalifikuotai teikti paslaugas, racionaliai panaudojant turimus resursus.
Ligoninės lėšų šaltiniai yra Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšos (PSDF), pajamos už teikiamas mokamas paslaugas, gauta parama, gautos finansavimo sumos ir kitos teisėtai gautos lėšos.
Ataskaitinis laikotarpis nuo 2023-01-01 iki 2023-12-31.
Ataskaitiniu laikotarpiu už įstaigos veiklą buvo atsakingi laikinai einantis direktoriaus pareigas Vygantas Sudaris ir finansų vadovė Salomėja Nainienė.
VšĮ Pakruojo ligoninėje 2023 m. gruodžio 31 d. veikė šie skyriai:
Vidaus ligų skyrius – 21 lova;
Dienos chirurgijos-reanimacijos skyrius – 1 lova;
Palaikomojo gydymo ir slaugos skyrius – 46 lovos.
Iš viso – 68 lovos.
Kontroliuojamu, asocijuotu ir kitų subjektų įstaiga neturi.
2023 metų pabaigoje įstaigos turtas sudarė – 2 362 878,09 Eur, iš jų: ilgalaikis turtas – 1 265 005,41 Eur, trumpalaikis turtas – 1 097 872,68 Eur, nuosavybė sudarė – 682 507,17 Eur, dalininkų nuosavybė – 71 006,72 Eur, finansavimo sumos – 1 183 791,00 Eur, o skolinta nuosavybė – 425 573,20 Eur.
Per ataskaitinį laikotarpį dalininkų nuosavybė nesikeitė.
2023 metais uždirbta 4 074 263,60 Eur pajamų, padaryta sąnaudų už 3 669 086,13 Eur, skirtumas – 405 177,47 Eur (perviršis). Perviršio susidarymui įtakos turėjo papildomai gautos lėšos iš PSDF biudžeto už suteiktas virš sutartines paslaugas.
Pakruojo rajono savivaldybės taryba 2023 m. lapkričio 30 d. priėmė sprendimą Nr.T-337 „ Dėl Viešosios įstaigos Pakruojo ligoninės reorganizavimo prijungiant ją prie Viešosios įstaigos Pakruojo rajono Pirminės sveikatos priežiūros centro“.
Nustatyta, kad po reorganizavimo veiklą baigiantis juridinis asmuo –Viešoji įstaiga Pakruojo ligoninė, nuo 2024 m. kovo 30 d. veiklą tęsiantis juridinis asmuo – Viešoji įstaiga Pakruojo sveikatos centras.
II. APSKAITOS POLITIKA
Nuo 2010 metų sausio 1 d. apskaita tvarkoma pagal Viešojo sektoriaus apskaitos ir atskaitomybės standartus (VSAFAS).
Tvarkant įstaigos finansinę apskaitą taip pat vadovaujamasi šiais teisės aktais:
Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 pakeitimo 2021 m. lapkričio 23 d. įstatymu Nr.XIV-680;
Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymu Nr. X-1212;
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022-06-15 d. nutarimu Nr.630 „Dėl inventorizacijos taisyklių patvirtinimo“;
Ligoninės direktoriaus 2015-12-31 įsakymu Nr. V-249 patvirtinta apskaitos politika bei jos pakeitimu 2022 liepos 5 d. direktoriaus įsakymu Nr.V-107.
Kitais finansinę apskaitą Lietuvos Respublikoje reglamentuojančiais teisės aktais.
Įstaigos finansinė rizika valdoma vykdant apskaitos kontrolės procedūras, kurios nustatytos VSAFAS.
Ligoninė sudaro žemesniojo lygio finansinių ataskaitų rinkinį iš šių ataskaitų:
- Finansinės būklės ataskaita;
- Veiklos rezultatų ataskaita;
- Pinigų srautų ataskaita;
- Grynojo turto pokyčių ataskaita;
- Finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas.
Finansinė apskaita ir atskaitomybė sudaroma vadovaujantis šiais privalomais apskaitos principais: subjekto; veiklos tęstinumo; periodiškumo; pastovumo; piniginio mato; kaupimo; palyginimo; atsargumo; neutralumo; turinio viršenybės prieš formą.
Subjekto principas reiškia, kad įstaiga laikoma apskaitos vienetu: atskirai tvarko apskaitą, sudaro ir teikia atskirus finansinių ataskaitų rinkinius. Įstaigos apskaitoje registruojamas tik jos nuosavybės teise valdomas, naudojamas ir disponuojamas turtas, finansavimo sumos ir įsipareigojimai, pajamos ir sąnaudos. Turtas, valdomas ir naudojamas kitomis teisėmis, registruojamas nebalansinėse sąskaitose.
Kaupimo principas reiškia, kad ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai apskaitoje registruojami tada, kai jie įvyksta ir pateikiami to ataskaitinio laikotarpio finansinėse ataskaitose. Pagal kaupimo principą pajamos registruojamos tada, kai jos uždirbamos o sąnaudos – tada, kai jos patiriamos, neatsižvelgiant į pinigų gavimą ar išmokėjimą.
Veiklos tęstinumo principas reiškia, kad finansinės ataskaitos rengiamos remiantis prielaida, kad įstaiga tęs veiklą po finansinių ataskaitų dienos bei atliks jai pavestas funkcijas ir vykdys teisės aktuose bei sutartyse nustatytus įsipareigojimus.
Periodiškumo principas reiškia, kad finansinių ataskaitų rinkinys sudaromas ataskaitiniam laikotarpiui pasibaigus. Įstaigoje ataskaitinis laikotarpis sutampa su kalendoriniais metais.
Pastovumo principas reiškia, kad įstaiga pasirinktą apskaitos politiką turi taikyti nuolat arba gana ilgą laiką, nebent reikšmingi įvykiai ar aplinkybės lemtų būtinybę pakeisti apskaitos politiką.
Piniginio mato principas reiškia, kad visas įstaigos turtas, finansavimo sumos, įsipareigojimai, grynasis turtas, pajamos ir sąnaudos finansinėse ataskaitose rodomi pinigine išraiška.
Palyginimo principas reiškia, kad finansinėse ataskaitose turi būti teikiama ataskaitinio ir praėjusio laikotarpio informacija. Pagal palyginimo principą pajamos uždirbtos per ataskaitinį laikotarpį, siejamos su sąnaudomis, padarytomis uždirbant tas pajamas.
Atsargumo principas reiškia, kad įstaiga pasirenka tokius apskaitos metodus, kuriais vadovaujantis turto, finansavimo sumų, įsipareigojimų, grynojo turto, pajamų ir sąnaudų vertė negali būti nepagrįstai padidinta arba sumažinta.
Neutralumo principas reiškia, kad finansinėse ataskaitose pateikta informacija turi būti objektyvi ir nešališka.
Turinio viršenybės prieš formą principas reiškia, kad ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai apskaitoje registruojami pagal jų turinį ir ekonominę prasmę, o ne pagal teisinę formą.
Visos ūkinės operacijos ir įvykiai registruojami įstaigos sąskaitų plano sąskaitose taikant įstaigos apskaitos politiką, parengtą pagal VSAFAS reikalavimus (nurodytus principus, metodus ir taisykles) atskiroms ūkinėms operacijoms ir įvykiams, finansinių ataskaitų elementams arba straipsniams ir apskaitos procedūroms.
Visos ūkinės operacijos ir įvykiai apskaitoje registruojami eurais ir centais.
Finansinė apskaita vedama naudojant apskaitos programą „Progra“ .
Nematerialusis turtas – apskaitomas vadovaujantis apskaitos principais ir taisyklėmis, nustatytais 13-ajame VSAFAS „Nematerialusis turtas“. Nematerialusis turtas apskaitoje pripažįstamas įsigijimo savikaina, o ataskaitose rodomas likutine verte. Nematerialiojo turto likutinė vertė – suma, apskaičiuojama prie nematerialiojo turto įsigijimo savikainos pridedant arba iš jos atimant visas nematerialiojo turto vertės pokyčių sumas ir atimant sukauptą amortizacijos sumą. Nematerialiojo turto amortizacija skaičiuojama taikant tiesiogiai proporcingą amortizacijos skaičiavimo metodą.
Nematerialiojo turto metinė amortizacijos suma apskaičiuojama pagal šią formulę:
N = (V1-V2)/T, kur:
N – metinė amortizacijos suma;
V1 – nematerialiojo turto įsigijimo ar pasigaminimo savikaina;
V2 – nematerialiojo turto likvidacinė vertė (likvidacinės vertės sąvoka), pateikta 12-ajame VSAFAS „Ilgalaikis materialusis turtas“;
T– naudingo tarnavimo laikas (metais).
Ilgalaikio nematerialiojo turto amortizacijos normatyvai patvirtinti įstaigos direktoriaus 2022 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. V-153.
Nematerialiojo turto grupių naudingo tarnavimo laikas:
Programinė įranga ir jos licencijos – 3 metai;
Kitas nematerialus turtas – 3 metai.
Ilgalaikis materialusis turtas apskaitomas vadovaujantis apskaitos principais ir taisyklėmis, nustatytais 12-ajame VSAFAS „Ilgalaikis materialusis turtas“.
Ilgalaikiam materialiajam turtui priskiriamas turtas, kurio tarnavimo laikas ilgesnis nei vieneri metai, o minimali įsigijimo vertė yra ne mažesnė nei 500,00 Eur. Ilgalaikis materialusis turtas apskaitoje pripažįstamas įsigijimo savikaina, o ataskaitose rodomas likutine verte. Šis turtas apskaitomas taikant tiesioginį proporcingą nusidėvėjimo skaičiavimo metodą. Nusidėvėjimo vertė nuosekliai paskirstoma per visą naudingo tarnavimo laiką.
Ilgalaikio turto vieneto metinė nusidėvėjimo suma apskaičiuojama pagal formulę:
N=(V1-V2)/T, kur:
N – metinė nusidėvėjimo suma;
V1 – ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo ar pasigaminimo savikaina;
V2 – ilgalaikio materialiojo turto likvidacinė vertė;
T– naudingo tarnavimo laikas (metais).
Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo normatyvai patvirtinti įstaigos direktoriaus 2022 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. V-153.
Ilgalaikio materialiojo turto grupių naudingo tarnavimo laikas:
Pastatai nuo 20 iki 140 metų;
Infrastruktūros ir kiti statiniai nuo 30 iki 100 metų;
Mašinos ir įrengimai nuo 5 iki 25 metų;
Transporto priemonės nuo 7 iki 10 metų;
Baldai ir biuro įranga nuo 7 iki 12 metų;
Kitas ilgalaikis turtas nuo 10 iki 40 metų.
Pagal panaudos sutartis valdomas ilgalaikis turtas rodomas nebalansinėse sąskaitose.
Atsargos – apskaitomos vadovaujantis apskaitos principais ir taisyklėmis, nurodytais 8-ąjame VSAFAS „Atsargos“.
Atsargomis laikomas trumpalaikis materialusis turtas, kuris sunaudojamas pajamoms uždirbti per vienerius metus.
Pirminio pripažinimo metu atsargos įvertinamos įsigijimo savikaina, o sudarant finansines ataskaitas – įsigijimo savikaina ar grynąja galimo realizavimo verte, atsižvelgiant į tai, kuri iš jų mažesnė.
Apskaičiuodama sunaudotų atsargų savikainą, įstaiga taiko (FIFO) atsargų įkainojimo būdą.
Atsargų sunaudojimas apskaitoje registruojamas pagal nuolatinį atsargų rodymo apskaitoje būdą, kai buhalterinėje apskaitoje registruojama kiekviena su atsargų sunaudojimu susijusi ūkinė operacija.
Prie atsargų priskiriama žaliavos, medžiagos, medikamentai, medicininės priemonės, degalai, maisto produktai, skalbimo priemonės, ūkinis, medicininis ir kitas inventorius. Atiduoto naudoti inventoriaus vertė iš karto įtraukiama į sąnaudas. Naudojamo inventoriaus kiekinė ir vertinė apskaita kontrolės tikslais tvarkoma ne balansinėse sąskaitose.
Finansinis turtas – apskaitomas vadovaujantis apskaitos principais ir taisyklėmis, nustatytais 17-ajame VSAFAS „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“.
Prie trumpalaikio finansinio turto priskiriama trumpalaikės investicijos, išankstiniai apmokėjimai, per vienerius metus gautinos sumos, pinigai ir jų ekvivalentai, kitas trumpalaikis finansinis turtas.
Gautinos sumos pirminio pripažinimo metu yra įvertinamos įsigijimo savikaina, o finansinėse ataskaitose rodomos atėmus nuvertėjimo nuostolius.
Pinigus sudaro pinigai kasoje ir banko sąskaitose.
Grynasis turtas – apskaitomas vadovaujantis 4-ojo VSAFAS „Grynojo turto pokyčių apskaita“ nuostatomis.
Grynąjį turtą sudaro:
Dalininkų kapitalas;
Veiklos rezultatas.
Dalininkų kapitalas teisės aktų nustatyta tvarka yra lygus steigėjų įnašų vertei. Įstaigos dalininkų kapitalas suformuotas turtiniais įnašais – perduotu turtu įstaigos steigimo metu, gavus papildomus įnašus ir prijungiant kitą įstaigą ar jos dalį.
Dalininkų kapitalas gali būti mažinamas reorganizuojant įstaigą, jei dalis turto būtų perduota kitam juridiniam asmeniui, likviduojant įstaigą teisės aktų nustatyta tvarka perdavus turtą steigėjams arba kitiems asmenims.
Veiklos rezultatas yra uždirbtas perviršis arba patirtas deficitas. Ataskaitinio laikotarpio veiklos rezultatas ir ankstesniųjų laikotarpių veiklos rezultatas finansinės būklės ataskaitoje rodomi atskirai ir išvedamas bendras veiklos rezultatas. Rengiant finansines ataskaitas, praėjusių metų veiklos rezultatas priskiriamas ankstesnių metų veiklos rezultatui.
Finansavimo sumos – apskaitomos vadovaujantis apskaitos principais ir taisyklėmis nustatytais 20-ajame VSAFAS „Finansavimo sumos“. Finansavimo sumos pripažįstamos, kai atitinka šiame VSAFAS nustatytus kriterijus.
Finansavimo sumos – tai iš Valstybės ir savivaldybių biudžetų, Privalomojo sveikatos draudimo fondo, Europos Sąjungos struktūrinių fondų, paramos būdu gauti arba gautini pinigai arba kitas turtas, skirti įstatuose nustatytiems tikslams pasiekti ir funkcijoms atlikti bei vykdomoms programoms ir projektams įgyvendinti. Finansavimo sumos apima gautus arba gautinus pinigus ir kaip parama gautą turtą, įskaitant įsigytą už simbolinį atlyginimą.
Gautos (gautinos) ir panaudotos finansavimo sumos arba jų dalis pripažįstamos finansavimo pajamomis tais laikotarpiais, kuriais padaromos su finansavimo sumomis susijusios sąnaudos.
Gautos ir perduotos kitiems viešojo sektoriaus subjektams finansavimo sumos sąnaudomis nepripažįstamos. Perdavus finansavimo sumas kitiems viešojo sektoriaus subjektams, mažinamos gautos finansavimo sumos, registruojamos finansavimo sumos (perduotos).
Įsipareigojimai – apskaitomi remiantis apskaitos principais ir taisyklėmis, nustatytais 17-ajame VSAFAS „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“ ir 19-ajame VSAFAS „Nuoma, finansinė nuoma (lizingas) ir kitos turto perdavimo sutartys“.
Įsipareigojimai yra skirstomi į ilgalaikius ir trumpalaikius, atsižvelgiant į numatomą įsipareigojimų įvykdymo laiką. Įsipareigojimai apskaitoje registruojami tik tada, kai gavus turtą ar paslaugas įstaiga prisiima įsipareigojimą atsiskaityti pinigais arba turtu.
Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje ilgalaikių skolų dalis turės būti sugrąžinta per ateinančius finansinius metus, perkeliama į trumpalaikių įsipareigojimų grupę.
Trumpalaikiai įsipareigojimai yra tie, kuriuos įstaiga turės vykdyti per vienus metus nuo finansinės būklės ataskaitos sudarymo datos.
Finansavimo pajamos – pripažįstamos ir apskaitomos vadovaujantis apskaitos principais ir taisyklėmis, nustatytais 20-ajame VSAFAS „Finansavimo sumos“.
Finansavimo pajamos pripažįstamos pagal kaupimo principą – gautos finansavimo sumos arba jų dalys pripažįstamos pajamomis tais laikotarpiais, kuriais padarytos sąnaudos.
Finansavimo pajamos pripažįstamos tuo pačiu momentu, kaip ir sąnaudos. Finansavimo sumos, skirtos nematerialiajam, ilgalaikiam materialiajam turtui įsigyti, pripažįstamos finansavimo pajamomis registruojant turto (amortizacijos) nusidėvėjimą, pardavimą ar perleidimą ne viešojo sektoriaus subjektams, nurašant netinkamą naudoti turtą į sąnaudas.
Finansavimo sumos atsargoms įsigyti pripažįstamos finansavimo pajamomis perdavus inventorių naudoti veikloje, sunaudojus atsargas veikloje, atsargoms nuvertėjus.
Finansavimo sumos kitoms išlaidoms kompensuoti pripažįstamos finansavimo pajamomis, kurios lygios turėtų sąnaudų sumai, tą patį mėnesį, kada jos padarytos.
Pagrindinės veiklos kitos pajamos – apskaitomos vadovaujantis apskaitos principais ir taisyklėmis, nustatytais 10-ajame VSAFAS „Kitos pajamos“.
Pajamų apskaitai taikomas kaupimo principas. Pajamos registruojamos apskaitoje ir rodomos finansinėse ataskaitose tą ataskaitinį laikotarpį, kurį yra uždirbamos, nepriklausomai nuo pinigų gavimo momento.
Pajamos pripažįstamos, kai tikėtina, kad įstaiga gaus su sandoriu susijusią ekonominę naudą, kai galima patikimai nustatyti pajamų sumą ir su pajamų uždirbimu susijusias sąnaudas.
Sąnaudos – apskaitomos vadovaujantis apskaitos principais ir taisyklėmis, nustatytais 11-ajame VSAFAS „Sąnaudos“.
Sąnaudos apskaitoje pripažįstamos vadovaujantis kaupimo ir palyginamumo principais tuo ataskaitiniu laikotarpiu, kai uždirbamos su jomis susijusios pajamos, neatsižvelgiant į pinigų išleidimo laiką. Tais atvejais, kai per ataskaitinį laikotarpį padarytų išlaidų neįmanoma tiesiogiai susieti su tam tikrų pajamų uždirbimu ir jos neduos ekonominės naudos ateinančiais laikotarpiais, šios išlaidos pripažįstamos sąnaudomis tą laikotarpį, kada buvo padarytos.
Sąnaudų dydis įvertinamas sumokėta arba mokėtina pinigų suma.
Atostoginių kaupiniai – priskiriami su darbo santykiais susijusiems įsipareigojimams. Atostoginių kaupiniai apskaitomi vadovaujantis apskaitos principais, nustatytais 24-ajame VSAFAS „Su darbo santykiais susijusios išmokos“. Atostoginių kaupiniai darbuotojams – tai įsipareigojimas suteikti apmokamas atostogas, kuriomis jie nepasinaudojo ataskaitinį laikotarpį.
Sukaupta už kasmetines atostogas mokėtina suma apskaitoje registruojama kiekvienų metų paskutinę dieną. Įstaigoje sudaroma nepanaudotų atostogų ataskaita pagal kiekvieną darbuotoją.
Išmokų už kasmetines atostogas suma apskaičiuojama iš darbuotojo vidutinio vienos darbo dienos darbo užmokesčio.
Atidėjiniai, neapibrėžtieji įsipareigojimai, neapibrėžtasis turtas ir poataskaitiniai įvykiai – apskaitomi vadovaujantis 18-VSAFAS.
Atidėjiniai skirstomi pagal paskirtį ir pagal jų naudojimo laiką, tai yra, į trumpalaikius ir ilgalaikius.
Segmentai – finansinėse ataskaitose pateikiami vadovaujantis 25-uoju VSAFAS „Segmentai“.
Įstaiga tvarko apskaitą pagal segmentą „Sveikatos apsauga“.
Turto nuvertėjimas – nustatomas ir apskaitomas vadovaujantis apskaitos principais ir taisyklėmis, nustatytais 8-ajame VSAFAS „Atsargos“, 17-ajame VSAFAS „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“ ir 22-ajame VSAFAS „Turto nuvertėjimas“.
Nuostoliai dėl turto nuvertėjimo apskaitoje pripažįstami pagal nuvertėjimo požymius.
Įstaigoje atliekant metinę inventorizaciją nustatoma ar yra turto nuvertėjimo požymių. Jeigu yra vidinių ar išorinių nuvertėjimo požymių, nustatoma turto atsiperkamoji vertė ir palyginimas su turto balansine verte.
Apskaitos politikos keitimo principai nustatyti 7-ajame VSAFAS „Apskaitos politikos, apskaitinių įverčių keitimas ir klaidų taisymas.“
Įstaiga pasirinktą apskaitos politiką taiko nuolat arba gana ilgą laiką tam, kad būtų galima palyginti įvairių ataskaitinių laikotarpių finansines ataskaitas. Apskaitos politika keičiama dėl VSAFAS pasikeitimo arba jei kiti teisės aktai to reikalauja.
Apskaitiniai įverčiai yra peržiūrimi tuo atveju, jei pasikeičia aplinkybės, kuriomis buvo remtasi atliekant įvertinimą, arba atsiranda papildomos informacijos ar kitų įvykių.
Ataskaitiniu laikotarpiu pastebėtų apskaitos klaidų, padarytų praėjusių ataskaitinių laikotarpių finansinėse ataskaitose taisymas registruojamas praėjusių laikotarpių esminių klaidų taisymo įtakos sąskaitoje, jei klaida esminė.
Apskaitos klaida laikoma esmine, jei klaidos dydis yra didesnis nei 0,2 % nuo pripažintų pajamų per praėjusius finansinius metus.
Jei apskaitos klaida neesminė, jos taisymas registruojamas toje pačioje sąskaitoje, kurioje buvo užregistruota klaidinga informacija ir rodomas toje pačioje veiklos rezultatų ataskaitos eilutėje, kurioje buvo pateikta klaidinga informacija.
Likvidumo rizika ir jos valdymas
Likvidumo rizika – tai rizika, kad įstaiga nesugebės laiku įvykdyti finansinių įsipareigojimų darbuotojams, mokesčiams, Sodrai, tiekėjams ir kreditoriams.
Su likvidumo rizika įstaiga gali susidurti šiais atvejais:
-jei reikšmingai sumažės teikiamų paslaugų apimtys;
-jei paslaugų bazinė kaina bus sumažinta tiek, kad nepadengs einamųjų kaštų;
-jei teritorinės ligonių kasos ilgą laiką pradels atsiskaitymus už suteiktas paslaugas.
Susidūrus su likvidumo rizika, įstaiga mažintų savo išlaidas ir investicijas tiek, kad nenukentėtų teikiamų paslaugų kokybė.
III. AIŠKINAMOJO RAŠTO PASTABOS
1. Nematerialusis turtas (toliau NT)
1.1. Informacija apie NT balansinės vertės pagal NT grupes pasikeitimą per ataskaitinį laikotarpį pateikta 13-jo standarto 1 priede.
1.3. Nurašytas ilgalaikis materialusis turtas per ataskaitinį laikotarpį:
| Eil. Nr. |
Turto pavadinimas |
Įsigijimo data |
Įsigijimo vertė Eur
|
Nusidėvėjimo suma Eur |
Likutinė vertė Eur |
| 1 |
Spirometrijos programa |
2013-10-14 |
376,51 |
376,22 |
0,29 |
| 2. |
Buhalterinė programa |
2012-05-09 |
1 401,76 |
1401,47 |
0,29 |
| 3 |
Windovs7 programa |
2013-09-04 |
92,68 |
92,39 |
0,29 |
| 4 |
Windovs7 programa |
2013-09-04 |
92,68 |
92,39 |
0,29 |
| 5 |
Windovs7 programa |
2013-09-04 |
92,68 |
92,39 |
0,29 |
|
|
Iš viso |
|
2 056,31 |
2 054,86 |
1,45 |
2. Ilgalaikis materialusis turtas (toliau IMT).
2.1. Informacija apie IMT balansinės vertės pagal ilgalaikio materialiojo turto grupes pasikeitimą per ataskaitinį laikotarpį pateikta 12-ojo standarto 1 priede.
2.2. Per ataskaitinį laikotarpį įsigytas ilgalaikis materialusis turtas:
2.2.4. Stryker Prime TC(1460) paciento transportavimo kėdė 1 vnt. – 3 580,39 Eur savivaldybės lėšos.
2.3. Nurašytas ilgalaikis materialusis turtas per ataskaitinį laikotarpį:
| Eil.nr. |
Turto pavadinimas |
Įsigijimo data |
Įsigijimo vertė Eur |
Nusidėvėjimo suma Eur |
Likutinė vertė Eur |
| 1. |
Šlapimo analizatorius „URILUXS“ |
2004-01-19 |
637,16 |
636,87 |
0,29 |
| 2. |
Automatinis biocheminis analizatorius „EOS-BRAVO“ su šaldymo sistema |
2007-07-27 |
18 891,91 |
18 891,62 |
0,29 |
| 3. |
Automatinis imunologinis analizatorius „AIA-360“ |
2011-08-25 |
7 359,24 |
7 358,95 |
0,29 |
| 4. |
Dušo vežimėlis „ ERFURT“ |
2011-05-19 |
420,53 |
419,95 |
0,58 |
| 5. |
Velorgometras „MED“ |
2011-05-19 |
2 032,26 |
2031,98 |
0,58 |
| 6. |
Analizatorius „PathFast“ |
2012-02-15 |
7 779,78 |
7 779,20 |
0,58 |
| 7. |
Analizatorius „Multiplate“ |
2012-03-19 |
7 814,81 |
7 814,23 |
0,58 |
| 8. |
Infekuotų medicininių atliekų nukenksminimo įrenginys su integruotu smulkinimu |
2016-10-07 |
84 799,22 |
65 948,15 |
18 851,07 |
| 9. |
Kompiuteris „INTEL CELERON“
|
2005-08-30 |
393,88 |
393,59 |
0,29 |
|
|
Iš viso |
|
132 444,88 |
113 590,04 |
18 854,84 |
3. Atsargos.
3.1. Informacija apie atsargų įsigijimą ir jų pasikeitimą pagal grupes pateikta 8-ojo standarto 1 priede.
3.2. Įstaigoje laikomų atsargų balansiniai likučiai pagal grupes sudaro:
4. Išankstiniai apmokėjimai ir ateinančių laikotarpių sąnaudos.
4.1. Išankstiniai apmokėjimai parodyti 6-ojo standarto 6 priede.
Išankstiniai mokėjimai tiekėjams už paslaugas ir prekes sudaro – 6,79 Eur:
5. Per vienerius metus gautinos sumos:
5.1. Įstaiga pateikia informaciją apie per vienus metus gautinų sumų įsigijimo savikainą, nuvertėjimą ir balansinę vertę paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną, pateikiamą 17-ojo standarto 7 priede.
5.3. Per vienerius metus gautinos sumos pagal pirkėjus:
| Eil. nr. |
Įstaigos pavadinimas |
Gautina suma už paslaugas (eurais) |
| 1. |
Šiaulių TLK ASP paslaugos |
364 246,38 |
| 2. |
Pakruojo PSPC už medicinines paslaugas |
967,28 |
| 3. |
UAB „Medicus LT“ už medicinines paslaugas |
340,60 |
| 4. |
Linkuvos socialinių paslaugų centras už medicinines paslaugas |
40,86 |
| 5. |
ŽŪB Pelaniškiai |
100,16 |
| 6. |
BENU Vaistinė Lietuva,UAB |
2 188,46 |
| 7. |
UAB „Euroautomatai“ už paslaugas |
20,00 |
| 8. |
UAB Sveikatos langas už reklaminį stendą |
22,20 |
|
|
Iš viso |
367 925,94 |
6. Pinigai ir pinigų ekvivalentai.
Apie įstaigos turimus pinigus ir pinigų ekvivalentus informacija pateikiama 17-ojo standarto 8 priede.
7. Finansinių įsipareigojimų pokytis.
7.1. Informacija apie kai kurias trumpalaikes mokėtinas sumas pateikta 17-ojo standarto 12 priede.
| Eil. nr. |
Kreditorių pavadinimas |
Suma eurais |
| 1. |
UAB „Pakruojo šiluma“ už šildymą |
17 285,33 |
| 2. |
AB „ESO“ už elektros energiją |
1 099,66 |
| 3. |
UAB „ Ignitis“ už dujas šildymui ir elektros energijos tiekimą |
3 425,20 |
| 4. |
AB „Limeta“ už med. aparatūros priežiūrą ir med. priemones |
895,40 |
| 5. |
AB Lietuvos paštas už paslaugas |
28,92 |
| 6. |
VšĮ Radviliškio ligoninė už projekto priežiūrą |
196,80 |
| 7. |
VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras |
940,30 |
| 8. |
UAB „ Medita“ už med. priemones |
267,16 |
| 9. |
Greitosios medicinos pagalbos tarnyba |
592,27 |
| 10. |
UAB „Lindstrom“ už kilimėlių nuomą |
104,83 |
| 11. |
VšĮ Respublikinė Panevėžio ligoninė |
145,40 |
| 12. |
UAB „Affidea Lietuva“ už med. paslaugas |
348,36 |
| 13. |
A. Ridiko IĮ „Mukas“už prekes |
112,63 |
| 14. |
UAB „Kagris“ už skalbimą |
2 881,25 |
| 15. |
UAB „Elme Messer Lit“Šiaulių filialas už nuomą |
58,08 |
| 16. |
UAB „Skirgesa“už medikamentus |
65,34 |
| 17. |
UAB „Rezus“ už tyrimus |
1 057,05 |
| 18. |
UAB „Ekotopas“ už paslaugas |
355,75 |
| 19. |
UAB „ Biuro mašinos“ už aparato nuoma ir paslaugas |
85,69 |
| 20. |
VšĮ Nacionalinis Kraujo centras už kraujo produktus |
713,60 |
| 21. |
UAB „Lexano“už prekes |
84,11 |
| 22. |
AB „ Lytagra“ už prekes |
7,10 |
| 23. |
VšĮ Pasvalio ligoninė už med. paslaugas |
285,88 |
| 24. |
UAB „ Inkompas“ nuoma, kitų paslaugų įsigijimas |
571,12 |
| 25. |
UAB „MedUS Medical“ už prekes |
415,80 |
| 26. |
UAB „Auksinė varpa“už paslaugas |
10,00 |
| 27. |
UAB „Telia“ ryšio už paslaugas |
137,87 |
| 28. |
UAB „Daivida“ už maisto produktus |
973,78 |
| 29. |
AB „Žemaitijos pienas“ už pieno produktus |
2 683,68 |
| 30. |
UAB „Vilguva“ už maisto produktus |
1 755,57 |
| 31. |
UAB „Biržų duona“ už maisto produktus |
603,67 |
| 32. |
UAB „Viada“ už degalus |
1 325,72 |
| 33. |
UAB „Telia“ mobilusis ryšys |
17,51 |
| 34. |
Įsiskolinimas darbuotojams |
78,44 |
| 35. |
Įmokos Sodrai |
57 906,15 |
| 36. |
Priskaitytas nepanaudotų atostogų rezervas |
237 382,77 |
| 37. |
Valstybinei ligonių kasai sukauptos mokėtinos sąnaudos, veiklos mokesčiai (pagal LR pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymą) |
7 824,38 |
|
|
Iš viso |
342 722,57 |
8. Finansavimo sumos.
8.1. Pateikiama informacija apie finansavimo sumas pagal finansavimo šaltinį, tikslinę paskirtį ir jų pokyčius per ataskaitinį laikotarpį pagal 20-ojo standarto 4 ir 5 priedus.
8.3. Gautos per ataskaitinį laikotarpį finansavimo įplaukos:
8.3.1. Iš Pakruojo rajono savivaldybės biudžeto 2023 metų veiklos programai įgyvendinti gydytojams chirurgams, teikiantiems skubią pagalbą, išlaikyti – 50 000,00 Eur;
8.3.2. Iš Pakruojo rajono savivaldybės tęstinėms visuomenės sveikatos rėmimo specialiosioms programoms (įrangos įsigijimui) – 9 385,97 Eur;
8.3.3. Iš Pakruojo rajono savivaldybės gautos įplaukos slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugų kompensavimui Pakruojo rajono gyventojams – 9 439,63 Eur;
9. Atidėjiniai, neapibrėžtieji įsipareigojimai, neapibrėžtasis turtas ir poataskaitiniai įvykiai.
9.1. Įstaiga, vadovaudamasi Darbo kodekse nustatytais pagrindais, savo veikloje apskaito pensininkams dviejų mėnesių atidėjinius, kartu su socialinio draudimo įmokomis šių darbuotojų išeitinėms išmokoms mokėti . Kadangi įstaiga nežino ir negali pagrįstai tikėtis, kiek pensinio amžiaus darbuotojų ateinančiais metais pateiks prašymus išeiti iš darbo, jie pripažinti ilgalaikiais atidėjiniais. Atidėjinių balansinė vertė nebuvo diskontuota dėl įtakos įsipareigojimo vertei nereikšmingumo. Informacija apie atidėjinius pateikta 18-ojo standarto 3 ir 4 prieduose.
10. Nuoma (lizingas) ir panauda.
10.2. Pagal panaudos sutartis gautas turtas 2023-12-31:
10.2.1. LR Sveikatos apsaugos ministerija:
Transporto priemonės – 38 344,90 Eur.
Panaudos sutartis su LR Sveikatos apsaugos ministerija sudaryta iki 2027-01-05.
10.2.2. Pakruojo rajono savivaldybės turtas:
10.2.3. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų telemedicininė tinklo įranga- 974,05 Eur. Panaudos sutartis – iki 2023 m .
11. Gauta parama.
12. Grynasis turtas.
12.1. Ataskaitiniais metais Dalininkų kapitalas sudarė 71 006,72 Eur, kuris buvo perduotas 1997 metais steigiant viešąją įstaigą.
13. Pagrindinės veiklos kitos pajamos.
13.1. Veiklos rezultatų ataskaitos eilutėje „Pagrindinės veiklos kitos pajamos“ įstaiga parodo visas medicinines veiklos pajamas, kurios parodomos bendrąja verte.
13.2. Per ataskaitinius metus turto ir paslaugų pardavimo pajamų suma iš PSDF sudarė:
14. Kitos veiklos pajamos.
15. Segmentai.
15.1. Pateikiamos šio ataskaitinio laikotarpio ataskaitos pagal 25-ojo standarto priede nustatytą formą.
16. Finansinės būklės ataskaita.
17. Veiklos rezultatų ataskaita.
18. Sąnaudos.
Ataskaitiniais metais patirtos sąnaudos:
18.17. Veiklos mokesčiai (LR Pacientų teisių ir žalos atlyginimui į VLK, žyminis mokestis ) – 7 877,38 Eur;
18.18. Kitos sąnaudos – 185 226,58 Eur iš jų:
18.18.34. Kompensuojamos iš savivaldybės biudžeto slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugų rajono gyventojams sąnaudos – 9 439,63 Eur;
19. Darbo užmokesčio sąnaudos apskaitomos vadovaujantis 24-ojo VSAFAS, pateikiama lentelėje „Informacijos apie darbo užmokesčio ir socialinio draudimo sąnaudas“.
20. Tarpusavio užskaitos.
Tarpusavio užskaitos atliktos remiantis apskaitos principais, nustatytais 1-ojo VSAFAS „Finansinių ataskaitų rinkinio pateikimas“ bei susitarimo patvirtintais aktais.
Įstaigoje per ataskaitinį laikotarpį buvo atliktos šios tarpusavio užskaitos:
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba Panevėžio skyrius – Šiaulių teritorinė ligonių kasa – Viešoji įstaiga Pakruojo ligoninė – tarpusavio užskaita – 595 202,60 Eur.
21. Poataskaitiniai įvykiai.
Reikšmingų poataskaitinių įvykių, kurie galėjo daryti įtaką finansinių ataskaitų informacijai, įstaigos veikloje nebuvo.
22. Sandoriai užsienio valiuta.
Sandorių užsienio valiuta įstaiga per ataskaitinį laikotarpį neturėjo.
23. Ligoninės likvidumo rodiklių kaita
| Rodiklis |
Rekomenduojama vertė |
2023-12-31 |
2022-12-31 |
| Bendrojo (einamojo) likvidumo koeficientas |
Ne mažesnė už 1 |
3,20 |
1,96 |
| Kritinio likvidumo koeficientas |
Žemesnė nei 0,5 reikšmė laikoma nepatenkinama |
2,92 |
1,66 |
| Absoliutaus likvidumo koeficientas |
Intervalas nuo 0,5-1, kuo didesnis šis rodiklis, tuo įstaiga finansiškai atsparesnė trumpuoju laikotarpiu |
1,84 |
0,78 |
| Įsiskolinimų koeficientas |
Norma iki 0,5 |
0,18 |
0,19 |
Laikinai einantis direktoriaus pareigas Agnius Karmonas
Finansų vadovė Salomėja Nainienė