I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Vaiko vidutinės priežiūros priemonės įgyvendinimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato vaikų socializacijos centro (toliau – Centras) paskirtį, grupių sudarymą, individualaus vaiko vidutinės priežiūros priemonės vykdymo plano sudarymą, resocializacijos ir pasirengimo socialinei integracijai procesų organizavimą ir dalyvių funkcijas, reikalavimus Centro personalui ir aplinkai.
2. Aprašas grindžiamas Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatyme nustatytais principais. Taip pat šiais principais:
2.1. personalizuoto ugdymo principu, kai ugdymo procesas atitinka kiekvieno vaiko poreikius, gebėjimus, gabumus, mokymosi būdus ir tempą, vaikai patys kuria savo žinojimą, keldami tikslus, planuodami, nuolat reflektuodami bei įsivertindami.
2.2. stigmatizavimo vengimo principu, kai atsisakoma formalių institucinių požymių Centro aplinkoje bei vaiko padaryto teisės pažeidimo vertinimo personalo veikloje.
3. Vaikams, kuriems skirta auklėjamojo poveikio priemonė Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nustatytais atvejais, Aprašo nuostatos taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja Lietuvos Respublikos baudžiamajam kodeksui ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksui.
4. Resocializacija Apraše suprantama kaip vidutinės priežiūros priemonės vykdymo metu taikomų veiksmų ir priemonių visuma, kuria siekiama formuoti ir įtvirtinti visuomenei priimtinas vaiko nuostatas ir elgesį.
5. Apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme, Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatyme (toliau – Įstatymas).
II SKYRIUS
CENTRO PASKIRTIS, GRUPIŲ SUDARYMAS
6. Centras yra valstybinė bendrojo ugdymo mokyklų grupei priskiriama specializuota įstaiga, skirta delinkventinio elgesio vaikams, kuriems Įstatymo nustatyta tvarka paskirta vidutinės priežiūros priemonė.
7. Centro paskirtis – formuoti ir įtvirtinti socialiai priimtiną vaikų elgesį, didinti jų psichologinį atsparumą ydingam socialinės aplinkos poveikiui, padėti susigrąžinti mokymosi motyvaciją, užtikrinant ugdymą, mokymosi ir švietimo pagalbos teikimą.
8. Centras gali būti specializuotas arba jame gali būti steigiamos specializuotos vaikų grupės pagal lytį, amžių, psichikos ir elgesio sutrikimus. Vaikų skaičių Centre nustato švietimo ir mokslo ministras, tačiau jis negali viršyti 32 vaikų.
9. Centre sudaromos uždaro ir pusiau atviro tipų grupės.
9.1. Uždaro tipo grupėje esantis vaikas gali: išvykti iš Centro teritorijos tik su jį lydinčiais Centro darbuotojais ar įgaliotais asmenimis; ne mažiau kaip 3 kartus per savaitę laiškais, elektroniniu paštu ar Centro telefonu bendrauti su savo tėvais (globėjais, rūpintojais) ar kitais artimaisiais, jei tai neprieštarauja jo interesams.
9.2. Pusiau atviro tipo grupėje esantis vaikas gali: savarankiškai išeiti iš Centro teritorijos, gavęs auklėtojo leidimą; savarankiškai atlikti mokytojų, švietimo pagalbos specialistų paskirtas užduotis kitose įstaigose; vykti atostogų Centro vadovo sprendimu; kasdien laiškais, elektroniniu paštu ar Centro telefonu bendrauti su savo tėvais (globėjais, rūpintojais) ar kitais artimaisiais, draugais, jei tai neprieštarauja jo interesams.
10. Grupėje gali būti ne daugiau kaip 8 vaikai. Grupės sudaromos, atsižvelgiant į vaikų amžių, brandą, individualius psichosocialinius ypatumus. Grupių skaičių Centre nustato švietimo ir mokslo ministras. Sprendimą dėl vaiko apgyvendinimo konkrečioje grupėje priima Centro vadovas, atsižvelgęs į švietimo pagalbos specialistų ir auklėtojų pateiktus siūlymus. Vaikų atostogų metu grupių skaičius gali būti mažinamas.
III SKYRIUS
INDIVIDUALUS VAIKO VIDUTINĖS PRIEŽIŪROS PRIEMONĖS VYKDYMO PLANAS
11. Kiekvienam vaikui vidutinės priežiūros priemonė įgyvendinama pagal jam parengtą Individualų vaiko vidutinės priežiūros arba auklėjamojo poveikio priemonės vykdymo planą (toliau – Planas), kurio sudėtinė dalis yra vaiko individualus ugdymo planas.
12. Planą rengia švietimo pagalbos specialistai, vaiko auklėtojai ir mokytojai. Plano rengime taip pat dalyvauja vaikas, jo tėvai (globėjai, rūpintojai), pagal poreikį – kitų suinteresuotų institucijų atstovai.
13. Planas turi apimti: vaiko ugdymą(si) pagal formaliojo švietimo ir neformaliojo vaikų švietimo, socialinių įgūdžių ugdymo programas, socialinių ir emocinių įgūdžių ugdymo, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos ar intervencijos, elgesio korekcijos ir kitas programas, vaikui teikiamą švietimo pagalbą.
14. Planas rengiamas atlikus vaiko pedagoginį, psichosocialinį, elgesio rizikos įvertinimą, nustačius vaiko mokymosi pasiekimų lygį, sunkumus, įvertinus turimą mokymosi patirtį, poreikius, išanalizavus kitą su vaiku susijusią informaciją ir įvertinus mokytojų, auklėtojų, švietimo pagalbos specialistų pateiktas išvadas ir rekomendacijas.
15. Planas sudaromas atsižvelgiant į vaiko amžių, brandą, lytį, psichikos ir fizines savybes, sveikatą, ugdymosi poreikius, turimus socialinius įgūdžius, jame keliami ilgalaikiai, pamatuojami ir vaikui pasiekiami tikslai, numatomos priemonės, orientuotos į vaiko galias bei patiriamus sunkumus.
16. Su Planu supažindinamas Centro vadovas, pavaduotojas ugdymui, mokytojai, auklėtojai ir švietimo pagalbos specialistai, jei jie nedalyvavo rengiant Planą. Plano įgyvendinimą koordinuoja Centro vadovo paskirtas auklėtojas.
17. Kas savaitę Plano įgyvendinimą, pasiektus savaitės tikslus aptaria auklėtojas ir vaikas. Prireikus, aptarime dalyvauja švietimo pagalbos specialistai ir mokytojai.
18. Kas mėnesį Planas peržiūrimas švietimo pagalbos specialistams, auklėtojui, vaikui aptarus jo įgyvendinimą, prireikus, jis koreguojamas.
19. Ugdymo procesas organizuojamas vadovaujantis pagrindinio ugdymo programų bendraisiais ugdymo planais, bendrosiomis programomis, kitais ugdymo organizavimą reglamentuojančiais dokumentais, kuriuos tvirtina švietimo ir mokslo ministras. Ugdymo turinys gali būti integruojamas pagal ugdymo sritis, teorinis mokymasis derinamas su aktyvia praktine, projektine veikla. Vaiko mokymasis gali būti organizuojamas pagal produktyviojo mokymo programą, atitinkančią pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį, profesinio mokymo programą ar jos modulius. Esant poreikiui, vaikui sudaromos sąlygos mokytis pagal vidurinio ugdymo programą nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu teisės aktų nustatyta tvarka.
20. Ugdymo procesui organizuoti sudaromos klasės (jungtinės klasės). Vaikų skaičius klasėje (jungtinėje klasėje) – ne didesnis kaip 8 vaikai. Atsižvelgiant į vaikų mokymosi pasiekimų lygį, mokymosi galias ir gebėjimus, gali būti sudaromos laikinosios grupės.
21. Neformalusis vaikų švietimas yra orientuotas į vaiko pažinimo, saviraiškos poreikių tenkinimą, bendrųjų kompetencijų ugdymą, prasmingo ir aktyvaus vaiko dalyvavimo užtikrinimą. Neformaliojo vaikų švietimo veiklomis ugdomos vaikų socialinės ir emocinės, kultūrinės, pažinimo, komunikavimo, pilietinės, kūrybiškumo, ugdymo karjerai ir kitos kompetencijos. Neformalusis vaikų švietimas organizuojamas įgyvendinant neformaliojo vaikų švietimo, elgesio korekcijos, socialinių emocinių įgūdžių ugdymo, sveikos gyvensenos skatinimo, smurto ir patyčių, seksualinės prievartos, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos, intervencijos ar kitas programas, projektus, kitas neformaliojo švietimo veiklas.
IV SKYRIUS
RESOCIALIZACIJOS IR PASIRENGIMO SOCIALINEI INTEGRACIJAI PROCESŲ ORGANIZAVIMAS
22. Resocializacijos procesas Centre vyksta trimis etapais: adaptacijos, poadaptacijos ir pasirengimo socialinei integracijai.
23. Adaptacijos etapo tikslas – pažinti vaiką, jo ugdymosi poreikius ir galias, padėti jam prisitaikyti prie naujos aplinkos, suplanuoti veiksmus sėkmingai vaiko resocializacijai. Adaptacijos etapas trunka iki 2 mėnesių. Adaptacijos etapą sudaro trys dalys:
23.1. pirmoji adaptacijos etapo dalis trunka iki 3 dienų. Atvykęs į Centrą vaikas apgyvendinamas atskirai, vaikas rašo patekimo į Centrą istoriją, Centro administracija supažindina vaiką su Centro tvarka ir taisyklėmis; švietimo pagalbos specialistai atlieka pirminį vaiko pedagoginį, psichosocialinį, elgesio rizikos įvertinimą ir, remdamiesi vaiko stebėjimo ir įvertinimo duomenimis, pateikia siūlymą Centro vadovui, kokia konkreti uždaro tipo grupė vaikui tinkamiausia;
23.2. antroji adaptacijos etapo dalis trunka iki 2 savaičių. Vaikas būna uždaro tipo grupėje, mokosi pagal formaliojo švietimo ir neformaliojo vaikų švietimo, socialinių įgūdžių ugdymo programas. Švietimo pagalbos specialistai, auklėtojai ir mokytojai tęsia vaiko pedagoginį, psichosocialinį, elgesio rizikos vertinimą. Šio etapo dalies pabaigoje parengiamos išvados apie vaiko asmenybės bruožus, vertybines nuostatas, socialinius įgūdžius, galias ir sunkumus, ugdymosi poreikius, mokymosi pasiekimus ir sunkumus, žinių lygį, mokymosi stilių, tempą ir kitus svarbius aspektus, kuriais remiantis parengiamas Planas;
23.3. trečioji adaptacijos etapo dalis trunka iki 6 savaičių. Vaikas būna uždaro tipo grupėje, mokosi pagal formaliojo švietimo ir neformaliojo vaikų švietimo, socialinių įgūdžių ugdymo programas, dalyvauja socialinių emocinių įgūdžių ugdymo, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos ar intervencijos, elgesio korekcijos ar kitose programose, vaikui teikiama mokymosi, švietimo pagalba. Plano įgyvendinimas nuolat stebimas ir tikslinamas.
24. Poadaptacijos etapo tikslas – padėti vaikui atsisakyti netinkamo elgesio ugdant socialines emocines kompetencijas, vertybines nuostatas, formuojant pozityvų savęs vertinimą, identifikuojant asmenybės galias. Šio etapo metu siekiama įtvirtinti pageidaujamo elgesio modelius, sudarant palankias sąlygas bei palaipsniui suteikiant vaikui vis daugiau atsakomybės įgytas žinias bei įgūdžius praktiškai pritaikyti Centre ar už jo ribų. Atsižvelgiant į Plano įgyvendinimo metu pasiektus rezultatus vaikas būna uždaro ar pusiau atviro tipo grupėje.
25. Poadaptacijos etapo metu vaikas mokosi pagal formaliojo švietimo ir neformaliojo vaikų švietimo, socialinių įgūdžių ugdymo programas, dalyvauja socialinių ir emocinių įgūdžių ugdymo, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos ar intervencijos, elgesio korekcijos ar kitose programose, Centro ar partnerių vykdomuose projektuose, vaikui teikiama mokymosi, švietimo pagalba. Vaikas gali dalyvauti savanoriškoje, socialinėje (karitatyvinėje) veikloje, padedančioje vaikui ugdytis pagarbos, rūpinimosi, pagalbos kitam vertybines nuostatas, taip pat kitose vietos bendruomenės organizuojamose sveikatą, fizinį aktyvumą, kūrybiškumą, pilietiškumą skatinančiose veiklose.
26. Pasirengimo socialinei integracijai etapo tikslas – padėti vaikui modeliuoti ateities perspektyvą ir pasirengti grįžti į vietos bendruomenę. Šiame etape numatoma daugiau veiklų už Centro ribų, organizuojamos vaikų savipagalbos grupės ateities planavimo klausimais, kitos veiklos, padedančios vaikui pasirengti sugrįžti ir integruotis vietos bendruomenėje.
27. Pasirengimo socialinei integracijai etape vaikas mokosi pagal formaliojo švietimo ir neformaliojo vaikų švietimo programas, socialinių įgūdžių ugdymo programas, dalyvauja socialinių emocinių įgūdžių ugdymo, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos ar intervencijos, elgesio korekcijos ar kitose programose, vaikui teikiama mokymosi, švietimo pagalba. Švietimo pagalbos specialistai, auklėtojai ir mokytojai atlieka pakartotinį vaiko pedagoginį, psichosocialinį, elgesio rizikos įvertinimą ir kartu su vaiku jį aptaria, konsultuoja vaiko tėvus (globėjus, rūpintojus), teikia rekomendacijas suinteresuotoms institucijoms savivaldybėje dėl vaiko socialinės integracijos.
28. Pasirengimo socialinei integracijai etapo metu vaikas būna pusiau atviro tipo grupėje ne mažiau kaip 2 mėnesius iki vaiko vidutinės priežiūros priemonės vykdymo termino pabaigos. Tais atvejais, kai šiame etape vaiko resocializacija nėra sėkminga, t. y. nepavyksta pasiekti Plane numatytų tikslų, Centro vadovas Įstatymo nustatyta tvarka gali kreiptis į savivaldybės administracijos direktorių dėl vaiko vidutinės priežiūros priemonės vykdymo termino pratęsimo arba, esant poreikiui – dėl vaiko vidutinės priežiūros priemonės vykdymo vietos pakeitimo. Jei Įstatymo nustatyta tvarka vaiko vidutinės priežiūros priemonės vykdymo terminas pratęsiamas arba pakeičiama vaiko vidutinės priežiūros priemonės vykdymo vieta, vaikas perkeliamas į uždaro tipo grupę, resocializacija vyksta pagal poadaptacijos etape numatytas veiklas. Jei vaiko resocializacija poadaptacijos etape vyksta sėkmingai, t. y. pavyksta pasiekti Plane numatytus tikslus ir vaikas būna atviro tipo grupėje nepertraukiamai ne mažiau 3 mėnesius, Centro vadovas, švietimo pagalbos specialistai ir vaiko auklėtojai Įstatymo nustatyta tvarka gali kreiptis į savivaldybės administracijos direktorių dėl vaiko vidutinės priežiūros priemonės panaikinimo nepasibaigus jos vykdymo terminui arba pakeitimo minimalios priežiūros priemone.
29. Likus ne mažiau kaip 2 savaitėms iki vaiko vidutinės priežiūros termino pabaigos, parengiamas vaiko socialinės integracijos planas, kurį rengiant dalyvauja Centras, vaikas, jo tėvai (globėjai, rūpintojai), savivaldybės administracijos atstovai ir kiti suinteresuoti asmenys ir institucijos. Socialinės integracijos plane nurodomos priemonės, jų įgyvendinimo trukmė, vykdantys asmenys, laukiami rezultatai. Socialinės integracijos plano vykdymo rezultatai periodiškai aptariami su visais jo vykdyme dalyvaujančiais asmenimis, prireikus, jis gali būti koreguojamas.
30. Siekiant užtikrinti veiksmingus vaiko resocializacijos ir socialinės integracijos procesus, jo tėvams (globėjams, rūpintojams) koordinuotai teikiamos paslaugos švietimo ir mokslo ministro, socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.
V SKYRIUS
RESOCIALIZACIJOS PROCESO DALYVIŲ FUNKCIJOS
31. Resocializacijos proceso metu:
31.1. Centras:
31.1.1. užtikrina vaiko resocializacijai reikalingas sąlygas ir tinkamas priemones personalizuodamas ugdymą(si) pagal formaliojo ir neformaliojo švietimo, socialinių įgūdžių ugdymo programas, teikia mokymosi, švietimo pagalbą, sudaro saugias, sveikas, artimas šeimos aplinkai gyvenimo sąlygas, atitinkančias jo amžių, lytį, sveikatą ir brandą;
31.1.2. konsultuoja vaiko tėvus (globėjus, rūpintojus) vaiko ugdymo (-si), jo pažangos ir pasiekimų, vidutinės priežiūros priemonės vykdymo klausimais, teikia rekomendacijas dėl sėkmingos vaiko resocializacijos ir socialinės integracijos;
31.1.3. teikia išvadas savivaldybės administracijos direktoriui apie vidutinės priežiūros priemonės vykdymo eigą, vaiko tėvų (globėjų, rūpintojų) teisių įgyvendinimą ir pareigų vykdymą, kitus sėkmingai vaiko resocializacijai svarbius veiksnius;
31.1.4. atlieka kitas Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatyme nustatytas funkcijas;
31.2. savivaldybės administracijos direktorius teisės aktų nustatyta tvarka užtikrina koordinuotų paslaugų teikimą vaiko tėvams (globėjams, rūpintojams) vaiko vidutinės priežiūros priemonės vykdymo metu, o jai pasibaigus – vaikui ir jo tėvams (globėjams, rūpintojams);
31.3. vaiko tėvai (globėjai, rūpintojai) dalyvauja rengiant, įgyvendinant Planą, aptariant jo įgyvendinimo rezultatus, nuolat palaiko ryšius su vaiku, domisi jo pasiekimais, elgesio pokyčiais, bendradarbiauja su Centru, vykdo jų pateiktas rekomendacijas, užtikrina tinkamas priežiūros ir gyvenimo sąlygas vaikui atostogų metu, vykdo kitas Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatyme nustatytas pareigas.
32. Centras, ne vėliau kaip likus 1 mėnesiui iki vidutinės priežiūros vykdymo pabaigos, raštu informuoja savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisiją, kitus Įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 13 punkte nurodytus asmenis ir institucijas apie numatomą vaiko sugrįžimą iš Centro, pateikia informaciją apie vaiko elgesio pokyčius, poreikius, galimybes bei rekomendacijas dėl vaiko socialinės integracijos į visuomenę.
33. Centras, praėjus 1 mėnesiui po vaiko grįžimo į bendruomenę su savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisija, vaiko tėvais (globėjais, rūpintojais), kitais socialinės integracijos plano įgyvendinime dalyvaujančiais asmenimis aptaria vaiko socialinės integracijos plano įgyvendinimą, pasiektus rezultatus.
VI SKYRIUS
CENTRO PERSONALAS
34. Centre dirba vadovas, pavaduotojai, mokytojai, auklėtojai, švietimo pagalbos specialistai, asmens sveikatos priežiūros specialistas, aptarnaujantysis personalas, kiti darbuotojai.
35. Mokytojai, švietimo pagalbos specialistai, auklėtojai geba parinkti ir taikyti įvairias ugdymo ir švietimo pagalbos teikimo strategijas, išmano svarbiausius vaiko raidos ir asocialaus elgesio psichologinius aspektus, geba dirbti komandoje, tinkamai reaguoti į krizines ar konfliktines situacijas, operatyviai priimti sprendimus, yra motyvuoti siekti asmeninio ir profesinio tobulėjimo, nuolat atnaujindami žinias ir įgūdžius, atlikdami savo veiklos įsivertinimą, remdamiesi geriausia praktika, reflektuodami apie savo ir kito žmogaus jausmus.
36. Darbuotojai laikosi pozityvių vertybių, pasižymi psichologine branda, yra susipažinę su pagrindinėmis vaiko teisėmis ir jų įgyvendinimo principais, nuosekliai laikosi įstaigos vertybių, darbo tvarkos taisyklių, kuria ir palaiko Centro tradicijas bei pozityvią personalo kultūrą.
37. Centre organizuojant produktyvųjį mokymąsi su vaikais dirba ne mažiau kaip 2 produktyviojo mokymosi mokytojai, išklausę atitinkamą kvalifikacijos tobulinimo programą mokytojams, diegiantiems produktyvųjį mokymąsi, ir turintys tai patvirtinantį pažymėjimą.
38. Švietimo pagalbą Centre teikia švietimo pagalbos specialistų komanda: esant 20 ir daugiau vaikų rekomenduojama ne mažiau kaip 2 psichologai, 2 socialiniai pedagogai, 1 specialusis pedagogas.
39. Rekomenduojama, kad auklėtojais uždaro ir pusiau atviro tipo grupėse dirbtų asmenys, turintys teisę dirbti socialiniais pedagogais.
VII SKYRIUS
CENTRO APLINKA
40. Centre kuriama vaiko ugdymuisi palanki aplinka, pagrįsta visų dirbančių darbuotojų ir vaikų tarpusavio pasitikėjimu ir bendradarbiavimu, skatinanti teigiamą vaiko požiūrį į mokymą(si), didinanti vaiko savigarbą, pasitikėjimą savimi, motyvuojanti, stiprinanti atsakomybę.
41. Centre siekiama kurti ir palaikyti pozityvią personalo kultūrą, saugią psichologinę aplinką, kuri remtųsi aiškių elgesio normų nustatymu, darbuotojų tikėjimu vaikų galimybėmis pozityviai keistis, šiltais ir geranoriškais, bendradarbiavimu grįstais santykiais, rūpinimusi emocine vaikų gerove, psichologiniu saugumu, atsakomybės už savo elgesį skatinimu, konstruktyvaus elgesio pavyzdžio rodymu, sudarytų sąlygas vaikams kritiškai mąstyti.
42. Ugdymui organizuoti skirta aplinka turi skatinti vaikų aktyvumą, smalsumą, tenkinti jų pažinimo poreikius išbandyti įvairius veiklos būdus, eksperimentuoti, kritiškai mąstyti, siekiama diegti šiuolaikines informacines technologijas, naudoti modernią įrangą ir kitas mokymui(-si) ir ugdymui(-si) skirtas priemones. Vaikai gali naudotis internetu tik prižiūrimi mokytojų, auklėtojų ar švietimo pagalbos specialistų. Saugiam interneto naudojimui užtikrinti turi būti įdiegta šiam tikslui skirta programinė įranga.
43. Vaikų gyvenimui ir ugdymui skirtoje aplinkoje turi būti naudojamos vaikų poreikius ir patrauklias užimtumo formas atitinkančios priemonės (lauko ir vidaus sporto inventorius, ugdomieji žaidimai ir kt.).
44. Fizinė aplinka turi būti edukuojanti, patraukli, saugi, estetiška, jauki, funkcionali. Fizinę aplinką sudaro: administracinės patalpos, ugdymui skirtos patalpos, gyvenamosios patalpos, bendrai veiklai skirtos patalpos, universalus aikštynas.
45. Administracinėms patalpoms priskiriama: kabinetai Centro vadovui ir pavaduotojams, švietimo pagalbos specialistams, mokytojams, asmens sveikatos priežiūros specialistui, patalpa konsultacijoms, relaksacinė patalpa vaikui pabūti atskirai ar nusiraminti, personalo kambarys.
46. Ugdymui skirtoms patalpoms priskiriama: patalpos ugdytis individualiai ar grupėje, patalpos technologiniam ir profesiniam mokymui ir (ar) produktyviojo mokymosi organizavimui. Siūloma, kad produktyvusis mokymasis vyktų nuolatinėse, tik šiam mokymuisi skirtose patalpose. Prie produktyviojo mokymosi organizavimui skirtų patalpų priskirtinos ir tos patalpos, kuriose vyksta praktinis mokymasis.
47. Rekomenduojama, kad uždaro ir pusiau atviro tipo grupių gyvenamosioms patalpoms būtų skirtos šios patalpos: vaikų kambariai, auklėtojo kambarys, svetainė ir virtuvė.
48. Rekomenduojama, kad bendrai veiklai būtų skirtos šios patalpos: universali salė sportui ir renginiams, treniruoklių patalpa, virtuvė su nedideliu valgomuoju, susitikimų su vaiko tėvais (globėjais, rūpintojais) kambariai.
49. Centro teritorija aptverta, tamsiu paros metu apšviesta, rekomenduojama teritoriją visą parą stebėti vaizdo kameromis.
VIII SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
50. Centrams nuolat teikiama metodinė pagalba, siekiant juos aprūpinti ugdymui ir švietimo pagalbos teikimui reikalingomis priemonėmis, konsultuoti veiklos organizavimo klausimais, sudaromos sąlygos darbuotojams tobulinti kvalifikaciją, Centrų komandoms organizuojamas profesinių santykių konsultavimas.
51. Centras bendradarbiauja su Įstatyme nurodytomis įstaigomis ir asmenimis, vietos bendruomene, kurios teritorijoje yra Centras, kitais Centrais, mokslininkais, nevyriausybinėmis organizacijomis, užsienio partneriais, savanoriais ir studentais.
