LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL NACIONALINĖS MUZIEJŲ KONCEPCIJOS PAGAL TVARAUS VYSTYMOSI PRINCIPUS PATVIRTINIMO
2018 m. spalio 25 d. Nr. ĮV-755
Vilnius
Įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo“, II prioriteto „Švietimo, kultūros ir mokslo paslaugų kokybės bei efektyvumo didinimas“ 2.3. krypties „Kultūros, švietimo ir mokslo institucijų tinklo, valdymo, karjeros ir finansavimo sistemų pertvarka“ 2.3.6. darbo „Strateginio Lietuvos kultūros vaidmens valstybės politikoje įtvirtinimas ir tvaraus finansavimo modelio įgyvendinimo sąlygų užtikrinimas“ 9 veiksmą „Nacionalinės muziejų koncepcijos pagal darnios plėtros principus sukūrimas ir išbandymas“:
2. R e k o m e n d u o j u nacionaliniams, respublikiniams, savivaldybių ir kitiems muziejams bei jų savininko teises ir pareigas įgyvendinančioms institucijoms, organizuojant muziejaus veiklą, vadovautis šio įsakymo 1 punktu patvirtintos Nacionalinės muziejų koncepcijos pagal tvaraus vystymosi principus nuostatomis.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos kultūros ministro
2018 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. ĮV-755
NACIONALINĖ MUZIEJŲ KONCEPCIJA PAGAL TVARAUS VYSTYMOSI PRINCIPUS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Nacionalinė muziejų koncepcija pagal tvaraus vystymosi principus (toliau – Koncepcija) nustato muziejų kuriamas pridėtines vertes, muziejų tvaraus vystymosi kryptis, muziejų tinklą ir jo valstybinį valdymą bei muziejaus steigėjo įsipareigojimus ir muziejų finansavimą.
2. Koncepcija parengta įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo“ patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano II prioriteto „Švietimo, kultūros ir mokslo paslaugų kokybės bei efektyvumo didinimas“ 2.3. krypties „Kultūros, švietimo ir mokslo institucijų tinklo, valdymo, karjeros ir finansavimo sistemų pertvarka“ 2.3.6. darbo „Strateginio Lietuvos kultūros vaidmens valstybės politikoje įtvirtinimas ir tvaraus finansavimo modelio įgyvendinimo sąlygų užtikrinimas“ 9 veiksmą „Nacionalinės muziejų koncepcijos pagal darnios plėtros principus sukūrimas ir išbandymas“.
3. Koncepcijos nuostatos atitinka Lietuvos pažangos strategijos „Lietuva 2030“, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gegužės 15 d. nutarimu Nr. IX-2015 „Dėl valstybės pažangos strategijos „Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“ patvirtinimo“, Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 „Dėl Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos patvirtinimo ir įgyvendinimo“, Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 metų, priimtos Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 2015 m. rugsėjo 25 d., Konvencijos dėl kultūros raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo, ratifikuotos 2006 m. gruodžio 14 d. įstatymu Nr. X-983 „Dėl Konvencijos dėl kultūrų raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo ratifikavimo“, Rekomendacijų dėl muziejų ir kolekcijų apsaugos ir populiarinimo, jų įvairovės ir visuomeninio vaidmens, 2015 m. lapkričio 17 d. priimtų UNESCO Generalinės asamblėjos, Muziejų plėtros strateginių krypčių 2015–2020 metams, patvirtintų Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2015 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. ĮV-247 „Dėl Muziejų plėtros strateginių krypčių 2015–2020 metams patvirtinimo“, „Tarptautinio muziejų statistikos“ standarto (ISO 18461:2016) nuostatas.
4. Koncepcija parengta atsižvelgiant į darbo grupės, sudarytos Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2017 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. ĮV-1007 „Dėl darbo grupės Nacionalinei muziejų koncepcijai pagal darnios plėtros principus parengti sudarymo“, diskusijas ir siūlymus.
5. Koncepcijos pavadinime vartojama sąvoka „tvarus vystymasis“ nurodomas siekis šiuo dokumentu pabrėžti patvarų vyksmą ir kokybinius pokyčius muziejų sektoriuje, skirtus visuomenės dabarties ir ateities poreikiams patenkinti.
6. Koncepcijoje vartojamos sąvokos:
6.1. Muziejus – tai vieša, nesiekianti pelno, visuomenei ir jos tobulėjimui atvira institucija, kuri siekdama suteikti visoms visuomenės grupėms pažinimo, ugdymo, studijų, kūrybiškumo sklaidos, kokybiško laisvalaikio galimybes, sistemingai renka žmonijos ir ją supančios aplinkos materialius ir nematerialius liudijimus, juos tyrinėja, eksponuoja, populiarina ir saugo ateities kartoms.
II SKYRIUS
MUZIEJŲ MISIJA, VIZIJA IR KURIAMOS PRIDĖTINĖS VERTĖS
7. Muziejaus misija – formuoti žmogaus istorinę, kultūrinę, socialinę patirtį, aktyviai ir įtaigiai, tradicinėmis ir šiuolaikinėmis komunikacijos priemonėmis pristatant visuomenei muziejuose saugomus, restauruojamus ir tyrinėjamus žmonijos ir ją supančios aplinkos materialius ir nematerialius liudijimus, laikantis atvirumo, bendradarbiavimo, socialinės atsakomybės ir tvaraus vystymosi principų.
9. Muziejai, įgyvendindami savo misiją, vadovaujasi šiomis vertybėmis: atsakomybė, atvirumas, kompetencija, kūrybiškumas, pagarba.
10. Muziejai kuria pridėtinę vertę valstybei kultūros, švietimo, mokslo, ekonomikos, aplinkosaugos, socialinėje ir kultūrinės diplomatijos srityse.
10.1. Muziejai kuria kultūrinę vertę, išsaugodami ir aktualindami kultūros paveldą nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis. Muziejuose saugomas, restauruojamas ir tyrinėjamas kilnojamasis ir nekilnojamasis paveldas yra tapatumo, žinių, kūrybiškumo, turiningų pramogų ir poilsio šaltinis; muziejai pristato paveldą visuomenei (ekspozicijos, parodos, kultūros, mokslo, edukacijos, pramoginiai renginiai), prisidėdami prie istorinės atminties, brandžios šiuolaikinės tapatybės ir kritinio mąstymo ugdymo bei užtikrindami turiningą visuomenės laisvalaikį.
10.2. Muziejai kuria edukacinę vertę, reaguodami į nuolat kintančius visuomenės poreikius. Remdamiesi kaupiamų rinkinių specifika, kuria programas mokiniams, derindami jas su formaliojo ugdymo programomis, padėdami siekti numatytų ugdymo(-si) tikslų. Muziejai yra pridėtinę vertę turinti ugdymo(-si) terpė, kuri leidžia ugdymo(-si) procesą praturtinti autentiškais artefaktais. Muziejai aktyviai bendradarbiauja su neformaliojo švietimo ir kitomis įstaigomis. Ekspozicijose ir parodose sudaro galimybes mokytis įvairių kartų žmonėms, specialiomis veiklomis, renginiais skatina visuomenės darnų vystymąsi, savo šalies kultūrinio ir istorinio savitumo suvokimą bei pasaulio raidos pažinimą.
10.3. Muziejai kuria mokslinę vertę, plėtodami muziejaus rinkinių tyrimus ir jų rezultatų sklaidą, prisidėdami prie istorijos, kultūros, meno, gamtos ir kitų mokslų bei muziejininkystės vystymosi ir naudodami tyrimų rezultatus muziejaus turiniui plėtoti (ekspozicijoms, parodoms, edukacinėms programoms, e. produktams, leidiniams, renginiams). Muziejai bendradarbiauja su nacionalinėmis ir tarptautinėmis mokslo ir studijų institucijomis bei mokslininkais, suteikdami jiems fizines ir virtualias galimybes tirti muziejaus rinkinius, kuruoti parodas, organizuoti mokslo renginius.
10.4. Muziejai yra šalies kultūros industrijos dalis ir kuria ekonominę vertę. Muziejai savo paslaugomis generuoja pajamas, tačiau tai nėra jų veiklos pagrindinis siekis. Muziejai prisideda prie turizmo vystymo, įskaitant kitų su tuo susijusių verslų skatinimą (viešbučiai, maitinimo įstaigos, transportas, kt.); skatina kūrybinių industrijų plėtrą (architektūra, dizainas, grafinis, dizainas, kinas, fotografija, programavimas, reklama, kt.); muziejai kuria darbo vietas, nuolat rūpinasi muziejų darbuotojų kompetencijų ugdymu, prisideda prie visuomenės užimtumo didinimo, skatindami savanorystę ir kitas aktyvaus dalyvavimo formas.
10.5. Muziejai kuria aplinkosauginę vertę, puoselėdami gamtos ir kultūros paveldą. Muziejai skatina visuomenės aplinkosauginį sąmoningumą (ekspozicijos, parodos, edukaciniai projektai, kultūros renginiai, mokslo ir švietimo konferencijos); pagal galimybes efektyviai naudoja gamtos ir materialinius išteklius (siekia modernizuoti pastatus ir inžinerinę įrangą); glaudžiai bendradarbiauja tarpusavyje ir su kitais partneriais, didindami išteklių naudojimo efektyvumą (palankios sąlygos keitimuisi eksponatais, įranga ir kt.).
10.6. Muziejai kuria socialinę vertę, būdami patrauklia socialinio bendrabūvio ir komunikacijos erdve ir sudarydami galimybes visiems naudotis muziejaus kuriamais produktais bei teikiamomis paslaugomis. Muziejai prisideda prie istorinės atminties, tapatumo ir kultūrų įvairovės puoselėjimo, didina regionų patrauklumą, gerina gyvenimo juose kokybę, ugdo bendruomeniškumą bei puoselėja visuomenės socialinę integraciją ir sanglaudą; muziejai yra pritaikyti specialių poreikių turintiems žmonėms bei prisideda prie visuomenės gerovės kūrimo (edukaciniai, socialiniai, kultūros, sveikatinimo projektai); muziejai yra atviri šaliai ir pasauliui (regioninis, tarptautinis bendradarbiavimas).
10.7. Muziejai kuria kultūrinės diplomatijos vertę, atskleisdami Lietuvos valstybingumo ir kultūros raidą tarptautiniame kontekste. Muziejai prisideda formuojant valstybės įvaizdį dalyvaudami tarptautiniuose projektuose, reprezentuojančiuose mūsų šalį, jos istoriją, kultūros paveldą bei šiuolaikinę kultūrą ir Lietuvoje pristatydami pasaulio istorijos, kultūros, meno vertybes, vykdydami užsienyje esančių lituanistinių vertybių paiešką ir įsigijimą bei įvairiomis formomis (leidiniai, parodos, mokslo, kultūros ir edukacijos renginiai ir kt.) siekdami sugrąžinti informaciją apie juos į visuomenės istorinę atmintį.
III SKYRIUS
MUZIEJŲ TVARAUS VYSTYMOSI KRYPTYS
11. Istoriškai susiformavę muziejų rinkiniai bei jų įvairovė lemia muziejų unikalumą ir išskirtinumą ir yra neskaidomi. Muziejaus rinkiniai formuojami kryptingai ir atsakingai, atsižvelgiant į jų istoriją, muziejaus tipą pagal jo rinkiniuose dominuojančias vertybes, priklausymo muziejų tinklui pobūdį (nacionaliniai, valstybiniai, savivaldybių ir kt.) ir pritarus steigėjui.
12. Muziejai, kurdami kultūrinę vertę siekia profesionalaus ir efektyvaus istorijos, kultūros ir gamtos paveldo rinkinių vystymo ir valdymo, užtikrinant rinkinių tęstinumą, paveldo išsaugojimą, tyrinėjimą bei perdavimą ateities kartoms; rengia visuomenę pažinimo procese dalyvauti skatinančias ekspozicijas ir parodas bei kitomis muziejinės veiklos formomis aktyviai dalyvauja kultūriniame visuomenės gyvenime.
13. Muziejai, kurdami edukacinę vertę vykdo edukacines veiklas, siekia tapti aktyviais formaliojo ir neformaliojo švietimo bei mokymosi visą gyvenimą proceso dalyviais, bendradarbiauja su švietimo įstaigomis, pilietinėmis ir bendruomeninėmis organizacijomis.
14. Muziejai, kurdami mokslinę vertę skatina muziejų misiją atitinkančius mokslinius tyrimus, interpretuodami ir pristatydami jų rezultatus Lietuvos ir pasaulio mokslo ir kultūros kontekste.
15. Muziejai, kurdami ekonominę vertę užtikrina kuo veiksmingesnį ir efektyvesnį finansinių, žmogiškųjų ir kitų išteklių naudojimą, siekia tapti aktyviais ekonomikos veikėjais, reikšmingai prisidėdami prie turizmo, su juo susijusių verslų ir kūrybinių industrijų plėtros.
16. Muziejai, kurdami aplinkosauginę vertę skatina atsakingą ir tvarų gamtos išteklių naudojimą, savo veikloje taikydami aplinką tausojančias technologijas bei ugdo visuomenės aplinkosauginį sąmoningumą.
17. Muziejai, kurdami socialinę vertę siekia aktyviai dalyvauti socialinės integracijos ir sanglaudos procesuose, didina visuomenės užimtumą skatindami savanorystę bei dalyvauja visuomenės sveikatinimo procesuose.
IV SKYRIUS
MUZIEJŲ TINKLAS IR JO VALSTYBINIS VALDYMAS
19. Muziejų tinklą Lietuvoje sudaro: nacionaliniai, valstybiniai, savivaldybių ir kiti muziejai bei ne pelno siekiantys juridiniai asmenys, vykdantys muziejines veiklas, kurios nustatytos jų steigimo dokumentuose, juridinio asmens statusą turinčios kolekcijos, Muziejų centras, Muziejų restauravimo centras, Muziejų skaitmeninimo ir informacijos centras, Muziejų taryba prie Kultūros ministerijos, muziejus vienijančios asocijuotos struktūros:
20. Nacionalinis muziejus – lyderiaujantis muziejus, turintis valstybei reikšmingiausius ir išsamiausius tam tikros rūšies vertybių rinkinius, geografiškai, chronologiškai ir temiškai aprėpiančius visą šalį, vykdantis išsamius muziejaus rinkinių ir kitus mokslinius tyrimus, rengiantis nacionalinės reikšmės ekspozicijas ir parodas, vykdantis muziejinę veiklą, prisidedančią šalies visuomenės švietimo ir tvaraus vystymosi, organizuojantis nacionalinės reikšmės tarptautinius ir kitus projektus bei teikiantis profesinę metodinę pagalbą Lietuvos muziejams.
21. Valstybinis muziejus – muziejus, turintis regionui, tam tikrai sričiai arba temai reikšmingus rinkinius, vykdantis muziejaus rinkinių ir kitus mokslinius tyrimus, rengiantis ekspozicijas ir parodas, vykdantis muziejinę veiklą, prisidedančią prie šalies visuomenės švietimo ir tvaraus vystymosi, organizuojantis tarptautinius ir kitus projektus bei teikiantis profesinę metodinę pagalbą savivaldybių ir kitiems muziejams.
22. Savivaldybės muziejus – muziejus, turintis savivaldybės teritorijoje ir regione susiformavusį unikalų, vietos bendruomenę telkiantį muziejaus rinkinį, vykdantis muziejaus rinkinio tyrimus, rengiantis ekspozicijas ir parodas, vykdantis kitą muziejinę veiklą, prisidedančią prie regiono bei šalies visuomenės švietimo ir tvaraus vystymosi, organizuojantis muziejinius projektus.
23. Muziejų taryba – prie Kultūros ministerijos veikianti kolegiali, patariamojo balso teisę turinti taryba, vykdanti eksperto ir konsultanto funkcijas, sprendžiant muziejų politikos formavimo ir įgyvendinimo klausimus. Muziejų tarybos sudarymo tvarką nustato ir jos nuostatus tvirtina kultūros ministras.
24. Muziejų restauravimo centras – nacionalinis specializuotas kompetencijų centras, dalyvaujantis rengiant ir įgyvendinant muziejinių vertybių restauravimo strategiją, koordinuojantis restauravimo ir su juo susijusių tyrimų bei jų sklaidos veiklas Lietuvos muziejuose, atestuojantis kilnojamųjų kultūros vertybių restauratorius, teikiantis metodinę pagalbą nacionaliniams, valstybiniams, savivaldybių ir kitiems muziejams muziejinių vertybių restauravimo ir prevencinio konservavimo bei saugojimo klausimais.
25. Muziejų skaitmeninimo ir informacijos centras – nacionalinis specializuotas kompetencijų centras, dalyvaujantis rengiant ir įgyvendinant muziejinių vertybių skaitmeninimo strategiją, koordinuojantis skaitmeninimo ir su juo susijusių tyrimų bei jų sklaidos veiklas Lietuvos muziejuose, teikiantis metodinę pagalbą nacionaliniams, valstybiniams, savivaldybių ir kitiems muziejams eksponatų skaitmeninimo, skaitmeninio turinio kūrimo, saugojimo ir sklaidos klausimais.
26. Įgyvendinant tvaraus muziejų vystymosi principus bei formuojant valstybės politiką muziejų srityje, būtina užtikrinti efektyvų muziejų tinklo valdymą: laiku ir sistemingai nustatyti (formuluoti, peržiūrėti) muziejų strateginius tikslus ir uždavinius, vykdyti jų įgyvendinimo stebėseną bei vertinimą, teisės aktų rengimą ir atnaujinimą, muziejų veiklos koordinavimą, kiekybinių ir kokybinių pokyčių analizę. Šioms funkcijoms atlikti siūloma Kultūros ministerijos struktūroje įkurti muziejų politikos įgyvendinimą koordinuojantį Muziejų centrą, kuris dalyvautų formuojant valstybės politiką muziejų srityje, koordinuotų jos įgyvendinimą ir padėtų kultūros ministrui įgyvendinti muziejų sektoriaus valstybinį administravimą.
27. Nacionaliniame ir valstybiniame muziejuje turi, o savivaldybės muziejuje gali veikti kolegiali patariamojo balso teisę turinti muziejaus taryba, svarstanti ir tvirtinanti muziejaus strateginius ir metinius veiklos planus bei ataskaitas, teikianti pasiūlymus dėl muziejaus veiklai reikšmingų projektų ir jų finansavimo galimybių, svarstanti muziejaus organizacinę struktūrą, darbuotojų poreikį bei skaičių, su muziejaus veikla bei darbo tvarka susijusių dokumentų projektus, teikianti pasiūlymus dėl muziejaus darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo ir kompetencijų ugdymo, svarstanti kitus klausimus, nustatytus muziejaus steigimo dokumentuose ir padedanti muziejaus vadovui užtikrinti efektyvų muziejaus valdymą. Šios tarybos sudėtį muziejaus vadovo teikimu tvirtina savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija. Muziejaus tarybai negali vadovauti įstaigos vadovas, kuris yra šios tarybos narys. Muziejaus tarybos sudėtyje ne mažiau kaip trečdalį narių turi sudaryti išorės ekspertai.
28. Lietuvoje pagal muziejaus rinkiniuose dominuojančias vertybes muziejai gali būti gamtos, istorijos, meno, mokslo ir technikos.
V SKYRIUS
MUZIEJAUS STEIGĖJO ĮSIPAREIGOJIMAS IR MUZIEJŲ FINANSAVIMAS
30. Muziejaus steigėjas (valstybė, savivaldybė ar kitas muziejaus steigėjas) įsipareigoja užtikrinti jo įsteigto muziejaus ir jo veiklos finansavimą.
31. Nacionaliniai muziejai finansuojami iš valstybės biudžeto lėšų. Nacionaliniams muziejams valstybės biudžeto asignavimai skiriami valstybės biudžete atskira eilute.
32. Valstybiniai muziejai finansuojami iš valstybės institucijų arba įstaigos, įgyvendinančios jos savininko teises ir pareigas, skirtų valstybės biudžeto lėšų.
35. Muziejaus lėšas sudaro:
36. Muziejams valstybės ar savivaldybės biudžeto bazinio finansavimo lėšos skiriamos:
39. Iš valstybės biudžeto lėšų gali būti iš dalies finansuojami ir kiti muziejai, kurių steigėjas nėra valstybė ar savivaldybė, jeigu jie kultūros ministro nustatyta tvarka pripažinti tinkamais finansuoti. Jeigu kitas muziejus buvo pripažintas tinkamu finansuoti valstybės biudžeto lėšomis, kultūros ministras gali skirti dalinį finansavimą baziniam šio muziejaus išlaikymui.
VI SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
41. Dėl Muziejų restauravimo centro, Muziejų skaitmeninimo ir informacijos centro bei Muziejų centro įsteigimo bus sprendžiama atsižvelgiant į rengiamų kultūros srities naujų strateginių dokumentų nuostatas.