LIETUVOS RESPUBLIKOS AUKŠČIAUSIOJI TARYBA
K R E I P I M A S I S
SUVIENYTŲJŲ NACIJŲ ORGANIZACIJOS GENERALINIAM SEKRETORIUI PONUI PERESUI DE KUJELJARUI
1990 m. birželio 15 d.
Vilnius
1918 m. vasario 18 d. Lietuva atstatė šimtmečiais puoselėtą savo valstybingumą ir, nugalėjusi daugybę sunkumų, įsitvirtino pasaulio valstybių bendrijoje kaip nepriklausoma valstybė, 1921 metais priimta į Tautų Sąjungą. 1940 metų birželio 15 dieną, kurios tragiškas metines šiandien mini visa mūsų tauta, SSSR įvykdė ginkluotą agresiją – okupavo ir inkorporavo Lietuvą, taip pat Latviją ir Estiją į Sovietų Sąjungą. Tai atnešė lietuvių tautai ir Lietuvos tautinėms bendrijoms neišmatuojamų kančių: šimtai tūkstančių žmonių buvo deportuoti, naikinami gyventojai, griaunamos natūralios ekonominės ir kultūrinės struktūros, mūsų kraštui primestas totalitarinis komunistinis režimas.
Lietuva niekada su tuo nesusitaikė ir 1990 metų kovo 11 dieną naujo demokratiškai išrinkto parlamento sprendimu atstatė nepriklausomą Lietuvos Respubliką, pareikšdama savo ištikimybę visuotinai pripažintiems tarptautinės teisės principams ir normoms, taip pat viltį grįžti į laisvų tautų tarpą. Tačiau prieš Lietuvą vėl vartojamas smurtas. Naudodama ginkluotąsias pajėgas, Sovietų Sąjunga vykdo prieš Lietuvos Respubliką ekonominę ir politinę agresiją, šiurkščiai pažeisdama SNO Įstatuose įtvirtintus šios organizacijos tikslus ir principus (Įstatų 1 str., 1, 2 ir 3 p. p., 2 str. 3, 4 ir 7 p. p.).
Įsipareigodama laikytis visiems priimtino politinio kelio ginče su Sovietų Sąjunga, ieškant kuo taikingesnio Lietuvos valstybingumo ir demokratijos įsitvirtinimo pagal SNO Įstatų 35 straipsnio 2 punktą, Lietuvos Respublika kreipiasi į Suvienytųjų Nacijų Organizacijos Saugumo Tarybą ir Generalinę Asamblėją, siūlydama įtraukti Lietuvos ir kitų dviejų Baltijos valstybių klausimą į SNO Generalinės Asamblėjos artimiausios sesijos darbotvarkę ir tikėdamasi, kad pasaulio valstybių bendrija parems Lietuvos Respublikos ir jos žmonių tesėtus siekius.