LIETUVOS RESPUBLIKOS
ŠEIMOS STIPRINIMO ĮSTATYMO NR. XIII-700 9 STRAIPSNIO PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
2019 m. gruodžio 3 d. Nr. XIII-2597
Vilnius
1 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„9 straipsnis. Nacionalinė šeimos taryba
1. Nacionalinė šeimos taryba (toliau – Taryba) – Seimui atskaitinga šeimos politikos formavimo ir įgyvendinimo vertinimo patariamoji institucija. Taryba yra iš valstybės biudžeto išlaikoma biudžetinė įstaiga. Tarybos savininko teises ir pareigas įgyvendina Seimas. Tarybos buveinė yra Vilniuje. Taryba sudaroma 4 metų kadencijai ir veikia pagal Seimo patvirtintus Tarybos nuostatus. Tarybą, tvirtinamą Seimo nutarimu, sudaro 15 narių: penki savivaldybių šeimų tarybų atstovai, trys mokslo ir studijų institucijų atstovai, tyrinėjantys šeimos politikos klausimus, septyni šeimų organizacijų ir su šeimomis dirbančių organizacijų atstovai. Tarybos nariui atsistatydinus arba dėl kitų šio straipsnio 6 dalyje išdėstytų priežasčių netekus įgaliojimų, iki Tarybos kadencijos pabaigos deleguojamas ir tvirtinamas naujas Tarybos narys Tarybos nuostatuose nustatyta tvarka. Tvirtindamas Tarybos sudėtį, Seimas laikinai, iki nuolatinio Tarybos pirmininko paskyrimo, paveda Tarybos pirmininko pareigas eiti vyriausiam pagal amžių naujos sudėties Tarybos nariui.
2. Seimui patvirtinus Tarybą, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų pradedami Tarybos pirmininko rinkimai. Taryba, dalyvaujant ne mažiau kaip 2/3 narių, iš Tarybos narių renka kandidatą į Tarybos pirmininko pareigas. Kandidatu į Tarybos pirmininkus išrinktu laikomas asmuo, surinkęs ne mažiau kaip pusę visų Tarybos narių balsų. Jeigu nė vienas kandidatas nesurenka reikiamo balsų skaičiaus, Taryba, dalyvaujant ne mažiau kaip 2/3 narių, kandidatą į Tarybos pirmininkus renka pakartotiniuose rinkimuose, kuriuose dalyvauja du daugiausia balsų surinkę kandidatai. Kandidatu į Tarybos pirmininkus išrinktu laikomas asmuo, surinkęs posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių balsų daugumą. Seimo Pirmininkas teikia Seimui skirti Tarybos siūlomą kandidatą į Tarybos pirmininko pareigas Tarybos kadencijai. Jeigu Seimas nepaskiria į Tarybos pirmininko pareigas Tarybos išrinkto kandidato, Taryba renka kitą kandidatą šioje dalyje nustatyta tvarka. Tas pats asmuo Tarybos pirmininku gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Jeigu Taryba neišrenka kandidato į Tarybos pirmininko pareigas per 5 mėnesius nuo Tarybos patvirtinimo, taip pat jeigu Seimas nepaskiria Tarybos išrinkto kandidato į Tarybos pirmininko pareigas du kartus iš eilės, sudaroma naujos sudėties Taryba.
3. Tarybos pirmininkas vadovauja Tarybai, jis teisės aktų nustatyta tvarka kartu yra ir šios įstaigos vadovas. Tarybos pirmininkui mokamas darbo užmokestis, nustatytas Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme. Jis gali dirbti mokslo ir studijų institucijose ir gauti atlyginimą už mokslinę, pedagoginę bei kūrybinę veiklą. Tarybos pirmininko, naudojančio darbo laiką darbui mokslo ir studijų institucijoje, darbo užmokestis apskaičiuojamas proporcingai Taryboje dirbtam laikui. Tarybos pirmininko įgaliojimai tęsiasi iki naujos sudėties Tarybos įgaliojimų pradžios.
4. Tarybos pirmininką iš pareigų atleidžia Seimas Seimo Pirmininko teikimu. Tarybos pirmininkas iš pareigų atleidžiamas šiais atvejais:
5. Jeigu Tarybos pirmininkas laikinai (dėl tarnybinės komandiruotės, atostogų, laikinojo nedarbingumo ar kt.) negali eiti savo pareigų ar yra atleistas iš pareigų nepasibaigus kadencijai, Seimo valdybos sprendimu jo funkcijas pavedama atlikti kitam Tarybos nariui. Tarybos nariui, laikinai einančiam Tarybos pirmininko pareigas, mokamas Tarybos pirmininko pareigybei nustatytas darbo užmokestis.
6. Tarybos nariu gali būti tik nepriekaištingos reputacijos, turintis mokslo laipsnį ir (ar) ne trumpesnę kaip 5 metų darbo (profesinės veiklos) ir (ar) narystės (atstovavimo) šeimas vienijančiose ar su šeimomis dirbančiose nevyriausybinėse organizacijose patirtį asmuo. Kriterijai, kuriais remiantis asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, taikomi tokie patys, kokie yra nustatyti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme valstybės tarnautojams. Tarybos nariais negali būti Lietuvos Respublikos valstybės politikų pareigas einantys asmenys. Tarybos nariams už dalyvavimą Tarybos veikloje nemokama. Asmuo Tarybos nariu gali būti skiriamas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Tarybos nariai netenka savo įgaliojimų:
4) kai Tarybos narys be pateisinamos priežasties nedalyvavo daugiau kaip dviejuose iš eilės Tarybos posėdžiuose;
7. Tarybos posėdžiai šaukiami ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius. Tarybos posėdis yra teisėtas, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 Tarybos narių. Tarybos nutarimai priimami, jeigu už juos balsuoja daugiau kaip pusė posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių. Jeigu Tarybos narių balsai pasiskirsto po lygiai, sprendimą lemia posėdžio pirmininko balsas.
8. Svarbiausi Tarybos uždaviniai:
1) skatinti šeimos politiką formuojančių valstybės ir savivaldybių institucijų bendradarbiavimą, palaikyti ryšius su Lietuvos šeimomis, šeimų organizacijomis ir su šeimomis dirbančiomis organizacijomis, analizuoti jų lūkesčius;
9. Įgyvendindama savo uždavinius, Taryba atlieka šias funkcijas:
1) analizuoja, stebi ir vertina šeimos politikos formavimą ir įgyvendinimą, remia šeimai palankios aplinkos kūrimą, nagrinėja ir teikia pasiūlymus Seimui, Vyriausybei, ministerijoms aktualiais šeimos politikos ir vaiko teisių apsaugos bei vaiko gerovės užtikrinimo ir teisės aktų tobulinimo klausimais;
2) analizuoja ir vertina šalies demografinės raidos tendencijas, jų ryšį su valstybės vykdoma socialine ir ekonomine politika, apie tai informuoja Seimą, Vyriausybę ir visuomenę, taip pat padeda nustatyti aktualius šeimos politikos ir demografinės raidos prioritetus ir problemas, teikia pasiūlymus dėl teisės aktų tobulinimo, demografinės padėties gerinimo, šeimos politikos priemonių įgyvendinimo;
3) rengia ir kiekvienais metais, ne vėliau kaip iki kovo 1 dienos, raštu pateikia Seimui Tarybos praėjusių kalendorinių metų veiklos ataskaitą;
4) rengia ir kiekvienais metais, ne vėliau kaip iki gegužės 1 dienos, Seimo posėdyje pristato pranešimą apie šalies šeimų būklę ir šeimos politikos formavimo bei įgyvendinimo padėtį;
5) gavusi Seimo prašymą arba savo iniciatyva vertina numatomo teisinio reguliavimo poveikį šeimai arba atlieka teisės aktuose nustatytą teisinio reguliavimo stebėseną;
6) analizuoja ir vertina programų ir priemonių, skirtų šeimai palankiai aplinkai kurti, įgyvendinimą;
10. Taryba turi teisę:
1) gauti iš ministerijų, Vyriausybės įstaigų, savivaldybių vykdomųjų institucijų, įmonių, įstaigų ir organizacijų teisės aktų, programų projektus, kitą informaciją, reikalingą šiame įstatyme ir Tarybos nuostatuose nustatytoms funkcijoms įgyvendinti;
2) prireikus į posėdžius kviestis Vyriausybės sudaromos Šeimos politikos komisijos, kitų institucijų, įstaigų, įmonių, nevyriausybinių organizacijų atstovus, nepriklausomus ekspertus;
2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas