LIETUVOS RESPUBLIKOS

PRIDĖTINĖS VERTĖS MOKESČIO ĮSTATYMO NR. IX-751 2, 4, 41, 51, 12, 122, 331, 35, 49, 56, 78, 881 STRAIPSNIŲ, 2 PRIEDO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 42, 92 STRAIPSNIAIS

ĮSTATYMAS

 

2019 m. spalio 17 d. Nr. XIII-2487

Vilnius

 

 

 

 

1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas

1. Papildyti 2 straipsnį 101 dalimi:

„101. Grandininis prekių tiekimo sandoris (toliau – grandininis sandoris) – vienas po kito vykdomo tų pačių prekių tiekimo sandoris, kuriame dalyvauja tarpinis veiklos vykdytojas, kai prekės gabenamos iš vienos valstybės narės į kitą valstybę narę tiesiogiai iš pirmojo prekių tiekėjo paskutiniam prekių tiekimo grandinėje esančiam tas prekes įsigyjančiam asmeniui.“

2. Papildyti 2 straipsnį 331 dalimi:

„331. Tarpinis veiklos vykdytojas – grandininiame sandoryje dalyvaujantis prekių tiekėjas (išskyrus pirmąjį prekių tiekimo grandinės prekių tiekėją), kuris gabena prekes arba kurio užsakymu tai atlieka trečioji šalis.“

 

2 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 4 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Prekių tiekimu laikomas prekių perdavimas kitam asmeniui, kai pagal sandorio sąlygas šis asmuo arba trečioji šalis įgyja teisę disponuoti tomis prekėmis kaip jų savininkas.“

 

3 straipsnis. 41 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 41 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Laikoma, kad prekes, patiektas pagal šio Įstatymo 42 straipsnyje nustatytas sąlygas, iš kitos valstybės narės įsigyja apmokestinamasis asmuo, kuriam perduota disponavimo tokiomis prekėmis kaip jų savininko teisė toje valstybėje narėje, į kurią prekės yra atgabentos.“

 

4 straipsnis. Įstatymo papildymas 42 straipsniu

Papildyti Įstatymą 42 straipsniu:

„42 straipsnis. Prekių pristatymas, kad jos būtų patiektos pagal pareikalavimą

1. Laikoma, kad prekės pristatomos, kad jos būtų patiektos pagal pareikalavimą (angl. call-of stock), kai tenkinamos visos šios sąlygos:

1) apmokestinamasis asmuo (arba jo užsakymu trečioji šalis) gabena prekes į kitą valstybę narę, siekdamas atgabentas prekes toje valstybėje narėje vėliau patiekti kitam prekes įsigyjančiam apmokestinamajam asmeniui, kuris turi teisę perimti tų prekių nuosavybę (toliau šiame straipsnyje – įsigyjantis apmokestinamasis asmuo), pagal galiojantį tarp šių abiejų apmokestinamųjų asmenų sudarytą sandorį;

2) šios dalies 1 punkte nurodytas prekes išgabenantis apmokestinamasis asmuo nėra įsikūręs (t. y. jo buveinė (jeigu tai ne fizinis asmuo) arba nuolatinė gyvenamoji vieta (jeigu tai fizinis asmuo) nėra toje valstybėje narėje arba toje valstybėje narėje neturi padalinio) valstybėje narėje, į kurią prekės atgabenamos;

3) įsigyjantis apmokestinamasis asmuo, kuriam ketinama tiekti prekes, įregistruotas PVM mokėtoju valstybėje narėje, į kurią atgabenamos prekės, o jo tapatybė ir PVM mokėtojo kodas, kurį jam priskyrė ta valstybė narė, į kurią atgabenamos prekės, žinomi šios dalies 2 punkte nurodytam apmokestinamajam asmeniui tuo momentu, kai prasideda prekių išgabenimas;

4) šios dalies 2 punkte nurodytas apmokestinamasis asmuo prekių išgabenimą užregistruoja šio Įstatymo 78 straipsnio 51 dalyje numatytame arba kitos valstybės narės nustatytame atitinkamame žurnale, o įsigyjančio apmokestinamojo asmens tapatybę ir valstybės narės, į kurią atgabenamos prekės, jam suteiktą PVM mokėtojo kodą nurodo prekių tiekimo ir (arba) paslaugų teikimo į kitas valstybes nares ataskaitoje, nurodytoje šio Įstatymo 881 straipsnio 11 dalyje, arba kitos valstybės narės nustatytoje atitinkamoje ataskaitoje;

5) šios dalies 2 punkte nurodytas apmokestinamasis asmuo prekes įsigyjančiam apmokestinamajam asmeniui patiekia ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo prekių atgabenimo į kitą valstybę narę.

2. Laikoma, kad prekės pristatomos, kad jos būtų patiektos pagal pareikalavimą, ir tuo atveju, kai per 12 mėnesių nuo prekių atgabenimo į kitą valstybę narę šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą asmenį pakeičia kitas apmokestinamasis asmuo ir tokį keitimą šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas apmokestinamasis asmuo užregistruoja šio Įstatymo 78 straipsnio 51 dalyje numatytame arba kitos valstybės narės nustatytame atitinkamame žurnale, ir tenkinamos kitos šio straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos.

3. Laikoma, kad prekių pristatymas, kad jos būtų patiektos pagal pareikalavimą, nebeatitinka šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytų sąlygų tuo atveju, jeigu prekės sunaikinamos arba prarandamos (įskaitant praradimą dėl vagystės).“

 

5 straipsnis. 51 straipsnio pakeitimas

1. Papildyti 51 straipsnio 2 dalį 9 punktu:

„9) prekių pristatymas, kad jos būtų patiektos pagal pareikalavimą, kaip nustatyta šio Įstatymo 42 straipsnyje;“.

2. Papildyti 51 straipsnio 2 dalį 10 punktu:

„10) prekių, pristatytų, kad jos būtų patiektos pagal pareikalavimą, kaip nustatyta šio Įstatymo 42 straipsnyje, pargabenimas atgal į valstybę narę, iš kurios prekės buvo išgabentos, jeigu teisė disponuoti tokiomis prekėmis kaip jų savininkui nebuvo perduota kitam apmokestinamajam asmeniui, o prekės grąžinamos per 12 mėnesių terminą, nustatytą šio Įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 5 punkte, ir apmokestinamasis asmuo, nurodytas šio Įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 2 punkte, tokį grąžinimą užregistruoja šio Įstatymo 78 straipsnio 51 dalyje numatytame arba kitos valstybės narės nustatytame atitinkamame žurnale.“

3. Pakeisti 51 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Tuo atveju, jeigu nebetenkinamos šio straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose nurodytos sąlygos, prekių pervežimas į kitą valstybę narę laikomas prekių tiekimu už atlygį, kaip nustatyta šio straipsnio 1 dalyje. Prekių tiekimas laikomas įvykusiu, kai šios sąlygos nebetenkinamos.“

4. Papildyti 51 straipsnį 4 dalimi:

„4. Tuo atveju, jeigu nebetenkinama šio straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodyta sąlyga, prekių išgabenimas į kitą valstybę narę laikomas prekių tiekimu už atlygį, kaip nustatyta šio straipsnio 1 dalyje. Prekių tiekimas laikomas įvykusiu:

1) kitą dieną po 12 mėnesių termino, nustatyto šio Įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 5 punkte, pabaigos, jeigu teisė disponuoti tokiomis prekėmis kaip jų savininkui per 12 mėnesių po šių prekių atgabenimo į valstybę narę, į kurią jos buvo gabenamos, nebuvo perduota apmokestinamajam asmeniui, nurodytam šio Įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 3 punkte ar 42 straipsnio 2 dalyje;

2) prieš pat į kitą valstybę narę nugabentų prekių tiekimą kitam asmeniui negu apmokestinamasis asmuo, nurodytas šio Įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 3 punkte ar 42 straipsnio 2 dalyje, kai prekės tiekiamos dar nepasibaigus 12 mėnesių terminui, nustatytam šio Įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 5 punkte;

3) prieš pat prasidedant į kitą valstybę narę atgabentų prekių išgabenimui į valstybę narę, kuri nėra valstybė narė, iš kurios prekės buvo išgabentos, prekių pristatymui, kad jos būtų patiektos pagal pareikalavimą, kaip nustatyta šio Įstatymo 42 straipsnyje, jeigu prekės gabenamos dar nepasibaigus 12 mėnesių terminui, nustatytam šio Įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 5 punkte;

4) tą dieną, kai prekės buvo sunaikintos ar prarastos (įskaitant praradimą dėl vagystės), o jeigu neįmanoma nustatyti tos dienos, tą dieną, kai sužinoma, kad prekės sunaikintos arba prarastos (įskaitant praradimą dėl vagystės), jeigu šios aplinkybės įvyko per 12 mėnesių terminą, nustatytą šio Įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 5 punkte;

5) tuo metu, kai nebetenkinamos šio Įstatymo 42 straipsnyje nurodytos sąlygos dėl kitų aplinkybių, negu nurodyta šios dalies 2, 3 ir 4 punktuose, ir nėra pasibaigęs šio Įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytas 12 mėnesių terminas.“

5. Papildyti 51 straipsnį 5 dalimi:

„5. Tuo atveju, kai nebetenkinamos šio straipsnio 2 dalies 10 punkte nurodytos sąlygos, prekių pervežimas į kitą valstybę narę laikomas prekių tiekimu už atlygį, kaip nurodyta šio straipsnio 1 dalyje. Prekių tiekimas laikomas įvykusiu kitą dieną po 12 mėnesių termino, nustatyto šio Įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 5 punkte, pabaigos.“

 

6 straipsnis. Įstatymo papildymas 92 straipsniu

Papildyti Įstatymą 92 straipsniu:

„92 straipsnis. Gabenimui pagal grandininius sandorius taikomos taisyklės

1. Prekių gabenimas pagal grandininį sandorį priskiriamas tik prekių tiekimui tarpiniam veiklos vykdytojui.

2. Neatsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalį, prekių gabenimas pagal grandininį sandorį priskiriamas tik tarpinio veiklos vykdytojo vykdomam prekių tiekimui, kai tarpinis veiklos vykdytojas yra pranešęs savo prekių tiekėjui valstybės narės, iš kurios prekės išgabenamos, jam suteiktą PVM mokėtojo kodą.“

 

7 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas

Papildyti 12 straipsnį 8 dalimi:

„8. Jeigu tiekiamos prekės buvo gabenamos pagal prekių pristatymui, kad jos būtų patiektos pagal pareikalavimą, taikomas sąlygas, nustatytas šio Įstatymo 42 straipsnyje, laikoma, kad prekių tiekimas įvyko šalies teritorijoje tuo atveju, kai šių prekių gabenimas prasidėjo šalies teritorijoje.“

 

8 straipsnis. 122 straipsnio pakeitimas

Papildyti 122 straipsnį 4 dalimi:

„4. Laikoma, kad prekių įsigijimas iš kitos valstybės narės įvyko šalies teritorijoje ir tuo atveju, kai prekės įsigyjamos pagal prekių pristatymui, kad jos būtų patiektos pagal pareikalavimą, taikomas sąlygas, nustatytas šio Įstatymo 42 straipsnyje.“

 

9 straipsnis. 331 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 331 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. PVM neapmokestinamas už šalies teritorijos ribų įsikūrusio apmokestinamojo asmens, įsiregistravusio PVM mokėtoju bet kurioje kitoje valstybėje narėje, prekių įsigijimas iš kitos valstybės narės (kitos negu valstybė narė, kurios jam suteiktą PVM mokėtojo kodą jis nurodo įsigydamas šias prekes), kai šis asmuo šias prekes šalies teritorijoje iš karto patiekia PVM mokėtojui, kuriam pagal šį Įstatymą nustatyta prievolė apskaičiuoti ir sumokėti PVM už šias patiektas prekes.“

 

10 straipsnis. 35 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 35 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Šio straipsnio nuostatos taikomos, jeigu importuotojas yra registruotas PVM mokėtoju Lietuvos Respublikoje, o prekės išgabenamos į kitą valstybę narę per terminą, ne ilgesnį kaip 7 dienos nuo apmokestinimo momento, nurodyto šio Įstatymo 14 straipsnio 12 arba 13 dalyje, dienos.“

 

11 straipsnis. 49 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 49 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Taikant 0 procentų PVM tarifą apmokestinamos prekės, tiekiamos kitoje valstybėje narėje įregistruotam PVM mokėtojui, kuris šių prekių tiekėjui nurodė tos kitos valstybės narės jam suteiktą PVM mokėtojo kodą, ir išgabenamos iš šalies teritorijos į kitą valstybę narę (neatsižvelgiant į tai, kas (prekių tiekėjas, pirkėjas ar bet kurio iš jų užsakymu trečioji šalis) prekes gabena).“

2. Papildyti 49 straipsnį 6 dalimi:

„6. Šio straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos, kai prekių tiekėjas nevykdo šio Įstatymo 881 straipsnyje nustatytos prievolės pateikti prekių tiekimo ir (arba) paslaugų teikimo į kitas valstybes nares ataskaitą arba kai jo pateiktoje prekių tiekimo ir (arba) paslaugų teikimo į kitas valstybes nares ataskaitoje nėra pateikta pagal šio Įstatymo 881 straipsnio 3 dalį centrinio mokesčių administratoriaus nustatyto turinio teisinga informacija apie šį tiekimą, išskyrus atvejus, kai prekių tiekėjas gali tokį informacijos nepateikimą arba teisingos informacijos nepateikimą tinkamai pagrįsti centrinio mokesčių administratoriaus nustatytu būdu.“

 

12 straipsnis. 56 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 56 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. PVM mokėtojas, pritaikęs 0 procentų PVM tarifą pagal šio Įstatymo 41 straipsnį, privalo turėti dokumentus, įrodančius, kad prekės išgabentos iš Europos Sąjungos teritorijos. PVM mokėtojas, pritaikęs 0 procentų PVM tarifą pagal šio Įstatymo 49 straipsnį, privalo turėti arba įrodymus, nurodytus Reglamento (ES) Nr. 282/2011 45a straipsnyje, arba kitus įrodymus, kad prekės išgabentos iš šalies teritorijos, ir įrodymus, kad asmuo, kuriam prekės išgabentos, yra kitoje valstybėje narėje registruotas PVM mokėtojas.“

 

13 straipsnis. 78 straipsnio pakeitimas

Papildyti 78 straipsnį 51 dalimi:

„51. Apmokestinamieji asmenys, iš šalies teritorijos išgabenantys prekes, skirtas pristatyti, kad jos būtų patiektos pagal pareikalavimą, kaip nustatyta šio Įstatymo 42 straipsnyje, ir apmokestinamieji asmenys, šalies teritorijoje įsigyjantys prekes, skirtas pristatyti, kad jos būtų patiektos pagal pareikalavimą, kaip nustatyta šio Įstatymo 42 straipsnyje, privalo pildyti tų prekių žurnalą. Gabentų prekių, skirtų pristatyti, kad jos būtų patiektos pagal pareikalavimą, žurnale reikalaujamus pateikti duomenis ir jų pateikimo (pildymo) tvarką nustato centrinis mokesčių administratorius.“

 

14 straipsnis. 881 straipsnio pakeitimas

Papildyti 881 straipsnį 11 dalimi:

„11. PVM mokėtojai, kurie išgabena prekes į kitą valstybę narę pagal prekių pristatymui, kad jos būtų patiektos pagal pareikalavimą, taikomas sąlygas, nustatytas šio Įstatymo 42 straipsnyje, tokį prekių išgabenimą privalo nurodyti prekių tiekimo ir (arba) paslaugų teikimo į kitas valstybes nares ataskaitoje pateikdami informaciją apie asmenų, nurodytų šio Įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 3 punkte ar to paties straipsnio 2 dalyje PVM mokėtojo kodus ir informaciją apie bet kokį pateiktos informacijos pasikeitimą. Informacija pateikiama to kalendorinio mėnesio, kurį buvo išgabentos prekės arba pasikeitė informacija, prekių tiekimo ir (arba) paslaugų teikimo į kitas valstybes nares ataskaitoje.“

 

15 straipsnis. Įstatymo 2 priedo pakeitimas

Papildyti Įstatymo 2 priedą 21 punktu:

„21. 2018 m. gruodžio 4 d. Tarybos direktyva (ES) 2018/1910, kuria dėl tam tikrų pridėtinės vertės mokesčio sistemos taisyklių suderinimo ir supaprastinimo, susijusio su valstybių narių tarpusavio prekybos apmokestinimu, iš dalies keičiama Direktyva 2006/112/EB (OL 2018 L 311, p. 3).“

 

16 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2020 m. sausio 1 d.

2. Prekėms, dėl kurių prievolė apskaičiuoti pridėtinės vertės mokestį arba importo pridėtinės vertės mokestį atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo, taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusios taisyklės.

3. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos iki 2019 m. lapkričio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

 

 

Respublikos Prezidentas                                                                                          Gitanas Nausėda