LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO, MOKSLO IR SPORTO MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL PEDAGOGŲ RENGIMO REGLAMENTO PATVIRTINIMO
2024 m. rugpjūčio 13 d. Nr. V-856
Vilnius
2. N u s t a t a u, kad Vilniaus universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas laikomi pedagogų rengimo centrais, iki šio įsakymo nustatyta tvarka bus priimtas švietimo, mokslo ir sporto ministro sprendimas dėl kiekvieno iš šių universitetų pedagogų rengimo centro statuso pratęsimo ar panaikinimo, bet ne ilgiau nei iki 2025 m. sausio 1 d.
3. P a k e i č i u nurodytu įsakymu patvirtintą Pedagogų rengimo reglamentą:
3.1. Pakeičiu 12.2 papunktį ir jį išdėstau taip:
„12.2. vykdo edukologijos mokslo krypties mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą. Edukologijos mokslo krypties mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros kokybė yra ne žemesnio kaip labai gero lygio (įvertis – ne mažesnis kaip 4 balai pagal kas penkerius metus Lietuvos mokslo tarybos atliekamo ekspertinio universitetų ir mokslinių tyrimų institutų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros vertinimo rezultatus);“.
3.2. Pakeičiu 13 punktą ir jį išdėstau taip:
„13. Aukštosios mokyklos, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartį ir siekiančios tapti Centru, visos bendrai atitinka šiuos kriterijus:
13.1. visos vykdo pirmosios ir antrosios studijų pakopų (išskyrus kolegijas) ugdymo mokslų studijų krypčių grupės studijas ir turi bendrą edukologijos doktorantūrą;
13.2. vykdo edukologijos mokslo krypties mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą. Visų vykdomų edukologijos mokslo krypties mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros kokybės vidurkis yra ne žemesnio kaip labai gero lygio (įvertis – ne mažesnis kaip 4 balai pagal kas penkerius metus Lietuvos mokslo tarybos atliekamo ekspertinio universitetų ir mokslinių tyrimų institutų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros vertinimo rezultatus);
13.3. rengia dalykų ir pedagoginių specializacijų pedagogus visais Reglamente nurodytais būdais atskirai arba vykdant jungtines studijų programas;
4. Į p a r e i g o j u Studijų kokybės vertinimo centrą, atliekant aukštųjų mokyklų vykdomų pedagogikos studijų krypties išorinį vertinimą ir akreditavimą, atsižvelgti į šiuo įsakymu patvirtintame Pedagogų rengimo reglamente nustatytus pedagoginių studijų programų ir pedagogikos profesinių studijų vykdymo reikalavimus.
7. P r i p a ž į s t u netekusiu galios Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2010 m. sausio 8 d. įsakymą Nr. V-54 „Dėl Pedagogų rengimo reglamento patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo
ir sporto ministro 2024 m. rugpjūčio 13 d.
įsakymu Nr. V-856
PEDAGOGŲ RENGIMO REGLAMENTAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Pedagogų rengimo reglamente (toliau – Reglamentas) nustatomos pedagogo kvalifikacijos ir dalykinės kompetencijos, pedagoginės specializacijos įgijimo būdai, reikalavimai pedagogų rengimo centrams ir kitoms aukštosioms mokykloms, rengiančioms pedagogus, bei pedagoginių studijų programų ir pedagogikos profesinių studijų vykdymo reikalavimai.
2. Reglamente vartojamos sąvokos:
2.1. Dalykinė kompetencija – tam tikro mokomojo dalyko ar pedagoginės specializacijos žinių, gebėjimų ir nuostatų visuma.
2.2. Mokomojo dalyko modulis – mokomąjį dalyką (dalykus) atitinkančios studijų krypties dalykai, teikiantys studentui ar praktikuojančiam pedagogui dalyko (dalykų) žinių ir gebėjimų, kurių pagrindu suteikiama teisė mokyti šio (šių) dalyko (dalykų).
2.3. Pedagogikos studijų modulis – koleginių arba universitetinių studijų dalis, kurią sudaro kvalifikacijai įgyti būtini pedagogikos ir psichologijos studijų dalykai ir pedagoginė praktika, kurių pagrindu įgijus kompetencijų suteikiama pedagogo kvalifikacija.
2.4. Pedagoginė praktika – profesijos kompetencijoms ugdyti skirta privaloma pedagoginių studijų dalis, atliekama švietimo įstaigoje.
2.5. Pedagoginė specializacija – ikimokyklinis ugdymas, pradinis ugdymas, socialinė pedagogika, specialioji pedagogika, logopedija, surdopedagogika, tiflopedagogika.
3. Kitos Reglamente vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme ir Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme.
II SKYRIUS
PEDAGOGO KVALIFIKACIJOS IR DALYKINĖS KOMPETENCIJOS, PEDAGOGINĖS SPECIALIZACIJOS ĮGIJIMAS
5. Pedagogo kvalifikacijai įgyti būtinos profesinės elgsenos srities, kognityvinės srities, veikimo kartu srities, emocinės-motyvacinės srities kompetencijos, apibrėžiamos ir tvirtinamos švietimo, mokslo ir sporto ministro. Įgytos kompetencijos tobulinamos visą aktyvios profesinės veiklos laikotarpį.
6. Pedagogo kvalifikacija įgyjama vienu iš šių būdų:
6.1. baigus koleginių arba universitetinių pirmosios pakopos pedagogikos studijų krypties studijų programą, į kurią integruotas pedagogikos studijų modulis ir mokomojo dalyko modulis, ir (ar) pedagoginės specializacijos modulis. Baigus studijų programą įgyjamas ugdymo mokslų profesinio bakalauro arba bakalauro kvalifikacinis laipsnis ir pedagogo kvalifikacija;
6.2. baigus universitetinių pirmosios pakopos ne pedagogikos studijų krypties studijų programą, į kurią integruotas pedagogikos studijų modulis (60 studijų kreditų), jei toks pedagogų rengimo būdas numatytas atitinkamos studijų krypties apraše. Baigus tokią studijų programą įgyjamas studijų krypčių grupės, kurioje registruota studijų programa, bakalauro kvalifikacinis laipsnis ir pedagogo kvalifikacija;
6.3. baigus pedagogikos studijų modulį (60 studijų kreditų) greta koleginių ar universitetinių pirmosios pakopos ne pedagogikos studijų krypties studijų programos. Baigus studijas įgyjamas studijuojamos pagrindinės studijų krypčių grupės profesinio bakalauro ar bakalauro kvalifikacinis laipsnis ir pedagogo kvalifikacija;
6.4. baigus pedagogikos profesinių studijų programą (120 studijų kreditų), kuri parengta pedagogikos studijų (60 studijų kreditų) ir mokomojo dalyko (60 studijų kreditų) modulio pagrindu. Tai savarankiškai pedagoginei veiklai pasirengti skirtos universitetinės studijos, į kurias priimami aukštąjį universitetinį arba aukštąjį koleginį išsilavinimą turintys asmenys, atitinkantys švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintus reikalavimus mokytojų kvalifikacijai. Baigus pedagogikos profesinių studijų programą, įgyjama pedagogo kvalifikacija (60 studijų kreditų – pedagogikos studijų modulis) arba pedagogo kvalifikacija ir mokomojo dalyko kompetencijos (120 studijų kreditų – pedagogikos studijų modulis (60 studijų kreditų) ir mokomojo dalyko modulis (60 studijų kreditų);
7. Pedagogikos studijų ar pedagoginės specializacijos modulį sudaro ne mažiau kaip 60 studijų kreditų studijų dalykų, būtinų pedagogo kvalifikacijai įgyti (pedagogikos, psichologijos, didaktikos, ugdymo filosofijos, pedagoginės psichologijos, ugdymosi aplinkų, įtraukties principai ugdymo procese). Iš šių studijų kreditų ne mažiau kaip 30 studijų kreditų yra skiriama pedagoginei praktikai. Dalyko ir (ar) pedagoginės specializacijos didaktikai skiriama ne mažiau kaip 12 studijų kreditų, kurie turi būti realizuojami siejant teoriją ir pedagoginę praktiką.
8. Mokomojo dalyko ar pedagoginės specializacijos kompetencijos ir teisė mokyti dalyko (dalykų) ar vykdyti pedagoginės (pedagoginių) specializacijos (specializacijų) veiklas įgyjama:
8.1. baigus atitinkamo mokomojo dalyko modulį ar pedagoginės specializacijos modulį, kurio apimtis ne mažesnė kaip 60 studijų kreditų;
8.2. baigus kelių mokomųjų dalykų modulius ir (ar) pedagoginių specializacijų integruotus modulius pagal pirmosios pakopos pedagogikos studijų krypties studijų programą, kurioje numatytas dviejų ar daugiau mokomųjų dalykų ir (ar) pedagoginių specializacijų pedagogų rengimas. Mokomųjų dalykų ar (ir) pedagoginių specializacijų moduliams skiriama iki 180 studijų kreditų;
8.3. baigus pirmosios pakopos ne pedagogikos studijų krypties studijų programą ir įgijus kvalifikacinį laipsnį;
8.4. studijuojant aukštojoje mokykloje atskirus atitinkamo mokomojo dalyko ar pedagoginės specializacijos modulio dalykus;
9. Mokomojo dalyko studijų bendrieji ir specialieji reikalavimai apibrėžiami mokomąjį dalyką atitinkančios studijų krypties apraše.
10. Pedagogo kvalifikacija patvirtinama diplomu, baigus pirmosios pakopos studijų programą, arba studijų pažymėjimu, baigus pedagogikos profesines studijas, ir (ar) teisės aktų nustatyta tvarka pripažinus turimas kompetencijas. Teisė mokyti mokomojo (mokomųjų) dalyko (dalykų) ar vykdyti pedagoginės (pedagoginių) specializacijos (specializacijų) veiklas patvirtinama diplomo priedėlyje arba akademinėje pažymoje, išduodamojoje kartu su studijų pažymėjimu, nurodant, kokio (kokių) mokomojo (mokomųjų) dalyko (dalykų) ar pedagoginės (pedagoginių) specializacijos (specializacijų) kompetencijas asmuo yra įgijęs.
III SKYRIUS
REIKALAVIMAI PEDAGOGŲ RENGIMO CENTRAMS IR KITOMS AUKŠTOSIOMS MOKYKLOMS, RENGIANČIOMS PEDAGOGUS
11. Pedagogus rengia aukštosios mokyklos, vykdančios akredituotas pedagogikos studijų krypties studijas. Aukštosios mokyklos, vykdančios profesines pedagogines studijas, gali siūlyti tik tuos mokomojo dalyko modulius, kurie sutampa su jos vykdomomis akredituotomis studijų kryptimis.
12. Pedagogus rengianti aukštoji mokykla gali tapti pedagogų rengimo centru (toliau – Centras) šešeriems metams, jeigu atitinka šiuos kriterijus:
12.1. vykdo pirmosios ir antrosios pakopų ugdymo mokslų studijų krypčių grupės ir edukologijos doktorantūros studijas;
12.2. vykdo edukologijos mokslo krypties mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą. Edukologijos mokslo krypties mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros kokybė yra ne žemesnio kaip labai gero lygio (įvertis – ne mažesnis kaip 3,5 balų pagal kas penkerius metus Lietuvos mokslo tarybos atliekamo palyginamojo ekspertinio universitetų ir mokslinių tyrimų institutų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros vertinimo rezultatus);
13. Aukštosios mokyklos, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartį ir siekiančios tapti Centru, visos bendrai atitinka šiuos kriterijus:
13.1. vykdo pirmosios ir antrosios pakopų ugdymo mokslų studijų krypčių grupės ir edukologijos doktorantūros studijas;
13.2. vykdo edukologijos mokslo krypties mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą. Edukologijos mokslo krypties mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros kokybė yra ne žemesnio kaip labai gero lygio (įvertis – ne mažesnis kaip 3,5 balų pagal kas penkerius metus Lietuvos mokslo tarybos atliekamo palyginamojo ekspertinio universitetų ir mokslinių tyrimų institutų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros vertinimo rezultatus);
14. Aukštoji mokykla arba aukštosios mokyklos, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartį, siekiančios:
14.1. tapti Centru, teikia paraišką (pagal Reglamento priede pateiktą formą) Studijų kokybės vertinimo centrui. Paraiškos atitiktį Reglamento 12 arba 13 punkte numatytiems kriterijams patikrina ir siūlymą švietimo, mokslo ir sporto ministrui dėl paraiškos teikėjo galimybės tapti Centru pateikia Studijų kokybės vertinimo centras ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo paraiškos gavimo dienos;
14.2. pratęsti Centro statusą, teikia paraišką (pagal Reglamento priede pateiktą formą) Studijų kokybės vertinimo centrui likus ne mažiau kaip dvidešimt darbo dienų iki Centro statuso galiojimo pabaigos. Paraiškos atitiktį Reglamento 12 arba 13 punkte numatytiems kriterijams patikrina ir siūlymą švietimo, mokslo ir sporto ministrui dėl paraiškos teikėjo galimybės pratęsti Centro statusą pateikia Studijų kokybės vertinimo centras ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo paraiškos gavimo dienos.
15. Centro statusas aukštajai mokyklai arba aukštosioms mokykloms, veikiančioms pagal jungtinės veiklos sutartį, suteikiamas arba galiojimas pratęsiamas šešeriems metams.
16. Centro statusą suteikia, Centro statuso galiojimą pratęsia, Centro statusą panaikina švietimo, mokslo ir sporto ministras, gavęs Studijų kokybės vertinimo centro siūlymą.
17. Priklausomai nuo atitikties Reglamento 12 arba 13 punkte numatytiems kriterijams, Studijų kokybės vertinimo centras siūlo švietimo, mokslo ir sporto ministrui:
17.1 suteikti Centro statusą šešeriems metams, jeigu aukštosios mokyklos arba aukštųjų mokyklų, veikiančių pagal jungtinės veiklos sutartį, veikla atitinka Reglamento 12 arba 13 punkte nurodytus kriterijus;
17.2. pratęsti Centro statusą šešeriems metams, jeigu aukštosios mokyklos arba aukštųjų mokyklų, veikiančių pagal jungtinės veiklos sutartį, veikla atitinka Reglamento 12 arba 13 punkte nurodytus kriterijus;
18. Centro statusas panaikinamas:
18.1. kai Centras pateikia laisvos formos prašymą panaikinti Centro statusą Studijų kokybės vertinimo centrui, kuris, įvertinęs pateiktą prašymą, teikia siūlymą švietimo, mokslo ir sporto ministrui panaikinti Centro statusą;
19. Aukštosios mokyklos, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartį ir gavusios Centro statusą, apie jungtinės veiklos sutarties pokyčius (jei tokių atsiranda) nedelsdamos privalo informuoti Studijų kokybės vertinimo centrą ir pateikti paraišką (pagal Reglamento priede pateiktą formą), kad atitinka Centrui keliamus reikalavimus.
IV SKYRIUS
PEDAGOGINIŲ STUDIJŲ PROGRAMŲ IR PEDAGOGIKOS PROFESINIŲ STUDIJŲ VYKDYMO REIKALAVIMAI
20. Reikalavimai akademiniam personalui, įgyvendinančiam pedagogo kvalifikaciją teikiančias studijų programas:
20.1. ne mažiau kaip 30 procentų pedagogikos krypties arba mokomąjį dalyką atitinkančios studijų krypties dėstytojų privalo turėti pedagoginio ar vadovaujamo darbo švietimo įstaigoje patirties (kuri per pastaruosius 10 metų turi būti ne trumpesnė kaip 2 metai);
20.2. teorinius pedagogikos, mokomojo dalyko ar pedagoginės specializacijos didaktikos dalykus turi dėstyti dėstytojai, kurių mokslinės ir (ar) meninės veiklos kryptis ir pedagoginės praktikos / meno kūrybos patirtis atitinka dėstomąjį dalyką;
20.3. ne mažiau kaip 50 procentų dėstytojų įvairiomis formomis (pateikdami tai įrodančius dokumentus) bendradarbiauja su švietimo įstaigomis, vykdant tyrimus, kuriant dalyko ar pedagoginės specializacijos didaktikas, ugdymo (mokymo) priemones ir metodinę medžiagą;
20.4. dėstytojai turi mokėti bent vieną plačiai vartojamą oficialią Europos Sąjungos kalbą (anglų, prancūzų, vokiečių) ne žemesniu kaip C1 lygiu pagal Bendruosius Europos kalbų metmenis;
20.5. mokomojo dalyko ar pedagoginės specializacijos dalykus dėstantys dėstytojai turi vykdyti praktinę pedagoginę veiklą (dirba mokytoju arba konsultuoja mokytojus, arba vykdo mokytojų kvalifikacijos tobulinimo programas, arba stažuojasi švietimo įstaigose Lietuvoje arba užsienyje) švietimo įstaigoje (išskyrus aukštąsias mokyklas). Šios praktinės veiklos bendra trukmė per pastaruosius 5 metus turi būti ne trumpesnė nei 2 mėnesiai;
21. Reikalavimai kitam personalui (studento pedagoginės praktikos vadovui, studento pedagoginės praktikos mentoriui), dirbančiam pedagogo kvalifikaciją teikiančių studijų dalyje:
21.1. vadovauti pedagoginei praktikai gali asmenys, įgiję pedagogo kvalifikaciją ir ne žemesnį kaip magistro laipsnį arba jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją, turintys ne mažesnę kaip 5 metų per pastaruosius 10 metų pedagoginio darbo atitinkamos pakopos švietimo įstaigoje patirtį;
21.2. vykdyti studento pedagoginės praktikos mentoriaus funkcijas gali asmenys, užsiimantys praktine pedagogine veikla, turintys ne mažesnį kaip 5 metų pedagoginio darbo stažą;
21.3. Centras ar kita pedagogus rengianti aukštoji mokykla gali organizuoti studentų pedagoginės praktikos mentorių mokymus, įvadinius renginius ir kitokius mokymus praktikos įstaigose, vykdančiose neformaliojo ir formaliojo švietimo programas, edukacines veiklas (toliau – praktikos įstaiga) savo nustatyta tvarka.
22. Pedagoginių studijų programų ir pedagogikos profesinių studijų pedagoginės praktikos reikalavimai:
22.2. studento pedagoginę praktiką koordinuoja (kartu su studentu, studento pedagoginės praktikos mentoriumi aptaria pedagoginės praktikos tikslus ir užduotis, apibendrina tarpinius ir galutinius pedagoginės praktikos rezultatus, padeda spręsti ugdomosios veiklos sunkumus pedagoginės praktikos metu) studento pedagoginės praktikos vadovas. Juo gali būti pedagogikos studijų krypties studijų programą (programas) ar pedagoginių studijų modulį, ar pedagoginių specializacijų modulį, pedagogikos profesines studijas įgyvendinantis dėstytojas;
22.3. studento pedagoginės praktikos mentorius praktikos įstaigoje teikia studentui konsultacinę, dalykinę ir didaktinę pagalbą, padeda įgyvendinti skirtas pedagoginės praktikos užduotis, teikia rekomendacijas ir kartu su studentu, studento pedagoginės praktikos vadovu aptaria pedagoginės praktikos rezultatus, skatina ir palaiko studento integraciją į praktikos įstaigos bendruomenę;
22.4. studento pedagoginės praktikos vadovas kartu su studento pedagoginės praktikos mentoriumi praktikos įstaigoje turi užtikrinti studento palydėjimą į konkrečią pedagoginės praktikos vietą, sėkmingą pedagoginės praktikos procesą ir pedagoginės praktikos metu įgytos patirties reflektavimą;
22.5. pedagoginė praktika atliekama praktikos įstaigoje, sudarančioje praktinio mokymo bei studijų integravimo galimybes ir užtikrinančioje būtiną pagalbą pedagoginę praktiką atliekančiam studentui. Rekomenduojama, kad studentas turėtų galimybę atlikti pedagoginę praktiką skirtingose praktikos įstaigose;
23. Pedagoginė praktika siejama su studijuojamu mokomuoju dalyku ir (ar) pedagogine specializacija arba su įgytu kvalifikaciniu laipsniu.
25. Pedagoginę praktiką atliekančio studento teisės ir pareigos apibrėžiamos trišalėje praktinio mokymo sutartyje.
26. Į pedagogikos studijų krypties studijų programas turi būti integruotas (o į pedagogikos profesines studijas rekomenduojama integruoti) akademinio judumo laikas arba suteikiamos kitos tarptautiškumo galimybės (tarptautiniai renginiai Lietuvoje, trumpalaikės stažuotės, vasaros stovyklos, tarptautinės praktikos, ERASMUS mainai, tarptautinis studijų modulis ir kt.), kurių bendra apimtis 2 mėnesiai, arba pedagoginių studijų programa vykdoma kaip jungtinė kartu su užsienio aukštąja mokykla.
27. Pedagogikos studijų krypties studijų programos, pedagogikos profesinės studijos baigiamos baigiamuoju darbu, kurio reikalavimus nustato aukštoji mokykla.
28. Gali būti vykdomos jungtinės pedagogikos studijų krypties studijų programos kartu su kitomis aukštosiomis mokyklomis Lietuvoje ir užsienyje. Jungtinės pedagogikos studijų krypties studijų programos turi atitikti teisės aktų nustatytus reikalavimus ir atliepti šiuolaikinius didaktikos, įtraukiojo ugdymo principus, turi būti grindžiamos naujausiais edukologijos mokslo tyrimais.
29. Vykdant pedagogikos studijų krypties studijų programas, pedagogikos profesines studijas, bendradarbiaujama su švietimo įstaigomis, kurios įgyvendina pedagogų profesiniam tobulėjimui skirtas veiklas, atlieka taikomojo pobūdžio tyrimus, išbando ir pagrindžia naujas metodikas, didaktikas, profesinio tobulėjimo programų veiksmingumą.
30. Vykdant pedagogikos studijų krypties studijų programas, pedagogikos profesines studijas, bendradarbiaujama su kitomis aukštosiomis mokyklomis, nevyriausybinėmis organizacijomis, kitomis švietimo struktūromis (pvz., akredituotomis kvalifikacijos tobulinimo įstaigomis, STEAM centrais ir kt.), darniai naudojant edukologijos mokslo infrastruktūrą ir žmogiškuosius išteklius, leidžiančius užtikrinti ugdymo mokslų ir susijusių mokslo krypčių plėtrą bei aukščiausią studijų kokybę ir tarptautinį konkurencingumą.
31. Aukštojoje mokykloje, vykdančioje pedagogikos studijų krypties studijų programas, pedagogikos profesines studijas, turi būti sukurta šiuolaikinė, įtraukties principus atitinkanti materialinė ir praktinė bazė, tinkama vykdyti studijas pagal pedagogines specializacijas ir (ar) mokomuosius dalykus.
32. Ketinamai vykdyti studijų programai, teikiančiai pedagogo profesinę kvalifikaciją, pedagogikos profesinių studijų programai turi pritarti švietimo, mokslo ir sporto ministras, įvertinęs Pedagogo profesinės kvalifikacijos suteikimo komisijos, kurios sudėtį ir darbo reglamentą tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras, rekomendaciją. Pedagogikos studijų krypties studijų programos, teikiančios profesinę kvalifikaciją, pedagogikos profesinių studijų programos, į kurias ateinančiais mokslo metais ketinama vykdyti studentų priėmimą, teikiamos Pedagogo profesinės kvalifikacijos suteikimo komisijai iki einamųjų metų spalio 1 d.
33. Atnaujinamos pedagogikos profesinių studijų programos turi būti pateiktos Studijų kokybės vertinimo centrui. Pateikiamoje pedagogikos profesinių studijų programoje turi būti išvardinti visi mokomųjų dalykų moduliai, kuriuos aukštoji mokykla gali siūlyti vadovaudamasi Reglamento 6.4 papunkčiu ir 11 punktu. Studijų kokybės vertinimo centras įvertina pedagogikos profesinių studijų programą ir apie tai informuoja Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministeriją.
V SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
34. Priimant asmenis į pedagogikos profesinių studijų programas, kandidatai atrenkami pagal aukštosios mokyklos taisyklėse nustatytus reikalavimus, jiems privalomas motyvacijos vertinimas. Priimant asmenis į pirmosios pakopos pedagogikos studijų krypties studijų programas, asmenys atrenkami pagal akademinius pasiekimus. Taip pat šiems asmenims gali būti taikomas motyvacijos vertinimas, kuris vykdomas aukštosios mokyklos nustatyta tvarka.
35. Aukštoji mokykla pedagogikos profesinių studijų programos mokomojo dalyko modulyje (60 studijų kreditų), vadovaudamasi Mokslo ir studijų įstatymu ir jį įgyvendinančiais teisės aktais bei aukštųjų mokyklų nustatyta kompetencijų pripažinimo tvarka, gali įvertinti ir pripažinti neformaliuoju ir savišvietos būdu įgytas kompetencijas bei sudaryti asmeniui individualų studijų planą trūkstamiems mokomojo dalyko moduliams.
Pedagogų rengimo reglamento
priedas
(Pavyzdinė aukštosios (-ųjų) mokyklos (-ų), siekiančios (-ių) tapti pedagogų rengimo centru arba pratęsti pedagogų rengimo centro statusą, paraiškos forma)
___________________________________________
(institucijos (-ų) pavadinimas (-ai))
AUKŠTOSIOS (-ŲJŲ) MOKYKLOS (-Ų), SIEKIANČIOS (-IŲ) TAPTI PEDAGOGŲ RENGIMO CENTRU ARBA PRATĘSTI PEDAGOGŲ RENGIMO CENTRO STATUSĄ, PARAIŠKA
_______________________
(data)
________________________
(dokumento sudarymo vieta)
Prašome ______________________________________________________ suteikti / pratęsti
(institucijos (-ų) pavadinimas (-ai))
pedagogų rengimo centro (toliau – Centras) statusą remiantis lentelėje nurodytais kriterijais:
| Eil. Nr. |
Pedagogų rengimo reglamente Centrui nurodyti kriterijai |
Nurodoma informacija apie kriterijų (pateikiama nuoroda į interneto prieigą) |
| 1 |
2 |
3 |
|
|
Nurodomas 12.1 arba 13.1 kriterijus
|
Aprašyti kriterijų, nurodant (jeigu įmanoma) interneto prieigą prie kriterijų pagrindžiančios informacijos. |
|
|
Nurodomas 12.2 arba 13.2 kriterijus
|
Aprašyti kriterijų, nurodant (jeigu įmanoma) interneto prieigą prie kriterijų pagrindžiančios informacijos. |
|
|
Nurodomas 12.3 arba 13.3 kriterijus
|
Aprašyti kriterijų ir pridėti aukštosios (-ųjų) mokyklos (-ų), kurioje (-iose) (arba greta kurios (-ių)) yra galimybė įgyti pedagogo kvalifikaciją, vykdomų studijų programų sąrašą, nurodant programos valstybinį kodą, studijų kryptį ir pedagogų kvalifikacijos įgijimo būdą pagal Pedagogų rengimo reglamento 6.1–6.5 papunkčius. |
|
|
Nurodomas 13.4 kriterijus (jeigu taikomas) |
Aprašyti kriterijų ir pridėti jungtinės veiklos sutartį. |
PRIDEDAMA:
1. Aukštosios (-ųjų) mokyklos (-ų), kurioje (-iose) (arba greta kurios (-ių)) yra galimybė įgyti pedagogo kvalifikaciją, vykdomų studijų programų sąrašas, nurodant programos valstybinį kodą, studijų kryptį ir pedagogų kvalifikacijos įgijimo būdą pagal Pedagogų rengimo reglamento 6.1–6.5 papunkčius;
2. Jungtinės veiklos sutartis (jeigu taikoma).
__________________________________________________________________________
(Aukštosios (-ųjų) mokyklos (-ų), pateikusios (-ių) paraišką, vadovo (-ų) arba jo (-jų) įgalioto (-ų) asmens
(-ų) (įgaliojimas pridedamas) pareigos, vardas ir pavardė, parašas)