I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo atrankos ir reikšmingumo lygmens nustatymo kriterijų aprašas (toliau – Aprašas) reglamentuoja nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimą, atranką, reikšmingumo lygmens nustatymą, jų kriterijus ir šių kriterijų taikymą, nustatant kultūros paveldo objektų ar vietovių vertingąsias savybes ir jų reikšmingumą, atrenkant nekilnojamąsias kultūros vertybes, kurioms reikalinga apsauga, apibrėžiant kultūros paveldo objektų teritorijų ir apsaugos zonų ar kultūros paveldo vietovių ribas ir teikiant jas įregistruoti Kultūros vertybių registre (toliau – Registras) bei tikslinant duomenis Registre registruotoms nekilnojamosioms kultūros vertybėms.
2. Aprašu privalo vadovautis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nustatyta tvarka sudarytos nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos (toliau – Vertinimo tarybos), juridiniai ir fiziniai asmenys, rengiantys ir teikiantys Vertinimo taryboms reikalingus duomenis, Registro tvarkytojas, registruojantis nekilnojamąsias kultūros vertybes Registre ar keičiantis įregistruotų nekilnojamųjų kultūros vertybių duomenis, bei kiti juridiniai ir fiziniai asmenys, atliekantys nekilnojamojo kultūros paveldo apskaitą.
3. Apraše vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme ir Lietuvos Respublikos draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatyme apibrėžtas sąvokas.
II SKYRIUS
VERTINIMAS, JO KRITERIJAI IR JŲ TAIKYMAS
4. Aprašo nustatyta tvarka vertinami:
4.1. objektai – statiniai, vietos ar kiti nekilnojami daiktai, galintys turėti reikšmingumą lemiantį vertingųjų savybių pobūdį ar jų derinį, kaip apibrėžta Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – Įstatymas) 3 straipsnio 3 punkte;
4.2. vietovės – teritorijos, galinčios turėti reikšmingumą lemiantį vertingųjų savybių pobūdį ar jų derinį, kaip apibrėžta Įstatymo 3 straipsnio 3 punkte.
5. Objektai ir vietovės registruojami Registre, pagrindus jų kultūrinę reikšmę istoriniu, estetiniu, moksliniu, etniniu ar socialiniu požiūriu (vertėmis):
5.1. istorinę vertę gali turėti objektai ar vietovės, siejami su svarbiais visuomenės, kultūros ir valstybės istorijos įvykiais ar asmenybėmis arba išgarsinti literatūros ar kitų meno kūrinių, ir kuriems gali būti nustatytas archeologinis, povandeninis, istorinis, architektūrinis, urbanistinis, želdynų, kraštovaizdžio vertingųjų savybių pobūdis;
5.2. estetinę vertę gali turėti objektai ar vietovės, tikslingai suformuoti arba organiškai susiklostę ir siejami su išlikusios tūrinės-erdvinės, morfologinės, sandaros kokybe, panaudotų medžiagų ir jų apdirbimo kokybe ir pan., reprezentuojantys tam tikro stiliaus ar istorinio periodo išlikusius vertingiausius pavyzdžius, taip pat pripažintų meistrų, autorių kūriniai, kuriems gali būti nustatytas architektūrinis, urbanistinis, dailės, želdynų, kraštovaizdžio vertingųjų savybių pobūdis;
5.3. mokslinę vertę gali turėti objektai ar vietovės – potencialūs autentiški medžiaginiai mokslinio pažinimo šaltiniai, kuriems gali būti nustatytas archeologinis, povandeninis, inžinerinis, architektūrinis, urbanistinis, želdynų vertingųjų savybių pobūdis;
5.4. etninę vertę gali turėti objektai ir vietovės atskleidžiantys etninės kultūros savitumą, kuriems gali būti nustatytas etnokultūrinis, architektūrinis, urbanistinis, kultūrinės raiškos vertingųjų savybių pobūdis;
5.5. socialinė vertė gali būti asociatyvioji (dvasinė) – kuomet objektas ar vietovė reikšmingi visuomenei, bendruomenėms ar etninėms grupėms istoriniais įvykiais, asmenybėmis, tradicijomis, simbolinėmis prasmėmis, apeigomis ir edukacinė – kuomet objektas ar vietovė svarbūs mokymo ar kultūrinio turizmo srityje. Šiems objektams ar vietovėms gali būti nustatytas mitologinis, memorialinis, istorinis, sakralinis, kultūrinės raiškos vertingųjų savybių pobūdis;
5.6. objektas ar vietovė, jų vertingųjų savybių pobūdis ar pobūdžiai tuo pat metu gali turėti (perteikti) kelias vertes, formuojančias jų kultūrinę reikšmę.
6. Kultūrinės reikšmės pagrindimui atliekamas objektų ar vietovių vertinimas, kurio metu nustatomos vertingosios savybės, reikšmingumą lemiantis vertingųjų savybių pobūdis ir reikšmingumo lygmuo, apibrėžiamos objekto ar vietovės teritorijos ribos.
7. Vertinami objektai ir vietovės turi atitikti autentiškumo, vientisumo (kompleksiškumo) ir amžiaus cenzo kriterijus.
8. Vertinimo procesą sudaro šie etapai:
8.1. objekto ar vietovės tyrimai ir analizė;
8.2. amžiaus cenzo patikra, autentiškumo ir vientisumo įvertinimas;
8.3. reikšmingumo ir reikšmingumo lygmens nustatymas;
8.4. teritorijos ir apsaugos zonos apibrėžimas.
9. Objekto, vietovės tyrimai ir analizė atliekami naudojant visą prieinamą informaciją apie objektą ar vietovę: surenkama išsami dokumentinė rašytinė ir ikonografinė medžiaga, atskleidžianti svarbiausius raidos etapus, surenkami anksčiau vykdytų tyrimų, apmatavimų, projektavimo duomenys, kartografinė medžiaga, informacija apie vykdytus statybos ir tvarkybos darbus, atliekama apžiūra ir fiksavimas vietoje, tyrimai, būtini atlikti vadovaujantis kultūros ministro nustatyta tvarka.
10. Amžiaus cenzo nustatymo kriterijai:
10.1. vertintiniems archeologinio vertingųjų savybių pobūdžio objektams ar vietovėms – sukurtiems iki 1800 m.;
10.2. vertintiniems povandeninio vertingųjų savybių pobūdžio objektams ar vietovėms – daugiau nei 100 metų;
10.3. vertintiniems mitologinio, etnokultūrinio, istorinio, sakralinio, architektūrinio, urbanistinio, želdynų, inžinerinio, memorialinio, dailės, kultūrinės raiškos, kultūrinio kraštovaizdžio vertingųjų savybių pobūdžio objektams ar vietovėms – daugiau nei 50 metų.
11. Objektai ir vietovės, kurie neatitinka Aprašo 10 punkte nustatyto amžiaus cenzo, vertinami, jeigu:
11.1. jie susiję su akivaizdžiais išsivadavimo iš okupacinio režimo ir Lietuvos valstybingumui ypač svarbiais įvykiais;
11.2. jie sukurti kaip įrašytų ar įrašomų į Registrą objektų ir vietovių naujadarai, pratęsiantys istorinių struktūrų, erdvių ir estetikos formavimo tradicijas bei papildantys jų vertingąsias savybes;
11.3. yra autorių, apdovanotų tarptautinėmis, Lietuvos Respublikos valstybinėmis, kitų valstybių premijomis, kūriniai;
11.4. yra gautas organizacijos, atstovaujančios vietos ar profesinės (specialistų) bendruomenės, prašymas, kuriame nurodyta, jog jie reikšmingi tos bendruomenės narių istorinei, veiklos atminčiai ir tapatumui.
12. Autentiškumo įvertinimas atliekamas vertinant visas išlikusias objekto ar vietovės pirmines dalis ar elementus (savybes) bei istorinėje raidoje įvykusius keitimus ir papildymus, kuriais grindžiama objekto ar vietovės kultūrinė reikšmė. Pagrindiniai autentiškumo nustatymo kriterijai:
12.1. forma ir sumanymas (tūris, tūrinė, erdvinė struktūra, suplanavimas, atskiri elementai ir detalės, jų proporcijos ir išdėstymas (kompozicija), mastelis ir kt.; autorystė, suformavimo ar įgyvendinimo tikslas);
12.2. panaudotos medžiagos ir elementai (autentiškos medžiagos, konstrukcijos, kraštovaizdžio elementai, archeologinės struktūros, radiniai ir jų liekanos, interjerai ir interjerų elementai, kt.);
12.3. paskirtis (objektas ar vietovė naudojami pagal autentišką (pirminę) ar jai artimą funkciją);
12.4. atlikimo technologija (statybos būdai, įgyvendinimas, meistrystė);
12.5. vieta ir aplinka (užimama teritorija, apsuptis, vaizdai (panoramos, siluetai, perspektyvos ir kt.), funkciniai ir vizualiniai ryšiai);
12.6. nematerialios savybės (tradicijos, valdymo formos, prasmės, vietos dvasia ir kitos nematerialiojo paveldo formos, dažniausiai perduodamos žodine tradicija, renginiais ar socialine praktika, pvz., tradicijų tęstinumas bendruomenėse).
13. Objekto ar vietovės vientisumo, t. y. objekto ar vietovės, juos sudarančių savybių (dalių ir elementų) darnios, nepažeistos visumos (kompleksiškumo) vertinimas atliekamas vadovaujantis šiais kriterijais:
13.1. apimties įvertinimas – objektas ar vietovė turi išsaugojusi visas savybes, pagrindžiančias objekto ar vietovės kultūrinę reikšmę;
13.2. teritorijos dydžio įvertinimas – objekto ar vietovės teritorijos dydis yra pakankamas šių savybių išsaugojimui ir pristatymui.
14. Objekto ar vietovės fizinės būklės įvertinimu papildomas autentiškumo ir vientisumo įvertinimas, nustatant objekto ar vietovės vertingųjų savybių būklę, pažeidimo mastą ir (ar) naujadarų kiekį, kurie gali daryti neigiamą poveikį (sumažinti, sumenkinti) objekto ar vietovės autentiškumą ir vientisumą.
15. Vietovės ir objekto dalys, kurios nėra autentiškos ir atkurtas objektas gali būti vertinami socialiniame-kultūriniame kontekste, jeigu atkūrimas pagrįstas natūros tyrimais ir (ar) archyviniais, ikonografiniais duomenimis, atsižvelgiant į atkūrimo motyvus ir tikslą bei atkūrimo apimtį, kokybę, mokslinį lygį.
16. Reikšmingumo nustatymas grindžiamas atliktais tyrimais ir analize, nekilnojamųjų kultūros vertybių autentiškumo, vientisumo ir amžiaus cenzo įvertinimu, nustatant objekto, jo teritorijos, vietovės, jų dalių ir elementų vertingųjų savybių gausą bei vientisumą istoriniu, estetiniu, moksliniu, etniniu ar socialiniu požiūriais.
17. Reikšmingumas, atsižvelgiant į vertingųjų savybių visumą, lemiančią vertingųjų savybių pobūdį, objektui ar vietovei nustatomas pagal šiuos kriterijus:
17.1. tipiškumo (būdingumo, reprezentatyvumo) – kiekybinis kriterijus, iliustruojantis vystymosi etapus ar atskirą, konkretų objekto ar vietovės, jų dalių ir elementų (savybių) tipą;
17.2. svarbumo – kokybinis kriterijus, rodantis svarbą ir įtaką visuomenės ir valstybės, bendruomenių ir etninių grupių vystymosi, kultūros sklaidos procesams;
17.3. retumo – kokybinis ir kiekybinis kriterijus, kuriuo apibūdinamos negausiai išlikusios ar nedažnai pasitaikančios objekto ar vietovės savybės, taip pat objektas ar vietovė, kurių autentiškumo ir vientisumo lygmuo yra retas;
17.4. unikalumo – kokybinis ir kiekybinis kriterijus, kuriuo apibūdinamos nepasikartojančios, išskirtinės objekto ar vietovės savybės, taip pat unikalūs menininkų, urbanistų ar architektų kūriniai.
18. Jei objektui ar vietovei nustatomas daugiau negu vienas reikšmingumą lemiantis vertingųjų savybių pobūdis, tokiam objektui ar vietovei taip pat nustatomas svarbiausias reikšmingumą lemiantis vertingųjų savybių pobūdis.
19. Reikšmingumo nustatymui atliekama lyginamoji analizė, lyginant objektą ar vietovę nacionaliniame, regioniniame ir (ar) vietiniame kontekste su panašiais objektais ar vietovėmis nepriklausomai, ar jos yra inventorizuotos, įrašytos į Registrą, ar ne. Lyginant vertinamas siūlomo registruoti objekto ar vietovės panašumas į kitus objektus ar vietoves, nurodoma, kokiomis savybėmis jie išsiskiria, suformuluojamas objekto ar vietovės reikšmingumo ir reikšmingumo lygmens nustatymo pagrindimas, pateikiama kita informacija, reikalinga atrankai, vykdomai pagal 29 punkte nurodytus kriterijus, atlikti.
20. Atitinkantys amžiaus cenzą ir autentiški archeologinio vertingųjų savybių pobūdžio objektai ar vietovės ir po vandeniu ar iš dalies po vandeniu esantys archeologiniai objektai ar vietovės yra laikomi reikšmingais ir šiems objektams ir vietovėms atranka nevykdoma. Archeologinio vertingųjų savybių pobūdžio objektai ar vietovės ir po vandeniu ar iš dalies po vandeniu esantys archeologiniai objektai, nustačius reikšmingumo lygmenis, teikiami įrašyti į Registrą. Kitiems povandeninio vertingųjų savybių pobūdžio nekilnojamiesiems ar kilnojamiesiems daiktams turi būti nustatomas reikšmingumas, reikšmingumo lygmenys ir vykdoma jų atranka.
21. Archeologinio tyrimo metodo taikymas objekto ar vietovės vertingųjų savybių atskleidimui nėra pagrindas laikyti, kad šis objektas ar vietovė yra reikšmingumą lemiančio archeologinio vertingųjų savybių pobūdžio, jeigu vertingosios savybės datuojamos vėliau kaip Aprašo 10.1 papunktyje nurodyta data.
22. Povandeninių tyrimų metodų taikymas objektų ar vietovės vertingųjų savybių atskleidimui nėra pagrindas laikyti, kad šis objektas ar vietovė yra reikšmingumą lemiančio povandeninio vertingųjų savybių pobūdžio, jeigu vertingosios savybės datuojamos anksčiau kaip Aprašo 10.2 papunktyje nurodyta data.
23. Nevertinami objektai (išskyrus neveikiančiose kapinėse, palaikų laidojimo ar užkasimo vietose esančius kapus ir antkapius), kuriuose vaizduojama arba kurių sudedamoji dalis yra:
23.1. nacistinės Vokietijos vėliava, herbas, nacistinė svastika, nacistinis SS ženklas;
23.2. SSRS ar Lietuvos SSR vėliava, herbas, sovietinio kūjo ir pjautuvo ženklas ar sovietinė penkiakampė žvaigždė;
23.3. nacistinių ar komunistinių organizacijų simboliai, santvarkas šlovinantys įrašai;
23.4. už okupacinių režimų vykdytas Lietuvos gyventojų represijas atsakingų Vokietijos nacionalsocialistų partijos ar SSRS komunistų partijos vadovų, narių ar kitų asmenų atvaizdai;
23.5. 23.1–23.3 papunkčiuose nurodytų simbolių pagrindu sudaryti ženklai arba į juos panašūs antikonstitucinių organizacijų simboliai;
23.6. nacistinės Vokietijos ar SSRS kariuomenės ar kitų šių valstybių specialiųjų tarnybų, vykdžiusių Lietuvos gyventojų represijas, veiklą ar jų narius propaguojančios skulptūros, atvaizdai, užrašai ar kiti simboliai;
23.7. kiti totalitarinių ar autoritarinių režimų ir jų ideologijų simboliai, organizacijos, įvykiai ar datos, simbolizuojantys totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas, tokių režimų vykdytą ar vykdomą karinę agresiją prieš kitą valstybę, Lietuvos 1940–1941 metų ir 1944–1990 metų sovietinę okupaciją bei 1939‑1944 metų nacistinę okupaciją, šių okupacijų įtvirtinimą ir represijas.
24. Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (toliau – Departamentas), gavęs Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro (toliau – Centras) generalinio direktoriaus sprendimą, nurodytą Draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymo 4 straipsnio 8 dalies 1 punkte, dėl Registre registruoto viešojo objekto pašalinimo arba pakeitimo, ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo šio sprendimo gavimo dienos turi pateikti atitinkamai Vertinimo tarybai svarstyti Vertinimo tarybos akto projektą dėl šio objekto teisinės apsaugos panaikinimo arba jo vertingųjų savybių pakeitimo. Vertinimo tarybai priėmus atitinkamą sprendimą, Departamentas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo dienos apie jį informuoja Centrą ir šio objekto valdytoją.
25. Objekto teritorijos ir apsaugos zonos ar vietovės ribos apibrėžiamos, vadovaujantis Įstatymo 11 straipsniu, jas pagrindžiant atliktais tyrimais ir analize, atsižvelgiant į objekto ar vietovės užimamą plotą, istorines valdos ar teritorijos ribas, objekto, jo teritorijos, vietovės nustatytas vertingas savybes, vientisumo išsaugojimui ir naudojimui reikalingą plotą.
iV SKYRIUS
ATRANKA, JOS KRITERIJAI IR JŲ TAIKYMAS
28. Vertinimo tarybos nustato objektų ar vietovių reikšmingumą ir reikšmingumo lygmenį, ir atlieka atranką įrašymui į Registrą.
29. Atranka vykdoma, kompleksiškai lyginant panašius (pagal vertingųjų savybių pobūdį, gausą, reikšmingumą ir reikšmingumo lygmenį) objektus ar vietoves, nepriklausomai, ar jie yra inventorizuoti, įrašyti į Registrą, ar ne, vadovaujantis šiais kriterijais:
29.1. autentiškumo – (kokybinis kriterijus) pirmenybė teikiama tiems objektams ir vietovėms, kuriuose autentiškumo yra daugiau: išlikę daugiau autentiškų elementų, panaudoti autentiški gamybos būdai arba įrankiai ir (arba) atlikimo tradicijos;
29.2. vientisumo – (kiekybinis kriterijus) pirmenybė teikiama objektams ir vietovėms, kurių struktūros ir (ar) sudėtinių dalių (užstatymo ir jo dalių, želdynų, vandens telkinių, architektūrinių elementų ir detalių, interjero elementų ir t. t.) bei funkcinių ir (ar) erdvinių ryšių išlikimo procentas yra didesnis, yra mažiau nevertingų naujadarų;
29.3. būklės – (kokybinis kriterijus) pirmenybė teikiama geresnės būklės objektams ir vietovėms;
29.4. išsaugojimo tikimybės – (kokybinis kriterijus) pirmenybė teikiama tiems objektams ir vietovėms, kurie jau yra saugomose teritorijose, taip pat jei valstybei nepriklausantys objektai ir vietovės įsipareigojami saugoti valdytojų asmenine iniciatyva;
29.5. panaudojimo, eksponavimo, lankymo galimybės – (kokybinis kriterijus) pirmenybė teikiama tiems objektams ir vietovėms, kuriems, atsižvelgiant į objekto, vietovės pirminę funkciją ir paskirtį, yra galimas jų pritaikymas šiuolaikiniam gyvenimui pagal visuomenės ekonominės, socialinės, kultūrinės veiklos poreikius bei galimybes ir (ar) kurie yra atviri lankymui bei juose yra lankymą užtikrinančios infrastruktūros sąlygos.
30. Objektų ir vietovių privalo būti atrinkta tiek ir tokių, kad būtų užtikrintas atitinkamo reikšmingumo vertingųjų savybių pobūdžio ar pobūdžių pakankamo pavyzdžių kiekio išsaugojimas, atsižvelgiant į galimų stichinių nelaimių ar kitų nelaimingų atsitikimų padarinius ir išsaugojimo užtikrinimo galimybes (visuomenės suinteresuotumą, teisinę bazę, finansinius išteklius ir kt.).
