LIETUVOS RESPUBLIKOS
VYRIAUSIOJI RINKIMŲ KOMISIJA
SPRENDIMAS
DĖL RINKIMŲ (REFERENDUMO) STEBĖTOJŲ REGISTRAVIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO
2024 m. birželio 27 d. Nr. Sp-167
Vilnius
Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso 32 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 92 straipsniu, 135 straipsnio 7 dalimi, 143 straipsnio 5 dalimi ir Lietuvos Respublikos referendumo konstitucinio įstatymo 20 straipsniu, nusprendžia:
2. Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2022 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą Nr. Sp-60 „Dėl Rinkimų (referendumo) stebėtojų registravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos
vyriausiosios rinkimų komisijos
2024 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. Sp-167
RINKIMŲ (REFERENDUMO) STEBĖTOJŲ REGISTRAVIMO TVARKOS APRAŠAS
1. Rinkimų (referendumo) stebėtojų registravimo tvarkos apraše (toliau – Aprašas) nustatoma rinkimų (referendumo) stebėtojo (toliau – stebėtojas) pažymėjimo išdavimo, naudojimo ir netekimo tvarka, rinkimų (referendumo) stebėtojo teisės ir pareigos, veiklos sąlygos.
2. Rinkimų (referendumo) stebėtojas – asmuo, turintis Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos ar savivaldybės (apygardos) rinkimų komisijos išduotą nustatytos formos oranžinės spalvos pažymėjimą. Jis turi teisę stebėti rinkimus, referendumą visoje Lietuvos Respublikos, savivaldybės (apygardos) arba apylinkės, kuri nurodyta jo pažymėjime, teritorijoje. Stebėtojai, stebėdami rinkimus, savo veiklą turi vykdyti nešališkai, etiškai ir atsakingai, nepiktnaudžiauti savo teisėmis ir įgaliojimais.
3. Stebėtoju gali būti rinkėjas arba užsienio valstybėms ar tarptautinėms organizacijoms atstovaujančių subjektų pasiūlytas asmuo. Stebėtoju negali būti tos savivaldybės, kurios teritorijoje stebėtojas turi teisę stebėti rinkimus arba kurios teritorija patenka į rinkimų apygardą, meras, administracijos direktorius, jų pavaduotojai, seniūnai, jų pavaduotojai, rinkimų komisijos narys, kandidatas, rinkimų (referendumo) komisijos darbuotojas (informatikas, buhalteris).
4. Stebėtojus gali siūlyti:
4.2. Lietuvos Respublikoje registruotos nevyriausybinės organizacijos, kurių veikla yra susijusi su rinkimais ar žmogaus teisių apsauga;
5. Politinės organizacijos, iškėlusios kandidatus, ir išsikėlę kandidatai, nevyriausybinės organizacijos turi teisę siūlyti registruoti stebėtojais ne daugiau kaip po 2 stebėtojus kiekvienoje rinkimų (referendumo) apylinkėje.
6. Stebėtojo pažymėjimą išduoda:
6.1. Vyriausioji rinkimų komisija – stebėti rinkimus, referendumą visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, rinkimų apygardose, savivaldybėse, specialiuose balsavimo punktuose, rinkimų (referendumo) apylinkėse. Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose, papildomose balsavimo vietose užsienyje prie Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos stebėtojų pažymėjimai išduodami Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka. Asmens prašymas stebėti rinkimus visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje turi būti motyvuotas;
7. Prašymai dėl stebėtojų registravimo turi būti pateikti ne vėliau kaip iki paskutinio pirmadienio iki rinkimų dienos, išskyrus atvejus, kai yra būtinybė pakeisti asmenį, negalintį būti stebėtoju dėl objektyvių priežasčių.
8. Politinių organizacijų, iškėlusių kandidatus, ir išsikėlusių kandidatų prašymai registruoti stebėtojus pateikiami elektroniniu būdu Vyriausiosios rinkimų komisijos portale „Rinkėjo puslapis“ adresu www.rinkejopuslapis.lt. Prašymų registruoti stebėtojus pateikimas baigiamas, kai dokumentus elektroniniu būdu pateikę asmenys gauna patvirtinimą apie elektroninių dokumentų priėmimą. Prašyme turi būti nurodyta: asmens vardas, pavardė, asmens kodas, savivaldybės (apygardos) pavadinimas, rinkimų (referendumo) apylinkės (apylinkių) pavadinimas (pavadinimai).
8.1. Subjektų, išvardytų Aprašo 4.2–4.5 papunkčiuose, motyvuoti prašymai kartu su stebėtojų duomenimis (priedas) pateikiami Vyriausiajai rinkimų komisijai. Užsienio valstybių piliečiai, norintys būti stebėtojais, turi Vyriausiajai rinkimų komisijai pateikti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus. Dėl užsienio fizinių ar juridinių asmenų, pateikusių prašymus stebėti rinkimus, Vyriausioji rinkimų komisija gali kreiptis į kitas valstybės institucijas, kurios gali turėti duomenų apie šių asmenų veiklą. Vyriausioji rinkimų komisija, gavusi prašymą, jį nagrinėja posėdyje ir priima protokolinį sprendimą dėl stebėtojų registravimo ar neregistravimo.
9. Stebėtojai registruojami užtikrinant lygiateisiškumo tarp politinių organizacijų, kandidatų ir nevyriausybinių organizacijų siūlomų stebėtojų principo laikymąsi.
10. Stebėtojo pažymėjimus rinkimų (referendumo) komisijos vardu išduoda jos pirmininkas arba kitas komisijos narys komisijos pirmininko pavedimu. Rinkimų (referendumo) komisijos gali atsisakyti registruoti stebėtoją, jeigu jis neatitinka teisės aktų reikalavimų ar jo veikla neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos ar teisės aktų, arba bet kuriuo metu panaikinti stebėtojo registravimą, jeigu jis pažeidžia Konstituciją, Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimus ir kitus teisės aktus, nesilaiko nustatytos rinkimų (referendumų) rengimo tvarkos, pažeidžia viešąją tvarką balsavimo patalpose. Rinkimų (referendumo) komisijos taip pat gali atsisakyti registruoti stebėtojus, dėl kurių per pastaruosius 5 metus buvo gauta skundų dėl to, kad jie darė įtaką rinkimų (referendumo) komisijų ir atskirų rinkimų (referendumo) komisijos narių darbui ir tuo trikdė jų veiklą bei rinkimus, ir šie skundai pripažinti pagrįstais pagal rinkimų (referendumų) komisijų priimtus sprendimus. Apie atsisakymą išduoti stebėtojo pažymėjimą pranešama stebėtoją pasiūliusiam subjektui, apie stebėtojo registravimo panaikinimą – pačiam stebėtojui ir stebėtoją pasiūliusiam subjektui. Stebėtojo registravimas gali būti panaikintas jį įregistravusios rinkimų (referendumo) komisijos arba aukštesnės rinkimų (referendumo) komisijos pirmininko sprendimu. Jeigu dėl stebėtojo veiklos buvo gauta skundų, stebėtojo registravimas (pažymėjimas) taip pat gali būti panaikintas ir rinkimams pasibaigus pagal rinkimų (referendumų) komisijos sprendimus.
11. Stebėtojo pažymėjime įrašoma: stebėtojo vardas ir pavardė, kas pasiūlė į stebėtojus (politinės organizacijos, nevyriausybinės organizacijos pavadinimas ar kandidato vardas, pavardė), stebėjimo teritorija (savivaldybės (apygardos) / apylinkės pavadinimas ir numeris), rinkimų (referendumo) komisijos pirmininko, pasirašiusio pažymėjimą, vardas ir pavardė, parašas ir išdavimo data. Stebėtojų pažymėjimai išduodami stebėtojus pasiūliusio subjekto atstovui. Stebėtojas, atvykęs stebėti rinkimų į atitinkamą rinkimų komisiją, privalo pateikti savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir stebėtojo pažymėjimą, kurį turi segėti viso buvimo balsavimo patalpoje metu. Atitinkama rinkimų komisija Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka registruoja rinkimų stebėtojo atvykimo ir išvykimo laiką.
12. Stebėtojas turi teisę:
12.3. stebėti balsavimo procesą, įskaitant biuletenių išdavimą, patį balsavimą, rinkėjų balsų skaičiavimą ir rezultatų nustatymą;
12.4. susipažinti su rinkimų (referendumo) komisijos veiklos dokumentais, užtikrindamas asmens duomenų apsaugą (stebėtojai, norėdami susipažinti su rinkimų (referendumo) komisijos veiklos dokumentais, turi atitinkamai rinkimų komisijai pateikti galimais rinkimų tvarkos pažeidimais motyvuotą prašymą ir nurodyti su kokiais veiklos dokumentais norima susipažinti. Su veiklos dokumentais stebėtojai susipažįsta vietoje, atvykę į atitinkamą rinkimų komisiją. Jeigu rinkimų komisija vykdo balsavimo procedūras ir dėl užimtumo negali pateikti prašomų dokumentų, rinkimų komisijos pirmininkas tokių dokumentų susipažinimui nustato konkretų laiką);
12.5. fotografuoti, daryti vaizdo ir garso įrašus, užtikrindamas asmens duomenų apsaugą ir gavęs asmenų sutikimą bei nepažeisdamas teisės į slaptą balsavimą;
13. Stebėtojai, stebėdami rinkimus, neturi teisės daryti įtakos rinkimų komisijų ir atskirų komisijos narių darbui ir tuo trikdyti jų veiklą bei rinkimus, vykdyti rinkimų agitaciją. Stebėtojams draudžiama kontroliuoti rinkimų komisijų veiklą. Už rinkimų stebėtojo pasirengimą vykdyti rinkimų stebėtojo veiklą atsako jį pasiūlęs subjektas.
14. Stebėtojams draudžiama tiek balsavimo iki rinkimų dienos metu, tiek rinkimų dieną už rinkimų komisiją ar jos narį, rinkėjus atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su balsavimu. Stebėtojai negali duoti privalomų nurodymų rinkimų komisijoms ar rinkėjams, negali tikrinti patalpų, kuriose rinkimų komisijos vykdo savo veiklą, rinkimų komisijų narių ar rinkėjų daiktų, liesti rinkimų medžiagą ar inventorių be rinkimų komisijos pirmininko sutikimo.
15. Rinkimų (referendumo) komisijos ir įstaigų, kuriose yra sudaryti specialūs balsavimo punktai, vadovai turi pasirūpinti, kad stebėtojams balsavimo patalpose būtų sudarytos tinkamos sąlygos stebėti:
16. Kai į atitinkamą rinkimų (referendumo) apylinkės rinkėjų balsų skaičiavimo protokolą įrašyti visi duomenys ir visi rinkimų (referendumo) biuleteniai sudėti į antspauduotus paketus ir į specialųjį voką (vokus), rinkimų (referendumo) apylinkės balsų skaičiavimo protokolą pasirašo apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas ir nariai, po jų – ir stebėtojai, dalyvavę rinkėjų balsų skaičiavime. Stebėtojų pastabos pridedamos prie atitinkamo protokolo ir tampa neatskiriama jo dalimi.
17. Stebėtojas apylinkių rinkimų (referendumo) komisijų sprendimus dėl rinkėjų balsų skaičiavimo protokolų surašymo gali apskųsti savivaldybės (apygardos) rinkimų (referendumo) komisijai ne vėliau kaip per 24 valandas nuo jų surašymo.