LOGOnespalv-maz2

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO

MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO 2000 M. GRUODŽIO 28 D. ĮSAKYMO NR. 375 „DĖL EKOLOGINIO ŽEMĖS ŪKIO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

 

2017 m. sausio 12 d. Nr. 3D-19

Vilnius

 

 

P a k e i č i u Ekologinio žemės ūkio taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 375 „Dėl Ekologinio žemės ūkio taisyklių patvirtinimo“:

1. Pripažįstu netekusiu galios 4.13 papunktį;

2. Buvusius 4.14–4.16 papunkčius laikau atitinkamai 4.13–4.15 papunkčiais;

3. Pakeičiu 4.15 papunktį ir jį išdėstau taip:

4.15. žaliasis pūdymas – ariamosios žemės plotas, kuriame siekiant pagerinti dirvos struktūrą auginti žemės ūkio augalai įterpiami į dirvą“.

4. Papildau 211 punktu:

211. Visi ūkio subjektai, sertifikuojantys ekologinę gamybą, naudodamiesi Žemės ūkio ministerijos informacine sistema (ŽŪMIS) (internetinė prieiga – https://zumis.lt) kasmet sertifikavimo įstaigai turi pateikti informaciją (sudarytą buhalterinių apskaitos dokumentų pagrindu) apie užaugintą / pagamintą ekologinės gamybos būdu ir patiektą rinkai produkciją, nurodydami produkto rūšį, pavadinimą, kiekį ir turimos produkcijos likučius pagal sertifikavimo įstaigos nustatytą formą taip: nuo einamųjų metų rugsėjo 1 d. iki gruodžio 31 d. – apie visą einamaisiais metais arba nuo einamųjų metų sausio 1 d. iki 15 d. – apie visą praėjusiais metais užaugintą / pagamintą ekologinės gamybos būdu ir patiektą rinkai produkciją ir informacijos teikimo metu visos turimos produkcijos likučius.“ 

5. Pakeičiu 29 punktą ir jį išdėstau taip:

29. Ūkio subjektai, kurie einamaisiais metais ketina sertifikuoti ūkinius gyvūnus, pildydami Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką, Paraiškų priėmimo informacinės sistemos tam skirtoje skiltyje turi pažymėti ketinamą sertifikuoti ūkinių gyvūnų rūšį. Jei gyvūnų rūšis nepažymima:

29.1. ketinantiems sertifikuoti gyvūnus pirmaisiais metais, einamaisiais metais gyvūnų rūšis nesertifikuojama;

29.2. ketinantiems sertifikuoti gyvūnus ne pirmus metus, jie gali būti einamaisiais metais sertifikuojami, jeigu:

29.2.1. ūkio subjektas sertifikavimo įstaigai iki einamųjų metų spalio 15 d. pateikia raštu prašymą, kuriame nurodomos objektyvios ūkinių gyvūnų nepažymėjimo paraiškoje priežastys;

29.2.2. sertifikavimo įstaigos direktoriaus įsakymu patvirtinta komisija, įvertinusi nurodytas priežastis, nusprendžia einamaisiais metais tą gyvūnų rūšį sertifikuoti.“

6. Pakeičiu 30 punktą ir jį išdėstau taip:

30. Sertifikavimo įstaigai nustačius, kad jos kontroliuojamuose laukuose naudotos neleistinos ekologinėje gamyboje naudoti sintetinės cheminės medžiagos ar genetiškai modifikuoti organizmai, laukai, kuriuose nustatyta pažeidimų, įvardijami kaip „laukai, neatitinkantys ekologinės gamybos reikalavimų“ ir pereinamieji laikotarpiai šiems laukams taikomi iš naujo.“

7. Pakeičiu 301 punktą ir jį išdėstau taip:

301. Kiekvienas perkantis sertifikuotus javus ūkio subjektas, kuris jais prekiauja arba juos perdirba, privalo užtikrinti, kad iš kiekvieno ūkio subjekto įsigytos kiekvienos rūšies javų iš kiekvienos transporto priemonės būtų paimti ėminiai ir laikomi ne trumpiau kaip 1,5 metų.“

8. Pakeičiu 37 punktą ir jį išdėstau taip:

37. Sertifikavimo įstaigos kontroliuojamuose laukuose (išskyrus daugiamečių augalų ir vaistažolių laukus) turi būti parengta ir įgyvendinama šiam ūkininkavimo būdui tinkama sėjomaina arba augalų kaita, privalomai pasirenkant taikyti vieną iš šių priemonių:

37.1. auginti pupinius augalus arba pupinių-miglinių bei bastutinių augalų mišinius (kuriuose šie pupiniai augalai yra vyraujantys: pupos, žirniai, vikiai, seradėlės, dobilai, barkūnai, lubinai, esparcetai, liucernos, gargždeniai) kaip žaliąjį pūdymą. Šiame papunktyje nurodyti augalai kiekviename sertifikavimo įstaigos kontroliuojamame lauke turi būti auginti bent vieną kartą per penkerių metų laikotarpį (penkeri metai pradedami skaičiuoti nuo 2015 m., vėliau kas penkerius metus skaičiuojami nauji laikotarpiai);

37.2. auginti daugiamečių pupinių žolių augalus: baltuosius dobilus, esparcetus, barkūnus, liucernas, gargždenius, raudonuosius dobilus, rausvuosius dobilus arba šių nurodytų vyraujančių daugiamečių pupinių žolių augalų mišinius su miglinėmis žolėmis, kurie turi būti pasėti ir auginami visą auginimo sezoną einamaisiais metais ne trumpiau kaip vieną kartą per penkerių metų laikotarpį (penkeri metai pradedami skaičiuoti nuo 2015 m., vėliau kas penkerius metus skaičiuojami nauji laikotarpiai) arba įsėti su pagrindine kultūra kaip įsėlis, o ateinančiais metais auginami kaip pagrindinė kultūra.“

9. Pakeičiu 38 punktą ir jį išdėstau taip:

38. Šių taisyklių 37 punkte nurodyti augalai gali būti neauginami tuose sertifikavimo įstaigos kontroliuojamuose laukuose, kurie bent vieną kartą per penkerius metus buvo tręšiami organinėmis trąšomis (tirštuoju mėšlu, pusiau skystuoju mėšlu, skystuoju mėšlu arba srutomis, kompostu, granuliuotu mėšlu, granuliuotomis trąšomis, sapropeliu). Bendras minimalus į dirvožemį įterpiamų nurodytų organinių trąšų kiekis turi būti ne mažesnis kaip 170 kg/ha per penkerius metus skaičiuojant azoto kiekį.“

10. Pakeičiu 40 punktą ir jį išdėstau taip:

40. Visuose sertifikuotuose plotuose, kuriuose auginami pasėliai (išskyrus plotus, kuriuose auginami sodai, uogynai, vaistažolės, natūralios pievos ir ganyklos), ūkio subjektai privalo:

40.1. ne rečiau kaip vieną kartą per penkerius metus sertifikuojamuose plotuose paimti dirvožemio ėminius ir akredituotoje pHKCl, judriojo fosforo, judriojo kalio kiekių ir organinės anglies (humuso) tyrimams laboratorijoje (arba turinčioje leidimą atlikti nurodytus tyrimus laboratorijoje) atlikti agrocheminius tyrimus. Šio papunkčio reikalavimai turi būti įgyvendinami laikantis šių terminų: 

40.1.1. iki 2018 m. sausio 1 d. ūkio subjektams, sertifikuojantiems daugiau kaip 150 ha ploto;

40.1.2. iki 2019 m. sausio 1 d. ūkio subjektams, sertifikuojantiems 50–150 ha ploto;

40.1.3. iki 2020 m. sausio 1 d. ūkio subjektams, sertifikuojantiems mažiau kaip 50 ha ploto;

40.2. po 40.1 papunktyje nurodytų dirvožemio tyrimų rezultatų įvertinimo pagal sertifikavimo įstaigos interneto svetainėje skelbiamą metodiką pradėti skaičiuoti dirvožemio humuso balansą – organinės medžiagos grįžtamumą į tą patį lauką;

40.3. tręšdami sertifikuojamus laukus tirštuoju mėšlu, pusiau skystuoju mėšlu, skystuoju mėšlu arba srutomis, rengti tręšimo planą pagal Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo reikalavimus bei jo laikytis;

40.4. po 40.1 papunktyje nurodytų dirvožemio tyrimų rezultatų įvertinimo, kiekvienais metais prieš pradėdami tręšti laukus ekologinėje gamyboje leistinomis medžiagomis sudaryti tręšimo planą. Jame turi būti tręšimo kalendorinis grafikas (mėnesiais), numatomas panaudoti trąšų kiekis, apskaičiuotas augalų mitybai užtikrinti reikalingų planuojamam derliui išauginti dirvožemio maisto medžiagų (azoto, judriojo fosforo, judriojo kalio) kiekis.“

11. Papildau 401 punktu:

401. Dirvožemio ėminių ėmimo planavimą atlieka baigę žemės ūkio mokslo studijų krypties studijų programą (kurios metu išklausytas dirvotyros kursas) dirvožemio specialistai pagal akredituotos arba turinčios leidimą šių taisyklių 40.1 papunktyje nurodytus tyrimus atlikti laboratorijos patvirtintą dirvožemio agrocheminių savybių tyrimų metodiką. Dirvožemio ėminius ima akredituotos laboratorijos arba turinčios leidimą nurodytus tyrimus atlikti laboratorijos įgalioti asmenys.

12. Papildau 402 punktu:

„402. Dirvožemio tyrimų atlikti nebūtina tuose sertifikuotuose plotuose, kuriuose ekologinės gamybos plotų dirvožemio tyrimai ūkio tikrinimo metu buvo atlikti ne anksčiau kaip prieš penkerius metus akredituotoje konkretiems tyrimams atlikti arba leidimą turinčioje šiuos tyrimus atlikti laboratorijoje (pHKCl, judriojo fosforo, judriojo kalio kiekių ir organinės anglies (humuso).

13. Papildau 421 punktu:

421.    Laukuose turi būti sodinama / sėjama dauginamoji medžiaga ar sėkla, atitinkanti dauginamajai medžiagai ir sėklai nustatytus teisės aktų reikalavimus. Jei sertifikavimo įstaiga sertifikuodama nustato, kad sodinama / sėjama neatitinkanti dauginamajai medžiagai ar sėklai keliamų teisės aktų reikalavimų medžiaga ar sėkla, ji tokį lauką įvardija kaip „nesilaikoma dauginamajai medžiagai keliamų reikalavimų“.

14. Pakeičiu 45.4 papunktį ir jį išdėstau taip:

„45.4. vidutinis augalų tankis visuose uogynų plotuose ne mažesnis kaip:

 

Augalų grupė

Augalų kiekis, vnt./ha

Agrastai

2500

Aktinidijos  

1000

Aronijos

1200

Avietės

4400

Braškės 

20000

Erškėtrožės

1200

Gervuogės 

2200

Gudobelės 

1000

Serbentai*

Serbentai**

3500

2500

Svarainiai 

3000

Šaltalankiai*

Šaltalankiai**

1000

600

Šilauogės 

1600

Valgomieji sausmedžiai 

2200

Žemuogės

30000

* Augalai pasodinti nuo 2015 m. balandžio 21 d.

** Augalai pasodinti iki 2015 m. balandžio 20 d.“

15. Pakeičiu 46 punktą ir jį išdėstau taip:

46. Apsauginėje juostoje privaloma laikytis ekologinei gamybai keliamų reikalavimų, tačiau jai apsėti ar apsodinti gali būti naudojama tiek ekologiška, tiek neekologiška augalų vegetatyvinė dauginamoji medžiaga (taip pat sėkla), neturinti sėklos sertifikato. Apsauginės juostos nesertifikuojamos ir jose išauginta produkcija negali būti tiekiama rinkai paženklinta kaip susijusi su ekologine gamyba. Apsauginės juostos plotis turi būti ne platesnis kaip 10 metrų, nebent sertifikavimo įstaiga pritaria ūkio subjekto iš anksto jai pateiktam pagrindimui raštu dėl platesnės apsauginės juostos pločio.

Apsauginėje juostoje gali būti laikomas juodasis pūdymas, nesilaikant Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų apraše nurodyto reikalavimo juodąjį pūdymą iki kiekvienų metų lapkričio 1 d. apsėti arba apsodinti žemės ūkio augalais.“

16. Pakeičiu 114 punktą ir jį išdėstau taip:

114. Sertifikavimo įstaiga nustato ūkio subjektams prašymų, dokumentų ir kitos susijusios informacijos pateikimo tvarką bei savo interneto svetainėje nurodo, kokie dokumentai ir (arba) įrodymai turi būti pateikiami. Pateiktą informaciją vertina sertifikavimo įstaiga.“ 

17. Pakeičiu 115 punktą ir jį išdėstau taip:

115. Sertifikavimo įstaiga, išnagrinėjusi per 10 d. d. ūkio subjekto prašymus dėl šiame skyriuje nurodytų leidimų gavimo ir priėmusi sprendimą, per 3 darbo dienas:

115.1. jeigu prašymas nėra tenkinamas – pateikia ūkio subjektui motyvuotą atsakymą sertifikavimo įstaigos nustatyta tvarka;

115.2. jeigu prašymas yra tenkintinas:

115.2.1. raštu ir el. paštu informuoja ŽŪM apie suformuotą motyvuotą rekomendaciją (šis papunktis taikomas iki 2017 m. gruodžio 31 d.);

115.2.2. šių taisyklių 118 punkte nurodytus leidimus suformuoja Žemės ūkio ir maisto produktų sertifikavimo informacinėje sistemoje ir pateikia ŽŪM tvirtinti elektroniniu būdu. Informaciją apie išduotus / neišduotus leidimus sertifikavimo įstaiga ūkio subjektams praneša jos nustatyta tvarka (šis papunktis taikomas nuo 2018 m. sausio 1 d.).“   

18. Pakeičiu 116 punktą ir jį išdėstau taip:

116. ŽŪM, gavusi iš sertifikavimo įstaigos šių taisyklių 115.2.1 papunktyje nurodytą informaciją, išsiunčia sertifikavimo įstaigai šių taisyklių 118 punkte nurodytą leidimą. Sertifikavimo įstaiga apie leidimo išdavimą ūkio subjektą informuoja jos nustatyta tvarka (šis punktas taikomas iki 2017 m. gruodžio 31 d.);“ 

19. Pakeičiu 118.6.2 papunkčio pirmąją pastraipą ir ją išdėstau taip:

118.6.2. į sertifikuotą naminių paukščių auginimo ūkį atgabenti:“.

20. Pakeičiu 118.7 papunktį ir jį išdėstau taip:

118.7. dėl leidimo atlikti kurį nors iš šių veiksmų: tvirtinti elastinius raiščius prie avių uodegų, nupjauti ūkiniams gyvūnams uodegas iki stimburio, nupjauti dantis, apipjaustyti snapus, trumpinti arba šalinti ragus,  siekdami pagerinti žmonių ir (arba) ūkinių gyvūnų saugumą, ir (arba) ūkinių gyvūnų sveikatą, gerovę ir higieną, ūkio subjektai pateikia prašymą (laisvos formos), kuriame nurodo konkrečią priežastį ir motyvus, kodėl tam tikrais atvejais būtina pavieniams ūkiniams gyvūnams (nurodyti rūšį, amžių, skaičių ir datą, iki kurios planuojama atlikti tam tikrus veiksmus) atlikti šiame papunktyje nurodytus veiksmus;“.

21. Pakeičiu XIII skyriaus pavadinimą ir jį išdėstau taip:

XIII. LEISTINŲ NAUDOTI EKOLOGINĖJE GAMYBOJE AUGALŲ APSAUGOS PRODUKTŲ, TRĄŠŲ, DIRVOŽEMIO GERINIMO PRIEMONIŲ IR PAGALBINIŲ MEDŽIAGŲ NUSTATYMO TVARKA“

22. Pakeičiu 119 punktą ir jį išdėstau taip:

119. Ekologinės gamybos ūkiuose augalų apsaugos produktų naudotojai privalo naudoti tik Lietuvos Respublikoje registruotus augalų apsaugos produktus, kurių veikliosios medžiagos yra nurodytos reglamento (EB) Nr. 889/2008 II priede. Išimtis taikoma remiantis 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką ir panaikinančio Tarybos direktyvas 79/117/EEB ir 91/414/EEB (OL 2009 L 309, p. 1) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 652/2014 (OL 2014 L 189, p. 1), 28 straipsnio 2 dalies a ir b punktais.

Remdamasi reglamento (EB) Nr. 1107/2009 53 straipsniu, Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – VATŽŪM) gali leisti tiekti rinkai laikinai ne ilgesniam kaip 120 dienų laikotarpiui ir Lietuvos Respublikoje neregistruotą, tačiau kitoje ES valstybėje narėje pripažintą ir leistiną naudoti ekologinėje gamyboje augalų apsaugos produktą, tik jeigu visos produkto veikliosios medžiagos yra nurodytos reglamento (EB) Nr. 889/2008 II priede. Leidimai išduodami VATŽŪM nustatyta tvarka.“

23. Pakeičiu 123 punktą ir jį išdėstau taip:

123. Ūkio subjektai, tiekiantys rinkai trąšas ir (arba) dirvožemio gerinimo priemones ir norintys gauti VATŽŪM patvirtinimą, kad trąšos ir (arba) dirvožemio gerinimo priemonės gali būti naudojamos ekologinėje gamyboje, turi pateikti:

123.1. išsamią informaciją apie trąšos ir (arba) dirvožemio gerinimo priemonės sudėtį;

123.2. išsamų gamybos technologijos ir naudojamų žaliavų aprašymą;

123.3. produkto cheminės sudėties tyrimų protokolą (kuriame nurodytos pagrindinės ir antrinės augalams tręšti maisto medžiagos, vandenyje tirpios medžiagos, kenksmingos priemaišos, mikrobiologinė tarša), išduotą ne anksčiau kaip prieš 6 mėnesius nuo pateikimo VATŽŪM datos. Protokolas turi būti išduotas ES valstybėje pagal ISO/IEC 17025 standartą akredituotoje tirti konkrečias trąšų ir (arba) dirvožemio gerinimo priemonių sudėtyje esančias medžiagas, laboratorijoje;

123.4. Lietuvos žemės ūkio mokslo studijų krypties mokslo įstaigos patvirtinimą, kad trąša ir (arba) dirvožemio gerinimo priemonė yra tinkama naudoti ekologinėje gamyboje, veiksminga ir stabili, ir kitus VATŽŪM prašomus dokumentus, reikalingus įvertinti trąšos ir (arba) dirvožemio gerinimo priemonės tinkamumą naudoti ekologinėje gamyboje;

123.5. produkto etiketės kopiją.“

24. Pakeičiu 124 punktą ir jį išdėstau taip:

124. VATŽŪM patikrina, ar trąšos ir (arba) dirvožemio gerinimo priemonės atitinka šių taisyklių, reglamento (EB) Nr. 834/2007 ir reglamento (EB) Nr. 889/2008 reikalavimus. Jeigu nusprendžiama, kad šios trąšos ir (arba) dirvožemio gerinimo priemonės leistinos naudoti, VATŽŪM išduoda ūkio subjektui (platintojui) trąšų ar dirvožemio gerinimo priemonės tinkamumo naudoti ekologinėje gamyboje patvirtinimą ir informaciją apie leistiną naudoti ekologinėje gamyboje produktą paskelbia VATŽŪM interneto svetainėje adresu http://www.vatzum.lt.“

25. Papildau 1241 punktu:

1241. Ekologinės gamybos ūkiuose naudojamose trąšose ir dirvožemio gerinimo priemonėse negali būti viršijamos šios didžiausios leistinos koncentracijos (sausojoje medžiagoje):

12411. organinės kilmės trąšose ir (arba) dirvožemio gerinimo priemonėse: kadmio – 0,7 mg/kg, vario – 70 mg/kg, nikelio – 25 mg/kg, švino – 45 mg/kg, cinko – 200 mg/kg, gyvsidabrio – 0,4 mg/kg, chromo (iš viso) – 70 mg/kg, o chromo (šešiavalenčio) turi būti neaptinkama;

12412. neorganinės kilmės trąšose ir (arba) dirvožemio gerinimo priemonėse: kadmio – 0,7 mg/kg, nikelio – 25 mg/kg, švino – 45 mg/kg, gyvsidabrio – 0,4 mg/kg, chromo (iš viso) – 70 mg/kg, o chromo (šešiavalenčio) turi būti neaptinkama.“

26. Pakeičiu 125 punktą ir jį išdėstau taip:

125. Patvirtinimas, kad pašarų priedus, pašarų perdirbimo pagalbines medžiagas ir kitas medžiagas bei sudedamąsias dalis bei valymo ir dezinfekavimo produktus, skirtus gyvulininkystės pastatams ir įrenginiams valyti bei dezinfekuoti (toliau – pagalbinės medžiagos), trąšas, dirvožemio gerinimo medžiagas galima naudoti ekologinėje žemės ūkio gamyboje, išduodamas 3 metams.“

27. Pakeičiu 126 punktą ir jį išdėstau taip:                                                 

126. Jeigu kurios nors ES valstybės įstaiga, atsakinga už leidimo išdavimą naudoti trąšas ir (arba) dirvožemio gerinimo priemones ekologinėje gamyboje, patvirtino (yra išdavusi sertifikatą, leidimą arba kitokį oficialų patvirtinimo dokumentą), kad tam tikro pavadinimo trąšos ir (arba) dirvožemio gerinimo priemonės leistinos naudoti ekologinėje gamyboje, VATŽŪM patvirtinimo papildomai nebeišduoda. Ūkio subjektas pateikia VATŽŪM kitos ES valstybės įstaigos (atsakingos už leidimo išdavimą naudoti trąšas ir (arba) dirvožemio gerinimo priemones ekologinėje gamyboje) išduotą patvirtinimą ir jo vertimą į lietuvių kalbą bei informaciją apie išsamią trąšos ir (arba) dirvožemio gerinimo priemonės sudėtį, išsamų gamybos technologijos ir naudojamų žaliavų aprašymą, ES valstybėje pagal ISO/IEC 17025 standartą trąšų ir (arba) dirvožemio gerinimo priemonių tyrimų srityje akredituotos laboratorijos kiekvienam konkrečiam tyrimui akredituotu metodu produkto cheminės sudėties tyrimų protokolą ir produkto etiketės kopiją. Jei produktas tinkamas naudoti teisės aktų nustatyta tvarka,  VATŽŪM apie produktą paskelbia interneto svetainėje.“

28. Pakeičiu 127 punktą ir jį išdėstau taip:

127. Ūkio subjektai, norintys gauti Lietuvos sertifikavimo įstaigos patvirtinimą, kad pagalbinės medžiagos yra tinkamos naudoti ekologinėje gamyboje, turi pateikti sertifikavimo įstaigai gamintojo išduotą produkto specifikaciją ir išsamų gamybos proceso aprašymą, o dėl gyvulių priežiūros bei valymo ir dezinfekavimo priemonių – gamintojo išduotą produkto specifikaciją sertifikavimo įstaigos nustatyta tvarka.“

 

 

 

Žemės ūkio ministras                                                                                          Bronius Markauskas