1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas

1. Papildyti 2 straipsnį 8¹ dalimi:

„8¹. Atliekų deginimo įrenginys – stacionarus arba mobilus techninis vienetas, įskaitant visą įrangą, kuris skirtas atliekoms termiškai apdoroti ir kurio pagaminta šiluma naudojama arba nenaudojama. Terminis atliekų apdorojimas apima deginimą oksiduojant ir kitus terminius procesus, įskaitant pirolizę, pavertimą dujomis ir plazminius procesus, jeigu vykstant šiems procesams susidariusios medžiagos yra sudeginamos. Ši sąvoka apima visą įrenginį ir jo teritoriją, įskaitant visas deginimo linijas, atliekų priėmimo, laikymo, vietoje atliekamo pirminio apdorojimo įrenginius, atliekų, kuro ir oro tiekimo sistemas, katilus, išmetamųjų dujų valymo įrenginius, vietoje esančius degimo liekanų ir nuotekų apdorojimo ar laikymo įrenginius, kaminus, krovimo priemones, deginimo operacijų tikrinimo sistemas ir prietaisus, registruojančius deginimo sąlygas ir atliekančius jų stebėseną. Jeigu atliekos termiškai apdorojamos kitu būdu nei oksiduojant, pavyzdžiui, pirolizės, pavertimo dujomis arba plazminių procesų būdu, atliekų deginimo įrenginio veikla apima ir terminio apdorojimo procesą, ir vėlesnį deginimo procesą.“

2. Papildyti 2 straipsnį nauja 24¹ dalimi:

„24¹. Bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojas – juridinis asmuo, eksploatuojantis bendro atliekų deginimo įrenginį (ir) ar atliekų deginimo įrenginį, skirtą deginti kaip įprastinį ar papildomą kurą po rūšiavimo likusias netinkamas perdirbti ar kitaip panaudoti energinę vertę turinčias komunalines atliekas siekiant gauti energiją arba jas pašalinti.“

3. Papildyti 2 straipsnį nauja 24² dalimi:

„24². Bendro atliekų deginimo įrenginys – stacionarus arba mobilus techninis vienetas, kurio pagrindinis tikslas yra energijos arba materialių produktų gamyba ir kuriam kaip įprastinis ar papildomas kuras naudojamos atliekos arba kuriame atliekos termiškai apdorojamos siekiant jas pašalinti. Terminis atliekų apdorojimas apima deginimą oksiduojant ir kitus terminius procesus, įskaitant pirolizę, pavertimą dujomis ir plazminius procesus, jeigu vykstant šiems procesams susidariusios medžiagos yra sudeginamos. Ši sąvoka apima visą įrenginį ir jo teritoriją, įskaitant visas bendrojo deginimo linijas, atliekų priėmimo, laikymo, vietoje atliekamo pirminio apdorojimo įrenginius, atliekų, kuro ir oro tiekimo sistemas, katilus, išmetamųjų dujų valymo įrenginius, vietoje esančius degimo liekanų ir nuotekų apdorojimo ar laikymo įrenginius, kaminus, krovimo priemones, deginimo operacijų tikrinimo sistemas ir prietaisus, registruojančius deginimo sąlygas ir atliekančius jų stebėseną. Jeigu atliekos termiškai apdorojamos kitu būdu nei oksiduojant, pavyzdžiui, pirolizės, pavertimo dujomis arba plazminių procesų būdu, bendro atliekų deginimo įrenginio veikla apima ir terminio apdorojimo procesą, ir vėlesnį deginimo procesą.“

4. Buvusias 2 straipsnio 24¹ ir 24² dalis laikyti atitinkamai 24³ ir 24⁴ dalimis.

5. Papildyti 2 straipsnį 39¹ dalimi:

„39¹. Komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimas – savivaldybės ar savivaldybės pavedimu juridinio asmens atliekamas vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą ir jų tvarkymą surinkimas iš atliekų turėtojų ir kitos funkcijos, nurodytos šio Įstatymo 30⁵ straipsnio 1 dalyje.“

6. Pakeisti 2 straipsnio 44 dalį ir ją išdėstyti taip:

„44. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius – vienos, kelių ar visų į komunalinių atliekų tvarkymo regioną įeinančios savivaldybės (savivaldybių) įsteigtas juridinis asmuo, savivaldybės (savivaldybių) pavedimu atliekantis komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo funkcijas ir (ar) regioninių komunalinių atliekų tvarkymo įrenginių valdymą ir (ar) teikiantis komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas.“

7. Papildyti 2 straipsnį 47² dalimi:

„47². Namų ūkis – atskirai gyvenantis vienas fizinis asmuo arba grupė viename būste gyvenančių fizinių asmenų, kurie dalijasi išlaidas ir bendrai apsirūpina gyventi būtinomis priemonėmis.“

8. Papildyti 2 straipsnį 58¹ dalimi:

„58¹. Regioninė kaina – trejų metų reguliavimo laikotarpiui savivaldybėms Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatoma komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kaina, kuri apskaičiuojama pagal šios tarybos patvirtintą Komunalinių atliekų tvarkymo regioninių kainų nustatymo metodiką ir kurią sudaro regioninio atliekų tvarkymo centro reguliuojama kaina, pagrįsta būtinosiomis sąnaudomis.“

9. Papildyti 2 straipsnį 58² dalimi:

„58². Regioninis atliekų tvarkymo centras – visų į komunalinių atliekų tvarkymo regioną įeinančių savivaldybių įsteigtas juridinis asmuo, vykdantis regioninių komunalinių atliekų tvarkymo įrenginių valdymą, atliekantis savivaldybių pavestas funkcijas, apimančias komunalinių ir kitų atliekų tvarkymo paslaugos teikimą ar šios paslaugos teikimo organizavimą.“

10. Papildyti 2 straipsnį 58³ dalimi:

„58³. Regioniniai komunalinių atliekų tvarkymo įrenginiai – regione naudojami komunalinių atliekų mechaninio-biologinio apdorojimo įrenginiai ir (ar) biologinio apdorojimo įrenginiai, nepavojingųjų atliekų sąvartynai, didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės, kompostavimo aikštelės ir kiti įrenginiai, kuriuos savivaldybių pavedimu tvarko regioninis atliekų tvarkymo centras ar komunalinių atliekų sistemos administratorius arba kitas juridinis asmuo.“

11. Papildyti 2 straipsnį 58⁴ dalimi:

„58⁴. Reguliuojamoji kaina – valstybės reguliuojama regioninių atliekų tvarkymo centrų, bendro atliekų deginimo įrenginių, atliekų deginimo įrenginių valdytojų komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kaina, į kurią neįskaičiuojamos komunalinių atliekų tvarkymo administravimo, komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo sąnaudos ir komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo iš atliekų turėtojų paslaugų kaina.“

12. Papildyti 2 straipsnį 58⁵ dalimi:

„58⁵. Reguliuojamoji veikla – regioninių atliekų tvarkymo centrų, bendro atliekų deginimo įrenginių, atliekų deginimo įrenginių valdytojų vykdoma komunalinių atliekų tvarkymo veikla, kurios įkainius ar kainas reguliuoja valstybė.“

13. Papildyti 2 straipsnį 58⁶ dalimi:

„58⁶. Reguliuojamosios veiklos apskaitos sistema – reguliavimo veiklos tikslais naudojama regioninio atliekų tvarkymo centro, bendro atliekų deginimo įrenginių, atliekų deginimo įrenginių valdytojų veiklos apskaitos sistema, grindžiama reguliuojamosios veiklos apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo principais.“

14. Papildyti 2 straipsnį 58⁷ dalimi:

„58⁷. Reguliuojamosios veiklos apskaitos sistemos patikra – regioniniams atliekų tvarkymo centrams, bendro atliekų deginimo įrenginių, atliekų deginimo įrenginių valdytojams auditoriaus ar audito įmonės pagal Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos regioniniam atliekų tvarkymo centrui, bendro atliekų deginimo įrenginių, atliekų deginimo įrenginių valdytojams motyvuotu sprendimu nustatytą reikalavimą teikiama paslauga, kurią atlikus pagal šios tarybos patvirtintą techninę užduotį pateikiama ataskaita ir (ar) išvada.“

15. Papildyti 2 straipsnį 58⁸ dalimi:

„58⁸. Reguliuojamosios veiklos ataskaita – regioninių atliekų tvarkymo centrų, bendro atliekų deginimo įrenginių, atliekų deginimo įrenginių valdytojų Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai teikiama kasmetinė ataskaita, kuri rengiama vadovaujantis reguliuojamosios veiklos apskaitos sistemos ir teisės aktų reikalavimais ir kurioje parodomas reguliuojamosios veiklos apskaitos atskyrimas ir sąnaudų paskirstymas.“

16. Papildyti 2 straipsnį 58⁹ dalimi:

„58⁹. Reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikra – regioniniams atliekų tvarkymo centrams, bendro atliekų deginimo įrenginių, atliekų deginimo įrenginių valdytojams auditoriaus ar audito įmonės kasmet teikiama paslauga, kurią atlikus pagal Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos patvirtintą ar pratęstą galioti techninę užduotį pateikiama reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikros ataskaita ir (ar) išvada.“

17. Papildyti 2 straipsnį 63¹ dalimi:

„63¹. Techninė užduotis – Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos kasmet iki kovo 31 dienos tvirtinamas ar pratęsiamas galioti dokumentas, o atliekant reguliuojamosios veiklos apskaitos sistemos patikrą šio Įstatymo 30⁶ straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais – šios tarybos tvirtinamas dokumentas, kuriame nurodomi konkretūs Tarptautinės buhalterių federacijos Tarptautinių audito ir užtikrinimo standartų valdybos parengti ir patvirtinti tarptautiniai užtikrinimo užduočių, peržiūros užduočių, susijusių paslaugų standartai ir praktiniai nurodymai arba tarptautiniai audito standartai, kuriais reikia vadovautis atliekant reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikrą ir (ar) šios veiklos apskaitos sistemos patikrą, šių patikros paslaugų reikalavimus ir (ar) apimtis.“

2 straipsnis. 11² straipsnio pakeitimas

Pakeisti 11² straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:

„3) už bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio eksploatavimą ir kontrolę atsakingi šių įmonių darbuotojai.“

3 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 12 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Pavojingas atliekas ketinančios surinkti ir vežti įmonės turi gauti pavojingų atliekų tvarkymo licenciją.“

2. Pakeisti 12 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Pavojingų atliekų tvarkymo licencijavimo taisykles tvirtina aplinkos ministras. Pavojingų atliekų tvarkymo licencijas išduoda, atsisako išduoti, licencijų duomenis tikslina, licencijų galiojimą sustabdo, galiojimo sustabdymą panaikina, galiojimą panaikina aplinkos ministro įgaliota institucija.“

3. Pakeisti 12 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Pavojingų atliekų tvarkymo licencija išduodama jas surenkančiai ir vežančiai įmonei, jeigu:

1) pavojingas atliekas surenkančios ir vežančios įmonės atsakingų darbuotojų kompetencija atitinka šio Įstatymo 11² straipsnyje nustatytus reikalavimus;

2) pavojingas atliekas surenkančios ir vežančios įmonės civilinė atsakomybė apdrausta draudimo įmonėje.“

4. Pakeisti 12 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Pavojingų atliekų tvarkymo licencija neišduodama ar netikslinama, jeigu:

1) pavojingas atliekas surenkančios ir vežančios įmonės atsakingų darbuotojų kompetencija neatitinka šio Įstatymo 11² straipsnyje nustatytų reikalavimų;

2) pavojingas atliekas surenkanti ir vežanti įmonė pateikė melagingus duomenis pavojingų atliekų tvarkymo licencijai gauti ar tikslinti;

3) pavojingas atliekas surenkančios ir vežančios įmonės pateikti dokumentai neatitinka jiems nustatytų reikalavimų.“

5. Pakeisti 12 straipsnio 8 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:

„4) licencijos turėtojas pažeidė pavojingų atliekų surinkimo ir vežimo reikalavimus ir neįvykdė aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus.“

4 straipsnis. Įstatymo papildymas 25¹ straipsniu

Papildyti Įstatymą 25¹ straipsniu:

„25¹ straipsnis. Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos kompetencija ir finansavimo tvarka

1. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau – Taryba):

1) tvirtina Komunalinių atliekų tvarkymo regioninių kainų nustatymo metodiką ir prižiūri, kaip ji taikoma;

2) nustato regionines kainas ir prižiūri, kaip jos taikomos;

3) tvirtina po rūšiavimo likusių, perdirbti ir pakartotinai panaudoti netinkančių energinę vertę turinčių komunalinių atliekų deginimo vienos tonos (toliau – komunalinių atliekų deginimo viena tona) įkainio viršutinės ribos nustatymo metodiką ir prižiūri, kaip ji taikoma;

4) nustato bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojų po rūšiavimo likusių, perdirbti ir pakartotinai panaudoti netinkančių energinę vertę turinčių komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainio viršutinę ribą ir prižiūri, kaip ji taikoma;

5) vadovaudamasi skaidrumo, objektyvumo ir nediskriminavimo principais bei investicijų efektyvumo, atsipirkimo laikotarpio ir pagrįstumo įvertinimo kriterijais, tvirtina investicijų vertinimo ir derinimo tvarkos aprašą, derina regioninių atliekų tvarkymo centrų ir bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojų investicijas, susijusias su komunalinių atliekų tvarkymu ir komunalinių atliekų deginimu;

6) ginčų sprendimo ne teismo tvarka nagrinėja bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojų ir regioninių atliekų tvarkymo centrų kylančius ginčus dėl bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojų taikomų komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainių;

7) tvirtina apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo reikalavimus ir (ar) metodą, ir (ar) modelį;

8) tvirtina regioninių atliekų tvarkymo centrų ir bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojų informacijos teikimo Tarybai taisykles;

9) prižiūri, kad būtų veiksmingai atskirtos reguliuojamųjų veiklų sąnaudos nuo kitų sąnaudų;

10) inicijuoja reguliuojamosios veiklos apskaitos sistemos patikros atlikimą ir prižiūri reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikros atitiktį techninei užduočiai;

11) tvirtina techninę užduotį;

12) prižiūri, ar regioniniai atliekų tvarkymo centrai ir bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojai taiko šio Įstatymo 30² straipsnyje numatyta tvarka nustatytas kainas ir įkainius pagal teisės aktų reikalavimus;

13) atlieka kitas šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.

2. Taryba turi teisę:

1) gauti reikiamą informaciją iš regioninių atliekų tvarkymo centrų, bendro atliekų deginimo įrenginių ir (ar) atliekų deginimo įrenginių valdytojų ir kitų ūkio subjektų, valstybės ir savivaldybės institucijų ir organizacijų, komunalinių atliekų tvarkymo sistemų administratorių, savivaldybės pavedimu juridinių asmenų (ar pačių savivaldybių), vykdančių komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkcijas, šiame Įstatyme numatytoms funkcijoms atlikti;

2) patikrinti atliekų tvarkytojų valstybės institucijoms ir (ar) atliekų turėtojams teikiamą informaciją, vertinti jos patikimumą, nepažeisdama komercine (gamybine) ar profesine paslaptimi laikomos informacijos ar asmens duomenų apsaugos reikalavimų;

3) skirti šio Įstatymo 30⁹ straipsnyje numatytas sankcijas.

3. Tarybos finansavimo šaltiniai yra šio straipsnio 4 dalyje numatytos Tarybos pajamos. Tarybos strateginiame veiklos plane numatytos ir vykdomos programos, įgyvendinamos atliekant komunalinių atliekų tvarkymo sektoriaus reguliavimą, finansuojamos iš Tarybos pajamų, gautų šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.

4. Tarybos pajamos:

1) Tarybos kitų metų pajamas sudaro 0,95 procento praėjusių kalendorinių metų regioninio atliekų tvarkymo centro, bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojo reguliuojamosios veiklos pajamų;

2) šios dalies 1 punkte nustatyta tvarka apskaičiuotos Tarybos pajamos pripažįstamos regioninių atliekų tvarkymo centrų, bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojų pagrįstomis būtinosiomis sąnaudomis nustatant reguliuojamąsias kainas.

5. Tarybos pajamų naudojimo tvarka:

1) Taryba iki kiekvienų metų kovo 31 dienos apskaičiuoja šio straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytas Tarybos pajamas, informuoja regioninius atliekų tvarkymo centrus ir bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojus apie jų kiekvieną ketvirtį mokėtiną sumą. Regioniniai atliekų tvarkymo centrai ir bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojai Tarybos nurodytą sumą privalo pervesti į Tarybos sąskaitą kiekvieną kalendorinių metų ketvirtį ne vėliau kaip iki kito ketvirčio pirmojo mėnesio paskutinės dienos;

2) regioniniams atliekų tvarkymo centrams ir bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojams, laiku nesumokėjusiems šios dalies 1 punkte nustatyta tvarka apskaičiuotos sumos, skaičiuojami 0,02 procento dydžio delspinigiai už kiekvieną pradelstą mokėjimo termino dieną. Delspinigiai nėra pripažįstami regioninių atliekų tvarkymo centrų ir bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojų pagrįstomis būtinosiomis sąnaudomis nustatant reguliuojamąją kainą. Delspinigių sumokėjimas neatleidžia nuo pareigos sumokėti visą laiku nesumokėtą sumą;

3) Taryba pagal šią dalį gautas pajamas privalo pervesti į valstybės biudžetą ir tvarkyti Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo nustatyta tvarka;

4) Tarybos pajamos, gautos pagal šią dalį ir pervestos į valstybės biudžetą, gali būti naudojamos tik Tarybos strateginiame veiklos plane numatytoms ir vykdomoms programoms, įgyvendinamoms atliekant komunalinių atliekų tvarkymo sektoriaus reguliavimą, finansuoti.“

5 straipsnis. 28 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 28 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:

„8. Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka savivaldybė teikia aplinkos ministro įgaliotai institucijai informaciją apie įstatymuose ir kituose teisės aktuose savivaldybėms nustatytų reikalavimų ir Valstybiniame atliekų prevencijos ir tvarkymo plane nustatytų užduočių vykdymą atliekų tvarkymo srityje.“

6 straipsnis. 30 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 30 straipsnio 3 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip:

„3. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius gali atlikti šias komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administravimo funkcijas, jeigu jas paveda savivaldybė:“.

2. Pakeisti 30 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2) tikrinti, kaip yra vykdomi sutartiniai įsipareigojimai tarp komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriaus ir šio straipsnio 12 dalyje nurodyto atliekų tvarkytojo;“.

3. Papildyti 30 straipsnio 3 dalį nauju 3 punktu:

„3) atlikti sutartinių įsipareigojimų tarp komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriaus ir šio straipsnio 12 dalyje nurodyto atliekų tvarkytojo priežiūrą ir kontrolę;“.

4. Buvusį 30 straipsnio 3 dalies 3 punktą laikyti 4 punktu.

5. Pakeisti 30 straipsnio 3 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:

„4) pateikti savivaldybei rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio apskaičiavimą ir, jeigu savivaldybės taryba patvirtina, ją rinkti;“.

6. Buvusius 30 straipsnio 3 dalies 4–8 punktus laikyti atitinkamai 5–9 punktais.

7. Papildyti 30 straipsnio 3 dalį nauju 10 punktu:

„10) vykdyti komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo veiklą;“.

8. Buvusį 30 straipsnio 3 dalies 9 punktą laikyti 11 punktu.

9. Pakeisti 30 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Savivaldybės privalo užtikrinti, kad visiems jos teritorijoje esantiems atliekų turėtojams būtų sudarytos sąlygos naudotis nepertraukiama komunalinių atliekų tvarkymo paslauga.“

10. Papildyti 30 straipsnį 6¹ dalimi:

„6¹. Savivaldybės privalo užtikrinti regioninių komunalinių atliekų tvarkymo įrenginių nepertraukiamą veiklą ir šių įrenginių valdymą. Savivaldybės, vadovaudamosi teisės aktais, gali pavesti regioniniam atliekų tvarkymo centrui užtikrinti regioninių komunalinių atliekų tvarkymo įrenginių nepertraukiamą veiklą ir šių įrenginių valdymą.“

11. Pakeisti 30 straipsnio 10 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip:

„10. Komunalinių atliekų tvarkymas turi būti organizuojamas taip, kad skatintų atliekas paruošti naudoti pakartotinai ir perdirbti. Visiems komunalinių atliekų turėtojams, neimant papildomo mokesčio, išskyrus nustatytą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą (toliau – rinkliava) ar kitą įmoką už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir komunalinių atliekų tvarkymą, turi būti:“.

7 straipsnis. 30¹ straipsnio pakeitimas

Pakeisti 30¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„30¹ straipsnis. Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartis ir rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą

1. Organizuojant komunalinių atliekų tvarkymą, sudarant komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį arba mokant savivaldybės nustatytą rinkliavą, atliekų turėtojams atstovauja jų naudojamo nekilnojamojo turto objekto savininkas arba nekilnojamojo turto objekto savininko atstovas pagal įstatymą, arba nekilnojamojo turto objekto savininko įgaliotas asmuo, arba daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrija, garažų savininkų bendrija, sodininkų bendrija ar kita bendrija, bendrojo naudojimo objektų administratorius, arba, esant butų arba kitų patalpų savininkų raštu įformintam susitarimui, asmenys, sudarę Civiliniame kodekse nurodytas jungtinės veiklos sutartis bendrosios dalinės nuosavybės teisei įgyvendinti (toliau – įgalioti asmenys).

2. Nekilnojamojo turto objektų, kurių rūšių sąrašą nustato aplinkos ministras, savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba, jeigu rinkliava savivaldybės teritorijoje nenustatyta, sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį su savivaldybės, kurios teritorijoje yra nekilnojamojo turto objektas, juridiniu asmeniu, savivaldybės pavedimu atliekančiu komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimą, arba savivaldybe. Tokius juridinius asmenis Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka parenka savivaldybės. Juridinis asmuo, atliekantis komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkcijas, arba savivaldybė, atsižvelgdama į šio straipsnio 4 dalyje nurodytas standartines sutarčių sąlygas, raštu pateikia nekilnojamojo turto objekto savininkui arba įgaliotiems asmenims pasiūlymą sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį pagal individualiai aptartas paslaugos teikimo sąlygas. Paslaugos teikimo sąlygų kriterijai nustatyti savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklėse. Nekilnojamojo turto objekto savininkas arba įgalioti asmenys, nesudarę komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutarties per terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 45 kalendorinės dienos nuo pasiūlymo išsiuntimo dienos, laikomi sudarę sutartį pagal komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutarties standartines sąlygas, kurias tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Ši sąlyga turi būti nurodyta pasiūlyme sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį pagal individualiai aptartas sąlygas.

3. Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartis sudaroma, keičiama ir nutraukiama vadovaujantis šiuo įstatymu, Civiliniu kodeksu ir komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutarties standartinėmis sąlygomis, kurias tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

4. Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutarčių standartinėse sąlygose turi būti nurodyta:

1) sutarties sudarymo, įsigaliojimo ir nutraukimo tvarka;

2) paslaugų teikimo tvarka ir sąlygos;

3) komunalinių atliekų tvarkymo kainos nustatymo tvarka;

4) atsiskaitymo tvarka;

5) šalių teisės, pareigos ir atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą;

6) pretenzijų pateikimo, nagrinėjimo ir ginčų sprendimo tvarka;

7) sutarties galiojimo terminas, jos keitimo ar nutraukimo sąlygos ir tvarka.

5. Nekilnojamojo turto objekto savininkas arba įgalioti asmenys, kurie yra sudarę komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį pagal komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutarties standartines sąlygas, arba asmenys, kuriems pasiūlymas, nurodytas šio straipsnio 2 dalyje, nepateiktas, turi teisę kreiptis su prašymu į savivaldybę arba juridinį asmenį, savivaldybės pavedimu atliekantį komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkcijas, dėl komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutarties sudarymo pagal individualiai aptartas sąlygas. Savivaldybė arba juridinis asmuo, savivaldybės pavedimu atliekantis komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkcijas, išnagrinėja tokį prašymą ir sudaro komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos, jeigu aptartos sąlygos atitinka savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklėse nustatytus individualių sutarčių sudarymo kriterijus.

6. Reikalavimai dėl laiku nesumokėtos rinkliavos priteisimo iš rinkliavos mokėtojo nagrinėjami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“

8 straipsnis. 30² straipsnio pakeitimas

Pakeisti 30² straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„30² straipsnis. Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainodara

1. Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainodara už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nustatoma vadovaujantis solidarumo, proporcingumo, nediskriminavimo, sąnaudų susigrąžinimo, skaidrumo principais ir atliekų tvarkymo srityje taikomu principu „teršėjas moka“. Solidarumo, proporcingumo, nediskriminavimo, sąnaudų susigrąžinimo, skaidrumo principai komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainodaroje suprantami taip:

1) solidarumo. Šis principas, nustatant rinkliavą ar kitą įmoką už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, reiškia, kad palankesnes sąlygas dėl ekonominių, gyvenamosios vietos, atstumo iki atliekų tvarkymo įrenginių ar kitų priežasčių turintys komunalinių atliekų turėtojai prisideda prie komunalinių atliekų tvarkymo finansavimo, kad būtų sudarytos prieinamos sąlygos naudotis komunalinių atliekų tvarkymo paslaugomis komunalinių atliekų turėtojams, kurie tokių sąlygų neturi ir kuriems rinkliava ar kita įmoka už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą tampa didesne našta;

2) proporcingumo. Šio principo įgyvendinimas turi užtikrinti, kad rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydis neviršytų to, kiek yra būtina komunalinių atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimo ir komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos finansavimo tikslui pasiekti. Šis principas reikalauja, kad komunalinių atliekų turėtojams nustatyta rinkliava ar kita įmoka už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą būtų proporcinga galinčiam susidaryti ar susidarančiam komunalinių atliekų kiekiui dėl atliekų turėtojų nekilnojamojo turto ir jo panaudojimo paskirties ir (ar) veiklos;

3) nediskriminavimo. Šis principas komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje reiškia, kad, nustatant rinkliavą ar kitą įmoką už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą tos pačios kategorijos komunalinių atliekų turėtojams, turi būti taikomi vienodi rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nustatymo ir apskaičiavimo metodai, tvarka ir dydis;

4) sąnaudų susigrąžinimo. Šis principas reikalauja, kad už suteiktą paslaugą gautos pajamos padengtų būtinąsias su komunalinių atliekų tvarkymu susijusias sąnaudas, reikalingas tai paslaugai teikti. Įgyvendinant šį principą, reikia nustatyti tokį rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydį, kuris užtikrintų, kad komunalinių atliekų turėtojai padengtų būtinąsias su komunalinių atliekų tvarkymu susijusias sąnaudas, kurios patiriamos siekiant užtikrinti, kad komunalinių atliekų tvarkymo sistema atitiktų teisės aktuose nustatytus reikalavimus;

5) skaidrumo. Šio principo įgyvendinimas turi užtikrinti, kad informacija apie rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nustatymo ir apskaičiavimo metodus, tvarką ir dydį turi būti vieša.

2. Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kaina turi užtikrinti ilgalaikį komunalinėms atliekoms tvarkyti skirtos infrastruktūros eksploatavimą, jos atnaujinimą ir sudaryti komunalinių atliekų turėtojams priimtinas sąlygas dalyvauti tvarkant komunalines atliekas, taip pat mažinti aplinkos taršą.

3. Nustatant rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydį, turi būti vadovaujamasi Vyriausybės patvirtintomis vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą taisyklėmis ir savivaldybių vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo teisės aktais.

4. Rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydį nustato savivaldybės taryba, vadovaudamasi šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais principais ir neviršydama Tarybos nustatyto regioninės kainos dydžio.

5. Savivaldybių tarybų nustatytos rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą skelbiamos atitinkamos savivaldybės interneto svetainėje.

6. Regioninė kaina, įskaitant protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą, grindžiama būtinosiomis su komunalinių atliekų tvarkymu susijusiomis pagrįstomis sąnaudomis, reikalingomis komunalinių atliekų tvarkymo paslaugai suteikti, ilgalaikiam komunalinėms atliekoms tvarkyti skirtų regioninių komunalinių atliekų tvarkymo įrenginių eksploatavimui, jų atnaujinimui, plėtrai užtikrinti, priimtinos komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo užtikrinimui ir aplinkos taršos mažinimui. Į būtinąsias su komunalinių atliekų tvarkymu susijusias sąnaudas neįskaičiuojama komunalinių atliekų tvarkymo administravimo, komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo sąnaudos bei komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo iš atliekų turėtojų paslaugų kaina. Nustatant regioninės kainos būtinąsias sąnaudas, įvertinama ir atskirų komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų sutartys, būtinos investicijos ir atidėjinių sąvartynų uždarymui poreikis nenutrūkstamam ir aplinkosauginius reikalavimus atitinkančiam komunalinių atliekų tvarkymui užtikrinti. Regioninio atliekų tvarkymo centro atliekų deginimo sąnaudos, patiriamos atsiskaitant su bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytoju už po rūšiavimo likusias netinkamas perdirbti ar kitaip panaudoti energinę vertę turinčias sudegintas komunalines atliekas, pripažįstamos būtinosiomis sąnaudomis. Pareiga pagrįsti, kad regioninė kaina grindžiama būtinosiomis sąnaudomis, tenka regioniniam atliekų tvarkymo centrui.

7. Regioninės kainos projekto rengimo etapai:

1) regioniniai atliekų tvarkymo centrai, vadovaudamiesi šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais principais ir Tarybos patvirtinta Komunalinių atliekų tvarkymo regioninių kainų nustatymo metodika, likus ne mažiau kaip 5 mėnesiams iki regioninės kainos galiojimo termino pabaigos, parengia ir Tarybai pateikia regioninės kainos apskaičiavimo projektą;

2) regioniniams atliekų tvarkymo centrams rengiant regioninės kainos apskaičiavimo projektus, savivaldybės privalo suteikti visą jiems reikalingą informaciją;

3) su teikiamais derinti regioninių kainų apskaičiavimo projektais regioniniai atliekų tvarkymo centrai pateikia regioninių kainų apskaičiavimo projektų pagrindimą ir veiklos planus, atsižvelgdami į Tarybos patvirtintą Komunalinių atliekų tvarkymo regioninių kainų nustatymo metodiką. Regioninės kainos apskaičiavimo projekto kopija teikiama komunalinių atliekų tvarkymo regiono savivaldybėms tuo pačiu metu kaip ir Tarybai, kurios ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo regioninės kainos apskaičiavimo projekto gavimo dienos pateikia pastabas regioniniams atliekų tvarkymo centrams ir Tarybai;

4) Taryba, per 5 mėnesius nuo regioninio atliekų tvarkymo centro visų tinkamų duomenų ir (arba) dokumentų pateikimo dienos išnagrinėjusi regioninės kainos apskaičiavimo projektą, nustato naują konkretaus regiono regioninę kainą. Tarybai nepatvirtinus naujos regioninės kainos per numatytą terminą, lieka galioti ankstesnė patvirtina regioninė kaina. Tarybos patvirtinta regioninė kaina galioja ne trumpiau kaip 3 metus iki naujos Tarybos sprendimu patvirtintos regioninės kainos įsigaliojimo;

5) Taryba turi teisę grąžinti papildyti regioninės kainos apskaičiavimo projektą regioniniam atliekų tvarkymo centrui tais atvejais, kai Tarybai pateiktame regioninės kainos apskaičiavimo projekte regioninė kaina apskaičiuota nesilaikant regioninės kainos nustatymo reikalavimų, nustatytų Komunalinių atliekų tvarkymo regioninių kainų nustatymo metodikoje, ir (arba) yra klaidinga.

8. Prireikus Tarybos nustatytos regioninės kainos gali būti koreguojamos kartą per metus. Regioninis atliekų tvarkymo centras regioninės kainos perskaičiavimo projektą, parengtą vadovaujantis Tarybos patvirtinta Komunalinių atliekų tvarkymo regioninių kainų nustatymo metodika, Tarybai pateikia likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams iki datos, kai buvo patvirtinta galiojanti regioninė kaina.

9. Tarybos patvirtintos galiojančios regioninės kainos yra skelbiamos Tarybos interneto svetainėje ir kitomis priemonėmis.

10. Savivaldybių tarybos, atsižvelgdamos į Tarybos nustatytas regionines kainas ir vadovaudamosi Vyriausybės patvirtintomis vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą taisyklėmis ir savivaldybių vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo teisės aktais, pridėdamos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo administravimo, komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo sąnaudas ir komunalinių atliekų surinkimo iš atliekų turėtojų ir vežimo paslaugų kainą, ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo regioninių kainų patvirtinimo patvirtina naujus arba patvirtina esamus rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžius. Savivaldybių tarybos, patvirtindamos naujus arba patvirtindamos esamus rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų (fizinių asmenų) ir atliekų tvarkymą dydžius, turi įvertinti, ar jų mokama suma už paslaugas neviršys vieno procento vidutinių mėnesio statistinių savivaldybės namų ūkio pajamų. Savivaldybės, įgyvendindamos šią nuostatą, turi atsižvelgti į Lietuvos statistikos departamento naujausių kalendorinių metų duomenis apie tos apskrities vidutines disponuojamąsias pajamas per mėnesį. Jeigu apskaičiuotas rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų (fizinių asmenų) ir atliekų tvarkymą dydis už atliekų tvarkymo paslaugas viršija vieną procentą vidutinių mėnesio statistinių savivaldybės namų ūkio pajamų, savivaldybės iš naujo turi įvertinti komunalinių atliekų tvarkymo administravimo, komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo sąnaudas ir perskaičiuoti rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų (fizinių asmenų) ir atliekų tvarkymą dydį, kad jis neviršytų vieno procento vidutinių mėnesio statistinių savivaldybės namų ūkio pajamų. Patvirtinti nauji rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžiai taikomi nuo artimiausio mokestinio laikotarpio pradžios. Jeigu savivaldybės taryba per šioje dalyje nurodytą terminą nepatvirtina naujų arba nepatvirtina esamų rinkliavos ar kitos įmokos už atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų (fizinių asmenų) ir atliekų tvarkymą dydžių, taikomi rinkliavos ar kitos įmokos už atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų (fizinių asmenų) ir atliekų tvarkymą dydžiai, galioję iki naujų apskaičiuotų regioninių kainų dydžių. Patvirtinus naujus rinkliavos ar kitos įmokos už atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų (fizinių asmenų) ir atliekų tvarkymą dydžius, atliekų turėtojams (fiziniams asmenims) susidariusį skirtumą savivaldybės kompensuoja iš savivaldybių biudžetų lėšų.

11. Savivaldybės privalo užtikrinti, kad patvirtinti nauji rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų (fizinių asmenų) ir atliekų tvarkymą, kurią moka atliekų turėtojai (fiziniai asmenys) kiekvieną mėnesį už paslaugas, dydžiai neviršys vieno procento vidutinių mėnesio statistinių savivaldybės namų ūkio pajamų. Savivaldybė, vadovaudamasi savivaldybės parengtais ir patvirtintais vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų (fizinių asmenų) ir atliekų tvarkymą teisės aktais, turi atlikti vertinimą, ar patvirtinus naujus rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų (fizinių asmenų) ir atliekų tvarkymą dydžius, šie dydžiai neviršys vieno procento vidutinių mėnesio namų ūkio pajamų. Toks vertinimas atliekamas atsižvelgiant į savivaldybės teritorijoje gyvenančių fizinių asmenų vidutines statistines mėnesio namų ūkio pajamas ir atliekų turėtojų (fizinių asmenų) per mėnesį mokamos rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio už atliekų tvarkytojo suteiktas paslaugas sumą. Savivaldybė, nustačiusi, kad nauja rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų (fizinių asmenų) ir atliekų tvarkymą mokama suma už šias paslaugas viršys vieną procentą vidutinių mėnesio statistinių savivaldybės namų ūkio pajamų, turi imtis veiksmų sumažinti komunalinių atliekų tvarkymo sąnaudas.

12. Taikant rinkliavą ar kitą įmoką už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų (fizinių asmenų) ir atliekų tvarkymą savivaldybėje, turi būti užtikrinamas savivaldybėje surenkamų komunalinių atliekų tvarkymo sąnaudų, apskaičiuojamų pagal galiojančią regioninę kainą, kompensavimas regioniniam atliekų tvarkymo centrui ir atliekų surinkėjams. Savivaldybės taryba gali teikti lengvatas atliekų turėtojams (fiziniams asmenims) savivaldybės biudžeto sąskaita. Lengvatos atliekų turėtojams teikiamos savivaldybės tarybos nustatyta tvarka.

13. Atliekų turėtojai su savivaldybe ar juridiniu asmeniu, atliekančiu komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkciją, atsiskaito mokėdami nustatytą rinkliavą ar kitą įmoką už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, vadovaudamiesi:

1) Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo nuostatomis, jeigu savivaldybės teritorijoje taikoma rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą;

2) sudarytomis sutartimis, jeigu savivaldybės teritorijoje taikoma rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą.

14. Bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojai taiko komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainį už regioninio atliekų tvarkymo centro sudegintas po rūšiavimo likusias netinkamas perdirbti ar kitaip panaudoti energinę vertę turinčias komunalines atliekas. Visais atvejais bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojų taikomas komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainis negali viršyti pagal šio straipsnio 16 dalį nustatytos komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainio viršutinės ribos.

15. Bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojai, vadovaudamiesi Tarybos patvirtinta Po rūšiavimo likusių, perdirbti ir pakartotinai panaudoti netinkančių energinę vertę turinčių komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainio viršutinės ribos nustatymo metodika, parengia ir Tarybai pateikia komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainio viršutinės ribos apskaičiavimo projektą. Taryba, per 5 mėnesius nuo visų tinkamų duomenų ir (ar) dokumentų pateikimo dienos, išnagrinėjusi komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainio viršutinės ribos apskaičiavimo projektą, nustato komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainio viršutinę ribą konkrečiam bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojui. Komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainio viršutinės ribos apskaičiavimo projektas Tarybai turi būti pateiktas likus ne mažiau kaip 5 mėnesiams iki galiojančio įkainio viršutinės ribos termino galiojimo pabaigos. Taryba privalo grąžinti papildyti komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainio viršutinės ribos apskaičiavimo projektą bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojui tais atvejais, kai Tarybai pateikta komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainio viršutinė riba yra apskaičiuota nesilaikant komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainio viršutinės ribos nustatymo reikalavimų, nustatytų Po rūšiavimo likusių, perdirbti ir pakartotinai panaudoti netinkančių energinę vertę turinčių komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainio viršutinės ribos nustatymo metodikoje, ir (arba) yra klaidingas.

16. Komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainio viršutinė riba nustatoma atsižvelgiant į aplinkosauginius reikalavimus bei alternatyvius atliekų šalinimo būdus ir yra pagrįsta būtinosiomis komunalinių atliekų deginimo sąnaudomis. Būtinosios komunalinių atliekų deginimo sąnaudos nustatomos atsižvelgiant į bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojų išlaikymo sąnaudas, protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą. Pareiga pagrįsti, kad komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainio viršutinė riba grindžiama būtinosiomis komunalinių atliekų deginimo sąnaudomis, tenka bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojui.

17. Komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainio viršutinė riba nustatoma ne trumpesniam kaip 3 metų laikotarpiui ir yra koreguojama kartą per metus. Bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojas perskaičiuoto komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainio viršutinės ribos projektą, parengtą vadovaujantis Tarybos patvirtinta Po rūšiavimo likusių, perdirbti ir pakartotinai panaudoti netinkančių energinę vertę turinčių komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainio viršutinės ribos nustatymo metodika, Tarybai pateikia likus ne mažiau kaip 5 mėnesiams iki datos, kai buvo patvirtinta galiojanti komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainio viršutinė riba. Taryba, per 5 mėnesius nuo visų tinkamų duomenų ir (ar) dokumentų pateikimo dienos išnagrinėjusi komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainio viršutinės ribos apskaičiavimo projektą, tvirtina perskaičiuotą komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainio viršutinę ribą.

18. Tarybos nutarimas dėl komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainio viršutinės ribos oficialiai skelbiamas Teisės aktų registre, o juo nustatyta komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainio viršutinė riba įsigalioja nuo kito mėnesio pirmosios dienos.“

9 straipsnis. Įstatymo papildymas 30³ straipsniu

Papildyti Įstatymą 30³ straipsniu:

„30³ straipsnis. Regioninių atliekų tvarkymo centrų funkcijos

Regioniniai atliekų tvarkymo centrai atlieka šias komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administravimo funkcijas:

1) atlieka komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administravimo funkcijas, jeigu jas paveda savivaldybės;

2) vykdo komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo veiklą, jeigu tai paveda savivaldybės;

3) savivaldybių pavedimu vykdo regioninių komunalinių atliekų tvarkymo įrenginių valdymą;

4) organizuoja atliekų tvarkymo paslaugų teikimą šio Įstatymo 30² straipsnyje nustatyta tvarka apskaičiuotomis kainomis, jeigu šias paslaugas paveda savivaldybės;

5) rengia ir teikia Tarybai regioninės kainos apskaičiavimo projektą bei dokumentus ir informaciją, reikalingą teisės aktų nustatytoms pareigoms atlikti;

6) rengia reguliuojamosios veiklos ataskaitas, užtikrina, kad būtų atliktos reguliuojamosios veiklos ataskaitų ir reguliuojamosios veiklos apskaitos sistemos patikros vadovaujantis šio Įstatymo 30⁶ straipsnio nuostatomis;

7) viešai skelbia informaciją, nurodytą šio Įstatymo 31¹ straipsnyje;

8) teikia valstybės ir savivaldybių institucijoms informaciją, reikalingą įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytoms pareigoms atlikti;

9) derina regioninės kainos apskaičiavimo projektą su komunalinių atliekų tvarkymo regiono savivaldybėmis šio Įstatymo 30² straipsnio 7 dalyje numatyta tvarka;

10) atlieka kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas.“

10 straipsnis. Įstatymo papildymas 30⁴ straipsniu

Papildyti Įstatymą 30⁴ straipsniu:

„30⁴ straipsnis. Bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojų funkcijos

Bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojai atlieka šias funkcijas:

1) eksploatuoja bendro atliekų deginimo įrenginį ir (ar) atliekų deginimo įrenginį;

2) taiko šio Įstatymo 30² straipsnyje nustatyta tvarka nustatytą komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainį;

3) teikia valstybės ir savivaldybių institucijoms informaciją, reikalingą įstatymų ir teisės aktų nustatytoms pareigoms atlikti;

4) rengia ir teikia Tarybai komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainio viršutinės ribos apskaičiavimo projektą bei dokumentus ir informaciją, reikalingą teisės aktų nustatytoms pareigoms atlikti;

5) rengia reguliuojamosios veiklos ataskaitas, užtikrina, kad būtų atliktos reguliuojamosios veiklos ataskaitų ir reguliuojamosios veiklos apskaitos sistemos patikros, vadovaudamiesi šio Įstatymo 30⁶ straipsnio nuostatomis;

6) viešai skelbia informaciją, nurodytą šio Įstatymo 31¹ straipsnyje;

7) atlieka kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas.“

11 straipsnis. Įstatymo papildymas 30⁵ straipsniu

Papildyti Įstatymą 30⁵ straipsniu:

„30⁵ straipsnis. Komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimas

1. Komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimas apima šias funkcijas, jeigu jas paveda savivaldybė:

1) sutarčių pasirašymą su komunalinių atliekų turėtojais;

2) rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą surinkimą;

3) komunalinių atliekų tvarkymo lėšų išmokėjimą komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikėjams;

4) komunalinių atliekų tvarkymo lėšų apskaitą, tvarkomą atskirai nuo kitų savo vykdomų veiklų, pagal kiekvieną komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas teikiantį teikėją ir kiekvieną lėšas gaunantį subjektą;

5) viešą informacijos teikimą apie į apskaitą įtrauktas ir išmokėtas komunalinių atliekų tvarkymo lėšas;

6) komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo mažiausiomis sąnaudomis užtikrinimą.

2. Komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo sąnaudomis laikomos juridinio asmens, savivaldybės pavedimu atliekančio komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkcijas, sąnaudos, patirtos apskaičiuojant ir surenkant įmokas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, išrašant sąskaitas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, darbuotojų atlyginimų ir biuro eksploatavimo sąnaudos, susijusios su komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkcijomis.

3. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriui nepavestas komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkcijas savivaldybė atlieka pati įstatymų nustatyta tvarka.

4. Rinkliava ar kita įmoka už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, nustatyta vadovaujantis Vyriausybės patvirtintomis vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą taisyklėmis ir savivaldybių vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo teisės aktais, yra privaloma visiems atliekų turėtojams.

5. Rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą lėšos gali būti naudojamos tik komunalinių atliekų tvarkymo būtinosioms sąnaudoms, susijusioms su naudojimu, šalinimu, šių veiklų organizavimu, stebėsena, šalinimo vietų vėlesne priežiūra, finansuoti ir komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo sąnaudoms padengti.“

12 straipsnis. Įstatymo papildymas 30⁶ straipsniu

Papildyti Įstatymą 30⁶ straipsniu:

„30⁶ straipsnis. Reguliuojamosios veiklos ataskaitų ir reguliuojamosios veiklos apskaitos sistemos patikra

1. Regioniniai atliekų tvarkymo centrai ir bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojai, vadovaudamiesi šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatyta tvarka, užtikrina reguliuojamosios veiklos komunalinių atliekų tvarkymo sektoriuje efektyvumą ir sąnaudų pagrįstumą.

2. Regioninis atliekų tvarkymo centras ir bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojas privalo užtikrinti, kad pasibaigus kiekvieniems finansiniams metams per 4 mėnesius būtų atlikta reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikra dėl ataskaitų atitikties Tarybos patvirtintiems apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo reikalavimams ir (ar) metodui, ir (ar) modeliui ir reguliuojamosios veiklos ataskaitos, reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikros ataskaita ir (ar) išvada pateiktos Tarybai.

3. Taryba gali nustatyti reikalavimą regioniniam atliekų tvarkymo centrui ir bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojui ne ilgiau kaip per 6 mėnesius atlikti reguliuojamosios veiklos apskaitos sistemos patikrą dėl jos atitikties reguliuojamąją veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams.

4. Reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikra ir reguliuojamosios veiklos apskaitos sistemos patikra atliekamos vadovaujantis Tarybos patvirtinta technine užduotimi. Taryba, rengdama techninę užduotį, konsultuojasi su Lietuvos auditorių rūmais.

5. Regioniniai atliekų tvarkymo centrai ir bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojai reguliuojamosios veiklos apskaitos sistemos patikros ataskaitą ir (ar) išvadą per 10 darbo dienų nuo patikros atlikimo pateikia Tarybai.

6. Reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikrą ir (ar) reguliuojamosios veiklos apskaitos sistemos patikrą gali atlikti auditorius, audito įmonė, turintys teisę atlikti finansinių ataskaitų auditą Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymo nustatyta tvarka.

7. Jeigu Taryba turi informacijos ar Tarybai kyla pagrįstų įtarimų dėl netinkamai atliktos reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikros ir (ar) reguliuojamosios veiklos apskaitos sistemos patikros, Vyriausybės įgaliota atlikti auditorių ir audito įmonių viešąją priežiūrą įstaiga pagal Finansinių ataskaitų audito įstatymą atlieka reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikros ir (ar) reguliuojamosios veiklos apskaitos sistemos patikros kokybės tyrimą ir parengia tyrimo ataskaitą. Jeigu tyrimo ataskaitoje nurodyta, kad asmuo, atlikdamas atitinkamą patikrą, nesilaikė tokiai patikrai techninėje užduotyje nurodytų privalomų taikyti profesinių standartų, tos patikros sąnaudos negali būti pripažintos pagrįstomis sąnaudomis nustatant valstybės reguliuojamąsias kainas ir Taryba įpareigoja regioninį atliekų tvarkymo centrą ar bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytoją ne ilgiau kaip per 6 mėnesius atlikti pakartotinę reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikrą ir (ar) pakartotinę reguliuojamosios veiklos apskaitos sistemos patikrą šio Įstatymo nustatyta tvarka. Su šiuo patikrinimu susijusios išlaidos gali būti pripažįstamos pagrįstomis būtinosiomis sąnaudomis nustatant regioninę kainą.

8. Taryba šio Įstatymo 25¹ straipsnyje numatytoms funkcijoms atlikti turi teisę gauti iš auditoriaus, audito įmonės, atlikusių reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikrą ir (ar) reguliuojamosios veiklos apskaitos sistemos patikrą, paaiškinimus, susijusius su atlikta reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikra ir reguliuojamosios veiklos apskaitos sistemos patikra, paaiškinimus pagrindžiančius duomenis ir dokumentus.“

13 straipsnis. Įstatymo papildymas 30⁷ straipsniu

Papildyti Įstatymą 30⁷ straipsniu:

„30⁷ straipsnis. Investicijų derinimas

1. Bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojai investicijas, susijusias su komunalinių atliekų deginimu, teikia derinti Tarybai jos nustatyta tvarka. Jeigu šios bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojų investicijos nėra suderintos su Taryba, jos negali būti pripažintos pagrįstomis būtinosiomis sąnaudomis valstybės reguliuojamosioms kainoms nustatyti.

2. Regioniniai atliekų tvarkymo centrai investicijas, susijusias su komunalinių atliekų tvarkymu, numato įmonių veiklos strategijose, tvirtinamose Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme ar įmonės įstatuose, kai įmonei netaikomas Akcinių bendrovių įstatymas, nustatyta tvarka, ir teikia jas derinti Tarybai jos nustatyta tvarka.“

14 straipsnis. Įstatymo papildymas 30⁸ straipsniu

Papildyti Įstatymą 30⁸ straipsniu:

„30⁸ straipsnis. Regioninių atliekų tvarkymo centrų, bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojų reguliuojamosios veiklos patikrinimai

1. Taryba, vadovaudamasi šio Įstatymo ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatomis, prižiūrėdama, kaip regioniniai atliekų tvarkymo centrai, bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojai vykdo reguliuojamąją veiklą, turi teisę atlikti regioninių atliekų tvarkymo centrų, bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojų veiklos patikrinimus. Atlikdama patikrinimus, Taryba turi teisę:

1) pagal šio ir kitų įstatymų nustatytas sąlygas ir procedūras gauti visą patikrinimui atlikti būtiną ir reikalingą informaciją, duomenis, dokumentus (neatsižvelgiant į tai, kokioje laikmenoje jie saugomi), jų kopijas ir išrašus;

2) gauti žodinius ir rašytinius paaiškinimus iš asmenų, susijusių su tikrinamo regioninio atliekų tvarkymo centro ar bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojo veikla, reikalauti, kad jie atvyktų į Tarybos patalpas pateikti paaiškinimų;

3) gauti patikrinimui atlikti būtiną informaciją ir dokumentus, jų kopijas apie juridinių asmenų turtą ir pajamas, ūkines, finansines ir kitas operacijas iš valstybės ir savivaldybės institucijų, taip pat iš Lietuvos banko, komercinių bankų ir kitų kredito bei finansinių įstaigų, auditorių, kitų juridinių asmenų, nepaisant to, ar informacija laikoma konfidencialia, ar tokia nelaikoma, gauti informaciją iš valstybės ar kitų juridinių asmenų valdomų ar tvarkomų registrų ar duomenų bazių;

4) pagal patikrinimo medžiagą iš ekspertizės įstaigų gauti išvadas;

5) patikrinimui pasitelkti specialistus ir ekspertus;

6) sudaryti sutartis su audito įmonėmis, auditoriais, kitais juridiniais ar fiziniais asmenimis, kurių paslaugomis Taryba naudosis atlikdama patikrinimą;

7) atlikdama patikrinimą, naudoti visą Tarybos turimą informaciją, įskaitant ir informaciją, gautą kitų patikrinimų metu;

8) už pažeidimus vykdant reguliuojamąją veiklą skirti baudas;

9) naudotis kitomis įstatymų suteiktomis teisėmis.

2. Tarybos įgalioti Tarybos administracijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, užtikrindami jiems pavestų uždavinių ir funkcijų vykdymą atliekant patikrinimus, turi šias teises, kurias įgyvendina Tarybos vardu:

1) nekliudomai įeiti į regioninių atliekų tvarkymo centrų, bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojų naudojamas patalpas ar teritoriją ir atlikti patikrinimo veiksmus juridinių asmenų darbo metu, o ne darbo laiku – jeigu yra pagrįstų įtarimų, kad pažeidžiami įstatymai, dalyvaujant juridinio asmens atstovui, patalpų, teritorijos savininkui ar jų įgaliotajam atstovui. Į kitų juridinių asmenų naudojamas patalpas ar teritoriją Tarybos įgalioti Tarybos administracijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, gali patekti tik pateikę teismo išduotą leidimą arba gavę juridinio asmens sutikimą;

2) užfiksuoti faktines aplinkybes;

3) patikrinimo metu naudoti technines priemones;

4) pasitelkti šio straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose nurodytus asmenis patikrinimo veiksmams atlikti;

5) tikrinti asmenų tapatybę patvirtinančius dokumentus;

6) savo funkcijoms atlikti teisės aktų nustatyta tvarka pasitelkti teisėsaugos institucijas.

3. Asmenys, nurodyti šio straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose, turi teises, nustatytas šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 7 punktuose ir 2 dalies 1 punkte.

4. Tarybos įgalioti Tarybos administracijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, prieš atlikdami šiame straipsnyje nurodytus veiksmus, turi pateikti Tarybos išduotą dokumentą, patvirtinantį jų įgaliojimus, patikrinimo tikslus ir terminus.

5. Tikrinamas regioninis atliekų tvarkymo centras ir (ar) bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojas privalo:

1) paskirti įgaliotus atsakingus asmenis, kurie dalyvautų atliekant patikrinimą ir bendradarbiautų su Taryba;

2) pateikti Tarybai visą patikrinimui atlikti būtiną ir reikalingą informaciją, duomenis ir dokumentus (neatsižvelgiant į tai, kokioje laikmenoje jie saugomi), jų kopijas ir išrašus;

3) teikti žodinius ir rašytinius paaiškinimus, Tarybai pareikalavus, paaiškinimus duoti Tarybos patalpose;

4) sudaryti reikiamas sąlygas patikrinimui atlikti, kai patikrinimas atliekamas regioninio atliekų tvarkymo centro ir (ar) bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojo patalpose ar teritorijoje;

5) vykdyti kitus Tarybos ir jos įgaliotų Tarybos administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, teisėtus reikalavimus.

6. Tikrinamas regioninis atliekų tvarkymo centras ir (ar) bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojas turi teisę:

1) informuoti Tarybą apie neteisėtus Tarybos įgaliotų Tarybos administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, veiksmus;

2) apskųsti neteisėtus Tarybos įgaliotų Tarybos administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, veiksmus;

3) raštu ir (ar) žodžiu teikti pastabas ir paaiškinimus dėl patikrinimo akte ir jo prieduose nurodytos informacijos;

4) dalyvauti Tarybos posėdyje, kai svarstomas patikrinimo aktas.

7. Regioninių atliekų tvarkymo centrų ir bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojų reguliuojamosios veiklos patikrinimuose dalyvaujantys kiti juridiniai asmenys šių patikrinimų metu turi teises ir pareigas, nustatytas šio straipsnio 5 dalies
2–5 punktuose ir 6 dalies 1 ir 2 punktuose.

8. Tarybos įgalioti Tarybos administracijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, įgyvendindami jiems suteiktas teises, surašo dokumentus. Jų formas patvirtina ir pildymo tvarką nustato Taryba.

9. Tarybos ir jos įgaliotų Tarybos administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, reikalavimai, duoti atliekant šiame straipsnyje nurodytus veiksmus, yra privalomi juridiniams ir fiziniams asmenims, kurie privalo bendradarbiauti su Taryba, jos įgaliotais Tarybos administracijos valstybės tarnautojais ir darbuotojais, dirbančiais pagal darbo sutartis, ir šio straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose nurodytais asmenimis. Už reikalavimų nevykdymą, nebendradarbiavimą ar trukdymą atlikti patikrinimo veiksmus taikomos šio ir kitų įstatymų nustatytos sankcijos. Baudos, skirtos regioniniams atliekų tvarkymo centrams, bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojams, neįtraukiamos apskaičiuojant regionines kainas ir komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainio viršutines ribas.

10. Tikrinamas regioninis atliekų tvarkymo centras, bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojas, juridiniai ir fiziniai asmenys Tarybai, jos įgaliotiems Tarybos administracijos valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, ir šio straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose nurodytiems asmenims privalo pateikti reikalaujamą informaciją net ir tuo atveju, jeigu tokia informacija sudaro tikrinamo regioninio atliekų tvarkymo centro ir (ar) bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojo komercinę (gamybinę) paslaptį arba yra konfidenciali dėl kitų priežasčių. Taryba, jos įgalioti Tarybos administracijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, ir šio straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose nurodyti asmenys privalo užtikrinti regioninio atliekų tvarkymo centro, bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojo, juridinių ir fizinių asmenų jiems pateiktos informacijos konfidencialumą.

11. Šio straipsnio 6 dalies 2 punkte nurodytus neteisėtus veiksmus tikrinamas regioninis atliekų tvarkymo centras, bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojas turi teisę apskųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui teisės aktų nustatyta tvarka. Neteisėtų veiksmų apskundimas Tarybos administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, patikrinimui pasitelktų specialistų ar ekspertų atitinkamų veiksmų nesustabdo, jeigu teismas nenusprendžia kitaip.

12. Už šio straipsnio 1 dalies 3, 4, 5 ir 6 punktuose nurodytas paslaugas, jeigu jos pagal galiojančius teisės aktus yra teikiamos atlygintinai, Taryba atsiskaito teisės aktų nustatyta tvarka.

13. Lietuvos bankas, komerciniai bankai ar kitos kredito ir finansų įstaigos šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą informaciją Tarybai teikia teisės aktų nustatyta tvarka.“

15 straipsnis. Įstatymo papildymas 30⁹ straipsniu

Papildyti Įstatymą 30⁹ straipsniu:

„30⁹ straipsnis. Sankcijos ir jų taikymo tvarka

1. Regioniniams atliekų tvarkymo centrams, bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojams už pažeidimus vykdant reguliuojamąją veiklą, užtikrinant atitiktį Tarybos teisės aktų nustatytiems reikalavimams Taryba skiria baudas:

1) už viešai privalomos skelbti informacijos apie regioninio atliekų tvarkymo centro, bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojo reguliuojamąją veiklą nepaskelbimą, už teisės aktuose nustatytos informacijos nepateikimą šio Įstatymo 25¹ straipsnio 2 dalyje, 30¹ straipsnio 2 dalyje ir 30⁸ straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims, taip pat už neteisingos ar ne visos informacijos pateikimą – iki 10 procentų regioninio atliekų tvarkymo centro ar bendro atliekų deginimo ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojo metinių pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais iš konkrečios reguliuojamosios veiklos, kurią vykdant padarytas pažeidimas;

2) už Tarybos teisės aktų nustatytų reguliuojamosios veiklos sąlygų pažeidimą arba jų nevykdymą, už Tarybos įpareigojimų (nurodymų) nevykdymą arba vykdymą ne laiku – iki 10 procentų regioninio atliekų tvarkymo centro ar bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojo metinių pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais iš konkrečios reguliuojamosios veiklos, kurią vykdant padarytas pažeidimas;

3) regioniniam atliekų tvarkymo centrui, bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojui už Tarybos, jos įgaliotų Tarybos administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, ar asmenų, nurodytų šio Įstatymo 30⁸ straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose, reikalavimų, duotų atliekant šio Įstatymo 30⁸ straipsnyje nurodytus veiksmus, nevykdymą – iki 0,5 procento regioninio atliekų tvarkymo centro, bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojo metinių pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais. Kitiems juridiniams asmenims už šioje dalyje nurodytus pažeidimus Taryba skiria baudą iki 6 000 eurų.

2. Tais atvejais, kai nesąžiningos konkurencijos veiksmus ar vartotojų nediskriminavimo principų pažeidimą komunalinių atliekų tvarkymo sektoriuje pagal kompetenciją tiria Konkurencijos taryba, šių veiksmų tyrimas atliekamas, privalomi nurodymai regioniniam atliekų tvarkymo centrui, bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojui duodami ir atsakomybė už pažeidimus nustatoma Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis. Šiuo tikslu Taryba ir Konkurencijos taryba bendradarbiauja tarpusavyje, siekdamos efektyviai nustatyti nesąžiningos konkurencijos veiksmų ar vartotojų nediskriminavimo principų pažeidimų komunalinių atliekų tvarkymo sektoriuje mastą ir poveikį komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos vartotojams ir (ar) kitiems regioniniams atliekų tvarkymo centrams, bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojams. Regioniniai atliekų tvarkymo centrai, bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojai už tuos pačius pažeidimus atsako tik pagal šį įstatymą arba pagal Konkurencijos įstatymą, atsižvelgiant į nustatytą Tarybos ar Konkurencijos tarybos kompetenciją.

3. Taryba, skirdama baudą, kartu nustato protingą terminą, ne ilgesnį kaip 2 mėnesiai, pažeidimui pašalinti, jeigu pažeidimo pašalinimas yra objektyviai įmanomas. Jeigu pažeidimas yra mažareikšmis, Taryba, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, gali taikyti nuobaudą – įspėjimą, neskirdama baudos.

4. Regioniniam atliekų tvarkymo centrui, bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojui skiriamos sankcijos atsižvelgiant į:

1) pažeidimo pavojingumą;

2) pažeidimo trukmę;

3) pažeidimo pasekmes;

4) regioninio atliekų tvarkymo centro, bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojo atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes.

5. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad regioninis atliekų tvarkymo centras, bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojas:

1) savo noru užkirto kelią žalingiems pažeidimo padariniams;

2) padėjo išaiškinti pažeidimo aplinkybes;

3) nedelsdami ėmėsi priemonių pažeidimui pašalinti.

6. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad regioninis atliekų tvarkymo centras, bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojas:

1) kliudė nustatyti pažeidimo aplinkybes;

2) slėpė padarytą pažeidimą;

3) tęsė pažeidimą, nepaisydami Tarybos nurodymo nutraukti neteisėtą veiklą, arba padarė pažeidimą, dėl kurio šiam regioniniam atliekų tvarkymo centrui, bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojui per paskutinius 12 mėnesių buvo skirta sankcija (įspėjimas, bauda).

7. Taryba, nustatydama sankciją, atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis gali pripažinti ir kitas šiame Įstatyme nenurodytas aplinkybes.

8. Skiriamos sankcijos nustatomos įvertinus šio straipsnio 4 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytas aplinkybes. Nustatytos sankcijos mažinamos, jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, arba didinamos, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, sankcijos nustatomos atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

9. Įtraukus sankcijos skyrimo klausimą į Tarybos posėdžio darbotvarkę, apie posėdžio datą ir laiką asmeniui, dėl kurio veiksmų yra pradėta sankcijos skyrimo procedūra, pranešama raštu. Nustatant sankcijos skyrimo svarstymo datą, turi būti suteikta teisė asmeniui pateikti paaiškinimus ne trumpiau kaip per 14 darbo dienų iki sankcijos skyrimo klausimo svarstymo datos. Kai Taryba svarsto sankcijos skyrimo klausimą, dalyvauja regioninio atliekų tvarkymo centro, bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojo vadovas ir (ar) jo įgaliotas atstovas, kurie turi teisę būti išklausyti ir duoti paaiškinimus. Jeigu šie asmenys nedalyvauja, sankcijos skyrimo klausimas gali būti nagrinėjamas tik tais atvejais, kai yra duomenų, kad šiems asmenims buvo laiku pranešta apie šio klausimo nagrinėjimo vietą ir laiką, ir negautas jų pagrįstas (nurodant priežastis) prašymas atidėti klausimo nagrinėjimą, arba, nors ir yra gautas prašymas atidėti klausimo nagrinėjimą, Taryba pripažįsta neatvykimo į klausimo nagrinėjimą priežastis nesvarbiomis, atmeta asmens prašymą atidėti klausimo nagrinėjimą.

10. Tarybos sprendimas dėl sankcijos skyrimo turi būti priimtas per 6 mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos. Tęstinio pažeidimo atveju sankcija gali būti paskirta ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos. Už pažeidimus, nuo kurių padarymo dienos praėjo daugiau kaip 5 metai, sankcijos negali būti skiriamos.

11. Už tą patį pažeidimą gali būti skiriama tik viena sankcija. Sankcijos skyrimas neatleidžia nuo pareigos, už kurios nevykdymą paskirta sankcija, vykdymo.

12. Tarybos paskirta bauda į valstybės biudžetą sumokama Tarybos nustatyta tvarka ir terminais.

13. Tarybos sprendimas dėl sankcijos skyrimo per 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

14. Tarybos sprendimas dėl baudos skyrimo įsigalioja po 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo dienos, jeigu per šį laiką įstatymų nustatyta tvarka sprendimas nebuvo apskųstas teismui. Tuo atveju, jeigu Taryba sprendimu ne tik skiria sankciją, bet ir nustato įpareigojimus, Tarybos sprendimo dalis dėl įpareigojimų nustatymo įsigalioja sprendimo priėmimo dieną, jeigu pačiame sprendime nenustatyta vėlesnė jo įsigaliojimo data. Tarybos sprendimo dėl įpareigojimų nustatymo apskundimas teismui įpareigojimų vykdymo nesustabdo, jeigu teismas nenusprendžia kitaip.

15. Tarybos sprendimas dėl sankcijos skyrimo yra vykdomasis dokumentas. Regioninio atliekų tvarkymo centro, bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojų nesumokėta bauda ir palūkanos išieškomos į valstybės biudžetą. Tarybos sprendimas pateikiamas vykdyti antstoliui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka ne vėliau kaip per vienus metus nuo Tarybos nutarimo, kuriuo ūkio subjektui ar viešojo administravimo subjektui skirta bauda, priėmimo dienos. Šis terminas pratęsiamas tiek laiko, kiek buvo atidėtas baudos mokėjimas ir sustabdytas baudos ir palūkanų priverstinis išieškojimas.

16. Tarybos sprendimo dėl sankcijos skyrimo ir įpareigojimų nustatymo nuorašas asmeniui išsiunčiamas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo.

17. Sankcijų skyrimo klausimai svarstomi, pažeidimų tyrimo procedūros vykdomos Tarybos sankcijų skyrimo taisyklėse nustatyta tvarka.“

16 straipsnis. Įstatymo papildymas septintuoju¹ skirsniu

Papildyti Įstatymą septintuoju¹skirsniu:

„SEPTINTASIS¹ SKIRSNIS

INFORMACIJOS TEIKIMAS VISUOMENEI, VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ INSTITUCIJOMS

31¹ straipsnis. Informacijos teikimas visuomenei, valstybės ir savivaldybių institucijoms

1. Informacija apie regioninius atliekų tvarkymo centrus, bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojus, juridinį asmenį, savivaldybių pavedimu atliekantį komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkcijas, komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kokybę, paslaugų teikimo sąlygas ir numatomus sutarčių sąlygų pakeitimus, komunalinių atliekų tvarkymo sistemų eksploatavimą, modernizavimą, plėtrą, renovaciją, investicijas į komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtrą ir renovaciją, rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydį, jų struktūrą, vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektus yra vieša ir skelbiama savivaldybių, regioninių atliekų tvarkymo centrų, bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojų, juridinio asmens, savivaldybės pavedimu vykdančio komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkcijas, interneto svetainėse. Savivaldybių, regioninių atliekų tvarkymo centrų, bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojų, juridinio asmens, savivaldybės pavedimu vykdančio komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkcijas, interneto svetainėse skelbiama informacija atnaujinama esant pasikeitimams.

2. Regioninių atliekų tvarkymo centrų, bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojų, juridinio asmens, savivaldybės pavedimu vykdančio komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkcijas, arba savivaldybės informacija apie veiklą, kurios kainos reguliuojamos, yra vieša. Valstybės ir savivaldybių institucijos turi teisę gauti iš regioninio atliekų tvarkymo centro, bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojo, juridinio asmens, savivaldybės pavedimu vykdančio komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkcijas, arba savivaldybės visus finansinės atskaitomybės, kitus dokumentus ir informaciją, reikalingą teisės aktų nustatytoms pareigoms vykdyti.

3. Keičiantis rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžiui, regioniniai atliekų tvarkymo centrai, bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojai, juridinis asmuo, savivaldybių pavedimu vykdantis komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkcijas, ir savivaldybė viešai savo interneto svetainėse, taip pat regioniniame laikraštyje ar kitose visuomenės informavimo priemonėse informuoja atliekų turėtojus apie pasikeitusias ir nustatytas rinkliavas ar kitas įmokas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą.

4. Atliekų turėtojų teises ginančios institucijos teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę gauti iš regioninio atliekų tvarkymo centro ir bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojo, juridinio asmens, savivaldybės pavedimu vykdančio komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkcijas, arba savivaldybės informaciją, reikalingą atliekų turėtojų teisėms ginti.“

17 straipsnis. Įstatymo papildymas septintuoju² skirsniu

Papildyti Įstatymą septintuoju²skirsniu:

„SEPTINTASIS² SKIRSNIS

IŠANKSTINĖ GINČŲ SPRENDIMO IR SKUNDŲ NAGRINĖJIMO TVARKA

31² straipsnis. Ginčų ir skundų sprendimas ne teismo tvarka

1. Ginčų dėl rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo sprendimas ne teismo tvarka:

1) ginčus dėl rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio bei nustatymo ir ginčus tarp atliekų turėtojo ir juridinio asmens, atliekančio viešosios paslaugos komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkciją, ne teismo tvarka sprendžia Lietuvos administracinių ginčų komisija;

2) atliekų tvarkytojo, juridinio asmens, atliekančio komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkciją, skundus dėl rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio bei nustatymo sprendžia savivaldybės vykdomoji institucija.

2. Taryba ne teismo tvarka nagrinėja tarp bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojo ir regioninio atliekų tvarkymo centro kylančius ginčus dėl bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojo taikomų komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainių. Šie ginčai nagrinėjami pagal Tarybos patvirtintas ginčų nagrinėjimo taisykles.

3. Savivaldybės vykdomosios institucijos, Tarybos procedūriniai sprendimai, priimti nagrinėjant atliekų turėtojo ir regioninio atliekų tvarkymo centro ginčą ar skundą, Tarybos sprendimai, priimti išnagrinėjus regioninio atliekų tvarkymo centro ir bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojo ginčą, sprendimai atsisakyti nagrinėti ginčą ir (ar) skundą, sustabdyti ar nutraukti ginčo ar skundo nagrinėjimą, užkertantys kelią toliau nagrinėti ginčą ar skundą, per 7 kalendorines dienas nuo sprendimo įteikimo suinteresuotam asmeniui dienos gali būti skundžiami bendrosios kompetencijos teismui. Teismo nutartys dėl šioje dalyje nurodytų sprendimų neskundžiamos.

4. Įsigaliojęs savivaldybės vykdomosios institucijos ir Tarybos sprendimas yra vykdomasis dokumentas. Jeigu šis sprendimas neįvykdomas, jis gali būti priverstinai vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Atliekų turėtojas, manantis, kad netenkina teikiamos komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybė, pirmiausia privalo raštu kreiptis į savivaldybės vykdomąją instituciją ir nurodyti savo reikalavimus. Neišsprendus šių klausimų savivaldybės vykdomajai institucijai, atliekų turėtojas gali kreiptis į teismą.

31³ straipsnis. Skundų nagrinėjimas

1. Atliekų turėtojų skundus dėl teikiamos komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės, t. y. surinkimo, vežimo, naudojimo ir šalinimo, komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimo organizavimo nagrinėja savivaldybės vykdomoji institucija.

2. Skundus dėl teikiamos komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos, susijusios su surinkimu, vežimu, naudojimu ir šalinimu, komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimo organizavimu, kokybės tarp atliekų turėtojo ir regioninio atliekų tvarkymo centro ne teismo tvarka sprendžia savivaldybės vykdomoji institucija. Atliekų turėtojo ir juridinio asmens, savivaldybės pavedimu atliekančio komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkcijas, skundų nagrinėjimą organizuoja savivaldybės vykdomoji institucija teisės aktų nustatyta tvarka. Iš sutartinių santykių kylančius atliekų turėtojo ir komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriaus skundus dėl komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės sprendžia savivaldybės vykdomoji institucija. Atliekų turėtojas, manantis, kad komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius pažeidė jo teises ar teisėtus interesus, susijusius su komunalinių atliekų tvarkymo paslauga, pirmiausia privalo raštu kreiptis į savivaldybės vykdomąją instituciją ir nurodyti savo reikalavimus, išskyrus atvejus, kai atliekų turėtojas tiesiogiai kreipiasi į teismą. Nesutinkant su savivaldybės vykdomosios institucijos priimtu sprendimu arba kai sprendimas per nustatytus terminus nepriimamas, gali būti kreipiamasi į teismą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

3. Regioninių atliekų tvarkymo centrų skundus dėl bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojo taikomų komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainių nagrinėja Taryba.

4. Skundai nagrinėjami Viešojo administravimo įstatymo ir Tarybos ar savivaldybės tarybos patvirtintose taisyklėse skundų nagrinėjimo nustatyta tvarka.

5. Savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimai, priimti išnagrinėjus skundus tarp atliekų turėtojo ir juridinio asmens, savivaldybės pavedimu atliekančio komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkcijas, Tarybos sprendimai, priimti išnagrinėjus regioninio atliekų tvarkymo centro ir bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojo ginčus, įsigalioja ir yra privalomi vykdyti, jeigu nė viena šalis per 30 kalendorinių dienų nuo savivaldybės vykdomosios institucijos ar Tarybos sprendimo dėl sprendimo priėmimo nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, prašydama nagrinėti ginčą ar skundą iš esmės.“

18 straipsnis. 35¹ straipsnio pakeitimas

Papildyti 35¹ straipsnį 4 dalimi:

„4. Aplinkos ministras nustato asmens duomenų tvarkymo tikslus ir priemones suvedant asmens duomenis į Vieningą gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinę sistemą ar dėl techninių galimybių negalint naudotis Vieninga gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacine sistema pildant popierinius arba laisvos formos elektroninius dokumentus ir juose nurodant asmens duomenis.“

19 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2–10 dalis, įsigalioja 2023 m. sausio 1 d.

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija ir Valstybinė energetikos reguliavimo taryba iki 2022 m. lapkričio 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

3. Regioniniai atliekų tvarkymo centrai ir bendro atliekų deginimo įrenginių ir (ar) atliekų deginimo įrenginių valdytojai iki 2023 m. vasario 1 d. pateikia Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai informaciją apie 2022 metų reguliuojamosios veiklos pajamas.

4. Regioniniai atliekų tvarkymo centrai pirmuosius regioninių kainų apskaičiavimo projektus parengia ir pateikia Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai iki 2023 m. kovo 1 d.

5. Bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojai, iki kurių pasirašytų sutarčių su regioniniais atliekų tvarkymo centrais ir (ar) mechaninio-biologinio apdorojimo įrenginių operatoriais dėl po rūšiavimo likusių perdirbti ir pakartotinai panaudoti tinkamų energinę vertę turinčių komunalinių atliekų deginimo galiojimo termino pabaigos liko mažiau negu 7 mėnesiai, ir bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojai, nesudarę tokių sutarčių bei sudarę neterminuotas sutartis, pirmąjį komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainio viršutinės ribos apskaičiavimo projektą parengia ir pateikia Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai iki 2023 m. kovo 1 d.

6. Bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojai, iki kurių pasirašytų sutarčių su regioniniais atliekų tvarkymo centrais ir (ar) mechaninio-biologinio apdorojimo įrenginių operatoriais dėl po rūšiavimo likusių perdirbti ir pakartotinai panaudoti tinkamų energinę vertę turinčių komunalinių atliekų deginimo galiojimo termino pabaigos liko daugiau negu 7 mėnesiai, pirmąjį komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainio viršutinės ribos apskaičiavimo projektą parengia ir pateikia Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai ne vėliau kaip likus 6 mėnesiams iki konkrečios sutarties galiojimo termino pabaigos.

7. Šio įstatymo nuostatos taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytų paslaugų teikimo sutarčių su mechaninio-biologinio apdorojimo įrenginių operatoriais pakeitimams, kurie atliekami vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu ir Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu.

8. Savivaldybių tarybos ne vėliau kaip iki 2023 m. spalio 1 d. nustato rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžius, atsižvelgdamos į Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatytą regioninę kainą.

9. Pirmosios komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainio viršutinės ribos pagal šio straipsnio 5 dalį nustatomos iki 2023 m. liepos 1 d., o pagal šio straipsnio 6 dalį nustatomos ne vėliau kaip per 5 mėnesius nuo komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainio viršutinės ribos apskaičiavimo projekto pateikimo Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai dienos.

10. Iki bus nustatytos pirmosios regioninės kainos, rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą taikomos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusią tvarką.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda