LIETUVOS RESPUBLIKOS

KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTŲ ĮSTATYMO NR. IX-1709 2, 9, 18, 31, 32, 33, 34, 35, 124, 152, 167, 168, 170, 171, 173, 174 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 111, 141, 321, 1631 STRAIPSNIAIS IR KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTŲ ĮSTATYMO NR. IX-1709 170 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XII-2453 PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS

ĮSTATYMAS

 

2016 m. lapkričio 10 d. Nr. XII-2773

Vilnius

 

 

 

 

PIRMASIS SKIRSNIS

lIETUVOS rESPUBLIKOS kolektyvinio investavimo subjektų ĮSTATYMO NR. IX-1709 2, 9, 18, 31, 32, 33, 34, 35, 124, 152, 167, 168, 170, 171, 173, 174 STraipsniŲ IR PRIEDO PAKEITIMAS IR ĮSTATYMO PAPILDYMAS 111, 141, 321, 1631 STRAIPSNIAIS

 

1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 2 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

4. Finansinės priemonės – kaip tai apibrėžta Finansinių priemonių rinkų įstatyme.“

2. Papildyti 2 straipsnį nauja 54 dalimi:

54. Vertybinių popierių atsiskaitymo sistema kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatyme.“

3. Buvusią 2 straipsnio 54 dalį laikyti 55 dalimi.

 

2 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 9 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

1. Valdymo įmonėje ir investicinėje bendrovėje, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, turi būti sudaroma valdyba ir administracija. Šio įstatymo nustatyta tvarka priskiriamose svarbioms valdymo įmonėje ir investicinėje bendrovėje, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, turi būti sudaroma ir stebėtojų taryba.“

 

3 straipsnis. Įstatymo papildymas 111 straipsniu

Papildyti Įstatymą 111 straipsniu:

111 straipsnis. Atlyginimų nustatymo politika ir atlygio komitetai

1. Valdymo įmonė ir investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo nustatyti vadovų, už prisiimamą riziką ir jos valdymą atsakingų ir kontrolės funkcijas atliekančių darbuotojų atlyginimų nustatymo politiką.

2. Valdymo įmonė ir investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo nustatyti darbuotojų, kurių gaunamas atlyginimas yra vadovų ir už prisiimamą riziką ir jos valdymą atsakingų darbuotojų atlyginimo dydžio ir kurių profesinė veikla turi esminį poveikį valdymo įmonei ar investicinei bendrovei, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, ar jų valdomų kolektyvinio investavimo subjektų rizikos pobūdžiui, atlyginimų nustatymo politiką.

3. Atlyginimų nustatymo politika turi užtikrinti patikimą ir veiksmingą rizikos valdymą ir jį skatinti.

4. Atlyginimų nustatymo politika neturi būti skatinama prisiimti papildomą riziką, kuri nesuderinama su valdomo kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose pateikiama informacija.

5. Atlyginimų nustatymo politika turi atitikti šį įstatymą ir kitus kolektyvinio investavimo subjektų veiklą reglamentuojančius teisės aktus įgyvendinančias taisykles.

6. Valdymo įmonė, kuri yra svarbi dėl savo arba jos valdomų kolektyvinio investavimo subjektų dydžio, organizacinės struktūros ir veiklos pobūdžio, apimties ir sudėtingumo, ir investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei ir kuri yra svarbi dėl savo dydžio, organizacinės struktūros ir veiklos pobūdžio, apimties ir sudėtingumo, privalo sudaryti atlygio komitetus. Atlygio komiteto nariais, kai sudaryti atlygio komitetą yra privaloma, gali būti tik stebėtojų tarybos nariai. Priežiūros institucija nustato kriterijus, kuriais vadovaujantis valdymo įmonė ir investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, priskiriamos svarbioms pagal šio straipsnio nuostatas. Atlygio komitetą savo nuožiūra gali sudaryti ir svarbioms nepriskirta valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei. Atlygio komitetų sudarymo tvarką, vadovaudamosi šiuo įstatymu ir kitais kolektyvinio investavimo subjektų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais, valdymo įmonės ir investicinės bendrovės, kurių valdymas neperduotas valdymo įmonei, nustato savo vidaus dokumentuose.“

 

4 straipsnis. Įstatymo papildymas 141 straipsniu

Papildyti Įstatymą 141 straipsniu:

141 straipsnis. Pranešimas apie pažeidimus valdymo įmonėje, investicinėje bendrovėje, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, ir depozitoriume

Valdymo įmonė, investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, ir depozitoriumas turi užtikrinti, kad būtų įdiegtos priemonės, leidžiančios jų darbuotojams specialiu, nepriklausomu ir autonomišku kanalu valdymo įmonėje ar investicinėje bendrovėje, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, ar depozitoriume atsakingam asmeniui pranešti apie padarytą ar galimą šio įstatymo ir kitų kolektyvinio investavimo subjektų veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą. Šioms priemonėms įdiegti valdymo įmonė, investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, ir depozitoriumas gali pasitelkti trečiuosius asmenis. Šioms priemonėms taikomi šio įstatymo 1631 straipsnyje nustatyti reikalavimai.

 

5 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 18 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

3. Valdymo įmonė, veikianti kolektyvinio investavimo subjekto sąskaita, taip pat investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, neturi teisės skolinti ir teikti kreditų, o investicinį fondą sudarantis ar investicinei bendrovei priklausantis turtas negali būti įkeičiamas, juo negalima garantuoti ar laiduoti kitų asmenų įsipareigojimų. Tai nereiškia, kad draudžiama įsigyti iki galo neapmokėtų perleidžiamųjų vertybinių popierių, pinigų rinkos priemonių ar kitų šio įstatymo 75 straipsnio 1 dalies 5, 7 ar 8 punkte nustatytų priemonių.“

 

6 straipsnis. 31 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 31 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

31 straipsnis. Pareiga perduoti turtą depozitoriumui ir depozitoriumo veikla

1. Kolektyvinio investavimo subjekto turtas privalo būti saugomas viename depozitoriume. Depozitoriumo paskyrimo faktas patvirtinamas rašytine depozitoriumo ir valdymo įmonės ar investicinės bendrovės, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, sutartimi. Šioje sutartyje, be kita ko, turi būti aptartas keitimasis informacija, reikalinga depozitoriumui pavestoms funkcijoms atlikti.

2. Lietuvos Respublikoje įsteigto kolektyvinio investavimo subjekto depozitoriumu gali būti licencijuota kredito įstaiga, kuri turi teisę Lietuvos Respublikoje teikti investicines paslaugas ir yra įsteigta arba turi registruotą buveinę ar padalinį Lietuvos Respublikoje.

3. Depozitoriumas privalo turėti ir naudoti jo veiklai reikalingas priemones ir procedūras.

4. Depozitoriumas privalo veikti kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių naudai ir užtikrinti, kad:

1) investicinių vienetų arba akcijų pardavimas, išleidimas, išpirkimas ir panaikinimas vyktų pagal kolektyvinio investavimo subjektų veiklą reglamentuojančių teisės aktų ir kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentų reikalavimus;

2) investicinių vienetų arba akcijų vertė būtų skaičiuojama pagal kolektyvinio investavimo subjektų veiklą reglamentuojančių teisės aktų ir kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentų reikalavimus;

3) jis vykdytų valdymo įmonės ar investicinės bendrovės, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, nurodymus, jeigu jie neprieštarauja kolektyvinio investavimo subjektų veiklą reglamentuojančių teisės aktų ir kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentų reikalavimams;

4) atlyginimas ir pajamos už sandorius dėl kolektyvinio investavimo subjekto turto per nustatytą laiką būtų pervesti į investicinio fondo sąskaitą ar atitektų investicinei bendrovei;

5) investicinio fondo ar investicinės bendrovės pajamos būtų naudojamos pagal kolektyvinio investavimo subjektų veiklą reglamentuojančių teisės aktų ir kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentų reikalavimus.

5. Depozitoriumas privalo valdymo įmonei ar investicinei bendrovei, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, pateikti visus dokumentus, reikalingus buhalterinei apskaitai tvarkyti ir finansinėms ataskaitoms sudaryti, įskaitant tikslius duomenis ir informaciją apie kolektyvinio investavimo subjektui priklausantį turtą.

6. Depozitoriumas užtikrina tinkamą kolektyvinio investavimo subjekto pinigų srautų priežiūrą, kad būtų gauti visi investuotojų arba jų vardu atliekami mokėjimai įsigijus kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas. Be to, depozitoriumas užtikrina, kad visos kolektyvinio investavimo subjekto lėšos būtų įskaitytos į sąskaitas, atidarytas kolektyvinio investavimo subjekto vardu arba kolektyvinio investavimo subjekto vardu veikiančios valdymo įmonės vardu, arba kolektyvinio investavimo subjekto vardu veikiančio depozitoriumo vardu subjekte, nustatytame ir prižiūrimame pagal priežiūros institucijos priimtus teisės aktus, kuriais įgyvendinamos šio įstatymo priedo 1 punkte nurodytos Europos Sąjungos direktyvos nuostatos (toliau – sąskaitos atidarymo subjektas). Į sąskaitos atidarymo subjekte kolektyvinio investavimo subjekto vardu veikiančio depozitoriumo vardu atidarytas sąskaitas neįskaitomi sąskaitos atidarymo subjekto ir depozitoriumo nuosavi pinigai.

7. Nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto depozitoriumas prieš kiekvieną nekilnojamojo turto objekto vertinimą privalo patikrinti, ar nekilnojamojo turto vertintojas (vertintojai) atitinka jam (jiems) taikomus nepriklausomumo reikalavimus ir kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose nustatytus atrankos kriterijus, ar atliekant turto vertinimą nebus pažeisti šio įstatymo 134 straipsnio 4 dalies reikalavimai.

8. Depozitoriumas privalo raštu pranešti priežiūros institucijai ir valdymo įmonės ar investicinės bendrovės, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, stebėtojų tarybai arba valdybai apie visus pastebėtus kolektyvinio investavimo subjektų veiklą reglamentuojančių teisės aktų ar steigimo dokumentų pažeidimus.

9. Depozitoriumas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka privalo priežiūros institucijos reikalavimu pateikti jai visą informaciją, kurią jis įgijo atlikdamas depozitoriumo funkcijas ir kurios priežiūros institucijai reikia atliekant depozitoriumo, kolektyvinio investavimo subjekto ir (ar) valdymo įmonės priežiūrą.

10. Atlyginimas už depozitoriumo paslaugas negali būti didesnis, negu nustatyta kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose.

11. Depozitoriumas privalo laikytis šio įstatymo 15 straipsnio pagrindu priežiūros institucijos priimtų teisės aktų reikalavimų.

12. Depozitoriumas neturi teisės vykdyti su kolektyvinio investavimo subjektu arba jo valdymo įmone susijusios veiklos, kuri gali sukelti kolektyvinio investavimo subjekto, kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių, valdymo įmonės ir jo paties interesų konfliktą, nebent depozitoriumas būtų atskyręs depozitoriumo funkcijų atlikimą nuo kitų savo funkcijų, galinčių sukelti interesų konfliktą, o galimi interesų konfliktai būtų kolektyvinio investavimo subjektų veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nustatyti, valdomi, stebimi ir atskleisti kolektyvinio investavimo subjekto dalyviams.“

 

7 straipsnis. 32 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 32 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

32 straipsnis. Depozitoriume saugomo turto teisinis režimas

1. Kai yra saugomos finansinės priemonės, kurios apskaitytinos depozitoriumo atidarytose finansinių priemonių sąskaitose, depozitoriumas užtikrina, kad visos šios finansinės priemonės būtų saugomos ir apskaitomos depozitoriumo atidarytose finansinių priemonių sąskaitose kolektyvinio investavimo subjekto vardu arba kolektyvinio investavimo subjekto vardu veikiančios valdymo įmonės vardu atidarytose atskirose sąskaitose, vadovaujantis priežiūros institucijos teisės aktų reikalavimais, kuriais įgyvendinamos šio įstatymo priedo 1 punkte nurodytos Europos Sąjungos direktyvos nuostatos, kad visada būtų galima aiškiai nustatyti, jog jos priklauso kolektyvinio investavimo subjektui.

2. Kito turto atveju, įskaitant atvejus, kai yra saugomos finansinės priemonės, kurios perduodamos depozitoriumui fiziškai, depozitoriumas patikrina kolektyvinio investavimo subjekto nuosavybės teisę į tokį turtą ir įtraukia šį turtą į apskaitą. Vertinant, ar turtas yra kolektyvinio investavimo subjekto, vadovaujamasi kolektyvinio investavimo subjekto ar valdymo įmonės pateikta informacija, dokumentais ir, jeigu tai yra įmanoma ir reikalinga, kitais įrodymais. Depozitoriumas šią informaciją privalo nuolat atnaujinti.

3. Depozitoriume ar kitoje įmonėje saugomas turtas negali būti naudojamas depozitoriumo ar kitos įmonės, kuriai perduota turto saugojimo funkcija, sąskaita. Saugomo turto naudojimas savo sąskaita apima bet kokį sandorį dėl saugomo turto, įskaitant, bet neapsiribojant pervedimu, įkeitimu, pardavimu, skolinimu.

4. Depozitoriume saugomas turtas gali būti naudojamas tik tais atvejais, kai:

1) turtas naudojamas kolektyvinio investavimo subjekto sąskaita;

2) depozitoriumas vykdo kolektyvinio investavimo subjekto vardu veikiančios valdymo įmonės nurodymus;

3) turtas naudojamas kolektyvinio investavimo subjekto naudai ir investicinių vienetų savininkų interesais;

4) sandoris garantuojamas aukštos kokybės ir likvidžiu įkaitu, kurį kolektyvinio investavimo subjektas gauna pagal nuosavybės teisės perdavimo susitarimą. Įkaito rinkos vertė visada turi atitikti bent naudojamo turto rinkos vertę su rizikos priedu.

5. Depozitoriumo ir (arba) kitos įmonės, kuriai perduota saugoti kolektyvinio investavimo subjekto turtą, nemokumo atveju saugomo kolektyvinio investavimo subjekto turto negalima paskirstyti arba realizuoti šio depozitoriumo ir (arba) šios įmonės kreditorių naudai.“

 

8 straipsnis. Įstatymo papildymas 321 straipsniu

Papildyti Įstatymą 321 straipsniu:

321 straipsnis. Depozitoriumo teisė perduoti dalį savo funkcijų kitai įmonei

1. Depozitoriumas gali perduoti kitai įmonei tik turto saugojimo funkciją.

2. Turto saugojimo funkcijos perdavimas neatleidžia depozitoriumo nuo atsakomybės ir šiame įstatyme ar kituose kolektyvinio investavimo subjektų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų depozitoriumui laikymosi.

3. Depozitoriumas gali turto saugojimo funkciją perduoti kitai įmonei tik tuo atveju, kai ši funkcija perduodama dėl objektyvių priežasčių. Turto saugojimo funkcijos perdavimu negali būti vengiama šiame įstatyme nustatytos depozitoriumo atsakomybės.

4. Depozitoriumas turi elgtis profesionaliai, rūpestingai ir apdairiai pasirinkdamas įmonę, kuriai planuoja perduoti turto saugojimo funkciją, periodiškai, kaip nustatyta 2015 m. gruodžio 17 d. Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2016/438, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/65/EB nuostatos dėl depozitoriumų pareigų (OL 2016 L 78, p. 11) (toliau – Reglamentas (ES) 2016/438), peržiūrėti įmonės, kuriai perduota turto saugojimo funkcija, pasirinkimą, nuolat stebėti, kaip ji atlieka turto saugojimo funkcijas, veiklą ir tvarką, kurios ši įmonė laikosi atlikdama jai perduotas funkcijas, kaip nustatyta Reglamente (ES) 2016/438.

5. Depozitoriumas turi užtikrinti, kad įmonė, kuriai perduota turto saugojimo funkcija, atitiktų šias sąlygas:

1) įmonės struktūra, atsakingų valdymo organo narių ir darbuotojų kompetencija yra tinkamos ir proporcingos depozitoriumo perduoto saugoti turto pobūdžiui ir sudėtingumui;

2) įmonei taikomi tokių įmonių veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyti rizikos ribojimo reikalavimai, įskaitant kapitalo reikalavimus, nuolatinė priežiūra pagal atitinkamą jurisdikciją ir išorės auditas;

3) įmonė depozitoriume saugomo kolektyvinio investavimo subjekto turtą atskiria nuo nuosavo ir depozitoriumo klientų turto taip, kad būtų galima bet kuriuo metu aiškiai nustatyti, koks turtas priklauso atitinkamam depozitoriumo klientui;

4) įmonė imasi visų priemonių, būtinų užtikrinti, kad įmonės nemokumo atveju jai depozitoriumo perduotas saugoti kolektyvinio investavimo subjekto turtas nebūtų paskirstytas arba realizuotas įmonės kreditorių naudai;

5) įmonė laikosi šio įstatymo 31 straipsnio 1 ir 12 dalyse, 32 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse ir 33 straipsnio 3 dalyje depozitoriumui nustatytų reikalavimų.

6. Kai pagal trečiosios šalies teisę reikalaujama, kad tam tikras kolektyvinio investavimo subjekto finansines priemones saugotų toje valstybėje įsteigta įmonė, ir toje valstybėje nėra įmonių, kurios atitiktų šio straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatytas sąlygas, depozitoriumas gali perduoti savo funkcijas toje valstybėje įsteigtai įmonei tik tiek, kiek tai yra reikalaujama pagal trečiosios valstybės teisę, ir tik tol, kol nėra toje valstybėje įsteigtų įmonių, kurios atitiktų šio straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatytas sąlygas.

7. Depozitoriumo funkcijas perduoti pagal šio straipsnio 6 dalį galima tuo atveju, kai kolektyvinio investavimo subjekto investuotojai yra iš anksto kolektyvinio investavimo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka informuoti apie funkcijų perdavimą, įskaitant informavimą apie su funkcijų perdavimu susijusią riziką, ir jo aplinkybes, taip pat apie tai, kad funkcijų perdavimas yra būtinas dėl trečiosios šalies teisės aktuose nustatytų suvaržymų, ir kai kolektyvinio investavimo subjektas ar valdymo įmonė raštu nurodo depozitoriumui perduoti tokio kolektyvinio investavimo subjekto turto saugojimą tai trečiojoje šalyje įsteigtai įmonei.

8. Įmonė, kuriai depozitoriumas perdavė turto saugojimo funkciją, gali šią funkciją perduoti kitai įmonei, jeigu ši atitinka visus šiame įstatyme nustatytus depozitoriumo funkcijų perdavimui taikomus reikalavimus ir apie tokį perdavimą pateikiamas pranešimas depozitoriumui. Šiuo atveju tokiai įmonei mutatis mutandis taikomi šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai.

9. Depozitoriumo funkcijų perdavimu nelaikomos vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų teikiamos paslaugos arba panašios trečiųjų šalių vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų teikiamos paslaugos.“

 

9 straipsnis. 33 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 33 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

33 straipsnis. Laikinas valdymo perdavimas depozitoriumui“.

2. Papildyti 33 straipsnį 3 dalimi:

3. Depozitoriumas negali kartu verstis ir valdymo įmonės ar investicinės bendrovės veikla, išskyrus šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus atvejus.“

 

10 straipsnis. 34 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 34 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

34 straipsnis. Depozitoriumo atsakomybė

1. Depozitoriumas atsako kolektyvinio investavimo subjektui ir kolektyvinio investavimo subjekto dalyviams už saugomų ir kitoms įmonėms perduotų saugoti finansinių priemonių praradimą.

2. Finansinių priemonių, saugomų depozitoriume, įskaitant atvejus, kai depozitoriumas turto saugojimo funkciją perduoda kitai įmonei, praradimo atveju depozitoriumas privalo per įmanomai trumpiausią laiką nuo praradimo paaiškėjimo dienos grąžinti kolektyvinio investavimo subjektui arba kolektyvinio investavimo subjekto vardu veikiančiai valdymo įmonei tokios pat rūšies finansines priemones arba atitinkamą sumą, kuri nustatoma pagal finansinės priemonės rinkos kainą praradimo momentu.

3. Depozitoriumas, aplaidžiai ar sąmoningai netinkamai atlikęs savo funkcijas pagal šį įstatymą, privalo kolektyvinio investavimo subjektui ir (ar) jo dalyviui atlyginti ir visus kitus su netinkamu depozitoriumo funkcijų atlikimu susijusius nuostolius.

4. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta depozitoriumo atsakomybė negali būti panaikinta arba apribota rašytiniu ar kitokiu susitarimu. Toks susitarimas yra negaliojantis.

5. Kolektyvinio investavimo subjekto dalyviai gali pareikalauti depozitoriumo atsakomybės tiesiogiai iš depozitoriumo arba netiesiogiai per valdymo įmonę arba investicinę bendrovę, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, su sąlyga, kad dėl to neatsiras pakartotinis žalos atlyginimas arba dalyviams nebus taikomos nevienodos sąlygos.

6. Depozitoriumas atleidžiamas nuo šio straipsnio 1 dalyje numatytos atsakomybės, jeigu įrodo, kad jo saugomos ir kitoms įmonėms perduotos saugoti finansinės priemonės buvo prarastos dėl išorės įvykio, kurio jis negalėjo pagrįstai kontroliuoti ir kurio pasekmių nebūtų galima išvengti nepaisant visų tam pagrįstai dėtų pastangų.“

 

11 straipsnis. 35 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 35 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

1. Kolektyvinio investavimo subjektas arba kolektyvinio investavimo subjekto vardu veikianti valdymo įmonė depozitoriumą gali pakeisti tik tuo atveju, jeigu tam priežiūros institucija išdavė išankstinį leidimą. Šiuo atveju sudaroma sutartis su nauju kolektyvinio investavimo subjekto depozitoriumu. Priežiūros institucija turi būti informuojama apie su depozitoriumu sudarytos sutarties pakeitimus su paaiškinimais, kokios sutarties nuostatos keitėsi. Sutarties su depozitoriumu pakeitimai su paaiškinimais ir nauja sutartis priežiūros institucijai turi būti pateikti per 5 darbo dienas nuo pasirašymo.“

 

12 straipsnis. 124 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 124 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

2. Kitoje valstybėje narėje licencijuota valdymo įmonė, nepažeisdama šio įstatymo 6 ir 7 straipsniuose bei 16 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, priežiūros institucijai kartu su prašymu leisti valdyti Lietuvos Respublikoje įsteigtą suderintąjį kolektyvinio investavimo subjektą pateikia šio įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje nurodytą sutartį ir, jeigu taikoma, informaciją apie kolektyvinio investavimo subjekto investicijų valdymo ir administravimo funkcijų perdavimo tvarką.“

 

13 straipsnis. 152 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 152 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:

8. Jeigu nors viena uždarojo tipo investicinės bendrovės akcijų emisija buvo platinama šio įstatymo 2 straipsnio 55 dalyje nustatyta tvarka, kitų tos pačios bendrovės akcijų emisijų platinimas taip pat privalo būti vykdomas ta pačia tvarka.“

 

14 straipsnis. Įstatymo papildymas 1631 straipsniu

Papildyti Įstatymą 1631 straipsniu:

1631 straipsnis. Pranešimas apie pažeidimus

Priežiūros institucija nustato priemones, kurios skatintų pranešti jai apie šio įstatymo ir kitų kolektyvinio investavimo subjektų veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus ir kurios turi atitikti šiuos reikalavimus:

1) numatytos specialios pranešimo apie pažeidimus gavimo ir vertinimo procedūros;

2) užtikrinamas asmens, kuris praneša apie padarytus pažeidimus, konfidencialumas, išskyrus įstatymuose numatytus privalomo informacijos apie padarytus pažeidimus atskleidimo atvejus;

3) asmens duomenys tvarkomi asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka;

4) užtikrinama darbuotojų, kurie praneša apie pažeidimus, apsauga nuo keršto, diskriminacijos ar kito neteisėto ar nesąžiningo elgesio.“

 

15 straipsnis. 167 straipsnio pakeitimas

Papildyti 167 straipsnį 11 dalimi:

11. Kai priežiūros institucija prižiūri depozitoriumą, kuris atlieka šiame įstatyme nustatytas depozitoriumo funkcijas kolektyvinio investavimo subjekto, įsteigto Lietuvos Respublikoje, bet valdomo kitoje valstybėje narėje licencijuotos valdymo įmonės, atžvilgiu, priežiūros institucija keičiasi reikiama informacija su tos valstybės narės priežiūros institucija.“

 

16 straipsnis. 168 straipsnio pakeitimas

Papildyti 168 straipsnio 1 dalį 4 punktu:

4) įvykdžius prašymą, galėtų būti pakenkta jos pačios atliekamam tyrimui, jo vykdymo užtikrinimo veiklai arba ikiteisminiam tyrimui.“

 

17 straipsnis. 170 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 170 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

170 straipsnis. Priežiūros institucijos taikomos poveikio priemonės

1. Priežiūros institucija šio įstatymo 171 straipsnyje nustatytais pagrindais taiko šias poveikio priemones:

1) valdymo įmonę, investicinę bendrovę, depozitoriumą ir jų vadovus, likvidatorius ir kitus asmenis, atsakingus už šiame įstatyme ir kituose kolektyvinio investavimo subjektų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų laikymąsi, įspėja dėl pažeidimo, nurodo per priežiūros institucijos nustatytą terminą nutraukti pažeidimą ir įpareigoja užtikrinti, kad jis nesikartotų;

2) valdymo įmonei, investicinei bendrovei, depozitoriumui ir jų vadovams, likvidatoriui ir kitiems asmenims, atsakingiems už šiame įstatyme ir kituose kolektyvinio investavimo subjektų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų laikymąsi, skiria šiame įstatyme nustatytas pinigines baudas;

3) ne ilgiau kaip 3 mėnesiams uždraudžia valdymo įmonei ar investicinei bendrovei, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, kolektyvinio investavimo subjekto sąskaita sudaryti sandorius dėl investicinių priemonių įsigijimo;

4) sustabdo investicinių vienetų (akcijų) platinimą ar išpirkimą;

5) laikinai uždraudžia valdymo įmonės arba investicinės bendrovės valdymo organo nariui ar bet kuriam fiziniam asmeniui, kuris laikomas atsakingu, vykdyti kolektyvinio investavimo subjekto valdymą tose ar kitose valdymo įmonėse arba investicinėse bendrovėse. Valdymo įmonės arba investicinės bendrovės valdymo organo nariui ar bet kuriam fiziniam asmeniui, kuris laikomas atsakingu, pateikus dokumentus, įrodančius, kad nebėra aplinkybių, dėl kurių jam buvo laikinai uždrausta vykdyti kolektyvinio investavimo subjekto valdymą tose ar kitose valdymo įmonėse arba investicinėse bendrovėse (arba priežiūros institucijai atlikus patikrinimą ir tai nustačius), priežiūros institucijos sprendimu laikinas draudimas nedelsiant, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tos dienos, kurią priežiūros institucija nustato, kad pagrindas išnyko, panaikinamas;

6) kai šiurkštūs pažeidimai padaryti pakartotinai per vienus metus nuo poveikio priemonės taikymo, uždraudžia valdymo įmonės arba investicinės bendrovės valdymo organo nariui ar bet kuriam fiziniam asmeniui, kuris laikomas atsakingu, vykdyti kolektyvinio investavimo subjekto valdymą tose ar kitose valdymo įmonėse arba investicinėse bendrovėse;

7) paskiria laikinąjį atstovą valdymo įmonės ar investicinės bendrovės veiklai prižiūrėti;

8) įpareigoja valdymo įmonę ar investicinę bendrovę pakeisti vadovą ir (arba) sprendimus dėl investicijų valdymo priimantį asmenį;

9) sustabdo valdymo įmonės licencijos galiojimą visiškai arba iš dalies, apribodama teisę teikti vieną ar kelias paslaugas. Valdymo įmonei pateikus dokumentus, įrodančius, kad nebėra aplinkybių, dėl kurių buvo sustabdytas licencijos galiojimas (arba priežiūros institucijai atlikus patikrinimą ir tai nustačius), priežiūros institucijos sprendimu licencijos galiojimas nedelsiant, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tos dienos, kurią priežiūros institucija nustato, kad pagrindas išnyko, atnaujinamas;

10) panaikina valdymo įmonės ir investicinės bendrovės licencijos galiojimą visiškai arba iš dalies, atimdama teisę teikti vieną ar kelias paslaugas.

2. Taikant šio straipsnio 1 dalies 6 punktą, šiurkščiu pažeidimu laikomi valdymo įmonės arba investicinės bendrovės valdymo organo nario ar bet kurio fizinio asmens, kuris laikomas atsakingu, veiksmai, kuriais pažeidžiamos šio įstatymo ir kolektyvinio investavimo subjektų veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos ir dėl kurių už pažeidimą atsakingas asmuo savo ar kitų asmenų naudai išvengė didelės turtinės žalos arba gavo didelės turtinės naudos, arba padarė didelės turtinės žalos tretiesiems asmenims, arba dėl kurių kilo grėsmė finansų rinkos stabilumui ir patikimumui.

3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta turtinė žala, turtinė nauda yra didelė, kai jos vertė viršija 250 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių sumą.

4. Priežiūros institucija Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos nustatyta tvarka kiekvienais metais pateikia Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai apibendrintą informaciją apie visas pagal šio straipsnio 1 dalį taikytas poveikio priemones.“

 

18 straipsnis. 171 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 171 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

171 straipsnis. Poveikio priemonių taikymo pagrindai ir tvarka

1. Šiame įstatyme nustatytos poveikio priemonės taikomos, kai yra bent vienas iš šių pagrindų:

1) kolektyvinio investavimo subjekto ar valdymo įmonės veikla vykdoma negavus priežiūros institucijos leidimo;

2) šiame įstatyme nustatyti licencija ar leidimas gauti pateikus priežiūros institucijai klaidingą informaciją ar pasinaudojus kitomis neteisėtomis priemonėmis;

3) valdymo įmonė ar investicinė bendrovė nebeatitinka reikalavimų, kuriais remiantis licencija buvo išduota;

4) nustatytais terminais nepateikiama šiame įstatyme ar kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose informacijos teikimą priežiūros institucijai, nustatyta ar priežiūros institucijos pareikalauta informacija arba pateikiama neišsami, neteisinga arba netiksli informacija, įskaitant informaciją pagal šio įstatymo 10 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas, susijusias su valdymo įmonės akcijų paketo įsigijimu, padidinimu, perleidimu arba sumažinimu;

5) valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, nesilaiko procedūrų ir tvarkos, struktūros ir organizacinių reikalavimų ir reikalavimų, susijusių su jų funkcijų perdavimu trečiosioms šalims;

6) valdymo įmonė ar investicinė bendrovė pažeidžia Reglamente (EB) Nr. 1060/2009 nustatytus reikalavimus;

7) valdymo įmonė ar investicinė bendrovė nesilaiko Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo reikalavimų;

8) valdymo įmonės ar investicinės bendrovės vadovais išrenkami arba vadovų pareigas eina vienas ar keli asmenys, neatitinkantys finansinių priemonių rinkų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytų nepriekaištingos reputacijos ir priežiūros institucijos nustatytų kvalifikacijos ir patirties reikalavimų;

9) trukdoma priežiūros institucijai arba jos įgaliotiems asmenims atlikti patikrinimus;

10) depozitoriumas neatlieka arba netinkamai atlieka savo funkcijas pagal šio įstatymo 31, 32, 321 straipsnio nuostatas;

11) valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, nesilaiko pareigų, susijusių su kolektyvinio investavimo subjekto investavimo taisyklėmis;

12) valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, netaiko rizikos valdymo proceso ar proceso, leidžiančio tiksliai ir nepriklausomai nustatyti ne biržos išvestinių finansinių priemonių vertę;

13) valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, nesilaiko pareigų, susijusių su investuotojams teiktina informacija;

14) valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, kitoje negu kolektyvinio investavimo subjekto buveinės valstybė narė valstybėje narėje platinanti valdomo kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus, nesilaiko pranešimo reikalavimo, nustatyto šio įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje;

15) valdymo įmonė ar investicinė bendrovė nesugeba įvykdyti įsipareigojimų arba yra duomenų, kad nesugebės to padaryti ateityje;

16) padaryti kiti šio įstatymo ir kolektyvinio investavimo subjektų veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai.

2. Priežiūros institucija poveikio priemones skiria Finansinių priemonių rinkų įstatymo nustatyta tvarka, jeigu šiame įstatyme nenustatyta kitaip.

3. Kai priežiūros institucija priima sprendimą dėl šio įstatymo 170 straipsnio 1 dalies 5 ar 6 punkte numatytos poveikio priemonės taikymo, priežiūros institucijos įgaliotas tarnautojas pateikia Vilniaus apygardos administraciniam teismui prašymą dėl šio sprendimo sankcionavimo. Šiame prašyme turi būti nurodyti šio įstatymo 170 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose nurodytų fizinių asmenų duomenys ir įtariamų pažeidimų pobūdis. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys įtariamus pažeidimus. Prašymas dėl priežiūros institucijos sprendimo sankcionavimo Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjus priimama motyvuota nutartis patenkinti prašymą arba jį atmesti. Prašymas dėl priežiūros institucijos sprendimo sankcionavimo turi būti išnagrinėtas ir nutartis priimta ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo prašymo pateikimo momento. Jeigu priežiūros institucija nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi atmesti prašymą, ji turi teisę per 5 darbo dienas apskųsti nutartį Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turi išnagrinėti skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties ne vėliau kaip per 5 darbo dienas. Priežiūros institucijos atstovai turi teisę dalyvauti nagrinėjant skundą. Teismai, nagrinėdami prašymus ir skundus dėl priežiūros institucijos sprendimo sankcionavimo, privalo užtikrinti pateiktos informacijos slaptumą.

4. Informacija apie pritaikytas poveikio priemones, įskaitant informaciją apie padaryto šio įstatymo ir kitų kolektyvinio investavimo subjektų veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo esmę ir jį padariusio asmens tapatybę, paskelbiama priežiūros institucijos interneto svetainėje per 3 darbo dienas po to, kai sprendimas taikyti poveikio priemonę buvo išsiųstas ar įteiktas šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Jeigu sprendimas taikyti poveikio priemonę yra apskundžiamas, priežiūros institucijos interneto svetainėje taip pat pateikiama informacija apie dėl pritaikytų poveikio priemonių pateiktus skundus ir jų nagrinėjimo rezultatus. Jeigu informacijos apie pritaikytas poveikio priemones paskelbimas padarytų neigiamos įtakos finansų rinkos stabilumui, atliekamam ikiteisminiam tyrimui ar padarytų neproporcingos žalos fiziniams ar juridiniams asmenims, jis atidedamas tol, kol šios aplinkybės išnyksta, arba informacija apie pritaikytas poveikio priemones skelbiama neatskleidžiant informacijos apie pažeidimą padariusį asmenį, arba neskelbiama. Priežiūros institucija informuoja Europos vertybinių popierių ir rinkų instituciją apie visas pritaikytas, bet nepaskelbtas poveikio priemones. Priežiūros institucija užtikrina, kad šioje dalyje nurodyta paskelbta informacija būtų prieinama 5 metus nuo jos paskelbimo. Į paskelbtą informaciją įtraukti asmens duomenys priežiūros institucijos oficialioje interneto svetainėje paliekami tik tokį laikotarpį ir naudojant tokias organizacines ir technines priemones, kad būtų užtikrintas asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų laikymasis.

5. Priežiūros institucija, priimdama sprendimą taikyti poveikio priemones, parinkdama konkrečią poveikio priemonę (priemones) ir jos (jų) dydį, įvertina nustatytų pažeidimų ir veiklos trūkumų sunkumą ir trukmę, asmens, kuriam taikoma poveikio priemonė, kaltę, finansinį pajėgumą (juridinio asmens finansinis pajėgumas nustatomas pagal bendrą jo metinę apyvartą, fizinio asmens finansinis pajėgumas – pagal jo metines pajamas), ankstesnius per pastaruosius 10 metų padarytus pažeidimus ir jam taikytas poveikio priemones, bendradarbiavimą su priežiūros institucija, dėl pažeidimų gautų pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydį, jeigu tai įmanoma nustatyti, nustatytų pažeidimų bei veiklos trūkumų ir numatomos taikyti poveikio priemonės (priemonių) pasekmes finansų rinkos stabilumui ir patikimumui, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes, kaip tai nustatyta Finansinių priemonių rinkų įstatyme.

6. Priežiūros institucija, vertindama šio straipsnio 5 dalyje nurodytas aplinkybes ir, kai nėra Finansinių priemonių rinkų įstatyme nustatytų atsakomybę sunkinančių aplinkybių, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, neskiria poveikio priemonės (priemonių), jeigu tenkinami visi šie reikalavimai:

1) juridinis asmuo ar fizinis asmuo įrodo, kad dėjo visas įmanomas pastangas, kad išvengtų pažeidimo;

2) juridinis asmuo per protingą terminą savo noru užkerta kelią neigiamoms pažeidimo pasekmėms;

3) pažeidimas yra mažareikšmis.

7. Apie tai, kad valdymo įmonei ar investicinei bendrovei taikomos poveikio priemonės, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo poveikio priemonės paskyrimo pranešama valstybių narių ar trečiųjų šalių, kuriose valdymo įmonė ar investicinė kintamojo kapitalo bendrovė platina investicinius vienetus arba akcijas, priežiūros institucijoms. Priežiūros institucija, paskelbusi apie taikomą poveikio priemonę, tuo pačiu metu apie tai praneša Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai.“

 

19 straipsnis. 173 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 173 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

173 straipsnis. Piniginės baudos

1. Priežiūros institucija turi teisę skirti šias baudas:

1) juridiniams asmenims, nesilaikantiems šio įstatymo reikalavimų, – iki 5 000 000 eurų arba 10 procentų juridinio asmens praėjusių metų bendrųjų metinių veiklos pajamų;

2) fiziniams asmenims, nesilaikantiems šio įstatymo reikalavimų, – iki 5 000 000 eurų.

2. Juridinio asmens, kuris yra patronuojamoji įmonė arba patronuojančioji įmonė, bendrosios metinės pajamos, pagal kurias nustatomas skiriamos baudos dydis pagal šio straipsnio 1 dalies 1 punktą, yra pajamos, nurodytos pagrindinės patronuojančiosios įmonės parengtame ir patvirtintame praėjusių finansinių metų įmonių grupės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinyje.

3. Jeigu dėl šio įstatymo 171 straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų buvo neteisėtai gauta pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengta nuostolių ar padaryta žalos ir tokių pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydis, jeigu tai įmanoma nustatyti, viršijo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų baudų dydžius, priežiūros institucija skiria baudą iki dvigubo neteisėtai gautų pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydžio.“

 

20 straipsnis. 174 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 174 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

1. Piniginės baudos į valstybės biudžetą sumokamos ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo dienos, kurią asmuo gavo priežiūros institucijos sprendimą skirti baudą. Apskundus šį sprendimą, bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.“

 

21 straipsnis. Įstatymo priedo pakeitimas

Pakeisti Įstatymo priedo 4 punktą ir jį išdėstyti taip:

4. 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/65/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo (OL 2009 L 302, p. 32) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/91/ES (OL 2014 L 257, p. 186).“

 

antrasIS skirsnis

lIETUVOS RESPUBLIKOS KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTŲ ĮSTATYMO NR. IX-1709 170 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XII-2453 PRIPAŽINIMAS NETEKUSIU GALIOS

 

22 straipsnis. Įstatymo pripažinimas netekusiu galios

Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. IX-1709 170 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XII-2453.

 

23 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1. Šis įstatymas įsigalioja 2016 m. gruodžio 1 d.

2. Lietuvos bankas iki 2016 m. lapkričio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

 

 

Respublikos Prezidentė                                                                                        Dalia Grybauskaitė