LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

 

 

REZOLIUCIJA

DĖL UKRAINOS PAKVIETIMO PRISIJUNGTI PRIE NATO

 

2023 m. rugsėjo 19 d. Nr. XIV-2167

Vilnius

 

 


 

 

Lietuvos Respublikos Seimas, kaip Tautos atstovybė, per kurią Tauta vykdo aukščiausią suverenią galią,

pabrėždamas Lietuvos Respublikos Seimo 2023 m. balandžio 6 d. rezoliucijos
Nr. XIV-1879 „Dėl Lietuvos pagrindinių tikslų NATO aukščiausiojo lygio susitikime Vilniuje“ nuostatas, kad:

1) būtina visiškai įgyvendinti Bukarešte ir Madride vykusių NATO aukščiausiojo lygio susitikimų sprendimus, galutinai panaikinti pilkąsias saugumo zonas Europoje ir Ukrainos narystės NATO neapibrėžtumą, nes tai skatina tolesnę Rusijos agresiją, užkerta kelią sėkmingai demokratinei viso regiono raidai ir kelia grėsmę taisyklėmis grindžiamai tarptautinei tvarkai;

2) NATO valstybes nares vienijančios euroatlantinės vertybės šiuo metu ginamos ir saugomos visų pirma agresoriui didvyriškai besipriešinančių Ukrainos žmonių;

3) Ukraina yra saugumo teikėja, todėl jos narystė NATO sustiprins Aljansą, bus daug efektyvesnė ir kainuos mažiau negu šiuo metu teikiama parama Ukrainai gintis pačiai;

4) visapusiškai remiant Ukrainą praktinėmis priemonėmis, įskaitant ir NATO politinę paramą, yra teisinga pakviesti Ukrainą prisijungti prie NATO;

atsižvelgdamas į:

1) 2022 m. rugsėjo 30 d. pateiktą oficialų Ukrainos prašymą prisijungti prie NATO, kurį palaiko absoliuti visuomenės dauguma;

2) 2023 m. liepos 11 d. Vilniuje vykusiame NATO aukščiausiojo lygio susitikime Šiaurės Atlanto Tarybos priimto komunikato nuostatas, kad „Ukrainos ateitis yra NATO“, „Ukraina tapo vis labiau sąveiki ir politiškai integruota į Aljansą ir padarė didelę pažangą vykdydama reformas“, „galėsime pakviesti Ukrainą prisijungti prie Aljanso, kai sąjungininkai sutiks ir bus įvykdytos sąlygos“;

3) Šiaurės Atlanto sutarties 10 straipsnį, pagal kurį bet kuri Europos valstybė, nutarusi remti šios sutarties principus ir prisidėti prie Šiaurės Atlanto regiono saugumo, vieningu šalių susitarimu gali būti pakviesta prisidėti prie Šiaurės Atlanto regiono saugumo, prisijungti prie šios sutarties;

4) 2022 m. liepos 23 d. suteiktą Europos Sąjungos kandidatės statusą Ukrainai ir siekį 2023-iaisiais pradėti derybas su Ukraina dėl narystės Europos Sąjungoje;

būdamas įsitikinęs, kad:

1) Ukrainos pakvietimas tapti NATO valstybe nare aiškiai patvirtins, kad Rusija neturi veto teisės NATO plėtrai ir negali formuoti pilkųjų saugumo zonų Europoje;

2) Ukrainos pasirengimą narystei NATO pagal Šiaurės Atlanto sutarties 10 straipsnį įrodo Ukrainos pagrindinių Šiaurės Atlanto sutarties principų gynimas ir jos ginkluotųjų pajėgų patikimumas kovojant prieš pagrindinę NATO grėsmę ir kad Ukrainos pasirengimas jau dabar lenkia individualų dalies dabartinių NATO valstybių narių pasirengimą;

3) Ukrainos narystės NATO įgyvendinimas, įvertinus jos artėjančią narystę Europos Sąjungoje, būtų daug veiksmingesnis Ukrainos politinio, ekonominio ir saugumo sektorių vystymuisi ir svariai prisidėtų prie Europos žemyno stabilumo ir saugumo;

kartu suprasdamas, kad Šiaurės Atlanto sutarties 5 straipsnis Ukrainai įsigalios, kai bus baigtos derybos dėl Ukrainos prisijungimo prie NATO protokolo ir protokolą ratifikuos visos dabartinės NATO valstybės narės,

skelbia, kad Lietuvos Respublikos Seimas, kaip vienos iš NATO valstybių narių parlamentas, jau dabar pritaria Ukrainos kaip narystės NATO kriterijus atitinkančios valstybės pakvietimui prisijungti prie Aljanso ir nekelia jokių aktualių šios dienos sąlygų;

kreipiasi į NATO valstybių narių parlamentus siūlydamas pritarti Ukrainos oficialiam prašymui prisijungti prie NATO ir paskatinti NATO valstybių narių vyriausybes remti sprendimą pakviesti Ukrainą narystei NATO aukščiausiojo lygio susitikime Vašingtone 2024 m. liepos
9–10 d., po kurio nedelsiant prasidėtų derybos dėl Ukrainos narystės Aljanse.

 

 

 

Seimo Pirmininkė                                                                                      Viktorija Čmilytė-Nielsen

part_c3517e3fd65a479c83e357e3d82e3fe3_end