LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL KLIMATO KAITOS PROGRAMOS LĖŠŲ NAUDOJIMO
2019 M. SĄMATOS PATVIRTINIMO

 

2019 m. kovo 7 d. Nr. D1-129

Vilnius

 

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1443 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymą“ 1.3 papunkčiu ir atsižvelgdamas į Nacionalinio klimato kaitos komiteto 2018 m. vasario 12 d. posėdžio (2019 m. vasario 21 d. patvirtintą) protokolą Nr. D4-25 ir Lietuvos Respublikos Seimo Aplinkos apsaugos komiteto 2019 m. vasario 13 d. posėdžio protokolą Nr. 107-P-2,

t v i r t i n u Klimato kaitos programos lėšų naudojimo 2019 m. sąmatą (pridedama).

 

 

 

Energetikos ministras, laikinai

einantis aplinkos ministro pareigas                                                                        Žygimantas Vaičiūnas

 

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2019 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. D1-129

 

 

KLIMATO KAITOS PROGRAMOS LĖŠŲ NAUDOJIMO

2019 M. SĄMATA

 

 

Lėšų paskirtis

Suma,

mln. Eur

Finansavimo būdas

ir maksimalus paramos dydis

I.

PROGRAMOS PRAĖJUSIO LAIKOTARPIO LĖŠŲ LIKUTIS

1.

Praėjusio laikotarpio nerezervuotų lėšų likutis           

54

 

2.

Rezervuotų pagal 2012-2018 m. gautas paraiškas ir/ar skirtą finansavimą lėšų likutis

 

17,7

-

 

IŠ VISO:

71,7

-

II.

2019 M. PROGRAMOS PAJAMOS

1.

2019 m. planuojamos gauti pajamos už aukciono būdu parduotus apyvartinius taršos leidimus

80

-

 

IŠ VISO:

80

-

III.

2019 M. PROGRAMOS LĖŠŲ PANAUDOJIMO SRITYS

 

Pastaba: Vadovaujantis 2019 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 14 str. 2 d. nurodytu apribojimu, Aplinkos ministerija 2019 metų mokėjimams iš Klimato kaitos specialiosios programos gali naudoti 10 458 tūkst. eurų mažesnę sumą negu 2019 metais ir (arba) ankstesniais metais į valstybės biudžetą įmokėtų lėšų bendra suma, kuri negali viršyti 2019 metais į valstybės biudžetą įmokėtų šios programos pajamų sumos. Lėšas, viršijančias nurodytą leistiną mokėjimams sumą, Aplinkos ministerija gali naudoti papildomai suderinusi su Finansų ministerija ir kai dėl to nėra pažeidžiamos šio įstatymo 10 ir 20 straipsnių nuostatos.

1.

Priemonės, kurias įgyvendinus pasiekiamas kiekybiškai apskaičiuojamas išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimas

1.1.

energijos vartojimo ir gamybos efektyvumo didinimas: gyvenamųjų namų ir visuomeninės paskirties pastatų modernizavimas, kitos priemonės, kurios leidžia efektyviausiai sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį energetikos, pramonės, statybos, transporto, žemės ūkio, atliekų tvarkymo ir kitose srityse

50

37,3 (%)

1.1.1.

daugiabučių namų atnaujinimas (modernizavimas), sumažinant skaičiuojamosios šiluminės energijos suvartojimo sąnaudas ne mažiau kaip 40%, lyginant su skaičiuojamosios šiluminės energijos sąnaudomis iki atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo

25

 

15-30% subsidija

1.1.2.

daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimas

5

kompensacinė išmoka*

1.1.3.

fizinių asmenų vieno ar dviejų butų gyvenamųjų namų atnaujinimas (modernizavimas), pasiekiant ne mažesnę nei B energinio naudingumo klasę ir sumažinant skaičiuojamosios šiluminės energijos suvartojimo sąnaudas ne mažiau kaip 40% lyginant su skaičiuojamosios šiluminės energijos sąnaudomis iki atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo

3

kompensacinė išmoka*

1.1.4.

savivaldybėms priklausančių viešųjų pastatų atnaujinimas (modernizavimas), įgyvendinant Viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimo programą

11

30% subsidija

1.1.5.

privačių juridinių asmenų energijos vartojimo efektyvumo priemonių įgyvendinimas pagal energijos audito ataskaitas

6

kompensacinė išmoka*

1.2.

atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo skatinimas, aplinkai palankių technologijų, tarp jų efektyvios energijos gamybos kogeneracijos būdu, diegimas

79

59 (%)

1.2.1.

atsinaujinančių energijos išteklių (saulės, vėjo, geoterminės energijos, biokuro ar kitų) panaudojimas visuomeninės ir gyvenamosios (įvairių socialinių grupių asmenims) paskirties pastatuose

10

iki 80% subsidija

1.2.2.

atsinaujinančių energijos išteklių (saulės, vėjo, geoterminės energijos, biokuro ar kitų) panaudojimas fizinių asmenų vieno ar dviejų butų gyvenamuose namuose, pakeičiant iškastinį kurą naudojančią energijos gamybą

2

kompensacinė išmoka*

1.2.3.

atsinaujinančių energijos išteklių (saulės, vėjo, geoterminės energijos, biokuro ar kitų) panaudojimas vietos energetikos bendruomenėse ir (ar) daugiabučių namų bendrijose

10

30% subsidija

1.2.4.

mažiau taršių judumo priemonių fiziniams asmenims skatinimas

30

kompensacinė išmoka*

1.2.5.

biokuro žaliavos ir biokuro ruošos iš miško kirtimo liekanų technikos modernizavimas, kompensuojant įrangos įsigijimą

5

iki 50% subsidija

1.2.6.

esamos įrangos modernizavimas  pritaikant šilumos akumuliavimui, absorbcinių šilumos siurblių diegimas ir (ar) atsinaujinančių energijos išteklių (saulės energijos elementai) panaudojimas centralizuoto šilumos tiekimo sektoriuje siekiant didinti energinį efektyvumą, esamų įrenginių, naudojančių atsinaujinančius išteklius, apkrovimą ir atsinaujinančių energijos išteklių dalį

7

iki 50% subsidija

1.2.7.

kompleksinė atsinaujinančius energijos išteklius ir alternatyvius degalus naudojančių transporto priemonių įsigijimo ir joms reikalingos infrastruktūros plėtra, užtikrinant bazinį sukurtos infrastruktūros vartotoją

15

iki 50% subsidija

1.3.

pagal Europos Sąjungos teisės aktus, Klimato kaitos konvenciją, Kioto protokolą ir kitus tarptautinius susitarimus nustatytoms prisitaikymo prie klimato kaitos pokyčių ir klimato kaitos padarinių švelninimo priemonėms įgyvendinti trečiosiose valstybėse

1,6

1,2 (%)

 

IŠ VISO :

118,3

-

 

IŠ VISO (1):

130,6

-

2.

Kitos priemonės, kurias įgyvendinant nepasiekiamas kiekybiškai apskaičiuojamas išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimas

2.1.

nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos formavimo ir įgyvendinimo, tarp jų visuomenės informavimo ir švietimo priemonės, klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos pokyčių priemonių įgyvendinimas nacionaliniu lygmeniu, programos administravimo lėšos ir kitos priemonės

3,4

2,5 (%)

 

IŠ VISO (2):

3,4

 

 

IŠ VISO (1+2):

134

 

3.

Išlaidos iš Programos likutinių lėšų

3.1.

2019 m. planuojamos išleisti lėšos, rezervuotos pagal 2011-2018 m. gautas paraiškas ir/ar skirtą finansavimą

17,7

 

 

IŠ VISO (3):

17,7

 

 

IŠ VISO (1+2+3):

151,7

 

 

* Kompensacinės išmokos dydis (proc.) bus nustatytas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu patvirtintame Klimato kaitos programos lėšų naudojimo 2019 m. sąmatą detalizuojančiame plane.

______________________________