VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS
ADMINISTRACIJOS DIREKTORIUS
ĮSAKYMAS
DĖL PAGALBOS NEPILNAMEČIAMS, VARTOJANTIEMS PSICHOAKTYVIĄSIAS MEDŽIAGAS, IR JŲ ATSTOVAMS PAGAL ĮSTATYMĄ TEIKIMO VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖJE ALGORITMO APRAŠO TVIRTINIMO
2020 m. lapkričio 12 d. Nr. 30-2616/20
Vilnius
Vadovaudamasis Valstybine narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos 2018–2028 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-1765 „Dėl valstybinės narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos 2018–2028 metų programos patvirtinimo“.
t v i r t i n u Pagalbos nepilnamečiams, vartojantiems psichoaktyviąsias medžiagas, ir jų atstovams pagal įstatymą teikimo Vilniaus miesto savivaldybėje algoritmo aprašą (pridedama).
PATVIRTINTA
Vilniaus miesto savivaldybės
administracijos direktoriaus
2020 m. lapkričio 12 d.
įsakymu Nr. . 30-2616/20
PAGALBOS NEPILNAMEČIAMS, VARTOJANTIEMS PSICHOAKTYVIĄSIAS MEDŽIAGAS, IR JŲ ATSTOVAMS PAGAL ĮSTATYMĄ TEIKIMO VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖJE ALGORITMO APRAŠAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Pagalbos nepilnamečiams, vartojantiems psichoaktyviąsias medžiagas, ir jų atstovams pagal įstatymą teikimo Vilniaus miesto savivaldybėje algoritmo aprašas nustato bendrus psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo atpažinimo ir tinkamo reagavimo principus, apibrėžia pagalbos nepilnamečiams ir jų atstovams pagal įstatymą paslaugų teikimą ir pagalbos koordinavimo galimybes Vilniaus mieste.
2. Pagalbos nepilnamečiams, vartojantiems psichoaktyviąsias medžiagas, ir jų atstovams pagal įstatymą teikimo Vilniaus miesto savivaldybėje algoritmo (toliau – Algoritmas) tikslas – sukurti bendrą pagalbos nepilnamečiams, vartojantiems psichoaktyviąsias medžiagas, ir jų atstovams pagal įstatymą sistemą, kuri padėtų nepilnametį ir jo atstovus pagal įstatymą nusiųsti specializuotos pagalbos.
3. Algoritmas apima:
4. Algoritme vartojamos sąvokos:
4.1. psichoaktyviosios medžiagos – tai alkoholis, tabakas ir kitos narkotinės medžiagos, kurias asmenys vartoja, siekdami pakeisti savo emocinę būseną, mąstymą ar elgesį;
4.3. nepilnamečio atstovai pagal įstatymą – nepilnamečio tėvai, nepilnametį įvaikinus, – įtėviai, nustačius globą ar rūpybą, – globėjai ar rūpintojai, įstatymų nustatytais atvejais – valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija;
4.4. suinteresuoti padėti asmenys – švietimo, socialinių, sveikatos ir teisėsaugos srityse dirbantys ir artimiausioje nepilnamečio aplinkoje esantys suaugusieji: formaliojo ir neformaliojo švietimo mokytojai; klasių vadovai; psichologai; socialiniai pedagogai; visuomenės sveikatos specialistai; socialiniai darbuotojai; pareigūnai; vaiko teisių apsaugos specialistai; gydytojai ir kiti;
4.5. eksperimentavimas psichoaktyviosiomis medžiagomis – psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas dėl smalsumo, siekiant išbandyti poveikį, kai vartojama nereguliariai, nedideliais kiekiais ir pasekmės dažniausiai nebūna sunkios;
4.6. rizikingas vartojimas – psichoaktyviųjų medžiagų suvartojimo kiekis ar vartojimo būdas, galintis sukelti grėsmę nepilnamečio sveikatai, gerovei ar raidai, tačiau nėra pripažįstamas ar atpažįstamas kaip problema;
4.7. žalingas vartojimas – psichoaktyviųjų medžiagų suvartojimo kiekis ar vartojimo būdas, sukeliantis akivaizdžią grėsmę nepilnamečio sveikatai, gerovei ar raidai, yra atpažįstamas kaip problema dėl mokyklos nelankymo, patirtų eismo įvykių, patekimo į teisėsaugos akiratį ir pan.;
4.8. priklausomybė – psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas, kai dėl centrinėje nervų sistemoje įvykusių pokyčių, padidėjusios tolerancijos medžiagai, pasireiškiančios abstinencijos diagnozuojama lėtinė liga, sukelianti psichologinę ar fizinę priklausomybę, kuriai būdingi atkryčiai;
5. Kitos Algoritme vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme, Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatyme apibrėžtas sąvokas.
6. Algoritmas parengtas vadovaujantis Valstybine narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos 2018–2028 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-1765 „Dėl valstybinės narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos 2018–2028 metų programos patvirtinimo“.
II SKYRIUS
PIRMASIS SKIRSNIS
PSICHOAKTYVIŲJŲ MEDŽIAGŲ VARTOJIMO ATPAŽINIMAS IR REAGAVIMAS
7. Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą gali atpažinti nepilnamečio atstovai pagal įstatymą ir kiti suinteresuoti padėti asmenys, kurių pareiga, atpažinus galimus ženklus, inicijuoti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo įvertinimą.
9. Nepilnamečio psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo įvertinimą gali atlikti socialiniai pedagogai, psichologai, visuomenės sveikatos specialistai, socialiniai darbuotojai, gydytojai ir kiti specialistai.
10. Nepilnamečio psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo patirties identifikavimui ir situacijos įvertinimui, naudojamas instrumentas / įrankis CRAFFT[1] , kurio turinys, taikymo bei interpretavimo instrukcija pateikiami 2 ir 3 prieduose.
11. Nepilnamečio psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo patirtis, taikant įrankį CRAFFT ir atsižvelgiant į gautus vertinimo rezultatus, skirstoma į tris elgesio tipus:
12 . Nepilnamečio psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo patirties ir situacijos vertinimo proceso metu rekomenduotina su nepilnamečiu ir jo atstovais pagal įstatymą bendrauti pagarbiai, atvirai, naudoti aktyvaus klausymo metodus, vengti išankstinio neigiamo vertinimo, moralizavimo, gąsdinimo, grasinimo, tiesiogiai / netiesiogiai nepilnamečiui priskirti negatyvų ir stereotipinį socialinį statusą.
13 . Nustatęs galimą nepilnamečio psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo patirtį, tai atlikęs asmuo privalo nusiųsti nepilnametį ir (ar) jo atstovus pagal įstatymą specialistų konsultacijos arba pagalbos.
ANTRASIS SKIRSNIS
PAGALBA NEPILNAMEČIAMS, EKSPERIMENTUOJANTIEMS PSICHOAKTYVIOSIOMIS MEDŽIAGOMIS
15 . Įvertinus, kad nepilnamečio psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas gali būti / yra eksperimentuojamojo pobūdžio, kiekvieno suinteresuoto padėti asmens pareiga – nepilnametį ir jo atstovus pagal įstatymą motyvuoti ir nusiųsti į pirminę psichologo konsultaciją ir (ar) dalyvauti Ankstyvosios intervencijos programoje[2] (toliau – Programa), kuri skirta nepilnamečiams nuo 14 metų.
16 . Pirminę konsultaciją dėl nepilnamečio eksperimentavimo su psichoaktyviosiomis medžiagomis jam ir (ar) jo atstovams pagal įstatymą teikia biudžetinė įstaiga Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras (toliau – Biuras).
17 . Nepilnamečio dalyvavimą Programoje Biuras įgyvendina, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2018 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. V-60/V-39 „Dėl Ankstyvosios intervencijos programos vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“[3].
18 . Nepilnametis ar jo atstovai pagal įstatymą dėl dalyvavimo Programoje gali kreiptis savanoriškai ir užsiregistruoti:
18.4 . elektroniniu paštu [email protected] atsiuntę užpildytą, pasirašytą ir skenuotą prašymą;
19 . Nepilnametį dalyvauti Programoje gali įpareigoti:
19.1. ne teismo tvarka administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija (pareigūnas) už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse numatytus administracinius nusižengimus;
TREČIASIS SKIRSNIS
PAGALBA RIZIKINGAI / ŽALINGAI PSICHOAKTYVIĄSIAS MEDŽIAGAS VARTOJANTIEMS IR NUO JŲ PRIKLAUSOMIEMS NEPILNAMEČIAMS
20. Įvertinus, kad nepilnamečio psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo pobūdis gali būti / yra rizikingo / žalingo ar priklausomo elgesio tipo, kiekvieno suinteresuoto padėti asmens pareiga:
20.1. pasidomėti, kilus įtarimui, išsiaiškinti, ar nepilnamečiui užtikrinama saugi aplinka. Kilus įtarimui dėl aplinkos, kurioje vaikas gyvena, saugumo, informuoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrių (toliau – VTAS), kuris, vadovaudamasis teisės aktais vertina situaciją;
21. Esant rizikingam ar žalingam psichoaktyviųjų medžiagų vartojimui nepilnametis siunčiamas į asmens sveikatos priežiūros įstaigos psichikos sveikatos centrą[4], kuriame dirba gydytojas vaikų ir paauglių psichiatras, vertinama jo anamnezė, klinikinio stebėjimo duomenys, prireikus nepilnametis papildomai siunčiamas įvertinti pas klinikinį psichologą.
22. Nepilnametis ir jo atstovai pagal įstatymą, gavę psichikos sveikatos priežiūros specialisto (psichiatro) siuntimą konsultacijoms, turi teisę konsultuotis bet kurioje antrinio lygio paslaugas teikiančioje gydymo įstaigoje. Į pastarąją gydymo įstaigą nepilnametis ir jo atstovai pagal įstatymą gali kreiptis be siuntimo ir susimokėti už paslaugas.
23. Nepilnamečiui, priklausomai nuo elgesio tipo, gali būti sudaromas gydymo ir pagalbos planas, paskiriamas už plano įgyvendinimą atsakingas koordinatorius.
24. Jei gydymo ir pagalbos planas įgyvendinamas sėkmingai ir nepilnametis keičia savo elgesį, susijusį su psichoaktyviųjų medžiagų reguliariu vartojimu, tolesnio jo elgesio stebėseną atlieka nepilnamečio atstovai pagal įstatymą, esant atvejo vadybos procesui – atvejo vadybininkas ar socialinis darbuotojas.
25. Jei gydymo ir pagalbos planas įgyvendinamas nesėkmingai ir nepilnametis nekeičia savo elgesio, susijusio su psichoaktyviųjų medžiagų žalingu vartojimu ar jam yra diagnozuota priklausomybė, nepilnametis gydomas Savivaldybės asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, prireikus gydyti gali būti siunčiamas į Respublikinį priklausomybių ligų centrą (toliau – RPLC).
26. Esant žalingam vartojimui ar priklausomybei RPLC gydytojas vaikų ir paauglių psichiatras, įvertinęs nepilnamečio sveikatos būklę, gali išrašyti siuntimą į RPLC Vilniaus filialo Vaikų ir jaunimo reabilitacijos skyrių.
27. RPLC Vilniaus filialo Vaikų ir jaunimo reabilitacijos skyrius:
27.1. organizuoja stacionaro ir dienos stacionaro paslaugas, kurių metu teikiama psichologinė, socialinė ir medicininė pagalba nepilnamečiams, jų atstovams pagal įstatymą ar kitiems artimiesiems, kompleksiškai sprendžiant rizikingo elgesio ir žalingo vartojimo klausimus. Dėl paslaugų būdo kiekvienam nepilnamečiui individualiai sprendžia Vaikų ir jaunimo reabilitacijos skyriaus specialistai;
27.2. nepilnamečiui, jo atstovams pagal įstatymą ar kitiems artimiesiems pagalbą teikia gydytojas vaikų ir paauglių psichiatras, psichologas, socialinis darbuotojas, ergoterapeutas;
27.3. sudaro individualų ilgalaikį pagalbos planą, kuris apima psichikos sveikatos gerinimą ir svarbias šeimos gyvenimo sritis – šeimos santykių stiprinimą, užimtumą ir laisvalaikį, profesinį orientavimą, teisinių klausimų sprendimą. Plano įgyvendinimo trukmė – nuo 1 iki 3 mėnesių, kuri pagal poreikį gali būti pratęsta;
28. Pasibaigus RPLC gydymo paslaugų teikimui nepilnamečiui ir jo atstovams pagal įstatymą rekomenduojama kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigos psichikos sveikatos centrą dėl tęstinės pagalbos ir elgesio stebėsenos. Psichikos sveikatos centro socialinis darbuotojas pagal nepilnamečio poreikius organizuoja pagalbą ir atlieka elgesio stebėseną, esant atvejo vadybos procesui šeimoje – stebėsenos funkciją vykdo atvejo vadybininkas.
III SKYRIUS
PAGALBA SU PSICHOAKTYVIOSIOMIS MEDŽIAGOMIS EKSPERIMENTUOJANČIŲ, RIZIKINGAI / ŽALINGAI JAS VARTOJANČIŲ BEI NUO JŲ PRIKLAUSOMŲ NEPILNAMEČIŲ ATSTOVAMS PAGAL ĮSTATYMĄ
30. Kai suinteresuotas padėti asmuo atpažįsta / įvertina, kad nepilnametis eksperimentuoja su psichoaktyviosiomis medžiagomis, jis privalo nepilnamečio atstovams pagal įstatymą:
30.1. rekomenduoti kreiptis į Biurą dėl pirminės konsultacijos ir (ar) nepilnamečio dalyvavimo Programoje;
30.2. rekomenduoti dalyvauti tėvystės įgūdžių grupėse, skirtose tėvams / globėjams, auginantiems paauglius, kreiptis dėl psichologo konsultacijų gavimo;
31. Kai suinteresuotas padėti asmuo atpažįsta / įvertina, kad nepilnametis rizikingai / žalingai vartoja psichoaktyviąsias medžiagas ar yra / gali būti priklausomas nuo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, jis turėtų nepilnamečio atstovams pagal įstatymą:
31.1. rekomenduoti kreiptis į Psichikos sveikatos centrą, Vilniaus miesto bendruomeninius šeimos namus ar kitus paslaugų tiekėjus psichologo, psichoterapeuto konsultacijos / terapijos ir suteikti kontaktus;
31.2. rekomenduoti kreiptis ir suteikti kontaktus dėl nepilnamečių, rizikingai / žalingai vartojančių ar priklausomų nuo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, atstovų pagal įstatymą savipagalbos grupių veiklos Vilniaus mieste;
31.3. informuoti apie RPLC Vaikų ir jaunimo reabilitacijos skyrius Vilniaus[5], Kauno filialuose, jų teikiamas paslaugas ir suteikti kontaktus, informaciją apie pagalbą vaiko atstovams pagal įstatymą ir kitiems artimiesiems (5 priedas);
31.4. informuoti apie dienos stacionaro psichiatrijos vaikams ir paaugliams paslaugas bei vaikų ir paauglių psichosocialinės reabilitacijos paslaugas ir suteikti kontaktus[6];
31.6. kilus abejonių dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, rekomenduoti atlikti narkotinių medžiagų vartojimo nustatymo testą, kuriuo identifikuojama, kokių psichoaktyviųjų medžiagų vartota. Dažniausiai naudojami testai, skirti psichoaktyviosioms medžiagoms aptikti šlapime. Pageidaujamo narkotinių medžiagų kiekio testų (6, 10 ar 12 narkotinių medžiagų) galima nusipirkti vaistinėje, nes jiems atlikti nereikia aparatūros ar specialiai apmokytų darbuotojų. Šiais testais per keletą minučių galima sužinoti, kokių narkotinių medžiagų buvo vartota. Jeigu įtariama, kad vartota psichoaktyviųjų medžiagų, o tyrimo rezultatas yra neigiamas, rekomenduojama tyrimą pakartoti kitą dieną. Jei norima, kad narkotinių medžiagų vartojimo tyrimo rezultatą įvertintų specialistas, rekomenduoti kreiptis į RPLC filialus, kuriuose narkotinių medžiagų vartojimo nustatymo testai nepilnamečiams iki 18 metų amžiaus atliekami nemokamai ir anonimiškai, o tyrimo rezultatus komentuoja specialistas.
32. Nepilnamečiams, vartojantiems psichoaktyviąsias medžiagas, ir jų atstovams pagal įstatymą dėl paslaugų teikimo Vilniaus mieste, informaciją teikia Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinavimo skyrius tel. (8 5) 211 2023; el. p. [email protected].
IV SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
33. Švietimo, sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų įstaigų vadovai yra atsakingi už Algoritme nustatytų veiksmų vykdymo organizavimą.
Pagalbos nepilnamečiams, vartojantiems
psichoaktyviąsias medžiagas, ir jų atstovams
pagal įstatymą teikimo Vilniaus miesto savivaldybėje
algoritmo aprašo
1 priedas
I. psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo atpažinimo ženklai
Elgesio pokyčiai: kitaip bendrauja su šeimos nariais ar draugais, naudoja nereceptinius preparatus akims ar nosiai, kas vakarą išeina ir vėluoja sugrįžti laiku, nuolat pabrėžia pinigų trūkumą, vengia akių kontakto, dažnai teisinasi, pasikeičia apetitas, juokiasi ar tampa agresyvus be priežasties, sutrinka koordinacija, apleidžiamos pareigos namuose / mokykloje, pakinta kontaktas su bendraamžiais, kitais žmonėmis, atėjusių draugų nekviečia į vidų, slapukauja, nesako tiesos, sunkiai susikaupia, atrodo įtarus, įsitempęs, turi sustiprėjusį baimės jausmą. Gali atsirasti teisėtvarkos pažeidimų (smulkios vagystės iš namų, mokyklos ar draugų, bėgimas iš namų ir pan.).
Išvaizdos pokyčiai: raudonos akys, išsiplėtę arba susiaurėję vyzdžiai, nuolatinė sloga, apetito stoka ar padidėjęs apetitas, dažnas kosulys, nerišli kalba, miego problemos, išsiblaškymas, energijos stoka, dūmų ar kitas neįprastas kvapas nuo drabužių, prasta asmens higiena, gali būti raudonas ar paraudęs veidas, akys ar skruostai, slepiamos rankos ar kojos, dėvint juos uždengiančius, per šiltus rūbus.
Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo priemonių turėjimas: žiebtuvėlių, folijos, šaukšto, miltelių, šiaudelio, kapsulės, tabletės, garinimo aparatų ir kt.
Asmenybės pokyčiai: nuotaikos ir būdo savybių pasikeitimas, brandumo stoka, santykių su tėvais ir šeima, ryšių su draugais negatyvūs pokyčiai, siekių stoka, maža motyvacija įsitraukti į veiklas, sunkiai sukaupiamas dėmesys, perdėtas aktyvumas, be priežasties pasireiškianti neįprastai pakili nuotaika, savęs nuvertinimas, neigimas ir melavimas, vėlavimas, nepaaiškinama baimė, įtarumas arba savisaugos instinkto stoka, priešiškumas kitiems ir sau, agresyvumas.
Fizinės sveikatos pokyčiai: neįprastas pavargimas, dažnas kraujavimas iš nosies, sloga, opos ar dėmės aplink burną, pasireiškiantys traukuliai ar vėmimas, dažnas troškulio jautimas, ženkliai sumažėjęs ar padidėjęs svoris, odos pažeidimai, besitęsiantys galvos skausmai ar neįprastas gausus prakaitavimas.
Pokyčiai namuose ar mokykloje: neturėjimas interesų dalyvauti mėgstamoje veikloje, atsisakymas lankyti užsiėmimus po pamokų, neturėjimas pomėgių, nevykdymas savo įsipareigojimų, suprastėję pažymiai, pablogėję santykiai su mokytojais, nešiojimasis neįprastų pakuočių ar įrankių, nuolatinis prašymas pinigų, pinigų, vaistų ar alkoholio dingimas iš namų.
II. psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo intoksikacijOS (pavartojimO) požymiai
Vyzdžio dydis ir reakcija į šviesą. Esant stimuliatorių intoksikacijai atmerkus voką po 15 sekundžių, krintant tiesioginei šviesai, vyzdys lieka išsiplėtęs, opiatų intoksikacijai – vyzdys lieka susitraukęs, hašišo ir marihuanos intoksikacijai – vyzdys pulsuoja didėdamas. Pastaba. Vyzdys 3,0–3,5 mm skersmeniu pulsuoja bet kuriuo atveju, net ir nevartojus psichoaktyviųjų medžiagų.
Nistagmas – ritmiškas, nevalingas abiejų akių obuolių trūkčiojimas. Akys tikrinamos atskirai, 40–50 cm atstumu nuo akių vertikaliai ir horizontaliai judinant objektą, kurį tiriamasis, nejudindamas galvos, turi stebėti akimis apie 4 sekundes. Akies obuolių trūkčiojimas gali būti apsvaigimo ženklas, nistagmas pasireiškia, kai kraujyje yra viena ir daugiau promilių alkoholio.
Akies konvergencija – žiūros linijų susikirtimas fiksuotame taške, t. y. nukreipiant žvilgsnį vienu metu abiem akimis į savo nosies viršūnę ir išlaikant 4–5 sekundes. Pavartojus psichoaktyviųjų medžiagų gali išlikti gebėjimas suvesti akis, tačiau sudėtinga ilgai išlaikyti sutelktą žvilgsnį į objektą.
Pulso dažnis. Tikrinama uždėjus du pirštus ant plaštakos arterijos. Normalus pulsas yra 60–90 tvinksnių per minutę. Priklausomai nuo vartotos psichoaktyviosios medžiagos pulsas akivaizdžiai gali sulėtėti arba padažnėti.
Laiko pojūtis Rombergo stovėsenos būdu. Vertinamas laiko pojūtis, galimybė suprasti paprastas instrukcijas, rankų, kojų drebulys ir akių vokų trūkčiojimas. Tiriamasis turi stovėti suglaudęs kojas, ištiesęs į priekį rankas, atlenkęs galvą atgal ir užsimerkęs. Prašoma pranešti, kai praeis 30 sekundžių. Nepavartojus psichoaktyviųjų medžiagų galima apsirikti 10 sekundžių. Apsvaigus gali būti sunku išlaikyti pusiausvyrą.
Dūrių žymės. Jeigu psichoaktyviosios medžiagos švirkščiamos, lieka dūrio žymės, kurios laikui bėgant keičiasi: 0–8 val. – raudona dėmė (paraudęs ratas); 8–96 val. – šviesaus sukrešėjusio kraujo pėdsakai; 5–14 dienų – tamsios dėmės; po 14 dienų ir daugiau – dėmės išnyksta.
Pagalbos nepilnamečiams, vartojantiems
psichoaktyviąsias medžiagas, ir jų atstovams
pagal įstatymą teikimo Vilniaus miesto savivaldybėje
algoritmo aprašo
2 priedas
I. CRAFFT INSTRUMENTO PILDYMO GAIRĖS
CRAFFT[7] – tai nepilnamečiams nuo 14 metų skirtas psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo rizikos atpažinimo / įvertinimo instrumentas. Instrumentą sudaro 6 klausimai, kurie atitinka pirmųjų anglų kalbos raidžių santrumpas (angl. car, relax, alone, forget, friends, trouble).
Rekomenduojama kiekvienam suinteresuotam padėti asmeniui su nepilnamečiu bendrauti savitu / jam būdingu stiliumi. Nepilnamečius, nurodančius sunkesnes problemas, pavyzdžiui: švirkščiamųjų narkotikų vartojimą, problemas su teisėsauga, reikšmingai pablogėjusius rezultatus mokykloje, reikia nusiųsti išsamesnio vertinimo į Psichikos sveikatos centrą ar Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialą.
Klausimus siūloma juos užduoti tokia eilės tvarka, kaip nurodyta instrumente. Galimi keli psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo atpažinimo pildymo variantai:
1 variantas. Suinteresuotas padėti asmuo kiekvienam nepilnamečiui gali pateikti popierinę CRAFFT instrumento versiją (pateikiama instrumento A dalis), paprašyti nepilnamečio ją užpildyti individualiai ir grąžinti, tada žodžiu pasiteirauti kitų CRAFFT klausimų, aptarti juos ir atsižvelgiant į gautus atsakymus nusiųsti tolesnio vertinimo, pagalbos ar konsultacijos.
2 variantas. Suinteresuotas padėti asmuo nepilnamečiams žodžiu gali užduoti pradinius (A dalies) klausimus bei CRAFFT klausimus, aptarti juos ir atsižvelgiant į gautus atsakymus nusiųsti tolesnio vertinimo, pagalbos ar konsultacijos.
3 variantas. Kad būtų užtikrintas tinkamas paslaugų teikėjo atliekamas vertinimas ir intervencija, nepilnamečiams pacientams pradinius (A dalies) klausimus bei CRAFFT klausimus gali užduoti ir atsakymus nepilnamečio medicininiuose įrašuose aprašyti gydytojas / gydytojo praktikoje dirbantis paslaugos teikėjas (pavyzdžiui, slaugytojas arba gydytojo asistentas) aptarti juos ir atsižvelgiant į gautus atsakymus nusiųsti tolesnio vertinimo, pagalbos ar konsultacijos.
II. CRAFFT ATSAKYMŲ INTERPRETACIJA
Jeigu nepilnametis į bet kurį vieną ar daugiau iš trijų pradinių A dalies klausimų atsako „Taip“, suinteresuotas padėti asmuo užduoda visus 6 CRAFFT klausimus. Kiekvienas atsakymas „Taip“ į CRAFFT klausimus vertinamas vienu balu. Nepilnamečiai, nenurodę alkoholio ar narkotikų vartojimo patirties bei iš CRAFFT instrumento klausimų surinkę nulį balų, turi būti pagirti ir paskatinti elgtis pageidaujamai ir toliau. Tie, kurie nurodė vartoję alkoholį ar narkotikus, bei atsakydami į CRAFFT klausimus surinko vieną balą, turėtų būti skatinami nevartoti psichoaktyviųjų medžiagų. Minėtiems nepilnamečiams pateikti trumpą informaciją apie medžiagų vartojimo sukeliamą neigiamą poveikį sveikatai ir rekomenduoti dalyvauti Programoje, kurią įgyvendina Biuras[8]
Atsakymas „2“ ir daugiau balų reiškia teigiamą rezultatą ir rodo, kad nepilnametis gali rizikingai / žalingai vartoti psichoaktyviąsias medžiagas ar būti priklausomas nuo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo. Nepilnametis, atsakęs „Taip“ į 2 ar daugiau CRAFFT klausimų, gali turėti sunkumų dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, ateityje gali prireikti pakartotinio vertinimo siekiant nustatyti, ar yra rizikingas / žalingas vartojimas ar priklausomybė, ir parinkti tinkamą intervencijos strategiją, užduoti toliau nurodytus klausimu, nusiųsti pagalbos ir suplanuoti elgesio stebėjimo vizitus.
Norint įvertinti, ar nepilnametis rizikingai / žalingai vartoja psichoaktyviąsias medžiagas, ar yra priklausomas nuo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, reikia atsižvelgti į nepilnamečio amžių pradedant vartoti, vartojimo modelį, vartojimo neigiamas pasekmes bei mėginimus nutraukti vartojimą.
Rekomenduojama užduoti tris klausimus:
a. „Papasakok man daugiau apie alkoholio (narkotikų) vartojimą. Kada pradėjai vartoti? Kaip vartoji dabar?“
b. „Ar turėjai kokių nors problemų mokykloje, namuose, ar su teisėsauga?“ Jeigu „Taip“, „Ar buvai išgėręs / vartojai narkotikus prieš atsitinkant įvykiams?“
c. „Ar kada nors mėginai mesti vartoti? Kodėl? Kaip sekėsi? Kurį laiką nevartojai? Kas tada nutiko?“
Šie klausimai yra skirti paskatinti nepilnametį kalbėti apie neigiamas alkoholio ar narkotikų vartojimo pasekmes ir jų pačių patirtį. Nepilnamečius, kurie nurodo santykinai nedideles problemas (pavyzdžiui, problemas su tėvais, nedideles problemas su draugais arba mokykloje ir kt.), svarbu paskatinti apsvarstyti pokyčių galimybę. Nepilnamečiams, kurie sutinka keisti elgesį, reikia paskirti stebėjimo vizitą ir aptarti jo pastangų rezultatą bei pagirti už pasiektą pažangą, net ir nedidelę.
Atkreiptinas dėmesys, kad didžiausias iššūkis, kuris reikalauja atitinkamo pasiruošimo, žinių bei įgūdžių, pasitelkiant motyvacinio interviu metodą, skatinti nepilnamečius apmąstyti savo elgseną, suprasti, ar jis pasiruošęs ką nors keisti, bei paskatinti veikti, kad būtų įgyvendinti suplanuoti pokyčiai. Sėkmingai motyvuojama tada, kai empatiškai, be kritikos, smerkimo ar kaltinimo reaguojama į nepilnamečio poreikius, padedama suprasti piktnaudžiavimo psichoaktyviosiomis medžiagomis ar eksperimentinio vartojimo kainą ir jo nesuderinamumą su ateities planais, vengiama ginčų ir tiesioginio įtikinėjimo bei pasipriešinimo, skatinamas nepilnamečio savarankiškumas priimant sprendimus ir įgyvendinant pokyčius.
Pagalbos nepilnamečiams, vartojantiems
psichoaktyviąsias medžiagas, ir jų atstovams
pagal įstatymą teikimo Vilniaus miesto savivaldybėje
algoritmo aprašo
4 priedas
PAGALBOS TEIKĖJAI
Nemokamos psichoterapijos paslaugos vaikams ir paaugliams (psichoterapinės konsultacijos, individualios ir (arba) grupinės bei šeimos psichoterapijos seansai) bei jų atstovams pagal įstatymą teikiamos vadovaujantis Psichoterapijos paslaugų teikimo ir apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšomis tvarkos aprašu[9], patvirtintu 2019 m. lapkričio 13 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-1292 „Dėl psichoterapijos paslaugų teikimo ir apmokėjimo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis tvarkos aprašo patvirtinimo“ PSDF biudžeto lėšomis mokama už 30 individualios arba šeimos psichoterapijos seansų vienam pacientui per kalendorinius metus. Įvertinus paciento sveikatos būklę ir esant būtinumui tęsti psichoterapijos metodo taikymą, gydytojo, skyrusio psichoterapijos metodo taikymą, sprendimu psichoterapijos seansai vieną kartą gali būti pratęsti papildomai skiriant ne daugiau kaip 10 individualios arba šeimos psichoterapijos seansų. Vieno individualios ar šeimos psichoterapijos seanso trukmė 1 valanda.
Nepilnamečiams, vartojantiems psichoaktyviąsias medžiagas, ir jų atstovams pagal įstatymą, nemokamos, gydytojo siuntimo nereikalaujančios paslaugos teikiamos:
| Paslaugos Teikėjas |
paslaugos |
kontaktai |
| Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras |
Pirminė konsultacija dėl vaiko eksperimentavimo psichoaktyviosiomis medžiagomis
Ankstyvosios intervencijos programa
Tėvystės įgūdžių ugdymo užsiėmimai |
Tel. +370 5 271 1244, |
|
VšĮ Karoliniškių poliklinika |
Konsultacijos tėvams
Vaikų ir paauglių psichiatro konsultacija
Psichologo konsultacija
Socialinio darbuotojo konsultacija |
L. Asanavičiūtės g. 27A, Vilnius
Tel. +370 5 24 58417
El. p. [email protected]
|
|
VšĮ Antakalnio poliklinika |
Konsultacijos tėvams ir vaikams
Vaikų ir paauglių psichiatro konsultacija
Vaikų ir paauglių psichologo konsultacija
Socialinio darbuotojo konsultacija |
Antakalnio g. 59 Vilnius
Tel. +370 5 234 7486;
El. p. [email protected] |
|
VšĮ Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro Grigiškių skyrius |
Vaikų ir paauglių psichiatro konsultacija
|
Mokyklos g. 10, Grigiškės,
Tel./faks. +370 5 230 0321
Tel. +370 655 99 503
El. p. [email protected]
(VšĮ Grigiškių sveikatos priežiūros centro patalpose) |
|
VšĮ Lazdynų poliklinika |
Psichologo konsultacijos tėvams ir vaikams
Vaikų ir paauglių psichiatro konsultacija |
Architektų g. 17, Vilnius
Tel. +370 5 244 4670
|
|
VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Vaikų klinika |
Būtinoji pagalba ir gydymas po vaiko ūminių apsinuodijimų
Psichologo konsultacijos vaikui ir jo teisėtiems globėjams po vaiko ūminio apsinuodijimo
Socialinis darbas su vaiku ir jo teisėtais globėjais po vaiko ūminio apsinuodijimo
Vaikų, linkusių į kartotinus apsinuodijimus, ir jų teisėtų globėjų prevencinis mokymas |
Antakalnio g. 57, Vilnius
Tel. +370 5 210 4515
El. p. [email protected] |
|
VšĮ Šeškinės poliklinika |
Konsultacijos tėvams
Vaikų ir paauglių psichiatro konsultacija
Psichologo konsultacija
|
Šeškinės g. 24, Vilnius
Tel.+370 5 252 5788
|
|
VšĮ Naujininkų poliklinika |
Vaikų ir paauglių psichiatro konsultacija
Psichologo konsultacijos
Socialinio darbuotojo konsultacijos
Šeimos konsultavimas |
Dariaus ir Girėno 18
Psichikos sveikatos centras
Tel.+370 5 23 30232
|
|
VšĮ Naujosios Vilnios poliklinika |
Vaikų ir paauglių psichiatro konsultacija
Medicinos psichologo konsultacija
Socialinio darbuotojo konsultacija |
Sirokomlės 8, Vilnius
Tel. +370 J 5 205 5440 |
|
VšĮ Centro poliklinikos
Psichikos sveikatos klinika |
Gydytojo vaikų ir paauglių psichiatro konsultacija (individuali vaiko su tėvais konsultuoja, šeimos konsultacija);
Medicinos psichologo konsultacija;
Socialinio darbuotojo konsultacija |
Vytenio g. 59, Vilnius
Tel. +370 5 233 5231
El. p. [email protected] |
|
Vilniaus miesto bendruomeniniuose šeimos namai, įgyvendinant projektą „Kompleksinės paslaugos šeimai“: psichosocialinė pagalba, pozityvios tėvystės mokymai, šeimos įgūdžių ir sociokultūrinės paslaugos, mediacijos paslaugos. Daugiau informacijos: http://kpsvilnius.lt/paslaugos/ |
VšĮ Pal. J. Matulaičio šeimos pagalbos centras |
J. Matulaičio a. 3, 3 a.Vilnius
+370 659 05051
[email protected] |
|
VšĮ SOTAS (Socialinės tarnystės savanoriai) |
Kalvarijų g. 159, 3 kab. Vilnius, Tel. +370 5 2121453, Tel. +370 685 76331 El. p. [email protected] Darbo laikas: I–V 9.00–17.00 val. |
|
|
VšĮ Paramos vaikams centras |
Šeimyniškių g. 3A, Vilnius (B korpusas, įėjimas iš Slucko g., I aukštas); Latvių g. 19A, Vilnius El. paštas [email protected] Tel. +370 611 43 567 Registracija į konsultacijas – Tel. +370 611 22 612 Darbo laikas: I–IV 7.00–16.00 val. II–III 9.00–18.00 val. V 7.00–14.45 val. |
|
|
Vilniaus arkivyskupijos Caritas |
Odminių g. 12, Vilnius Tel. +370 5 261 1014; Tel. +370 650 85 094 Darbo laikas: I-V 9.00–16.00 val. |
|
|
VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“ |
Ozo g. 37 LT-07171, Vilnius Tel. +370 5 270 5091 Tel. +370 601 97480 Darbo laikas: I–V 9.00–16.00 val. |
|
|
BĮ Vilniaus miesto socialinės paramos centras
|
Kauno g. 3, 511 kab., Vilnius Tel. +370 5 213 3710 I–IV 7.30–-16.30 V 7.30–15.15 val. |
|
|
Ugdymo įstaiga, kurią lanko nepilnametis
|
Švietimo pagalbos specialistai: psichologas, socialinis pedagogas, visuomenės sveikatos specialistas |
Ugdymo įstaigos darbo laikas |
Pagalbos nepilnamečiams, vartojantiems
psichoaktyviąsias medžiagas, ir jų atstovams
pagal įstatymą teikimo Vilniaus miesto savivaldybėje
algoritmo aprašo
5 priedas
RPLC PAGALBOS VAIKO ATSTOVAMS PAGAL ĮSTATYMĄ IR KITIEMS ARTIMIESIEMS TEIKIMO APRAŠAS
1. Vizitas į namus pirmąją gydymo savaitę. Pagal vizito į namus aprašą vertinamos vaiko saugaus fizinio ir socialinio-psichologinio vystymosi sąlygos, pradedamas kurti santykis su jaunuolio artimaisiais.
2. Pagalbos tinklo kūrimas ir pagalbos organizavimas. Gydymo pradžioje socialinis darbuotojas, psichologas ir ergoterapeutas individualiai renka informaciją apie šeimą, identifikuoja jaunuolio ir jo artimųjų poreikius bei problemas, numato, kokias institucijas, organizacijas, asmenis įtraukti į pagalbos tinklą. Sukuriama pagalbos šeimai tinklo vizualizacija. Komandinių susirinkimų metu aptariamas kompleksinis pagalbos poreikis, numatomi konkretūs specialistų veiksmai ir reguliariai vertinamas, koreguojamas pagalbos organizavimas.
3. Psichologo konsultacijos tėvams / globėjams gyvai ar internetu vieną kartą per savaitę. Konsultacijų metu analizuojamos šeimos problemos priežastys, ieškoma būdų pagerinti bendravimą su vaiku ir veiksmingai reaguoti į rizikingą elgesį, sudaromas konkretus veiksmų planas. Siekiant skatinti komunikaciją tarp vaiko ir tėvų/globėjų, organizuojamos šeimos konsultacijos (dalyvauja jaunuolis su artimaisiais). Konsultuojama dėl elgesio ugdymo sistemos taikymo namuose.
4. Socialinio darbuotojo konsultacijos tėvams / globėjams gyvai ar internetu vieną kartą per savaitę. Komunikuojama su jaunuolio artimaisiais dėl kasdienių reikmių, teikiama informacija apie gydymo eigą, pranešama apie pasikeitimus, atsakoma į artimiesiems kylančius klausimus. Teikiamos konsultacijos dėl elgesio ugdymo sistemos taikymo namuose. Teikiama informacija apie užimtumo ir profesinio mokymo galimybes Lietuvoje. Tarpininkaujama tarp jaunuolio, artimųjų ir kitų institucijų. Esant poreikiui, ugdomi artimųjų socialiniai ir bendravimo įgūdžiai. Konsultuojama socialinių paslaugų klausimais, nukreipiama į kitas pagalbą galinčias suteikti institucijas. Sudaromas konkretus veiksmų planas.
5. Ergoterapeuto konsultacijos tėvams / globėjams gyvai ar internetu 1–2 kartus gydymo metu. Konsultacijų metu daugiausia dėmesio skiriama laisvalaikiui, bendrai šeimos veiklai. Jei jaunuoliui reikalinga pagalba lavinti kognityvines funkcijas, sensorikos stimuliacija, su tėvais / globėjais aptariamos galimybės tai tęsti po reabilitacijos, reikiamos priemonės. Aptariamos fizinio aktyvumo palaikymo po reabilitacijos galimybės.
6. Gydytojo vaikų ir paauglių psichiatro konsultacijos. Pirminės konsultacijos metu pristatoma ir paaiškinama vaikui nustatyta diagnozė, teikiama informacija apie rekomenduojamą gydymą. Tolesnis artimųjų konsultavimas – pagal poreikį.
7. Tėvų / globėjų edukacija grupėse. Vieną kartą per mėnesį arba pagal poreikį numatomi psichologo ir socialinio darbuotojo vedami grupiniai užsiėmimai, kurių metu pateikiama informacija apie jaunimo žalingo vartojimo ir priklausomybės sindromo specifiką, pagalbos galimybes.
8. Bendri šeimų renginiai skyriuje ar išvykos (planuojami vieną kartą per mėnesį), siekiant suartinti vaiką ir tėvus / globėjus dalyvaujant bendroje veikloje.
9. Užimtumo po gydymo planavimas. Sudaromas vaiko užimtumo po gydymo planas, individualus neformaliojo ugdymo, vaikų ir jaunimo centrų, profesinio rengimo įstaigų žemėlapis.
10. Pagalbos tęstinumo po gydymo organizavimas. Pagal identifikuotus šeimos poreikius sudaromas individualus socialines, psichologines ir medicinines paslaugas teikiančių organizacijų bei centrų žemėlapis pagalbos tęstinumui užtikrinti. Nustačius šeimai atvejo vadybos tęsimo poreikį, organizuojamas tolesnis pagalbos teikimo koordinavimas (atvejis perduodamas galinčioms užtikrinti tęstinumą institucijoms).
