Administracinė byla Nr. eR-10-968/2023
Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00011-2023-7
Procesinio sprendimo kategorija 5.3.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. sausio 27 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Malijauskienės ir Ivetos Pelienės,
sekretoriaujant Nijolei Pašvenskienei,
dalyvaujant Politinio komiteto Nepartinis sąrašas „Dirbame miestui“ atstovei advokatei Laurai Matijošaitytei,
Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos atstovui Ramūnui Ramanauskui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Politinio komiteto Nepartinis sąrašas „Dirbame miestui“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijai (tretieji suinteresuoti asmenys: N. V., M. A.) dėl sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas Politinis komitetas Nepartinis sąrašas „Dirbame miestui“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir VRK) 2023 m. sausio 17 d. sprendimą Nr. Sp-16 „Dėl kandidatų, neatitinkančių Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso reikalavimų, neregistravimo“ (toliau – ir VRK 2023 m. sausio 17 d. sprendimas) dalį dėl pareiškėjo keliamų kandidatų – N. V. ir M. A. (toliau – ir Pareiškėjo keliami kandidatai) – neregistravimo kandidatais į 2023 m. kovo 5 d. savivaldybių tarybų ir merų rinkimus (toliau – ir Rinkimai); 2) įpareigoti VRK Pareiškėjo keliamus kandidatus įregistruoti kandidatais į Rinkimus.
2. Pareiškėjas skundą grindžia šiais argumentais:
2.1. Iki Lietuvos Respublikos 2022 m. liepos 19 d. konstituciniu įstatymu Nr. XIV-1381 patvirtinto Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso (toliau – ir Rinkimų kodeksas) įsigaliojimo galiojusiame teisiniame reglamentavime kandidatai į savivaldybių tarybų narius VRK kandidatų biografijų neturėjo pateikti. Kandidatų biografijas teikė tik kandidatai į savivaldybės tarybos narius – merus. Rinkimų kodekso 76 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kokius duomenis kandidatas privalo nurodyti Kandidato anketoje. Kiti duomenys, pavyzdžiui, kandidato biografijoje, nėra privalomai teikiami. Tai reiškia, kad prievolės pateikti konkrečius duomenis kandidato biografijoje nėra (Rinkimų kodekso 76 str. 4 d.). Tai, kad kandidato biografija nėra privalomas pareiškinis dokumentas patvirtino VRK narės G. M., O. K., J. P. VRK 2023 m. sausio 17 d. posėdyje. VRK 2022 m. lapkričio 29 d. sprendimo Nr. Sp-113 2.12 punktu buvo patvirtinta kandidato biografijos forma, tačiau šioje formoje nėra nurodyta, kurie kandidato biografijos duomenys yra privalomi, kurie laukeliai turi būti užpildyti, nenustatytas joks specialus ženklinimas, nėra vietos pastaboms. Pati VRK nėra patvirtinusi atskiros elektroninių dokumentų suvedimo tvarkos, tvarkos aprašo ar kito dokumento, kuriame būtų numatytas minimalus kandidato biografijoje pateiktinas duomenų kiekis ar ženklų skaičius. VRK interneto svetainėje skelbiamame VRK elektroninių pažangių paslaugų teikimo rinkėjams projekto „Rinkėjo puslapis“ Sistemos naudojimo vadove nėra nurodyta, kad kandidato biografija yra pareiškinis dokumentas, nėra atvaizduota, kaip pildyti patvirtiną kandidato biografijos formą. Rinkimų informacinėje sistemoje nėra duomenų (žymėjimo), kad kandidato biografijos forma turi būti privalomai užpildyta. Neužpildžius kandidato biografijos ir pažymėjus varnelę „duomenis baigiau pildyti“ sistema informuoja, kad kandidato biografijos forma užpildyta tinkamai. Tai patvirtino VRK atstovai viešoje erdvėje, VRK parengtoje vaizdo medžiagoje „Kaip užpildyti politinės organizacijos kandidato pareiškinius dokumentus“. VRK svetainėje apskritai nenurodyta, kokią kandidato biografiją kandidatas turi pateikti. Tokia informacija nebuvo pristatyta ir VRK 2022 m. lapkričio 18 d. mokymuose. Aplinkybę, kad VRK aptariamu aspektu netinkamai komunikavo su būsimais politinės kampanijos dalyviais, patvirtino VRK narė J. P. VRK 2023 m. sausio 17 d. posėdyje. Jeigu VRK būtų nustačiusi reikalavimus kandidato biografijai, Rinkimų informacinėje sistemoje kandidato biografijos neužpildžius nebūtų leidžiama pateikti pareiškinius dokumentus arba bent jau būtų pateiktas įspėjamasis pranešimas apie tai, kad nėra užpildyti visi pareiškiniai dokumentai, kaip, pavyzdžiui, teikiant kandidato anketą ar pasižadėjimo laikytis draudimo papirkti rinkėjus, tokiu atveju apdairus ir sąmoningas asmuo būtų galėjęs pagrįstai tikėtis, kad kandidato biografija yra pareiškinis dokumentas ir jos užpildymas yra būtinas. Šiuo atveju jokių įspėjamųjų pranešimų pareiškėjui teikiant Pareiškėjo keliamų kandidatų biografijas Rinkimų informacinėje sistemoje nebuvo gauta.
2.2. Pareiškėjas, norėdamas prisijungti prie Rinkimų informacinės sistemos pateikti Pareiškėjo keliamų kandidatų pareiškinius dokumentus, susidūrė su trikdžiais, dėl kurių reikėjo vis iš naujo prisijungti, o visi užpildyti duomenys pradingdavo. Dėl šios situacijos buvo susisiekta su VRK atstovais, suorganizuotas susitikimas nuotoliniu būdu, tačiau sistemos trikdžiai nebuvo išspręsti. Rinkimų informacinės sistemos trikdžius pripažino visi VRK 2023 m. sausio 17 d. posėdyje dalyvavę politinių partijų ir politinių komitetų atstovai bei VRK nariai. Rinkimų informacinės sistemos trikdžiai, nepakankamos techninės galimybės, dėl kurių pradingo Pareiškėjo keliamų kandidatų biografijos, negali būti vertinamos, kaip patvirtinančios tai, kad pareiškėjas tyčia nepateikė visų duomenų apie Pareiškėjo keliamus kandidatus.
2.3. Pareiškėjas likus daugiau nei savaitei iki pareiškinių dokumentų pateikimo termino pabaigos (VRK interneto svetainėje skelbiamame Rinkimų grafike nurodyta, kad 2022 m. gruodžio 30 d. 17 val. baigiamas politinių komitetų ir kandidatų pareiškinių dokumentų pateikimas savivaldybės rinkimų komisijoje), t. y. 2022 m. gruodžio 22 d. per Rinkimų informacinę sistemą pateikė visus pareiškinius Pareiškėjo keliamų kandidatų dokumentus, įskaitant kandidatų biografijas.
2.4. Rinkimų kodeksas (80 str. 1, 5 d., 86 str. 1 d.) neužkerta kelio ištaisyti netinkamai pateiktus pareiškinius dokumentus. Tačiau šiuo atveju Šiaulių miesto savivaldybės rinkimų komisija ir VRK, gavusios Pareiškėjo keliamų kandidatų pareiškinius dokumentus, pareiškėjo nedelsiant, t. y. iš karto neinformavo, kad pareiškėjo pateikti pareiškiniai dokumentai, be kita ko, kandidatų biografijos yra pateikti su trūkumais. VRK turėjo realią galimybę ir pareigą iki pareiškinių dokumentų pateikimo termino pabaigos pranešti pareiškėjui apie nustatytus pareiškinių dokumentų trūkumus. Aplinkybę, kad VRK galėjo žinoti ir žinojo, kad Pareiškėjo keliamų kandidatų pateikti pareiškiniai dokumentai galėjo būti su trūkumais, ir turėjo realią galimybę apie tai įspėti pareiškėją, kad jis dar spėtų ištaisyti nustatytus trūkumus, patvirtina viešoje erdvėje pasirodęs VRK pranešimas. Įvertinus, kad VRK apie tai žinojo ir laiku pareiškėjo neįspėjo, laikytina, jog VRK pati pripažino, jog pareiškėjo pateikti pareiškiniai dokumentai atitinka Rinkimų kodekso reikalavimus ir yra pateikti tinkamai.
2.5. Skundžiama VRK 2023 m. sausio 17 d. sprendimo dalis yra formali ir neteisinga, prieštarauja gero administravimo principui, paneigia savivaldybės bendruomenės lūkesčius atstovaujamosios valdžios formavimo srityje, yra neteisėta, nes nepagrįstai apribojo Pareiškėjo keliamų kandidatų teisę dalyvauti Rinkimuose.
3. Atsakovas VRK atsiliepime į skundą prašo pareiškėjo skundą atmesti. VRK atsiliepime į skundą nurodo:
3.1. Pareiškiniai dokumentai turėjo būti pateikti elektroniniu būdu pagal VRK 2022 m. lapkričio 29 d. sprendimu Nr. Sp-113 patvirtintame Politinių partijų, politinių komitetų ir kandidatų pareiškinių dokumentų pateikimo tvarkos apraše (toliau – ir Tvarkos aprašas) nustatytą tvarką (2, 3, 5, 9, 11 p.). Kaip elektroniniu būdu pateikti pareiškinius dokumentus paaiškinta VRK tinklapyje nurodytoje vaizdo medžiagoje, su kuria pareiškėjas ir Pareiškėjo keliami kandidatai turėjo galimybę susipažinti.
3.2. Rinkimuose pareiškinių dokumentų pateikimas pradėtas likus 83 dienoms iki Rinkimų, t. y. nuo 2022 m. gruodžio 12 d. Nuo šios dienos iki 2022 m. gruodžio 30 d. pareiškiniai dokumentai Apygardų rinkimų komisijoms ir VRK turėjo būti pateikti (Rinkimų kodekso 78 str. 3 d.). Jeigu per pareiškinių dokumentų pateikimo terminą VRK pateikti ne visi pareiškiniai dokumentai ar juose pateikiami tikrovės neatitinkanti informacija, ar pateikti pareiškiniai dokumentai neatitinka Rinkimų kodekso ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų, tokiu atveju kandidatas neregistruojamas arba jo registravimas panaikinamas (Rinkimų kodekso 81 str. 4 d. 2 ir 3 p.).
3.3. Likus ne mažiau kaip 30 dienų iki rinkimų dienos VRK savo internetinėje svetainėje paskelbia kandidatų sąrašus, kandidatus, jų pareiškinius dokumentus, įskaitant ir kandidato biografiją. Kandidatams nepateikus kandidatų biografijos (neužpildžius patvirtintoje kandidato biografijos formoje nurodytų duomenų), VRK negali įgyvendinti Rinkimų kodeksu jai priskirtos funkcijos neterminuotai VRK svetainėje skelbti kandidato biografiją, kurioje nurodoma kandidato gimimo data ir vieta, savivaldybė, kurioje gyvena, išsilavinimas, užsienio kalbų mokėjimas, darbo patirtis, dalyvavimas visuomeninėje veikloje, šeiminė padėtis ir kita papildoma kandidato pateikta informacija, kurią jis nori skelbti, kaip nustatyta Rinkimų kodekso 85 straipsnio 1 dalies 4 punkte. Tokios informacijos nepateikimas nesuderinamas su rinkimų informavimo procesų skaidrumu ir demokratinės sistemos veikimo valstybėje užtikrinimu, kandidatų sąžininga konkurencija (Rinkimų kodekso 32 str. 1 d. 22 p.). Būtent dėl to, kad nekiltų aptarti padariniai, Rinkimų kodekse nustatyta, jog iki pareiškinių dokumentų įteikimo termino pabaigos kandidatai turi teisę teikti naujus pareiškinius dokumentus, tokiu būdu sudarant galimybę kandidatams pateikti trūkstamą informaciją (dokumentus), jeigu dėl tam tikrų priežasčių pareiškinių dokumentų pildymo metu to padaryti kandidatai negalėjo (Rinkimų kodekso 86 str. 1 d.). Kai kandidatas išnaudoja Rinkimų kodekse įtvirtintą pareiškinių dokumentų pateikimo terminą, VRK pradeda tokių dokumentų tikrinimo procedūras, siekiant nustatyti, ar kandidatas ir (arba) kandidatų sąrašas atitinka Rinkimų kodekso nustatytus reikalavimus (Rinkimų kodekso 80 str. 3 d.).
3.4. Rinkimų kodekse aiškiai nustatyta būtent kandidato (šiuo atveju – pareiškėjo) pareiga teisės aktų nustatyta pildyti ir tinkamai užpildytus pareiškinius dokumentus pateikti Apygardos rinkimų komisijai, siekiant, kad toks asmuo būtų įregistruotas kandidatu. Jeigu kandidatas dėl savo nerūpestingumo (neapdairumo) ar kitų motyvų, pavyzdžiui, sąmoningai nepildo pareiškinių dokumentų, juose nenurodydamas prašomos informacijos, pateikia tikrovės neatitinkančią informaciją, tokiu atveju jis negali tikėtis būti įregistruotas kandidatu. Pareiškėjas šiuo atveju savo ir Pareiškėjo keliamų kandidatų neapdairumą ir nerūpestingumą siekia pateisinti skunde dėstomais argumentais, kurie nepaneigia aptartos jiems tenkančios pareigos atidžiai ir rūpestingai pildyti pareiškinius dokumentus ir tinkamai juos užpildžius pateikti. Taip pat pareiškėjo skundo argumentai nepaneigia jam nustatytos pareigos dėl pareiškinių dokumentų revizijos, jei dėl kokių nors priežasčių kandidatas pareiškinių dokumentų pildymo metu negalėjo pateikti prašomos informacijos.
3.5. Pareiškėjo keliami kandidatai nepateikė pareiškinio dokumento – kandidato biografijos, t. y. nepildė ir nenurodė kandidato biografijoje informacijos, kuri privalomai turi būti viešinama. Tokiais veiksmais pareiškėjas ir Pareiškėjo keliami kandidatai ignoravo siekius užtikrinti rinkėjų informavimo skaidrumą, demokratinės sistemos valstybėje veikimą, kandidatų sąžiningą konkurenciją.
3.6. VRK 2023 m. sausio 17 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra teisinio pagrindo jo naikinti. VRK, priimdama ir tikrindama pareiškėjo ir Pareiškėjo keliamų kandidatų pareiškinius dokumentus veikė savo kompetencijos ribose. Skundžiamame VRK 2023 m. sausio 17 d. sprendime tinkamai nurodytas jo priėmimo teisinis pagrindas ir priežastis, kodėl Pareiškėjo keliami kandidatai yra neregistruojami.
k o n s t a t u o j a:
II.
5. Byloje ginčas kilo dėl VRK 2023 m. sausio 17 d. sprendimo Nr. Sp-16 „Dėl kandidatų, neatitinkančių Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso reikalavimų, neregistravimo“ dalies dėl pareiškėjo Politinio komiteto Nepartinis sąrašas „Dirbame miestui“ kandidatų sąraše (duomenys neskelbtini) numeriu įrašyto N. V. (VRK 2023 m. sausio 17 d. sprendimo priedas, eil. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) numeriu įrašyto M. A. (VRK 2023 m. sausio 17 d. sprendimo priedas, eil. (duomenys neskelbtini) neregistravimo kandidatais, nes nepateiktos biografijos.
6. Pareiškėjas skunde nurodo, kad (i) kandidato biografija nėra pareikštinis dokumentas, ją sudarantys duomenys nebuvo privalomai teiktini teikiant pareiškinius dokumentus per Rinkimų informacinę sistemą, todėl kandidato biografijos nepateikimas negali būti pagrindas atsisakyti registruoti Pareiškėjo keliamus kandidatus; (ii) Pareiškėjo keliamų kandidatų biografijos buvo įkeltos į Rinkimų informacinę sistemą, tačiau dėl Rinkimų informacinės sistemos trikdžių ir trūkumų kandidatų biografija (jos duomenys) neįsisaugojo (neįsikėlė); (iii) VRK neįgyvendino Rinkimų kodekso 80 straipsnio 5 dalyje nustatytos pareigos nedelsiant informuoti pareiškėją apie Pareiškėjo keliamų kandidatų pareiškinių dokumentų trūkumus, dėl ko nebuvo sudaryta pareiškėjui reali galimybė tokius trūkumus ištaisyti; (iv) Pareiškėjo keliamų kandidatų neregistravimas yra neproporcinga ir neadekvati sankcija; (v) skundžiamas VRK 2023 m. sausio 17 d. sprendimas yra neteisėtas, nes pažeidžia gero administravimo principą, yra formalus, paneigia savivaldybės bendruomenės lūkesčius, nepagrįstai apriboja Pareiškėjo keliamų asmenų teisę dalyvauti Rinkimuose.
7. Nagrinėjamo ginčo kontekste būtina pažymėti, kad teisė būti išrinktam savivaldybių tarybų narių rinkimuose yra konstitucinė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 34 str. 2 d., 119 str. 2 d.; pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d. nutarimas; 2011 m. gegužės 11 d. nutarimas; 2021 m. gegužės 28 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 34 straipsnio 2 dalį (inter alia (bet kita ko) kartu su Konstitucijos 25 straipsniu), yra konstatavęs, kad: įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuriuo būtų užtikrinami, inter alia, rinkimų proceso skaidrumas (Konstitucinio Teismo 2021 m. gegužės 28 d. nutarimas); rinkimų proceso skaidrumas – būtina prielaida rinkėjams pasitikėti atstovaujamąja institucija (Konstitucinio Teismo 2011 m. gegužės 11 d. nutarimas; 2012 m. kovo 29 d. nutarimas); įstatymų leidėjas, reguliuodamas rinkimų santykius, susijusius inter alia, su rinkimų procedūromis, pagal Konstituciją gali nustatyti, inter alia, tokias konstituciškai pateisinamas pasyviosios rinkimų teisės įgyvendinimo procedūras, kuriomis (taikomais procedūriniais reikalavimais) siekiama užtikrinti rinkimų proceso skaidrumą ir rinkėjams reikšmingos informacijos apie pasyviąją rinkimų teisę įgyvendinančius subjektus viešumą (Konstitucinio Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutarimas; 2021 m. gegužės 28 d. nutarimas); rinkimų procese turi būti sudarytos realios galimybės aktyviąją rinkimų teisę įgyvendinantiems asmenims, <...>, gauti informaciją apie svarbius tokio asmens gyvenimo faktus, galinčius turėti reikšmės jam atstovaujant rinkėjų interesams ir tvarkant viešuosius reikalus (Konstitucinio Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutarimas; 2021 m. gegužės 28 d. nutarimas). Aptartos konstitucinės doktrinos nuostatos mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikytinos ir savivaldybių tarybų narių (ir merų) rinkimų kandidatams.
8. Teisė į laisvus rinkimus yra įtvirtinta ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) Pirmojo protokolo 3 straipsnyje „Teisė į laisvus rinkimus“. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), aiškindamas šio straipsnio nuostatas, yra nurodęs: šiame straipsnyje garantuojamos teisės (taip pat ir teisė būti išrinktam) nėra absoliučios teisės, joms gali būti taikomi apribojimai (žr. EŽTT 1987 m. kovo 2 d. sprendimą byloje Mathieu-Mohin ir Clerfayt prieš Belgiją (pareiškimo Nr. 9267/81); 2000 m. balandžio 6 d. sprendimą byloje Labita prieš Italiją (pareiškimo Nr. 26772/95); Konvencijos dalyvės savo vidaus teisės sistemose nustato šių teisių įgyvendinimo sąlygas, kurios pagal Konvencijos Pirmojo protokolo 3 straipsnį iš esmės yra galimos. Šioje srityje joms yra suteikta plati diskrecijos laisvė (žr. EŽTT 2006 m. kovo 16 d. sprendimą byloje Ždanoka prieš Latviją (pareiškimo Nr. 58278/00), tačiau tokios sąlygos negali apriboti šių teisių taip, kad pakenktų pačiai jų esmei ir dėl jų tos teisės taptų neveiksmingos, jos turi būti nustatytos siekiant teisėto tikslo bei pritaikytos priemonės turi būti proporcingos (žr. EŽTT 1987 m. kovo 2 d. sprendimą byloje Mathieu-Mohin ir Clerfayt prieš Belgiją (pareiškimo Nr. 9267/81); 2000 m. balandžio 6 d. sprendimą byloje Labita prieš Italiją (pareiškimo Nr. 26772/95); 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 74025/01).
9. Teisėjų kolegija, pirmiausia, vertindama pareiškėjo skundo argumentus, kad VRK, nesilaikydama Rinkimų kodekso 80 straipsnio 5 dalyje nustatytos pareigos, pažeidė gero administravimo principą, pažymi, kad VRK, būdama nuolatine aukščiausioji rinkimų ir referendumų rengimo ir vykdymo valstybės institucija (Rinkimų kodekso (2022 m. liepos 19 d. įstatymo
Nr. XIV-1381 redakcija) 30 str. 1 d.), įgyvendindama jai nustatytus uždavinius, vykdydama jai pavestas funkcijas, įtvirtintas teises ir pareigas, privalo laikytis viešojo administravimo principų, kuriais grindžiamas geras viešasis administravimas (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. R-23-556/2021, joje nurodytą 2012 m. balandžio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-1978/2012). LVAT praktikoje, atskleidžiant gero administravimo principo turinį, ne kartą nurodyta, kad: valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, turi veikti rūpestingai ir atidžiai, <...> užtikrinti, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (žr., pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. A502-134/2012; 2013 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-708/2013; išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-816/2014); formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu (žr., pvz., 2015 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. A-2150-492/2015); valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai (žr., pvz., 2015 m. liepos 9 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje
Nr. eA-1245-662/2015).
10. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) 91 straipsnio 1 dalies 3 punkte (anksčiau – 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte) nustatyta, kad skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Nustatant, ar buvo pažeistos atitinkamo akto priėmimo pagrindinės procedūros ir taisyklės, turi būti atsižvelgiama į atitinkamo akto priėmimo procedūrai nustatytus teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. R-23-556/2021, jame nurodytą 2012 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1487/2012).
11. Skundžiamos VRK 2023 m. sausio 17 d. sprendimo dalies priėmimą iš esmės reglamentuoja Rinkimų kodeksas (2022 m. liepos 19 d. įstatymo Nr. XIV-1381 redakcija), kuriame nustatyta, kad: „Asmens, keliamo kandidatu vienmandatėje rinkimų apygardoje arba daugiamandatėje rinkimų apygardoje, pareiškiniai dokumentai yra šie: <...> 9) <...> Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos kandidato biografija;“ (75 str. 2 d. 9 p.); „Kandidato biografijoje pateikiama informacija apie gimimo vietą, tautybę, išsilavinimą, užsienio kalbų mokėjimą, darbovietę, visuomeninę veiklą, pomėgius, šeiminę padėtį“ (76 str. 4 d.); „Savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose pareiškinių dokumentų pateikimas pradedamas likus 83 dienoms iki rinkimų dienos. Politinė partija savo pareiškinius dokumentus pateikia Vyriausiajai rinkimų komisijai ne vėliau kaip iki 17 val. likus 70 dienų iki rinkimų dienos. Vyriausiajai rinkimų komisijai priėmus sprendimą (ne vėliau kaip per 3 dienas gavus dokumentus) dėl politinės partijos dalyvavimo šiuose rinkimuose, šios partijos keliamų kandidatų pareiškiniai dokumentai pateikiami savivaldybės rinkimų komisijai ne vėliau kaip iki 17 val. likus 65 dienoms iki rinkimų dienos. <...>“ (78 str. 3 d.); „Tikrindama kandidato užpildytus pareiškinius dokumentus, Vyriausioji rinkimų komisija [VRK] nustato, ar kandidatas atitinka šio kodekso [Rinkimų kodekso] nustatytus reikalavimus. <...>“ (80 str. 1 d.); „Jeigu pateikti ne visi šiame kodekse [Rinkimų kodekse] nurodyti pareiškiniai dokumentai ar juose yra trūkumų, Vyriausioji rinkimų komisija [VRK] apie tai turi nedelsdama pranešti atstovui rinkimams ir nustatyti ne vėlesnį kaip 65 dienos iki rinkimų dienos terminą trūkumams pašalinti“ (Rinkimų kodekso 80 str. 5 d.). Rinkimų kodekso 81 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad „Vyriausioji rinkimų komisija [VRK] sprendimą registruoti kandidatą <...> arba jų neregistruoti priima likus ne mažiau kaip 31 dienai iki rinkimų dienos“. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad: „Kandidatas ir (arba) kandidatų sąrašas registruojami, jeigu pateikti visi šio kodekso ir kitų teisės aktų nustatytus reikalavimus atitinkantys pareiškiniai dokumentai <...>, taip pat jeigu kandidatas atitinka šio kodekso [Rinkimų kodekso] nustatytus reikalavimus“. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta kokioms aplinkybėms esant kandidatas neregistruojamas, t. y. „Kandidatas neregistruojamas arba jo registravimas panaikinamas, jeigu nustatoma bent viena iš šių aplinkybių: 1) kandidatas neatitinka šio kodekso nustatytų reikalavimų; 2) pateikti ne visi pareiškiniai dokumentai ar juose pateikiama tikrovės neatitinkanti informacija; 3) pateikti pareiškiniai dokumentai neatitinka šio kodekso ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų; <...>“.
12. Nagrinėjamos bylos kontekste pabrėžtina, kad VRK pagal Rinkimų kodekso 80 straipsnio nuostatas tenka pareiga patikrinti, ar pareiškiniuose dokumentuose esanti informacija atitinka Rinkimų kodekso reikalavimus. Jeigu pateikti ne visi Rinkimų kodekse nurodyti pareiškiniai dokumentai ar juose yra trūkumų, VRK apie tai turi nedelsdama pranešti atstovui rinkimams ir nustatyti ne vėlesnį kaip 65 dienos iki rinkimų dienos terminą trūkumams pašalinti (Rinkimų kodekso 80 str. 5 d.).
13. Byloje pateiktais rašytiniais duomenimis ir teismo posėdyje išdėstytais žodiniais paaiškinimais nustatyta ir ginčo nėra dėl to, kad (i) pareiškėjas, kuris yra įregistruotas savarankišku 2023 m. kovo 5 d. savivaldybių tarybų ir merų rinkimų (Rinkimai) politinės kampanijos dalyviu, nepasibaigus pareiškinių dokumentų pateikimo terminui per Rinkimų informacinę sistemą pateikė Pareiškėjo keliamų kandidatų pareiškinius dokumentus, (ii) Pareiškėjo keliamų kandidatų pareiškiniai dokumentai buvo pateikti su trūkumais – nepateiktos Pareiškėjo keliamų kandidatų biografijos, (iii) VRK 2023 m. sausio 17 d. priėmė ginčijamą sprendimo dalį, kuria, be kita ko, nusprendė neregistruoti Pareiškėjo keliamų kandidatų, nes jie neatitinka Rinkimų kodekso reikalavimų dėl nepateiktų biografijų.
14. Nustatyta ir tai, kad, nepaisant to, jog, kaip minėta, Pareiškėjo keliamų kandidatų pareiškiniai dokumentai buvo pateikti su trūkumais (nepateiktos Pareiškėjo keliamų kandidatų biografijos), VRK apie tai pareiškėjo atstovui rinkimams nepranešė ir nenustatė termino šiems trūkumams pašalinti, kaip tai numatyta Rinkimų kodekso 80 straipsnio 5 dalyje. Byloje nėra jokių duomenų, sudarančių pagrindą teigti, kad pareiškėjo elgesys per Rinkimų informacinę sistemą teikiant Pareiškėjo keliamų kandidatų pareiškinius dokumentus, įskaitant Pareiškėjo keliamų kandidatų biografijas, buvo nesąžiningas.
15. Teisėjų kolegija, nustatytas bylos aplinkybes įvertinusi paminėto teisinio reglamentavimo kontekste, sprendžia, kad VRK, priimdama ginčijamo VRK 2023 m. sausio 17 d. sprendimo dalį, kuria dėl nepateiktų biografijų neregistravo Pareiškėjo keliamų kandidatų, nepagrįstai nesilaikė Rinkimų kodekso 80 straipsnio 5 dalyje nustatytų pareiškinių dokumentų tikrinimo procedūros reikalavimų, pagal kuriuos nustačius, kad pateikti ne visi pareiškiniai dokumentai ar juose yra trūkumų, nedelsiant pranešama atstovui rinkimams ir nustatomas ne vėlesnis kaip 65 dienos iki rinkimų dienos terminas trūkumams pašalinti. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiu būdu VRK pažeidė gero administravimo principą ir nepagrįstai apribojo Pareiškėjo keliamų kandidatų pasyviąją rinkimų teisę.
16. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad skundžiama VRK 2023 m. sausio 17 d. sprendimo dalis dėl Pareiškėjo keliamų kandidatų neregistravimo yra neteisėta (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.). Todėl ši VRK 2023 m. sausio 17 d. sprendimo dalis naikinama, o VRK įpareigojama spręsti klausimą dėl Pareiškėjo keliamų kandidatų pareiškinių dokumentų trūkumų šalinimo. Tai konstatavus, kiti proceso šalių procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai nevertinami kaip teisiškai nereikšmingi.
17. Teisėjų kolegija netenkina pareiškėjo skundo reikalavimo įpareigoti VRK Pareiškėjo keliamus kandidatus įregistruoti kandidatais į Rinkimus. Šiuo aspektu primintina, kad teismas nevykdo VRK nustatytų funkcijų rinkimų rengimo ir vykdymo, be kita ko, pareiškinių dokumentų tikrinimo, srityje. Nagrinėjamu atveju šiame teismo sprendime išdėstytų argumentų pagrindu panaikinus skundžiamą VRK 2023 m. sausio 17 d. sprendimo dalį, VRK pagal Rinkimų kodekso 80 straipsnio 5 dalį privalės suteikti galimybę pareiškėjui pašalinti Pareiškėjo keliamų kandidatų pareiškinių dokumentų trūkumus ir tik tuomet bus sprendžiama dėl Pareiškėjo keliamų kandidatų registravimo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, 126 straipsniu, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjo Politinio komiteto Nepartinis sąrašas „Dirbame miestui“ skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos 2023 m. sausio 17 d. sprendimo Nr. Sp-16 „Dėl kandidatų, neatitinkančių Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso reikalavimų, neregistravimo“ dalį dėl Politinio komiteto Nepartinis sąrašas „Dirbame miestui“ kandidatų sąraše (duomenys neskelbtini) numeriu įrašyto N. V. ir (duomenys neskelbtini) numeriu įrašyto M. A. neregistravimo kandidatais ir įpareigoti Lietuvos Respublikos Vyriausiąją rinkimų komisiją spręsti klausimą dėl N. V. ir M. A. pareiškinių dokumentų trūkumų šalinimo.
Likusią skundo dalį atmesti.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Rytis Krasauskas
Jolanta Malijauskienė
Iveta Pelienė