PATVIRTINTA

Lietuvos policijos generalinio komisaro

2023 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 5-V-506

POLICIJOS PAREIGŪNŲ REAGAVIMO Į PRANEŠIMUS APIE SMURTĄ ARTIMOJE APLINKOJE IR SPRENDIMO DĖL APSAUGOS NUO SMURTO ARTIMOJE APLINKOJE ORDERIO PRIĖMIMO, JO VYKDYMO IR KONTROLĖS TVARKOS APRAŠAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Policijos pareigūnų reagavimo į pranešimus apie smurtą artimoje aplinkoje ir sprendimo dėl apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio priėmimo, jo vykdymo ir kontrolės tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato policijos pareigūnų veiksmus reaguojant į pranešimus apie smurtą artimoje aplinkoje, sprendimo dėl apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio (toliau – apsaugos nuo smurto orderis) priėmimo, jo vykdymo ir kontrolės tvarką.

2. Šiame Apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos policijos įstatyme, Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme (toliau – ANSAAĮ), kituose įstatymuose ir teisės aktuose.

II SKYRIUS

POLICIJOS PAREIGŪNŲ VEIKSMAI ĮVYKIO VIETOJE, REAGUOJANT Į PRANEŠIMĄ DĖL GALIMO SMURTO ARTIMOJE APLINKOJE

3. Policijos pareigūnai, atvykę į įvykio vietą dėl gauto pranešimo apie smurtą artimoje aplinkoje:

3.1. atskiria galbūt smurtą patyrusį asmenį nuo smurtu įtariamo asmens, užtikrina, kad jis negalėtų daryti įtakos, t. y. grasinti ar kitaip bandyti paveikti galbūt smurtą patyrusį asmenį, bei informuoja galbūt smurtą patyrusį asmenį apie jo teisę neteikti skundo, pareiškimo ar pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje ir naudotis ANSAAĮ nustatyta apsauga ir pagalba, nesvarbu, ar pateikė tokį skundą, pareiškimą ar pranešimą, ar nepateikė;

3.2. užtikrina įvykio vietos, kurioje galbūt įvyko smurto atvejis, apsaugą, patys nieko neliesdami ir neleisdami kitiems tvarkyti patalpų ar aplinkos, kol bus užfiksuotos visos su įvykiu susijusios aplinkybės.

4. Visais atvejais policijos pareigūnai mobiliosiomis vaizdo stebėjimo priemonėmis, tvirtinamomis prie uniformos (angl. body camera), turi fiksuoti įvykio aplinką, joje esančių asmenų būklę, jų kūno sužalojimus, patalpų ar aplinkos, kur įvyko įvykis, būklę (tvarkinga ar ne, išmėtyti daiktai), sugadintą ar apgadintą turtą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės įvykio tyrimui, įskaitant visų procesinių veiksmų atlikimą. Vaizdo stebėjimo priemonės naudojamos ir jomis užfiksuotų vaizdo duomenų tvarkymas, saugojimas, naudojimas ir perdavimas, duomenų subjektų teisių įgyvendinimas ir duomenų sauga užtikrinama vadovaujantis Vaizdo stebėjimo priemonėmis užfiksuotų vaizdo duomenų tvarkymo policijos įstaigose taisyklėse, patvirtintose Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 5-V-963 „Dėl Vaizdo stebėjimo priemonėmis užfiksuotų vaizdo duomenų tvarkymo policijos įstaigose taisyklių patvirtinimo“, ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2023 m. kovo 24 įsakyme Nr. 5-V-261 „Dėl teisių naudotis mobiliųjų vaizdo stebėjimo priemonių „Motorola“ sistema suteikimo“ nustatyta tvarka.

5. Siekdami išsiaiškinti, ar įvykis įvyko artimoje aplinkoje, ar turi smurto požymių ir ar nekyla smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizika, policijos pareigūnai privalo:

5.1. atskirai bendraudami su galimo smurto artimoje aplinkoje subjektais (galbūt smurtą artimoje aplinkoje patyrusiu ar pavojų patiriančiu asmeniu (toliau – PPA), galbūt smurtavusiu ar pavojų keliančiu asmeniu (toliau – PKA), įvykio liudininku) nustatyti šias aplinkybes:

5.1.1. ar įvykio dalyviai yra artimos aplinkos subjektai, kuriuos sieja (siejo) artimos aplinkos ryšys.

Reaguojantis į įvykį policijos pareigūnas, nustatęs, kad įvykis nesusijęs su artimos aplinkos subjektais, Policijos registruojamų įvykių registre (toliau – PRĮR) užregistruoto įvykio lange „Papildoma informacija apie patikrinimą“ nurodo įvykio aplinkybes, dalyvius, pažymi, kad jie nesusiję su artima aplinka, ir PRĮR klasifikatoriuje „Įvykio požymis“ pakeičia reikšmę į „Įvykis nesusijęs su artima aplinka“. Jei nustatomas kitas su smurtu artimoje aplinkoje nesusijęs pažeidimas, nurodoma, koks pažeidimas nustatytas ir kokie atlikti veiksmai. Trumpas paaiškinimas nenurodant aplinkybių, pavyzdžiui, „informacija nepasitvirtino“, negalimas.

Kai PRĮR klasifikatoriuje „Įvykio požymis“ reikšmė pakeičiama į „Įvykis nesusijęs su artima aplinka“, operatyvaus valdymo padalinio (toliau – OVP) pareigūnas, tik atsakingai įvertinęs PRĮR pateiktą pirminę informaciją apie įvykį (prireikus perklausęs garso įrašą) ir policijos pareigūnų pateiktą informaciją apie įvykio vietoje nustatytas aplinkybes bei įsitikinęs, kad asmenų nesieja artimi ryšiai, privalo pakeisti įvykio tipą;

5.1.2. kada ir dėl ko kilo konfliktas, kaip pasireiškė smurtas (kokie kilus konfliktui buvo padaryti veiksmai, išsakyti žodžiai), ar yra smurtinių veiksmų padarinių (kūno sužalojimai (sukeltas fizinis skausmas), sulaužyti baldai ar kt.), ar yra įvykio liudininkų, kokį smurto poveikį patyrė auka (veikimu ar neveikimu padarytą tyčinį fizinį, psichinį, seksualinį, ekonominį ar kt. poveikį), taip pat fiksuojama, kaip auką paveikė smurtautojo išsakyti žodžiai (grasinimai) (auka išsigando, verkė, teisinosi ir kt.), ką auka pajuto dėl patirto fizinio smurto (ar skaudėjo, kaip pasireiškė skausmas ir kt.), kaip į skausmą sureagavo auka (sušuko, pasakė, kad skauda, prašė daugiau nesmurtauti, verkė, aimanavo ir kt.) ir smurtautojas (nustojo smurtauti, atsiprašė ar tęsė smurtavimą);

5.1.3. ar įvykio liudininku buvo nepilnametis (vaikas), ar nepilnametis (vaikas) gyvena aplinkoje, kurioje buvo galbūt smurtaujama.

Bendravimas su nepilnamečiu įvykio vietoje galimas tiek, kiek tai būtina duomenims, reikalingiems tyrimo kryptims nustatyti ir neatidėliotiniems veiksmams atlikti, gauti. Nepilnamečio neturi būti detaliai klausiama apie galimos nusikalstamos veikos aplinkybes, o tik renkama informacija įtariamajam nustatyti, kiek įmanoma vengiant papildomo vaiko traumavimo. Apie bendravimą su vaiku ir nustatytas aplinkybes būtina surašyti tarnybinį pranešimą;

5.1.4. ar prieš įvykį galimo smurto artimoje aplinkoje subjektai vartojo alkoholį, narkotines ar psichotropines medžiagas;

5.1.5. ar anksčiau yra buvę smurto artimoje aplinkoje atvejų, kada ir kaip dažnai jie kartojosi, ar apie tai buvo pranešta policijai, specializuotos kompleksinės pagalbos centrui (toliau – SKPC), Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VVTAĮT);

5.1.6. ar galimo smurto artimoje aplinkoje subjektams nėra taikomas apsaugos nuo smurto orderis ar kardomosios priemonės;

5.1.7. ar įtariamas smurtu artimoje aplinkoje arba PKA turi ginklą.

Policijos pareigūnai, nustatę, kad asmuo, įtariamas smurtu artimoje aplinkoje arba kuriam paskirtas apsaugos nuo smurto orderis, turi registruotą ginklą, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatomis, paima legaliai laikomą ginklą, ginklo priedėlius, šaudmenis ir jų dalis (paėmus ginklą, surašomas paėmimo aktas dviem egzemplioriais, kurių vienas įteikiamas ginklo savininkui, o skyrus apsaugos nuo smurto orderį, paėmimo aktas užpildomas naudojantis PRĮR funkcionalumais, akto kopija įteikiama ginklo savininkui arba jo skaitmeninė kopija išsiunčiama nurodytu el. paštu). Nelegaliai laikomi ginklai ir (ar) šaudmenys paimami Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatyta tvarka. Vykdydami Ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių paėmimo ir tolesnio jų panaudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2020 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 5-V-551 „Ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių paėmimo ir tolesnio jų panaudojimo tvarkos aprašo“, nuostatas, į įvykį reagavę policijos pareigūnai paimtus ginklus, ginklo priedėlius, šaudmenis ir jų dalis, vadovaudamiesi Paimto, konfiskuotino turto, turto, į kurį nuosavybės teisės laikinai apribotos, daiktinių įrodymų ir radinių priėmimo, apskaitos, saugojimo, perdavimo, grąžinimo ir naikinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos policijos generalinio komisaro 2023 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. 5-V-250 „Dėl Paimto, konfiskuotino turto, turto, į kurį nuosavybės teisės laikinai apribotos, daiktinių įrodymų ir radinių priėmimo, apskaitos, saugojimo, perdavimo, grąžinimo ir naikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, perduoda saugoti į ginklų saugyklą;

5.2. nustatę, kad įvykis įvyko artimoje aplinkoje ir turi nusikalstamos veikos požymių, atlikti pirminius būtinuosius veiksmus ir užfiksuoti juos Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, kurio forma patvirtinta Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2014 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. I-257 „Dėl Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir procesinių veiksmų atlikimo protokolo formos patvirtinimo“ (toliau – Protokolas 5/1):

5.2.1. apklausdami galbūt smurtą patyrusį asmenį, išsiaiškinti ir Protokolo 5/1 liudytojo apklausos skiltyje aprašyti aplinkybes, nurodytas Aprašo 5.1.1–5.1.7 papunkčiuose, o specialioje skiltyje „Asmuo, įtariamas padaręs nusikalstamą veiką“ nurodyti galbūt smurtavusį asmenį, pažymint jo ryšį su galbūt smurtą patyrusiu asmeniu (siejami arba praeityje sieti santuokiniais, partnerystės, svainystės, giminystės ar kitais artimais ryšiais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį), taip pat jam apsaugos nuo smurto orderiu taikomus įpareigojimus ir (ar) kardomąsias priemones (jei atitinkamai nurodyti įpareigojimai ir (ar) kardomosios priemonės taikomos);

5.2.2. Protokolo 5/1 įvykio vietos apžiūros skiltyje „Kitos aplinkybės“ aprašyti įvykio vietos požymius, nurodančius galimo smurto faktą (aplinka tvarkinga ar netvarkinga, sudužę indai, sulaužyti baldai ir kt.), pažymėti galbūt smurtą patyrusio asmens elgesio ypatumus (susijaudinęs, ramus, sutrikęs, verkia ir kt.) ir galimo smurto artimoje aplinkoje subjektų blaivumo būklę (nurodant informaciją apie nustatytus tikrinimo rezultatus arba atsisakymą tikrintis blaivumą);

5.2.3. Protokolas 5/1 nesurašomas, jeigu smurtą artimoje aplinkoje patyrusio asmens nėra įvykio vietoje arba dėl jo fizinės arba psichinės būklės negalima jo apklausti;

5.3. jeigu dėl Aprašo 5.2.4 papunktyje nurodytų priežasčių Protokolas 5/1 nebuvo surašytas, parengti tarnybinį pranešimą dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo (priedas). Jeigu galbūt smurtą artimoje aplinkoje patyrė keli asmenys, tarnybinio pranešimo formos antrų lapų (smurtą patyrusio asmens paaiškinimas) pildoma tiek, kiek yra tokių asmenų. Prie tarnybinio pranešimo pridedamas Aprašo 4 punkte nustatyta tvarka užfiksuotas vaizdo įrašas;

5.4. informuoti smurtą patyrusį asmenį, kad su juo susisieks SKPC darbuotojas, kuris suteiks jam pagalbą, įteikti jam informaciją, kurioje nurodytas psichologinės pagalbos telefono numeris, toje teritorijoje pagalbą teikiančio SKPC kontaktinė informacija ir kita rašytinė informacija apie pagalbą smurtą patyrusiems asmenims;

5.5. nedelsdami informuoti policijos įstaigos OVP pareigūną apie vaikus ar kitus asmenis, kurie dėl savo fizinių ar psichinių savybių negali likti be priežiūros, jeigu smurtą artimoje aplinkoje patyręs asmuo dėl jam suteikiamos medicinos pagalbos, fizinės arba psichinės būsenos (asmuo yra neblaivus, apsvaigęs) negali jais pasirūpinti;

5.6. jei smurtu artimoje aplinkoje įtariamas asmuo užkluptas darantis nusikalstamą veiką ar tuoj po jos padarymo arba yra pagrindo manyti, kad asmuo darys naujas nusikalstamas veikas, t. y. kels grėsmę galimos smurto aukos sveikatai ir (ar) gyvybei, bandys paveikti ją ar kitaip trukdys procesui ir yra suėmimo skyrimo sąlygos, ir kitomis priemonėmis negalima užtikrinti tinkamos apsaugos, smurtu artimoje aplinkoje įtariamas asmuo turi būti sulaikytas ir pristatytas į policijos įstaigą.

6. OVP pareigūnas, gavęs informacijos apie negalinčius likti be priežiūros asmenis, informuoja galintį šiais asmenimis pasirūpinti giminaitį, kai jo nėra, – savivaldybės, kurioje įvyko įvykis, socialinių paslaugų įstaigą ir sveikatos priežiūros įstaigą, kurios gali suteikti pagalbą bet kuriuo paros metu ir yra įtrauktos į savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintą sąrašą.

7. Jeigu galbūt smurtą patyręs asmuo pats atvyksta į policijos įstaigą ir (ar) kreipiasi į policijos pareigūnus, tiesiogiai dirbančius teritorijoje, ir praneša apie įvykį, turintį smurto artimoje aplinkoje požymių, arba tokia informacija yra gaunama iš gydymo, švietimo ar kitos institucijos, policijos pareigūnas atlieka Aprašo 5 punkte nurodytus veiksmus ir, siekdamas išsiaiškinti įvykio aplinkybes, imasi priemonių surasti smurtu artimoje aplinkoje įtariamą asmenį.

III SKYRIUS

POLICIJOS PAREIGŪNŲ VEIKSMAI NENUSTAČIUS NUSIKALSTAMOS VEIKOS POŽYMIŲ

8. Policijos pareigūnas, nustatęs, kad įvykis susijęs su artimos aplinkos subjektais, tačiau nenustatęs nusikalstamos veikos požymių, nedelsdamas pagal įvykio vietoje nustatytas aplinkybes šiame Aprašo skyriuje nustatyta tvarka atlieka pavojaus patirti smurtą artimoje aplinkoje rizikos vertinimą (toliau – pavojaus rizikos vertinimas), atsakydamas į klausimus, kurie suformuluoti vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2023 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1V-171 „Dėl smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimo kriterijų nustatymo“ (toliau – vertinimo kriterijai).

9. Policijos pareigūnas smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimą atlieka naudodamasis PRĮR funkcionalumais lange „Pirminis informacijos patikrinimo rezultatas“. Pasirinkęs klasifikatoriuje „SAA pavojaus rizikos vertinimas“ užpildo PPA ir PKA asmens duomenis, nurodo telefono numerį ir (ar) elektroninio pašto adresą. Jeigu šių kontaktinių duomenų nėra, pranešimai, susiję su apsaugos nuo smurto orderio skyrimu ar neskyrimu, ir kita privaloma PPA ir PKA pateikti informacija, nurodyta ANSAAĮ, baigus smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimą, PPA ir PKA įteikiami popierine forma. Nurodžius PPA ir PKA kontaktinius duomenis, pranešimai, nurodyti ANSAAĮ, PPA ir PKA išsiunčiami elektroninėmis ryšio priemonėmis automatiškai. Skirtą apsaugos nuo smurto orderį įteikus PKA popierine forma ir jam jį pasirašius, policijos pareigūnas turi jį nufotografuoti arba nuskenuoti ir įkelti į PRĮR. Kai įvykio vietoje PKA nėra, jam apsaugos nuo smurto orderį įteikia į įvykį reagavęs policijos pareigūnas, o dėl objektyvių priežasčių to negalint padaryti, įteikimą organizuoja OVP. Pranešimą apie skirtą ar neskirtą apsaugos nuo smurto orderį įteikus PPA popierine forma, jo pasirašyti ir įkelti į PRĮR nereikia.

10. Nepilnamečių asmenų, kurių gyvenamojoje vietoje įvyko įvykis, arba vaiko (-ų), kuris (-ie) gyvena bent su vienu iš konflikte dalyvaujančių pilnamečių asmenų ar konfliktas įvyko jo (jų) akivaizdoje, duomenis policijos pareigūnas pasirenka iš PRĮR pasiūlytų, pažymėdamas reikiamus. Jeigu PRĮR automatiškai pateikia ne visų įvykio vietoje esančių vaikų duomenis, policijos pareigūnas įrašo informaciją apie įvykio vietoje esančius vaikus, naudodamasis PRĮR funkcionalumu.

11. Pavojaus rizikos vertinimas atliekamas ir sprendimas dėl apsaugos nuo smurto orderio turi būti priimamas nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 12 valandų nuo pranešimo apie galimą smurtą artimoje aplinkoje gavimo policijos įstaigoje momento. Jeigu pavojaus rizikos vertinimo nebuvo galima atlikti iš karto sureagavus į įvykį (pvz., PKA ir (ar) PPA pasišalino iš įvykio vietos), policijos įstaigos OVP pareigūnas, naudodamasis PRĮR funkcionalumais, nuolat tikrina, ar priimtas sprendimas dėl apsaugos nuo smurto orderio, ir prireikus organizuoja policijos pajėgų vienetų darbą, kad minėtas sprendimas būtų priimtas nepažeidus nustatyto termino. Įvertinus įvykio aplinkybes išimtiniais atvejais smurto artimoje aplinkoje pavojaus vertinimas gali būti atliekamas ir įvykio vietoje nesant PKA.

Atlikus pavojaus rizikos vertinimą nesant PKA ir nustačius smurto artimoje aplinkoje rizikos pavojų, policijos pareigūnas skiria apsaugos nuo smurto orderį PKA nedalyvaujant.

Atliekant pavojaus rizikos vertinimą ir pažymėjus teigiamą atsakymą į klausimą, ar anksčiau dėl to paties PKA tuo pačiu arba kitu adresu PRĮR buvo registruota pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje (per praėjusius 24 mėnesius nors vieną kartą), policijos pareigūnas peržiūri PRĮR užregistruotus registro objekto identifikavimo kodu (toliau – ROIK) įvykius, pasirenka ir pažymi tik tuos ROIK įvykius, kurie atitinka klausimo turinį. Jei iš įvykio dalyvių gaunama informacijos apie kitus pranešimus, kurių PRĮR nepateikė, policijos pareigūnas privalo patikrinti PRĮR paieškoje ir pažymėti tinkamą ROIK klausimo pastabų lauke.

12. Atlikus pavojaus rizikos vertinimą ir nustačius, kad yra pakankama smurto artimoje aplinkoje rizika (surinkus 3 TAIP pagal vertinimo kriterijus), pilnamečiui pavojų keliančiam asmeniui 15 dienų laikotarpiui skiriamas apsaugos nuo smurto orderis, kuriuo jis įpareigojamas:

12.1. laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena su PPA, nesvarbu, kam nuosavybės teise priklauso būstas (pažymėjus, jog PKA negyvena kartu su PPA, PRĮR nurodytas įpareigojimas nebus rodomas);

12.2. nesilankyti PPA gyvenamojoje vietoje, nesvarbu, ar PKA gyvena ar negyvena joje kartu su PPA;

12.3. nesiartinti prie PPA ir kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų ir (ar) vaikų, gyvenančių aplinkoje, kurioje buvo sukeltas smurto artimoje aplinkoje pavojus (policijos pareigūnas įvertina situaciją ir nustato atstumą metrais, kurį įrašo po įpareigojimo);

12.4. nebendrauti, neieškoti ryšių su PPA ir kartu su juo gyvenančiais pilnamečiais asmenimis ir (ar) vaikais.

13. Policijos pareigūnas kartu gyvenančių su PPA pilnamečių duomenis įveda į PRĮR, nepilnamečių asmenų duomenis sistema sugeneruoja automatiškai.

14. Kai PKA yra nepilnametis, policijos pareigūnas taip pat atlieka pavojaus rizikos vertinimą Apraše nustatyta tvarka, tačiau nustatęs smurto artimoje aplinkoje pavojaus riziką apsaugos nuo smurto orderio jam neskiria. Šiuo paminėtu atveju ir tais atvejais, kai PPA yra vaikas, o abu jo tėvai ar globėjai yra PKA ir jiems abiem, atlikus pavojaus rizikos vertinimą, skiriami apsaugos nuo smurto orderiai su įpareigojimais, apie tai nedelsiant turi būti informuojamas policijos įstaigos OVP pareigūnas, kad jis tuoj pat telefonu susisiektų su VVTAĮT koordinatoriumi, organizuojančiu sprendimo dėl nepilnamečio buvimo vietos nustatymo priėmimą.

15. Apsaugos nuo smurto orderiu skyrus įpareigojimą, nurodytą Aprašo 12.1 papunktyje, policijos pareigūnas nedelsdamas užtikrina PKA fizinį pašalinimą iš patalpų, sudarydamas sąlygas pasiimti būtinus daiktus. PKA laikinąją gyvenamąją vietą, jei ji yra žinoma, pažymi PRĮR.

16. Jeigu skyrus apsaugos nuo smurto orderio įpareigojimus be priežiūros liktų asmuo, kuriam būtinos socialinės ar sveikatos priežiūros paslaugos, policijos pareigūnai įvykio vietoje nedelsdami elektroninių ryšių ar kitomis priemonėmis informuoja šio asmens giminaitį ar kitą artimą asmenį, galintį pasirūpinti šiuo asmeniu, o jei jų nėra, – socialinių paslaugų įstaigą ir (ar) asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kurios gali suteikti pagalbą bet kuriuo paros metu. Nesant galimybių įvykio vietoje užtikrinti reikiamą pagalbą, informuojamas OVP pareigūnas.

17. Pranešimai PPA apie PKA skirtą arba neskirtą apsaugos nuo smurto orderį bei PKA apie skirtą apsaugos nuo smurto orderį su visa ANSAAĮ nurodyta būtina informacija suformuojami automatiškai ir teikiami Aprašo 9 punkte nurodytais būdais. Pranešimas apie atliktą pavojaus rizikos vertinimą turi būti perduodamas SKPC. Jis suformuojamas ir siunčiamas automatiniu būdu PRĮR klasifikatoriuje pasirinkus įvykio vietos teritorijoje pagalbą teikiantį SKPC padalinį. Pranešimas VVTAĮT sistemoje suformuojamas ir išsiunčiamas automatiškai.

18. Apsaugos nuo smurto orderiu skirtų įpareigojimų kontrolę vykdo į įvykius reaguojantys policijos pareigūnai. Apsaugos nuo smurto orderio galiojimo laikotarpiu atliekami ne mažiau kaip 2 patikrinimai (atsižvelgiant į rizikas, skaičius gali būti didinamas), apsilankant PPA gyvenamosios vietos adresu nuo 8.00 val. iki 20.00 val. Pirmas patikrinimas atliekamas ne vėliau kaip per 3 dienas nuo apsaugos nuo smurto orderio skyrimo dienos. Atlikto patikrinimo rezultatai pažymimi PRĮR užregistruoto įvykio lange „Aplinkybės“. Tikrinimų vykdymą organizuojant Rizikos valdymo informacinėje sistemoje (toliau – RVIS) atliekamas RVIS nustatytas patikrinimų skaičius nustatytu periodiškumu. Nustačius, jog PKA nesilaiko jam nustatytų įpareigojimų ar PPA piktnaudžiauja teisėmis, policijos pareigūnas, vykdantis apsaugos nuo smurto orderio kontrolę Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka pradeda administracinę teiseną pagal Administracinių nusižengimų kodekso 489 straipsnį.

IV SKYRIUS

POLICIJOS PAREIGŪNŲ VEIKSMAI GAVUS SKUNDĄ DĖL SPRENDIMO SKIRTI AR NESKIRTI APSAUGOS NUO SMURTO ORDERĮ

19. Per 15 dienų nuo sprendimo skirti ar neskirti apsaugos nuo smurto orderį priėmimo dienos, PPA ir (ar) PKA gali apskųsti policijos pareigūno priimtą sprendimą. Bet kuris policijos darbuotojas, pirmas gavęs skundą, nedelsdamas jį skaitmenina (o jeigu neturi teisių dirbti su PRĮR, perduoda tą teisę turinčiam darbuotojui) ir įkelia į PRĮR pasirinkęs ROIK įvykio, dėl kurio priimtas sprendimas dėl apsaugos nuo smurto orderio skyrimo ar neskyrimo, skiltį „Orderio apskundimas“. Apie gautą skundą visais atvejais turi būti informuojamas SKPC, kuris ne vėliau nei per 36 valandas nuo tokios informacijos gavimo momento turi pateikti savo ekspertinį vertinimą. Tokiu atveju, naudojantis PRĮR funkcionalumais, parenkamas įvykio vietos teritorijoje pagalbą teikiantis SKPC ir paspaudžiama „Išsaugoti“. Informacija apie skundo gavimą ir prašymas pateikti ekspertinį vertinimą SKPC išsiunčiami automatiškai ir rodomi PRĮR aplikacijoje „Smurto artimoje aplinkoje rizikos“. Apie skundo gavimą, naudojantis PRĮR funkcionalumais, taip pat informuojami padalinio, kuris priims sprendimą, ir įvykio vietos teritoriją prižiūrintys OVP pareigūnai, turintys teisę nagrinėti gautus asmenų skundus dėl apsaugos nuo smurto orderio (toliau – įgaliotas pareigūnas). Skundas, pateiktas praleidus jo pateikimo terminą (t. y. po 15 dienų), nenagrinėjamas. Tokiu atveju įgaliotas pareigūnas, vadovaudamasis ANSAAĮ, jo nenagrinėja, apie tai pažymėdamas PRĮR. Informacija dėl skundo nenagrinėjimo jį pateikusiam asmeniui išsiunčiama automatiškai, o neturint asmens telefono numerio ar elektroninio pašto adreso – Policijos dokumentų valdymo sistemos priemonėmis.

20. Įgalioti pareigūnai privalo įkelti mobiliosiomis vaizdo stebėjimo priemonėmis, įvykio vietoje užfiksuotus vaizdo ir garso įrašus bei išnagrinėti ir priimti sprendimą ne vėliau kaip per 48 valandas nuo skundo įkėlimo į PRĮR momento. Įgalioti pareigūnai savo darbo metu nuolat privalo stebėti PRĮR aplikacijoje „Smurto artimoje aplinkoje rizikos“ gautus skundus ir SKPC ekspertinio vertinimo pažymas bei jų terminus. Įgaliotas pareigūnas sprendimą dėl skundo privalo priimti įvertinęs pavojaus rizikos vertinimo metu nustatytus kriterijus, įvykio aplinkybes, SKPC ekspertinį vertinimą (jei jis buvo gautas), skunde nurodytas aplinkybes bei policijos pareigūnų, reagavusių į įvykį, užfiksuotus vaizdo ir garso duomenis. Per 36 val. nuo skundo įkėlimo į PRĮR negavus SKPC ekspertinio vertinimo pažymos arba informacijos apie ekspertinio vertinimo neatlikimą, skundas nagrinėjamas be šios informacijos ir priimamas sprendimas tenkinti ar netenkinti skundą.

21. Priėmus sprendimą skundą tenkinti ir panaikinti paskirtą apsaugos nuo smurto orderį, įgaliotas pareigūnas, naudodamasis PRĮR funkcionalumu, skiltyje „Sprendimas dėl skundo“ pažymi šį sprendimą ir paspaudžia „Išsaugoti“. Pranešimus apie priimtą sprendimą PPA ir PKA PRĮR išsiunčia automatiškai pavojaus rizikos vertinimo metu nurodytais kontaktais. Jeigu kontaktai nebuvo nurodyti, pranešimai išsiunčiami naudojantis Policijos dokumentų valdymo sistema.

22. Priėmus sprendimą skundą tenkinti ir skirti apsaugos nuo smurto orderį, įgaliotas pareigūnas, naudodamasis PRĮR funkcionalumu, skiltyje „Sprendimas dėl skundo“ pažymi šį sprendimą, pažymi, ar PKA gyvena kartu su PPA, skiria Aprašo 12.1–12.4. papunkčiuose nurodytus įpareigojimus ir nedelsdamas organizuoja apsaugos nuo smurto orderio PKA vykdymą Apraše nurodyta tvarka.

23. Skundo netenkinus ir palikus galioti sprendimą dėl apsaugos nuo smurto orderio, visa su konkrečiu įvykiu susijusi medžiaga turi būti pateikta apylinkės teismui. Įgaliotas pareigūnas, naudodamasis PRĮR funkcionalumais, skiltyje „Sprendimas dėl skundo“ pažymi šį sprendimą, įkelia susijusius garso ir vaizdo įrašus, paspaudžia „Tęsti“, tada skiltyje „ADOC dokumento įkėlimas“ suformuoja dokumentą teismui, jį įkelia į Policijos dokumentų valdymo sistemą, priskiria bylai „SAA orderio dokumentai“ ir užregistruoja, o gautą ADOC failą paspaudęs PRĮR skiltyje „ADOC dokumento įkėlimas“ ir „Tęsti“ įkelia į PRĮR bei spaudžia „Išsaugoti“. Medžiaga apylinkės teismui ir informacija skundą pateikusiam asmeniui išsiunčiama automatiniu būdu.

24. Įgalioti pareigūnai nuolat kontroliuoja skundų ir su jų nagrinėjimu susijusių dokumentų būsenas PRĮR aplikacijoje „Smurto artimoje aplinkoje rizikos“.

25. PRĮR priemonėmis gavus informaciją apie apylinkės teismo priimtą sprendimą, kuriuo panaikinamas arba skiriamas apsaugos nuo smurto orderis, įgaliotas pareigūnas, naudodamasis PRĮR funkcionalumu, skiltyje „LITEKO sprendimo vykdymas“ pažymi gauto sprendimo datą, laiką, sprendimą priėmusią įstaigą, sprendimo rezultatą, įkelia gautą sprendimą, paspaudžia „Išsaugoti“. Jei gautas apylinkės teismo sprendimas skirti apsaugos nuo smurto orderį, naudodamasis PRĮR funkcionalumu, pažymi jame teismo paskirtus įpareigojimus ir organizuoja apsaugos nuo smurto orderio vykdymą Apraše nurodyta tvarka.

26. Jei įgaliotas pareigūnas nesutinka su apylinkės teismo sprendimu, jis per 7 dienas nuo sprendimo priėmimo dienos gali pateikti skundą apygardos teismui per skundžiamą sprendimą priėmusį apylinkės teismą – naudodamasis Policijos dokumentų valdymo sistemos funkcionalumais, užregistruoja jį byloje „SAA orderio dokumentai“, o gautą „ADOC“ dokumentą paspaudęs PRĮR skiltyje „ADOC dokumento įkėlimas“ ir „Tęsti“ įkelia į PRĮR ir spaudžia „Išsaugoti“ bei kontroliuoja informaciją apie apygardos teismo priimtą sprendimą dėl skundo. Jį gavęs tvarko Aprašo 25 punkte nurodyta tvarka.

V SKYRIUS

POLICIJOS PAREIGŪNŲ VEIKSMAI, GAVUS PIRMINIUS DUOMENIS APIE GALIMĄ SMURTĄ ARTIMOJE APLINKOJE

27. Policijos pareigūnas, gavęs, surinkęs, užfiksavęs pirminius duomenis apie galimą smurtą artimoje aplinkoje ir nusprendęs, kad dėl įvykio būtina priimti procesinį sprendimą (perdavęs duomenis iš PRĮR į Integruotą baudžiamojo proceso informacinę sistemą (toliau – IBPS) procesiniam sprendimui priimti arba IBPS užregistravęs medžiagą apie galimą smurto artimoje aplinkoje atvejį), naudodamasis PRĮR funkcionalumais (pasirinkęs funkciją „Siųsti el. paštu“) ir atskleisdamas tiek duomenų, kiek nustato teisės aktai, nedelsdamas informuoja:

27.1. SKPC, teikiantį pagalbą įvykio vietos teritorijoje, apie smurtą patyrusį pilnametį asmenį. SKPC būtina pateikti šiuos duomenis: ROIK, įvykio tipą, informacijos gavimo datą ir laiką, įvykio datą ir laiką, įvykio vietos adresą, trumpą įvykio aprašymą, smurtą artimoje aplinkoje patyrusio asmens vardą, pavardę, telefono ryšio numerį, elektroninio pašto adresą, „Skype“ adresą, jeigu nukentėjęs klausos negalią turintis asmuo tokį turi ir pateikia (šiuos duomenis įrašo pagal gautą informaciją iš reagavusio į įvykį policijos pareigūno);

27.2. vaiko teisių apsaugos skyrių pagal įvykio vietą, jeigu smurtą patyręs asmuo yra vaikas, vaikas buvo smurto artimoje aplinkoje liudininku, gyvena aplinkoje, kurioje buvo smurtauta, arba smurtautojas yra nepilnametis. Vaiko teisių apsaugos skyriui privalo būti pateikti šie duomenys: ROIK, įvykio tipas, informacijos gavimo data ir laikas, įvykio data ir laikas, įvykio vietos adresas, įvykio aplinkybės, įvykį tiriantis policijos komisariatas (šie duomenys suformuojami automatiškai iš PRĮR esančių laukų), vaiko vardas, pavardė, gimimo data, gyvenamosios vietos adresas, kaip vaikas susijęs su smurtu artimoje aplinkoje: nukentėjo nuo smurto artimoje aplinkoje, buvo smurto liudininku, gyvena aplinkoje, kurioje buvo smurtauta ar smurtavo artimoje aplinkoje, taip pat vaiko atstovo pagal įstatymą vardas, pavardė, telefono numeris (šiuos duomenis įrašo pagal gautą informaciją iš reagavusio į įvykį policijos pareigūno).

28. Nustačius nusikalstamos veikos požymių, nedelsiant pradedamas ikiteisminis tyrimas. Ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto atliekamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro rekomendacijomis ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais ikiteisminio tyrimo atlikimo tvarką.

29. Policijos pareigūnai turi imtis priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas ikiteisminis tyrimas ir užtikrinta smurtą patyrusio asmens apsauga:

29.1. užtikrinti, kad įvykio vietoje, vadovaujantis Veiksmų reaguojant į pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje sekos schema (algoritmu), patvirtinta Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. 5-V-92 „Dėl Veiksmų reaguojant į pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje sekos schemos (algoritmo) patvirtinimo“, būtų atlikti visi pirminiai būtinieji proceso veiksmai ir, vadovaujantis Rekomendacijomis dėl nukentėjusiųjų specialių apsaugos poreikių vertinimo, patvirtintomis Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2016 m. vasario 29 d. įsakymu Nr. I-63 „Dėl Rekomendacijų dėl nukentėjusiųjų specialių apsaugos poreikių vertinimo patvirtinimo“, atlikti nukentėjusiojo specialiųjų apsaugos poreikių vertinimą;

29.2. kai nusikalstamos veikos dėl smurto artimoje aplinkoje aplinkybės yra aiškios, nereikia paskirti ir atlikti objektų tyrimo, per 48 valandas atlikti ikiteisminį tyrimą ir kreiptis į prokuratūrą dėl galutinio procesinio sprendimo priėmimo;

29.3. jei dėl objektyvių priežasčių neįmanoma ikiteisminio tyrimo atlikti per 48 valandas – per šį terminą, naudojantis IBPS funkcionalumo priemonėmis, kreiptis į ikiteisminį tyrimą kontroliuojantį prokurorą dėl kardomosios priemonės – suėmimo ar įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau, nei nustatytu atstumu, įtariamajam paskyrimo.

30. Policijos pareigūnas, sulaikęs smurtautoją Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio nustatyta tvarka, nedelsdamas informuoja smurtą patyrusį asmenį arba vaiko atstovą pagal įstatymą (kai smurtą patiria vaikas) apie smurtautojo sulaikymą ir jo paleidimą, o skyręs arba inicijavęs kardomosios priemonės skyrimą – apie minėtos priemonės skyrimą, pakeitimą arba panaikinimą.

31. Kai nepakanka duomenų nedelsiant pradėti ikiteisminį tyrimą ir būtina patikslinti įvykio aplinkybes, policijos pareigūnas ne vėliau kaip per 24 valandas nuo pranešimo gavimo momento atlieka nukentėjusiojo specialiųjų apsaugos poreikių vertinimą.

32. Gavęs asmens skundą, pareiškimą arba pranešimą dėl anksčiau galbūt patirto smurto artimoje aplinkoje, policijos pareigūnas, priimdamas sprendimą pradėti aplinkybių patikslinimą arba pradėdamas ikiteisminį tyrimą, patikrina PRĮR ir įsitikina, ar dėl to paties ankstesnio įvykio nebuvo sprendžiamas klausimas dėl apsaugos nuo smurto orderio. Nustačius, jog dėl to paties įvykio buvo priimtas sprendimas dėl apsaugos nuo smurto orderio, aplinkybių patikslinimą ar ikiteisminį tyrimą pradeda to paties įvykio pagrindu, neregistruodamas PRĮR naujo įvykio.

33. Atliekant ikiteisminį tyrimą dėl smurto artimoje aplinkoje ir jame paskyrus bent vieną kardomąją priemonę, tyrimą atliekantis ikiteisminio tyrimo pareigūnas patikrina, ar dėl to paties įvykio nėra galiojančio apsaugos nuo smurto orderio. Jei apsaugos nuo smurto orderis yra paskirtas ir galiojantis, naudodamasis PRĮR funkcionalumu, įvykio ROIK pasirenka sprendimą dėl paskirto apsaugos nuo smurto orderio ir pakeičia jo būseną į negaliojantį, pažymėdamas apsaugos nuo smurto orderio galiojimo nutraukimo pastabos langelyje ikiteisminio tyrimo numerį ir paskirtą kardomąją priemonę.

VI SKYRIUS

VIKTIMIZACIJOS MAŽINIMO PRIEMONĖS

34. Įgyvendinant viktimizacijos mažinimo priemones, apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas ar jo įgaliotas pareigūnas:

34.1. ne rečiau kaip kartą per ketvirtį organizuoja pasitarimus su apskrities vyriausiojo policijos komisariato prižiūrimoje teritorijoje veikiančių prokuratūros, teismų, vaiko teisių apsaugos padalinių, SKPC, kitų nevyriausybinių organizacijų, teikiančių pagalbą nukentėjusiesiems nuo smurto artimoje aplinkoje, reabilitacijos ar kitas paslaugas, ir kitų suinteresuotų institucijų atstovais aktualiais smurto artimoje aplinkoje prevencijos, tyrimo, užkardymo klausimais; inicijuoja nuolatinį minėtų institucijų bendradarbiavimą, sprendžiant probleminius klausimus, keičiantis atsakingų asmenų kontaktiniais duomenimis, taip pat gavus savivaldybės prašymą arba paties iniciatyva deleguoja jam pavaldų pareigūną į Smurto artimoje aplinkoje prevencijos komisijos posėdžius;

34.2. užtikrina nuolatinę PRĮR užregistruotų pranešimų apie smurto artimoje aplinkoje atvejus analizę, ja remdamasis paveda vykdyti tikslines prevencines viktimizacijos mažinimo priemones;

34.3. nustatęs pakartotinių pranešimų (per paskutinius dvejus metus) apie smurto toje pačioje šeimoje atvejus, ypač kai aplinkoje, kurioje galbūt buvo smurtaujama, gyvena vaikas (-ai), paveda vykdyti tikslines prevencines priemones; atlikti profilaktinius pokalbius su smurtautoju, siūlyti dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose);

34.4. vykdydamas bendrąją prevenciją užtikrina, kad bendruomenės pareigūnai susitikimuose su bendruomenės atstovais pagal parengtą vaizdinę medžiagą mokytų atpažinti smurtą artimoje aplinkoje, skatintų jo netoleravimą, taip pat skatintų dalyvauti smurto artimoje aplinkoje prevencijai skirtuose renginiuose, ypač socialiai pažeidžiamas šeimas;

34.5. apie gerosios praktikos (patirties) atvejus (informaciją apie užkardytus nusikaltimus, suteiktą veiksmingą pagalbą, produktyvų bendradarbiavimą su socialiniais partneriais ir kt.) informuoja Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Komunikacijos skyrių.

VII SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

35. Policijos pareigūnas, siekdamas užtikrinti PPA ar smurtą patyrusio asmens apsaugą, turi užtikrinti, jog įvykį tiriančioje policijos įstaigoje šie asmenys nesusitiktų su PKA ar asmeniu, kuris yra galbūt panaudojęs smurtą artimoje aplinkoje.

36. Visi policijos pareigūnų PRĮR užfiksuoti sprendimai ir suformuoti dokumentai pasirašomi elektroniniu būdu. Suformuotuose dokumentuose pasirašymo elektroniniu būdu faktą patvirtina dokumento metaduomenys (nurodomos pareigūno pareigos, vardas, pavardė, dokumento (sprendimo) suformavimo data ir laikas).

37. Už PRĮR pateikiamos informacijos apie įvykio vietoje nustatytas aplinkybes išsamumą, kokybę ir teisingumą atsakingi į įvykį reagavę policijos pareigūnai, už informacijos turinio pagal nurodytus reikalavimus atitikties PRĮR kontrolę atsakingi OVP pareigūnai.

38. Vadovaudamosi ANSAAĮ, policijos įstaigos dėl socialinių paslaugų ir sveikatos priežiūros įstaigų, kurios bet kuriuo paros metu teikia pagalbą savivaldybės teritorijoje gyvenantiems asmenims, kurie negali likti be priežiūros, administracijos direktoriaus patvirtinto sąrašo turi kreiptis į tos įstaigos prižiūrimoje teritorijoje esančias savivaldybes.

39. Vykdydami Aprašo reikalavimus policijos pareigūnai privalo laikytis bendrųjų ir profesinės etikos normų, negali komentuoti ar, vadovaudamiesi asmenine nuomone, vertinti asmenų elgesio motyvų, gyvenimo būdo ar socialinės padėties, daryti tiesioginę ar netiesioginę įtaką galbūt smurtą patyrusio asmens ar PPA apsisprendimui, siūlyti šiems asmenims priimti sprendimus, turi tinkamai informuoti smurtą patyrusį asmenį, pateikti reikiamą informaciją apie procedūras, įvykio nagrinėjimo eigą ir rezultatus.

40. Policijos įstaigų vadovai privalo užtikrinti, kad būtų atliekama nuolatinė įvykių, kuriuose atlikus pavojaus rizikos vertinimą, apsaugos nuo smurto orderis nebuvo skirtas, kontrolė.

41. Apie visas įgyvendinant Aprašo nuostatas iškilusias sistemines veiklos organizavimo, ikiteisminio tyrimo efektyvumo užtikrinimo, bendradarbiavimo su SKPC, vaiko teisių apsaugos padaliniais, prokuratūra ir kitomis suinteresuotomis institucijomis problemas būtina informuoti el. paštu [email protected].

_____________________