MARAKEŠO SUTARTIS

 

DĖL GERESNĖS PASKELBTŲ KŪRINIŲ PRIEIGOS AKLIESIEMS, SILPNAREGIAMS AR TURINTIEMS KITĄ SKAITYMO NEGALIĄ

 

 

 

Preambulė

 

Susitariančiosios Šalys,

 

primindamos nediskriminavimo, vienodų galimybių, prieigos ir visiško bei veiksmingo dalyvavimo ir įtraukties į visuomenę principus, paskelbtus Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje bei Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijoje;

 

turėdamos omenyje sunkumus, kurie trukdo regėjimo sutrikimų turintiems asmenims ar asmenims, turintiems kitokią skaitymo negalią, kuri riboja jų išraiškos laisvę, įskaitant laisvę ieškoti, gauti ir perduoti įvairią informaciją bei idėjas vienodomis sąlygomis su kitais, taip pat ir naudojantis jų pasirinktais bendravimo būdais, riboja jų galimybes įgyvendinti savo teisę mokytis ir atlikti tyrimus;

 

pabrėždamos autorių teisių, kaip paskatos ir atlygio už literatūros ir meno kūrinius, apsaugos svarbą, taip pat galimybių dalyvauti bendruomenės kultūriniame gyvenime, mėgautis meno kūriniais ir naudotis mokslo laimėjimais ir jų teikiama nauda gerinimo visiems, įskaitant asmenis su regėjimo sutrikimais ar kitokia skaitymo negalia, svarbą;

 

žinodamos apie kliūtis, su kuriomis susiduria asmenys, turintys regėjimo sutrikimų ar kitą skaitymo negalią, norėdami pasinaudoti spausdintais kūriniais, kad turėtų vienodas galimybes visuomenėje, taip pat apie poreikį didinti pritaikyto formato kūrinių skaičių ir gerinti tokių kūrinių platinimą;

 

atsižvelgdamos į tai, kad dauguma asmenų, turinčių regėjimo sutrikimų ar kitą skaitymo negalią gyvena besivystančiose arba mažiausiai išsivysčiusiose valstybėse;

 

pripažindami, kad nepaisant skirtingų nacionalinių įstatymus dėl autorių teisių, teigiamą naujų informacinių ir ryšių technologijų poveikį asmenų, turinčių regėjimo sutrikimų ar kitą skaitymo negalią, gyvenimui galima sustiprinti tobulinant teisinę sistemą tarptautiniu lygmeniu;

 

pripažindamos, kad nors daugelio valstybių narių įstatymuose, kuriais reglamentuojamos autorių teisės, nustatyti apribojimai bei išimtys asmenims, turintiems regėjimo sutrikimų ar kitą skaitymo negalią, tokiems asmenims tinkamo formato kūrinių kopijų nuolat trūksta, taip pat kad valstybių narių pastangos padaryti kūrinius prieinamus tokiems asmenims reikalauja nemažai išteklių ir kad dėl nepakankamų tinkamo formato kopijų tarpvalstybinių mainų galimybių šios pastangos yra dubliuojamos;

 

pripažindamos ir svarbų teisių turėtojų vaidmenį padarant jų kūrinius prieinamus asmenims, turintiems regėjimo sutrikimų ar kitą skaitymo negalią, ir tinkamų apribojimų bei išimčių svarbą siekiant padaryti kūrinius prieinamus tokiems asmenys, ypač kai tokios galimybės negali sukurti pati rinka;

 

pripažindamos poreikį išlaikyti veiksmingos autorių teisių apsaugos ir platesnių visuomenės interesų pusiausvyrą, visų pirma, švietimo, mokslinių tyrimų ir informacijos prieinamumo srityse, ir tai, kad tokia pusiausvyra turi padėti asmenims, turintiems regėjimo sutrikimų ar kitą skaitymo negalią veiksmingai ir laiku pasinaudoti kūriniais;

 

dar kartą patvirtindamos Susitariančiųjų Šalių įsipareigojimus pagal galiojančias tarptautines sutartis dėl autorių teisių apsaugos, taip pat trijų pakopų testo, taikomo Berno konvencijos dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos 9 straipsnio 2 dalyje nustatytiems apribojimams ir išimtims, svarbą ir lankstumą;

 

primindamos Vystymosi darbotvarkės rekomendacijų, kurias 2007 m. priėmė Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos (PINO) Generalinė Asamblėja ir kuriomis siekiama užtikrinti, kad vystymosi klausimai būtų neatsiejama organizacijos veiklos dalis, svarbą;

 

pripažindamos tarptautinės autorių teisių sistemos svarbą ir siekdamos suderinti apribojimus ir išimtis, kad būtų pagerinta kūrinių prieiga ir galimybė jais pasinaudoti regėjimo sutrikimų ar kitą skaitymo negalią turintiems asmenims,

 

susitarė:

 

 

 

1 straipsnis

 

Ryšys su kitomis konvencijomis ir sutartimis

 

Jokia šios Sutarties nuostata nenukrypstama nuo įsipareigojimų, kuriuos Susitariančiosios Šalys turi viena kitos atžvilgiu pagal kitas sutartis ir ja nepažeidžiamos jokios kitose sutartyse nustatytos Susitariančiųjų Šalių teisės.

 

 

 

2 straipsnis

 

Apibrėžtys

 

Šioje Sutartyje:

 

a)     kūriniai – tai literatūros ir meno kūriniai, kaip apibrėžta Berno konvencijos dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos 2 straipsnio 1 dalyje, pateikti teksto, ženklų ir (arba) susijusių iliustracijų forma ir paskelbti ar kitaip padaryti viešai prieinami kokioje nors terpėje[1];

 

b)     tinkamo formato kopija – tai alternatyviu būdu ar forma pateikta kūrinio kopija, suteikianti naudos gavėjui prieigą prie kūrinio ir leidžianti naudotis juo taip pat paprastai ir patogiai kaip tai daro asmenys, neturintys regėjimo sutrikimų ar kitokios skaitymo negalios. Tokia tinkamo formato kopija skirta tik naudos gavėjams ir privalo nepažeisti originalaus kūrinio vientisumo, atsižvelgiant į pakeitimus, kurie būtini, kad alternatyvaus formato turinys patenkintų naudos gavėjų prieigos;

 

c)     įgaliotas subjektas – tai vyriausybės įgaliotas ar pripažintas subjektas, turintis teisę, nesiekdamas pelno, naudos gavėjams teikti švietimo, mokymo, pritaikymo skaityti ar informacijos teikimo paslaugas. Tai gali būti ir vyriausybinė įstaiga ar pelno nesiekianti organizacija, kuri naudos gavėjams teikia tokias paslaugas vykdydama savo pagrindinę veiklą ar institucinius įsipareigojimus[2].

 

Įgaliotasis subjektas nustato ir įgyvendina savo procedūras, kuriomis siekiama:

 

i) įsitikinti, kad asmenys, kuriems jis teikia paslaugas, yra naudos gavėjai;

 

ii) užtikrinti, kad tinkamo formato kopijos būtų platinamos ir prieinamos tik naudos gavėjams ir (arba) įgaliotiems subjektams;

 

iii) atgrasyti nuo neteisėtų kopijų atgaminimo, platinimo ir padarymo prieinamomis;

 

iv) rūpestingai tvarkyti kūrinių kopijas ir jų apskaitą, nepažeidžiant naudos gavėjų privatumo pagal 8 straipsnį.

 

 

 

3 straipsnis

 

Naudos gavėjai

 

Naudos gavėjas – tai asmuo, kuris:

 

a)    yra aklas;

 

b)   turi regėjimo sutrikimų arba suvokimo ar skaitymo negalią, kurios negalima sumažinti taip, kad toks asmuo turėtų pakankamą regėjimą, lygiavertį regėjimui, kurį turi tokių negalių neturintys asmenys, taigi negali skaityti spausdintų kūrinių iš esmės taip pat, kaip asmenys neturintys tokių negalių, arba[3]

 

c)    dėl kitų su fizine negalia susijusių priežasčių negali laikyti knygos ar ja naudotis arba sukoncentruoti žvilgsnio ar judinti akių taip, kad galėtų normaliai skaityti,

 

neatsižvelgiant į bet kokią kitą negalią.

 

 

 

4 straipsnis

 

Nacionalinėje teisėje nustatyti apribojimai ir išimtys dėl tinkamo formato kopijų

 

1.    a) Susitariančiosios Šalys savo nacionaliniuose autorių teisių įstatymuose nustato teisės dauginti, teisės platinti ir teisės padaryti viešai prieinamus pagal PINO autorių teisių sutartį (PATS) apribojimą ar išimtį, siekdamos padaryti tinkamo formato kūrinių kopijas lengviau prieinamas naudos gavėjams. Nacionalinėje teisėje įtvirtinant tokį apribojimą ar išimtį reikia numatyti pakeitimų, būtinų siekiant padaryti alternatyvaus formato kūrinį prieinamą, galimybę.

 

b) Susitariančiosios Šalys taip pat gali numatyti apribojimą ar išimtį dėl viešo atlikimo teisės, kad palengvintų prieigą naudos gavėjams.

 

2.    Susitariančioji šalis gali įgyvendinti 4 straipsnio 1 dalį visų ten nurodytų teisių atžvilgiu savo nacionaliniuose autorių teisės reglamentuojančiuose įstatymuose nustatydama apribojimą ar išimtį, kuriais remiantis:

 

a) įgaliotieji subjektai turėtų teisę be autorių teisių savininko leidimo padaryti tinkamo formato kūrinio kopiją, iš kito įgaliotojo subjekto gauti tinkamo formato kūrinio kopiją ir šias kopijas pateikti naudos gavėjams bet kokiu būdu, įskaitant nekomercinį skolinimą, elektroninį perdavimą laidinėmis ar belaidėmis priemonėms, taip pat tarpininkauti siekiant minėtų tikslų, jei laikomasi visų toliau nurodytų sąlygų:

 

i) minėta veikla norintis užsiimti įgaliotasis subjektas turi teisėtą prieigą prie atitinkamo kūrinio ar jo kopijos;

 

ii) kūrinys konvertuojamas į tinkamą formatą, kad turėtų visas tinkamo formato informacijos paieškos funkcijas, tačiau nedaroma jokių pakeitimų, kurie nebūtini siekiant padaryti kūrinį prieinamą naudos gavėjams;

 

ii) tokios tinkamo formato kopijos pateikiamos naudoti tik naudos gavėjams;

 

iv) šį veikla vykdoma nesiekiant pelno;

 

b) naudos gavėjas arba jo vardu veikiantis asmuo, įskaitant rūpintojus ir globėjus, gali padaryti tinkamo formato kūrinio kopiją asmeniniams naudos gavėjo poreikiams arba kitais būdais padėti naudos gavėjui pasidaryti ir naudoti tinkamo formato kopijas, jei naudos gavėjas turi teisėtą prieigą prie atitinkamo kūrinio ar jo kopijos.

 

3.    Susitariančioji Šalis gali įgyvendinti 4 straipsnio 1 dalį savo nacionaliniuose autorių teises reglamentuojančiuose įstatymuose nustatydama kitokius apribojimus ar išimtis pagal 10 ir 11 straipsnius[4].

 

4.    Susitariančiosios Šalys šiame straipsnyje nustatytus apribojimus ir išimtis gali taikyti tik tiems kūriniams, kurių konkrečiu tinkamu formatu naudos gavėjai atitinkamoje rinkoje negali įsigyti įprastomis komercinėmis sąlygomis. Bet kokia šia galimybe pasinaudojanti Susitariančioji Šalis apie tai turi paskelbti pranešime, kuris pateikiamas PINO generaliniam direktoriui šią Sutartį ratifikuojant, priimant ar prie jos prisijungiant arba bet kada vėliau[5].

 

5.    Tai, ar šiame straipsnyje nustatytais apribojimais ir išimtimis suteikiama teisė į atlygį, nustatoma remiantis nacionaliniais įstatymais.

 

 

 

5 straipsnis

 

Tarpvalstybiniai tinkamo formato kopijų mainai

 

1. Susitariančiosios Šalys numato, kad tais atvejais kai pagal apribojimą ar išimtį ar vadovaujantis įstatymu padaroma tinkamo formato kopija, įgaliotasis subjektas gali tokią tinkamo formato kopiją išplatinti ar padaryti prieinama naudos gavėjams arba kitos Susitariančiosios Šalies įgaliotajam subjektui[6].

 

2. Susitariančioji šalis gali įgyvendinti 5 straipsnio 1 dalį visuose savo nacionaliniuose autorių teisės reglamentuojančiuose įstatymuose nustatydama apribojimą ar išimtį, kuriais remiantis:

 

a)  įgaliotiesiems subjektams be autorių teisių savininko sutikimo leidžiama kitos Susitariančiosios Šalies įgaliotiesiems subjektams išplatinti arba padaryti prieinamas tinkamo formato kopijas, skirtas tik naudos gavėjų poreikiams;

 

b) įgaliotiesiems subjektams be autorių teisių savininko sutikimo, remiantis 2 straipsnio c dalimi, leidžiama kitos Susitariančiosios Šalies naudos gavėjui išplatinti arba padaryti prieinamas tinkamo formato kopijas,

 

jei prieš išplatindamas kopijas ar padarydamas jas prieinamas įgaliotas subjektas nežinojo ir neturėjo rimto pagrindo žinoti, kad tinkamo formato kopija bus panaudota ne naudos gavėjų poreikiams[7].

 

3. Susitariančioji šalis gali įgyvendinti 5 straipsnio 1 dalį savo nacionaliniuose autorių teises reglamentuojančiuose įstatymuose  nustatydama kitokius apribojimus ar išimtis pagal 5 straipsnio 4 dalį ir 10 bei 11 straipsnius.

 

4. a) Kai Susitariančiosios Šalies įgaliotasis subjektas gauna tinkamo formato kopijas pagal 5 straipsnio 1 dalį ir kai atitinkama Susitariančioji Šalis nėra saistoma įsipareigojimų pagal Berno konvencijos 9 straipsnį, ji, vadovaudamasi savo teisės sistema ir tvarka, užtikrina, kad tinkamo formato kopijos būtų atgaminamos, platinamos ar padaromos prieinamomis tik tos Susitariančiosios Šalies jurisdikcijoje esančių naudos gavėjų poreikiams.

 

b) įgaliotasis subjektas tinkamo formato kopijas pagal 5 straipsnio 1 dalį platina ir padaro prieinamas tik atitinkamoje jurisdikcijoje, išskyrus atvejus, kai Susitariančioji Šalis yra PINO autorių teisių sutarties šalis arba kitais būdais nustato, kad šiai Sutarčiai įgyvendinti skirti platinimo teisės ir teisės padaryti kūrinius viešai prieinamus apribojimai ir išimtys taikytini tam tikrais ypatingais atvejais, kai tai neprieštarauja įprastiniam kūrinio naudojimui ir nepagrįstai nekenkia teisėtiems autorių teisių savininko interesams[8],[9].

 

c) Jokia šio straipsnio nuostata neturi įtakos nustatant, kas sudaro kūrinių platinimo ar padarymo prieinamais  visuomenei veiksmus.

 

5. Jokia šios Sutarties nuostata negalima remtis sprendžiant teisių išnaudojimo klausimą.

 

 

 

 

6 straipsnis

 

Tinkamo formato kopijų importas

 

Jei pagal Susitariančiosios Šalies nacionalinę teisę naudos gavėjas, jo vardu veikiantis asmuo arba įgaliotasis subjektas gali padaryti tinkamo formato kūrinio kopiją, pagal tos Susitariančiosios Šalies nacionalinę teisę taip pat turi būti leista jiems importuoti tinkamo formato kopiją naudos gavėjų poreikiams be autorių teisių savininko sutikimo[10].

 

 

 

7 straipsnis

 

Įsipareigojimai dėl techninių priemonių

 

Susitariančiosios Šalys prireikus imasi tinkamų priemonių, kad užtikrintų, jog tais atvejais, kai jos suteikia tinkamą teisinę apsaugą ir nustato veiksmingas teisines priemones, kuriomis neleidžiama pašalinti ar išvengti techninių apsaugos priemonių, tokia teisinė apsauga neužkirstų kelio naudos gavėjams pasinaudoti šioje Sutartyje nustatytais apribojimais ir išimtimis[11].

 

 

 

8 straipsnis

 

Privatumo apsauga

 

Taikydamos šioje Sutartyje nustatytus apribojimus ir išimtis, Susitariančiosios Šalys stengiasi apsaugoti naudos gavėjų privatumą tokiomis pat sąlygomis, kaip ir kitų asmenų.

 

 

 

9 straipsnis

 

Bendradarbiavimas gerinant tarpvalstybinių mainų sąlygas

 

1. Susitariančiosios Šalys stengiasi puoselėti tarpvalstybinius tinkamo formato kopijų mainus, skatindamos savanorišką keitimąsi informacija, padedančia įgaliotiesiems subjektams atpažinti vienas kitą. Tam PINO tarptautinis biuras įsteigia informacijos punktą.

 

2. Susitariančiosios Šalys įsipareigoja padėti savo 5 straipsnyje numatytą veiklą vykdantiems įgaliotiesiems subjektams teikti informaciją apie jų procedūras pagal 2 straipsnio c dalį per informacijos mainus tarp įgaliotų subjektų ir teikiant informaciją apie jų politiką bei procedūras, įskaitant susijusius tarpvalstybinius tinkamo formato kopijų mainus, suinteresuotoms šalims bei visuomenės nariams, atsižvelgiant į poreikį.

 

3. WIPO tarptautinis biuras raginamas dalytis turima su Sutarties veikimu susijusia informacija.

 

4. Susitariančiosios Šalys pripažįsta tarptautinio bendradarbiavimo ir jo skatinimo svarbą remiant valstybių pastangas įgyvendinti šios Sutarties tikslą ir uždavinius[12].

 

 

 

10 straipsnis

 

Bendrieji įgyvendinimo principai

 

1. Susitariančiosios Šalys įsipareigoja patvirtinti reikalingas priemones šios Sutarties taikymui užtikrinti.

 

2. Susitariančiosios Šalys gali laisvai pasirinkti tinkamą šios Sutarties nuostatų įgyvendinimo metodą, vadovaudamosi savo teisės sistema ir praktika[13].

 

3. Susitariančiosios Šalys gali įgyvendinti savo teises bei įsipareigojimus pagal šią Sutartį nustatydamos konkrečiai naudos gavėjams naudingus apribojimus ar išimtis, kitus apribojimus ar išimtis arba ir viena, ir kita, remdamosi savo nacionaline teisės sistema ir praktika. Tai gali būti naudos gavėjams naudingi teisminio, administracinio ar reguliuojamojo pobūdžio sprendimai dėl sąžiningos veiklos, sandorių ar naudojimo būdų, atitinkančių jų poreikius, atsižvelgiant į Susitariančiųjų Šalių teises ir prievoles pagal Berno konvenciją, kitas tarptautines  sutartis ir 11 straipsnį.

 

 

 

11 straipsnis

 

Bendri įsipareigojimai dėl apribojimų ir išimčių

 

Patvirtindama priemones šios Sutarties taikymui užtikrinti, Susitariančioji Šalis gali įgyvendinti teises ir vykdo savo įsipareigojimus pagal Berno konvenciją, Sutartį dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba, PINO autorių teisių sutartį ir jų aiškinamuosius susitarimus tam, kad:

 

a)  pagal Berno konvencijos 9 straipsnio 2 dalį Susitariančioji Šalis galėtų leisti tam tikrais ypatingais atvejais atgaminti kūrinius, jei tai neprieštarauja įprastiniam kūrinio naudojimui ir nepagrįstai nekenkia teisėtiems autoriaus interesams;

 

b)  pagal Sutarties dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba, 13 straipsnį Susitariančioji Šalis išskirtinių teisių apribojimus ir išimtis taikytų tik tam tikrais ypatingais atvejais, kai tai neprieštarauja įprastiniam kūrinio naudojimui ir nepagrįstai nekenkia teisėtiems autorių teisių savininko interesams;

 

c)  pagal PINO autorių teisių sutarties 10 straipsnio 1 dalį Susitariančioji Šalis galėtų nustatyti PATS autoriams suteiktų teisių apribojimus ar išimtis tam tikrais ypatingais atvejais, kai tai neprieštarauja įprastiniam kūrinio naudojimui ir nepagrįstai nekenkia teisėtiems autoriaus interesams;

 

d)  pagal PINO autorių teisių sutarties 10 straipsnio 2 dalį Susitariančioji Šalis, taikydama Berno konvenciją, teisių apribojimus ir išimtis taikytų tik tam tikrais ypatingais atvejais, kai tai neprieštarauja įprastiniam kūrinio naudojimui ir nepagrįstai nekenkia teisėtiems autorių interesams.

 

 

 

12 straipsnis

 

Kiti apribojimai ir išimtys

 

1. Susitariančiosios Šalys pripažįsta, kad bet kuri Susitariančioji Šalis savo nacionalinėje teisėje gali taikyti kitus, šioje Sutartyje nenustatytus, autorių teisių apribojimus ir išimtis naudos gavėjų naudai, atsižvelgdama į tos Susitariančiosios Šalies ekonominę padėtį, jos socialinius ir kultūrinius poreikius, remdamasi savo tarptautinėmis teisėmis ir įsipareigojimais, o mažiausiai išsivysčiusios valstybės atveju – atsižvelgdama į jos ypatingus poreikius, konkrečias tarptautines teises ir įsipareigojimus bei veiksmų laisvę juos įgyvendinant.

 

2. Šia Sutartimi nepažeidžiami kiti nacionalinėje teisėje neįgaliesiems nustatyti apribojimai ir išimtys.

 

 

 

13 straipsnis

 

Asamblėja

 

1.    a) Susitariančiosios Šalys renkasi į Asamblėją;

 

b) kiekvienai Susitariančiajai Šaliai Asamblėjoje atstovauja vienas delegatas, kuris gali turėti pavaduotojų, patarėjų ir ekspertų;

 

c) kiekvienos delegacijos išlaidas padengia delegaciją paskyrusi Susitariančioji Šalis. Asamblėja gali prašyti Pasaulinės PINO suteikti finansinę paramą toms Susitariančiosioms Šalims, kurios pagal Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos nusistovėjusią praktiką laikomos besivystančiomis šalimis arba yra prie rinkos ekonomikos pereinančios šalys, kad būtų sudarytos palankesnės šių šalių delegacijų dalyvavimo sąlygos.

 

2.    a) Asamblėja sprendžia visus klausimus, susijusius su šios Sutarties galiojimo palaikymu, plėtojimu, taikymu ir veikimu;

 

b) Asamblėja vykdo pagal 15 straipsnį jai pavestą funkciją, susijusią su leidimu tam tikroms tarpvyriausybinėms organizacijoms tapti šios Sutarties šalimis;

 

c) Asamblėja priima sprendimą sušaukti bet kokią diplomatinę konferenciją, kai šią Sutartį reikia persvarstyti, ir PINO generaliniam direktoriui duoda būtinus nurodymus dėl tokios diplomatinės konferencijos rengimo.

 

3.    a) Kiekviena Susitariančioji Šalis, kuri yra valstybė, turi po vieną balsą ir balsuoja tik savo vardu;

 

b) bet kuri Susitariančioji Šalis, kuri yra tarpvyriausybinė organizacija, gali balsuoti vietoj atitinkamų valstybių narių ir turi tiek balsų, kiek jos valstybių narių yra prisijungusių prie šios Sutarties. Tokia tarpvyriausybinė organizacija negali balsuoti, jeigu kuri nors iš jos valstybių narių pasinaudoja savo balsavimo teise, ir atvirkščiai.

 

4. Asamblėjos posėdžius sušaukia generalinis direktorius, ir, išskyrus išimtinius atvejus, posėdžiai vyksta tuo pat metu ir toje pat vietoje kaip PINO Generalinė Asamblėja.

 

5. Asamblėja siekia priimti sprendimus bendru sutarimu ir nustato savo darbo tvarkos taisykles, įskaitant neeilinių sesijų sušaukimo tvarką, kvorumo reikalavimus ir, atsižvelgiant į šios Sutarties nuostatas, įvairiems sprendimams priimti būtiną balsų daugumą.

 

 

 

14 straipsnis

 

Tarptautinis biuras

 

Su šia Sutartimi susijusias administracines užduotis atlieka PINO tarptautinis biuras.

 

 

 

15 straipsnis

 

Teisė tapti Sutarties šalimi

 

1. Šios Sutarties šalimi gali tapti bet kuri PINO valstybė narė.

 

2. Asamblėja gali nuspręsti leisti bet kuriai tarpvyriausybinei organizacijai tapti šios Sutarties šalimi, kai tokia organizacija pareiškia, kad ji yra kompetentinga spręsti šioje Sutartyje numatytus klausimus ir tokiems klausimams spręsti yra priėmusi savo teisės aktus, privalomus visoms jos valstybėms narėms, ir kad pagal vidaus procedūras ji yra tinkamai įgaliota tapti šios Sutarties šalimi.

 

3. Europos Sąjunga, paskelbusi pirmesnėje dalyje nurodytą pareiškimą diplomatinėje konferencijoje, kuri priėmė šią Sutartį, gali tapti šios Sutarties šalimi.

 

 

 

16 straipsnis

 

Teisės ir įsipareigojimai pagal Sutartį

 

Kiekviena Susitariančioji Šalis naudojasi visomis vadovaujantis šia Sutartimi suteikiamomis teisėmis ir prisiima visus joje nustatytus įsipareigojimus, jeigu kuriomis nors konkrečiomis šios Sutarties nuostatomis nenustatyta kitaip.

 

 

 

17 straipsnis

 

Sutarties pasirašymas

 

Ši Sutartis pateikiama pasirašyti visoms reikalavimus atitinkančioms šalims per diplomatinę konferenciją Marakeše, o vėliau – PINO būstinėje vienus metus nuo jos priėmimo.

 

 

 

18 straipsnis

 

Sutarties įsigaliojimas

 

Ši Sutartis įsigalioja praėjus trims mėnesiams nuo tos datos, kai savo ratifikavimo arba prisijungimo dokumentus deponuoja 20 reikalavimus atitinkančių šalių, nurodytų 15 straipsnyje.

 

 

 

19 straipsnis

 

Tapimo Sutarties Šalimi data

 

Ši Sutartis tampa privaloma:

 

a)   20-čiai reikalavimus atitinkančių šalių, nurodytų 18 straipsnyje, – nuo šios Sutarties įsigaliojimo dienos;

 

b)  bet kuriai kitai reikalavimus atitinkančiai šaliai, nurodytai 15 straipsnyje, – praėjus trims mėnesiams nuo ratifikavimo arba prisijungimo dokumento deponavimo PINO generaliniam direktoriui dienos.

 

 

 

20 straipsnis

 

Sutarties denonsavimas

 

Šią Sutartį bet kuri Susitariančioji Šalis gali denonsuoti pateikdama pranešimą PINO generaliniam direktoriui. Denonsavimas įsigalioja praėjus vieniems metams nuo tos dienos, kai PINO generalinis direktorius gauna tokį pranešimą.

 

 

 

21 straipsnis

 

Sutarties kalbos

 

1. Ši Sutartis pasirašoma vienu originaliu egzemplioriumi anglų, arabų, ispanų,  kinų, prancūzų ir rusų kalbomis. Visi šiomis kalbomis sudaryti tekstai yra autentiški.

 

2. Oficialų tekstą bet kuria kita 21 straipsnio 1 dalyje nenurodyta kalba suinteresuotosios šalies prašymu patvirtina PINO organizacijos generalinis direktorius, pasitaręs su visomis suinteresuotomis šalimis. Šioje dalyje „suinteresuotoji šalis“ – bet kuri PINO valstybė narė, su kurios oficialiąja kalba arba viena iš oficialiųjų kalbų prašymas yra susijęs, taip pat Europos Sąjunga ir bet kuri kita tarpvyriausybinė organizacija, galinti tapti šios Sutarties šalimi, jei prašymas yra susijęs su viena iš jos oficialiųjų kalbų.

 

 

 

22 straipsnis

 

Depozitaras

 

Sutarties depozitaras yra PINO generalinis direktorius.

 

 

 

Priimta 2013 m. birželio 27 d. Marakeše.

 

 


[1] Suderintas pareiškimas dėl 2 straipsnio a dalies  – šioje Sutartyje susitariama, kad ši apibrėžtis apima tokius kūrinius garsine forma, kaip antai įgarsintas knygas.

[2] Suderintas pareiškimas dėl 2 straipsnio c dalies  – šioje Sutartyje susitariama, kad vyriausybės pripažintais subjektais gali būti ir subjektai, gaunantys vyriausybės paramą švietimo, mokymo, pritaikymo skaityti ar informacijos teikimo paslaugoms, kurias jie teikia naudos gavėjams nesiekdami pelno.

[3] Suderintas pareiškimas dėl 3 straipsnio b dalies – formuluotė „negalima sumažinti“ nereiškia, kad būtina panaudoti visas įmanomas medicinines ir diagnostikos procedūras bei gydymo metodus.

[4] Suderintas pareiškimas dėl 4 straipsnio 3 dalies –susitariama, kad šia dalimi neapribojami ir neišplečiami Berno konvencijoje nustatyti apribojimai ir išimčių taikymo sritis, kiek tai susiję su vertimo teisėmis, taikytinomis asmenims, turintiems regėjimo sutrikimų ar kitą  skaitymo negalią .

[5] Suderintas pareiškimas dėl 4 straipsnio 4 dalies –susitariama, kad sąlyga dėl galimybės įsigyti komercine tvarka nenulemia to, ar šiame straipsnyje nustatytas apribojimas arba išimtis yra suderinami su trijų pakopų testu.

[6] Suderintas pareiškimas dėl 5 straipsnio 1 dalies – be to, susitariama, kad jokia šios Sutarties nuostata neapribojama ir neišplečiama išimtinių teisių pagal bet kokią kitą sutartį taikymo sritis.

[7] Suderintas pareiškimas dėl 5 straipsnio 2 dalies – susitariama, kad įgaliotajam subjektui, norinčiam platinti ar padaryti prieinamas tinkamo formato kopijas tiesiogiai kitos Susitariančiosios Šalies naudos gavėjui, gali prireikti imtis papildomų priemonių, kad įsitikintų, kad jo aptarnaujamas asmuo yra naudos gavėjas, ir taikyti savo procedūras, aprašytas 2 straipsnio c dalyje.

[8] Suderintas pareiškimas dėl 5 straipsnio 4 dalies b punkto – susitariama, kad jokia šios Sutarties nuostata nereikalauja ir nereiškia, kad Susitariančiosios Šalys turėtų patvirtinti, ar taikyti trijų pakopų testą, viršydamos savo įsipareigojimus pagal šį dokumentą ar kitas tarptautines sutartis.

[9] Suderintas pareiškimas dėl 5 straipsnio 4 dalies b punkto – susitariama, kad jokia šios Sutarties nuostata Susitariančiosios Šalys neįpareigojamos ratifikuoti PATS ar prie jos prisijungti arba laikytis kokių nors jos nuostatų ir kad jokia šios Sutarties nuostata nepažeidžiami jokie PATS nustatyti teisių apribojimai ar išimtys.

[10] Suderintas pareiškimas dėl 6 straipsnio – susitariama, kad Susitariančiosios Šalys, įgyvendindamos įsipareigojimus pagal 6 straipsnį, turi tokią pat veiksmų laisvę, kokia nurodyta 4 straipsnyje.

[11] Suderintas pareiškimas dėl 7 straipsnio – susitariama, kad įgaliotieji subjektai įvairiomis aplinkybėmis nusprendžia panaudoti techninės apsaugos priemones platindami ir padardami prieinamas tinkamo formato kopijas ir kad jokia šios Sutarties nuostata netrukdoma tokių priemonių taikyti, kai tai neprieštarauja nacionalinei teisei.

[12] Suderintas pareiškimas dėl 9 straipsnio – susitariama, kad 9 straipsnyje nereikalaujama privalomos įgaliotųjų subjektų registracijos ir tai nėra būtina sąlyga, kad įgaliotieji subjektai galėtų užsiimti šioje Sutartyje numatyta veikla; tačiau jame numatyta keitimosi informacija galimybė, siekiant pagerinti sąlygas tarpvalstybiniams tinkamo formato kopijų mainams.

[13] Suderintas pareiškimas dėl 10 straipsnio 2 dalies – susitariama, kad tais atvejais, kai kūrinys laikytinas kūriniu pagal 2 straipsnio a dalį, įskaitant garsinės formos kūrinius, šioje Sutartyje nustatyti apribojimai ir išimtys prireikus mutatis mutandis taikytini atitinkamoms teisėms padaryti tinkamo formato kopiją, ją išplatinti bei padaryti prieinamą naudos gavėjams.